Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nesiimti tyrimo dėl UAB „Krajama“ veiklos, kurios vienintelė akcininkė yra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja Landsbergienė.
 
Konservatoriai teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sąmoningai vykdė šmeižto kampaniją ir kelia klausimą, ar „valstiečiai“ ras drąsos už tai atsiprašyti. Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad toks institucijų sprendimas jo nenustebino, nes, pasak jo, įprasta, kad tyrimai dėl konservatorių ir jų aplinkos žmonių nėra atliekami.
 
Grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų. VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.
 
VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė Eltą informavo, kad mokestinis tyrimas dėl UAB bendrovės „Krajama“ neatliekamas. Visgi R. Asadauskaitė akcentavo, kad „VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.“
 
Savo ruožtu FNTT taip pat nurodė, kad po informacijos patikrinimo nusikalstamos veiklos požymių bendrovės „Krajama“ veikloje nebuvo nustatyta.
 
„Atlikus pateiktos informacijos patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo M. Zdanauskaitė.
 
Konservatoriai teigia, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti ir kelia klausimą, ar LVŽS atstovai ras jėgų atsiprašyti.
 
„Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – Eltai teigė konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
Savo ruožtu Seime klausimą dėl šio „Krajamos“ sandorio iškėlusi LVŽS narė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis „valstiečių“ kreipimosi į VMI ir FNTT tikslas buvo siekis gauti paaiškinimą dėl sandorio aplinkybių.
 
„Manau, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje istorijoje, kad visuomenė ir politikai gautų atsakymus, kas vis dėl to įvyko. Mes niekada nesakome, kad tai gali būti kažkokia nelegali veikla, bet tas sandoris su tokia suma kėlė tam tikrus klausimus, kodėl taip įvyko“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Tai jeigu minėtos tarnybos, įvertinusios aplinkybes, pateikė paaiškinimus, kas įvyko ir kodėl tokia sklypo vertė, tai viskas gerai. (…) Nes taip tai gali būti priežastys, kurios neteisėtos, bet gali būti ir teisėtos priežastys“ , – pridūrė ji.
 
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad VMI ir FNTT sprendimas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės sandorio jo nestebina. Politikas teigia, kad joks tyrimas konservatorių atžvilgiu nėra pradedamas, nes pasak politiko, jie yra „neliečiamieji“.
 
„Joks tyrimas, jokiu klausimu, kuris paliestų bet kurį konservatorių, nebūtinai tik G. Landsbergio šeimos, jis nėra vykdomas, ir tai yra faktas. Jeigu toks ar bet koks panašus klausimas būtų užduotas mano atžvilgiu, tai aš net neabejoju, kiek (daug – ELTA) tyrimų būtų“.
 
„Aš manyčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad, matyt, tose institucijose yra žmonės, kurie tose institucijose pradėjo dirbti, kai jie buvo valdžioje ir tiesiog šie žmonės nenori pyktis su tais politikais, nuo kurių gali priklausyti jų gerovė“, – sakė R. Karbauskis.
 
Pirmasis šią žinią apie nepradėtus FNTT ir VMI tyrimus dėl UAB bendrovės „Krajama“ vieno euro sandorio pranešė portalas 15 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:00 

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.

Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.

Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.

Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.

Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.

Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.

„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.

Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).

Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.

Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.

Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas  kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.

Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.

Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.

Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio  didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome,  laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką. 

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.

Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad  Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju  raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.

Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.

Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl  Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.

2020.07.14; 16:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė siūlo sprendimus, neieškodama juose logikos.
 
„Yra būdas kuo greičiau išleisti skolintus ir kitus netikėtai perkritusius milijardus be diskusijų, pusiau slapta ir pusiau papirkinėjant, net nesivarginant juos išleisti ten ir tam, kur krizės metu labiausiai reikia. Kaitalioti sprendimus ir siūlyti neieškoti juose logikos.
 
Bet yra ir kitas būdas: veikti suprantant, kad visus milijardus galiausiai kažkas uždirbo ir sumokėjo, net jeigu tai yra ne Lietuvos, o Vokietijos ar Švedijos mokesčių mokėtojas. Todėl netikėtai atsivėrusi galimybė daugiau išleisti nėra tiesiog galimybė išleisti bet kaip, pamaloninant sau artimas interesų grupes. Būtina bandyti paaiškinti visus savo sprendimus, o ne globėjiškai šyptelėti, kad didžiųjų sprendimai plačiajai visuomenei yra nepažinūs“, – šeštadienį posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.
 
„Yra būdas išvadinti žmones nežmonėmis, o verslą – neverslu“, – pridūrė ji.
 
Anot jos, nors pandemija laikinai atrodė įveikta, situacija išlieka ypatinga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
„Vyriausybė toliau siekia kaip įmanoma labiau veikti vyriausybinio valdymo sąlygomis, tokį veikimą skatina ir daugumos šeimininkas. Gyvename tokiu „pusiau galima, pusiau draudžiama“ režimu, kai tą pačią dieną mažinami reikalavimai renginiams, ir kalbama, kad tuoj galbūt vėl privalomai reikės dėvėti kaukes. Pandemija parodė, kad Lietuvoje yra stebėtinai nemenkas noras pilietinės visuomenės krūtine pridenginėti viešojo valdymo skyles. Tai nėra normalu, nes neretai kažkieno didvyriškumas rodo, kad kažkas kitas tiesiog nedaro savo darbo taip, kaip turėtų“, – teigė I. Šimonytė.
 
Antradienį TS-LKD prezidiumas patvirtino galutinį reitinguotą daugiamandatės apygardos sąrašą. Jame – 241 pavardė.
 
Pirmoje vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – Gabrielius Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas, ketvirtoje – Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, penktoje – Paulius Saudargas, šeštoje – Arvydas Anušauskas, septintoje – Agnė Bilotaitė, aštuntoje – Audronius Ažubalis, devintoje – Jurgis Razma, dešimtoje – Monika Navickienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 11:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
 
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
 
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
 
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
 
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
 
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:47

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Taryba šeštadienį patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą.
 
Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“ vadovą Gvidą Rutkauską.
 
Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.
 
TS-LKD sąrašą užbaigs 141-uoju numeriu įrašytas TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio tarptautinių santykių ir ES politikos patarėjas Matas Maldeikis.
 
TS-LKD taryba patvirtino likusius kandidatus vienmandatėse apygardose: Mažeikių apygardoje – vicemerę Liną Rimkienę, Mėguvos apygardoje – Palangos miesto tarybos narį Mindaugą Skritulską, į Danės apygardą perkeltas TS-LKD Klaipėdos skyriaus lyderis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o Baltijos apygardoje patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatuos Kristijonas Bartoševičius.
 
Pirmoje sąrašo vietoje yra Ingrida Šimonytė, antroje – G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:41

Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė atnešė pokyčių ir į visuomenės pasitikėjimo reitingą. Labiausiai krizės laikotarpiu išaugo pasitikėjimas viešoje erdvėje ypač ryškiai matomu premjeru Sauliumi Skverneliu ir sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Sociologų nuomone, konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės pliusų rinkimų kontekste jiems tikrai neprideda.
 
Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turinčiu politiku ir toliau išlieka pirmuosius prezidentavimo metus minintis prezidentas Gitanas Nausėda – birželio mėnesį respondentų paprašius pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, G. Nausėdą įvardino kas ketvirtas apklaustasis (26,7 proc. apklaustųjų). Visgi šalies vadovo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,3 proc.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad labiausiai per pastaruosius keturis mėnesius išaugo S. Skvernelio reitingas. Premjeras šiuo metu užima antrą vietą tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių Lietuvos visuomenės veikėjų – jį birželio mėnesį palankiai įvertino 12,1 proc. apklaustųjų. Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas S. Skverneliu išaugo 4,3 proc., Vyriausybės vadovas į trečią vietą išstūmė kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
 
Trečioje vietoje atsidūrusios D. Grybauskaitės pasitikėjimo reitingas per koronaviruso krizę taip pat šiek tiek padidėjo, birželio mėnesį kadenciją baigusia prezidente pasitikėjo 9 proc. respondentų, vasario mėnesį – 8,4 proc.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Už prezidentės nugaros liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė. Politike pasitikėjimą išreiškė 6,8 proc. apklaustųjų (prieš keturis mėnesius darytoje apklausoje – 6,9 proc. respondentų). Konservatorių sąrašo lydere visuomenė pasitiki labiau nei TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu: birželio mėnesio apklausoje juo pasitikėjo 3,3 proc. apklaustųjų. Nors politikas užima dešimtą vietą tarp labiausiai pasitikėjimą keliančių politikų, jo pasitikėjimo rodiklis nuo vasario mėnesio sumažėjo 2,2 proc. (vasario mėnesį siekė 5,5 proc.).
 
Penktą vietą tarp labiausiai visuomenėje pasitikėjimą keliančių politikų užėmė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Visgi jo pasitikėjimo reitingas šiek tiek smuktelėjo – vasario mėnesį pasitikėjimą buvusiu šalies vadovu išreiškė 7,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį – 6,5 proc. apklaustųjų.
 
Birželio mėnesį gerokai didesnė apklaustųjų dalis išsakė pasitikėjimą ir šeštoje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų atsidūrusiam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Pasitikėjimas šiuo politiku išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 4,1 proc. (vasario mėnesį – 0,6 proc.).
Toliau reitinge rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (3,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (3,4 proc.) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis (3,3 proc.). 
 
Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2020 metų birželio mėnesį respondentai paminėjo 86 visuomenės veikėjus (prieš 4 mėnesius nurodė 111), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Sociologė: S. Skvernelis ir A. Veryga  buvo ryškiausiai matomi, todėl pasitikėjimas jais išaugo
 
„Baltijos tyrimų“ vadovė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad S. Skvernelio ir A. Verygos pasitikėjimo reitingo išaugimas yra nulemtas tiek sėkmingai suvaldytos pirmosios koronaviruso bangos, tiek ir nuolatinio buvimo matomais viešoje erdvėje.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Kadangi mes lyginame paskutinį tyrimą prieš karantiną ir dabar jau pirmą po, tai kaip tik šis etapas ir yra tie trys mėnesiai. Koronaviruso krizės metu taip pat buvo tyrimai daryti ir buvo klausiama, kaip žmonės vertina būtent S. Skvernelio ir A. Verygos darbą karantino metu. Nors klausimas kitas negu ši formuluotė, bet buvo prašoma įvertinti jų darbą. Ir vieno, ir kito politiko vertinimas buvo labai stabilus, daugiau kaip pusė žmonių jų darbą karantino metu vertino gerai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
 
„Jie buvo pagrindiniai visuomenę informuojantys asmenys, todėl labai natūralu, kad juos žmonės ir atsimena geriau, nes šioje apklausoje pavardes žmonės pamini patys, mes jokio sąrašo neduodame, jie tuos asmenis, kuriuos atsimena, kurie pirmiausiai ateina į galvą, dažniausiai ir pamini. Todėl natūralu, kad šių dviejų politikų vertinimai ir yra palankiausi“, – pridūrė ji.
 
Sociologės taip pat nestebina sumažėjęs G. Landsbergio pasitikėjimo reitingas. R. Ališauskienės teigimu, G. Landsbergis karantino laikotarpiu televizijoje buvo ypač mažai matomas, o televizija, pasak jos, aprėpia gerokai didesnį gyventojų ratą nei socialiniai tinklai.
„G. Landsbergio pačioje pradžioje beveik nebuvo matyti ir jis galbūt daugiau buvo matomas socialiniuose tinkluose, bet kaip kontrastas S. Skvernelis ir A. Veryga daugiau buvo matomi televizijoje. O vis tik televizija aprėpia didesnį gyventojų ratą, nes vyresni, kaimo gyventojai mažiau socialiniais tinklais remiasi. Ir bet kokiu atveju G. Landsbergio aktyvumo su A. Verygos ar S. Skvernelio nepalyginsi“, – sakė sociologė.
 
Nors R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad konservatorių rinkimų sąrašą vedančios I. Šimonytės reitingas nepakito, tačiau akcentuoja, kad greičiausiai taip nutiko dėl to, kad birželio mėnesį, intensyviau prasidėjus rinkimų kampanijai, politikės vardą visuomenė pradėjo girdėti dažniau. Pasak sociologės, tai galėjo būti priežastis, kodėl I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas nesumažėjo.
 
Sociologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad koronaviruso krizės laikotarpiu prezidentas taip pat buvo matomas gerokai rečiau, viešoje erdvėje nuolatos pasigirsdavo kritika šalies vadovui dėl lyderystės trūkumo. Sociologė įsitikinusi, kad tai galėjo nulemti, kad per karantino laikotarpį G. Nausėdos reitingas taip pat smuktelėjo.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Galima teigti, kad pasitikėjimas G. Nausėda yra sumažėjęs ir taip pat atliepia tai, ką pandemijos metu žmonės kalbėjo, jog prezidento viešoje erdvėje nebuvo matyti, nebuvo matyti ir jo lyderystės. Kiek prezidentas pagal savo įgaliojimus gali būti aktyvesnis, čia yra kitas klausimas. (…) Šiuo atveju S. Skvernelis ir A. Veryga buvo aktyvūs, o prezidento visai nesimatė“, – atkreipė dėmesį ji.
 
R. Ališauskienės teigimu, iki Seimo rinkimų rinkėjų preferencijos dar gali pakisti, tačiau pabrėžia, kad aukštas pasitikėjimas S. Skverneliu ir A. Veryga „valstiečiams“ pliusų artėjančių rinkimų kontekste prideda.
 
„Truputį ankstoka dar kalbėti apie rinkimus, nes šiemet rinkimų kampanija bus trumpa, bet intensyvi ir daug veiksnių prisideda, kurie yra pakankamai greitai veikiantys ir greitai praeinantys, tai gali būti visokių pasvyravimų. Bet jeigu rinkimai šiandien būtų, tai, žinoma, kad „valstiečių“ lyderių įsiminimas ir geresnis vertinimas pliusų partijai prideda, o konservatorių lyderių išnykimas iš viešosios erdvės, savaime suprantama, – neprideda“.
 
 
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 00:30

Algirdas Sysas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad žiniasklaidos paviešinti faktai apie „Sąjūdyje prieš Astravo AE“ veikiančius žmones ir jų interesus dar kartą liudija, kad konservatorių sukurtas darinys – rinkimų projektas. A. Sysas taip pat teigia, kad iš paskelbtų duomenų aiškėja, jog „Sąjūdis prieš Astravo AE“ galėjo sulaukti ir neteisėtos juridinių asmenų paramos.
 
„Jei tai, kas skelbiama „Delfi“ tyrime, yra teisybė, akivaizdu, kad šis visas skambiai „Sąjūdžiu“ pavadintas projektas prieš Baltarusijoje pastatytą atominę elektrinę tėra konservatorių ir jiems artimų interesų grupių projektas. Juolab čia galima kalbėti ir apie galimai neteisėtą juridinių asmenų paramą. Konservatoriai prieš kiekvienus rinkimus randa būdų, kaip pagąsdinti žmones – taip jie telkia rinkėjus. Prekyba baime, visuomenės skaldymas vardan siaurų išskaičiavimų – visa tai seniai matyta ir pažįstama. O dabar, po šio tyrimo, – ir dokumentuota.“, – teigia A. Sysas.
Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak parlamentaro, paviešinti duomenys liudija, kad dalis konservatorių atstovų, susibūrusių į „antiastravinį“ judėjimą, siekia visai ne tų tikslų, kurios skelbia.
 
„Konservatoriai nuolat kelia isteriją dėl Astravo ir tiesiog žaidžia žmonių jausmais. Jie gi puikiai žino, kad net atkirtus visas elektros linijas iš Baltarusijos, elektra gali patekti per Rusiją. Kita vertus, matome, kad visa tai vyksta neatsitiktinai – po visu tuo „sąjūdininkų“ sambūriu yra interesų grupių „pamušalas“ ir didelių pinigų klausimas“, – komentuoja A. Sysas.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak parlamentaro, „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ veikla yra naudinga rusiškos elektros importuotojams.
 
„Akivaizdu, kad konservatorių siūloma schema nepirkti energijos iš Astravo Lietuvai yra žalinga – nebus pajamų už elektros tranzitą. Galų gale už elektrą mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Juk tie tarpininkai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška. Priminsiu, kad rusiškos elektros importas į Lietuvą tik auga“, – sako A. Sysas.
 
Parlamentaras akcentuoja, kad sprendimas statyti Astravo AE priimtas dar premjero Andriaus Kubiliaus vadovavimo laikais. Pasak A. Syso, 2008 metais darbą pradėjusi konservatorių Vyriausybė nieko nepadarė, kad atominės elektrinės statybas sustabdytų.
 
„A. Kubilius aiškino, kad tos elektrinės Astrave nebus – esą pats važinėjo ir nematė, kad ten kas vyktų. Visa ši istorija dėl Astravo atominės apipinta melais ir visokiausiais išvedžiojimais. Ir juos kuria ir platina tie, kurie prie tos atominės iškilimo savo veiksmais prisidėjo. Net „valstietis“, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, paskelbus informaciją, iškart dėjo į kojas ir išėjo iš to „sąjūdžio“, – primena A. Sysas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 00:01

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukelta krizė tapo veiksniu, privertusiu partijų vadovybes iš esmės persvarstyti strategijas, kurios buvo skirtos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams. Tą puikiai rodo į viešumą patekusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybei parengta politinės padėties apžvalga.
 
Išimtinai vidiniam TS-LKD Prezidiumo ir TS-LKD Centrinio rinkimų štabo naudojimui skirtame dokumente, kurį gavo ELTA, ne tik deklaruotas matymas, kaip partija vertina pandemijos įtaką priešrinkiminiam šalies politikos žemėlapiui, tačiau ir tai, kaip yra regimos pagrindinių konkurentų – „valstiečių“ – silpnybės bei stiprybės. Konservatorių lyderiams skirtoje politinės padėties apžvalgoje, „valstiečių“ priešrinkiminė padėtis yra įdėmiai įvertinama, konstatuojant, kad į šalį atslinkusi pandemija ne tik sustabdė valdančiųjų reitingų kritimą, tačiau ir neigiamai atsiliepė pagreitį pradėjusiai įgyti Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
 
Nutekėjusiame dokumente taip pat matyti, su kokiomis politinėmis jėgomis konservatoriai ryžtųsi, esant galimybei, formuoti valdančiąją daugumą. Ir tarp tokių kandidatų – ne tik Aušrinės Armonaitės bei Viktorijos Čmilytės–Nielsen vedami liberalai, kurių sėkmingu pasirodymu, rodo analizėje pateikti skaičiavimai, konservatoriai yra labai suinteresuoti.
 
Dokumente pateiktuose hipotetiniuose modeliavimuose įvardintos situacijos, kuomet valdančiąją daugumą konservatoriai ryžtųsi formuoti su ideologiniais oponentais – socialdemokratais ar į Seimą vėl sugrįžti žadančia Darbo partija. Pastarųjų politinių jėgų preferencijos, kaip teigiama keliose nubrėžtose scenarijuose, gali būti esminės, siekiant konservatoriams įgyti galimybę suburti daugumą Seime.  
 
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Savo funkciją koalicinėje dėlionėje, TS-LKD strateginiame matyme, surado ir Remigijaus Žemaitaičio vedama “Laisvės ir teisingumo” partija bei rinkimams konstruojamas Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio blokas. Susiklosčius aplinkybėms, teigiama dokumente, šios politinės jėgos galėtų atkartoti Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos  (TPP) funkciją.
 
Į viešumą nutekėjusioje analizėje taip pat pateikiama, kaip konservatoriai vertina savo pranašumą prieš „valstiečius“, ką, jų nuomone, pirmiausiai turėtų padaryti A. Armonaitė norėdama savo partiją atvesti į Seimą, kokiomis aplinkybėmis valdančioji dauguma, kurioje būtų ir konservatoriai, yra neįmanoma, galiausiai kada pasibaigus Seimo rinkimams galėtų iškilti rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
Kaip teigiama dokumente, apžvalga parengta iki 2020 m. birželio 22 d. remiantis Europos Liaudies partijos ir TS-LKD užsakymu atliktomis sociologinėmis apklausomis ir bendradarbiaujant su nepriklausomais politikos analitikais. TS-LKD savo vidinio dokumento detalių nekomentavo.
 
„Vidinių dokumentų nekomentuojame“, – Eltai teigė TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.
 
 „Valstiečius“ išgelbėjo pandemija
 
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumui ir TS-LKD Centriniam rinkimų štabui skirtoje politinės padėties apžvalgoje pažymima, kad iki Seimo rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams, koronaviruso sukelta pandemija reikšmingai pakeitė politinių jėgų padėtį.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Pirmiausia, konservatorių vertinimu, pandemija tapo veiksniu, pakreipusiu iki tol nepalankiai besiklosčiusias tendencijas valdančiosioms jėgoms. Konservatoriai pažymi, kad būtent iki pandemijos buvo fiksuojamas tiek premjero Sauliaus Skvernelio, tiek valdančiųjų jėgų populiarumo kritimas, o didžiausia sėkmė rinkimuose švietėsi Gintauto Palucko vedamai Lietuvos socialdemokratų partijai.
 
Iki pandemijos rinkimuose pergalę prognozavo TS-LKD ir LSDP
 
Konservatoriai išanalizavę savo užsakytų sociologinių apklausų rezultatus, teigia, kad labai tikėtina, jog jei koronaviruso krizė nebūtų užklupusi šalies, daugiausiai mandatų rudenį vyksiančiuose rinkimuose galėjo surinkti būtent LSDP ir TS-LKD.
 
„Labai tikėtina būtų buvusi situacija kai po antrojo rinkimų turo dvi partijos, TS-LKD ir LSDP, būtų turėjusios po maždaug apylygį mandatų kiekį (pavyzdžiui, 45 vs 40)“, – teigiama nutekėjusiame dokumente.
 
Tačiau pandemijos grėsmė, kaip teigiama analizėje, iš viešosios erdvės praktiškai ištrynė valdantiesiems ir jų lyderiams nepatogias temas, o ir visuomenę privertė susitelkti aplink Vyriausybę.
 
„Į antrą planą visuomenės dėmesio centre pasitraukus skaidrumo klausimams bei pasimiršus anksčiau aplink valdančiuosius vyravusiems naratyvams ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atgavo reikšmingą dalį anksčiau prarasto palankaus visuomenės vertinimo“, – rašoma dokumente. Jame išvardintos kone visos viešoje erdvėje atsiradusios istorijos bei priimti nepopuliarūs sprendimai, kuriuose vienaip ar kitaip neigiamame kontekste figūravo valdantieji.
 
Tarp tokių  įvykių – diskusijas sukėlusi istorija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių tęsti užimamas pareigas, asfaltuoto kelio šalia premjero namų klausimas, bandymas atleisti Seimo primininką, Roko Masiulio pašalinimas iš susisiekimo ministro pareigų, siekis nuleisti rinkimų kartelę, automobilių taršos mokestis ir t.t.
 
„Valstiečių“ partija, konstatuojama konservatorių vadovybei skirtoje analizėje, krizės metu taip pat sugebėjo atgauti prarastą pagreitį bei atsiimti užleistas pozicijas reitingų lentelėje. Tą rodo TS-LKD užsakymu padaryti sociologiniai tyrimai.
 
Konservatorių teigimu, atsitiesę „valstiečiai“ ne tik susigrąžino didelę dalį anksčiau ja nusivylusių rinkėjų, tačiau kartu iš antrosios vietos į trečiąją išstūmė LSDP bei sustabdė besiformavusią Darbo partijos palankumo augimo tendenciją.
 
„Nors skirtingai negu kitose valstybėse pagrindinė valdančioji partija iš pirmos vietos ir neišstūmė opozicinės TS-LKD, tačiau (LVŽS – ELTA) susigrąžino reikšmingą palaikymo dalį centro-kairės elektorato tarpe“, – rašoma analizėje.
 
Įvertino konservatorių dėl koronaviruso patirtą žalą
 
Tuo tarpu konservatorių partija, teigiama dokumente, dėl koronaviruso krizės neteko apie 4-5 proc. palankumo balsų ir galimybės dar labiau padidinti atotrūkį nuo valdančiųjų „valstiečių“, kai TS-LKD sąrašą sutiko vesti Ingrida Šimonytė.
 
Nepaisant to, pažymima dokumente, partijos užsakymu 2020 gegužės 7-12 d. atlikti „Norstat” tyrimai rodo vis dar esantį konservatorių pirmavimą prieš „valstiečius“. Ir šis pirmavimas, pažymima partijos vadovybei skirtame dokumente, padeda spręsti strateginę TS-LKD antrojo turo vienmandatėse regionų apygardose problemą.
 
„LVŽS, skirtingai nei 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos metu, kai ji save sėkmingai supozicionavo kaip telkiančią, nepoliarizuojančią, pozityvią politinę darbotvarkę turinčią savotiško trečiojo vidurio kelio tarp pagrindinių tuometinių varžovų LSDP ir TS-LKD jėgą, šiemet šio pranašumo neteko. Nepaisant pandemijos metu atgauto dalies buvusių rinkėjų palaikymo, šiuo metu LVŽS turi ne tik reikšmingą dalį palaikančiųjų, tačiau ir labai didelį segmentą rinkėjų, nusiteikusių balsuoti “prieš” valdančiuosius. LVŽS per šią Seimo kadenciją dėl neretai agresyvaus veikimo stiliaus bei skaldančios retorikos tapo nemažiau poliarizuota politine jėga visuomenėje nei anksčiau pagal šį neigiamą kriterijų „pirmavusi“ TS-LKD. Kaip rodo sociologiniai hipotetinio antrojo vienmandačių apygardų turo modeliavimai, didesnė dalis socialdemokratų, Darbo partijos ir liberalų rinkėjų šiuo metu didesnį palankumą suteiktų konservatorių kandidatui konkuruojančiam prieš valstiečių atstovą, jei atitinkamai jų pirmojo pasirinkimo kandidatas nepatektų į antrąjį rinkimų turą“, – rašoma analizėje.
 
Pateikė tris galimus Seimo rinkimų baigties scenarijus
 
Šalia pristatytos politinių įvykių interpretacijos, konservatorių vadovybei skirtame dokumente išskiriami ir dar keli pandemijos sukelti efektai, kurie, pasak analizės autorių, yra reikšmingi galimam politinių jėgų išsidėstymui.
Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pirmiausia tai, Laisvės partijai priklausančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susigrąžintas populiarumas. Antra, Darbo partijos augančio populiarumo dispersija. Trečias minimas efektas  – mažųjų, naujųjų partijų potencialo apribojimas bei jų politinės darbotvarkės irelevantiškumas sveikatos ir potencialiai ekonominės krizės sąlygomis.
 
Analizę atlikusių asmenų manymu, sprendžiant iš dabartinių politinių tendencijų bei įvertinus antrojo rinkimų turo hipotetinius scenarijus galima projektuoti bent tris skirtingas Seimo rinkimų baigtis.
 
Nors visuose nubrėžtuose scenarijuose prognozuojama, kad TS-LKD gaus didžiausią mandatų skaičių, galimybių vertinimas, jog būtent konservatoriai dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime, stipriai varijuoja.
 
Pirmasis scenarijus: du blokai ir neaiškios LSDP bei Darbo partijos preferencijos
 
Pirmasis scenarijus traktuojamas kaip realistinis ir iš esmės grindžiamas šiuo metu esančių politinių aplinkybių pagrindu. Pirmame scenarijuje konservatoriai kalba apie dviejų galimų politinių blokų susiformavimą, „Darbo partijos dilemą“ bei galimybes formuoti „Santarvės koaliciją“.
 
Šio scenarijaus esmė yra tai, kad po rudenį vyksiančių rinkimų, šiuo metu opozicijoje bendradarbiaujantys konservatoriai ir Liberalų sąjūdis – iš vienos pusės, bei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – iš kitos, gali sudaryti du vienas kitam oponuojančius politinius blokus.
 
Surinkę daugiausiai mandatų, tačiau nepakankamai, kad suformuotų valdančiąją koaliciją, abu blokai, spėja konservatoriai, liktų priklausomi nuo socialdemokratų bei „darbiečių“ politinių preferencijų.
 
Tam, kad toks scenarijus išsipildytų, pabrėžiama dokumente, iš esmės pakaktų, jog dabartinė politinė situacija būtų perkelta į rinkimų dieną.
Kaip strateginė šio scenarijaus prielaida yra pateikiama ir tai, kad visgi „valstiečiams“, o ne konservatoriams, dėl koronaviruso krizės metu vykdytų dosnių pinigų dalybų, regionuose gali pavykti patraukti į savo pusę socialdemokratų bei „darbiečių“ rinkėją.  
 
Kita šio scenarijaus strateginė prielaida yra tai, kad A. Armonaitės vedama Laisvės partija gali nesugebėti transformuoti Vilniaus mero R. Šimašiaus populiarumo į palaikymą visai partijai. Tokiu atveju, konservatorių manymu, ši politinė jėga liktų tik siaurame rinkėjų segmente.
 
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena dokumente įrašyta prielaida – Darbo partijos sugrįžimas į politika. Plėtojant šio scenarijaus logiką, konservatorių skaičiavimais, „darbiečiai“ pagal daugiamandatėje iškovotus mandatus gali rikiuotis ketvirti, ir dar 5 mandatus susirinkti vienmandatėse apygardose. Iš viso šiai partijai analitikai šiame braižomame scenarijuje prognozuoja 15 mandatų.
 
Tuo tarpu konservatoriai, jei išsipildytų šis scenarijus, galimai surinktų 45 mandatus, „valstiečiai“ – 34 mandatus, socialdemokratai – 23, Liberalų sąjūdis – 10. Prognozuojama, kad LLRA-KŠS surinktų 7 mandatus, dar 15 mandatų gautų nepriklausomi kandidatai.
 
Taigi, tęsiama nutekėjusiame dokumente, šio scenarijaus atveju TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio blokas turėtų 55 mandatus, o LVŽS ir LLRA blokas 41 mandatą.
 
„Tokiu atveju valdančioji koalicija priklausytų nuo LSDP ir Darbo partijos preferencijų, kurį bloką paremti. Jei LSDP nusprestų prisidėti prie tradicinių centro dešinės partijų bloko ir sudaryti vaivorykštinę „Santarvės” koaliciją – tokiu atveju užtektų trijų – TS-LKD, LSDP ir Liberalų sąjūdžio partijų valdančiajai daugumai sudaryti“, – rašoma dokumente.
 
Įvertinta koalicijos galimybė su Darbo partija ir liberalais
 
Neatmetama galimybė, kad koaliciją suformuoti galėtų padėti ir „darbiečiai“. Tačiau tokia tikimybė – kad koaliciją konservatoriai formuotų su „darbiečiais“ ir liberalais – vertinama veikiau kaip matematinė.
 
„Šio scenarijaus atveju tikėtinos užsitęsusios, ilgos ir permainingos derybos (Izraelio ar net Belgijos pavyzdžiu) bei galbūt vyriausybės patvirtinimas tik iš antro ar trečio karto, mažesnėms partijoms (LSDP ir DP) manevruojant bei turint auksinius balsus derantis dėl neproporcingai didelės politinės įtakos bei pozicijų“, – akcentuojama dokumente.
 
Užsiminė apie A. Juozaičio ir R. Žemaitaičio jėgų galimą funkciją
 
Visgi pabrėžiama, kad galimos ir kitos šio scenarijaus variacijos, kurios atkartotų 2008 m. situaciją, kai nuo A. Valinsko vedamos Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimo priklausė, kuris politinis blokas formuos Vyriausybę.
 
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių manymu, A. Valinsko partijos vietą galėtų užimti tiek Arvydo Juozaičio, tiek Remigijaus Žemaitaičio vedami politiniai dariniai. Tačiau jų patekimo į Seimą galimybės šiame scenarijuje vertinamos kaip nedidelės.
 
„Kas galėtų būti TPP vietoje per šiuos rinkimus? Kandidatai: A. Juozaičio vadovaujama politinė koalicija arba Žemaitaičio vadovaujama politinė koalicija, jei joms visgi pavyktų peržengti penkių procentų kartelę“, – samprotauja konservatoriai.
 
Antrasis scenarijus – liberalų partijų dingimas iš politinio žaidimo
 
Antrasis scenarijus pavadintas skambiai – „Liberalų išnykimas ir protestas prieš valstybę“. Konservatorių manymu, yra tikimybė, kad TS-LKD laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje bei absoliučią daugumą vienmandačių apygardų keturiuose didžiuosiuose miestuose. Tačiau, akcentuoja analizę atlikę analitikai, analogiškos sėkmės gali nesulaukti abi liberalų partijos, kurios yra labai svarbios, siekiant konservatoriams formuoti valdančiąją koaliciją.
 
Konservatoriai neatmeta, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms liberalų rinkėjas dėl „strateginio balsavimo“ efekto gali rinktis TS-LKD. O tai būtų pagrindinė priežastis, kodėl tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija neperkoptų 5 proc. daugiamandatės apygardos kartelės.
Aptardami antrojo scenarijaus prielaidas, konservatoriai vėl samprotauja, kad rinkimuose gali gerai pasirodyti Darbo partija. Taip pat, kad 5 proc. barjerą, apsijungus trims mažesniosioms partijoms, gali perlipti A. Juozaičio ir N. Puteikio blokas.
 
Konservatoriai mini ir kitus šio scenarijaus išsipildymui reikšmingus veiksnius: tai visuomenės apatiškumo sustiprėjimas, mažesnis nei vidutinis balsavimo aktyvumas, besimobilizuojantis protesto bei sąmokslo teorijomis tikintis elektoratas.
 
Veikiant visoms šioms aplinkybėms, prognozuoja konservatoriai, TS-LKD galėtų surinkti apie 40 mandatų, LVŽS – 35, LSDP – 26, Darbo partija – 19, LLRA – 7 mandatus, o A. Juozaičio ir N. Puteikio koalicinis sąrašas – 7 mandatus. Dar 7 kėdes Seime galėtų užsėsti nepriklausomi kandidatai.
 
Konservatoriai neturi galimybių formuoti daugumos
 
Jei susiklostytų šis pesimistiniu laikomas scenarijus, rašoma dokumente, konservatoriai, nepaisant gauto didesnio mandatų skaičiaus, liktų be didesnių galimybių sudaryti koaliciją.
 
„Šio scenarijaus atveju TS-LKD, nors šiek tiek padidina mandatų skaičių, tačiau lieka iš esmės vienintele opozicine jėga kairiųjų ir protesto, populistinių ir antisisteminių partijų blokui“, – rašoma politinėje apžvalgoje.
 
Tekste taip pat pažymima, kad šis scenarijus keltų ir tam tikrų rizikų Lietuvos orientacijai į Vakarus.
 
„Galima prognozuoti, kad tokiu atveju iškiltų labai sudėtingas uždavinys ginti valstybingumą ir vakarietišką orientaciją nuo prasiskolinusios „satelitinės valstybės“ pavojaus“, – rašoma analizėje.
 
Trečiasis scenarijus: viltys dedamos geram I. Šimonytės ir G. Landsbergio pasirodymui
 
Galiausiai trečiuoju – optimistiniu scenarijumi – piešiamos pozityvios dešiniosioms opozicinėms partijoms perspektyvos. Šis hipotetiškai sumodeliuotas scenarijus pavadintas „Laiminti centro dešiniųjų koalicija“.
 
Paskutinio ir partijai patraukliausio scenarijaus strategines prielaidas konservatoriai pirmiausiai sieja su I. Šimonytės galimybėmis didinti visuomenės palankumą konservatorių partijai. Visgi, kad analizėje optimistiniu traktuojamas scenarijus susiklostytų ir realybėje, reikalingas taip pat geras partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirodymas. Kaip teigiama dokumente, G. Landsbergis mažų mažiausiai turėtų pakartoti sėkmingą pasirodymą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, o konservatoriai laimėtų likusias 6 Kauno miesto bei 1 Kauno rajono apygardą.
 
„Atnaujinus ir sustiprinus TS-LKD sąrašą Kaune, kaip rodo soc. tyrimai, tam yra palanki padėtis ir didelė tikimybė“, – pažymima analizėje.
Atitinkamai, kad susiklostytų šis scenarijus turėtų gerai pasirodyti ir Laisvės partija. Tam, teigia konservatoriai, būtina R. Šimašiaus, kaip Vilniaus mero, populiarumą transformuoti į Laisvės partijos palaikymą daugiamandatėje apygardoje. Tai, samprotauja konservatoriai, leistų įveikti 5 proc. barjerą šiai neseniai susikūrusiai ir kol kas reitingų lentelės apačioje besirikiuojančiai partijai.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Dar viena prielaida – gerai turėtų pasirodyti ir V.Čmilytės-Nielsen vedamas liberalų sąjūdis.
 
„V. Čmilytės-Nielsen sėkminga lyderystė atnaujinus Liberalų sąjūdžio post-masiulinį įvaizdį miestuose bei kartu integruojant bei išnaudojant pragmatiškųjų regionų liberalų partijos administracinio tinklo dalį“, – rašoma dokumente.
 
Galiausiai, kad išsipildytų šis scenarijus, teigia konservatoriai, visuomenė turėtų imtis protestuoti prieš esančias nepotizmo ir neskaidrumo apraiškas valstybėje.
 
„Visuomeninis aktyvumas bei mobilizacija ̨ protestuojant prieš valdančiųjų nepotizmo, neskaidrumo ir korupcijos apraiškas bei to nulemtas didesnis nei vidutinis didžiųjų miestų gyventojų bei jaunimo aktyvumas rinkimuose“, – teigiama konservatorių atliktoje analizėje.
 
Galvosūkių formuojant valdančiąją daugumą nekiltų
 
Jei realybėje išsipildytų visos šios aplinkybės, dokumente prognozuojama, kad TS-LKD sąskaitoje po rinkimų rudenį būtų 54 mandatai, antroje vietoje su 26 mandatais rikiuotųsi LSDP, toliau „valstiečiai“ – 22 mandatai, liberalų sąjūdis – 11 mandatų, „darbiečiai“ pretenduotų į 10 mandatų, Laisvės partija į 6 mandatus, LLRA – 7 mandatai. Dar 5 mandatus pasidalintų kitų partijų kandidatai bei savarankiškai save išsikėlę politikai.
 
Kaip pabrėžiama dokumente, didelių galvosūkių, sudarant koaliciją išsipildžius šiam scenarijui, nekiltų.
 
„Šio scenarijaus atveju Centro dešinės koalicijai sudaryti užtenka TS-LKD (54), Liberalų sąjūdžio (11) ir Laisvės partijos (6) atstovų sutvirtinant daugumą dar keletu savarankiškai išsikėlusių kandidatų“, – teigiama dokumente. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 18:55

Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai reitinguos TS-LKD kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
 
„Partijos bendruomenė šį savaitgalį spręs, kuriuos bendražygius vertina kaip vienus aktyviausių, geriausiai pažįsta ir kurie gali labiausiai prisidėti įgyvendinant TS-LKD rinkimų programoje numatytus tikslus“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Atsižvelgiant į vis dar išliekančią COVID-19 infekcijos grėsmę ir siekiant maksimalaus saugumo, partijos nariai reitingavimą atliks trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu.
 
Reitingavimas skyriuose ir internetu vyks sekmadienį nuo 8 iki 18 val. Balsavimas paštu prasidėjo birželio 12 d. Partijos sąrašo reitingavimas internetu organizuojamas pirmą kartą, praneša TS-LKD viešųjų ryšių tarnyba.
 
Balsuojant skyriuose bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, o kai kuriuose miestuose balsavimas vyks atvirose erdvėse. Vilniuje reitingavimas vyks specialiai įrengtoje palapinėje V. Kudirkos aikštėje nuo 8 iki 18 val.
 
Reitingavimo rezultatai bus suskaičiuoti ir paskelbti viešai pirmadienį.
 
Galutinį partijos sąrašą po sąrašo lyderės ir pirmininko bendrų galimų korekcijų tvirtins TS-LKD taryba liepos viduryje.
 
ELTA primena,  kad sąrašo pirmuoju numeriu  įrašyta Ingrida Šimonytė, o antruoju ­– partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Sąraše yra visi TS-LKD frakcijos Seime nariai, išskyrus Ireną Degutienę, kuri baigia aktyvią politinę veiklą, ir Mantą Adomėną bei Raimundą Martinėlį, kurie rinkimuose dalyvaus tik vienmandatėse apygardose kaip save išsikėlę kandidatai.
 
Sąraše yra naujų, tačiau visuomenei gerai žinomų asmenybių: buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, psichiatras Linas Slušnys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, visuomenininkas Kristijonas Bartosevičius, ekonomistė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, tarptautinės politikos ekspertas Matas Maldeikis, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, strateginio planavimo ir viešojo sektoriaus reformų ekspertė Giedrė Balčytytė, buvęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas ir kiti.
 
Tiksli visų kitų kandidatų eilė paaiškės po reitingavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:03

Pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2020 m. Seimo rinkimų programos projektas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienį paviešino savo programos projektą artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip skelbiama, partijos programos pagrindiniai principai – laisva valstybė, orus žmogus ir normali politika.
 
Konservatorių rinkimų programoje iškeliami 7 iššūkiai, kylantys Lietuvai: šlubuojanti demokratija ir chaotiškas viešasis valdymas, galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams, nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema, išsikvėpęs ekonominis modelis, augantis nedarbas, gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema, grėsmės valstybingumui bei neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla.
 
Pasak TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvoje būtina gerinti tarpusavio pasitikėjimą ir politikos kokybę. Jo teigimu, „mažiau yra geriau“ – kartais, pabrėžė konservatorių lyderis, geriau atlikti mažiau veiksmų, tačiau kokybiškų.
 
„Man rodos, kad universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja, todėl, kad politikams neapsimoka kalbėti taip, kas visuomenę jungtų. Jie daug dažniau ima ieškoti temų, kas išskirtų juos, leistų atstovauti nedidelei grupei žmonių. Tolydžio tas mažesnės grupės, temos ieškojimas darosi vis grėsmingesnis, aštresnis, radikalesnis. Tai yra antipodas susitarimui, tai yra antipasitikėjimo kūrimas“, – projekto pristatyme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė G. Landsbergis.
 
Tikslai sveikatos sektoriuje ir švietime
 
Šalia kiekvieno iškelto iššūkio TS-LKD siūlo ir galimus sprendimų būdus. Siūloma grąžinti prestižą valstybės tarnybai, mažinti priimamų įstatymų skaičių, užtikrinti prieinamą ugdymą, gerinti švietimo kokybę, pakeisti mokytojų padėtį. Konservatoriai siūlo įgyvendinti „Tūkstantmečio“ gimnazijų projektą – kiekviename rajone užtikrinti bent po vieną „kokybiškai aprūpintą gimnaziją-daugiafunkcį centrą“, kurių infrastruktūra, veiklomis ir paslaugomis galėtų pasinaudoti visos regiono mokyklos. Išsikeliamas tikslas – kad Lietuva patektų į PISA reitingo 10-uką.
 
TS-LKD. Daiiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių programos projekte taip pat įrašyta, kad bus siekiama mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, įgyvendinti skaitmenizacijos sprendimus, stiprinti šeimos gydytojo savarankiškumą, gerinti gyventojų psichologinės pagalbos pasiekiamumą, modernizuoti e.sveikatos sistemą, stiprinti regionų kompleksinės pagalbos centrus.
 
Dėmesys ekonomikai, pasiūlytas analogas Valstybiniam bankui
 
TS-LKD taip pat siūlo savitą analogiją dabar siūlomam įsteigti Valstybiniam bankui. Konservatorių siūlymu, būtų tikslinga įsteigti Lietuvos strateginių investicijų fondą, kuris būtų „skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir prioritetinėse ekonomikos srityse vykdyti investicijas“.
 
Taip pat pabrėžiamas siekis didinti gyventojų darbo užmokestį, skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, didinti darbo našumą, gerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, siekti pritraukti talentus ir susigrąžinti emigrantus, pritraukti ir skatinti investicijas į gamybą.
 
Siekiai aplinkosaugos ir gynybos sektoriuose
 
Projekte dėmesys skiriamas ir gynybai. Kaip sėkmės kriterijus 2025 metams nurodomas išlaidų gynybai didinimas – siekiama, kad BVP dalis gynybai iki 2025 m. pasiektų 2,5 proc. Taip pat skatinamas Šaulių sąjungos narių skaičiaus didėjimas, gyventojų nusiteikimas ginkluoto konflikto atveju ginti Lietuvą.
 
Prioritetai kartu teikiami ir visuomenės atsparumo propagandai stiprinimui, kovai su dezinformacija, NATO gynybinių pajėgumų mūsų regione plėtimui.
 
Kalbant apie aplinkosaugą, išsikeliamas tikslas, kad iki 2025 metų komunalinės atliekos būtų perdirbtos ne mažiau kaip 60 proc., padvigubintas nekertamų miškų plotas, pagerinta vandens telkinių būklė bei pasiektas geresnis rezultatas ekologinių inovacijų indekse.
 
G. Landsbergis: programa atspindi konservatorišką misiją
 
Pristatydamas partijos rinkimų programos projekto esminius elementus, TS-LKD lyderis G. Landsbergis tikino, kad programa visiškai atitinka konservatorišką politiką.
 
„Ji yra visiškai konservatoriška. Ji yra taip, kaip aš suprantu konservatorių, kaip partijos, misiją šiandien – padėti valstybėje rasti sutartį, išgryninti tai, kas yra valstybės interesas ir pamėginti sutelkti kitus bendram darbui. Jei konservatoriai pasiduotų identitetų pagundai, tai sumažintų valstybės atsparumą, susilpnintų valstybę ir konservatoriai negali sau to leisti“, – sakė G. Landsbergis.
 
Tuo tarpu TS-LKD rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie partijos programos projektą ir iššūkius viešųjų paslaugų srityje, pažymėjo, kad itin svarbu siekti tikslų be gailesčio įvairioms socialinėms visuomenės grupėms. Svarbiausia, pasak I. Šimonytės, racionaliai įvertinti gyventojų poreikius – ne vien dėl to, kad būtų gaila mažai uždirbančių mokytojų dėstytojų, medikų ar kitų specialistų.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Reikia grįžti prie ekonomizuoto vertinimo. (…) Mes, kaip visuomenė, turtėjame – to negalime paneigti, ažanga yra akivaizdi ir mums turtėjant norisi ne tik geresnės kokybės daiktų, kuriuos mes nešiojame, valgome, vartojame, bet taip pat ir geresnės kokybės viešųjų paslaugų. Tai yra visiškai natūralu“, – pabrėžė I. Šimonytė.
 
Pasak jos, tai supratus dialogas dėl viešųjų paslaugų kokybės ir išsivystymo taptų natūralus.
TS-LKD lyderiai pabrėžė, kad sulaukę kritikos dėl ankstesnių rinkiminių programų ilgumo, pastarąją programą stengėsi rengti koncentruotą, trumpesnę, išsigryninus svarbiausius tikslus ir kriterijus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.22; 13:14

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, po Seimo rinkimų dėl to, kas formuos valdančiąją koaliciją, rungsis dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD).
 
Pasak jo, nėra jokių šansų, kad Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai galėtų laimėti artėjančius rinkimus. Geriausiu atveju, pasak R. Karbauskio, LSDP galėtų pasisiūlyti tapti tik mažaisiais partneriais konservatoriams. LVŽS lyderis taip pat patikino, kad LSDP tikrai nesiderėtų su LVŽS, nes, pasak jo, LSDP niekada nebuvo politinės kairės partija. R. Karbauskis neslėpė socialdemokratus matantis tiesiog kaip liberalus ir konservatorių satelitus.
 
„Jokių šansų. Man parodykite bent vieną politologą, kuris šiandien pasakytų, kad LSDP gali laimėti rinkimus, aš norėčiau tokį pamatyti ir išgirsti argumentus. Aš iš viso dar nežinau, ar Lietuvos socialdemokratų darbo partija, ar Palucko Lietuvos socialdemokratų partija daugiau surinks, nes jei pažiūrėtume į partijų sąrašus, tai aš šiandien matau labai stiprų Socialdemokratų darbo partijos sąrašą. Tikrai to nematau pas Palucko socialdemokratus. Nemanau, kad socialdemokratų situaciją pakeis vienas ar kitas pakviestas į sąrašą žmogus, nes visi tie asmenys, kurie iš šono kviečiami, nėra jau tokie labai garsūs ar įtakingi. Tad LSDP turės silpną sąrašą ir labai silpnus vienmandatininkus. Tai yra faktas ir nuo jo nepabėgsi. Reikia nebent kažkokio stebuklo. Pagaliau juk žmogus veda sąrašą, kuris yra teistas už korupciją“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
„Dvi partijos, tai konservatoriai ir LVŽS, artėjančiuose rinkimuose dalinsis atsakomybę dėl to, kas po rinkimų formuos valdančiąją koaliciją. Kito varianto tiesiog nėra. Aš taip manau ir taip pat turiu tam tikrą patirtį. Jeigu Palucko socialdemokratai galėtų laimėti rinkimus, aš tuomet tikrai nieko nesuprasčiau“, – sakė politikas, per pastaruosius kelerius rinkimus jau ne kartą suklydęs prognozuodamas rezultatus.
 
„Valstiečių“ lyderis tikino, kad po rinkimų LSDP galės pasisiūlyti būti tik mažaisiais konservatorių partneriais.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Jeigu Palucko socialdemokratai gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tai jie tą padarys bet kokiu atveju. Tas šnekėjimas, kad Palucko LSDP yra kairieji, yra visiška nesąmonė. Paluckas yra jaunasis konservatorius. Kartu jaunasis konservatorius buvo ir G. Landsbergis, ir tą visi turi atsiminti“, – sakė jis.
 
LVŽS pirmininkas atkreipia dėmesį, kad nors LSDP frakcija Seime ir pasitraukė iš opozicinių partijų susitarimo, jos elgsena liko nepasikeitusi.
 
„Jūs pažiūrėkite į Seimo balsavimus ir raskite kokį nors pokytį nuo tada, kai jie dar nebuvo palikę opozicijos. Pasitraukę jie pareiškė, kad jiems reikia rinkėjams kaip nors paaiškinti. Jie dabar rinkėjams sakys, kad mes nebesame opozicija ir mes neva neutralūs. Bet Seime jie ir toliau vienareikšmiški ir net aršesni už konservatorius pagal savo pareiškimus ir pagal savo veiksmus. Šioje situacijoje jie iš opozicijos išėjo dėl rinkimų ir vizualikos. Realiai, jeigu jie, kaip mažieji partneriai, bus reikalingi konservatoriams, jie tikrai nesiderės su mumis, jeigu bus galima susitarti su konservatoriais. Tik aš viliuosi, kad tokio varianto tiesiog nebus“, – sakė R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis apie konservatorius: Lietuvoje – tai dar vieni liberalai
 
R. Karbauskis teigia, kad prieš rinkimus susiformavo 5 liberalios partijos: Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, „Laisvė ir teisingumas“, TS–LKD bei galiausiai LSDP.
 
„… Konservatoriai yra liberalai, penkti liberalai šiuose rinkimuose bus Palucko socialdemokratai. Tai klausimas bus vienas. Ar liberalai laimės rinkimus? Tačiau to niekada nebuvo Lietuvos istorijoje. Išskyrus tą atvejį, kada konservatoriai nebuvo liberalai. Tačiau dabar karta pasikeitė ir atėjo kiti žmonės. Konservatoriai visiškai pasikeitė, jeigu kalbame, kas buvo prieš 10 metų ir kas yra šiandien. Tai žmonės rinksis šiemet tarp liberalų, o „valstiečius“ šioje vietoje galima įvardinti jau realiai kaip konservatorius arba nacionalinius interesus ginančią partiją“, – sakė jis.
Pasak R. Karbauskio, ir rinkėjas supranta, kad socialdemokratai ir konservatoriai yra tapę liberalais.
 
„Žmonės supranta, kad socialdemokratai realiai tapo liberalais. Jeigu palygintume Palucko ir Kirkilo socialdemokratus, tai Kirkilo pusėje yra žmonės su pažiūromis, vertybėmis, kurios artimos Brazausko filosofijai ir t.t. O Palucko – yra absoliutūs liberalai. (…) LSDP vadovybėje, paimkime patį Palucką ir jo artimiausius žmones, kurie taip pat yra jauni politikai, tai jie visi yra liberalai. Nes žmogus, kuris buvo jaunasis konservatorius, jis socialdemokratu tiesiog negali tapti pagal visą logiką“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: mūsų svajonė, kad rinkėjai mums suteiktų didesnę daugumą
 
LVŽS lyderio nuomone, koronaviruso krizės metu opozicija Seime elgiasi nekonstruktyviai. Pasak R. Karbauskio, kadangi valdančiųjų iniciatyvas nuosekliai lydi opozicijos balsavimo kortelių ištraukinėjimas, jų tikslas yra rinkimuose turėti kuo didesnę daugumą. Tokį užmojį įvardinęs jis kreipėsi į Lietuvos žmones su prašymu – kuo gausiau palaikyti šiuo metu valdančiąsias partijas.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Toks būtų mūsų noras ir prašymas. Būtų labai gerai, kad mes dirbtume tokiomis sąlygomis, kada iš tikrųjų galėtume tarnauti valstybei ir priiminėti sprendimus, kurie reikalingi“, – sakė R. Karbauskis.
 
Kitu atveju – jei „valstiečiai“ surinks tiek pat ar mažiau mandatų nei gavo 2016 m., tęsė R. Karbauskis, dabartinė opozicija toliau trukdys įgyvendinti valdančiųjų darbus.
 
„Noriu pažymėti tiems patiems rinkėjams, kad mes turime turėti stabilesnę daugumą, nes jeigu taip bus kaip dabar yra, tai opozicija mums stengsis trukdyti dirbti visai būdais. Akivaizdu, kad trukdoma tik tam, kad būtų blogiau. Aš pabrėžiu – opozicija daro viską, kad Lietuvoje būtų blogiau“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis: jei mes būtume opozicijoje, tikrai palaikytume valdžią
 
R. Karbauskis stebisi, kad opozicija nepalaiko valdančiosios daugumos. Anot jo, LVŽS šiuo metu yra valdančiojoje daugumoje vien dėl tautos laisvai išreikštos valios. R. Karbauskis neslepia, jei LVŽS šiuo metu būtų opozicijoje, ji tikrai palaikytų valdančiosios daugumos sprendimus.
 
„Jeigu mes dabar būtume opozicija, tikrai dabar palaikytume valdžią, kas bebūtų, nes bet kuriuo atveju valdžia yra valdžia ir ji priiminėja sprendimus. Jeigu tu pradedi jai oponuoti, sprendimai tuomet nepriimami arba priimami, bet ne laiku. Šioje vietoje jie elgiasi visiškai neatsakingai, tai yra ne tas momentas ir ne dabar reikia trukdyti. O trukdymas dabar yra visur. Netgi dabar priiminėjant sprendimus dėl medikų atlyginimų didinimo opozicija čia kišo pagalius. Pastovi kritika, kad vaikams davėt – nusikaltimas, pensininkams davėt – nusikaltimas ir t.t. Bet jie nepripažįsta to, kad krizės akivaizdoje mes darome viską atvirkščiai, nei jie darė. O mūsų krizės įveikimo kelias yra rekomendacijos tų ekonomistų, kurie Nobelio premijas gavo“, – sakė R. Karbauskis.
 
Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

LVŽS atkreipė dėmesį, kad „valstiečiai“ yra palaikę valdančiąją daugumą sunkiausiai valstybės laikotarpiais.
 
„Mes taip, kaip dabar elgiasi opozicija, niekada nesielgtume ir mes tai ne kartą esame įrodę, kai buvo 2009 – 2010 metais krizė, Seime mūsų buvo trys balsai. Konservatoriai kartais mums tai primena, sakydami štai jūs tada palaikėte mūsų Vyriausybę. Tuomet po krizės buvo plati duobė ir visi tuo momentu norėjo nuversti Kubiliaus Vyriausybę, o tai mums būtų kainavę dar 6 mėnesius be valdžios ir tai būtų valstybei kainavę dar daugiau. Tad, nepaisant to, kad Kubiliaus valdžia darė aibę klaidų, bet tuo momentu nebuvo galima palaikyti jos nuvertimo“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 06:00

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, sudarymo teisėtumo. KT penktadienį konstatavo, kad šios komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Kostitucijai.
 
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo laikinajai komisijai negali būti pavesta neaprėpiamos apimties užduotis.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės principams.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontraversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko.
 
Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 15:40

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams tyrusi laikinoji Seimo komisija prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, „valstietė“ Agnė Širinskienė prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus.
 
Diskusijas tarp politikų kėlusios komisijos pirmininkės teigimu, galima daryti įvairias prielaidas dėl, pasak jos, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui palankios Konstitucinio Teismo išvados. Todėl, tikina A. Širinskienė, jau pirmadienį prašys D. Žalimo pasiaiškinimų.
 
A. Širinskienė: KT verdiktas tyrimo vertės neužginčija
 
Politikė pernelyg nesureikšmino penktadienį konstatuotos KT išvados, kurioje akcentuota, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, taip pat, kad tokio tipo komisijos gali būti sudaromos tik valstybinės svarbos klausimams ištirti.
 
Pasak jos, KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.
 
Be to, pridūrė politikė, jos vadovautai komisijai nepalanki KT išvada galbūt sukūrė tik papildomų rizikų valstybei.
 
„Pastebėtina tai, kad prokurorų ir valstybės tarnautojų liudijimų Konstitucinio Teismo išvados nenuneigia. Tie liudijimai yra tokie, kokie yra, ir jie rodo apie valstybės sopulius ir kartais ne visai galimai teisėtą veiklą, bandymą daryti poveikį teisiniams procesams, bandymą daryti poveikį prokuratūrai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
 
„Valstietė“ akcentavo, kad teismo verdiktas sukūrė prielaidas abejoti anksčiau atliktu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu.
 
„Aš galiu pasakyti, kad dalis tų klausimų buvo vienokiu ar kitokiu stiliumi nukopijuoti iš NSGK tyrimo. Ten taip pat yra neapibrėžtų klausimų (…) Klausimų, kur planuojama naudoti įslaptintą informaciją, apibrėžti konkrečiai, kol informacija nėra išslaptinta, neįmanoma. Todėl bet toks Konstitucinio Teismo pasakymas, kad konstitucingumo nebuvimą sąlygoja ir neapibrėžti klausimai, atriša ranką koncernui „MG Baltic“ kvestionuoti NSGK tyrimo teisėtumą“,– samprotavo ji.
 
A. Širinskienė: KT sprendimas palankus G. Landsbergio šeimai
 
A. Širinskienės manymu, Konstitucinio Teismo verdiktas situaciją keičia tik tiek, kad G. Landsbergio ir jo sutuoktinės sklypo už 1 eurą sandorio istorijos neturės prievolės tirti Vyriausioji mokesčių inspekcija (VMI) ir kad Seime nebus sudaryta grupė dėl prokuratūros veiklą skaidrinančio darbo.
 
„Tą įpareigojo sukurti Seimo nutarimas. Šie praradimai yra, tačiau viso kito – liudijimų ir panašiai – neištrinsi“, – teigė A. Širinskienė.
 
A. Širinskienė taip pat prakalbo apie galima konservatorių ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo įtartiną bendravimą. Kaip teigė „valstietė“, ją pasiekusi informacija apie galimai vykusius konservatorių ir D. Žalimo susitikimus. Šie susitikimai, neatmeta politikė, gali būti susiję ir su KT priimtų sprendimų logika.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei pas juos partijoje yra tikrai susitikimai, kur, man susidaro įspūdis, yra daromas spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, kai yra derinami kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstai – tai yra nenormalu“, – teigė A. Širinskienė.
 
„Todėl pirmadienį kreipsiuosi į Konstitucinio Teismo pirmininką prašydama paaiškinti, kokie ten susitikimai vyksta ir lygiai taip pat raginsiu kolegas (konservatorius – ELTA) paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo skundai, kuriuos jie rašo, yra prieš tai su pirmininku suderinami“, – kalbėjo A. Širinskienė, neatmesdama, kad ir pastarasis KT išaiškinimas gali būti su šiais susitikimais susijęs.
 
„Aš galiu daryti labai įvairias prielaidas, nes, akivaizdu, kad tam tikri susitikimai vyksta ir lygiai taip pat akivaizdu, kad ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu. Tad taip gali būti“, – teigė A. Širinskienė, kartu pabrėždama, kad į konservatorių deklaruotus raginimus jai trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų rimtai nežiūrinti.
 
„Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
Konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnė Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.
 
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, kad jos išvados yra neteisėtos.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai.
 
Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 16:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Įdomu buvo pasiklausyti politikų ir politologų liaupsių prezidentui G. Nausėdai jo prezidentavimo metinių proga per LRT radiją.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1183302/liaupses-prezidentui-giria-uz-nora-i-lietuvos-politika-inesti-inteligentiskumo

Suprantama, gimtadienio proga kiekvienas stengiasi surasti ir pažymėti tik gerąsias solinezanto savybes. Tik vargu ar tai tinka, paminint politinį gimtadienį ir dar palyginant politinį solinezantą su jo pirmtaku pastarojo nenaudai.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Seime Ramūnas Karbauskis aukštai įvertino Prezidento sukalbamumą. Jis įsitikinęs, kad šalies vadovas yra stiprus, o vis labiau pasigirstantys nuogąstavimai, kad Prezidentūros institucija yra silpnesnė, nei kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo metu, nėra pagrįsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.

Pasak jo, jeigu G. Nausėda imasi ieškoti kompromiso, sutarimo diskusijoje, tai jis nėra silpnas, o atvirkščiai – rodo savo stiprybę. „Aš manau, kad silpnumas yra tame, kai daužoma per stalą ar įžeidinėjama kokia nors kita valdžios institucija. Tai yra silpnumas, – tvirtino R. Karbauskis. – Ieškojimas kompromiso, galėjimas nusileisti nėra kažkoks tai silpnumas.“

Kalbai pakrypus apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, „valstiečių“ lyderis pasidžiaugė, kad dabartinis šalies vadovas neprimeta savo griežtos nuomonės, kaip kad, esą, darytų D. Grybauskaitė.

„Ji tiesiog nebūtų bendravusi daugiau iš viso. Būtų visiems uždarytas kelias į Prezidentūrą, būtų pareiškimai buvę visokiausi. O dabartinis prezidentas pakartoja savo nuomonę, mes tą nuomonę gerbiame, tačiau mes turime kitą nuomonę“, – konstruktyviu prezidento G. Nausėdos bendravimu džiaugėsi R. Karbauskis.

Gyrė Prezidentą dauguma kalbėjusių. Tik dvi nuomonės buvo atsargesnės.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen pastebėjo, kad pirmuosius G. Nausėdos ir paskutiniuosius Dalios Grybauskaitės prezidentavimų metus lyginti nėra korektiška. Pasak jos, lyginti aštuonerių metų D. Grybauskaitės patirtį su vos vienerių metų dabartinio šalies vadovo patirtimi tiesiog negalima.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Panašiai kalbėjo ir TS-LKD partijos pirmininkas, opozicijos pirmininkas Seime Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, nors šalies vadovas nusipelno įvertinimo kaip „žmogus, aktyviai ieškantis savo politinės pozicijos politiniame gyvenime“, tačiau Prezidentui vis dėl to neretai trūksta drąsesnio  žodžio.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valdančiosios Seimo daugumos lyderio džiūgavimas dėl sutarimo su Prezidentu leidžia paklausti, o gal mes jau turime Lietuvoje naują politinę koaliciją – prezidentas Gitanas Nausėda + Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis + Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Kuo čia dėtas V. Tomaševskis? Ogi – R. Karbauskio paminėtoje kitokioje valdančiosios daugumos nuomonėje, negu Prezidento, susisiekimo ministro istorijoje.  

Argi Prezidentas negalėjo viešai bent paprašyti Seimo valdančiosios daugumos imtis interpeliacijos susisiekimo ministrui, kurią, spėju, ir opozicija palaikytų. Valdančioji dauguma turėtų rimtai susimąstyti, kaip atsisakymas patenkinti tokį Prezidento prašymą atsilieps Seimo rinkimų spalio 11 rezultatams.

Tačiau Prezidentas, matyt, vardan naujos politinės koalicijos stabilumo  viso labo nurodė, kad dėl Seimo pozicijos ministro atžvilgiu kaltas V. Tomaševskis (pasirodo, diriguojantis Seimui, net nebūdamas Seimo nariu, – K.S.).

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-apie-susisiekimo-ministro-skandala-raktelis-yra-ne-pas-premjera-ir-ne-pas-pona-karbauski.d?id=84397891

Dar prieš tai Prezidentas, kurio reitingai tebėra aukšti ir jis įtakoja visuomenės nuomonę sau palankia kryptimi, šitaip prognozavo būsimo Seimo valdančiąją daugumą:

„Yra nemaža tikimybė, kad jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie (LVŽS) turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją“, – interviu TV3 žinioms gegužės 26 d. sakė šalies vadovas.

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-valstieciai-po-rinkimu-gali-formuoti-centro-kaires-koalicija.d?id=84368149

Balandžio 20-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kurioje teirautasi, kas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Joje pirmavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė su 18,5 proc. R. Karbauskio rezultatas – 2,2 proc.

Pasakykite man, kaip partija, už kurios lyderį pasisako 2,2 proc. respondentų, naujajame Seime gali tikėtis formuoti valdančiąją koaliciją. Nebent visos partijos ir Prezidentas rinkimų išvakarėse susivienytų prieš partijų reitinguose pirmaujančią TS-LKD. Sąmoningai, ar ne, Prezidentas, panašu, jau suka šia kryptimi.

2020.05.29; 17:06

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius teigia, kad balsavimas Seime dėl vienkartines 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams parodė tiek „valstiečių“ , tiek konservatorių siaurus rinkiminius interesus.
 
Pasak jo, nors konservatoriai ir kritikavo „valstiečių“ vienkartinės išmokos idėją, bet artėjant rinkimams jie taip pat supranta, kad jų didžiausią elektorato dalį sudaro pensinio amžiaus žmonės, kuriems ir bus skiriamos 200 eurų išmokos.
 
Seime ketvirtadienį patvirtinta, prieš posėdį stipriai opozicijos kritikuota, vienkartinė 200 eurų išmoka pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams. Ši priemonė nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.
 
Bet po įvykusio balsavimo paaiškėjo, kad „prieš“ opozicijoje balsavo tik 8 parlamentarai: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, socialdemokratas Algirdas Sysas, liberalai Gintaras Steponavičius, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas bei du konservatorių frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Arvydas Anušauskas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
 
Paklaustas, kodėl tik du konservatoriai balsavo „prieš“, profesorius A. Krupavičius teigė, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų didelę dalį rinkėjų, skirtingai nei liberalų, sudaro pensinio amžiaus žmonės.
 
„Čia savo elektorato pažinimas. Liberalų sąjūdyje ir už Laisvės partiją balsuoja daugiau jauni žmonės, kuriems 200 eurų klausimas nėra aktualus, o ir pensininkų dalis, kuri balsuoja už liberalus, yra maža. O Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių elektoratas yra žymiai pagyvenęs. Tai „valstiečiai“ vienu būdu stengiasi mobilizuoti pensininkus savo naudai, o konservatoriai taip pat nori sėdėti ant dviejų kėdžių ir taip įtikti savo rinkėjams. Čia visur labai siauri, rinkiminiai interesai“, – sakė Eltai A. Krupavičius.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Pasak politologo, ketvirtadienio balsavimas Seime parodė tiek opozicinių, tiek valdančiųjų frakcijų dviveidiškumą.
 
„Čia nėra lyderystės, tik dviveidiškumas. Mėgstamiausia sporto rūšis Seime – dviveidiškumas. Tai galioja ir valdantiesiems, ir opozicijai. Pats sprendimas dėl 200 eurų yra ydingas, ir tai aišku kaip du kart du lygu keturi. Tai vienkartinė akcija, ir jokios tvarios politikos dėl pačios pensininkų būklės pagerinimo taip pat nėra. Užuot parodžiusi savo požiūrį į vienkartinį ir rinkiminį projektą, opozicija irgi galvoja, kiek už juos balsuos pensininkų ir kaip tie pensininkai elgtųsi, sužinoję, kad kai kurios opozicijos frakcijos neparėmė 200 eurų projekto. Tai siūlyčiau tuomet (opozicijai – ELTA) neužsiiminėti kitą kartą kritika iš tuščio į kiaurą. Tuomet bent aiškiau visiems būtų“, – sakė jis.
 
A. Krupavičių stebina, kad opozicija nepateikė jokių rimtų alternatyvų „valstiečių“ inicijuojamam projektui dėl 200 eurų išmokos pensininkams, neįgaliesiems, našlaičiams.
 
„Mane labiausiai nustebimo visiškas negebėjimas sugalvoti alternatyvių idėjų. Alternatyvos apsiribojo tik tuo, kad sakė, jog vienas scenarijus yra mokėti tuos 200 eurų anksčiau. Antras scenarijus – padalinti pinigus į kelis mėnesius. Štai ir viskas. Bet apskritai visas pasiūlymas yra ydingas ir nesukuria jokių prielaidų pačių pensijų augimui. To kito scenarijaus, kuris remtųsi tvarios politikos principais, opozicija nesugebėjo pateikti“, – sakė A. Krupavičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 08:00

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
 
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
 
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
 
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
 
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
 
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
 
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
 
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
 
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
 
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
 
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
 
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
 
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
 
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
 
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 12:00

Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Diskusijos dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kritikos Vyriausybei ir toliau nerimsta. Konservatoriai teigia, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas sąmoningai ar nesąmoningai savo pasisakymais skleidžia melą. TS-LKD komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė akcentuoja, kad premjeras Saulius Skvernelis ne tik atmetė konservatorių lyderio prašymą suorganizuoti Vyriausybės valandą, bet, pasak jos, neatvyko ir į savo paties organizuotą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams.
 
„Norime priminti, kad Lietuvoje tebegalioja Konstitucija ir jos straipsniai, numatantys Seimo pareigą prižiūrėti Vyriausybės veiklą, vykdyti parlamentinę kontrolę bei Vyriausybės atskaitomybę Seimui. Pastaruoju metu nevyko Vyriausybės valandos. Tenka apgailestauti, kad premjero patarėjas yra taip blogai informuotas, jog nesąmoningai ar sąmoningai skleidžia melą“, – Eltai atsiųstame pranešime teigia TS-LKD komunikacijos vadovė V. Šmaižytė.
 
Konservatorių atstovė spaudai V. Šmaižytė primena, kad S. Skvernelis atmetė G. Landsbergio prašymą surengti Vyriausybės valandą nuotoliniu būdu. V. Šmaižytė taip pat atkreipia dėmesį, kad premjeras neatvyko į savo paties organizuotą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams.
 
„Šią savaitę per Seimo pirmininką premjerui buvo perduotas TS-LKD pirmininko ir Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio prašymas surengti Vyriausybės valandą nuotoliniu būdu. Prašymas buvo atmestas“, – teigė V. Šmaižytė.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Taip pat premjerui nepavyko atvykti į G. Landsbergio pasiūlytą, paties premjero iš pradžių palaikytą ir net organizuotą ir kviestą susitikimą Vyriausybėje dėl atlyginimų medikams, kuriame dalyvavo Ingrida Šimonytė ir Irena Degutienė, o premjeras jame taip ir nepasirodė“, – pridūrė ji.
 
ELTA primena, kad premjero atstovas spaudai T. Beržinskas penktadienį pranešė, kad Vyriausybės vadovas apgailestauja dėl kritiką Vyriausybei žeriančio opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio viešojoje erdvėje išsakytų pareiškimų. Pasak premjero atstovo spaudai, priešingai nei deklaruoja konservatorių pirmininkas, S. Skvernelis yra atviras visų pasiūlymams, o G. Landsbergio pareiškimai, esą Ministrų Kabinetas nėra linkęs opozicijos klausytis, yra arba melas, arba tiesiog veidmainiavimas.
 
Ketvirtadienį G. Landsbergis kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.18; 08:35

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr..

Buvusi finansų ministrė ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigia, kad sutikusi vesti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą Seimo rinkimuose, šiai partijai elektoratą išplėsti neleidžiančių „stiklinių lubų“ „pramušti“ nesistengs.
 
Politikės tvirtinimu, rinkimuose vesdama konservatorių sąrašą bei kartu siekdama Vyriausybės vadovės posto, taikysis į tuos žmonės, kurie yra pasiilgę racionalesnės politikos.
 
Panašius reikalavimus, tvirtina ji, keltų ir politiniams partneriams, jei visgi konservatoriams tektų formuoti valdančiąją daugumą.
 
Eltai duotame interviu I. Šimonytė taip pat teigė, kad kol kas per anksti įvardinti tas politines jėgas, su kuriomis ji matytų ar priešingai – net neįsivaizduotų bendradarbiavimo po rudenį įvyksiančių rinkimų. Politikė tikra tik dėl to, kad tai, jog ji, eidama ministrės pirmininkės pareigas, nesusidurtų su problema, kuri ištiko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį. Tai, kad ji nepriklauso partijai, akcentuoja I. Šimonytė, priešingai nei S. Skverneliui, tikrai nėra problema. Politikės įsitikinimu, dabartinės valdžios darbas strigo ne dėl to, kad premjeras nepriklauso „valstiečiams“, bet dėl to, kad pats siekė tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu.
 
Daug kalbama apie tai, ar Ingridai Šimonytei pavyks pramušti konservatorių lubas. Einate su šia mintimi kaip tikslu ar tiesiog sutikusi vesti partijos sąrašą turite kitų interesų?
 
Aš iš savo politinės patirties žinau: kad ir ką darytum, visada bus teorijų, kurių tu negali nugalėti. Tad šias teorijas aš paliksiu politologams, jų reikalas yra analizuoti, daryti išvadas, prognozuoti. Aš neinu lubų mušti, tiesiog apsvarsčiau ir priėmiau šį pasiūlymą, manau, kad žmonės pasirinks, o kiek tokių žmonių bus – pamatysime. Per prezidento kampaniją taip pat buvo prognozuojama daug visokiausių dalykų: kai kurie iš jų pasitvirtino, kai kurie ne. Manau, kad šiame procese visada smagiausias dalykas yra netikėtumas ir galimybė neįsipaišyti į teoriją. Aš neinu tam, kad kažką gelbėčiau, kaip kažkam gali pasirodyti… Tai buvo mano sprendimas, ar aš galiu prisiimti tokią atsakomybę, ar negaliu, ar aš galėsiu kažką žmonėms pasiūlyti per kampaniją ir po jos, ar ne.
 
Tokiu atveju, kokia yra jūsų vizija, paskatinusi eiti konservatorių sąrašo priekyje. Jūs tapsite šios partijos rinkimų kampanijos veidu, jūs transliuosite pagrindines partijos idėjas. Kokie yra tikslai, kurių sieksite rudenį?
 
Daugiau bus galima apie tai pakalbėti, kai bus pristatyta programa ir sąrašas. O pačios politinės idėjos… Man atrodo, kad aš nenueisiu labai toli nuo tų dalykų, kurie buvo man asmeniškai svarbūs per prezidento rinkimų kampaniją… Prezidentinėje kampanijoje daug kas sakydavo, kad tai, ką aš kalbu, yra neįmanoma padaryti, nes tai gali padaryti tik Vyriausybė. Tai galbūt dabar bus galima pasižiūrėti, ar Vyriausybei bus įmanoma tai padaryti.
 
O kalbant tiksliau, tai mano pagrindinis noras būtų per kampaniją neformuoti kažkokių lūkesčių stebuklinėms pasakoms. Problemos, kurias mes turime spręsti: ar tai būtų žema ekonomikos (kuriama – ELTA) pridėtinė vertė, ar iš to kylančios problemos – mažas biudžetas ir gana sudėtingos padėties viešasis sektorius… Visi šie iššūkiai nėra kažkokiu stebukliniu būdu išsprendžiami. Aš nesu tas žmogus, kuris pasakytų, kad ateisiu ir iš nieko neimsiu, visiems duosiu, kad pensijų dydis bus toks, algos bus tokios… Aš manau, kad reikia užsibrėžti keletą esminių dalykų, kuriuos galima bent jau pradėti daryti per kadenciją, o ne šimtą reformų pradėti šimte sričių. Tik tuomet galima tikėtis, kad daliai žmonių, kurie yra pasiilgę nuosaikesnės ir racionalesnės politikos, tai atrodys svarbu.
 
Jūs prisiminėte prezidento kampaniją ir jos tąsą. Visgi dabar bent jau vienu atžvilgiu bus tam tikras, gal net esminis skirtumas. Kai jūs dalyvavote prezidento rinkimuose, konservatoriai jus rėmė iškeldami kaip savo kandidatę, o šiuo atžvilgiu jūs dalyvausite kartu su konservatoriais, kaip jų vedlė rinkimuose. Maža to, šiuo metu kalbama, kad konservatoriai liberalėja, kad esą yra du sparnai: vienas labiau konservatyvus, kitas – liberalus. Jūs matote tai kaip problemą? Bent jau iki Seimo rinkimų pabaigos jūs nebūsite tikrai partijos pirmininke, konservatoriai jį rinks po parlamento rinkimų. Įsivaizduojate savo funkciją, pavyzdžiui, telkti konservatorių partiją, šių dviejų, partijoje esamų ideologinių paradigmų, atžvilgiu?
 
Aš manau, kad žmonėms, kurie yra už (konservatorių – ELTA) partijos ribų, dažniau atrodo, o gal kartais jie net norėtų matyti, kad tos skirtys yra kažkokios labai didelės ir labai reikšmingos. Iš tiesų, aš jau ne pirmus metus būdama šioje bendruomenėje, dirbdama su tais, kurie turi galbūt kiek radikalesnį požiūrį ir tais, kurie turi ne tokį radikalų požiūrį, nematau didelės problemos bendradarbiaujant ir randant sutarimo taškus, atitinkančius konservatyvų požiūrį. Yra svarbu tradicija, yra svarbu istorija, yra svarbu šeima, tikėjimas yra svarbu. Yra svarbu tai, ką mes atsinešame iš savo praeities. Man regis, kad nėra didelės idėjinės skirties. Visada bus žmonių, kuriems vienas ar kitas žmogus asmeniškai yra nepriimtinas, gal viena kita nuostata. Bet čia reikėtų kelti klausimą, ar mes galime dirbti kitais klausimais. Praktikoje mes neturime kokių nors didelių nesutarimų, dėl kurių būtų iškilusi grėsmė frakcijos vienybei. Taip, buvo vienas ar kitas atvejis, kai mes turėjome skirtingas nuomones, buvo kolega Rimantas (Dagys – ELTA), kuris tiesiog pasitraukė iš frakcijos. Bet tokių dalykų atsitinka visoms politinėms jėgoms.
 
O galėtumėte įvardinti jau dabar asmenis ar asmenų tam tikrą ratą, su kuriais daugiausiai ir vyks jūsų darbas rinkimų kampanijoje ir po jos?
 
Manau, kad visi žmonės, kurie turi gerą valią ir talentų bei noro dalyvauti, ras savęs pritaikymą. Tiek ruošiant programą, tiek pretenduojant į kažkokias pozicijas vykdomojoje valdžioje, jei taip susiklostytų. Bet tai nėra šios dienos klausimas. Su savo komanda, su kuria aš daugiausiai laiko praleidžiu, bendradarbiauju ketvirtus metus. O kur jie suras sau pritaikymą, priklausys nuo to, kokie bus rinkimų rezultatai. Manau, kad šešėlinis kabinetas tikrai bus pristatytas kampanijos eigoje, matysime, kokios turėtų būti partijos pozicijos. Didelė dalis atsakymų susidėlios per rinkiminę kampaniją, o visi atsakymai – tik po rinkimų.
 
Dar vienas klausimas, kuris viešojoje erdvėje dažnai keliamas – tai jūsų partinė priklausomybė. Nemažai kritikos susilaukė premjeras Saulius Skvernelis, kad jis, nebūdamas „valstiečių“ partijoje, jų dominuojamame Seime yra premjeras. Jei susiklostytų taip, kad konservatoriai laimi ir jūs tampate premjere, nors nesate nei partijos pirmininkė, nei apskritai konservatorė… Yra problema tai, kad nepartiniai žmonės yra valdančiųjų lyderiai?
 
Tas, kas nori sakyti, kad tai yra problema – taip ir sakys. Man tai nėra problema dėl vienos paprastos priežasties. Tarp manęs ir pono Skvernelio yra vienas esminis skirtumas – aš niekada nebuvau tas žmogus, kuris išėjo į vadinamųjų politinių agentūrų rinką ir kuris žiūrėjo, kas gali duoti geresnį pasiūlymą 2016 m. sąrašui. Taip, aš partijai nepriklausiau, bet buvau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, 2016 m. su ta pačia politine jėga nuėjau į Seimą ir, nepaisant visų spekuliacijų ir patarimų, ką man daryti, buvau šios partijos kandidatė prezidento rinkimuose. Niekada nesvarsčiau kitokios politinės afiliacijos. Aš svarsčiau tik tai, ar dalyvauti rinkimuose apskritai, ar tiesiog pasirinkti kitus dalykus. Tai (partinės priklausomybės klausimas – ELTA) man mažai svarbus dėl vienos priežasties – aš truputį kitaip matau partijų vietą.
 
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Man labai svarbu partijos, kaip demokratijos, institutas, bet aš kitaip matau jų vietą dabartiniame gyvenime. Daugeliui žmonių formali narystė neteikia didelės pridėtinės vertės. Tiesiog politika dėl to ir įdomi, kad tu nori joje dalyvauti, bet pati partinė karjera kaip tokia nėra pats įdomiausias dalykas. Man atrodo, kad partijoms yra neišvengiama ieškoti būdų, kaip atsiverti savo simpatikams – tiems, kurie norėtų dalyvauti rengiant programą, generuojant idėjas. Tad aš tuos dalykus matau truputėlį ramiau nei kiti žmonės, bandantys mane įspausti į kažkokį kampą.
 
O jei pažiūrėtume į tai struktūriškai? Sutikite, juk susiklosto specifiniai santykiai tarp valdančiosios jėgos ir jos į Vyriausybę deleguoto, tačiau partijai nepriklausančio asmens. Daugelis teigia, kad keista, kai valdančiosios partijos lyderis yra Seime, o tuo tarpu Vyriausybės galva nepriklauso partijai. Čia tarsi atsiranda užprogramuoti konfliktai. Kaip jūs manote – jei jūs tapsite Vyriausybės vadove ir liksite nepartine,  galėtumėte išvengti politikos procesui trukdančių susipriešinimų su valdančiąja dauguma?
 
Politikoje visko gali būti. Tokių precedentų Lietuvoje taip pat yra buvę, kai partijos pirmininkas buvo vienoje vietoje, o premjeras buvo kitas žmogus. Kai kurie iš jų baigėsi gana nesėkmingai. Bet mano nuomone, tai yra išminties klausimas. Ar gali du politikai savo ambicijas įžeminti tiek, kad jie dviese padarytų didesnę vertę nei kiekvienas atskirai? Mano nuomone, tai yra įmanoma. Bent jau mano būdui tai yra įmanoma.
 
Aš nesieksiu konkurencijos dėl konkurencijos. Man atrodo, kad tais nesėkmingais atvejais problema buvo ir tame, kad premjeras, nesantis partijos pirmininku visgi siekė tapti partijos pirmininku, siekė politinės karjeros ir turėjo aiškiai išreikštą partijos lyderio ambiciją. Aš ne kartą esu sakiusi, kad man tai nėra svarbu. Man svarbu turėti galimybę ten, kur galima daryti dalykus. Manau, kad mes tikrai sugebėtume sėkmingai ir aiškiai su Gabrieliumi Landsbergiu savo kompetencijas apsibrėžti ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Nekonkuravome iki šiol, tai kodėl turėtume tą daryti toliau.
 
Ar jau matytumėte koalicijos partnerius iš to, ką mes dabar galime matyti, žvelgdami į politikos procesą iš matomų reitingų tendencijų? Gal jau dabar turite nuostatas, su kuo būtų be galo sunku ar net neįmanoma bendradarbiauti, statyti koaliciją?
 
Aš manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokios bus programinės dalyvaujančių partijų nuostatos. Manau, kad sudėtinga būtų bendradarbiauti su politinėmis jėgomis, kurių programos apsiribos – „bus gerai visiems“. Man atrodo, kad nėra didelės prasmės šiandien užsikalti kažkokius kuolus ir sakyti, kad su šitais tikrai eisime, nes jie yra laisvi žmonės. Netgi kalbant apie tuos, kurie atrodytų visiškai natūralūs koalicijos partneriai, tarkime, kaip Liberalų sąjūdis ar Laisvės partija, jeigu jos bus Seime, o tikiu, kad bus…
 
Bet yra ir tokių jėgų, kurios pačios pasisako, kad su konservatoriais jokiais atvejais neitų… Tai didelė dalis socialdemokratų. Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos aš su ne vienu socialdemokratu matau gana panašiai. Pavyzdžiui, kai mes kalbame apie viešojo sektoriaus būklę ir apie tai, kad mes nevykdome savo įsipareigojimų arba nedarome sprendimų, kurie leistų atliepti žmonių poreikį turėti gerą infrastruktūrą ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Tad bendrų taškų būtų galima surasti.
Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Taigi nėra didelio tikslo nusipaišyti koalicijas iš anksto. Man regis, tai 2016 m. buvo tam tikra prasme ir Tėvynės sąjungos klaida, kai koalicija buvo labai aiškiai nupiešta ir vėliau gyvenimas parodė, kad viskas yra visiškai kitaip.
 
Apibendrinkime, koks, jūsų nuomone, yra pagrindinis kylantis iššūkis konservatoriams šiuose rinkimuose? Ar apskritai šiuo metu galėtumėte tokį įvardinti?
 
Manau, kad reikia tiesiog koncentruotis ne į tai, kad tau reikia kažkokį specialų iššūkį įveikti, o tiesiog eiti į rinkimus ir siūlyti tą darbotvarkę, kuri tau atrodo svarbi. Jeigu tu iš karto pradėsi galvoti, kad tu eini kovoti su kažkuo, tai tuomet tavo darbotvarkė bus gynybinė. Man atrodo, kad reikia darbotvarkės, kuri vestų tiesiog į priekį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:26

Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorių partijos bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkas Paulius Saudargas ir krikdemų atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad džiaugiasi, jog Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentarė Ingrida Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
 
L. Kasčiūno teigimu, šie Seimo rinkimai spręs premjero klausimą, o I. Šimonytė, jo vertinimu, yra geriausia kandidatė šioms pareigoms.
 
Kartu politikai pareiškė viltį, kad būtent I. Šimonytės asmenybė padės partijai pramušti politologų įvardijamas TS-LKD rinkimines „lubas“.
 
„Labai teigiamai vertinu. Manau, kad šie rinkimai bus daugiau rinkimai dėl premjero – kas juo bus. Manau, kad šiandien tai (I. Šimonytė. – ELTA) yra geriausias žmogus, galintis eiti premjero pareigas. Manau, kad tai mus sustiprins, galbūt ir keis tas vadinamąsias mūsų rinkimines „lubas“, to tikiuosi. Tai yra lyderė, turinti kompetenciją, patikrinta įvairių išbandymų, iššūkių, visą laiką buvo šalia mūsų politinės jėgos ir sunkiomis akimirkomis, kai buvo labai sunkūs laikai, – neatsitraukė, nepasitraukė, visada prisiėmė atsakomybę, ėjo drąsiai į priekį“, – Eltai I. Šimonytės sprendimą vesti konservatorių sąrašą į Seimo rinkimus įvertino L. Kasčiūnas.
 
Politikas teigė turįs darbo su I. Šimonyte patirties, tad teigimai vertina jos savybes, o kalbėdamas apie „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, esą konservatoriai tokiu sprendimu liberalėja ir nusisuka nuo pamatiniu vertybių, L. Kasčiūnas replikavo, kad TS-LKD yra dvipusė partija, o R. Karbauskiui, pasak krikdemo, reikėtų pačiam išsiaiškinti vertybes.
 
„Ponas Ramūnas Karbauskis išvis turėtų labai aiškiai apsibrėžti, ką jis žino apie pamatines vertybes. Mes esame ideologiškai daugiabriaunė politinė jėga, turime du sparnus – nuosaikų, konservatyvų ir tą tautiškai krikščionišką demokratišką, ir tų dviejų sparnų buvimas kartu yra mūsų stiprybė. Aš neabejoju, kad tie sparnai toliau palaikys tą mūsų skrydį į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys taip pat teigė, kad jam, kaip krikščioniui demokratui, yra artimas I. Šimonytės požiūris į ekonominius-socialinius dalykus.
 
„I. Šimonytė yra ne kartą sakiusi, kad vokiškasis socialios rinkos modelis yra jai patinkanti koncepcija. Ji yra kildinama būtent iš krikščioniškosios etikos, socialinio mokymo. Taigi socialiniais klausimais turime daug sąlyčio taškų“, – sakė L. Kasčiūnas, priminęs Vokietijos pavyzdį – ten, jo teigimu, Krikščionių demokratų sąjunga ir Bavarijoje veikianti konservatyvesnė Krikščionių socialinė sąjunga kartu dirba jau ilgus metus.
 
„Atmeskime visas tas dabar priešininkų etiketes – čia yra desperacijos tam tikras ženklas, bandymas ieškoti kažkokių etikečių. Nemanau, kad jiems pavyks. Mes šioje vietoje dirbam kartu ne vienerius metus, vienas kitą gerbiame, suprantame. Jeigu dėl kažkokių dalyku ir nesutariame, tai sutariame nesutarti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
P. Saudargas: pas mus – tikri politikos profesionalai
 
L. Kasčiūnui antrino ir TS-LKD krikdemiškojo partijos flango vadovas P. Saudargas. Jo teigimu, I. Šimonytės asmenybė gali partiją nuvesti iki rekordinio rezultato Seimo rinkimuose.
 
„Vertinu pozityviai, I. Šimonytė puikiai pasirodė Prezidento rinkimuose ir manau, gali būti tas garvežys, kuris partiją išves į didesnį rezultatą, nei kada nors partija per rinkimus surinkdavo. Tuo būdu galėsime džiaugtis turėdami didesnę frakciją ir galimai formuoti Vyriausybę arba telkti atsakingų politinių jėgų branduolį, kuris prisiimtų atsakomybę už valstybės ateitį“, – Eltai sakė P. Saudargas.
Seimo nariai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Vertindamas R. Karbauskio teiginius, kad TS-LKD nusisuka nuo pamatinių vertybių, P. Saudargas teigė, kad „valstiečių“ lyderis neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių, pats jų nepropaguodamas.
 
„Nežinau, kokioms vertybėms atstovauja pats ponas Karbauskis, savo veiksmais pastaruoju metu valdant Lietuvą – ypač pagonišką kultą propaguodamas, neturėtų komentuoti krikščioniškų vertybių galbūt apskritai. Nematau jokio nusisukimo (nuo vertybių. – ELTA), TS-LKD yra aiškiai apsibrėžę savo programiniuose dokumentuose, įstatuose visas nuostatas, jų laikomės“, – tęsė P. Saudargas.
 
Jo teigimu, konservatorių gretose yra tikrų profesionalų.
 
„Laimėjus rinkimus, prisiėmus atsakomybę už visą valstybę, užgriūna nemažai klausimų – ekonominiai, socialiniai, užsienio politikos, aplinkosaugos ir kiti. Turime labai daug žmonių, patyrusią komandą, tikrus profesionalus politikos, o ne tokius, kaip kažkada ponas Karbauskis kažkada parodė. Manau, kad atskirose srityse gali dirbti mūsų tikrai daug kompetentingų profesionalų, turinčių patirtį, savo nuomonę“, – pridūrė TS-LKD krikdemų vadovas.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 00:30

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parlamentarės Ingridos Šimonytės sprendimas vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose turėtų atnešti daugiau galimybių partijai ir pritraukti daugiau rinkėjų balsų, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Visgi, pasak ekspertės, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose stipriai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„I. Šimonytės patrauklumas konservatoriams gali pritraukti šiek tiek daugiau rinkėjų. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas Gabrieliaus Landsbergio nemato kaip potencialaus premjero, tai Šimonytė savo ruožtu turi premjerui būtinų savybių“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
 
Politologė įsitikinusi, kad I. Šimonytės sprendimas vesti konservatorių rinkimų sąrašą, nors ir atveria daugiau galimybių partijai, drastiškų pokyčių galutiniams Seimo rinkimų rezultatams greičiausiai neturės.
 
„Žinoma, savaime nėra taip, kad vien dėl to konservatoriai laimės rinkimus. Vien jos dalyvavimas nenulemia drastiškų pokyčių… Tai greičiau yra labai geras papildomas impulsas (konservatoriams. – ELTA)“, – patikino R. Urbonaitė.
 
„Be I. Šimonytės rinkimai konservatoriams būtų buvę gerokai liūdnesni. Žinoma, I. Šimonytė savaime nereiškia, kad jie (konservatoriai. – ELTA) bus tie, kurie formuoja valdančiąją daugumą“, – pridūrė ji.
 
R. Urbonaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose piliečiai, palaikantys I. Šimonytę, tačiau neigiamai vertinantys konservatorius, susidurs su dilema – kaip balsuoti rinkimų dieną.
 
„Vis dėlto rinkėjas nematys tik I. Šimonytės. Yra visa komanda, visa partija. Ir gali būti, kad rinkėjui imponuoja I. Šimonytė, bet gali būti, kad neimponuoja pati politinė partija, ir tada rinkėjas susiduria su dilema. Faktiškai jiems šios dilemos nebuvo arba ji nebuvo tokia aštri Prezidento rinkimuose“, – sakė ekspertė.
 
Politologė taip pat pripažįsta, kad ypač konservatyvių nuostatų rinkėjų daliai I. Šimonytė gali pasirodyti pernelyg liberali. Visgi, pasak ekspertės, politikės liberalumas nėra labai ryškus.
Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Mes girdime ir kritiką iš kai kurių partijos narių bei kai kurių jau buvusių narių, kad I. Šimonytės liberalumas kai kuriems nėra visai priimtinas. Bet, iš kitos pusės, jos liberalumas nėra toks labai ryškus, ir ji paprastai savo teiginį sugeba pagrįsti. Tačiau, aišku, liberalesnio fono ji tikrai atneša į konservatorių partiją“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Ekspertė įsitikinusi, kad būtent nuo konservatorių komunikacijos dabar priklauso, kaip partija sugebės į savo rinkimų strategiją įtraukti ir liberalesnę politinę mintį.
 
„Nuo konservatorių partijos rinkimų strategijos, komunikacijos priklausys, ar jie sugebės tai šiek tiek amortizuoti ir parodyti galimybę, kad galima išlaikyti šiokias tokias dvi linijas arba du pogrupius, ar jiems tai nepavyks“, – įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.
 
„Nemanau, kad balsų, kuriuos gali atnešti I. Šimonytė, bus daugiau nei tų, kurie pereis, pavyzdžiui, Rimantui Jonui Dagiui, net jeigu jis galiausiai tą partiją ir sukurs“, – pridūrė ji.
 
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Visgi, politologės teigimu, tai, kad konservatorių sėkmė rinkimuose labai priklauso nuo vieno asmens, partijai yra blogas ženklas.
 
„Tai, kad nuo vieno žmogaus taip viskas priklauso, turbūt nėra gera žinia pačiai partijai. Bet tai, kad šiandien šis žmogus, turintis populiarumą, sutiko dalyvauti rinkimuose (konservatoriams. – ELTA), žinoma, labai svarbu ir iš esmės keičia visą situaciją“, – pripažino MRU politologė.
 
Antradienį konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Seimo narė I. Šimonytė sutiko vesti partijos sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose, primena ELTA.
 
TS-LKD taryba jau patvirtino pirmąją dalį partijos vienmandatininkų. Dėl epidemiologinės situacijos atidėjus savaitgalį turėjusį vykti partijos Tarybos posėdį, balsavimas organizuotas elektroniniu būdu pirmadienį ir antradienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 06:00