Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečiams“ ir opozicinėms dešiniosioms partijoms po pastarųjų Seimo rinkimų pasikeitus vietomis, retorika išsakoma iš opozicijos perspektyvos liko ta pati. Pastaruosius keturis metus iš konservatorių ir liberalų susilaukę kritikos dėl opozicijos teisių ignoravimo, mažumoje atsidūrę „valstiečių“ atstovai jau pirmosiomis naujai išrinkto Seimo dienomis spėjo ne kartą išsakyti norintys pagarbesnių ir laisvesnių santykių su valdančiąja dauguma.  
 
Tai, kad į Seimo vicepirmininkes nebuvo paskirta „valstiečių“ siūlyta Aušrinė Norkienė, o LVŽS frakcija, po kelias dienas trukusių diskusijų ir siūlymų ieškoti kito kandidato, galiausiai apskritai liko be savo atstovų Seimo valdyboje, rodo nepagarbą opozicijai, sako tiek Ramūnas Karbauskis, tiek Seimo paramos nesulaukusi A. Norkienė. Pasak į opozicinę stovyklą po Seimo rinkimų perėjusių „valstiečių“, valdantieji negali nurodinėti, kokias personalijas jiems skirti į postus Seime.
 
Tačiau valdančiųjų Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tarsi primena: lazda turi du galus. Anot jo, dar ne taip seniai Ramūnas Karbauskis pats Liberalų sąjūdžiui nurodinėjo, kokios pavardės į vieną ar kitą postą Seime yra netinkamos. Galiausiai, jo teigimu, tai, kad šiuo metu gausiausia opozicinė jėga neturi savo atstovo Seimo valdyboje yra kaltas ne kas kitas, o R. Karbauskis ir jo užsispyrimas.
 
„Keistai atrodo daugumos noras nurodinėti ką turėtume teikti. Mes iš tikrųjų gerbėme opoziciją ir niekados nekvestionavome jų kandidatų. Jeigu jie siūlė prieš 4 metus (į Seimo vicepirmininkes – ELTA) gerbiamą Degutienę, mes nenurodėme ką turėtų ji siūlyti. Tad manome, kad adekvačiai reikėtų elgtis ir su mumis šiuo atveju“, – apmaudo dėl naujosios valdančiosios daugumos veiksmų formuojant Seimo vadovybę LRT radijui neslėpė A. Norkienė.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė „valstiečių“ į parlamento vicepirmininkes siūlytos A. Norkienės kandidatūrai. Iš kart po balsavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis pareiškė, kad naujos kandidatūros į Seimo vicepirmininkus „valstiečiai“ nesiūlys. Tačiau, kaip jis teigė žurnalistams antradienį Seime, LVŽS po pokalbio su Seimo pirmininke, nusprendė siūlyti naują kandidatą į Seimo vicepirmininkus – parlamentarą Joną Jarutį. Tačiau Viktorija Čmilytė – Nielsen jo neteikė. Į vicepirmininkus pasiūlytas ir išrinktas socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Pastarąją savaitę išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar prieš balsavimą buvo išreiškusi abejones dėl „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkes siūlomos A. Norkienės kandidatūros.
 
Atsakydamas į „valstietės“ reiškiamas nuoskaudas E. Gentvilas pabrėžė asmeniškai nieko prieš A. Norkienę neturintis. Kaip politikas tvirtino LRT radijui, jis slaptame balsavime dėl A. Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkes balsavo susilaikydamas. Liberalo teigimu, dėl to, kad Seime susiklostė įtampą kelianti situacija kalta ne tiek A. Norkienės personalija, kiek „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio užsispyrimas.
 
„Sakyčiau, kad politinį nuosprendį Aušrinei Norkienei ir visai valstiečių frakcijai parašė Ramūnas Karbauskis“, – LRT radijui tvirtino jis.
„Kai jis penkias dienas sakė, kad bus (į Seimo vicepirmininkes teikiama – ELTA) Norkienė ir daugiau nieko kito. Tad tuomet privalu pasižiūrėti į Seimo statutą. Statute yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas konsultuodamasis su frakcijomis apsisprendžia dėl siūlomo kandidato. Kai Karbauskis Viktoriją Čmilytę-Nielsen stato į kampą ir sako, kad bus Norkienė ir, kad daugiau nieko nesiūlys, atimama statutinė teisė iš Seimo pirmininkės dalyvauti diskusijose ir konsultuotis su frakcija. Jokių konsultacijų Karbauskis neleido“, – aiškino E. Gentvilas.
 
„Padėkokite Karbauskiui už jo buką veržimąsi pro atviras duris“, – akcentavo politikas.
 
Lazda turi du galus: E. Gentvilas primena, kaip su opozicija elgėsi „valstiečiai“
 
Galiausiai E. Gentvilas sureagavo ir į „valstietės“ A. Norkienės pabrėžtą ir jos atstovaujamos partijos lyderių jau ne kartą deklaruotą pasipiktinimą, kad valdantieji nurodinėja opozicijai, ką šie turėtų skirti į vieną ar kitą postą parlamente. Liberalo teigimu, „valstiečiai“, reikalaudami iš naujųjų valdančiųjų nekvestionuoti vieno ar kito jų pasiūlyto kandidato į pozicijas Seime, turėtų pirmiausiai prisiminti ne taip jau seniai atliktus savo veiksmus iš valdžios pozicijų.
 
„Kai Aušrinė Norkienė sako, kad jie taip niekada nedarydavo, aš priminsiu du atvejus. Mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje siūlė Aušrinę Armonaitę į Seimo vicepirmininkus, tačiau Karbauskis pasakė, kad du žmonės iš jūsų (Liberalų sąjūdžio – ELTA) frakcijos niekada nebus palaiminti valdančiojoje koalicijoje: Aušrinė Armonaitė ir Eugenijus Gentvilas. Tada valdantieji patys pasiūlo ir atneša Jono Liesio pavardę, o Jonas Liesys tampa Seimo vicepirmininku. Tiek to, mes nuryjame tą piliulę“, – prisiminė E. Gentvilas ir įvardijo dar vieną atvejį, rodantį, kad „valstiečiai“ dabar skundžiasi veiksmais, kurių dar neseniai patys, kaip valdantieji, nevengė propaguoti.
 
„Iš antikorupcijos komisijos pirmininkų pasitraukia Vitalijus Gailius, kuris tampa Joniškio meru ir Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlo mane į Antikorupcijos komisiją. Tačiau Karbauskis pasakė, kad to niekada nebus, kad gali praeiti tik Ričardas Juška“, – teigė E. Gentvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 10:00

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai teigia, kad Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio bei Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio politiniai valdžios tandemai skiriasi kardinaliai. Pasak jų, šiuo metu tarp konservatorių lyderių nematyti nei didesnio nuomonių išsiskyrimo, nei skirtingo vertybinio požiūrio į politikos formavimą.
 
Nepaisant to, kad tiek premjero kadenciją baigiantis S. Skvernelis, tiek būsimoji ministrė pirmininkė I. Šimonytė yra nepartiniai asmenys, bet jų santykiai su partijų pirmininkais, anot politologų, skiriasi.
 
„Skiriasi, juk yra kiti charakteriai. Skiriasi ir politikos, ir sprendimų supratimas. Skirtumas tikrai yra. Kita vertus, I. Šimonytė į politiką atėjo vienokiu būdu, o S. Skvernelis kitokiu. Tai yra skirtingi žmonės su skirtingais požiūriais bei istorija. Net sudėtinga juos lyginti“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis neabejotinai dominavo S. Skvernelio atžvilgiu.
 
„Karbauskis neginčijamai dominavo tandeme ir Skvernelis tik epizodiškai bandydavo imtis veiksmų. Visą politinę liniją vienareikšmiškai diktavo Karbauskis. Jis uždavė ir retorikos toną, ir visas politikos turinys bei kryptys buvo Karbauskio darbas. Šiuo atveju TS-LKD tandeme matau visiškai priešingą dalyką“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
MRU docento teigimu, G. Landsbergis šiuo metu sutinka, kad TS-LKD de facto lyderis – I. Šimonytė.
 
„Reali Šimonytės lyderystė yra geriausia, kas gali ištikti TS-LKD. Kuomet šis dalykas buvo suprastas, tuomet ir buvo laimėti rinkimai. Dabar Landsbergio tonas po rinkimų ne vieną nustebino. Gabrielius Landsbergis sako, kad dirbs ten, kur reikės. Kitais žodžiais sakant, ką Šimonytė nuspręs, kur Gabrielius dirbs, tai ten jis ir dirbs. Vienareikšmiškai Šimonytė prisiima visą politinę atsakomybę už Vyriausybę. Landsbergis, bent jau kol kas, šią pusiausvyrą aiškiai palaiko. Dabar mes kalbame apie bendradarbiavimą tik teoriniu lygiu, kaip seksis bendradarbiauti dviem lyderiams, kol kas sunku pasakyti, nes Vyriausybė neveikia ir valdančiosios daugumos nėra. Dabar šiuo metu atrodo, kad dvigalvystės problema, kuri buvo pastaruosius trejus metus, (…) šiuo metu yra išspręsta. Šimonytė yra aiški lyderė“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Apžvalgininkas taip pat teigia, kad tarp konservatorių lyderių kol kas nematyti ir skirtingo vertybinio požiūrio į politikos formavimą.
 
„Aš tikrai nematau tarp jų vertybinių trinčių. Nemanau, kad Landsbergis žiūri į procesus tik pragmatiškai. Šiuo atžvilgiu jų abiejų požiūriai į procesus yra vertybiškai vienodi. Šimonytė uždavė aiškų vertybinį toną, jį priėmė ir koalicija. Čia nemačiau nė vieno ženklo, kad Landsbergis būtų tam nepritaręs“, – sakė V. Valentinavičius.
 
Paklaustas, ar ateityje gali kilti nesutarimų tarp G. Landsbergio ir I. Šimonytės dėl krikdeminio partijos sparno, V. Valentinavičius teigė taip nemanąs.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„LGBT ir krikdemiškas sparno požiūris, manau, šios kalbos yra pakankamai išpūstos. Krikdemai TS-LKD viduje yra visiška kas kita nei tai buvo prieš dešimt metų. Tokių užkietėjusių krikdemų, blogąja prasme, yra faktiškai vienetai partijoje. Tokių klasikinių krikdeminių pavyzdžių, kaip Rimantas Jonas Dagys, seniai ten jau nebėra. Dagys yra puikus pavyzdys, ką reiškia radikalios pozicijos, kad ir krikščioniškosios. Juk jos rinkimų nelaimi ir rinkėjų balsų negauna. Mano hipotezė tokia, kodėl rinkimus laimėjo TS-LKD, tai, kad partija išvengė kraštutinių pozicijų eidama į rinkimus. Radikalizmo atmetimas bet kuriais klausimais partijai labai pasitarnavo“, – sakė jis.
 
L. Bielinis pritarė V. Valentinavičiui ir teigė, kad tarp G. Landsbergio ir I. Šimonytės nėra jokių konfrontacijų, o galimi nesutarimai išsprendžiami korektiškai. Kita vertus, L. Bielinis vis dėlto svarstė, ar ateityje I. Šimonytė neplanuos perimti TS-LKD pirmininkavimo vaidmens.
 
„Konservatorių gretose gali susiformuoti grupė žmonių, kurie matytų opoziciją tarp Landsbergio ir Šimonytės, kaip tarp dviejų galimų partijos lyderių. Šiandien partijos lyderis yra Landsbergis. Šimonytė šiandien nedemonstruoja ir nedeklaruoja savo ambicijų šioje srityje, bet kas ten gali žinoti. Mes galime fantazuoti daug atvejų, bet šiandien galiu konstatuoti aiškiai, kol kas tarp Landsbergio ir Šimonytės nėra jokių konfrontacijų, o galimi nesutarimai išsprendžiami korektiškai“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 12:47

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba pritarė susitarimui dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
 
Prieš tai dokumentą vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
 
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sako TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
 
Koalicijos susitarimą tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos planuojama pasirašyti ateinantį pirmadienį. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 04:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Niekas negalėtų paneigti, kad prasidėjo ir tęsiasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos revoliuciniai pokyčiai įvaizdžio srityje, kai jau pradeda pasimiršti senojo raugo konservatorių arogancija, o į premjero postą nuo partijos siūloma labai charizmatiška asmenybė, t. y. žavinga ir, kaip atrodo, neabejotinai kompetentinga savo srityje moteris su taškuota suknele.

Kita vertus, tas nelemtas abejonės kirminas įsigraužia net ir į tokią sakralią sferą kaip užburiantis Ingridos Šimonytės žavesys ir blizgesys, kai imame ir paklausiame bent savęs – apie kokios kompetencijos sferą čia visų pirma kalbame, kokių dalykų specialistė ši naujai užgimusi  politikos žvaigždė pirmiausiai yra. Ar sakote, kad finansininkė, ekonomistė, viešojo sektoriaus tvarkymo specialistė?..

I.Šimonytė yra kaip reta verbalizuotas žmogus, oratorė pagal prigimtį, greitai mąstanti ir dar greičiau kalbanti politikė, neįveikiama jokiam oponentui priešininkė kalboje. Čia jos galia ir stiprybė. Tačiau net ir man, visų sričių diletantui, akivaizdu, kad anoji tikrai nėra tokia gili ekonomistė, kaip norėtųsi manyti, jeigu savo ruožtu yra pasiryžusi tvirtinti, kad ekonominis augimas savaime užtikrina didesnę gerovę visiems visuomenės sluoksniams pagal principą „kai visko yra daug, su kaupu arba net per daug, visiems visko pradeda užtekti“, tarsi ir čia galiotų skystųjų kūnų fizikoje išpažįstamas susisiekiančių indų dėsnis.  

Tikras ekonomistas neabejotinai pasakytų, kad tokia mintijimo seka yra pigi klastotė, kaip tiesa yra ir tai, kad ekonominis augimas, paliktas savieigai, tik dar labiau užaugina ir pagilina socialinę nelygybę. Kita vertus, I.Šimonytei išsprūdę žodžiai apie tai, kad neva sąlyginio skurdo nustatymo metodika yra grynasis populizmas, leidžia manyti, kad šios ekonomistės su taškuota suknele ekonominis išprusimas gali nuvesti labai toli nešvankumo linkme.

Kas be ko, I.Šimonytės ekonominis išprusimas yra nepalyginamas dalykas su buvusio policininko ekonomikos dalykų išmanymu, tačiau buvęs policininkas, tarkime, buvo atviras pasiklausti ir įsiklausyti į kompetentingų žmonių patarimus, kai savo ruožtu negali būti tikras dėl to, jog I.Šimonytės įsitikinimas savo kompetencijos pakankamumu neužkirs kelio girdėti kelias skirtingas nuomones.

Kadaise net ir Gitanas Nausėda, dirbdamas Vilniaus banko prezidento patarėju, bandė užburti žmonių vaizduotę, įtikinėdamas, kad visų pirma reikia išsikepti pyragą, ir tik po to neva būtų galima jį bandyti padalinti. Tačiau šiandien prezidentas G. Nausėda nusipelno pagarbos kaip žmogus sugebėjęs žengti tokį neįtikėtinai platų (septynmylį?) žingsnį  į priekį, kad net yra laikomas gerovės valstybės idėjos įgyvendinimo generatoriumi. Žinia, Naujosios koalicijos sutarties projekte užuominų apie gerovės valstybę nerasite nė su žiburiu (delfi.lt) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skelbiamas-visas-naujos-koalicijos-sutarties-projektas.d?id=85659643, kaip, tarkime, negali užsisėti ir pasidauginti gyvybės formos net užuomazginiu pavidalu, net kaip bakterijos plastmasės masyvo gelmėje. Ta proga dar pastebėsiu, kad iš esmės minėtos sutarties projektas (toliau – Projektas) yra akultūrinis, didele dalimi anticivilizacinis, visuomenės ir valstybės dehumanitarizacijos užmanymo projektas.

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tarsi ir nekelia didesnių abejonių Projekto bendrieji principai ir vertybinės deklaracijos, kur su užsidegimu kalbama apie  žmogaus teises ir orumą. Tačiau gali pasirodyti ir taip, kad čia su dideliu trenksmu veržiamasi pro atviras duris, jeigu išdrįsime pripažinti faktą, jog ir prie ankstesnės kadencijos valdžios nebuvo taip baisiai, kad žmogaus teisės būtų sumintos į purvą, o orumas – nuplėštas. Iš tiesų, nepalyginamai didesnius nuogąstavimus kelia būtent tai, jog jau anksčiau spaudoje išviešinti Laisvės partijos pasiūlymai koalicijos sutarčiai buvo perkelti į Projektą neadaptuotu, t. y. nepritaikytu prie civilizacijos standartų pavidalu. Tai anksčiau ar vėliau, tarkime, tokiam Projektui tapus vyriausybės veiklos programa, gali išprovokuoti didelius neramumus visuomenėje ar net kultūrinį sukilimą. Galima spėti ir dėl to, kad tokios pakraipos Projektas, tapęs vyriausybės veiklos gairėmis, pasitarnautų atoveiksmio jėgų atsigavimui, paskatintų po užstojusios pauzės patriotinių ar net nacionalistinių jėgų mobilizaciją.

Kalbant apie verslo sąlygų nenutrūkstamą gerinimą, Projekte skelbiama: „Įgyvendinsime verslo priežiūros institucijų reformą, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą, pertvarkydami prižiūrinčias institucijas, siekdami, kad jų tikslai būtų susiję su visuomenės gerove, o ne su biurokratizmo įtvirtinimu, o veikimo metodai paremti skaidrumu, nuspėjamumu, analize, bendradarbiavimu ir pasitikėjimu“. 

Ką reiškia įsipareigojimas sumažinti perteklinį verslo reguliavimą, gerai žinome iš andai Šimašiaus vadovaujamos Teisingumo ministerijos priimto nutarimo, jog aplinkosaugos inspektoriai gali apsilankyti įmonėje tik iš anksto, t. y prieš 3 ar 5 dienas perspėję įmonės vadovus apie planuojamą vizitą. Būtent šis nutarimas labiausiai tiesmuku pavidalu prisidėjo prie tokių monstrų kaip Grigeo atsiradimo, sukūrė apsaugos ratą teršiančio Lietuvos gamtą ir keliančio pavojų žmonių sveikatai verslo plėtotei. Todėl labai šventvagiškai toliau Projekte skamba žodžiai apie žaliąjį kursą.

Projekte skelbiama, jog rengiant vyriausybės programą suderintu būdu tarp koalicijos dalyvių bus įvertintos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Tai neabejotinai Laisvės partijos pažadas tokios konfigūracijos verslui, kuris siekia išvengti pelno mokesčių. Tačiau štai mane dar labiau nei šis godumo mentalitetui draugiškas pažadas privertė sunerimti iš pirmo žvilgsnio nekalti Projekto žodžiai, kad „bus stiprinama profesinė savivalda, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas“. Tai neabejotinai žingsnis atgal, ne vienu atveju įteisinant lobizmo kriminalinius refleksus. Net nupurto, kai pabandau įsivaizduoti, jog vadinamieji Odontologų rūmai, visados mūru stojantys prieš apgautus, apvogtus ir apkvailintus klientus, netrukus atgaus licencijavimo ir atestavimo teisę, leidžiančią dar sėkmingiau pridengti šioje sferoje klestinčią sukčiavimo praktiką.

Batai. Slaptai.lt nuotr.

Laisvės partijos naujakalbėje skelbiama, kad mokyklose bus plėtojami IT sugebėjimai kaip trečioji kalba po anglų. Tačiau labai charakteringa, kad apie pirmąją, t. y. gimtąją kalbą, tautos istoriją ir tautinę kultūrą čia net neužsimenama. Kaip žinome, Laisvės partija į Švietimo ir mokslo ministro postą stumia buvusį rektorių, išgarsėjusį savo užmanymais sunaikinti lituanistinę dvasią VU. Išties, kaip atrodo bent man, vadinamoji Laisvės partija su laisve, švietimu ir kultūra turi bendro tik tiek, kiek antiutopijos „84-ieji“ Tiesos ministerija su tiesa. Jeigu man leisite kalbėti savo žodžiais, vadinamoji Laisvės partija yra užsimojęs suskaitmeninti stribų dvasią darinys, tai yra išmanioji stribų karta.

Galop, bala nematė tos Laisvės partijos nupušėlių, daug skaudžiau yra tai, kad iš anksčiau ne karto deklaruoto konservatorių triukšmingo patriotinio užsiangažavimo Projekte liko tik vos-ne-vos vienas apgailėtinas sakinys apie užduotį saugoti kultūrinį paveldą.

2020.11.06; 15:30

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors derybos dėl valdančiosios koalicijos jau įgauna pagreitį, naujai išrinkti valdantieji norimų politinių postų kol kas neįvardina. Didžiausia intriga kyla dėl to, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui atiteks koks nors svarbus politinis postas Seime arba Vyriausybėje. Kol kas pats politikas atvirauti apie savo asmenines ambicijas vengia ir akcentuoja, kad dirbs ten, kur jo labiausiai reikės.
 
Ekspertai teigia, kad tokia santūri politiko pozicija kol kas yra racionaliausia tiek partijai, tiek ir pačiam TS-LKD pirmininkui. Politologų teigimu, G. Landsbergiui šiuo metu naudingiausia būtų susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijos stiprinimą.
 
V. Valentinavičius: konservatorių pirmininkui parankiausia nereikšti asmeninių savo ambicijų
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia neatmetantis scenarijaus, kad G. Landsbergis po koalicinių derybų liks be politinio posto Seime ar Vyriausybėje.
 
„Tikėtina, nes matome visiškai kitokį Gabrielių Landsbergį nei po 2016 metų Seimo rinkimų. Tada tarp dviejų rinkimų turų TS-LKD rinkimų kampanijos pagrindinis teiginys buvo: balsuokite už TS-LKD, nes G. Landsbergis bus premjeras. Ir mes prisimename, ir partija prisimena, ir pats G. Landsbergis prisimena, kad tai baigėsi sutriuškinimu antrame ture“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
Visgi politologas atkreipia dėmesį, kad dabartinė konservatorių pirmininko laikysena yra kardinaliai pasikeitusi.
 
„Matome visiškai priešingą laikyseną, kad aktyviai yra gesinamos visos kalbos apie postus, kurių norėtų. Tai yra išmoktos 2016 metų pamokos, kai labai skaudžiai nudegė per anksti, be jokio pagrindo pretenduodamas į svarbius postus. Todėl dabar žymiai saugesnė laikysena yra pabrėžti, kad ne postai yra aktualūs“, – aiškino MRU politologas.
 
V. Valentinavičius mano, kad G. Landsbergio sprendimas likti rinkimų kampanijos nuošalyje ir iniciatyvą perleisti Ingridai Šimonytei ir atvedė konservatorius į rinkimus. Politologas įsitikinęs, kad sprendimas G. Landsbergiui ir toliau laikytis santūrios pozicijos bei nesigviešti postų ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas ne tik TS-LKD, bet ir pačiam G. Landsbergiui.
 
„Pats Gabrielius suprato, kad ir jam, ir partijai žymiai geriau, jeigu laikosi santūriai. Ir nors ir pats G. Landsbergis asmeniškai kažkokių postų galbūt negaus, bet partijos, kaip politinės jėgos, pozicijos stiprėja. Aš manau, kad paradoksaliai tokia valdysena kaip tik yra vienintelis būdas Gabrieliui padidinti savo populiarumą. O tada jau atitinkamai bus galima pretenduoti į kažkokius postus, turint tvirtesnį pagrindą po kojomis“, – svarstė jis.
 
„Ar tai yra tikrai nuoširdi laikysena, ar ne – mes to nežinome. Bet kad ji yra teisinga dabartinėmis aplinkybėmis, tai aš tam galėčiau pritarti. Iš tokios pozicijos vėliau yra didelė manevro laisvė. Nežinau, kiek tai daroma sąmoningai, o kiek ne, bet, mano galva, tai dabartinėmis aplinkybėmis yra natūralus ir teisingas pasirinkimas“, – pridūrė politologas.
 
Visgi V. Valentnavičius mano, kad dabartinėje situacijoje konservatorių pirmininkas vis dar turi atviras galimybes tiek užimti Seimo pirmininko postą, tiek pretenduoti į kokios nors srities ministro pareigybę.
 
„Viskas yra atvira, bet svarbu nepadaryti klaidos ir nenorėti per daug, per daug atvirai“, – apibendrino MRU politologas.
 
L. Bielinis: G. Landsbergiui naudingiausia stiprinti savo, kaip partijos pirmininko, poziciją
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis yra įsitikinęs, kad G. Landsbergiui šiuo metu svarbiausia yra suformuoti valdančiąją koaliciją, o ne siekti įgyvendinti savo asmenines ambicijas.
 
„Valdančiąją koaliciją formuojančių konservatorių vadovas, ko gero, visų pirma, suinteresuotas, kad koalicija įvyktų ir galima būtų realiai pasirašyti sutartį be kažkokių didesnių įtampų su partneriais. Todėl savo asmeninę poziciją arba galimybę užimti postą G. Landsbergis greičiausiai atideda į antrą planą“, – savo nuomone dalinosi profesorius.
 
Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Politologas taip pat tikina neatmetantis galimybės, kad konservatorių pirmininkas apsispręs apskritai nepretenduoti į jokį politinį postą. L. Bielinis teigia, kad toks G. Landsbergio sprendimas būtų racionalus dėl strateginių priežasčių, orientuotų į ilgalaikę perspektyvą.
 
„Laikas parodė, jog jis iš tikrųjų gana neblogai mąsto strategiškai ir puikiai supranta, kad postas šiandieną yra tik vienas iš tarpinių tikslų, kurių galima, esant reikalui, ir atsisakyti. Iš tikrųjų strateginis tikslas yra ilgalaikė ir stipri dominavimo pozicija valdančiuosiuose ir buvimas valdančiuosiuose“, – Eltai teigė L. Bielinis.
 
„Antra, manau, kad G. Landsbergis labai blaiviai mato save asmeniškai politiniame lauke ir puikiai supranta, kad jis yra jaunas, jam dar viskas ateityje, jam dar visos pozicijos ir visi postai galimi. Galimi ne tik šiandieną, bet ir galimi po daugelio metų“, – antrąją priežastį įvardino jis.
 
L. Bielinis taip pat priduria manąs, kad susilaikymas nuo pretenzijų į politinius postus TS-LKD pirmininkui būtų naudingas ir stiprinant savo reputaciją visuomenėje.
 
„Reputacine prasme tai naudinga. Ir manau, kad jis puikiai suvokia, jog strateginis interesas yra daug svarbiau negu šiandieną užimti vieną postą ir juo didžiuotis. Aš manyčiau, kad G. Landsbergis pabandys išnaudoti šį strateginį interesą ir užleis vietas tiems, kurie galbūt reiškia pretenzijas“, – teigė jis.
 
Politologas akcentuoja, kad G. Landsbergiui šioje situacijoje naudingiausia susikoncentruoti į savo, kaip partijos pirmininko, pozicijų stiprinimą.
 
„Manyčiau, kad jam svarbiausia suformuoti savo istoriją Seimo veikloje diskutuojant ir bendrai politiškai demonstruojant save kaip efektingą partijos pirmininką“, – pabrėžė L. Bielinis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.05; 09:20

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad pavardės, pretenduojančios į kai kuriuos postus gali paaiškėti kitą savaitę. Kartu, svarsto konservatorius, naujajam Seimui, ko gero, teks kelti klausimą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.
 
Kada trys valdančiąją daugumą formuojančios partijos galėtų pasirašyti koalicinę sutartį G. Landsbergis neįvardino, tačiau pažymėjo, kad tai turėtų būti artimiausiu metu.
 
„Nenoriu spėlioti tikslios datos, bet, manau, kad tai bus netrukus“, – LRT radijui teigė G. Landsbergis.
 
Politikas tikino, kad šiuo metu vykstančiose koalicinėse derybose tarp konservatorių ir dviejų liberalų partijų įnirtingų diskusijų nekyla.
 
„Aš nepavadinčiau to įnirtinga diskusija, tai daugiau formuluočių paieška, kaip mes galime užtikrinti, kad koalicijos partnerių programinės nuostatos būtų teisingiausiai atspindėtos. Ne visuose aspektuose vienodai galime prisiimti įsipareigojimus už kolegas. Žinome, kad nuomonės kai kuriais klausimais išsiskiria. Norime, kad programoje būtų išgirsti visi svarbiausi koalicijos dalyvių požiūriai ar numanomi reikalingi (padaryti – ELTA) darbai“, – aiškino konservatorius.
 
Vienas tokių klausimų, dėl kurio nuomonės tarp buriamos koalicijos partnerių nevisiškai sutampa – tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo klausimas. Visgi, teigia manąs G. Landsbergis, nemažai diskusijų keliantį ir Laisvės partijos prioritetiniu laikomą klausimą naujasis Seimas turėtų svarstyti.
 
„Aš manau, kad naujasis Seimas tikrai šį klausimą svarstys. Sprendžiant iš kalbų ar vyraujančios nuomonės, aš manau, kad šiam klausimui gali būti ieškoma sprendimo. Ar jis bus išspręstas, parodys balsavimas“, – teigė jis.
 
Tikina, kad dėl Seimo pirmininko posto dar neapsispręsta
 
G. Landsbergis tikina, kad tarp buriamos koalicijos partnerių vis dar nėra sprendimo, dėl to, kas bus Seimo pirmininkas.
 
Politikas, kuriam kaip ir Liberalų sąjūdžio lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen viešojoje erdvėje matuojamas parlamento vadovo postas, tvirtina, kad tai veikiausiai paaiškės jau ateinančią savaitę. Bet kuriuos atveju, tikino G. Landsbergis, tuomet turėtų būti aišku ir tai, kokias pozicijas užims pats naujojoje valdžioje.
 
„Palaukime kitos savaitės. Bus matyti, kaip atrodo bendras vaizdas, ką pasiūlys koalicijos partneriai. Gal tada atrasime, kur Landsbergį padėti“, – sakė konservatorių lyderis ir nepanoro detalizuoti, ar pats save matytų Seimo pirmininko poste.
 
„Aš savęs stengiuosi nevertinti, tegul kiti vertina. Jeigu reikės, aš galiu atlikti tą darbą, kuris yra naudingas“, – teigė G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.04; 00:30

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Naują koaliciją formuoti ketinančių dešiniųjų partijų derybinės grupės antradienį Seime renkasi į posėdį, kuriame bus aptariami valdančiosios daugumos formavimo ir kitų prioritetinių darbų klausimai. Į naują valdančiąją daugumą po įvykusių Seimo rinkimų buriasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
 
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Pastarąją savaitę konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė manąs, kad su formuojamos koalicijos partneriais jau šios savaitės pradžioje bus suderintas dokumentas dėl būsimų prioritetinių darbų.
 
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
 
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 09:53

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
 
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
 
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
 
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
 
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
 
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
 
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
 
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
 
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
 
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
 
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
 
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
 
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
 
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
 
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
 
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
 
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
 
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
 
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
 
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.10.26; 18:54

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Išryškėjus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją.
 
„Galima taip sakyti“, – sekmadienį vėlyvą vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos iniciatyvą formuoti naują parlamento daugumą.
 
Pasak I. Šimonytės ir TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, dėl valdančiosios koalicijos formavimo pirmiausia bus kalbamasi su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu.
 
„Skaičiai leidžia skambintis ir pirmąsias kalbas pradėti“, – sakė G. Landsbergis.
 
Konservatorių lyderių teigimu, kalbamasi bus su abiem liberaliomis partijomis.
 
„Pasitikėjimo lygis, kurį sugebėjome sukurti dirbdami opozicijoje tiek su Viktorija (Čmilyte-Nielsen – ELTA) ir jos atstovaujama partija, tiek su Aušrine (Armonaite – ELTA) tikrai leidžia pradėti kalbas, kurios būtų orios, garbingos ir grindžiamos dideliu pasitikėjimo kreditu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
 
Vis dėlto TS-LKD lyderiai neatmetė tikimybės dėl kai kurių programinių nuostatų bei palaikymo diskutuoti ir su kitomis politinėmis jėgomis.
„Nematau reikalo pradėti kokių nors kalbų dėl koalicijos, tačiau aš manau, kad mūsų siekis, kurį mes skelbėme prieš pirmąjį turą ir po jo – kad būsimoji koalicija ir Vyriausybė turi girdėti ne tik tuos rinkėjus, kurie balsavo už koaliciją sudarančias partijas.
 
Mes kviesime kitas politines jėgas, jei jos mato, kad jų darbai arba programinės nuostatos gali būti įgyvendintos, (…) prisidėti prie tų darbų, kurie, mūsų nuomone, yra patys svarbiausi Lietuvai“, – teigė G. Landsbergis.
 
„Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę“
 
Kalbėdama apie svarbiausius naujos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos laukiančius darbus, TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė išskyrė kitų metų valstybės biudžetą ir koronaviruso pandemijos valdymo priemones.
 
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Turbūt, kad Tėvynės sąjungai niekada nebūna ramaus laiko bandyti formuoti Vyriausybę. Juokus padėjus į šoną – yra daug klausimų, kuriuos reikėtų spręsti gana sparčiai. Tai yra kitų metų biudžetas, kuris kelia nemažai klausimų, COVID-19 situacija. (…) Akivaizdu, kad didelės ramybės ta situacija nesuteikia, bet, kita vertus, reikia ir nebėgti įvykiams už akių – kad ir kaip ten būtų, šis Seimas dar dirbs dvi su puse savaitės“, – kalbėjo konservatorių sąrašo lyderė.
 
I.Šimonytė taip pat teigė, kad naujo Ministrų Kabineto nariai turėtų būti kompetentingi, turintys visuomenės pasitikėjimą.
 
„Kandidatų tikrai turim, bet žiūrėsime, ką gali pasiūlyti ir koalicijos partneriai“, – sakė I. Šimonytė.
 
Kandidate į premjeres konservatorių įvardijama politikė taip pat teigė, kad, jeigu TS-LKD su partneriais formuotų Vyriausybę, pirmiausia imtųsi koronaviruso pandemijos suvaldymo – siektų kalbėtis su mokslininkais ir priimti „įrodymais grįstus sprendimus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 04:42

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia manąs, kad kol kas derinti galimas koalicijas dar ankstyva. Visgi politikas sako, kad konservatorių ir Laisvės partijos pamatinės vertybinės nuostatos sutampa.
 
„Man atrodo, kad dabar yra tas etapas, kad dar koalicijų bet koks derinimas yra truputėlį ankstyvas ir jis gali net ir erzinti rinkėjus. Žmonės dabar renkasi, kad bus ašis, kas bus kryptis. Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Žinoma. Bet, man atrodo, kad dabar toms kalboms dar yra truputį ankstoka“, – antradienį žurnalistams Seime akcentavo jis.
 
Paklaustas, ar Laisvės partijos vertybės visiškai atitinka konservatorių vertybines nuostatas, G. Landsbergis atsakė, kad pamatinės šių partijų vertybės sutampa.
 
„Aš matau, kad pamatiniai dalykai kai kurie sutampa. Jeigu mes kalbame apie žmogaus teises, apie žodžio laisves, apie vakarietišką Lietuvos kryptį. Jeigu mes kalbame apie pamatą, tai aišku. Bet ir su „socdemais“ sutampa“, – teigė jis.
 
„O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas ir skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija yra, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas ir balsuoti už tą partiją, kurios prioritetai atitinka jų“, – pridūrė politikas.
 
Visgi paklaustas, kaip vertina vertybinį suderinamumą su Darbo partija, politikas akcentuoja dar neturėjęs progos gerai įvertinti šios partijos pamatines vertybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 13:58

Prof. Boguslavas Gruževskis. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad nepriklausomai nuo to, kas sudarys naująją Vyriausybę, svarbiausios ekonomikos politikos kryptys nuo to keistis neturėtų.
 
„Nepriklausomai nuo to, kas sudarys naują Vyriausybę, artimiausioje 3-5 metų perspektyvoje Lietuvos prioritetai ekonomikos politikoje turi būti šeši. Pirmiausia reikia didinti ekonomikos inovatyvumą, darbo našumą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų atsiradimą. Taip pat svarbu didinti šalies investicinį patrauklumą (…) bei aktyviai trumpinti gamybos grandines. Reikia labai aktyviai dalyvauti transformuojant grandines ES–Azija į grandines ES–ES“, – Eltai sakė B. Gruževskis.
 
Profesorius pabrėžia, kad itin svarbiu tikslu išlieka Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.
 
„Kita svarbi kryptis – energetikos politika: reikia mažinti Lietuvos nepriklausomybę nuo importuojamų energetinių išteklių, didinti atsinaujinančios energetikos gamybos mastus ir mažinti energijos imlumą. (Šioje srityje – ELTA) viskas turi būti žymiai efektyviau daroma, labiau atsižvelgiant į mūsų Europos atsigavimo fondus ir DNR plano įgyvendinimą“, – sakė jis.
 
Anot B. Gruževskio, Lietuvoje svarbu didinti ir ekonomikos orientaciją į socialinę sritį, o tai galimai būtų iššūkis pirmajame Seimo rinkimų etape pirmavusiems konservatoriams.
 
„Taip pat svarbi didesnė ekonomikos socialinė orientacija, kuri būtų iššūkis konservatoriams ir dešiniųjų Vyriausybei, jei jie tikrai ją sudarys. Galiausiai prioritetu turėtų būtų ir finansų bei mokesčių politika, didinant biudžetų surenkamumą, skaidrią ekonominę veiklą bei mažinant ekonominę nelygybę. Šioje srityje, sakyčiau, Vyriausybė turėtų labai pasitempti, nes nelygybę galima laikyti ekonomiką stabdančiu veiksniu“, – tikino B. Gruževskis.
 
Profesorius, vertindamas konservatorių kaip valdančiosios jėgos, stiprybes, sakė, kad šie galėtų efektyviai stiprinti rinkos ekonomiką bei skatinti užsienio investicijas, taip pat operatyviau formuoti Lietuvos energetinį sektorių.
 
„Ekonominėje politikoje konservatoriai galėtų efektyviai išnaudoti savo kredo: skaidrios politikos reikalavimą. (…) Atitinkamai stiprinti rinkos ekonomikos metodus, šalies investicinį patrauklumą ir ieškoti liberalių rinkos ekonomikos sprendimų, siekiant didinti Lietuvos vertę, patrauklumą tiesioginėms ir netiesioginėms užsienio investicijoms. Aišku, ir energetinis sektorius, kuriame tiek konservatoriai, tiek liberalai turi stiprių specialistų ir, manau, šiose srityse paprasčiausiai turėtų būti savimi“, – Eltai teigė jis.
 
Visgi vertindamas konservatorių silpnybes, B. Gruževskis įvardijo, kad partijai reikėtų tobulinti finansų perskirstymo nuostatas bei labiau atsižvelgti į priimamų sprendimų socialinį jautrumą.
Prof. Boguslavas Gruževskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Visgi jie (konservatoriai – ELTA) turėtų labai tobulinti savo (finansų – ELTA) perskirstymo nuostatas, santykį su visuomene (…). Jie būtinai turi kryptingai didinti priimamų sprendimų socialinį jautrumą. Turėtų būti žymiai daugiau dirbama prie socialinių pagalvių, vienaip ar kitaip apsaugant atitinkamas gyventojų grupes, siekiant tvaraus biudžeto panaudojimo. (…) Tradicinė „diržų veržimo“ koncepcija visiškai nebetinka, (…) būtina ieškoti draugiško santykio su visuomene, kad ekonominiai rezultatai džiugintų. Ir, manau, tai šiandien yra iššūkis“, – tikino B. Gruževskis.
 
„Belieka tikėtis, kad (valdančiosios partijos – ELTA) vadovas bus pakankamai kryptingai mąstantis ir sugebės sujungti politines nuostatas su realiais visuomenės poreikiais, kad valdžios sprendimai būtų ilgalaikiai“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 15:50

Šiuo metu opozicijoje dirbantys konservatoriai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 20. Tai rodo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusių Seimo rinkimų duomenys, gauti iš 69 rinkimų apygardų.  Dar trūksta balsavimo rezultatų iš dviejų rinkimų apygardų.
 
Išankstiniais duomenimis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje  TS-LKD  pelnė 21,53 proc. balsų  ir pretenduoja į 20 mandatų.
 
Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 18 mandatų (19,38 proc.), Darbo partija – 10 mandatų (10,93 proc.), socialdemokratai – 9 mandatus (9,91). Sėkmingai rinkimuose pasirodė politikos naujokai Laisvės partija, už kurią balsavo 7,52 proc. rinkėjų ir tai jai užsitikrino 7 mandatus. Kita liberali partija – Liberalų sąjūdis turėtų gauti 6 mandatus (6,46 proc.).
 
Pirmoji mandatų naujame Seime negausianti partija yra, šios valandos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga, už kurią balsavo 4,87 proc. rinkėjų. Tačiau labai tikėtina, kad susumavus visų apygardų rinkimų  rezultatus, ši partija irgi pateks į Seimą.
 
Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
 
Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.12; 00:30

Politikas Valdemaras Tomaševskis ir ELTA žurnalistas Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) spalį vyksiančius Seimo rinkimus pasitinka ne tik sąrašo pirmosiose gretose turėdama skandalingais pasisakymais garsėjantį Zbignevą Jedinskį.
 
LLRA-KŠS į rinkimus žygiuoja vedina lyderio, kuris vienintelis tarp parlamentinių partijų vadovų nereiškia viešo palaikymo Aliaksandro Lukašenkos tolesnį vadovavimą šaliai kategoriškai atmetantiems baltarusiams.
 
Valdemaro Tomaševskio teigimu, nėra nieko blogiau nei revoliucijos – jos, įsitikinęs europarlamentaras, visuomet baigiasi ir baigsis giljotinų kalenimu. Todėl, svarsto politikas, su dabartine Baltarusijos valdžia Vakarai turėtų toliau kalbėti, o kelis dešimtmečius A. Lukašenkos represijas kentę baltarusiai – sprendimų ieškoti „demokratiškai“, kreipiantis į režimo teismus. Tai, kad dėl tokio požiūrio LLRA-KŠS dažnai susilaukia aštrios kritikos ir net kaltinimų, V. Tomaševskio manymu, yra kalčiausios „etiketes klijuojančios“ sisteminės partijos ir ypač konservatoriai.
 
Seimo rinkimams skirtame Eltos skelbiamų interviu cikle V. Tomaševskis taip pat įvardino priežastis, kodėl valdančiųjų gretose atsidūrę tautinėms mažumoms atstovaujantys LLRA-KŠS politikai parlamente nekėlė asmenvardžių rašybos klausimo. Europarlamentaras tikina, kad asmenvardžių rašyba nebuvo pamiršta ar iškeista į „vaiko pinigus“. Už tai, kad tautinėms bendruomenėms svarbus klausimas vis dar stovi vietoje, atsakingas yra, tvirtina LLRA-KŠS pirmininkas, „su kaimyninėmis valstybėmis kovojantis“ užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Galiausiai politikas įvertino darbą koalicijoje su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“ bei kodėl, esant galimybei po Seimo rinkimų, jis prezidentui Gitanui Nausėdai dar kartą siūlytų Jaroslavo Narkevičiaus kandidatūrą į ministrus.
 
Pone Tomaševski, su kovos „už kažką“ ar kovos „prieš kažką“ vėliava einate į jau spalį vyksiančius rinkimus?
 
Tik už. Mūsų pagrindinė nuostata ir kryptis buvo – ir aš pats iš prigimties turiu tokį charakterį – tik už. Mes nekalbame, ko kiti nepadarė, bet daugiausiai kalbame apie tai, ką mes padarėme, kokį įdirbį turime. O jį turime nemažą. Bet, žinoma, jei jau kartais reikia pakomentuoti prieš kažką… Tačiau tik kartais, mes tą darome labai nedažnai. Mūsų parlamentaras Jedinskis tik priminė, ką darė konservatoriai su protestuotojais, kad jie atėmė pensijas… į tai reikėjo atkreipti dėmesį, nes kartais susidaro įspūdis, kad yra labai daug veidmainiavimo.
 
Bet susidaro ir toks įspūdis, kad priminimai, apie kuriuos kalbate, tampa kur kas svarbesniais nei kalbos apie tai, ko jūs sieksite. Netgi dėmesio susilaukusio Jedinskio feisbuko sienoje… Žvilgtelėjus galima pamatyti, kad nemaža dalis žinučių – be skandalingų pareiškimų – yra skirta būtent konservatorių menamiems „blogiems darbams“ pabrėžti. Štai ir jūs, komentuodamas Jedinskio skandalingą pasisakymą dėl Baltarusijos, ne kartą pabrėžėte, kad „konservatoriai šaudė guminėmis kulkomis“. Taigi ar konfrontacinė komunikacija nenustelbia darbų, kuriuos gali daryt partija?
 
Kartais, kai mūsų oponentai iš kitų partijų labai veidmainiauja, tai reikia keletą tiesos žodžių pasakyti. Bet mes labai retai tą darome, nes orientuojamės į pozityvią žinutę. Bet, jei yra toks cinizmas, – tų pačių konservatorių veidmainiavimas – tuomet tiesiog reikia priminti, kad žmonės nėra be atminties ar buki, ar, kad jie pamiršo. Jei nori kitus kaltinti – tai pažiūrėk į save. Tai išplaukia iš Evangelijos: nekaltink ir nebūsi kaltinamas.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
 
O konservatoriai pradėjo kaltinti visus, kurie yra prieš revoliucijos versiją Baltarusijoje. Mes vienareikšmiškai pasisakome prieš, nes revoliucijos pasekmėse yra labai daug blogio, būna aukų, chaoso. Ir prancūzų revoliucija, ir bolševikų revoliucija – visos revoliucijos praryja savo vaikus. Mes šių pavyzdžių nepamiršome: koks buvo teroras po Prancūzijos revoliucijos, visi siekė laisvės, o vėliau gavo giljotiną. Tas pats su bolševikų revoliucija.
 
Dabartinė jūsų retorika labai panaši į tą, kuri buvo 2014 m. Jūs, įvykius Maidane komentuodamas, išsiskyrėte tarp parlamentinių partijų lyderių savo pozicija. Priešingai nei kiti politikai, idealizavę ir rėmę ukrainiečius Maidane, jūs sakėte, kad revoliucija yra blogai, kitokią poziciją turėjote ir dėl Krymo okupacijos. O dabar, kalbant apie Baltarusiją, jūs vėl sakote, kad evoliucija geriau nei revoliucija, tarsi duodamas suprasti, kad baltarusiai turėtų laukti, kol kažkas kažkaip ramiai pasibaigs. Ką jūs turite galvoje?
 
Toks požiūris išplaukia iš gero istorijos žinojimo. Jei mes nežinosime istorijos, tai mūsų pokalbis bus kaip kūnas be kraujo. 
 
Bet kaip jūs, pone Tomaševski, įsivaizduojate. Kai kalbama apie autoritarinius režimus, kad ir apie tokius, kaip Aliaksandro Lukašenkos. Ar jūs tikrai įsivaizduojate situaciją, kad pats Lukašenka ateina ir sako – kalbėkimės. Juk tokių režimų tikslas yra išlikti ir slopinti bet kokias diskusijas dėl naujų socioekonominių, politinių organizavimo klausimų?
 
Aš matau permainas. Aš buvau vicepirmininku dar pirmoje Europos Parlamento kadencijoje. Tuomet jokio kontakto nebuvo – buvo blokada. 2015 m. pajudėjo ledai ir pirmą kartą dešimties parlamentarų delegacija nuvažiavo. Po to mes buvome dar 3 kartus. Šis mūsų ir visų kitų, kurie mano taip pat, kad reikia dialogo sprendžiant šį (A. Lukašenkos režimo – ELTA) klausimą, darbas privedė prie situacijos, kad opozicija tapo laisvesnė, buvo paleisti politiniai kaliniai… Buvo jaunimo programos, Erasmus. Viską dabar galima sugadinti: bus geležinė uždanga ir jokio kontakto nebus. Kas nuo to laimės – būtent tie, kurie nori autoritarinio valdymo.
 
Apie ką mes kalbame? Juk faktinio Baltarusijos vadovo Lukašenkos paskutinis žingsnis buvo agresija bei prievarta prieš taikius protestuotojus. Ar protestuotojai ėjo su Molotovo kokteiliais prieš valdžią? To nebuvo.
 
Su protestais būna įvairiai. Žinoma, tai (valdžios agresija prieš protestuotojus – ELTA) yra blogai, ir tai buvo pasmerkta, ir aš tą padariau: negali būti jėgos naudojimo. Bet mes turime žiūrėti visą foną. Tokio smurto būna, deja, ir kitose valstybėse. Mūsų konservatoriai tokį epizodą turėjo. O kas dabar vyksta Europoje, Amerikoje… Apskritai, tai yra siaubas.
 
Pasmerkus šią prievartą reikia žiūrėt visus fonus. Aš matau vieną mažą žinutę – vidaus reikalų ministras atsiprašė. To niekada nebuvo. Evoliucija vyksta, ir tie, kurie priešinasi permainoms, supranta, kad pasaulis keičiasi. Bet revoliucijų negali būti.
 
Jūs sakote studijuojąs istoriją, tai turėtumėte suprasti, kad lyginant bet ką su bet kuo galima ir batus pamesti. Tarkime, ta pati Prancūzijos Didžioji Revoliucija: šalia įdėjų liberté, égalité, fraternité, kurias, kaip sakote, lydėjo giljotina, juk buvo sukurta ir inercija dideliems, milžiniškiems pokyčiams, be kurių Europos ir jos laisvės dvasios nebūtų. Tad man būtų įdomu sužinoti, ką jūs siūlote dabartiniams Baltarusijos opozicionieriams ir Europai? Ką turi daryti sukilusi Baltarusijos opozicija, ką turi daryti Europa, kad lūkestis, kuris tarp baltarusių stiprėjo ypač per kelias pastarąsias savaites, būtų patenkintas?
 
Baltarusijoje – protestai. EPA-ELTA nuotr.

Pasakykite, kokia Europa? Europos Sąjunga? Pusė Europos nepriklauso Europos Sąjungai. Atsakymas priklauso nuo to, apie ką mes kalbėsime. Jeigu kalbėtume apie visą Europą – tai ten yra įvairių nuomonių. Kitaip galvoja serbai, rusai, graikai. Jei kalbėtume apie ES – tai ten nėra vieningos nuomonės, ji formuojasi. O nuo ko priklauso ši kryptis, – aš manau, kad ji priklauso ne nuo to, apie ką mes kalbame: demokratija, viešumas. Visa tai yra labai gerai, aš sovietmečiu, kaip ir Jedinskis, kovojau dėl viešumo, tuo metu dabartiniai mūsų oponentai sėdėjo partinėse mokyklose. Klausimas yra – kokie ir kieno yra interesai. Mes puikiai suprantame, kad Europos Sąjungoje daugiausiai svorio turi Vokietija ir kartais Prancūzija. Juk dėl to ir Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos, nes negalėjo savo krypties pramušti.
 
Tad, jei bus sprendžiami Vokietijos interesai, tada reikia klausti vokiečių politikų, ką jie planuoja, kaip įsivaizduoja situaciją (…).
 
Pone Tomaševski, pakalbėkime konkrečiai, iš jūsų visos retorikos – su visu istorinių analogijų šleifu – galima susidaryti įspūdį, kad jūs atsargiai žiūrite į Baltarusijos opozicijos bandymą išstumti Lukašenką.
 
Mes ne tiek kalbame atsargiai, mes kabame realiai.
 
Bet koks būtų jūsų atsakymas. Pavyzdžiui, ar jūs palaikote tokią rezoliuciją, kokia buvo priimta Seime?
 
Mes palaikėme, kadangi mes žinome, kad turi būti vieninga politika.
 
Bet ar su viskuo, kas ten parašyta, nesutinkate?
 
Daug kas nesutinka. Net du parlamentarai susilaikė.
 
Jie norėjo griežtesnės pozicijos, o kokios jūs norėjote?
 
Mes manome, kad, kai pasakai A, turi žinoti, kas bus po to. Reikia bandyti prognozuoti. Bet visame šiame procese turi būti diskusija, nuomonių ringas, kad būtų priimtas optimalus sprendimas. Dabar buvo Linkevičiaus planas – tai viskas… Opozicija laimi, jiems reikalinga parama, dvasinė – taip pat. Bet išeina taip, kad mes dabar kalbamės ketvirtadienį, o ar yra kas nors aišku dėl Lukašenkos? Jis nekelia ragelio Merkel ir panašu, kad taikiai neperduos valdžios.
 
Tai jei jūs turėtumėte sprendimo vadeles – ką būtumėte daręs kitaip?
 
Dialogas.
 
Su kuo? Su Lukašenka?
 
Yra daug galimybių kontaktuoti. Yra ambasados. Reikia pradėti kontaktuoti. Mes nedeginame tiltų. Tik tuomet galima ir tiems patiems protestuotojams padėti. O dabar jei bus geležinė uždanga… Mes penkerius metus dirbome sunkiai, kad ji būtų atidaryta.
 
Ar aš klystu sakydamas, kad, jūsų nuomone, būtų buvę geriau, jei po tokių rinkimų, kokie įvyko, protestai Baltarusijoje nebūtų kilę?
 
Ne, aš apie protestus apskritai nekalbėjau.
 
Bet viskas iš čia ir kyla: baltarusių visuomenė sukilo prieš valdžią.
 
Geriausiai būtų, kad rinkimai būtų laisvi, kad žmonės galėtų reikšti savo nuomonę. Tai būtų geriausiai.
 
Bet taip nebuvo.
 
Galima perskaičiuoti balsus. Galų gale reikia panaudoti nors mažą demokratinį būdą – gal Baltarusijoje ir nėra demokratijos kaip Švedijoje – reikia panaudoti teisinį kelią. Apskųsti teismui.
 
Pone Tomaševski, kokiam teismui? Baltarusijos teismams, kurie yra suaugę su režimu?
 
Nesvarbu.
 
Tai, pone Tomaševski, yra labai svarbu.
 
Apskųsti teismui ir bandyti įrodyti, surinkti faktus.
 
Opozicija jau pateikė faktus, sako, kad tūkstančiai pažeidimų.
 
Būtent, tada būtų konstruktyvus darbas. To nepadarius keliama įtampa. Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kaip Maidane.
 
Kažkas nori, kad mes būtume labai primityvūs, kad pažintume tik dvi spalvas. Tas, kas sako, kad čia nelabai balta, tas iš karto priešas, jis už Lukašenką. Visi mąstantys žmonės gali pastebėti tam tikrą konflikto eskalavimą. (…) Viską galima pasiekti ir be kraujo. Jei kažkas kalba, kad be kraujo nieko nepasieksime, yra tiesiog cinikas. Mano pagrindinė žinia, kad aš prieš tokią kryptį, apie kurią kalba Vytautas Landsbergis. Tai yra nusikaltimas. Šiandien 21 a. kraujo neturi būti, galima išspręsti taikiai visas problemas.
 
Žiūrint bent jau į pastaruosius 8 metus, jūsų partijos narius lydėdavo skandalai: ponas Jedinkis dabar, jūs vaikščiojote su Georgijaus juostelėmis, ponia Cytacka nukabinėjo lietuviškai užrašytas gatvės lenteles, išvadino prezidentę melage, nekėlė valstybinės vėliavos per šventes. Kaip aiškinate tai, kad jūsų partija nuolatos atsiduria viešosios kritikos sūkuryje?
 
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas

Aš turiu vieną atsakymą. Jei vienu argumentu pasakyčiau, kodėl mes išsiskyrėme, tai mes nesame posovietinė ir pokomunistinė partija. Iš to išplaukia visos kitos situacijos ir momentai. Mes vieninteliai reikalaujame liustracijos – tą padarė čekai, estai. O mūsų oponentai iš sisteminių partijų, ne iš „valstiečių“, tai konservatoriai, liberalai… jie turi komunistinio režimo šaknis. Jie užslaptino KGB archyvus…
 
Bet būtent jūs prisisegėte Georgijaus juostelę, turinčią aiškų Rusijos imperializmo toną. Ponas Jedinskis kalbėjo apie Kijevo bombardavimą…
 
Mūsų oponentai bijo, kad mes atskleisime jų tapatybę ir šaknis, nori, kad apskritai mūsų nebūtų. Jie klijuoja etiketes.
 
Bet, pone Tomaševski, jūs tiesiogine to žodžio prasme prisisegėte Georgijaus juostelę. Jūs žinojote, kokią prasmę jai suteikė Kremlius.
 
Juostelei tik dabar suteikta ši prasmė, ir tą daugiau padarė mūsų oponentai. Nes tie, kurie sukuria (tokius simbolius – ELTA), mano, kad žmonės yra tokie primityvūs, kad jie nieko nežino. Koks čia sovietų simbolis? Tai yra Švento Jurgio simbolis, kovos su blogiu simbolis. Reikia tai žinoti. Jei kažkas to nežino, aš neturiu apie ką kalbėti. Mes turime žinoti istoriją. Tai gėrio simbolis, o tai, kad kažkur jį naudoja separatistai, tai gali naudoti. Hitleris taip pat kryžių naudojo, ar dėl to mes kryžiaus atsisakysime? Tai propaganda, tačiau ne Kremliaus, o tų mūsų posovietinių partijų… Aš su tokia propaganda nesutinku.
Georgijaus juostelė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
O jei kalbame apie simbolius. Viešojoje erdvėje nuvilnijo nuostaba, kai pareiškėte, kad ponas Jedinskis ves rinkimų sąrašą. Jūs sakėte, kad tai yra „idėjinis, iškalbus ir drąsus politikas“. Turėtumėte sutikti, kad jis yra nevienareikšmiškai vertinamas politikas. Ar nebūtų patrauklesnis variantas pasiūlyti labiau konvencinį variantą – ministrę Ritą Tamašunienę ar bent kažką panašaus?
 
Mes turėjome pasiūlymų daug, turime daug lyderių. Bet vienas iš vicepirmininkų tapo sąrašo pirmuoju numeriu. Tai buvo priimta, ir tai yra labai gerai.
 
Bet ar jūsų netrikdo tai, kad Z. Jedinskio pasakymai ir pamąstymai sukelia ažiotažą ir skandalus.
 
Mes esame tokia stipri partija, kad (tai nesvarbu – ELTA). Žmonės žiūrės, visų pirma, į programą.
 
Jūsų partija į šią valdančiąją daugumą įsijungė antrojoje šios kadencijos pusėje, ir galėjo susidaryti toks įspūdis, kad sugebėjote užduoti muzikos toną gausiausiai Seimo jėgai – „valstiečiams“. Ginant jūsų deleguotą ministrą Narkevičių Seimo lyderiai nepabūgo net Prezidentūrai skersai kelio stoti. Pritarsite, kad turėjote „auksinę akciją“ šioje koalicijoje? Ar sutinkate, kad turėjote daugiau įtakos, negu tai leistų turėtas mandatų skaičius?
 
Aš manau, kad yra kitaip. Mes dabar sąvokas vartojame kaip kokioje akcinėje bendruomenėje. Mes su bizniu nesame susiję apskritai. Mes turime ne tiek įtakos, mes turime daug solidumo, įdirbio ir gerą reputaciją. Galima turėti 30 parlamentarų, o po to suskilti. Mūsų žmonės nevaikščioja po partijas, jie yra principingi. Žmonės tą mato ir supranta ir nori su mumis dirbti, nori mums daug daugiau pasiūlyti. Nes jie įsivaizduoja, kad čia optimalus politikos variantas – sąžiningumas, nesivaikymas valdžios bet kokia kaina.
 
Bet kodėl jūs to svorio nepanaudojote sprendžiant tuos klausimus, kurie tiesiogiai kyla iš jūsų partijos profilio – tautinių mažumų atstovavimo. Jūs kėlėte vaiko pinigų klausimą, kalbėjote apie bankų apmokestinimą, bet asmenvardžių rašybos klausimas praktiškai net nebuvo paminėtas. Su valdančiąja dauguma, kuri kelis kartus aiškiai parodė, kad išlaikyti koaliciją yra tikslas numeris vienas, principingas šio klausimo kėlimas galbūt būtų leidęs uždaryti šį tris dešimtmečius buksuojantį procesą.
 
Žinote, procesas vyksta. Žinoma, norėtųsi, kad greičiau būtų išspręstas.
 
Bet kodėl jūs nekėlėte šio klausimo?
 
Mes ne tik keliame, mes sprendžiame. Kalbinis standartas sovietmečiu tautinių mažumų atžvilgiu buvo geresnis nei dabar. Mes galėjome visų dalykų mokytis savo gimtąja kalba, dabar 3 dalykai įvesti mums ne gimtąja kalba. Žmonės piktinasi.
 
Bet ar jūs, kalbėdamasis su Ramūnu Karbauskiu, nepabandėte pasakyti, kad štai mūsų sąlygos, mes jas pateikiame kaip prioritetą numeris vienas, jei ne – tai mūsų paslaugų nebus…
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
 
Mes suprantame, kad šiuos klausimus turime išspręsti. Mes ratifikavome Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvenciją.
 
Ten viskas surašyta, kaip turi būti. Dar 2000 metais tai padarėme.
 
Bet esmė juk yra politinis klausimo kėlimas.
 
Aš atsakysiu. Ši konvencija yra sudėtinė dalis mūsų teisinės bazės. Tad klausimas lyg ir buvo išspręstas 2000 m.
 
Bet, deja, vieną ir kitą kartą konservatoriai ir liberalai turėjo valdžią.
 
Bet sutikite, šioje valdančiojoje daugumoje jūs asmenvardžių klausimą iškeitėte į vaiko pinigus.
Mes nieko neiškeitėme.
 
Buvo aiškiai jūsų pasakyta. Mes einame į valdančiąją koaliciją tokiomis ir tokiomis sąlygomis. Ir tarp tų sąlygų asmenvardžių klausimo nebuvo.
 
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl asmenvardžių yra vienas sakinys. Mes įrašėme, kad būtų vykdoma Tautinių mažumų apsaugos gynimo konvencija ir, jei ji bus vykdoma, – visi klausimai bus išspręsti. Jei yra sutikimas, kad (konvencija – ELTA) turi būti vykdoma – tai jau yra pirmas žingsnis. O po to turi dirbti tie žmonės, kuriems tai priklauso, – visų pirma, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Bet jis to nedaro. Mes negalime įtikinti Linkevičiaus, kad ši konvencija turi būti vykdoma. Jei mes daug kalbėsime, o jis nevykdys – tai nebus išeitis. Mes norime, kad į ministeriją ateitų žmogus, kuris ne tik kovos su kaimyninėmis šalimis, bet ir viduje realizuos ES kryptį. Kol kas pas mus tai neveikia.
 
Neveikia dėl to, kad Seime šio klausimo niekas nebekelia.
 
Ne Seimas. Yra pasirašyta konvencija, turi ministerija vykdyti.
 
Ne vienas pasakytų, kad, norint išspręsti tokį klausimą, reikia tai įrašyti į koalicijos ar tarpfrakcinę sutartį, kaip esminį tikslą, kurį iki Seimo kadencijos pabaigos reikia išspręsti. Sutikite, tokio susitarimo nebuvo.
 
Patys žmonės sprendžia. Jeigu ministerija nenori tokios problemos pamatyti, patys žmonės per teismus sprendžia. Šis klausimas bus sprendžiamas, bet iki begalybės mes šiuo klausimu nediskutuosime. Reikia vykdyti, bet nediskutuoti. Praėjo 30 metų, kai esame nepriklausomi. Buvo geras tautinių mažumų įstatymas, bet jį konservatoriai 2010 m. panaikino. Tai yra veidmainystė…
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
 
Pone Tomaševski, į kokį elektoratą jūs taikote?
 
Mums elektoratas nėra tikslas savyje, mes nemanome, kad reikia taikyti į elektoratą, kad gautume balsų. Mes taip nemąstome. Mes vietas Seime suprantame kaip įrankį, kad padėtume žmonėms. Be aptartos problemos (asmenvardžių rašybos – ELTA), svarbu socialinė nelygybė, socialinis teisingumas, vaiko pinigai, nemokami vaistai senjorams, diferencijuoti mokesčiai, kurie praėjo mūsų balsų dėka. Turi būti aiški kryptis – socialinis teisingumas. Todėl mes siūlome, kad būtų tryliktoji pensija žmonėms, kad žmonės prieš Kalėdas nebūtų kaip ubagai, kad normaliai pasitiktų šventes. Kitas dalykas – tai šeimos vertybės, tradicinės šeimos, krikščioniškos vertybės.
 
O kaip, jūsų nuomone, buvo įgyvendinamos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės reformos?
 
Žinote, 20 metų buvo kalbama apie progresinius mokesčius… Tris kartus turėję valdžią socialdemokratai nieko nepadarė. Todėl mes tuomet ir išėjome iš koalicijos – nieko nebuvo daroma. Buvo neįmanoma dirbti. O dabar viskas dėl mūsų balsų padaryta.
 
O kokie prioritetai, jūsų nuomone, turėtų būti keliami naujam Seimui?
 
Visų pirma, reikia diferencijuoti mokesčius. Pirmas žingsnis padarytas, o antras žingsnis turi būti toks – kas uždirba minimalų atlyginimą, moka tik simbolinį 1 euro mokestį. Tada į rankas gautų 608 eurus. Mes siūlome išeitį iš skurdo. Taip pat reikėtų stiprinti šeimos politiką, daugiau lengvatų, daugiau pinigų vaikams. Tai labai svarbūs klausimai. Šaltinis būtų apmokestinant prekybos tinklus, bankus.
 
Kur įsivaizduojate savo partiją po Seimo rinkimų: valdančiojoje daugumoje ar opozicijoje?
 
Mes nebijome būti opozicijoje, kadangi mums svarbiausia – principingumas.
 
Bet jei susiklostytų taip, kad formuotųsi panaši centro kairės koalicija ir jus bendram darbui kviestų tas pats Ramūnas Karbauskis, kad ir su mažesniu politiniu svoriu. Sutiktumėte? Galite pasakyti, kad esate patenkinti bendradarbiavimu su dabartiniais „valstiečiais“?
 
Gyvenime mes nesame patenkinti viskuo. Visada yra niuansų. Mes pasiūlėme neįvesti taršos mokesčio. Mes manome, kad jis yra perteklinis, tačiau mes nesusitarėme. Bet apskritai žiūrint… Aš politikoje ne pirmą dieną: mes valdančiojoje koalicijoje esame buvę jau 4 kartus.
 
Palyginus, tai dabar darbas yra kur kas konstruktyvesnis. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje mes nieko negalėjome nuspręsti, o ką nuspręsdavome, nebūdavo vykdoma. Dabar yra kitaip. Tai naujos kokybės politika, o ne tik biznio interesų atstovavimas.
 
Prezidentas ne kartą ir nedviprasmiškai yra davęs suprasti, kad Jaroslavas Narkevičius negali būti ministru, kad nepasitiki juo, galiausiai pabrėžė, jog dabartinis susisiekimo ministras naujoje Vyriausybėje ministru dirbti negalės. Jei visgi susiklostytų taip, kad formuotumėte valdžią ir turėtumėte galimybę siūlyti ministrus. Panašu, kad J. Narkevičiaus jau nebeteiktumėte. Bet ar nebijote, kad po karčios praktikos dėl J. Narkevičiaus prezidentas ir su kitais jūsų pasiūlytais kandidatais bus itin atsargus?
 
Mūsų tikslas nėra turėti postus. Dabar susisiekimo ministras J. Narkevičius paspartino ministerijos darbą. Darbo įvertinimas yra. Gerai tvarkosi ir R. Tamašunienė. Mes parodėme, kad esame ne tik idėjiniai ir galvojame apie paprastą žmogų, bet mes parodėme, kad galime, kad turime daug žmonių, kurie gali tokias aukštas pareigas eiti. Žinoma, kad mes juos siūlysime į tokias pat aukštas pareigas.
 
Ar ir J. Narkevičių siūlytumėte dar kartą?
 
Aš manau, kad siūlysime žmones, kurie turi patirtį, kad neateitų į ministeriją mokytis, kad būtų tęsiami darbai. O su prezidentu… Aš manau, susitarsime. Žinote, politikoje yra taip: niekada nesakyk niekada. Aš manau, kad mums pavyks susitarti.
 
Netgi dėl J. Narkevičiaus?
 
Aš manau, kad bendri mūsų valstybės interesai yra svarbiausia.
 
Poną Valdemarą Tomaševskį kalbino ELTA žurnalistas Benas Brunalas
 
2020.08.22; 15:00

Reaguojat į situaciją Baltarusijoje Seimo nariams surinkus parašus dėl antradienį planuojamos neeilinės sesijos, opozicinių konservatorių lyderiai teigia, kad reikšti susirūpinimą dėl Aliaksandro Lukašenkos represijų prieš taikius protestuotojus jau nebepakanka.
 
„Reikšti tik susirūpinimus jau nebepakanka – A. Lukašenkos režimo ir jo kontroliuojamų jėgos struktūrų represijos prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje kasdien darosi vis brutalesnės ir nežmoniškesnės. Lietuva turi rodyti pavyzdį Europai ir ne tik nepripažinti tokio Baltarusijos vadovo legitimumo, bet ir įvesti pati bei raginti Europos Sąjungą ir JAV įvesti sankcijas režimo atstovams, kurie atsakingi už represijas ir rinkimų klastojimą. Taip pat privalome suteikti visokeriopą paramą Baltarusijos opozicijai, pilietinės visuomenės organizacijoms bei paprastiems Baltarusijos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo“, – teigia viena iš neeilinės sesijos iniciatorių bei Seimo rezoliucijos teikėjų Seimo narė Ingrida Šimonytė.
 
Pasak Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvos istorinė, politinė ir moralinė atsakomybė yra padėti demokratinei Baltarusijai ir už laisvę gyventi demokratiškai narsiai į gatves ir darbovietes išėjusiems kovoti jos žmonėms.
 
„Džiaugiuosi, kad tvirtą ir principingą poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir dėl pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei Lietuvoje mums, panašu, kad pavyko sutelkti – tiek opozicijos, tiek valdančiųjų pagrindinių politinių jėgų atstovai sutaria dėl bendro situacijos vertinimo bei tolesnių veiksmų. Tai geras susitelkimo dėl nacionalinių interesų pavyzdys“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis.
 
 Seimas dėl suklastotų Prezidento rinkimų ir žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, antradienį ketina surengti neeilinę Seimo sesiją. Daugiau nei trečdalio Seimo narių reikalavimu inicijuojamos neeilinės sesijos metu turėtų būti ne tik išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovai, bet ir priimta rezoliucija „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 00:30

Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nesiimti tyrimo dėl UAB „Krajama“ veiklos, kurios vienintelė akcininkė yra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
 
Konservatoriai teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sąmoningai vykdė šmeižto kampaniją ir kelia klausimą, ar „valstiečiai“ ras drąsos už tai atsiprašyti. Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad toks institucijų sprendimas jo nenustebino, nes, pasak jo, įprasta, kad tyrimai dėl konservatorių ir jų aplinkos žmonių nėra atliekami.
 
Grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų. VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.
 
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė Eltą informavo, kad mokestinis tyrimas dėl UAB bendrovės „Krajama“ neatliekamas. Visgi R. Asadauskaitė akcentavo, kad „VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.“
 
Savo ruožtu FNTT taip pat nurodė, kad po informacijos patikrinimo nusikalstamos veiklos požymių bendrovės „Krajama“ veikloje nebuvo nustatyta.
 
„Atlikus pateiktos informacijos patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo M. Zdanauskaitė.
 
Konservatoriai teigia, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti ir kelia klausimą, ar LVŽS atstovai ras jėgų atsiprašyti.
 
„Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – Eltai teigė konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
Savo ruožtu Seime klausimą dėl šio „Krajamos“ sandorio iškėlusi LVŽS narė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis „valstiečių“ kreipimosi į VMI ir FNTT tikslas buvo siekis gauti paaiškinimą dėl sandorio aplinkybių.
 
„Manau, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje istorijoje, kad visuomenė ir politikai gautų atsakymus, kas vis dėl to įvyko. Mes niekada nesakome, kad tai gali būti kažkokia nelegali veikla, bet tas sandoris su tokia suma kėlė tam tikrus klausimus, kodėl taip įvyko“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Tai jeigu minėtos tarnybos, įvertinusios aplinkybes, pateikė paaiškinimus, kas įvyko ir kodėl tokia sklypo vertė, tai viskas gerai. (…) Nes taip tai gali būti priežastys, kurios neteisėtos, bet gali būti ir teisėtos priežastys“ , – pridūrė ji.
 
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad VMI ir FNTT sprendimas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės sandorio jo nestebina. Politikas teigia, kad joks tyrimas konservatorių atžvilgiu nėra pradedamas, nes pasak politiko, jie yra „neliečiamieji“.
 
„Joks tyrimas, jokiu klausimu, kuris paliestų bet kurį konservatorių, nebūtinai tik G. Landsbergio šeimos, jis nėra vykdomas, ir tai yra faktas. Jeigu toks ar bet koks panašus klausimas būtų užduotas mano atžvilgiu, tai aš net neabejoju, kiek (daug – ELTA) tyrimų būtų“.
 
„Aš manyčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad, matyt, tose institucijose yra žmonės, kurie tose institucijose pradėjo dirbti, kai jie buvo valdžioje ir tiesiog šie žmonės nenori pyktis su tais politikais, nuo kurių gali priklausyti jų gerovė“, – sakė R. Karbauskis.
 
Pirmasis šią žinią apie nepradėtus FNTT ir VMI tyrimus dėl UAB bendrovės „Krajama“ vieno euro sandorio pranešė portalas 15 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:00 

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.

Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.

Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.

Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.

Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.

Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.

„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.

Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).

Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.

Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.

Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas  kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.

Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.

Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.

Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio  didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome,  laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką. 

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.

Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad  Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju  raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.

Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.

Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl  Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.

2020.07.14; 16:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
 
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
 
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
 
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
 
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
 
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
 
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
 
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
 
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
 
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
 
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:47

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Taryba šeštadienį patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą.
 
Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“ vadovą Gvidą Rutkauską.
 
Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.
 
TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.
 
TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius.
 
Pirmoje sąrašo vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:41

Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė atnešė pokyčių ir į visuomenės pasitikėjimo reitingą. Labiausiai krizės laikotarpiu išaugo pasitikėjimas viešoje erdvėje ypač ryškiai matomu premjeru Sauliumi Skverneliu ir sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Sociologų nuomone, konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės pliusų rinkimų kontekste jiems tikrai neprideda.
 
Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku ir toliau išlieka pirmuosius prezidentavimo metus minintis prezidentas Gitanas Nausėda – birželio mėnesį respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, G. Nausėdą įvardino kas ketvirtas apklaustasis (26,7 proc. apklaustųjų). Visgi šalies vadovo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,3 proc.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad labiausiai per pastaruosius keturis mėnesius išaugo S. Skvernelio reitingas. Premjeras šiuo metu užima antrą vietą tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lietuvos visuomenės veikėjų – jį birželio mėnesį palankiai įvertino 12,1 proc. apklaustųjų. Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas S. Skverneliu išaugo 4,3 proc., Vyriausybės vadovas į trečią vietą išstūmė kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
 
Trečioje vietoje atsidūrusios D. Grybauskaitės pasitikėjimo reitingas per koronaviruso krizę taip pat šiek tiek padidėjo, birželio mėnesį kadenciją baigusia prezidente pasitikėjo 9 proc. respondentų, vasario mėnesį – 8,4 proc.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Už prezidentės nugaros liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė. Politike pasitikėjimą išreiškė 6,8 proc. apklaustųjų (prieš keturis mėnesius darytoje apklausoje – 6,9 proc. respondentų). Konservatorių sąrašo lydere visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu: birželio mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 3,3 proc. apklaustųjų. Nors politikas užima dešimtą vietą tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų, jo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,2 proc. (vasario mėnesį siekė 5,5 proc.).
 
Penktą vietą tarp labiausiai visuomenėje pasitikėjimą keliančių politikų užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Visgi jo pasitikėjimo reitingas šiek tiek smuktelėjo – vasario mėnesį pasitikėjimą buvusiu šalies vadovu išreiškė 7,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį – 6,5 proc. apklaustųjų.
 
Birželio mėnesį gerokai didesnė apklaustųjų dalis išsakė pasitikėjimą ir šeštoje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų atsidūrusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Pasitikėjimas šiuo politiku išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 4,1 proc. (vasario mėnesį – 0,6 proc.).
Toliau reitinge rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (3,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,4 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis (3,3 proc.). 
 
Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2020 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 86 visuomenės veikėjus (prieš 4 mėnesius nurodė 111), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Sociologė: S. Skvernelis ir A. Veryga  buvo ryškiausiai matomi, todėl pasitikėjimas jais išaugo
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad S. Skvernelio ir A. Verygos pasitikėjimo reitingo išaugimas yra nulemtas tiek sėkmingai suvaldytos pirmosios koronaviruso bangos, tiek ir nuolatinio buvimo matomais viešoje erdvėje.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Kadangi mes lyginame paskutinį tyrimą prieš karantiną ir dabar jau pirmą po, tai kaip tik šis etapas ir yra tie trys mėnesiai. Koronaviruso krizės metu taip pat buvo tyrimai daryti ir buvo klausiama, kaip žmonės vertina būtent S. Skvernelio ir A. Verygos darbą karantino metu. Nors klausimas kitas negu ši formuluotė, bet buvo prašoma įvertinti jų darbą. Ir vieno, ir kito politiko vertinimas buvo labai stabilus, daugiau kaip pusė žmonių jų darbą karantino metu vertino gerai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
 
„Jie buvo pagrindiniai visuomenę informuojantys asmenys, todėl labai natūralu, kad juos žmonės ir atsimena geriau, nes šioje apklausoje pavardes žmonės pamini patys, mes jokio sąrašo neduodame, jie tuos asmenis, kuriuos atsimena, kurie pirmiausiai ateina į galvą, dažniausiai ir pamini. Todėl natūralu, kad šių dviejų politikų vertinimai ir yra palankiausi“, – pridūrė ji.
 
Sociologės taip pat nestebina sumažėjęs G. Landsbergio pasitikėjimo reitingas. R. Ališauskienės teigimu, G. Landsbergis karantino laikotarpiu televizijoje buvo ypač mažai matomas, o televizija, pasak jos, aprėpia gerokai didesnį gyventojų ratą nei socialiniai tinklai.
„G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje. O vis tik televizija aprėpia didesnį gyventojų ratą, nes vyresni, kaimo gyventojai mažiau socialiniais tinklais remiasi. Ir bet kokiu atveju G. Landsbergio aktyvumo su A. Verygos ar S. Skvernelio nepalyginsi“, – sakė sociologė.
 
Nors R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų sąrašą vedančios I. Šimonytės reitingas nepakito, tačiau akcentuoja, kad greičiausiai taip nutiko dėl to, kad birželio mėnesį, intensyviau prasidėjus rinkimų kampanijai, politikės vardą visuomenė pradėjo girdėti dažniau. Pasak sociologės, tai galėjo būti priežastis, kodėl I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas nesumažėjo.
 
Sociologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad koronaviruso krizės laikotarpiu prezidentas taip pat buvo matomas gerokai rečiau, viešoje erdvėje nuolatos pasigirsdavo kritika šalies vadovui dėl lyderystės trūkumo. Sociologė įsitikinusi, kad tai galėjo nulemti, kad per karantino laikotarpį G. Nausėdos reitingas taip pat smuktelėjo.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Galima teigti, kad pasitikėjimas G. Nausėda yra sumažėjęs ir taip pat atliepia tai, ką pandemijos metu žmonės kalbėjo, jog prezidento viešoje erdvėje nebuvo matyti, nebuvo matyti ir jo lyderystės. Kiek prezidentas pagal savo įgaliojimus gali būti aktyvesnis, čia yra kitas klausimas. (…) Šiuo atveju S. Skvernelis ir A. Veryga buvo aktyvūs, o prezidento visai nesimatė“, – atkreipė dėmesį ji.
 
R. Ališauskienės teigimu, iki Seimo rinkimų rinkėjų preferencijos dar gali pakisti, tačiau pabrėžia, kad aukštas pasitikėjimas S. Skverneliu ir A. Veryga „valstiečiams“ pliusų artėjančių rinkimų kontekste prideda.
 
„Truputį ankstoka dar kalbėti apie rinkimus, nes šiemet rinkimų kampanija bus trumpa, bet intensyvi ir daug veiksnių prisideda, kurie yra pakankamai greitai veikiantys ir greitai praeinantys, tai gali būti visokių pasvyravimų. Bet jeigu rinkimai šiandien būtų, tai, žinoma, kad „valstiečių“ lyderių įsiminimas ir geresnis vertinimas pliusų partijai prideda, o konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės, savaime suprantama, – neprideda“.
 
 
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 00:30