Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose.

Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi.

Pasak L. Linkevičiaus, pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai, taip pat kalbėta apie žmogaus teises, politinių partijų veiklą Baltarusijoje. Ministras taip pat Eltai teigė, kad pakvietė Baltarusijos delegatus atvykti į 1863-1864 metų sukilimo lyderio Kosto Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko palaikų laidojimo ceremoniją.

Gerai tai ar blogai?

Apskritai kaimyniški santykiai stabilizuoja padėtį visame regione, jau nekalbant apie bendradarbiavimo naudą. Tačiau juk mūsų kaimynai – Rusija ir Baltarusija – švelniai tariant, nestandartiniai. Jie toli atsitraukę nuo pasaulinių demokratijos standartų, o Maskva apskritai tampa ne tik, kaip kažkada tėškė D. Grybauskaitė, „teroristine valstybe“ ir agresore, bet pastaruoju metu masiškai pažeidžia žmogaus teises.

Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis šalies vadovas požiūriu į Rusiją nesitraukia nuo eksprezidentės užbrėžtos griežtos ribos. Bet štai dėl santykių su Baltarusija yra daugiau ginčų. Kažkada D. Grybauskaitės glebėsčiavimasis su A. Lukašenka sukėlė kritikos bangą, o šiandien kai kurie politikai ir politologai teigia, kad pats laikas padėti Minskui išsivaduoti iš V. Putino gniaužtų ir pasukti Vakarų farvateriu.

Bet čia yra keletas „bet“, kurie išryškėjo po L. Linkevičiaus derybų su Minsko kolega. Konservatoriai kreipėsi į Prezidentą ir Vyriausybę, reikalaudami pateikti L. Linkevičiaus ir Baltarusijos URM vadovo pokalbio išklotinę. Žengti tokį žingsnį, kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, konservatorius verčia situacija, kai, pasak jų, nepaisant Seimo priimto įstatymo dėl nesaugios elektros nepirkimo ir neįleidimo į Lietuvos teritoriją ir galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos bei kitų teisės aktų, kuriuose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės, Vyriausybė, ypač užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, nesiima jokių aktyvių politinių ir diplomatinių priemonių.

„Mus pasiekė informacija, kad yra ketinimų spalio mėnesio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos Užsienio reikalų Taryboje galimai išduoti nacionalinius interesus ir atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – teigia partijos pirmininkas G. Landsbergis.

Gi TS-LKD garbės pirmininkas prof. V. Landsbergis partijos tarybos posėdyje apkaltino valdančiuosius, kad šie žengia „į kapituliacijos pusę“, leisdami „mulkinami Putino ir Lukašenkos dueto“. „Nesileiskime mulkinami kalbomis apie Baltarusiją, kaip suverenumo tebesiekiančią valstybę, nes šiandien tokios nėra. Tegul mulkinasi Briuselis, jie nesupranta, kad yra mulkinamas ir melžiamas sutartinio Putino ir Lukašenkos dueto“, – emocingai situaciją vertino jis.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kai dėl Minsko laviravimo tarp Rytų ir Vakarų, tai čia reikia būti atsargiems. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Astravos AE „byla“ atsirado ne šiandien, ne prie šios valdančiosios daugumos. Baltarusijos valdžia atominę elektrinę už 40 km nuo Lietuvos sienos apsisprendė statyti dar 2008 – ųjų gruodį, užsitikrinusi Rusijos finansavimą – 10 mlrd. JAV dolerių. Beveik po ketverių metų A. Lukašenka statybos vietoje nuleido simbolinę kapsulę. Tuo metu premjeru buvo A. Kubilius, kuris buvo nuvykęs į Astravą ir po šios egzotiškos kelionės dviračiu žurnalistams nuotaikingai sakė, kad Baltarusija jo neįtikino savo statybos planų realumu.

Tad ar konservatoriai tuomet padarė viską, kad būtų efektyviai sutrukdyta Astravo AE statybai? Apeliavimas į ES, įvairūs raštai Briuseliui, diplomatinis spaudimas efektą davė kuo toliau, tuo mažiau. Paskui pereita prie Astravo AE elektros energijos boikoto. Tačiau ir šių žingsnių nepalaiko nei Latvija, nei Estija, o ES atsimušinėja tik nieko neįpareigojančiomis palaikymo deklaracijomis.

Astravo atominei elektrinei – NE

Todėl suprantamas prof. V. Landsbergio ir konservatorių viršūnėlės nepasitenkinimas, tačiau jis reiškiamas ne visai tuo adresu. Reikia pripažinti, kad pastangos dėl AE statybos nuėjo veltui, nes jos nuo pat pradžių buvo nepakankamos. Kalto dėl to „iešmininko“ paieškos nėra sąžiningos ir problemos neišspręs.  

Būtina sutelktai dirbti prie elektros tiekimo strategijos rengimo, tobulinti Vyriausybės planą, kuris numato ignoruoti Astravo AE produkciją. Varšuva, Ryga, Talinas, Briuselis – štai artimiausi mūsų klerkų komandiruočių maršrutai, jeigu norima išvengti visiško fiasko Astravo AE „byloje“.

2019.09.30; 19:30

Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad, nepaisant žemo aktyvumo, Socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui reikėtų pasidaryti rimtas išvadas. Tuo metu konservatoriai, pasak R. Urbonaitės, gali džiaugtis, jie dar kartą įrodė savo rinkėjų lojalumą.
 
„Tai yra tik trys apygardos, o kitas dalykas tai aktyvumas, kuris čia svyruoja nuo 15 iki 20 proc. Su tokiu mažu aktyvumu daryti kažkokias prielaidas, rimtas įžvalgas 2020 metų Seimo rinkimams labai sudėtinga (…) Žemas aktyvumas visuomet geriau konservatoriams, nes jų lojalus ištikimas rinkėjas vis dėlto linkęs ateiti. Konservatoriai šį rinkėją sugeba lengviau mobilizuoti (…). Konservatoriams žemas aktyvumas tikrai padėjo, nes Vilniuje turėjome daugeliui pažįstamą partijos pirmininką G. Palucką ir turėjome Paulę Kuzmickienę, apie kurią nemaža dalis rinkėjų išgirdo apskritai pirmą kartą. Ir vis dėlto ji laimi, o ne Gintautas Paluckas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
 
Nepaisant to, kad pat G. Paluckas nesieja pirmininko posto su nesėkmingais rinkimais, politologė primena, kad tai nebe pirmas partijos pirmininko pralaimėjimas.
 
„Bet vis dėlto jis yra partijos pirmininkas, buvęs Vilniaus vicemeras. Tai žmogus, kurio pralaimėjimų sąrašas pasipildė dar viena eilute. Tai yra dar kartą nesėkmingas dalyvavimas Savivaldos rinkimuose, bet ir kandidatavimas į merus. Galbūt partija ir toliau linkusi jį palaikyti, bet sakyti, kad viskas gerai, turbūt tikrai yra neįmanoma. Kaltinti tik žemą rinkėjų aktyvumą irgi negali. Taip, galbūt jis palankus TS–LKD, bet, iš kitos pusės, ką tai sako apie socialdemokratus ir apie patį Gintautą Palucką“, – teigė ji.
 
„Manau, socialdemokratai turės darytis rimtas išvadas. Nes kampanija buvo ryški, kampanijos metu G. Palucko buvo daug, bendrapartiečių buvo daug, savaitgaliais jie ėjo, agitavo. Tai įvertinus visas pajėgas ir rezultato neturėjimas yra pakankamai rimtas signalas. Bet aktyvumas žaidžia, ir žaidžia jis labai stipriai. Šitą karčią piliulę reikia nuryti ir pasidaryti rimtas išvadas“, – sakė R. Urbonaitė.
 
Sekmadienį vyko nauji Seimo rinkimai Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose. Žirmūnuose Seimo rinkimus laimėjo iki šiol Vilniaus miesto taryboje dirbusi Paulė Kuzmickienė, Gargžduose – Rasa Petrauskienė, o Žiemgalos vienmandatėje apygardoje į Seimą pateko socialdemokratas Liudas Jonaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 10:26

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad vargu ar partiją palikęs ir politiko karjerą į darbą verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos įmonėje „Avia Solutions Group“ iškeitęs Vygaudas Ušackas galės kada nors grįžti atgal.
 
„Manau, kad bendruomenė sunkiai tą suprastų“,  „Žinių radijui“ teigė konservatorių lyderis. Jo teigimu, apmaudu, kad didelę patirtį turintis V. Ušackas atstovaus įmonei, kurios vadovas nevienareikšmiškai pasisako apie Rusijos okupuotą Krymą.
 
„Apmaudu, kad žmogus, turintis tokią patirtį, kontaktus, galėjęs atstovauti Lietuvai teisinguose reikaluose, atstovaus kompanijai, kuri nežino iki galo, kam priklauso Krymas“,  kalbėjo G. Landsbergis.
 
Konservatoriaus teigimu, V. Ušackas galėjo likti partijoje bei politikoje. Čia, tvirtino G. Landsbergis, būtų buvę ką jam pasiūlyti.
 
„Aš manau, kad jis tikrai būtų radęs vietą valstybės tarnyboje, tarnystėje – sakykime, plačiąja prasme. Ar tai būtų politika, ar tai būtų vykdomoji valdžia, ar tai būtų Seimas. Jis tikrai būtų atradęs savo vietą“,  sakė politikas, pridurdamas, kad tam tikri pasiūlymai dėl politinės veiklos V. Ušackui buvo pateikti.
 
„Pagalba buvo pasiūlyta ir žmogus pasirinko. Buvo bendro pobūdžio pokalbiai, ne pirmą kartą jie buvo, jis buvo mūsų ir šešėlinis ministras 2016 m. numatomoje Vyriausybėje“,  sakė G. Landsbergis, pridurdamas, kad 2020 m. V. Ušackas potencialiai galėjo užimti kurios nors ministerijos vadovo postą, jei rinkimai konservatoriams susiklostytų palankiai.
 
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę V. Ušackas pranešė, kad pradėjo dirbti verslininko G. Žiemelio kontroliuojamoje aviacijos įmonėje „Avia Solutions Group“. Jis eis įmonės direktorių tarybos nario pareigas.
 
Buvęs Lietuvos ir ES diplomatas V. Ušackas dirbs su „Avia Solutions Group“ biurais visame pasaulyje ir padės grupės investicijų komandoms, atsižvelgiant į strateginius aviacijos įmonių grupės planus, investuoti į naujus regionus.
 
V. Ušackas antradienį patvirtino, kad jis išėjo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos.
 
Verslo grupė „Avia Solutions Group“ minima Valstybės saugumo departamento vertinimuose bei pažymose. VSD nustatė, kad grupės valdybos pirmininkas G.Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 00:01

Konservatorių kandidatė į Seimą Gargždų vienmandatėje apygardoje Rasa Petrauskienė, po paskelbtų rinkimų rezultatų sako, kad jie nenustebino. Vis dėlto rinkimų kampaniją politikė įvertino kaip agresyvią dėl vieno žmogaus, kuris bus R. Petrauskienei oponentas antrajame rinkimų ture – Lietuvos centro partijos kandidato Kristupo Krivicko.
 
Neabejojau, kad į antrą turą pateksiu, sako konservatorė.
 
„Nenustebino rezultatai dėl to, kad dešimt kandidatų ir visi aktyviai labai dirbo ir turėjo surinkti savo kraitį, bet kad aš išeisiu į antra turą, tai tikrai neabejojau ir dėl to dirbom“, – Eltai rinkimų rezultatus komentavo R. Petrauskienė, pridūrusi, kad K. Krivicko patekimą į antrąjį turą taip pat buvo galima numatyti.
 
Jos teigimu, rinkimų kampanijos metu agresyvus tonas jautėsi tik iš K. Krivicko. Jis – skandalistas, konstatavo R. Petrauskienė.
 
„Labai aktyviai visi kandidatai dirbo. Agresyvi rinkimų kampanija buvo gal tiktai iš Kristupo Krivicko, kuris įsiveržė iškart su nesantaika ir čia buvo tikrai labai agresyvi kampanija. Jam nebuvo už ko užsikabinti rajone dėl to, kad jis yra visiškai svetimas, tik žinomas iš savo laidų. Nei jis problematikas čia žino, nei jis čia turi su kuo bendrauti ir jam reikėdavo visą laiką kažkokio skandalo, tai jis bandydavo tų skandalų pasiieškoti. Visi kiti kandidatai labai kultūringai dirbo už save, sakyčiau, kad netgi kolegiškai“, – sakė R. Petrauskienė.
 
Tai, kad K. Krivickas nėra vietinis, pasak konservatorės, turėtų sukliudyti jo sėkmei antrame rinkimų ture, nes Gargždus Seime atstovaujantis politikas, R. Petrauskienės teigimu, turi būti kilęs iš šio rajono.
 
„Aš manau, kad tai turėtų sukliudyti. Vis tik Seime turėtų atstovauti žmogus būtent iš to rajono, kur kiekvieną dieną važiuoja tomis gatvėmis, kurio vaikai gyvena čia, rajone. Mes čia gyvenome, gyvename ir gyvensime ir esame atsakingi prieš kiekvieną žmogų. (…) Manau, kad rinkėjai tą pamatys, kad atstovauti juos turėtų vietinis žmogus“, – pridūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė.
 
R. Petrauskienė Gargžduose sulaukė 16,67 proc. rinkėjų palaikymo, o jos būsimasis oponentas antrajame ture K. Krivickas atsiliko vos 35 balsai. Jį palaikė 16,16 proc. rinkėjų.
 
Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje yra išrašyta 39,1 tūkst. rinkėjų. Iš viso balsą čia atidavė 17,74 proc. rinkėjų. Gargžduose į Seimą, be R. Petrauskienės, kandidatavo 10 politikų: „socialdarbietis“ Vaclovas Dačkauskas, „valstietis“ Raimundas Daubaris, savo kandidatūrą patys išsikėlę Kazimieras Juraitis, Martynas Pocius ir Gintautas Kniukšta, Lietuvos centro partijos pirmininko pavaduotojas Kristupas Krivickas, socialdemokratė Ligita Liutikienė, Darbo partijos atstovas Valdas Rimkus ir liberalas Justas Ruškys.
 
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks rugsėjo 22 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 

Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis samprotauja, kad tikroji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyvos pradėti parlamentinį tyrimą LLRA-KŠS frakcijos narei Irinai Rozovai priežastis gali būti ne jos nuslėpti kontaktai su galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis išorės jėgomis, o tiesiog siekis „numarinti“ korupcinę „MG Baltic“ bylą.
 
Europarlamentaras sako, kad po NSGK posėdžio pateikta informacija pasitikėjimo I. Rozova nesumažino, nes, tvirtina jis, žmogiška yra klysti.
 
„Parlamentarai bendrauja, dažnai bendrauja, čia nieko nuostabaus nėra. Tiesiog reikia žinoti, kur bendrauti – geriausia bendrauti Seime oficialiai. Gal ne visi žino apie tai. O jeigu kažko neįrašė, kažkokios informacijos, gal pamiršo. Tai yra žmogiška. Tad nereikia eskaluoti klausimo, kurio mes dar nežinome“, – Eltai sakė V. Tomaševskis, pridurdamas, kad jo nuomone, I. Rozovos klausimas yra per daug eskaluojamas.
 
„Apskritai aš manau, kad yra eskaluojama tam tikra problema su Irina Rozova. Buvo pradėta dėl išvykos į Gruziją. Dabar tokio klausimo nėra, nors tris savaites buvo eskaluojama“, – sakė europarlamentaras. Atsakydamas į paties iškeltą klausimą politikas samprotavo, kad už visko gali slypėti konservatorių interesai.
 
„Kyla klausimai, kodėl eskaluojama. Reikia pažiūrėti, kas eskalavo. O eskalavo konservatoriai, Laurynas Kasčiūnas ir kiti. (…) O kodėl buvo eskalavimas? Tai būdas nukreipti dėmesį į kitą naujovę. Kad ir šiandien. Siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo savęs. Visuomenė dar nepamiršo „MG Baltic“ korupcinio skandalo, kuriame figūravo tas pats Kasčiūnas“, – kalbėjo V. Tomaševskis, pridurdamas, kad, jo nuomone, realių veiksmų prieš I. Rozovą taip ir nebus imtasi.
 
„Galima spėlioti, kad veiksmų nebus, nes tai yra būdas nukreipti dėmesį į kitą problemą. Tai yra būdas numarinti korupcinę bylą“, – apibendrino jis.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Trečiadienį Seimo NSGK, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
 
Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
 
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos.
 
ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.
 
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
 
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 15:00

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos priežiūros komiteto pirmininko Valdas Benkunsko teigimu, trečiadienį Seime vykusiame prezidiumo posėdyje buvo pritarta sankcijų bendrapartiečiui Rimantui Jonui Dagiui įvedimui.
 
Taigi R. J. Dagys rinkimuose kitais metais su konservatoriais kandidatuoti į Seimą negalės.
 
Neatskleidęs tikslių balsavimo rezultatų, V. Benkunskas teigė, jog balsavimas buvo atviras rankų pakėlimu, o rezultatas, pasak jo, buvo akivaizdus.
 
„Ryškia persvara buvo“, – konstatavo V. Benkunskas.
 
Vis dėlto po posėdžio buvo atskleista, jog 18 žmonių balsavo už sankcijos dėl Seimo rinkimų R.J. Dagiui pritaikymą, tris balsavo prieš, o du – susilaikė.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, jog rezultatas jį tenkina, nes, anot jo, jis gerbiąs partijos priežiūros komiteto sprendimą.
 
„Aš pasitikiu priežiūros komitetus. Mes turime instituciją, kuri priima sprendimus, svarsto ir bet kokiu atveju (…) aš pasitikiu ja“, – teigė jis.
 
Anot V. Benkunsko, R. J. Dagio pareikšti kaltinimai partijos vadovybei apie neva persekiojamus bendrapartiečius už jų kitamintiškumą, V. Benkunskas teigė, jog tai yra siekis hiperbolizuoti įprastą partijos narių veiklos priežiūrą.
 
„Partija, kaip organizacija turi savo taisykles, kurios privalomos visiems nariams, asmenys, stodami į partiją su jomis susipažįsta ir įsipareigoja savo laisva valia jų vykdyti. Tokiais atvejais, kai yra nusižengiama toms taisyklėms, tam yra priežiūros komitetas, kuris tuos atvejus ir nagrinėja.
 
Tiesą sakant, daug tų atvejų po rinkimų buvo, kuriuos vienas ar kitas partijos narys buvo užfiksavęs kažkuriuo formatu mes pažiūrėjome, bet didžiąja dalimi pasakėme, kad tai yra faktas, bet be jokių sankcijų. Tai yra bandymas sureikšminti, padaryti juodomis spalvomis viską, sutirštinti, o tas procesas vyko kiek partija gyva, tiek ir vyks ateityje“, – po trečiadienį Seime vykusio TS-LKD partijos prezidiumo posėdžio sakė V. Benkunskas.
 
Tuo tarpu profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, sprendimas neleisti R.J. Dagiui kandidatuoti į Seimą kitąmet yra, nors, kaip teigė po posėdžio jis, blogai suredaguotas, tačiau teisingas.
 
„Čia yra ne krikdemų (problema – ELTA), čia yra pirmiausia vieno žmogaus psichologinė problema, o ji sukelia problemą visai politinei partijai“, – teigė V. Landsbergis.
 
Pasak profesoriaus, R.J. Dagio teiginiai, jog konservatoriai esą nusigręžė nuo krikščioniškų vertybių, anot jo, yra nerimti.
 
„Niekas (kritikuojančių – ELTA) konkrečiai nepasako, kas yra krikščioniškos vertybės, išvardinkite man. Artimo meilė, aš suprantu, yra tokie dalykai, bet kur čia kas išdavė artimo meilę, nusigręžė, pradėjo skelbti fanatišką neapykantą savo artimiesiems? Niekas nepradėjo to skelbti, reikia konkretumo, apie ką kalba tie žmonės“, – konstatavo profesorius.
 
ELTA primena, kad antradienį R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje.
 
Partijos Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti jam partinės atsakomybės priemones – sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose. Savo ruožtu trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime R. J. Dagys apkaltino partijos vadovybę bendrapartiečių persekiojimu dėl kitamintiškumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.27; 09:01

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB banko nuotr.
Nerandant susitarimo dėl „Brexit“, gali būti vėl prašoma žmonių nuomonės, mano SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
 
„Šią minutę didžiausia tikimybė šios baigties, kad vis dėlto Vyriausybė ir parlamentas sugrįš pas žmones, klausdami, kokios „Brexito“ baigties, sutarties jie nori. Suprantama, kad atsistatydinus Theresai May (Didžiosios Britanijos premjerei – ELTA), būsimi konservatorių atstovai Vyriausybėje greičiausiai norės kietojo „Brexit“, nors parlamentas greičiausiai tam nepritars“, – sakė T. Povilauskas.
 
Anot ekonomisto, kitas galimas „Brexit“ scenarijus – Didžiosios Britanijos parlamento paleidimas. Tačiau, atkreipia dėmesį T. Povilauskas, tokiu atveju būtų atiduodama įtaka konservatoriams.
 
„Šitoje beviltiškoje situacijoje tikrai gali būti, kad bus grįžtama pas žmones ir klausiama, kokios baigties jie nori. Tai, kad tris metus valdžios atstovams nesiseka susitarti, rodo, kad, greičiausiai, taip ir bus daroma“, – mano T. Povilauskas.
 
Vis dėlto, jo teigimu, kietojo „Brexit“ tikimybė yra padidėjusi ir ji gali greitu metu dar labiau išaugti.
 
Kaip ELTA jau rašė, Th. May yra paskelbusi apie savo atsistatydinimą. Premjerei nepavyko įtikinti parlamento pritarti jos su ES išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai. Tapti jos įpėdiniais siekia 11 konservatorių deputatų, tarp jų „Brexito“ griežto kurso šalininkas Borisas Johnsonas. „Mes spalio 31 dieną paliksime ES – su sutartimi ar be jos“, – neseniai sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius.
 
ES ne kartą atmetė naujų derybų dėl išstojimo sutarties galimybę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:47

savo partijos pasirodymo EP rinkimuose Graikijos premjeras A. Tsipras žada šaukti pirmalaikius rinkimus (2)
 
2019-05-27 10:09
D. Grybauskaitė susitiks su G. Nausėda
 
2019-05-27 09:58
Kauno rajone didžiuojamasi jaunų irkluotojų pasiekimais Vokietijoje vykusiame čempionate
 
2019-05-27 09:54
Prancūzijoje rinkimus į EP laimėjo M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (2)
 
2019-05-27 09:53
Savaitgalį šalies keliuose užregistruotas 191 eismo įvykis, nukentėjo 37 žmonės
 
2019-05-27 09:47
R. Vilpišauskas: Lietuvos rinkėjui artimi ne konservatoriai, o konservatyvumas
 
2019-05-27 09:45
Vokietijoje EP rinkimus laimėjo CDU/CSU
 
2019-05-27 09:36
Austrijoje rinkimus į EP laimėjo kanclerio S. Kurzo partija, bet kancleriui gresia balsavimas dėl nepasitikėjimo
 
2019-05-27 09:23
Klaipėdoje iš ketvirto aukšto pro langą iškrito ir žuvo vyras
 
2019-05-27 09:22
Pasirodo knyga „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“
 
2019-05-27 09:05
Po EP rinkimų bus permainų Seime
 
2019-05-27 09:04
Europos Parlamento rinkimuose Didžiojoje Britanijoje triumfavo „Brexit“ partija
 
2019-05-27 09:03
Vengrijoje rinkimus į EP laimėjo V. Orbano partija „Fidesz“
 
2019-05-27 09:01
Estijoje rinkimus į EP laimėjo Reformų partija
 
2019-05-27 08:56
Brazilija: per riaušes kalėjime žuvo 15 žmonių
 
2019-05-27 08:25
Europos Parlamento rinkimai: Europos liaudies partija išliks didžiausia EP frakcija (4)
 
2019-05-27 08:06
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Profesorius, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Seimo narės Ingridos Šimonytės pralaimėjimą Prezidento rinkimuose lėmė ne viena priežastis, o Gitano Nausėdos geresni šansai buvo matomi tik pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui.
 
„Tai, kad, remiantis apklausomis, daugelis pirmame rinkimų ture baigusių savo kandidatavimą kandidatų rinkėjui nurodė būtent Gitaną Nausėdą kaip antrą pasirinkimą, jau teikė pakankamai pagrindo manyti, kad jo šansai yra geresni“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė R. Vilpišauskas.
 
Taip pat, pridūrė profesorius, nors paskutinėmis savaitėmis rinkimų kampanijoje agresyvumo buvo, tai konservatorių remiamai kandidatei I. Šimonytei nepadėjo. Pasak jo, laukiant nemažo rinkėjų aktyvumo, buvo galima tikėtis ekonomisto G. Nausėdos laimėjimo.
 
„Jis ir sąmoningai siekė save pozicionuoti kaip visiškai nepriklausomą kandidatą, ir jo ekonominės–socialinės politikos žinutės irgi buvo tokios patrauklesnės turbūt daugeliui rinkėjų“, – sakė R. Vilpišauskas.
Taip pat, pridūrė jis, daugeliui rinkėjų Lietuvoje yra artimi ne konservatoriai, o konservatyvumas, ką siūlo pats G. Nausėda.
 
„Kai G. Nausėda mūsų institute pristatė savo rinkimųę programą, aš jo klausiau, kokios jūsų yra nuostatos vertybinės, ar jūs liberalas, ar socialdemokratas, ar konservatorius, ar toks, kokio tikisi rinkėjai, jis atsakė, kad ne konservatorius, bet konservatyvus“, – G. Nausėdos laimėjimo priežastis komentavo profesorius R. Vilpišauskas.
 
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda prezidento rinkimuose surinko 65,86 proc., rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 32,86 proc. balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 10:51

Kunigas Robertas GRIGAS. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas.
 
Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą. 
 
– Kaip manote, kokiais principais ir vertybėmis turėtų vadovautis katalikas, dalyvaudamas politiniame gyvenime ir rinkimuose?
 
– Šiuos principus labai aiškiai pasako Bažnyčios socialinis mokymas ir Vatikano Antrojo susirinkimo nutarimai. Paprastai sakant, šie principai turėtų derėti su bendruoju tikėjimo, moralės ir doros mokymu. Religija bandantys remtis politikai supaprastindami kartais sako, jog užtenka vadovautis Dešimčia Dievo įsakymų, nors iš tikrųjų tai nėra toks paprastas dalykas. Krikščioniški principai yra svarbūs bet kokioje kasdienėje mūsų veikloje ir asmeniniame, šeimos gyvenime, kultūros kūrime, taip pat ir kataliko dalyvavime politiniame gyvenime.
 
Manau, kad kataliko ir, platesne prasme, krikščionio viešoji veikla nėra skaidoma gabaliukais – kaip žmogus, taip ir vienoks ar kitoks jo viešas reiškimasis yra vientisas. Jeigu žmogus orientuoja savo gyvenimą į aukščiausią būtį, kurią vadiname Dievu, tai vienaip ar kitaip per Kristaus asmenį ir Bažnyčią nuspalvina ir paliečia visas to krikščionio viešos raiškos sritis, tame tarpe ir politinį veikimą. Sakytume, šiam veikimui suteikia net gilesnį dvasinį dėmenį.
 
Mes tai labai gerai matome įstatymuose, siūlomuose krikščionių politikų, kurie ne tik didžiuojasi tuo vardu, bet jį pagrindžia ir realiais savo veiksmais, kurie politine veikla stengiasi laikytis krikščioniškų principų. Man atrodo, to net nereikia deklaruoti žodžiais ar lozungais – tai labai aiškiai pastebima iš praktinio politiko veikimo dabartinėje mūsų situacijoje ar susiduriant su dabartiniais iššūkiais, kuomet krikščionis politikas savo veikla vienareikšmiškai gina gyvybę, kaip Bažnyčia sako, nuo gyvybės pradėjimo iki natūralios mirties, pasisako prieš abortus, už prigimtinę santuoką, vyro ir moters sudaromą šeimą. Čia ir pasireiškia ta bendražmogiškoji prigimtinių vertybių saugojimo politika.
Konservatoriai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Politikai gali akademiškai, gražiai kalbėti apie krikščionybę ir katalikybę ir net naudotis Bažnyčios socialinio mokymo terminologija bei apibrėžimais, bet kada ateina laikas praktine veikla, siūlomais įstatymais ar balsavimu spręsti principinius klausimus, mes pamatome, jog politikas būtent tada vienaip ar kitaip apsisprendžia. Tuomet ir atsiskleidžia, kiek tikrosios krikščionybės ar ištikimybės deklaruojamiems principams yra politiko veikloje. 
 
– Dilema kaip elgtis kyla ne tik politikams, bet ir rinkėjams. Šiandien dažnai girdime principą: „jūs galite tikėti kuo norite, vaikščioti į bažnyčią, melstis, bet viešajame gyvenime nekiškite savo religinių principų“. Ką galima atsakyti į tokį mąstymą? Ar jis yra pagrįstas, ar diskriminuoja katalikus?
 
– Ši formuluotė mane visuomet asmeniškai skaudžiai paliečia, nes mes, okupacijos metais Lietuvoje gyvenę ir priešinęsi katalikai, krikščionys, tą dar labai gerai prisimename iš sovietmečio patirties. Stalino laikais, kai buvo totalus bet kokios, net ir privačios, tikėjimo raiškos persekiojimas, egzistavo spaudimas ir baudimas už ją. Vėlyvajame sovietmetyje, kada režimas tapo truputį liberalesnis, buvo taikoma ta pati formulė: eikite, melskitės, dalyvaukite pamaldose – tas buvo sakoma ir tikintiesiems, ir kunigams. Ateistinėse paskaitose lektoriai dažnai mėgdavo minėti, jog Konstitucija ir įstatymai garantuoja religinės praktikos ir ateistinės propagandos laisvę.
 
Buvo bandoma sudaryti lygiateisiškumo įspūdį, į kurį mūsų katalikiškojo pogrindžio lyderiai ir pogrindžio spaudos leidėjai, tokie kaip kun. Svarinskas, kun. Tamkevičius, kun. Zdebskis ar ses. Sadūnaitė, atsakydavo: tai nėra lygiateisiškumas. Jeigu mes kaip piliečiai esame lygūs prieš įstatymą, mes, kaip ir ateistai, turime teisę ne tik melstis, lankyti dar neuždarytas bažnyčias ar atlikti religines apeigas, bet taip pat skleisti savo pasaulėžiūrą, leisti laikraščius, knygas, turėti galimybę viešai kreiptis į visuomenę per spaudą, radiją ar susirinkimus. Nebuvo net lygiateisiškumo regimybės.
 
Dabar matome įsigalėjusį gana aiškiai atpažįstamą kultūrinį marksizmą, kurio sąlygomis mes, tikintieji, vėl esame brukami į tą patį ankštą narvą. Mums sako pasilikti savo tikėjimą, savo idėjas privačiam gyvenimui, bet viešai gyventi, elgtis, o politikams – mąstyti ir veikti, pagal vyraujančios srovės, mainstream, iš esmės kraštutinio liberalizmo ar sekuliarizmo primetamas taisykles. Ir aš, kaip patyręs sovietinį persekiojimą, vėl išgyvenu tą patį reikalavimą ar nuostatą, kol kas dar ne įstatyminę, bet labai aiškiai jaučiamą – tarsi naują uždarymą, apribojimą ar reikalavimą viešai slėpti ar išsiginti savo pažiūrų.
 
Manau, kad tai išgyvena ne tik kunigai, kurie pagal pašaukimą turi dalintis, skleisti tikėjimą, bet net ir veiklesni krikščionys, katalikai, kurie tikėjimą laiko vertybe ir nori pagal jį pilnavertiškai gyventi visose raiškos srityse, o ne tik tarp keturių savo privataus buto sienų.
 
– Praėjusį lapkritį arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasakė, kad Lietuvoje nebėra krikščionis atstovaujančios partijos. Ar jūs sutinkate su tuo ir kodėl?
 
– Taip. Kažkur savo Facebooko pasikalbėjimuose su bičiuliais ar dar leidžiamoje krikščioniškoje spaudoje esu išsakęs panašią mintį. Man atrodo, kad visiems, besidomintiems dabartine idėjine, pasaulėžiūrine situacija Lietuvoje, tai yra akivaizdu. Vienintelė politinė jėga TS-LKD partija, už kurią tradiciškai visą nepriklausomybės laikotarpį balsavo ir turbūt tebebalsuoja daug nuoširdžiai tikinčių, Tėvynę mylinčių, patriotiškai nusiteikusių piliečių, radikaliai nutolo nuo savo pirmykščio pavidalo, kuris buvo jos įsisteigimo metu, kuomet, kaip juokaudamas sakau, vadovai buvo Landsbergis senasis, vyresnysis Saudargas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Patackas, Liudas Simutis ir kiti buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir rezistentai. Tai iš tikrųjų buvo patriotiška, Lietuvos savarankiškumą, lietuvybę, tikėjimo tradicijas ginanti organizacija. Jos balsavimai Seime labai akivaizdžiai rodė, kokias vertybes, kokius įstatymus dauguma TS-LKD narių palaikė ir kokiems priešinosi.
 
Iškalbinga neseniai matyta balsavimo analizė, kuri rodo, kaip prieš dešimtmetį beveik vieningai TS-LKD balsuodavo prieš įvairius bandymus dekonstruoti šeimą, prieš visokias gėjų partnerystes, prieš gyvybei kenkiančių įstatymų priėmimą.
 
Nors dabar ji jau ryškiai pasikeitusi, šią partiją viešai ir toliau beviltiškai bandoma pateikti kaip tokią pat krikščionišką ar konservatyvią. Iš tikrųjų taip nėra. Manau, kad ta dalis – o ji gana nemaža – Lietuvos visuomenės, kuriai yra brangios tradicinės vertybės ir tautiškumas, Lietuvos kaip suverenios valstybės, o ne tik administracinio vieneto Europos Sąjungoje (ES), išlaikymas, ta dalis visuomeniškai aktyvių, sąmoningų piliečių yra likusi be savo partijos, be politikų, kuriuos galėtų nuoširdžiai remti ir pasitikėti. Turiu viltį ir kaip katalikas meldžiuosi, kad greičiau susiburtų ir atsirastų ta visuomeninė ar politinė jėga, kuri ne formaliai, o savo dvasia išreikštų šiuos principus, atstovautų krikščioniškai, tautiškai, konservatyviai mąstantiems piliečiams, kurie galėtų už ją balsuoti ir rinkti į savivaldą bei Seimą.
 
Taip pat, jeigu pavyks kažkokia forma išlaikyti, o dėl daugybės svarbių mūsų Tėvynei priežasčių yra verta dėl to pasistengti, Europos Sąjungą, kuri, norėtume, būtų tėvynių sąjunga ar tam tikras mažųjų tautų išlikimui palankus tautų sąjungos unitarinis junginys, būtų prasminga rinkti ir siųsti nuoširdžiai dešiniojo nusiteikimo atstovus ir į Europos Parlamentą (EP).
 
– Kartu su kitais katalikiško antisovietinio pogrindžio dalyviais vyskupu Jonu Kaunecku, sese Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Monika Gavėnaite prisijungėte prie Vytauto Radžvilo įsteigto komiteto. Kodėl? Juk tai, ko gero, dvasininkams buvo drąsus žingsnis.
 
– Mano gyvenime, manau, yra buvę ir drąsesnių žingsnių (juokiasi – red. past.). Tai buvo natūralus, nuoseklus žingsnis, kadangi šio komiteto žmonės, taip pat ir prof. Vytautas Radžvilas, daugelį metų nuosekliai atstovavo būtent tas vertybes, kurios yra svarbios krikščioniškų, lietuviškų, nepriklausomybinių nuostatų rinkėjams.
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.
 
Panašu, kad atėjo laikas susiburti tokiai politinei visuomeninei jėgai ir siųsti jos atstovus į europines institucijas, kuriose būtų girdimas didelės dalies Lietuvos piliečių, rinkėjų balsas, kad galėtume daryti įtaką mus veikiantiems ir toliau veiksiantiems ES procesams. Jeigu Vytauto Radžvilo komiteto Susigrąžinkime valstybę atstovai pateks į EP, tikiuosi, kad kartu su kitų konservatyvių, krikščioniškų, tautinių jėgų parlamentarais prisidės prie tolimesnio mūsų buvimo Europos namuose, kartu neprarandant ir vienintelių – mūsų Lietuvos valstybės – namų.
 
– Ačiū už pokalbį.
 
– Ačiū, kad esate. Dieve padėk.

Kalbino Vytautas Sinica
 
Informacijos šaltinis – propatria.lt
 
2019.05.24; 10:24

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į frakciją kviečia sugrįžti buvusį bendrapartietį, Seimo narį Mantą Adomėną, kurį patys praėjusių metų birželį pašalino iš partijos.

Penktadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo narys M. Adomėnas pasidalijo laišku, kuriuo, nepaisant politinio „MG Baltic“ praeities šešėlio, TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio yra kviečiamas sugrįžti į frakciją.

„Aišku tik tiek, kad nauja politinė padėtis ir netikėtos, precedento neturinčios politinės peripetijos, galimo politinio chaoso valstybėje perspektyva reikalauja daug ką iš naujo permąstyti“, – komentuodamas rašo M. Adomėnas.

Kaip rašoma G. Landsbergio pasirašytame laiške, atsižvelgus į M. Adomėno indėlį formuojant konservatizmo ideologiją ir siekiant stiprinti opoziciją, jis yra kviečiamas sugrįžti į frakciją.

„Mus tebesieja bendra konservatizmo politinė pasaulėžiūra“, – rašoma laiške.

Pasak M. Adomėno, apsisprendimą jis paskelbs artimiausiu metu.

Kilus skandalui dėl koncerno „MG Baltic“ ir tuomečio TS-LKD nario M. Adomėno ryšių, jis partijos Priežiūros komiteto sprendimu buvo iš jos pašalintas. 

„Deja, turime konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus ir mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą. Tai nėra suderinama su partijos nario statusu, ir buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“, – tuo metu žurnalistams sakė Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Po pašalinimo iš partijos Seimo narys vėliau pasitraukė ir iš TS-LKD Seimo frakcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 03:00

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Jau oficialiai paskelbta, kad kartu su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks dar ir du referendumai. Vienas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, o kitas – dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo tiems, kurie jos atsisako, priimdami kitos šalies pilietybę…

TS-LKD partija jau suskubo paskelbti savo oficialią poziciją: referendumą dėl Seimo narių skaičiaus ignoruoti, o dėl pilietybės pasisakyti „UŽ“.

Pavydžiu tiems, kurie viską, ką teigia autoritetingi ar bent jau vadovaujančias pozicijas užimantys lyderiai, priima be abejonių, tuščia galva, kurioje nesisukioja jokie klausimai.

O ką daryti žmogui, kuris ne vieną dešimtį metų valgė duoną iš to, kad užduodavo klausimus, pavyzdžiui, kad ir tokius: kodėl? kaip? vardan ko? ir kas iš to išplaukia? Išversti kailį ar apsimesti, jog negirdėjo nurodymų, kurie nesutampa su jam įprastomis vertybėmis?

Renkuosi įprastinį kelią: klausinėti. Juolab, kad ir Užsienio reikalų ministerija, pripažindama, jog Lietuvoje dar liko piliečių, kuriems kartais kyla klausimai, paruošė tokią savotišką lyg ir atmintinę galimų klausimų ir siūlomų atsakymų į jas forma.

Deja, atmintinė nuvylė. Nežinau, kokį išsilavinimą turintis žmogus ar žmonės ją kūrė, bet su logika atmintinės kūrėjų santykiai aiškiai blogi. Gal net – jokie.

Štai į numanomą klausimą „Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?“ atsakoma lyg ir teisingai: „Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai ir kt.). Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.[Paryškinta mano – J.L.] Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties.“

Dviguba pilietybė. Slaptai.lt nuotr.

Bet štai į klausimą „Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei“ atsakoma: „Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. {Paryškinta mano – J. L.} Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamos pajamos“.

Tad kaip ten su pirmajame klausime deklaruojamomis piliečio pareigomis, nuo kurių jis lyg ir neatleidžiamas?

Kaip matote, galai su galais niekaip nesueina. Iš dviejų pagrindinių doro (tikro?) piliečio pareigų – Tėvynės gynimas ir mokesčių mokėjimas, – į užsienį išvykusiems paliekama tik viena pareiga, ir tai be garantijų, nes nesename TV interviu UR ministras Linas Linkevičius į klausimą dėl karinės prievolės tik atsiprašančiai šypsojosi ir konkretaus patvirtinimo „taip, prievolė būtina“ nedavė.

Todėl į klausimą dėl galimų privilegijų užsienyje gyvenantiems piliečiams tenka atsakyti nedviprasmiškai: taip, užsienyje gyvenantys ir kitos šalies pilietybę įgiję piliečiai, palikus jiems dar ir Lietuvos pilietybę, tampa privilegijuotais, aukštesnės rūšies piliečiais, nes jiems neprivalomos pilietinės pareigos Lietuvai: mokesčių mokėti nereikia, dėl karinės prievolės aiškaus atsakymo vengiama.

O jei taip, nelieka jokių priežasčių užsieninius Lietuvos piliečius laikyti tikrais piliečiais, lygius su Lietuvoje gyvenančiais. Juos teisingiau bus vadinti “šiaudiniais piliečiais“, panašiai kaip kad esti tikros našlės, tokį statusą gaunančios mirus  teisėtam vyrui, ir „šiaudinės našlelės“, kurių santykis su vyru-sutuoktiniu greičiau menamas, o ne realus (atsiprašau būsimųjų kelias pilietybes turėsiančių piliečių, bet tokia išvada plaukia iš nepakankamai apgalvotų URM klausimų ir atsakymų, o ne iš mano simpatijų ar antipatijų…).

Tiesa, URM klausimyne esama ir aiškių klausimų bei atsakymų. Pavyzdžiui: „Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?“ Atsakymas: „Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali“.

Bet kodėl niekam neatėjo į galvą toks klausimas: „Ar asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, galės dalyvauti renkant Prezidentą ir Seimo narius?“

Dabar, kol asmenų, išimties keliu be kitos šalies pilietybės gavusių ir Lietuvos pilietybę, yra nedaug, jie tokiuose rinkimuose dalyvauja. Jie prilyginami tikriems (ne šiaudiniams) piliečiams, kurie laikinai dėl tam tikrų priežasčių atsidūrė už Lietuvos ribų, ir valstybė suteikia jiems galimybę rinkimuose dalyvauti užsienyje. Bet jei „šiaudinių piliečių“, atitrūkusių nuo Lietuvos socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo masiškai padaugės, ar jiems bus suteikta teisė spręsti, koks asmuo, kokia partija turės teisę vadovauti Lietuvos valstybei?

Agitatoriai, pasisakantys „už“ daugybinę pilietybę, mėgsta priminti Izraelį, kuris neva dalija savo pilietybę į kairę ir dešinę visiems jos pageidaujantiems. Bet jie kažkodėl nepastebi, kokiomis sąlygomis iš tiesų Izraelis leidžia tą daugybinę pilietybę. O juk labai svarbu žinoti, jog balsuoti, renkant Izraelio valdžią leidžiama tik tiems piliečiams, kurie nuolat, pastoviai gyvena Izraelyje! Elegantiška ir aišku.

O pas mus niekas neaišku. Neaišku netgi tai, kas pasikeitė geopolitikoje,  kur ir kuo sustiprėjo Lietuvos saugumas, jei norima keisti būtent tą Konstitucijos punktą, kuris buvo priimtas, siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės ir piliečių saugumą, užkardant Lietuvos pilietybės įsigijimą Lietuvai nedraugiškų šalių piliečiams.

Bet juk kažkas turėjo pasikeisti, jei mes dabar patikliai atveriam savo valstybės įstatymus ir įsipareigojimus tokiems piliečiams, kurie niekaip „neranda“ savęs Lietuvoje?

Vienok vietoj paaiškinimų, kada ir kaip Lietuva pagaliau atsidūrė saugesnėje erdvėje, mes didiname savo biudžeto išlaidas gynybai, lyg grėsmė Lietuvai ne tik ne mažėtų, o didėtų…

Vėlgi kairė nežino, ką daro dešinė

Lukiškių aikštėje – šiaudinė skulptūra. Slaptai.lt nuotr.

Padėties negelbsti ir ta sukta referendumo klausimo dalis, kurioje skelbiama, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę…“.

Jau dabar referendumo rengėjai rausta ir blaškosi, spaudžiami prie sienos patikslinančių klausimų. Pavyzdžiui, Australija nėra nei Vakarų Europos, nei NATO šalis, bet ar dėl to ji tampa mums priešiška? Ne…

O Pietų Afrikos Respublika, kur prieglobstį rado daugybė litvakų ir jų palikuonių?

Pagaliau, ką darysime su lietuviais, priėmusiais Ukrainos ar Gruzijos pilietybę? Juk mes visam pasauliui visa gerkle deklaruojame meilę ir pagarbą toms šalims, o dabar – še tau! Priimdami būtent tokią referendumo formuluotę, nustumiame tas valstybes į Lietuvai nedraugiškų ar priešiškų šalių užribį..

Vadinasi, dar nė nebalsavę, jau turime imtis pataisų, patikslinimų, išimčių? Maža to, net ir sudarę sąrašą tų valstybių, kurios, mūsų valdžios nuomone, nekelia pavojaus mūsų saugumui, mes vėliau ar anksčiau susidursime su skundais į Žmogaus teisių komisiją dėl to, kad šis įstatymas yra diskriminacinis… Ir kas gali paneigti, kad jis toks, kokį jį kuria referendumo iniciatoriai ir rengėjai, nėra diskriminacinis pasaulio teisuolių akimis?

Ne, kaip sau norite, bet negavus atsakymų bent į šituos klausimus (o kiek dar liko neužduotų!), aš negaliu nerti savo valstybei kilpos ant kaklo, balsuodama „už“ tokį daugybinės pilietybės įstatymą, koks yra teikiamas dabar… Šiaudai (o tuo pačiu ir šiaudiniai piliečiai) visada buvo ir liko labai pavojinga, labai degia medžiaga…

Dega Paryžiaus Dievo Motinos katedra. EPA-ELTA nuotr.

Tad tegu tą kilpą valstybei užneria tie, kuriems nebuvo klaiku, žiūrint, kaip pleška ugnyje Paryžiaus Dievo Motinos katedra, tie, kurie šitą valstybei priešišką referendumą sugalvojo…

2019.04.19; 07:30

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas, rekomendavęs ignoruoti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, elgiasi labai nekrikščioniškai, nevalstybiškai ir nepilietiškai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Europos Parlamentą štabo vadovas Linas Kontrimas. 

„Konservatoriai elgiasi labai nekrikščioniškai, nevalstybiškai ir nepilietiškai, siūlydami ignoruoti vieną iš labai svarbių institutų, kurį turi demokratinė valstybė, tai yra piliečių valios pasireiškimas. Taip, mes galime turėti skirtingas nuomones, bet tam ir ateiname į referendumą jas išdėstyti. Aš manyčiau, kad tokia partija, kuri yra viena seniausių, viena labiausiai patyrusių, turi liautis užsiimti labai pigiu populizmu, o tas populizmas šiandien turi vieną vardą – viskas, kas yra valstietiška, arba viskas, kas yra iš R. Karbauskio lūpų, yra negatyvu. Taip nėra. Prieš Velykas tegul pagalvoja apie krikščioniškas vertybes”,- komentuodamas TS-LKD prezidiumo sprendimą Eltai sakė L. Kontrimas. 

Jis pažymėjo, kad konservatorių atstovai anksčiau ne kartą yra siūlę mažinti Seimo narių skaičių. 

„Reikia pasakyti, kad mes turime atmintį ir prisimename daugybę konservatorių atstovų iniciatyvų mažinti Seimo narių skaičių. Jie turi pagaliau išmokti kitos politinės retorikos ir su konkurentais diskutuoti ne per negatyvą, o per pozityvą. Tai šiuo atveju jie turėtų žmonėms taip patarti: eikite, dalyvaukite, o balsuokite taip, kaip jūsų širdis sako”, – teigė L. Kontrimas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas paragino partijos narius, rėmėjus ir rinkėjus dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo ir balsuoti „už”, tačiau pakvietė ignoruoti iniciatyvą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 121.

Konservatorių prezidiumas ją įvertino „kaip Ramūno Karbauskio skubiai ir vienasmeniškai inicijuotą Sauliaus Skvernelio sunkumus patiriančios prezidentinės kampanijos „gelbėjimo operaciją“. 

Todėl TS-LKD prezidiumas pakvietė nedalyvauti šiame referendume, rinkimų apylinkėse atsisakant pasirašyti ir neimant šio referendumo biuletenio.

Iniciatyvą keisti Konstituciją, sumažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121, konservatorių prezidiumas vertina neigiamai, kaip ypač pavojingą Lietuvos demokratijai iniciatyvą bei precedentą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 02:30

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas ragina partijos narius, rėmėjus ir rinkėjus dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo ir balsuoti už („Taip“) teikiamą Konstitucijos 12 straipsnis pataisą.

Tačiau TS-LKD prezidiumas ragina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narius, rėmėjus ir rinkėjus ignoruoti iniciatyvą keisti Konstitucijos 55 straipsnį sumažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121, vertinant ją „kaip Ramūno Karbauskio skubiai ir vienasmeniškai inicijuotą Sauliaus Skvernelio sunkumus patiriančios prezidentinės kampanijos „gelbėjimo operaciją“, ir nedalyvauti šiame referendume, rinkimų apylinkėse atsisakant pasirašyti ir neimant šio referendumo biuletenio“.

„Apgailestaujame, kad toks manipuliatyvus valdančiosios daugumos referendumo instrumentų naudojimas savo egoistiniams politiniams tikslams pasiekti diskredituoja pačią referendumų idėją bei kenkia ir kartu rengiamam referendumui dėl Konstitucijos pataisos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“, – pabrėžiama konservatorių dokumente.

„Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo iki šiol labai stipriai pakenkė ir valdančiųjų valstiečių lyderių antikonstitucinės pastangos manipuliuoti referendumų taisyklėmis, referendumo balsavimo datomis, sprendimui priimti reikalingais balsų skaičiais. Visa tai pavertė šį svarbų referendumą ne nacionalinės svarbos sutarimo, o smulkių manipuliacijų objektu. Tai daro neigiamą įtaką žmonių nuomonei šiuo svarbiu klausimu ir visą atsakomybę už to pasekmes turi prisiimti valdančiųjų lyderiai“, – pabrėžė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

TS-LKD pažymi, kad Seime jau bene du dešimtmečius siekia Pilietybės įstatyme įteisinti išplėstą ir nediskriminuojančią teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, kai įgyjama kitos šalies, atitinkančios euroatlantinės integracijos kriterijus, pilietybė: buvo parengti ir net Seime priimti tai sprendžiantys įstatymai, tik vetavimai ar neigiamos Konstitucinio Teismo išvados neleido jiems įsiteisėti, buvo parengti kreipimaisi į Konstitucinį Teismą tikintis, kad jis gali pakeisti pirminį dvigubos pilietybės įteisinimui nepalankų Konstitucijos aiškinimą. „Kai visi šie veiksmai neleido pasiekti norimo rezultato, akivaizdu, kad yra likęs vienintelis kelias – Konstitucijos keitimas referendumu“, – sako TS-LKD prezidiumas.

Konservatoriai pasisako už tai, kad Konstitucijos 12 straipsnis būtų pakeistas taip, kaip pasiūlyta referendumo iniciatyvoje: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas“.

Iniciatyvą keisti Konstituciją sumažinant Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121, TS-LKD prezidiumas vertina neigiamai, kaip ypač pavojingą Lietuvos demokratijai iniciatyvą bei precedentą.

Konstitucija yra pamatinės reikšmės Lietuvos demokratinę santvarką, nepriklausomybę, teisės viršenybės principą, žmogaus teises ir laisves, euroatlantinę geopolitinę orientaciją bei pagrindinius politinės sistemos veikimo principus įtvirtinantis bei garantuojantis dokumentas. Todėl, konservatorių nuomone, bet kokie siūlomi pokyčiai Konstitucijoje turėtų būti ypač atidžiai pasverti, viešai ir išsamiai aptarti bei geriausia, kad jie būtų inicijuojami tik tada, kai dėl jų būtų rastas platus visų politinių jėgų bei visuomenės sutarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 09:11

Britų konservatoriai planuoja maištą prieš Th. May. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys torių parlamentarų, anot britų žiniasklaidos, grūmoja maištu ministrei pirmininkei Theresai May – jie grasina kitą savaitę balsuoti dėl „Brexito“ atidėjimo. Kad maištas neįvyktų, konservatoriai kelia vieną sąlygą: Th. May turi atmesti „Brexito“ be sutarties galimybę, kuri reikštų, kad Didžioji Britanija paliks ES be susitarimo. Iki šiol premjerė kategoriškai atsisakė tai daryti, rašo „spiegel.de“.

Anot britų laikraščio „Guardian“, iki 25 deputatų nori stoti prieš Th. May, jei ji iki ateinančio trečiadienio nenusileis. Kitos žiniasklaidos priemonės kalba apie gerokai daugiau maištininkų – iki 100.

Pasak „Guardian“, politikai ketina pritarti konservatoriaus Oliverio Letwino ir leiboristų politikės Yvettės Cooper iniciatyvai – šie reikalauja atidėti „Brexitą“, jei taps aišku, kad kovo mėnesį nebus galimybių susitarti.

Kieto „Brexito“ atveju Didžioji Britanija paliktų ES be sutarties, o to padariniai būtų sunkiai nuspėjami. JAV reitingų agentūra „Fitch“ šalies kredito reitingui jau yra nustačiusi „neigiamą perspektyvą“ ir grasina reitingą sumažinti.

Iš tikrųjų derybos tarp Londono ir Briuselio įstrigusios. Didžioji Britanija nori kovo 29-ąją išstoti iš ES. Ministrės pirmininkės Th. May su likusiomis 27 valstybėmis pasiektas išstojimo susitarimas sausio viduryje parlamento buvo atmestas. Dėl to Th. May nori papildomų derybų, tačiau ES su tuo nesutinka. Pagrindinis nesutarimų punktas yra klausimas, kaip išlaikyti atvirą sieną tarp ES narės Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

Davidas Mundellis, kabineto narys ir vienas iš 25 parlamentarų, kuriuos mini „Guardian“, sakė „darysiąs viską, ką gali ir kas atrodo būtina, kad būtų užkirstas kelias „Brexitui“ be susitarimo“. Jis pirmadienį ir asmeniškai buvo susitikęs su vyriausybės vadove.

Britų „Telegraph“ rašo, kad „maištą“ prieš Th. May planuoja iki 100 konservatorių. „Tarp keturių akių jie sako, kad būtų pasirengę dėl to prarasti darbą“, – sakė Nicholas Wattas, BBC politikos skyriaus redaktorius.

Pastaruoju metu vis labiau mažėjo Th. May palaikymas jos pačios gretose: keli torių deputatai paliko partiją ir perbėgo į nepriklausomų deputatų grupę. To priežastimi jie įvardijo torių posūkį į dešinę ir partijos poziciją „Brexito“ tema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 06:20

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad ekonomistui Gitanui Nausėdai, pretenduojančiam tapti prezidentu, trūksta patirties valdyti valstybę. Pasak R. Karbauskio, vienintelis G. Nausėdos pranašumas rinkimuose yra tai, kad save pristato kaip nepartinį kandidatą. 

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kartu R. Karbauskis neatmeta galimybės, kad Ingrida Šimonytė iš prezidento rinkimų pasitrauks G. Nausėdos naudai. Pasak ,,valstiečių“ lyderio, konservatoriai tai yra iš anksto sutarę. R. Karbauskis šią savo prognozę grindžia tuo, kad tiek Vytautas Landsbergis, tiek Gabrielius Landsbergis valstybės vadovo poste nori matyti G. Nausėdą. 

„Saulius Skvernelis antrajame rinkimų ture susitiks su kažkuriuo iš dešiniųjų kandidatų. Gal su G. Nausėda, jeigu jam pavyktų įrodyti, kad jis yra visos tautos kandidatas. Tai yra ne visiškai tiesa, nes jis yra dešiniųjų kandidatas. Aš galiu tai teigti, nes kokio kandidato norėjo Vytautas Landsbergis bei Gabrielius Landsbergis? Žinoma, G. Nausėdos. Kodėl atsirado I. Šimonytė, nes G. Nausėda nesutiko dalyvauti pirminiuose konservatorių rinkimuose, ir tai visi žino. Mes I. Šimonytės apskritai neturėtume rinkimuose, jei G. Nausėda būtų sutikęs dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, G. Nausėda atsisakė dalyvauti prezidento rinkimuose po konservatorių vėliava, nes tokiu būdu būtų save pasmerkęs pralaimėjimui. 

„Valstiečio“ manymu, I. Šimonytė gali pasitraukti iš prezidento rinkimų. 

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Gali būti, kad I. Šimonytė pasitrauks, nes tai yra iš anksto sutarta, kad dešinysis rinkėjas būtų kviečiamas palaikyti G. Nausėdą, ir tokiu būdu jis bando išlošti pirmajame ture, nors tai yra nerealu“, – Delfi TV studijoje teigė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.13; 04:55

Premjeras Saulius Skvernelis paaiškino, kodėl pastarąją savaitę iš Seimo tribūnos konservatorius kaltino esant susijusius su Kremliui priklausančiomis specialiosiomis tarnybomis.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jis Delfi TV aiškino, kad tokius jo pareiškimus lėmė tai, jog tokiais pačiais kaltinimais jam ir jį į premjerus delegavusiai „valstiečių – žaliųjų“ partijai žarstosi konservatoriai.

Kartu premjeras pabrėžė, kad jo viešai pareikšti kaltinimai išvien dirbant su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis ir tikslingai keliant chaosą šalyje yra visiškai nesusiję su klausimais, kuriuos jis uždavė Valstybės saugumo departamentui. 

„Ta politinė jėga (konservatoriai. – ELTA) dažnai kaltina kitus ir mūsų valdančiąją daugumą, ir mūsų partiją, ir frakciją Seime, vadina Kremliaus agentais. Na, yra kitokie požymiai, patys konservatoriai pareiškė apie jų prezidentų vidinius rinkimus, kad vienas iš jų kandidatų galimai irgi yra „įtakotas“ Kremliaus. Tokia informacija arba tokie veiksmai, destrukcija, kurią bando įnešti į valstybę, sudaro tokias prielaidas manyti. O ar taip yra, ar nėra, atsakys tarnybos. Nors mano užklausime nėra nė viena partija ar politinė jėga įvardinta“, – kalbėjo premjeras. 

Paklaustas, ar visgi jis mano, kad Tėvynės sąjunga yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, premjeras dar kartą metė kaltinimus valdantiesiems oponuojančiai partijai.

„Kas gali paneigti tokią galimybę“, – Delfi TV teigė Vyriausybės vadovas.

Premjeras S. Skvernelis šią savaitę pranešė, kad dėl kylančių grėsmių nacionaliniam saugumui kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Jis kelis kartus kalbėdamas viešai ir Seimo tribūnoje leido suprasti, kad jo kreipimasis yra susijęs su, pasak jo, šalyje chaosą keliančia konservatorių politika. Dėl tokių premjero pasakymų kilus ažiotažui, S. Skvernelis tvirtino nesakęs, kad specialiųjų tarnybų paprašyta išsiaiškinti, ar konservatoriai yra susiję su Kremliumi. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes. 

Streikuojančių mokytojų šūkis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu. 

Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, – LRT laidoje kalbėjo D. Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 04:50

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May laimėjo Konservatorių partijos balsavimą dėl nepasitikėjimo ja kaip partijos lydere, praneša BBC.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. EPA – ELTA nuotr.

Per trečiadienį vakare vykusį balsavimą premjerę palaikė 200, nepalaikė – 117 partijos kolegų.

Slaptas balsavimas buvo surengtas po to, kai tokį pageidavimą pareiškė 48 torių parlamentarai, pykstantys ant Th. May dėl jos pasirinkto „Brexito“ politikos kurso. Pasak jų, taip premjerė išduoda 2016-ųjų referendumo rezultatus.

Po balsavimo kalbėdama Dauningo gatvėje, Th. May pažadėjo užtikrinti, kad „Brexitas“ būtų toks, už kokį balsavo žmonės. Tuo pat metu ji pridūrė įsiklausiusi į prieš ją balsavusių partijos narių nuogąstavimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 05:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis neigia premjero Sauliaus Skvernelio kalbas, esą konservatoriai turi „valstiečių“ valdžios nuvertimo planą. Profesoriaus teigimu, nesusitvarkiusios valdžios pačios nuvirsta. 

,,Aš manau, kad tai irgi perkaitimas, o ne koks realus planas nuversti valdžią. Ką reiškia nuversti valdžią? Valdžios ir pačios nuvirsta. Nuvirsta, kai nesusitvarko. O dabar virsmai yra Vyriausybėje, šalinami ministrai, kad parodytų, kas kaltas dėl negerovių. Tie ministrai nesijaučia asmeniškai patys kalti. Jie sako, kad vykdė, kas jiems buvo įsakyta“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis. 

Pasak profesoriaus, jeigu ir buvo koks planas, tai nebent prašymas bendradarbiauti su opozicija. 

„Gana nuo seno opozicija buvo siūliusi bendradarbiauti daugumai. Nebūti tokiai arogantiškai, kad mes turime balsų persvarą arba dar nusiperkame kokią mažą frakciją ir jau galime balsuoti, kaip tik norim. Tai nėra tokio didelio gerumo šitaip valdyti. Vyriausybė gali ir neatlaikyti“, – teigė V. Landsbergis. 

„Aš matau kažkokius neadekvatumus ir keisto elgesio, keistų situacijų susidarymą per labai trumpą laiką ir nežinia dėl ko“, – aiškino pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę.

V. Landsbergis pabrėžė, kad klausimų dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimo jam nekyla, tačiau, klausė profesorius, tai, kuo neįtiko aplinkos ministras Kęstutis Navickas, lieka paslaptimi. Jis pabrėžė laukiąs, kol atstatydinamas aplinkos ministras pats atskleis savo vertinimą.

V. Landsbergis neslėpė, kad klausimų kyla ir dėl kokio siekio atleisa kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonnson. Pasak profesoriaus, nors, jo žiniomis, kultūros žmonės ir nebuvo labai patenkinti Kultūros ministerijos darbu, pats nepasitenkinimas nebuvo toks galingas, kad iš posto turėtų trauktis ministrė. V. Landsbergis neatmetė galimybės, kad ministrai tiesiog buvo padaryti priimtų valdžios sprendimų kaltininkais.

„Aš tik apytikriai girdėdavau, kad kultūros srityje yra nepatenkinti, bet, kad tas nepasitenkinimas būtų toks galingas, kad verstų iš viršaus premjero įsakymu atsisakyti ministrės, nebuvo įsivaizduojama. Atrodė, kad visas daroma suderinus, taip pat kaip ir aplinkoje (Aplinkos ministerijoje. – ELTA). Kad vykdomi yra valingi nurodymai. Galbūt yra tam tikro valingo valdymo pagundos, įsakymai ministrams, jie lyg ir skundžiasi, kad turėdavę vykdyti kai kuriuos nurodymus, o paskui daromi kaltininkais“, – samprotavo V. Landsbergis.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis Liberalų frakcijos posėdyje tikino, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.07; 16:50

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Išgirdę premjero atsakymus į opozicijos užduotus klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais, konservatoriai liko nepatenkinti. Komentuodamas Sauliaus Skvernelio atsakymus, konservatorius Jurgis Razma piktinosi abejingu ir ironišku Vyriausybės vadovo tonu ir akcentavo pasigedęs moralinio „valstiečių“ lyderio įvertinimo.

„Jūs čia tokiu abejingu ar net ironišku balsu perskaitėte tuos keliamus klausimus ir, atrodo, kad jūsų nedomina ir nejaudina tie keliami klausimai apie politiko Ramūno Karbauskio verslo ryšius su Rusijos oligarchais. O kaip iš moralinės pusės jūsų pozicija? Ar jūs nesuprantate, kad jei Lietuvos verslas, tuo labiau priklausantis Lietuvos politikui, realizuoja rusų oligarcho, remiančio Putino režimą, prekes, ir duoda jam uždirbti papildomus milijonus, kurie vėliau duodami Rusijos okupacinėms struktūroms Ukrainoje, kad dėka tų pinigų būtų šaudomi Ukrainos laisvės gynėjai. Ar čia viskas tvarkoje iš moralinės pusės?“, – klausė konservatorius.

Premjeras į J. Razmos klausimą atsakė priekaištaudamas, kad konservatoriams sunku įtikti.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

„Net nežinau, kaip jums ir beįtikti. Kalbi garsiau – negerai, reaguoji – negerai, kalbi ramiai – negerai, šypsaisi – blogai, nesišypsai – blogai. Nors ir stengiuosi jums patikti, neįtinku“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Komentuodamas J. Razmos užduotą klausimą dėl Ukrainoje vykstančios Rusijos agresijos, premjeras teigė, kad tai yra tik interpretacija, siekiant suvesti du nesuvedamus dalykus. S. Skvernelis priminė, kad Rusija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir tvirtino, kad pats verslas turi prisiimti visas rizikas bendradarbiaujant su ne visada patikima Rusija.

„Verslas pats turi vertinti galimas grėsmes, taip pat ir grėsmes, susijusias su viešuoju ar nacionaliniu saugumu, jeigu yra bet kokie duomenys ar aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad galbūt yra pažeidžiama viena ar kita teisės norma, susijusi su sankcijų taikymu ar įmonėmis, ar atitinkamiems asmenims Rusijos Federacijoje, į tai turi reaguoti mūsų institucijos“, – aiškino premjeras.

Vėliau jis pridūrė, kad panašius kilusius klausimus dėl ryšių su Kremliaus režimo rėmėjams priklausančiomis bendrovėmis Lietuva turėtų spręsti bendresniu ES lygmeniu, nes kitu atveju, pabrėžė S. Skvernelis, priimti sprendimai galėtų diskriminuoti Lietuvos verslą tarptautiniame kontekste.

Arkadijus Rotenbergas

Galiausiai S. Skvernelis piktinosi, kad konservatoriai bando parodyti, kad valdančiųjų lyderis netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Lietuvos Respublika teikia visokeriopą paramą kariaujančiai Ukrainai, tai yra visapusiška parama, kalbant ir apie ginkluotę, infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą. Nereikėtų kalbėti, kad mes nepalaikome kovojančios Ukrainos. Tai tikrai nėra moralu“, – apibendrino S. Skvernelis.

Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.23; 06:55

Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Suskaičiavus visus balsus konservatorių (TS-LKD) pirminiuose prezidento rinkimuose – akivaizdi Ingridos Šimonytės pergalė.

Už parlamentarę balsavo 78,71 proc. rinkėjų (16418 balsų). Tuo tarpu už diplomatą Vygaudą Ušacką balsavo 21,29 proc. užsiregistravusiųjų (4441 balsas).

V. Ušackas laimėjo 4 miestuose iš 62. 57-iuose pergalę iškovojo I. Šimonytė, o viename mieste, Šalčininkuose kandidatai surinko vienodą balsų skaičių.

Konservatorių kandidatas pirminiuose prezidento rinkimuose, Vygaudas Ušackas, su pergale pasveikino oponentę Ingridą Šimonytę.

„Rezultatai rodo tendenciją, kad Ingrida laimi, su kuo ją ir sveikinu. Tikiu, kad buvau šitos demokratijos šventės dalyvis ir norėčiau padėkoti visiems savo remėjams“, – žurnalistams sakė V. Ušackas.

Politikas patvirtino, kad prezidento rinkimuose be partijos paramos – nedalyvaus. Paklaustas ar rems I. Šimonytę, diplomatas tikino remsiąs parlamentarę, jei ši išreikš tokį norą. Paklaustas ar laiko šiuos rinkimus skaidriais, V. Ušackas paliko tai vertinti žurnalistas, pridūręs, kad pirmasis blynas visuomet būna prisvilęs.

Tuo tarpu prie užtikrintos pergalės artėjanti I. Šimonytė šampano atidaryti neskuba ir tikino lauksianti galutinių rezultatų. Paklausta, kaip vertina V. Ušacko sprendimą į rinkimų apylinkes siųsti visą naktį ten budėjusius žmones, politikė kalbėjo apie pasitikėjimo stoką.

Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Manau, kad čia yra pasitikėjimo klausimas. Kiekvienas laisvas elgtis, kaip jam atrodo teisinga. Jei kažkam atrodo, kad reikalingi tokie veiksmai – taip ir elgiasi. Mes manėme kitaip ir elgėmės atitinkamai“, – aiškino I. Šimonytė.

Paklausta, kaip vertina rinkimę kampaniją, I. Šimonytė pareiškė norėjusi mažiau kalbėjimo apie asmenybes ir daugiau apie politikos esmę.

„Galbūt būčiau norėjusi, kad tokių bandymų kažkaip daryti skirtis, kur jų galbūt ir nėra, arba užsiimti kaltinančią poziciją, būtų geriausia, kad tokių dalykų nebūtų buvę, nes tai visgi bendraminčių bendruomenė, kurioje ta rinkimė kova galėjo vykti vien tik tais idėjomis, o ne asmeniškumais“, – aiškino konservatorė.

Išankstiniai duomenimis, TS-LKD pirminiuose rinkimuose užtikrintai pirmauja I. Šimonytę, kurią remia 70 proc. balsavusių rinkėjų. Už V. Ušacką balsavo kiek mažiau nei trečdalis rinkėjų. Laimėjęs kandidatas atstovaus partiją kitų metų gegužę vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 04:39