Natalia Dvali

Donaldą Trumpą kompromituojanti medžiaga, kurioje kalbama apie galimus JAV prezidento ryšius su Rusijos valdžia, o taip pat kurioje pateiktos pikantiškos jo vizito Maskvoje detalės, – klastotė.

Bet pats tokios dosjė publikacijos faktas – tai šachas ir matas asmeniškai RF prezidentui Vladimirui Putinui, pareiškė leidiniui Gordon buvęs sovietų žvalgas, Putino bendrakursis KGB institute Jurijus Švecas, daugiau kaip prieš 20 metų emigravęs į JAV ir ten tapęs verslo žvalgybos analitiku.

2017 metų sausio 11 dieną, prieš devynias dienas iki naujojo JAV prezidento inauguracijos, amerikiečių leidinys „BuzzFeed News“ išspausdino 35 puslapių pranešimą apie Donaldo Trumpo ryšius su Rusijos valdžios atstovais. Dokumentą sudaro tarnybiniai užrašai, kurie, leidinio manymu, buvo sudėlioti buvusio Britanijos žvalgybos bendradarbio.

„The Wall Street Journal“ tvirtina, kad dokumento sudarytojas – buvęs MI6 agentas, o dabar Londono firmos „Orbis Business Intelligence Ltd.“ vadovas Kristoferis Stilas.

Publikuotame pranešime sakoma, kad Rusijos specialiosios tarnybos keletą metų rinko Donaldą Trumpą kompromituojančią medžiagą. Antai, dokumente tvirtinama, kad 2013 metais Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) slapta kamera nufilmavo Trumpo ir rusų prostitučių orgiją Maskvos „Ritz-Carlton“ viešbutyje, o taip pat amerikiečių verslininkui artimų asmenų kontaktus su RF specialiųjų tarnybų agentais. Dosjė autorių šaltiniai tvirtina, kad surinkta kompromituojančia medžiaga „FSB pakankamai sukompromitavo Trumpą jo veiklos rėmuose Rusijoje, kad galėtų jį šantažuoti“.

Trumpą kompromituojanti medžiaga – apgaulė, bet pats jos paskelbimo faktas įvarė naująjį JAV prezidentą į griežtus rėmus Kremliaus atžvilgiu, o RF prezidentui Vladimirui Putinui ir išvis tapo spąstais. Apie tai interviu leidiniui „Gordon“ pareiškė buvęs sovietų žvalgas ir Putino bendrakursis iš Andropovo instituto, o dabar amerikiečių finansų analitikas Jurijus Švecas, daugiau kaip prieš 20 metų emigravęs į JAV.

 Trumpo „dosjė“ – absoliuti apgaulė. Bet pats publikacijos faktas – tai šachas ir matas asmeniškai Vladimirui Putinui

– Kam ir kokiu tikslu, jūsų nuomone, prireikė paskleisti Trumpo dosjė Amerikos žiniasklaidai?

– Aš buvau vienas iš nedaugelio žvalgybos bendradarbių šaltojo karo metais, kuris pats radau, apdorojau ir užverbavau JAV pilietį kaip agentą, o paskui, remdamasis iš jo gauta informacija, rašiau ypatingos svarbos pažymas aukščiausiajai SSSR vadovybei. Taip gavosi, man paprasčiausiai pasisekė. Mano profesionali eksperto nuomonė: Trumpo „dosjė“ buvo surašyta neišeinant iš biuro.

– Ką tai reiškia?

– Profesionalų kalba tokia „dosjė“ vadinama informaciniu analitiniu dokumentu. Tokių dokumentų rašymas – tai amatas, kurio ilgai ir nuobodžiai mokoma, ir jis turi savas taisykles bei kriterijus. Jie beveik vienodi viso pasaulio specialiosioms tarnyboms. Tų taisyklių ir standartų analizė leidžia nustatyti, ar jums prieš akis realus dokumentas, ar, kaip mes sakome profesionalų žargonu, „fanera“.

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.

Pavyzdžiui, yra meno ekspertai, kurie gali tvirtai pasakyti, ar jums prieš akis Rembranto paveikslas, ar klastotė, ir jų nuomonė bus priimta teisme, nors jie greta Rembranto nestovėjo. Lygiai tas pats ir su žvalgybos informaciniais dokumentais. Juose išdėstyta informacija turi atitikti tokius, pavyzdžiui, kriterijus, kaip slaptumas, aktualumas, informacijos patikimumas, ir būti parašyti visiškai konkrečiu būdu.

„Dosjė“ patikimumas profesiniu požiūriu lygus nuliui. Aš galiu paragrafą po paragrafo, sakinį po sakinio peržiūrėti tą dokumentą, kad tai įrodyčiau. Bet dabar to nedarysiu. Tai reikia aptarti su tais, kas turi ekspertinių žinių šiuo klausimu. Priešingu atveju tai bus tik kaip kalbos turguje apie stygų teoriją kosmologijoje.

– Paklausiu tiesiai: Trumpo dosjė – apgaulė?

– Absoliuti.

– Ir kokiame konkrečiame biure atsirado ta kompromituojanti medžiaga?

– Iš esmės, dabar tai jau nebesvarbu. Žymiai svarbiau „dosjė“ publikacijos faktas, nes tai šachas ir matas asmeniškai Putinui.

– Aš sutikčiau su jūsų argumentais, jeigu ne vienas „bet“. Trumpo dosjė surinko Kristoferis Stilas, beveik 20 metų išdirbęs britų žvalgyboje MI6. Būtent Stilas tyrė FIFA korupciją. Vargu ar tokio lygio profesionalas sutiktų regzti klastotę.

– Aš irgi sutikčiau su jumis, jeigu kadaise nebūčiau užsiiminėjęs „pagrindinio priešininko“ verbavimu.

Štai pirmajame „dosjė“ punkte iš esmės visiškai slaptos informacijos šaltiniu įvardijamas buvęs aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūnas, kuris dabar dirba Kremliuje, o tai pat dabartinis aukštas RF URM bendradarbis. Ir jie neva tai praneša žinias, kurias gali pranešti tik superagentas. CŽV ar MI6 bendradarbius, kurie kada nors yra užverbavę Maskvoje bent vieną tokio lygio agentą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O tokių, kas būtų užverbavęs tuo pačiu metu ir aukštą Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją, ir aukšto rango URM bendradarbį, greičiausiai išvis nėra.

Be to, jeigu MI6 turėtų tokių agentų Maskvoje, jie būtų vertinami kaip didžiausias laimėjimas žvalgybos tarnybų istorijoje, su jais būtų dirbama kaip su superagentais. Ir jokio privačios žvalgybos kompanijos bendradarbio prie jų net per patrankos šūvį neprileistų.

Na ir, pagaliau, mes juk tiksliai nežinome, kad būtent Kristoferis Stilas parašė tą „dosjė“. Kol kas apie tai tik žiniasklaida tauškia.  Beje, aš aptariau tą „dosjė“ su JAV ir Didžiosios Britanijos profesionalais. Mūsų nuomonės sutapo: dosjė nurodyti šaltiniai nekalbėjo to, kas jiems priskiriama. Nekalbėjo nei dokumento autoriui, nei jo informatoriams.

Trumpą „užmurzino“ Putinu. Vova seniai virto raupsuotuoju, prisilietimas prie kurio gali privesti prie politinės mirties bet ką, bent jau Amerikoje.

– Jeigu dosjė, kaip jūs tvirtinate, klastotė, tai kodėl JAV FTB pradėjo oficialų galimų Trumo ryšių su Kremliumi tyrimą?

– Aš nesakau, kad „dosjė“ buvo tuščias šūvis. Priešingai, jis davė pradžią įdomiems  įvykiams. Kelis mėnesius tas dokumentas klaidžiojo po daugybę Amerikos žiniasklaidos redakcijų, ir net Senate, bet niekas negalvojo jo spausdinti. Paskui Amerikos žvalgybos vadovai pateikia Obamai ir Trumpui slaptą pranešimą apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkiminę kampaniją, o prie jo prideda trumpą dviejų puslapių „dosjė“ santrauką su paaiškinimu: štai kokia informacija klaidžioja po šalį, anksčiau ar vėliau ji bus vieša, todėl mes norime, kad jūs būtumėte tam pasirengę.

Ir praktiškai išsyk po to vienas Vašingtono portalas spausdina tą „dosjė“ ištisai. Žmonės nustebę, mažiausiai 50 procentų amerikiečių, kurie balsavo prieš Trumpą, reikalauja: „Mes norime žinoti, ar tai tiesa, ar ne!“ Atsiliepiant į darbo žmonių norus pradedami du oficialūs tyrimai. Pirmąjį atlieka FTB, CŽV, NSA (Nacionalinio saugumo agentūra) ir JAV finansų ministerijos finansinių nusikaltimų skyrius. Teismas suteikia jiems plačiausius įgaliojimus, įskaitant teisę gauti bet kokią informaciją, taip pat ir visus NSA elektroninius perėmimus, kurių priskaičiuojama milijardai, ir reikalauti informacijos apie visas bankų transakcijas. Ir čia jau pakvipo svilėsiais.

Antrą tyrimą pradėjo Senatas su teise priverstinai (jei prireiks) iškviesti bet ką ir apklausti davus priesaiką. Amerikiečiams, įtariamiems dėl kokių nors negerų dalykų, tai beveik tas pats, kaip stoti prieš Paskutinįjį teismą.

Formaliai tie tyrimai žvelgia į artimiausių Trumpo padėjėjų ryšius su RF. Bet kas žino, į ką visa tai pavirs?! Votergeitas irgi prasidėjo nuo kažkokios smulkmės tyrimo.

Informacijos šaltinis – www.gordonua.com portalas.

(Bus daugiau)

2017.01.29; 05:28

Dezinformacija – tai melagingų, klaidinančių žinių fabrikavimas ir skleidimas siekiant padaryti priešui vienokios ar kitokios žalos. Laikoma, kad pats terminas „dezinformacija“ buvo išrastas sovietų KGB, kuris aktyviai jį vartojo savo veikloje. Tipiškas pavyzdys – suklastotos medžiagos ir dokumentų gaminimas siekiant diskredituoti Jungtines Amerikos Valstijas.

Antai 1957 metų birželį dezinformacijos fabrikavimo specialistai iš KGB prakišo į Egipto laikraščius neva tai Izraelio ambasadoriaus Amerikoje Abos Ebano rašytų laiškų Libano užsienio reikalų ministrui Karlui Malikui kopijas. Viename iš laiškų A.Ebanas neva tai apgailestavo dėl „atviro priešiškumo, kuriuo persmelkti mūsų šalių santykiai…“ ir pridūrė, kad tai „mane liūdna ne mažiau negu jus“.

Tiek Izraelis, tiek ir Libanas atsiribojo nuo tų laiškų kaip nuo klastočių. Bet juos taip gausiai ištiražavo Egipto žiniasklaida (radijas ir spauda), kad paprasti egiptiečiai paprasčiausiai nepatikėjo oficialiems paneigimams. Toks vienas iš pagrindinių dezinformacijos operacijos tikslų: tuo metu, kai tiesa bus atskleista, žala jau bus padaryta ir sunkiai bepataisoma.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Jos didenybė – DEZINFORMACIJA“

„1983 metų balandį išskirtinė medžiaga Vokietijos savaitraštyje "Stern" apie anksčiau nežinotų Hitlerio dienoraščių įsigijimą sukėlė pasaulinę sensaciją. Leidėjai pažadėjo vėliau perduoti Vakarų Vokietijos Federaciniam archyvui saugoti daugiau kaip 60 ranka rašytų tomų.

Tačiau didelis lobis žurnalui prišaukė gėdą: netrukus išaiškėjo, kad tariami dienoraščiai yra klastotė“, – praneša "The New York Times".

„Dabar, po 30 metų, istorija netikėtai sulaukė epilogo: suklastotas istorinis dokumentas buvo priimtas į archyvą kaip realus. Vokietijos Federacinio archyvo atstovai pareiškė, kad "Stern" priklausanti klastočių kolekcija bus paimta į archyvą kaip žiniasklaidos istorijos, o ne fašizmo istorijos dalis“, – rašo straipsnio autoriai Krisas Kottrellas ir Nikolas Kulišas.

Autoriai primena, kad 1983 metais "Stern" skyrė žurnalistui Gerdui Haidemannui milijonus dolerių gausiai Hitlerio užrašų ir kitokių dokumentų kolekcija įsigyti. Dienoraščius taip pat įsigijo Britanijos laikraštis "Sunday Times".

Continue reading „Suklastoti Hitlerio dienoraščiai pateko į archyvą praėjus 30 metų po išspausdinimo“

timosenko-

Kompiuterių įsilaužėliai svetainėje zhuzhaleaks.com paskelbė 5132 elektroninius laiškus iš Julijos Timošenko dukters Jevgenijos Timošenko, pravarde Žuža, paskyrų. Apie tai praneša “Die Zeit”.

Beje, svetainėje paskalbtas Julijos Timošenko, kurią kamuoja nugaros skausmai, gydymo planas. Skelbiami duomenys, kad per keturias savaites gydymo opozicijos politikės šeima turėjo sumokėti Berlyno Charité klinikos gydytojams 680 tūkstančius eurų, o tai labiau panašu „ne į gydymą, o į kyšį tokiame politiniu požiūriu subtiliame reikale kaip liga“.

Continue reading „Ukraina: purvini triukai medžiojant Juliją Timošenko“

nusirengia_zydai

Šiandien supažindinsime su kita liūdnai pagarsėjusios Yitzhako Arado knygos „The Partisans“ (Niujorkas, 1979) iliustracija. Skaitytojams priminsime, kad jos autorius yra laikinai sustabdęs savo veiklą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Minėtosios  atsiminimų knygos patikimumu suabejojo net humanitarinių mokslų daktaras X, o juo patikėjo Lietuvos generalinė prokuratūra ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, „nes jo metu gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys“, o „surinktų duomenų nepakanka, kad baudžiamoji byla Y. Arado atžvilgiu būtų perduota teismui“.

Continue reading „Dar vienos „nuotraukos“ istorija“