Protestai prieš klimato kaitą – visame pasaulyje. EPA – ELTA nuotr.

Likus kelioms dienoms iki Pasaulio klimato konferencijos Madride, šimtai tūkstančių žmonių penktadienį visoje planetoje išėjo į gatves, reikalaudami saugoti klimatą. Protestai prasidėjo Australijoje ir nusirito per Aziją ir Europą – vyko daugiau kaip 150 šalių.
 
Australijos Sidnėjaus mieste, kurį dėl netoliese liepsnojančių miškų vėl dengė tiršti dūmai, šimtai moksleivių ir aktyvistų susirinko prie valdančiosios partijos būstinės. Demonstrantai klimato kaitą kaltino dėl gaisrų, kurie jau ne vieną savaitę alina Australijos pietrytinę dalį. „Jūs sudeginsite mūsų ateitį“ – buvo parašyta ant vieno plakatų.
 
Į švedų klimato aktyvistės Gretos Thunberg raginimą protestuoti žmonės atsiliepė ir Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Japonijos sostinėje Tokijuje šimtai demonstrantų žygiavo per pramoninį Šinjuko rajoną. Smogo kamuojamoje Indijos sostinėje Naujajame Delyje dešimtys moksleivių ir studentų protestavo prie Aplinkos ministerijos.
 
Protestuotojai ragina mažinti šilumos efektą, skatinantį klimato kaitą – atšilimą. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 630 000 žmonių. Berlyne protestas pritraukė 60 000 dalyvių, Hamburge – 55 000, Miunchene – 33 000.
 
Varšuvoje, Budapešte, Atėnuose, Romoje ir Kopenhagoje ypač jauni žmonės reikalavo didesnių pastangų saugant klimatą. Prancūzijoje virtinė protestų buvo nukreipti ir prieš perdėtą vartojimą – klimato streikas sutapo su „juoduoju penktadieniu“, kai prekybos koncernai vilioja pirkėjus nuolaidomis, o įsigytų prekių siuntimas sukuria papildomas teršalų emisijas. Ispanijos sostinėje Madride aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ išskleidė plakatą, kuriame besaikis vartojimas prilyginamas klimato krizei.
 
Europos Parlamento užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, anot europiečių, kova su klimato kaita parlamentarams turi būti didžiausias prioritetas. 11 ES šalių ši tema buvo minima dažniausia. ES mastu 32 proc. respondentų reikalavo klimato apsaugą įrašyti pirmuoju darbotvarkės punktu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:00

Miško tankmėje – trobelė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais pasirašė bendrą laišką Europos Sąjungos (ES) institucijų ir šalių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, pranešė Prezidentūra.
 
Laiške pažymima, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
 
Pasak pranešimo, laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkio ir sanglaudos politika, reikšmingai prisidedančiose prie šių tikslų pasiekimo.
 
Valstybės ir Vyriausybių vadovai pabrėžė, kad būsimas Teisingo perėjimo fondas, skirtas padėti ES šalių narių regionams spręsti su klimato kaita susijusias problemas, ne tik kad neturėtų būti finansuojamas ES sutartimi įsteigtų politikų sąskaita, bet ir turi būti sudaryta galimybė juo pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms.
 
Lietuvai itin svarbus visų trijų šalių susitarimas, kad perėjimas prie švarios, tvarios energetikos būtų paremtas saugiomis technologijomis. Trečiosios šalys taip pat turi laikytis aukščiausių aplinkosaugos standartų.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įsipareigojusi iki 2050 m. neutralizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ekonomikai. Šis pokytis reikalauja gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.
 
„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas neturi vykti mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę ir sveikesnę aplinką, inovatyvius sprendimus, kartu turime didinti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą“, – sakė G. Nausėda.
 
Susitarime aptartas finansavimo poreikis transporto sektoriui, kuris išlieka vienu iš pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. „Siekdami sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai, turime elektrifikuoti geležinkelių tinklą, investuoti į viešojo transporto prieinamumą visoms piliečių grupėms ir skatinti susisiekimą geležinkelių transportu“, – teigiama laiške.
 
Atkreiptas dėmesys ir į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą projektui „Rail Baltica“.
 
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybės ir vyriausybių vadovai pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į deramo finansavimo poreikį būsto renovavimo programoms ir išmanių sprendimų taikymui būsto sektoriuje. Raginama skirti tinkamą dėmesį didelį energijos kiekį vartojančių pramonės sektorių modernizavimui.
 
Laišką pasirašiusios šalys pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad ES investicijos įgyvendinant žemės ūkio ir sanglaudos politiką Baltijos šalyse yra esminės kovojant su klimato kaita ir finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai mažinti finansavimą yra nepriimtini, o tiesioginių išmokų konvergencija turi būti pasiekta iki 2027 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 00:30

44 metų Holivudo žvaigždė Leonardas DiCaprio susitiko su 16-mete Švedijos klimato aktyviste Greta Thunberg. Jis tikisi, kad G. Thunberg raginimas imtis veiksmų prieš klimato krizę pažadins politikus visame pasaulyje, rašė „Oskaro“ laureatas savo profilyje instagrame.
 
Kartu jis paviešino dvi nuotraukas, kuriose jie su Greta šypsodamiesi sėdi saulėje.
 
Aktorius jau seniai pasisako už kovą su klimato kaita. 2014-aisiais jis kalbėdamas Jungtinėse Tautose klimato kaitą pavadino didžiausiu iššūkiu žmonijai.
 
„Greta Thunberg tapo mūsų laikmečio lydere“, – rašė L. DiCaprio. Dėl jos ir kitų jaunų aktyvistų jis optimistiškai žvelgiąs į ateitį. „Buvo garbė praleisti laką su Greta. Ji ir aš pasižadėjome remti vienas kitą su viltimi pasirūpinti puikia mūsų planetos ateitimi“, – toliau rašė kino žvaigždė.
 
Kada tiksliai nuotraukos darytos, nežinoma. G. Thunberg jau daugiau kaip du mėnesius vieši Šiaurės Amerikoje. Penktadienį demonstraciją, per kurią ragino imtis veiksmų klimato krizės akivaizdoje, ji surengė Los Andžele.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 06:00

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Šveicarijos sostinėje Berne protestavo dėl klimato – tai buvo vienas didžiausių šalyje vykusių protestų per daugelį metų.
 
Likus trims savaitėms iki rinkimų, beveik ketvirtadalis rinkėjų teigia, kad klimato politika yra viena iš svarbiausių šalies problemų, rašo „Deutsche Welle“.
 
Protestuotojų minią daugiausiai sudarė jaunuoliai ir šeimos, taip pat beveik 80 įvairių organizacijų. Reikalaujama nustoti naudoti anglį, gamtines dujas ir naftą bei nutraukti šių sektorių vyriausybės finansavimą. Bandant atkreipti dėmesį į klimato problemos svarbą, 14 val. 03 min. vietos laiku daugiau nei 150 bažnyčių vienu metu skambino varpais.
 
Šis streikas surengtas prieš rinkimus, kurie vyks spalio 20 dieną. Remiantis „Sotomo“ apklausos duomenimis, 38 proc. rinkėjų įvardija klimato problemą kaip didelį politinį iššūkį, antrą pagal svarbumą po sveikatos draudimo įmokų. 25 proc. rinkėjų teigia, kad klimato kaitos ir anglies dvideginio išmetimo klausimai paveiks jų balsavimo sprendimo priėmimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 07:00

Aplinkosaugos aktyvistë Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime apkaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.
 
Švedė paauglė, tapusi pasauliniu klimato judėjimo veidu, auditorijai pirmiausia sakė: „Mano žinutė tokia – mes jus stebėsime“. Tačiau greitai paaiškėjo, kad kalbos tonas yra daug rimtesnis, nei galėjo pasirodyti.
 
„Tai – neteisinga. Aš neturėčiau čia būti. Aš turėčiau būti mokykloje kitoje vandenyno pusėje“, – sakė šešiolikmetė, kuri pasiėmė metų trukmės atostogas nuo mokslų. „Jūs kreipiatės į jaunus žmones ieškodami vilties. Kaip jūs drįstate?“ – klausė G. Thunberg.
 
„Jūs su savo tuščiais žodžiais pavogėte mano svajones ir vaikystę. Žmonės kenčia, žmonės miršta, žlunga ekosistemos. Šiuo metu yra prasidėjęs masinis nykimas, o viskas, apie ką jūs galite kalbėti, yra pinigai ir pasakos apie amžiną ekonominį augimą. Kaip jūs drįstate?“ – pridūrė ji.
 
Ji taip pat sakė, kad pokalbiuose su lyderiais ji sužinojo, jog jaunimas yra išgirstas ir suprastas situacijos skubumas.
 
„Jūs mus nuviliate. Jauni žmonės pradeda suprasti jūsų išdavystę. Visos ateities kartos savo žvilgsnius yra nukreipusios į jus. Jei toliau mus nuvilsite, mes jums niekada neatleisime“, – kalbėjo G. Thunberg.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 09:03

Pasaulis pralaimi lenktynes su klimato kaita, bet padėtį vis dar galima ištaisyti, teigia Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
 
„Aš noriu, kad visa visuomenė spaustų vyriausybes, jog šios suprastų, kad reikia bėgti greičiau, nes mes pralaimime lenktynes. Mokslas šiandien sako, kad klimato kaitos tikslai vis dar yra pasiekiami“, – spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke sakė A. Guterresas.
 
Pasak A. Guterreso, kai kurių šalių, įskaitant JAV, neveiklumas gali būti bent dalinai atsvertas veiksmais nenacionaliniu lygiu, pavyzdžiui, Kalifornijos ar Niujorko valstijose.
 
„Manau, kad vienas geriausių dalykų Jungtinių Valstijų visuomenėje yra tai, jog jos yra federalinė valstybė. Sprendimų priėmimas yra decentralizuotas, o aš visada palaikysiu klimato kaitos sprendimų decentralizavimą“, – tikino A. Guterresas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad visuotinio atšilimo prevencijos iniciatyvų ėmėsi didieji miestai, regionai ir verslo įmonės, o bankai ir investiciniai fondais traukiasi iš anglies ir kito iškastinio kuro sektorių.
 
JT generalinis sekretorius taip pat pažymėjo ES pavyzdį, kur tik trys šalys nesutinka su nulinio anglies taršos tikslu iki 2050 m. A. Guterresas sakė matantis „naujus vėjus“ atsinaujinančios energetikos srityje Indijoje ir Kinijoje.
 
Jei nepavyks įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, Žemę gali ištikti katastrofiški padariniai, tokie kaip ledynų tirpsmas, galintis dar labiau sustiprinti atšilimą.
 
A. Guterresas išreiškė džiaugsmą dėl augančio visuomenės sąmoningumo klimato kaitos klausimais, tai esą reiškia, kad viltis vis dar gyva, tačiau „būtini didžiuliai pokyčiai maisto gamyboje, ekonomikoje, miestų organizavime ir energijos gamyboje“.
 
„Man regis, vis daugiau ir daugiau žmonių, bendruomenių, miestų ir valstybių supranta, kad tai būtina padaryti“, – sakė A. Guterresas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 00:01

Žvejys. Neris prie Vilniaus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Klimato kaita jau tiek pažengusi, kad atskirų iniciatyvų nebeužtenka.
Tai pabrėždami, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai primena, kad šiemetės vasaros pradžioje Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos, – birželis šalyje buvo pats karščiausias per pastaruosius 58 metus.
 
O po mėnesio pranešta ir apie kaitros pasekmes, tarp jų žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės, jeigu nebus suvienytos jėgos kovoje su klimato kaita, tikina VDU mokslininkai.
 
Pažymėtina, kad projekto „Green Match“ tyrėjams ištyrus, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos, paaiškėjo: pirmauja ne kas kita, o Lietuva.
 
„Pirmaujame pagal tokius elementus, kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros, kritulių didėjimas. Antrąją ir trečiąją vietą užėmė Suomija bei Latvija. Tuo metu mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.
Ančių šeimynėlė. Slaptai.lt nuotr.
 
Situacija dėl klimato kaitos ir žmogaus įtakos aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos milžinių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu“, – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.
 
VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais šalyje, tikina, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija, tai yra sezoniniai reiškiniai, kaip žydėjimo ar veisimo laikas.
 
„Per pastaruosius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama, greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis (kai didėja lapai, šaknys ir stiebai) sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.
 
Universiteto mokslininkai tyrimais patvirtino, kad dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.
 
„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų, Tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai jautresni už kitus, pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, tuo metu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.
 
Alaušų ežeras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat patvirtinta, kad augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, bet, jei kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius, pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais, atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje gali prireikti laukus purkšti dar dažniau ir gausiau.
 
VDU pranešime minima, kad vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory. Pagal jos projektą „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir tokiu būdu pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą. Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.
 
„Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau, tad mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant. Tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi, ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ar kitais klimato kaitos padariniais“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.
Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Tačiau, pasak jos, anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia. „Idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius. Jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai.
 
VDU atstovo Martyno Gedvilos teigimu, universiteto Aplinkotyros katedra kartu su partneriais klimato kaitos poveikį augalams ištyrė projekte „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ (KLIMAGRO)“ (Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 06:00
 

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paragino jaunus žmones būti aktyvius. Keiskite pasaulį, jūs tai galite, pareiškė B. Obama Berlyne susitikęs su jaunimu.

„Jūs juk neleidžiate savo seneliams ar senelėms spręsti, kokius rūbus jums vilkėti ir kokios muzikos jums klausytis, – kalbėjo B. Obama. – Tai kodėl tada leidžiate jiems nuspręsti, kokiame pasaulyje jūs norite gyventi?“ Jaunimas, anot jo, turi kartu spręsti dėl politinio kurso. Tai galioja ir aplinkos politikai, klimato apsaugai bei populizmui.

Klimato kaitą B. Obama pavadino „esminiu iššūkiu“. „Planeta, kurioje gyvename, yra pavojuje“, – sakė jis. – Mums nepavyks, jei nieko nedarysime ir lauksime, kad kas nors kitas tai padarytų“.

B. Obama kalbėjo ir apie migracijos problemą Europoje bei JAV ir pabrėžė, kad pasaulyje reikalinga protinga imigracijos politika. Be to, reikia gerinti gyvenimo sąlygas migrantų kilmės šalyse. Kai žmonės mokosi vieni iš kitų, tada galima pakeisti pasaulį, drąsino B. Obama jaunimą.

Socialinė žiniasklaida yra tinklas, leidžiantis bendrauti visame pasaulyje, sakė buvęs JAV vadovas. Tačiau šioje žiniasklaidoje esą gali būti ir dezinformacijos, galinčios sukelti konfliktus. Europa gyvena gerai. Čia vienas aukščiausių pragyvenimo lygių, geras išsilavinimas ir demokratija. Tačiau: „Mes gyvename nesaugiais laikais“, – pabrėžė B. Obama. Galingos jėgos nori sugriauti šį standartą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.08; 08:00

70 000 žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. Policijos duomenimis, „Eitynėse už klimatą“ ambicingų ir socialiai teisingų priemonių anglies dvideginio išmetimui apriboti reikalavo 70 000 žmonių. Dar vienas protesto mitingas vyko Monse.

Pirmoji didelė demonstracija už klimato apsaugą Briuselyje vyko jau gruodžio 2-ąją. Be to, jau kelias savaites vyksta moksleivių ir studentų protestai, dėl kurių jie iš dalies praleidžia pamokas ir paskaitas. Tai yra dalis tarptautinės iniciatyvos „Laisvadieniai ateities labui“ („Fridays For Future“).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 06:23

Naujasis Indijos ambasadorius Tsewangas Namgyalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pirmadienį susitikęs su naujuoju Indijos ambasadoriumi Lietuvai, reziduojančiu Varšuvoje, Tsewangu Namgyalu, sakė, kad nepaisant geografinio nuotolio tarp Indijos ir Lietuvos, mes turime labai daug bendro – lingvistinės šaknys, ryšiai tarp Gandžio ir garsaus litvako Kallenbacho, susirūpinimas klimato kaita.

Ministras pažymėjo, kad Indijos ir Lietuvos prekybos potencialas dar nėra išnaudotas, nors pastaruoju metu ekonominio valstybių bendradarbiavimo intensyvumas ir sumažėjo.

Anot L. Linkevičiaus, daugėja Indijos studentų, studijuojančių Lietuvos universitetuose ir šioje srityje tikimasi gilinti bendradarbiavimą, suteikiant indams europinio lygio išsilavinimą. Ministras ambasadoriui priminė, kad tikimasi pozityvaus Indijos sprendimo dėl ambasados Vilniuje steigimo.

Indijos ambasadorius taip pat susitiko su užsienio reikalų viceministru Neriu Germanu ir aptarė galimą ekonominį bendradarbiavimą. Viceministras pakvietė Indijos atstovus dalyvauti šiais metais Lietuvoje vyksiančioje tarptautinėje parodoje „Life Sciences Baltics 2018”.

Pirmadienį Indijos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus prezidentei Daliai Grybauskaitei.

T. Namgyalas yra dešimtasis Indijos ambasadorius, akredituotas Lietuvai. Indija ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 metų balandžio 27 dieną. 2008 metų liepos 2 dieną Delyje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 07:36

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

G20 viršūnių susitikimas Hamburge. EPA – ELTA nuotr.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime dalyvaujantys pasaulio lyderiai pripažįsta kitokį JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) požiūrį į klimato kaitą, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialaus šio susitikimo pareiškimo juodraščiu.

Juodraštyje pabrėžiama, kad 2015-aisiais pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas yra „neatšaukiamas“, ir patvirtinama, kad G20 šalys tebėra jam įsipareigojusios. Tačiau kartu atsižvelgiama ir į Vašingtono sprendimą iš šio susitarimo pasitraukti.

Prieš prasidedant G20 viršūnių susitikimui svarbiausias Vakarų sąjungininkių rūpestis buvo tai, ar pavyks įtikinti likusias G20 nares tvirtai įsipareigoti laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu.

Jei šis juodraštis bus patvirtintas ir taps galutiniu susitikimo pareiškimu, kuris bus paskelbtas šeštadienio popietę, jis rodys, kad pasaulio lyderių tarpe pasidalijimas klimato kaitos klausimu yra 19 prieš vieną – JAV.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) tikino, kad pasaulio lyderiai padvigubins pastangas, siekdami įtikinti D. Trampą vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo.

„Manau, kad prie šio stalo Donaldui Trampui siunčiama kolektyvinė žinia bus apie tai, kaip svarbu, kad JAV vėl prisijungtų prie šio susitarimo. Tikiuosi, kad mums pavyks padirbėti ir to pasiekti“, – transliuotojui BBC sakė ji.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.08; 07:13

Tomas L. Fridman /The New York Times

„Garsi istorija, kurios visi vaikosi, – ar Trumpas yra Rusijos marionetė? Be reikalo. Visa tai – dūmų užsklanda. Iš tikrųjų Trumpas – Kinijos agentas. Jis aiškiai stengiasi Kiniją padaryti vėl didžią. Tiesiog pažiūrėkite faktus“, – ragina Tomas L. Fridmanas laikraštyje „The New York Times“.

„Trumpas išsikovojo postą, žadėdamas, kad subalansuos mūsų prekybą su Kinija, ir ką gi jis daro pirmiausia? Jis atmeta Amerikoje sukurtą laisvos prekybos sandėrį su 11 kitų Ramiojo vandenyno šalių – sutartį, kurią sudariusios šalys duoda 40 proc. BVP, – sakoma straipsnyje. – TransRamiojo vandenyno partnerystės (TRP) pagrindą daugiausia sudarė Amerikos ekonominiai interesai, ji buvo naudinga mūsų sparčiai augančioms technologijų ir žemės ūkio kompanijoms, ir joje buvo daugiau darbo apsaugos, ekologijos bei žmogaus teisių standartų, negu kokiame nors kitame prekybiniame susitarime. Ir į ją neįėjo Kinija. Tai buvo mūsų kūdikis, formuojantis prekybos ateitį Azijoje“.

„Įsivaizduokite, kad Trumpas vestų derybas su Kinija ne šiaip kaip JAV prezidentas, bet ir kaip 12-os šalių prekybinio bloko, pagrįsto mūsų vertybėmis ir interesais, vadovas. Tai vadinama įtaka, ir Trumpas paprasčiausiai ją atmeta… nes tai padaryti jis pažadėjo per savo rinkimų kampaniją. Garantuoju, jis net neskaitė TRP. Na kas per mulkis! Aš vis dar girdžiu, kaip Pekine skimbčioja taurės šampano“, – piktinasi autorius.

Žurnalistas pabrėžia, kad dabar daugiau Azijos šalių lygiuosis į Kinijos prekybinės asociacijos – Regioninės visapusiškos ekonominės partnerystės – standartus.

„Bet ketvirtadienį Trumpas išvedė savo kampaniją „Padaryti Kiniją vėl didžią“ į naują lygmenį, atsikratęs mokslinių duomenų apie klimato kaitą ir atmetęs visus Obamos epochoje susiformavusius planus sumažinti mūsų priklausomybę nuo energijos, išgaunamos iš anglies. Trumpas taip pat nori sušvelninti esamas ridos normas JAV pagamintiems automobiliams. Kvaila“, – sakoma straipsnyje.

„Tad ką gi daro Kinija? Jos naujas penkmetinis planas – užgulti elektrines mašinas, baterijas, branduolinę, vėjo ir saulės energetiką ir energetinį efektyvumą – ir organizuoti anglies dioksido išmetimo ribojimą bei prekybą juo kvotomis. Trumpo planas? Daugiau anglies ir naftos. Ei! Kaip Amerika gali būti didinga, jeigu mes nedominuosime kitoje didžioje globalinėje energetikoje – švarioje energetikoje?“ – klausia Fridmanas.

„Ir pagaliau Trumpas nori apkarpyti Valstybės departamento ir tarptautinės paramos biudžetus bei apsunkinti žmonėms, ypač musulmonams, imigraciją į Ameriką. Tai atveria Kinijai kelią įtakai plėsti besivystančiame pasaulyje ir rodo protingiausiems pasaulio studentams, studijuojantiems matematiką ir gamtos mokslus, kad jiems reikia atsidaryti sau startavimo punktus užsienyje – bet ne Amerikoje“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The New York Times.

2017.04.01; 18:55

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.

Sausiausias periodas per 900 metų

Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.

Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.

SOS: vandens ir maisto!

Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!

Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?

Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.

Blogas oras pranašauja konfliktą

Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.

Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.

Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.

Artimuosiuose Rytuose bus ankšta

Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.

Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.

Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?

Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.30; 06:34

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Klimato kaitos "COP21" konferencijoje ir sakė kalbą pasaulio lyderių sesijoje. Paryžiuje surengtos konferencijos tikslas – pasiekti pasaulinį susitarimą, kaip toliau mažinti klimato kaitą po 2020-ųjų, pasibaigus Kioto protokole numatytiems valstybių įsipareigojimams.

Šalies vadovė pabrėžė, jei laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms. Dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės, mažėja vandens ir kitų gamtos išteklių. Tai skatina karinius konfliktus ir didėjančią migraciją.

Continue reading „Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderi“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkričio 29 d.išvyksta 2 dienų darbo vizito į Briuselį ir Paryžių. Sekmadienį šalies vadovė Belgijos sostinėje dalyvaus Europos Sąjungos ir Turkijos viršūnių susitikime. Lapkričio 30 d. Prezidentė Paryžiuje sakys kalbą JT Klimato kaitos konferencijoje.

Aukščiausio lygio ES šalių vadovų susitikimas su Turkijos Ministru Pirmininku Achmetu Davutoglu yra antrasis toks susitikimas po ES ir Afrikos vadovų susitikimo Maltoje lapkričio pirmoje pusėje, kuriuo siekiama stabdyti į Europą plūstantį pabėgėlių srautą.

Continue reading „Prezidentė darbo vizito vyks į Briuselį ir Paryžių“

“Milijardieriai konservatoriai pasinaudojo slaptu finansavimo būdu, kad pervestų beveik 120 mln. dolerių daugiau kaip šimtui grupių, kurios kelia abejones dėl mokslinių tyrimų, skirtų klimato kaitos problemai“, – praneša “The Guardian”.

Tos priemonės leido sukurti platų tinklą organizacijų ir aktyvistų grupių, dirbančių vienam tikslui: neutralų mokslinį faktą – klimato kaitos problemą – paversti klausimu, iššaukiančiu griežtus prieštaravimus, rašo leidinys.

„Tie milijonai keliavo per du fondus:“Donors Trust” ir “Donors Capital Fund”, įsikūrusius niekuo neypatingame name Vašingtono priemiestyje“ – pastebi amerikiečių korespondentė Siuzann Goldenberg.

“Donors Trust”vadovė Uitni Boll pasakojo, jog jos organizacija garantavo turtingiems aukotojams, kad jų lėšos niekada nebus panaudotos liberaliems tikslams, rašo “The Guardian”.

Continue reading „Slaptas antiekologinių organizacijų tinklo finansavimas“

celsi_k_1

Bilo ir Hilari Klinton duktė aistringai trokšta užsiimti valstybine veikla.

Taip rašo Paolas Mastrolilis laikraščio “La Stampa” svetainėje.

„Visi kalba apie Hilari ateitį, ir visiškai aišku: po ketverių metų ji gali tapti pirmąja JAV prezidente – moterimi.

Klintonų dinastijos politinę ateitį apskritai galima laikyti užtikrinta, sprendžiant iš to, kaip žengia į priekį duktė Čelsi“, – rašo leidinys.

Continue reading „Čelsi – dar viena Klinton politikoje“