Švedų paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg kasmetiniame verslo ir politikos lyderių forume Davose pareiškė, kad „iš esmės nieko nepadaryta“ kovoje su klimato kaita, nepaisant garsiai nuskambėjusios jos kampanijos.
Davose vėliau taip pat pasirodė ir skeptiškai klimato kaitą vertinantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto prieš pat jo kalbą G. Thunberg pabrėžė savo žinią, įkvėpusią milijonus žmonių visame pasaulyje: vyriausybės daro nepakankamai dėl kovos su klimato kaita.
„Mes visi kovojame už aplinką ir klimatą. Jei pasižiūrėtumėte iš platesnės perspektyvos, iš esmės nieko nepadaryta. Reikės kur kas daugiau nei tiek. Tai tik pati pradžia“, – sakė G. Thunberg pačią pirmą Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dieną.
Ramiai kalbėdama su ironiška šypsena, G. Thunberg pripažino, kad jos kampanija, prasidėjusi protestais prie Švedijos parlamento, pritraukė daug dėmesio, tačiau kol kas neatnešė pokyčių.
„Yra skirtumas tarp buvimo girdima ir realaus poveikio pokyčių labui“, – teigė aktyvistė.
„Nesu žmogus, kuris turėtų skųstis dėl to, kad manęs negirdi. Visą laiką esu girdima. Bet mokslas ir jaunų žmonių balsas nėra šio pokalbio centre“, – pridūrė G. Thunberg.
Praeitą savaitę paskelbtoje PEF Pasaulio rizikų ataskaitoje įspėjama, kad „klimato kaita smogia vis stipriau ir greičiau nei daugelis tikėjosi“, o pasaulio vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos, tikėtina, kils net 3 laipsniais Celsijaus.
Nemanoma, kad Davose akis į akį susitiks D. Trumpas ir G. Thunberg, kurie anksčiau persimetė keliais gana nedraugiškais žodžiais tviteryje, tačiau dėl intensyvaus renginių tvarkaraščio gali būti, kad JAV prezidentas ir garsioji klimato aktyvistė prasilenks netyčia.
Pernai kasmetinėje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje internete didžiulio susidomėjimo sulaukė nuotrauka, kurioje G. Thunberg matoma piktai stebinti D. Trumpą.
Prieš pat Davoso forumą Šveicarijoje surengtame proteste dėl klimato. EPA-ELTA nuotr.
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį dalyvavo proteste Šveicarijos mieste Lozanoje, kur perspėjo pasaulio lyderius, kad „tai tik pradžia“. Protestas surengtas prieš pat Pasaulio ekonomikos forumą Davose, į kurį, be pasaulio politikos ir verslo elito, vyks ir G. Thunberg.
„Kol kas šį dešimtmetį nematome jokių ženklų, kad būtų imamasi kokių nors realių veiksmų dėl klimato“, – sakė 17-metė aktyvistė, kalbėdama su daugiausia jaunuolių minia. „Tai turi keistis“, – keliems tūkstančiams protestuotojų sakė ji, pridurdama savo žinią pasaulio lyderiams: „Tai tik pradžia. Jūs dar nieko nematėte. Dėl to galite būti tikri!“
G. Thunberg kitą savaitę sakys kalbą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir ragins pasaulio šalių vyriausybes ir finansų institucijas nutraukti investicijas į iškastinį kurą.
Penktadienio į karnavalą panašus protestas visiškai sustabdė eismą Lozanos centro gatvėse, o demonstrantai ragino imtis kuo skubesnių veiksmų dėl klimato ir praeidami nušvilpė banko „Credit Suisse“ filialą, kurį aktyvistai kaltina investicijomis į iškastinį kurą.
„Vienas, du, trys laipsniai! Tai yra nusikaltimas žmoniškumui!“ – skandavo protestuotojai, o priekyje ėjusi grupė laikė plakatą su užrašu „Keiskime sistemą, o ne klimatą“.
Kai kurie jauni protestuotojai įkvėpimo sėmėsi iš pastarųjų mėnesių ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje. Vienas protestuotojas laikė pliušinę koalą su aplink kaklą apjuostu ženklu su užrašu „PADĖKITE“. Kitas protesto dalyvis laikė plakatą su užrašu „Prabusk ir užuosk krūmynų gaisrus“. Taip norėta atkreipti dėmesį į krūmynų gaisrus, jau kelis mėnesius siaubiančius Australiją.
„Nerimaukite dėl ledynų“, sakoma kitame plakate. Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai nerimą ypač kelia Alpių gyventojams. Mitinge taip pat buvo matyti plakatai su užrašais „Nėra planetos B“, „Turiu žalią svajonę“ ir „Norime šaltesnės planetos“.
Eitynes organizavusi organizacija „Klimastreik Schweiz“ tviteryje paskelbė, kad protesto akcijoje dalyvavo 15 tūkst. žmonių. „Esame čia, kad parodytų valdžiai, žmonėms, žiniasklaidai ir visiems, kad nesame patenkinti dabartine situacija“, – sakė proteste dalyvavusi 17-metė Deborah Hausser.
14-os protestuotoja Luana Bonetti sakė mananti, kad svarbu dalyvauti, o G. Thunberg žodžiai ją „paveikė emociškai“. G. Thunberg Davoso forume dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet ji, kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, yra viena laukiamiausių svečių Davose.
Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“ Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai. Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“. Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.
Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
Protestai prieš klimato kaitą – visame pasaulyje. EPA – ELTA nuotr.
Likus kelioms dienoms iki Pasaulio klimato konferencijos Madride, šimtai tūkstančių žmonių penktadienį visoje planetoje išėjo į gatves, reikalaudami saugoti klimatą. Protestai prasidėjo Australijoje ir nusirito per Aziją ir Europą – vyko daugiau kaip 150 šalių.
Australijos Sidnėjaus mieste, kurį dėl netoliese liepsnojančių miškų vėl dengė tiršti dūmai, šimtai moksleivių ir aktyvistų susirinko prie valdančiosios partijos būstinės. Demonstrantai klimato kaitą kaltino dėl gaisrų, kurie jau ne vieną savaitę alina Australijos pietrytinę dalį. „Jūs sudeginsite mūsų ateitį“ – buvo parašyta ant vieno plakatų.
Į švedų klimato aktyvistės Gretos Thunberg raginimą protestuoti žmonės atsiliepė ir Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Japonijos sostinėje Tokijuje šimtai demonstrantų žygiavo per pramoninį Šinjuko rajoną. Smogo kamuojamoje Indijos sostinėje Naujajame Delyje dešimtys moksleivių ir studentų protestavo prie Aplinkos ministerijos.
Protestuotojai ragina mažinti šilumos efektą, skatinantį klimato kaitą – atšilimą. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 630 000 žmonių. Berlyne protestas pritraukė 60 000 dalyvių, Hamburge – 55 000, Miunchene – 33 000.
Varšuvoje, Budapešte, Atėnuose, Romoje ir Kopenhagoje ypač jauni žmonės reikalavo didesnių pastangų saugant klimatą. Prancūzijoje virtinė protestų buvo nukreipti ir prieš perdėtą vartojimą – klimato streikas sutapo su „juoduoju penktadieniu“, kai prekybos koncernai vilioja pirkėjus nuolaidomis, o įsigytų prekių siuntimas sukuria papildomas teršalų emisijas. Ispanijos sostinėje Madride aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ išskleidė plakatą, kuriame besaikis vartojimas prilyginamas klimato krizei.
Europos Parlamento užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, anot europiečių, kova su klimato kaita parlamentarams turi būti didžiausias prioritetas. 11 ES šalių ši tema buvo minima dažniausia. ES mastu 32 proc. respondentų reikalavo klimato apsaugą įrašyti pirmuoju darbotvarkės punktu.
Miško tankmėje – trobelė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais pasirašė bendrą laišką Europos Sąjungos (ES) institucijų ir šalių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, pranešė Prezidentūra.
Laiške pažymima, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Pasak pranešimo, laiške taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Europos Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkio ir sanglaudos politika, reikšmingai prisidedančiose prie šių tikslų pasiekimo.
Valstybės ir Vyriausybių vadovai pabrėžė, kad būsimas Teisingo perėjimo fondas, skirtas padėti ES šalių narių regionams spręsti su klimato kaita susijusias problemas, ne tik kad neturėtų būti finansuojamas ES sutartimi įsteigtų politikų sąskaita, bet ir turi būti sudaryta galimybė juo pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms.
Lietuvai itin svarbus visų trijų šalių susitarimas, kad perėjimas prie švarios, tvarios energetikos būtų paremtas saugiomis technologijomis. Trečiosios šalys taip pat turi laikytis aukščiausių aplinkosaugos standartų. Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis yra įsipareigojusi iki 2050 m. neutralizuoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį ekonomikai. Šis pokytis reikalauja gerai apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.
„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas neturi vykti mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę ir sveikesnę aplinką, inovatyvius sprendimus, kartu turime didinti Lietuvos ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą“, – sakė G. Nausėda.
Susitarime aptartas finansavimo poreikis transporto sektoriui, kuris išlieka vienu iš pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. „Siekdami sumažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai, turime elektrifikuoti geležinkelių tinklą, investuoti į viešojo transporto prieinamumą visoms piliečių grupėms ir skatinti susisiekimą geležinkelių transportu“, – teigiama laiške.
Atkreiptas dėmesys ir į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą projektui „Rail Baltica“.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybės ir vyriausybių vadovai pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į deramo finansavimo poreikį būsto renovavimo programoms ir išmanių sprendimų taikymui būsto sektoriuje. Raginama skirti tinkamą dėmesį didelį energijos kiekį vartojančių pramonės sektorių modernizavimui.
Laišką pasirašiusios šalys pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad ES investicijos įgyvendinant žemės ūkio ir sanglaudos politiką Baltijos šalyse yra esminės kovojant su klimato kaita ir finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai mažinti finansavimą yra nepriimtini, o tiesioginių išmokų konvergencija turi būti pasiekta iki 2027 metų.
44 metų Holivudo žvaigždė Leonardas DiCaprio susitiko su 16-mete Švedijos klimato aktyviste Greta Thunberg. Jis tikisi, kad G. Thunberg raginimas imtis veiksmų prieš klimato krizę pažadins politikus visame pasaulyje, rašė „Oskaro“ laureatas savo profilyje instagrame.
Kartu jis paviešino dvi nuotraukas, kuriose jie su Greta šypsodamiesi sėdi saulėje.
Aktorius jau seniai pasisako už kovą su klimato kaita. 2014-aisiais jis kalbėdamas Jungtinėse Tautose klimato kaitą pavadino didžiausiu iššūkiu žmonijai.
„Greta Thunberg tapo mūsų laikmečio lydere“, – rašė L. DiCaprio. Dėl jos ir kitų jaunų aktyvistų jis optimistiškai žvelgiąs į ateitį. „Buvo garbė praleisti laką su Greta. Ji ir aš pasižadėjome remti vienas kitą su viltimi pasirūpinti puikia mūsų planetos ateitimi“, – toliau rašė kino žvaigždė.
Kada tiksliai nuotraukos darytos, nežinoma. G. Thunberg jau daugiau kaip du mėnesius vieši Šiaurės Amerikoje. Penktadienį demonstraciją, per kurią ragino imtis veiksmų klimato krizės akivaizdoje, ji surengė Los Andžele.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Šveicarijos sostinėje Berne protestavo dėl klimato – tai buvo vienas didžiausių šalyje vykusių protestų per daugelį metų.
Likus trims savaitėms iki rinkimų, beveik ketvirtadalis rinkėjų teigia, kad klimato politika yra viena iš svarbiausių šalies problemų, rašo „Deutsche Welle“.
Protestuotojų minią daugiausiai sudarė jaunuoliai ir šeimos, taip pat beveik 80 įvairių organizacijų. Reikalaujama nustoti naudoti anglį, gamtines dujas ir naftą bei nutraukti šių sektorių vyriausybės finansavimą. Bandant atkreipti dėmesį į klimato problemos svarbą, 14 val. 03 min. vietos laiku daugiau nei 150 bažnyčių vienu metu skambino varpais.
Šis streikas surengtas prieš rinkimus, kurie vyks spalio 20 dieną. Remiantis „Sotomo“ apklausos duomenimis, 38 proc. rinkėjų įvardija klimato problemą kaip didelį politinį iššūkį, antrą pagal svarbumą po sveikatos draudimo įmokų. 25 proc. rinkėjų teigia, kad klimato kaitos ir anglies dvideginio išmetimo klausimai paveiks jų balsavimo sprendimo priėmimą.
Aplinkosaugos aktyvistë Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato susitikime apkaltino pasaulio lyderius jaunosios kartos išdavimu dėl nesugebėjimo susitvarkyti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.
Švedė paauglė, tapusi pasauliniu klimato judėjimo veidu, auditorijai pirmiausia sakė: „Mano žinutė tokia – mes jus stebėsime“. Tačiau greitai paaiškėjo, kad kalbos tonas yra daug rimtesnis, nei galėjo pasirodyti.
„Tai – neteisinga. Aš neturėčiau čia būti. Aš turėčiau būti mokykloje kitoje vandenyno pusėje“, – sakė šešiolikmetė, kuri pasiėmė metų trukmės atostogas nuo mokslų. „Jūs kreipiatės į jaunus žmones ieškodami vilties. Kaip jūs drįstate?“ – klausė G. Thunberg.
„Jūs su savo tuščiais žodžiais pavogėte mano svajones ir vaikystę. Žmonės kenčia, žmonės miršta, žlunga ekosistemos. Šiuo metu yra prasidėjęs masinis nykimas, o viskas, apie ką jūs galite kalbėti, yra pinigai ir pasakos apie amžiną ekonominį augimą. Kaip jūs drįstate?“ – pridūrė ji.
Ji taip pat sakė, kad pokalbiuose su lyderiais ji sužinojo, jog jaunimas yra išgirstas ir suprastas situacijos skubumas.
„Jūs mus nuviliate. Jauni žmonės pradeda suprasti jūsų išdavystę. Visos ateities kartos savo žvilgsnius yra nukreipusios į jus. Jei toliau mus nuvilsite, mes jums niekada neatleisime“, – kalbėjo G. Thunberg.
Pasaulis pralaimi lenktynes su klimato kaita, bet padėtį vis dar galima ištaisyti, teigia Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Aš noriu, kad visa visuomenė spaustų vyriausybes, jog šios suprastų, kad reikia bėgti greičiau, nes mes pralaimime lenktynes. Mokslas šiandien sako, kad klimato kaitos tikslai vis dar yra pasiekiami“, – spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke sakė A. Guterresas.
Pasak A. Guterreso, kai kurių šalių, įskaitant JAV, neveiklumas gali būti bent dalinai atsvertas veiksmais nenacionaliniu lygiu, pavyzdžiui, Kalifornijos ar Niujorko valstijose.
„Manau, kad vienas geriausių dalykų Jungtinių Valstijų visuomenėje yra tai, jog jos yra federalinė valstybė. Sprendimų priėmimas yra decentralizuotas, o aš visada palaikysiu klimato kaitos sprendimų decentralizavimą“, – tikino A. Guterresas.
Jis taip pat pabrėžė, kad visuotinio atšilimo prevencijos iniciatyvų ėmėsi didieji miestai, regionai ir verslo įmonės, o bankai ir investiciniai fondais traukiasi iš anglies ir kito iškastinio kuro sektorių.
JT generalinis sekretorius taip pat pažymėjo ES pavyzdį, kur tik trys šalys nesutinka su nulinio anglies taršos tikslu iki 2050 m. A. Guterresas sakė matantis „naujus vėjus“ atsinaujinančios energetikos srityje Indijoje ir Kinijoje.
Jei nepavyks įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, Žemę gali ištikti katastrofiški padariniai, tokie kaip ledynų tirpsmas, galintis dar labiau sustiprinti atšilimą.
A. Guterresas išreiškė džiaugsmą dėl augančio visuomenės sąmoningumo klimato kaitos klausimais, tai esą reiškia, kad viltis vis dar gyva, tačiau „būtini didžiuliai pokyčiai maisto gamyboje, ekonomikoje, miestų organizavime ir energijos gamyboje“.
„Man regis, vis daugiau ir daugiau žmonių, bendruomenių, miestų ir valstybių supranta, kad tai būtina padaryti“, – sakė A. Guterresas.
Žvejys. Neris prie Vilniaus. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Klimato kaita jau tiek pažengusi, kad atskirų iniciatyvų nebeužtenka.
Tai pabrėždami, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai primena, kad šiemetės vasaros pradžioje Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos, – birželis šalyje buvo pats karščiausias per pastaruosius 58 metus.
O po mėnesio pranešta ir apie kaitros pasekmes, tarp jų žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės, jeigu nebus suvienytos jėgos kovoje su klimato kaita, tikina VDU mokslininkai.
Pažymėtina, kad projekto „Green Match“ tyrėjams ištyrus, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos, paaiškėjo: pirmauja ne kas kita, o Lietuva.
„Pirmaujame pagal tokius elementus, kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros, kritulių didėjimas. Antrąją ir trečiąją vietą užėmė Suomija bei Latvija. Tuo metu mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.
Ančių šeimynėlė. Slaptai.lt nuotr.
Situacija dėl klimato kaitos ir žmogaus įtakos aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos milžinių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu“, – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.
VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais šalyje, tikina, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija, tai yra sezoniniai reiškiniai, kaip žydėjimo ar veisimo laikas.
„Per pastaruosius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama, greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis (kai didėja lapai, šaknys ir stiebai) sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.
Universiteto mokslininkai tyrimais patvirtino, kad dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.
„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų, Tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai jautresni už kitus, pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, tuo metu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.
Alaušų ežeras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat patvirtinta, kad augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, bet, jei kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius, pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais, atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje gali prireikti laukus purkšti dar dažniau ir gausiau.
VDU pranešime minima, kad vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory. Pagal jos projektą „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir tokiu būdu pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą. Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.
„Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau, tad mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant. Tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi, ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ar kitais klimato kaitos padariniais“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.
Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau, pasak jos, anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia. „Idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius. Jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai.
VDU atstovo Martyno Gedvilos teigimu, universiteto Aplinkotyros katedra kartu su partneriais klimato kaitos poveikį augalams ištyrė projekte „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agro-ekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ (KLIMAGRO)“ (Nacionalinė mokslo programa „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“).
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paragino jaunus žmones būti aktyvius. Keiskite pasaulį, jūs tai galite, pareiškė B. Obama Berlyne susitikęs su jaunimu.
„Jūs juk neleidžiate savo seneliams ar senelėms spręsti, kokius rūbus jums vilkėti ir kokios muzikos jums klausytis, – kalbėjo B. Obama. – Tai kodėl tada leidžiate jiems nuspręsti, kokiame pasaulyje jūs norite gyventi?“ Jaunimas, anot jo, turi kartu spręsti dėl politinio kurso. Tai galioja ir aplinkos politikai, klimato apsaugai bei populizmui.
Klimato kaitą B. Obama pavadino „esminiu iššūkiu“. „Planeta, kurioje gyvename, yra pavojuje“, – sakė jis. – Mums nepavyks, jei nieko nedarysime ir lauksime, kad kas nors kitas tai padarytų“.
B. Obama kalbėjo ir apie migracijos problemą Europoje bei JAV ir pabrėžė, kad pasaulyje reikalinga protinga imigracijos politika. Be to, reikia gerinti gyvenimo sąlygas migrantų kilmės šalyse. Kai žmonės mokosi vieni iš kitų, tada galima pakeisti pasaulį, drąsino B. Obama jaunimą.
Socialinė žiniasklaida yra tinklas, leidžiantis bendrauti visame pasaulyje, sakė buvęs JAV vadovas. Tačiau šioje žiniasklaidoje esą gali būti ir dezinformacijos, galinčios sukelti konfliktus. Europa gyvena gerai. Čia vienas aukščiausių pragyvenimo lygių, geras išsilavinimas ir demokratija. Tačiau: „Mes gyvename nesaugiais laikais“, – pabrėžė B. Obama. Galingos jėgos nori sugriauti šį standartą.
70 000 žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių žmonių Briuselyje dalyvavo demonstracijoje už klimato apsaugą. Policijos duomenimis, „Eitynėse už klimatą“ ambicingų ir socialiai teisingų priemonių anglies dvideginio išmetimui apriboti reikalavo 70 000 žmonių. Dar vienas protesto mitingas vyko Monse.
Pirmoji didelė demonstracija už klimato apsaugą Briuselyje vyko jau gruodžio 2-ąją. Be to, jau kelias savaites vyksta moksleivių ir studentų protestai, dėl kurių jie iš dalies praleidžia pamokas ir paskaitas. Tai yra dalis tarptautinės iniciatyvos „Laisvadieniai ateities labui“ („Fridays For Future“).
Naujasis Indijos ambasadorius Tsewangas Namgyalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pirmadienį susitikęs su naujuoju Indijos ambasadoriumi Lietuvai, reziduojančiu Varšuvoje, Tsewangu Namgyalu, sakė, kad nepaisant geografinio nuotolio tarp Indijos ir Lietuvos, mes turime labai daug bendro – lingvistinės šaknys, ryšiai tarp Gandžio ir garsaus litvako Kallenbacho, susirūpinimas klimato kaita.
Ministras pažymėjo, kad Indijos ir Lietuvos prekybos potencialas dar nėra išnaudotas, nors pastaruoju metu ekonominio valstybių bendradarbiavimo intensyvumas ir sumažėjo.
Anot L. Linkevičiaus, daugėja Indijos studentų, studijuojančių Lietuvos universitetuose ir šioje srityje tikimasi gilinti bendradarbiavimą, suteikiant indams europinio lygio išsilavinimą. Ministras ambasadoriui priminė, kad tikimasi pozityvaus Indijos sprendimo dėl ambasados Vilniuje steigimo.
Indijos ambasadorius taip pat susitiko su užsienio reikalų viceministru Neriu Germanu ir aptarė galimą ekonominį bendradarbiavimą. Viceministras pakvietė Indijos atstovus dalyvauti šiais metais Lietuvoje vyksiančioje tarptautinėje parodoje „Life Sciences Baltics 2018”.
Pirmadienį Indijos ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus prezidentei Daliai Grybauskaitei.
T. Namgyalas yra dešimtasis Indijos ambasadorius, akredituotas Lietuvai. Indija ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 metų balandžio 27 dieną. 2008 metų liepos 2 dieną Delyje atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada.
Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.
Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.
Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.
Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.
Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.
G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime dalyvaujantys pasaulio lyderiai pripažįsta kitokį JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) požiūrį į klimato kaitą, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialaus šio susitikimo pareiškimo juodraščiu.
Juodraštyje pabrėžiama, kad 2015-aisiais pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas yra „neatšaukiamas“, ir patvirtinama, kad G20 šalys tebėra jam įsipareigojusios. Tačiau kartu atsižvelgiama ir į Vašingtono sprendimą iš šio susitarimo pasitraukti.
Prieš prasidedant G20 viršūnių susitikimui svarbiausias Vakarų sąjungininkių rūpestis buvo tai, ar pavyks įtikinti likusias G20 nares tvirtai įsipareigoti laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu.
Jei šis juodraštis bus patvirtintas ir taps galutiniu susitikimo pareiškimu, kuris bus paskelbtas šeštadienio popietę, jis rodys, kad pasaulio lyderių tarpe pasidalijimas klimato kaitos klausimu yra 19 prieš vieną – JAV.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) tikino, kad pasaulio lyderiai padvigubins pastangas, siekdami įtikinti D. Trampą vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo.
„Manau, kad prie šio stalo Donaldui Trampui siunčiama kolektyvinė žinia bus apie tai, kaip svarbu, kad JAV vėl prisijungtų prie šio susitarimo. Tikiuosi, kad mums pavyks padirbėti ir to pasiekti“, – transliuotojui BBC sakė ji.
„Garsi istorija, kurios visi vaikosi, – ar Trumpas yra Rusijos marionetė? Be reikalo. Visa tai – dūmų užsklanda. Iš tikrųjų Trumpas – Kinijos agentas. Jis aiškiai stengiasi Kiniją padaryti vėl didžią. Tiesiog pažiūrėkite faktus“, – ragina Tomas L. Fridmanas laikraštyje „The New York Times“.
„Trumpas išsikovojo postą, žadėdamas, kad subalansuos mūsų prekybą su Kinija, ir ką gi jis daro pirmiausia? Jis atmeta Amerikoje sukurtą laisvos prekybos sandėrį su 11 kitų Ramiojo vandenyno šalių – sutartį, kurią sudariusios šalys duoda 40 proc. BVP, – sakoma straipsnyje. – TransRamiojo vandenyno partnerystės (TRP) pagrindą daugiausia sudarė Amerikos ekonominiai interesai, ji buvo naudinga mūsų sparčiai augančioms technologijų ir žemės ūkio kompanijoms, ir joje buvo daugiau darbo apsaugos, ekologijos bei žmogaus teisių standartų, negu kokiame nors kitame prekybiniame susitarime. Ir į ją neįėjo Kinija. Tai buvo mūsų kūdikis, formuojantis prekybos ateitį Azijoje“.
„Įsivaizduokite, kad Trumpas vestų derybas su Kinija ne šiaip kaip JAV prezidentas, bet ir kaip 12-os šalių prekybinio bloko, pagrįsto mūsų vertybėmis ir interesais, vadovas. Tai vadinama įtaka, ir Trumpas paprasčiausiai ją atmeta… nes tai padaryti jis pažadėjo per savo rinkimų kampaniją. Garantuoju, jis net neskaitė TRP. Na kas per mulkis! Aš vis dar girdžiu, kaip Pekine skimbčioja taurės šampano“, – piktinasi autorius.
Žurnalistas pabrėžia, kad dabar daugiau Azijos šalių lygiuosis į Kinijos prekybinės asociacijos – Regioninės visapusiškos ekonominės partnerystės – standartus.
„Bet ketvirtadienį Trumpas išvedė savo kampaniją „Padaryti Kiniją vėl didžią“ į naują lygmenį, atsikratęs mokslinių duomenų apie klimato kaitą ir atmetęs visus Obamos epochoje susiformavusius planus sumažinti mūsų priklausomybę nuo energijos, išgaunamos iš anglies. Trumpas taip pat nori sušvelninti esamas ridos normas JAV pagamintiems automobiliams. Kvaila“, – sakoma straipsnyje.
„Tad ką gi daro Kinija? Jos naujas penkmetinis planas – užgulti elektrines mašinas, baterijas, branduolinę, vėjo ir saulės energetiką ir energetinį efektyvumą – ir organizuoti anglies dioksido išmetimo ribojimą bei prekybą juo kvotomis. Trumpo planas? Daugiau anglies ir naftos. Ei! Kaip Amerika gali būti didinga, jeigu mes nedominuosime kitoje didžioje globalinėje energetikoje – švarioje energetikoje?“ – klausia Fridmanas.
„Ir pagaliau Trumpas nori apkarpyti Valstybės departamento ir tarptautinės paramos biudžetus bei apsunkinti žmonėms, ypač musulmonams, imigraciją į Ameriką. Tai atveria Kinijai kelią įtakai plėsti besivystančiame pasaulyje ir rodo protingiausiems pasaulio studentams, studijuojantiems matematiką ir gamtos mokslus, kad jiems reikia atsidaryti sau startavimo punktus užsienyje – bet ne Amerikoje“, – sakoma straipsnyje.
Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.
Sausiausias periodas per 900 metų
Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.
Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.
SOS: vandens ir maisto!
Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!
Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?
Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.
Blogas oras pranašauja konfliktą
Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.
Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.
Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.
Artimuosiuose Rytuose bus ankšta
Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.
Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.
Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?
Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Klimato kaitos "COP21" konferencijoje ir sakė kalbą pasaulio lyderių sesijoje. Paryžiuje surengtos konferencijos tikslas – pasiekti pasaulinį susitarimą, kaip toliau mažinti klimato kaitą po 2020-ųjų, pasibaigus Kioto protokole numatytiems valstybių įsipareigojimams.
Šalies vadovė pabrėžė, jei laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms. Dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės, mažėja vandens ir kitų gamtos išteklių. Tai skatina karinius konfliktus ir didėjančią migraciją.
