Žvalgybos enciklopedija: Jos didenybė – DEZINFORMACIJA


Print

Dezinformacija – tai melagingų, klaidinančių žinių fabrikavimas ir skleidimas siekiant padaryti priešui vienokios ar kitokios žalos. Laikoma, kad pats terminas „dezinformacija“ buvo išrastas sovietų KGB, kuris aktyviai jį vartojo savo veikloje. Tipiškas pavyzdys – suklastotos medžiagos ir dokumentų gaminimas siekiant diskredituoti Jungtines Amerikos Valstijas.

Antai 1957 metų birželį dezinformacijos fabrikavimo specialistai iš KGB prakišo į Egipto laikraščius neva tai Izraelio ambasadoriaus Amerikoje Abos Ebano rašytų laiškų Libano užsienio reikalų ministrui Karlui Malikui kopijas. Viename iš laiškų A.Ebanas neva tai apgailestavo dėl „atviro priešiškumo, kuriuo persmelkti mūsų šalių santykiai…“ ir pridūrė, kad tai „mane liūdna ne mažiau negu jus“.

Tiek Izraelis, tiek ir Libanas atsiribojo nuo tų laiškų kaip nuo klastočių. Bet juos taip gausiai ištiražavo Egipto žiniasklaida (radijas ir spauda), kad paprasti egiptiečiai paprasčiausiai nepatikėjo oficialiems paneigimams. Toks vienas iš pagrindinių dezinformacijos operacijos tikslų: tuo metu, kai tiesa bus atskleista, žala jau bus padaryta ir sunkiai bepataisoma.

O štai kitas panašios akcijos pavyzdys. 1986 metais rusai perdavė Amerikos spaudai suklastoto laiško, Amerikos informacijos agentūros USIA (The United States Information Agency)bendradarbio neva tai rašyto senatoriui Deivui Diurenbergeriui, Senato Žvalgybos komiteto pirmininkui, kopiją. Laiške dėstomas propagandinės kampanijos planas, kaip pateikti Černobylio atominės elektrinės avariją.

Vėliau komitetas specialiai išspausdino klastotę ir komentarą apie ją, kuriame analizuojama dezinformacijos panaudota technika.

1981 metais KGB išspausdino prezidento Ronaldo Reigano laišką Ispanijos karaliui. Klastotė buvo laiku demaskuota, ir neigiamų pasekmių pasisekė išvengti.

Panašioms operacijoms aprašyti rusai kartais vartoja terminą „aktyvios priemonės“. Paprastai tokios „priemonės“ konjunktūrinės – jomis siekiama visiškai konkrečių ir trumpalaikių tikslų. Bet kai kurioms operacijoms buvo lemta gyvuoti ilgai.

Pavyzdžiui, atkaklioms ir nesiliaujančioms rusų pastangoms mesti šešėlį ant Amerikos politikos Indijos atžvilgiu tvirtinant, kad CŽV remia vietinius separatistinius judėjimus, kurie stengiasi suskaldyti šalį.

Seržantas Robertas Li Džonsonas, šnipinėjęs rusams Europoje, perdavė jiems Amerikos karinių planų kopijas, taip pat ir JAV taktinio branduolinio ginklo taikinių Europoje sąrašus. Devintojo dešimtmečio pradžioje „paredaguoti“ tų planų variantai pasklido Europoje.

Iš pradžių KGB panaudojo juos tiesiogiai pagal paskirtį, kaip vertingos karinės informacijos šaltinį, o paskui nusprendė panaudoti ir propagandai, tikėdamiesi jų pagalba organizuoti eilinę „antibranduolinę“ kampaniją Europoje.

Beje, platinami variantai tik iš dalies atitiko originalą, Dezinformacijos fabrikavimo specialistai iš KGB negalėjo susilaikyti neišplėtę pridedamo taikinių Europoje sąrašo.

Nepaisant lotyniškos kilmės, pats žodis „dezinformacija“ atėjo į anglų kalbą iš rusų.

Dezinformacija (angl. terminas). Tai – priemonės priešui suklaidinti. Tikslo siekiama manipuliuojant turimais duomenimis, juos iškraipant arba suklastojant. Taip formuojama priešo neteisinga nuomonė apie vieną ar kitą įvykį ar operaciją.

2013.05.04


Prisijunkite prie diskusijos