Apsauginė kaukė ir jos dėvėjimo būdai. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią parą, sausio 29-ąją, ištyrus 7464 ėminius, Lietuvoje nustatyti 718 užsikrėtimo COVID-19 atvejų.
Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius pasiekė 181734.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus: 15 moterų ir 6 vyrai. Jų amžius buvo nuo 50 iki 99 metų. Vienas miręs asmuo priklaisė 30-39 amžiaus grupei.
Mirčių nuo COVID 19 statistiką papildo ir ankstesnėmis paromis registruotos mirtys, jų – 4.
Tad mirtis nuo pandemijos pradžios jau pasiglemžė 2787 žmones.
Per praėjusią parą pasveiko 2341 asmuo, tad bendras pasveikusių asmenų skaičius pasiekė 129043.
Šiuo metu koronavirusu serga 47746 asmenys.
Per praėjusią parą ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 7464. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 1920609.
Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2851 asmuo. Antrąja skiepo doze: 4730.
Iš viso vakcinuota dviem skiepo dozėmis 20682 žmonės.
Naujai per praėjusią parą į stacionarą paguldytų pacientų – 120.
Šalies ligoninėse užimtos COVID-19 gydymui skirtos lovos: 1307 iš 2440.
Laikinai nedarbingi dėl COVID-19 ligos gydytojai – 101 iš 8402.
Nuo to laiko, kai praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilo koronaviruso infekcijos pandemija, visame pasaulyje patvirtinta per 102 mln. infekcijos atvejų, mirčių skaičius – per 2 mln.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 773 asmenims, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šeštadienį buvo ištirti 5623 ėminiai.
Praėjusią parą pasveiko 159 žmonės, o bendrai pasveikusiųjų padaugėjo 119 085. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 176 624, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52 892 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 867 777 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 18 žmonių ir registruoti dar 3 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2649 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 12 moterų ir 6 vyrai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 6 žmonės. Mirė vienas asmuo 50-59 metų amžiaus grupėje, taip pat trys žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, ir po keturis – 70-79 bei 90-99 metų amžiaus grupėse.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 9 asmenys, antrąja skiepo doze nepaskiepyta nė vieno. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 58 039, o dviem skiepo dozėmis – 8 997 žmonės. Iš viso panaudota 67 036 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 144 pacientai. Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų skaičius praėjusią parą siekė 101. Dešimčiai naujai pradėtų gydyti žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Infekcinė ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą koronaviruso infekcija patvirtinta 1001 asmeniui, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Penktadienį buvo ištirti 9220 ėminių. Per praėjusią parą nuo COVID-19 sukeltos ligos mirė 30 žmonių ir registruoti dar 7 asmenys, mirę nuo koronaviruso infekcijos anksčiau.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2628 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tebetikslina Statistikos departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 18 moterų ir 12 vyrų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Daugiausia mirčių registruota 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 14 žmonių. Taip pat mirė penki žmonės, priklausę 60-69 metų amžiaus grupei, keturi – 70-79. Mirė septyni asmenys 90-99 metų amžiaus grupėje.
Praėjusią parą pasveiko 3832 žmonės, o bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 118 893. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 175 851, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 52351 žmogus.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 860 713 ėminiai.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 244 asmenys, antrąja skiepo doze – 9. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze 57 934, o dviem skiepo dozėmis – 8997 žmonės. Iš viso panaudota 66 931 vakcinos.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 158 pacientai.
Iš COVID-19 gydymui skirtų 2649 lovų užimtos 1432. Iš 2262 užimtos 1043 lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui.
Lietuvoje praėjusią parą, trečiadienį, ištyrus 10 106 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 1274 asmenims, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 173 819.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 8 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 40, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2554 žmonės.
Nuo COVID-19 mirė 40–99 metų žmonės. Iš viso mirė 13 moterų ir 19 vyrų. Tarp jų po 13 žmonių, kurie buvo 70–79 metų ir 80–89 metų, po du 50–59 metų ir 90–99 metų, po vieną 40–49 metų ir 60–69 metų amžiaus grupėms priklausančių žmonių.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2581 žmogus, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 113 364. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 56 599 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 840 329 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 pirmąja skiepo doze vakcinuoti 1427 asmenys, antrąja skiepo doze – 1632. Iš viso vakcinuota pirmąja skiepo doze – 56 358, o dviem skiepo dozėmis – 8262 žmonės.
Iš viso laukiančių antros skiepo dozės: 48 096. Iš viso panaudota vakcinų: 64 620.
Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyti 173 pacientai.
Naujai pradėtų gydyti taikant deguonies terapiją pacientų, sergančių COVID-19 liga, skaičius per praėjusią parą išaugo iki 122, o dar 5 naujai pradėtiems gydyti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš COVID-19 gydymui skirtų iš 2709 lovų užimtos 1570. Užimtos lovos su deguonies tiekimu COVID-19 gydymui: iš 2314 užimtos 1116.
Lietuvoje per praėjusią parą patvirtinus 1122 naujus koronaviruso atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia situaciją vertinantis atsargiai, nes mirčių skaičius vis dar išlieka nemažas.
„Kol kas dar atsargiai vertiname. Skaičius išlieka tikrai nemažas. Aišku, ne tiek, kiek fiksavome pačioje mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje, – tai tikrai pagerėjusi situacija, bet sudėtinga vertinti, nes norėtųsi užtikrinčiau jaustis. Situacija stabili, bet mirčių skaičius išlieka nemažas“, – Eltai šeštadienį sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Jos teigimu, sudėtinga situacija slaugos įstaigose, ligoninėse, fiksuojami susirgimo atvejai įmonėse.
Pasak NVSC atstovės, atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybės nežinomos, dalis yra panaši kaip visada, nes dalis žmonių negali prisiminti, kur galėjo užsikrėsti infekcija.
„Įvardija, kad galbūt viešasis transportas, galbūt apsipirkimo centruose, bet mes tikrai negalime būti tikri, kad būtent ten, nes patys žmonės tiesiog negali įvardyti, tai mes kliaujamės tuo, ką jie pasako. Jei žmonės negali įvardyti, atvejis išlieka nežinomas, tačiau nereiškia, kad jis nėra neištirtas. Yra atliekami kiti procesai, izoliuojami žmonės, kurie kontaktavo su tuo žmogumi. Taip yra valdomas viruso plitimas“, – sakė A. Vžesniauskaitė.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 9540 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1122 asmenims, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 166 680.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 28 žmonės, taip pat registruoti dar 10 asmenų, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai baudžiamuoju įsakymu baigė ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo. COVID-19 sergančiam ir saviizoliacijos tvarką pažeidusiam įtariamajam paskirta 60 parų areštas.
Sausio 14 d., apie 17.10 val., Vilniuje, Sodų g., parduotuvėje, kilus konfliktui dėl karantino taisyklių pažeidimo, paaiškėjo, kad vyras (gimęs 1979 m.) be nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės pažeidė ir privalomos saviizoliacijos tvarką – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įspėtas apie susirgimą COVID-19 virusu, nepaisė įspėjimų ir reikalavimų, apsilankė prekybos centre, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga užkrečiamąja liga.
Tą pačią dieną Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo.
Įtariamasis, kaip nurodoma Vilniaus apskrities policijos pranešime, savo kaltę pripažino, jam paskirta 90 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta ir skirta galutinė bausmė 60 parų areštas.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad bendra tendencija dėl koronaviruso atvejų skaičiaus kol kas atrodo pozityvi, tačiau nereikėtų tikėtis, kad sausio 31 dieną visi apribojimai bus atšaukti.
„Tai nereiškia, kad visi apribojimai privalo išlikti, bet, žinoma, mes pirmiausia būsime atsargūs dėl situacijos ir, nepaisant to, kad būna dienų, kai skaičiai atrodo gerokai geriau, būna tokių dienų kaip šiandien, kai jie vėl tarsi atrodo blogiau, bendra tendencija kol kas atrodo pozityvi. Klausimas, ar pakankamai sparti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
„Mūsų iššūkiai yra du, pirmas – tas, kad mes turime nulipti nuo gana aukšto kalno. Antras – kad tuo pačiu metu aplinkui, kažkur netoliese Lietuvos, plinta mutacijos, kurios gali vėl labai greitai tą kalną užauginti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji pateikė Airijos pavyzdį, kuri, pasak premjerės, per karantiną puikiai susitvarkė ir labai sumažino atvejų skaičių, tačiau, atšaukus karantiną ir įsisukus viruso mutacijai, teko vėl įvesti naują karantiną.
„Labiausiai norėtume išvengti tokių amerikietiškų kalnelių. Norėtume, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo strategijomis. Nebus taip, kad sausio 31 dieną visi apribojimai neteks galios. Kažkokia apribojimų dalis – galbūt, bet kokie, kokiais tempais ir kokiais etapais, dėl to turėsime tartis“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, su ekspertų taryba prie Vyriausybės yra sutarta, kad kitą savaitę bus aptariama situacija, kas dar turėtų būti padaryta, kad kažkokios sąlygos būtų lengvinamos ir nuo kada.
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio 31 dienos. Jo metu apribota daugelis veiklų, neveikia kavinės, restoranai (išskyrus maistą išsinešti), daugelis parduotuvių, išskyrus maisto. Taip pat veikia vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių pardavimo vietos.
Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
Lietuvoje praėjusią parą, sekmadienį, ištyrus 4269 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 775 asmenims, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 160 446.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 32 žmonės, taip pat registruoti dar 3 asmenys, kurių mirties nuo koronaviruso infekcijos data yra ankstesnė. Tokiu būdu per praėjusią parą nuo COVID-19 mirusių asmenų padaugėjo iki 35, skelbia Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2232 žmonės.
Nuo COVID-19 mirė 50–99 metų žmonės. Iš viso mirė 16 vyrų ir 16 moterų. Tarp jų – 11 žmonių, kurie buvo 70–79 metų amžiaus, 8 asmenys, priklausantys 80–89 metų amžiaus grupei, 6 asmenys – 60–69 metų, penki 90–99 metų ir du 50–59 metų amžiaus.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 133 žmonės, tad bendras pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 92 608. Koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 64 642 žmonės.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 742 958 ėminiai.
Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 3 asmenys. Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyti 22549 asmenys.
Lietuvoje įvestas karantinas galioja iki sausio 31 dienos. Draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, ugdymo įstaigos dirba tik nuotoliniu būdu, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Iki sausio 31-osios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron per Kalėdas buvo užsikrėtusi naujuoju koronavirusu, šeštadienį pranešė jos biuras.
67-erių B. Macron teigiamą testo rezultatą gavo gruodžio 24 dieną, tačiau ji juto tik nesunkius simptomus ir po šešių dienų pakartotinis testas jau buvo neigiamas, sakė jos biuras.
Teigiamą koronaviruso diagnozę B. Macron gavo praėjus savaitei po to, kai gruodžio 17 dieną virusas buvo patvirtintas jos vyrui Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jis savaitę karantinavosi.
Tuo laikotarpiu B. Macron buvo apsistojusi oficialioje prezidento rezidencijoje Eliziejaus rūmuose, o pats prezidentas dirbo iš kitos rezidencijos, esančios Paryžiaus priemiesčiuose.
Jo žmonos biuras sakė, kad informacija apie pirmosios ponios būklę nebuvo skelbiama todėl, nes ji neturėjo jokios įtakos jos viešajai darbotvarkei. Nuo to laiko ji visiškai pasveiko, pridūrė biuras.
Kai sirgo E. Macronas, jo biuras kasdien skelbdavo informaciją apie jo būklę, o prezidentas viename vaizdo įraše pats kalbėjo apie savo savijautą. Jis juto tokius simptomus, kaip kosulys ir karščiavimas.
Dėl E. Macrono ligos teko saviizoliuotis keliems aukšto rango Prancūzijos politikams, įskaitant premjerą Jeaną Castexą.
Taip pat saviizoliavosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charlesas Michelis, kadangi dalyvavo keliuose susitikimuose su Prancūzijos prezidentu.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į svetainę, kurioje pateikiama aktuali informacija apie COVID-19 vakcinavimo procesą. Ministrė pirmininkė kritiškai sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje paaiškėjusius atvejus, kai vakcina nuo koronaviruso atiteko ne medikams, o visiškai su gydymo procesu nesusijusiems asmenims.
Premjerė akcentuoja, kad už vakcinacijos procesų atsakingų įstaigų vadovai privalo prisiimti atsakomybę ne tik prieš visuomenę, tačiau ir prieš savo kolektyvus, veikti skaidriai bei aiškiai.
I. Šimonytė, pripažino kad kol kas vakcinų skaičius kuklus, skaičiai nėra įspūdingi, bet, jos teigimu, svarbiausia, kad procesas įsibėgėja.
„Pykstantiems dėl „mažai vakcinų“ noriu priminti, kad dar prieš pusmetį niekas išvis netikėjo, kad šiuo metu turėsime ne šiaip vakciną, o visas tris (įskaičiuoju ir Astra Zeneca, kurios vakcina ES dar neregistruota). Akivaizdu, kad kai patvirtinamas kaip tinkamas naudoti ką tik sukurtas daiktas, kurio vienu metu reikia visiems, joks gamintojas net arti negali patenkinti poreikio be papildomų gamybos pajėgumų. Bet ir tai pakeliui – bent jau Pfizer kompanija ketina juos labai esmingai ir sparčiai plėsti“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
Visgi premjerė pripažino, kad bloga žinia yra tai, kad paviešintoje svetainės nuorodoje negalima pamatyti visų istorijų, kai vienas ar kitas skiepas labai ribotos pasiūlos sąlygomis atiteko galbūt ne tam, kam jis turėtų tekti prioriteto tvarka.
„Man labai gaila, kad ir vėl kažkam Vyriausybėje teks atsakinėti į klausimus, kaip tai vertiname? Kaip gali vertinti sulaužytą pasitikėjimą, kuris tokiame procese tik ir tegali būti parodytas institucijų vadovams, nes nei Vyriausybės kanceliarija, nei ministerija neturi galimybių sudarinėti dešimčių tūkstančių skiepijamų sąrašų ir asmeniškai tikrinti, ar skiepijamasis turi „talonėlį““, – savo feisbuko paskyroje teigė I. Šimonytė.
„Įstaigų vadovai turi atsakomybę ne tik prieš visuomenę tinkamai panaudoti už mokesčių mokėtojų lėšas įgytas vakcinas, bet ir prieš savo kolektyvus – veikti skaidriai, aiškiai, aptarti konkrečius prioritetus su vadovaujamais žmonėmis ar jų atstovais. Ir tie rezerviniai sąrašai, kurie tampa reikalingi, jeigu kažkas skiepytis atsisako ar negali, irgi turi būti skaidriai sudaryti“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė savo feisbuko įraše taip pat teigia, kad žino, kaip dažnai švietimo, sveikatos, socialinės globos sistemose vadovams pasiūloma atsakomybė, nepasiūlant kartu nieko, tik teisę būti nubaustam, jeigu kažko pritruks. Visgi I. Šimonytė akcentuoja, kad, kai ištekliai suteikiami, vadovo atsakomybė juos panaudoti taip, kad sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami.
„Medikams, dirbantiems covido fronto linijoje, prioritetas buvo suteiktas ne šiaip sau. Vėliau seks kiti prioritetai, kurie apibrėžiami dar ne pagal amžių – vienintelį objektyvų ir neinterpretuotiną kriterijų. Visi jie reikalauja didelės konkrečių vakcinuojamų asmenų sąrašų tvirtintojų atsakomybės, kad vakcinavimo procesas nebūtų kompromituojamas, o institucijos, turinčios vienu metu spręsti daugybe kitų klausimų – įveltos į laiką ėdančius tyrinėjimus“, – sakė I. Šimonytė.
„Jeigu jus pakvietė skiepui, nors žinot, kad sąraše jūsų veikiausiai neturi būti, irgi pagalvokit, ar labai norėtumėt nesmagiai stebėti nepažįstamus numerius telefone ir sugalvoti, kuo čia galėtumėt paaiškinti savo sėkmę“, – pridūrė ji.
Londone dėl mažėjančio vietų ligoninėse skaičiaus paskelbta „ekstremalioji padėtis“. EPA-ELTA nuotr.
Londono meras Sadiqas Khanas penktadienį paskelbė ekstremaliąją padėtį ir perspėjo, kad ligoninės Jungtinės Karalystės sostinėje netrukus gali būti perpildytos, dėl šalyje plintančio naujosios atmainos koronaviruso smarkiai padaugėjus užsikrėtimo atvejų.
„Žiauri tikrovė yra tai, kad per kelias ateinančias savaites pacientams nebeliks vietų ligoninėse, jei naujų atvejų drastiškai nesumažės“, – pranešime teigė S. Khanas ir paragino JK vyriausybę imtis veiksmų.
„Skelbiame ekstremaliąją padėtį, nes grėsmė, kurią mūsų miestui kelia šis virusas, yra ant visiškos krizės ribos. Jei tuojau pat nesiimsime veiksmų, Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) perkais ir mirs dar daugiau žmonių“, – sakė jis.
Apskaičiuota, kad šiuo metu koronavirusu užsikrėtęs yra kas trisdešimtas Londono gyventojas. Per pastarąją savaitę Londono ligoninėse gydomų pacientų skaičius išaugo 27 proc. Pacientų, kuriems atliekamas plaučių ventiliavimas, per tą patį laikotarpį padaugėjo 42 proc.
Miesto meras tikisi, kad paskelbus ekstremaliąją padėtį premjeras Borisas Johnsonas pajus spaudimą imtis griežtesnių priemonių.
„Situacija Londone dabar yra kritinė, ir virusas plinta nekontroliuojamai“, – teigė meras. Jis paragino londoniečius paisyti apribojimų ir taip prisidėti prie situacijos taisymo.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 13 837 ėminius, koronaviruso infekcija patvirtinta 2331 asmeniui, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 30 žmonių, tačiau praėjusią parą registruota ir dar 10 asmenų, mirusių nuo COVID-19 – jų faktinė mirties data yra ankstesnė. Tad per praėjusią parą, bendrai sudėjus, padaugėjo nuo COVID-19 mirusių iki 40, skelbia Statistiko departamentas.
Nuo COVID-19 mirė 20-99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso mirė 15 vyrų ir 15 moterų.
Tarp jų – 10 žmonių, kurie buvo 80-89 metų amžiaus, taip pat septyni 60-69 metų asmenys, septyni 70-79 ir po vieną mirusį žmogų registruota 20-29, 30-39 ir 40-49 metų amžiaus grupėse. Dar dviejų žmonių mirtis registruota 90-99 metų amžiaus grupėje.
Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 2136 žmonės, tad bendras pasveikusių skaičius išaugo iki 86 109. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje šiuo metu yra 154 550, koronaviruso infekcijos sukelta liga tebeserga 65 730 žmonių.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 2076 žmonės, užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų dėl kitų priežasčių asmenų skaičius tikslina Statistikos departamentas. Nuo sausio 4 d. mirčių skaičius skelbiamas pagal mirties liudijimus iš ESPBI informacinės sistemos ir asmens mirtis priskiriama faktinei mirties parai.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 700 842 ėminiai.
Vyriausybė pratęsė judėjimo tarp savivaldybių kontrolę, ribojimai galios iki sausio 31 dienos.
Lietuvoje praėjusią parą, ištyrus 6 399 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1239 asmenims, mirė 27 žmonės: 11 moterų ir 16 vyrų, pranešė Statistikos departamentas.
Daugiausia mirčių nuo koronaviruso registruota Kauno (7), Šiaulių ir Klaipėdos (po 5) apskrityse. Praėjusią parą daugiausia nuo COVID-19 sukeltų mirusių asmenų buvo 80-89 metų amžiaus grupėje – mirė 12 žmonių. 6 žmonės mirė 70-79 metų amžiaus grupėje, o dar 4 – 60-69 metų amžiaus grupėje. Po vieną žmogų mirė ir amžiaus grupėse nuo 40 iki 49 bei nuo 50 iki 59 metų.
Sekmadienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 587 žmonės. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 146 637 asmenų, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 66 782 žmonės, pasveiko – 77 362.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje nuo COVID-19 sukeltos infekcijos iš viso mirė 1643 žmonės, 850 užsikrėtusiųjų mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso dėl įtariamo koronaviruso ištirti 1 651 623 ėminiai.
Čia – nustatyti koronavirusinės infekcijos atvejai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1493 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
625 iš jų registruoti Vilniaus, 210 Kauno, 166 Panevėžio, 118 Šiaulių, 100 Klaipėdos, 67 Utenos, 57 Alytaus, 53 Telšių, 44 Marijampolės ir 38 Tauragės apskrityse. 15 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo, skelbiama NVSC pranešime.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 70.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Daugiausiai – 11 – per praėjusią parą atvejų nustatyta protrūkyje, susijusiame su Didvyžių globos namais, įsikūrusiais Marijampolės apskrityje. Iš viso šiame protrūkyje jau patvirtinti 74 atvejai.
5 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Plungės rajono ligoninės protrūkyje. Atvejai patvirtinti 4 darbuotojams ir vienam pacientui.
3 atvejai per praėjusią parą patvirtinti Šilutės ligoninės protrūkyje. Iš jų vienas atvejis yra antrinis. Atvejai patvirtinti darbuotojams ir artimajam.
Du atvejai, patvirtinti praėjusią parą, yra susiję su Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru.
Du fiksuoti atvejai patvirtinti Klaipėdos jūrininkų ligoninės protrūkyje. Atvejai nustatyti darbuotojams.
Su Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centru siejamame protrūkyje praėjusią parą nustatyti du atvejai. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 11 atvejų.
Po kelis užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejus buvo patvirtinta LSMU Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės protrūkiuose.
3 atvejai, patvirtinti praėjusią parą, yra siejami su pieno produktų gamybos įmone, įsikūrusia Marijampolės apskrityje. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 11 atvejų.
Du atvejai, iš kurių vienas antrinis, per praėjusią parą patvirtinti apatinio trikotažo siuvimo įmonėje Marijampolės apskrityje. Su šiuo protrūkiu siejama 16 atvejų.
3 praėjusios paros atvejai patvirtinti Šakių vaikų globos namų protrūkyje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejama 14 atvejų.
Su Klaipėdos apskrities Macikų socialinės globos namais siejamame protrūkyje praėjusią parą iš viso patvirtinti 3 atvejai. Atvejai patvirtinti darbuotojams.
Du atvejai patvirtinti taip pat Klaipėdos apskrityje įsikūrusių Padvarių socialinės globos namų protrūkyje. Atvejai patvirtinti darbuotojams.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais NVSC duomenimis, registruota 51.
Statistika. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienio rytą pranešęs apie praėjusią parą, ketvirtadienį, patvirtintus 3322 naujus koronaviruso atvejus ir 130 mirčių, vėliau Statistikos departamentas patikslino, kad skelbiamas mirčių skaičius gali būti netikslus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mirčių skaičius nuo COVID-19 kol kas imamas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Tokį skaičių pateikė jų sistemos. Artimiausiu metu Lietuvos statistikos departamentas pereis prie mirčių nuo COVID-19 skelbimo tiesiai iš pirminio šaltinio – e. sveikatos sistemos.
Gali būti, kad dalis 2020-12-31 mirčių nuo COVID-19 už ankstesnes dienas pateko į 31 dieną. Operatyvūs duomenys bus patikslinti per kelias dienas“, – sakoma Statistikos departamento pranešime.
Tai, kad 130 mirčių nustatyta ne per vieną parą, LRT radijui patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Austina Vžesniauskaitė. Pasak jos, kai kurios ligoninės suvedė užsilikusius duomenis, todėl kai kurios įtrauktos mirtys galėjo būti užfiksuotos ir daugiau nei prieš parą.
Statistikos departamentas paskelbė, kad praėjusią parą koronaviruso infekcija pareikalavo net 130 žmonių gyvybių. Mirė 73 moterys ir 57 vyrai.
Mirė 40–99 metų amžiaus grupėms priklausantys žmonės, tarp jų vienas – 40–49 metų amžiaus. 10 žmonių priskiriami 50–59 metų amžiaus grupei, 14 žmonių – 60–69 metų, 38 žmonės – 70–79 metų, 49 žmonės – 80–89 metų ir 18 žmonių – priklausantys 90–99 metų amžiaus grupėms.
Latvija per praėjusią parą patvirtino 711 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų, rodo Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenys.
Per pastarąją parą šalyje nuo COVID-19 mirė dar devyni žmonės.
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 41 615 žmonių, 644 užsikrėtę asmenys mirė.
Penki pastarąją parą mirę žmonės priklausė 70–80 metų amžiaus grupei, du – 80–90 m., dar du – 90–95 m.
Per 24 val. Latvijoje buvo atlikta 3 960 koronaviruso tyrimų, 18 proc. tyrimų atsakymų buvo teigiami.
Iš viso Latvijos ligoninėse gydomi 1 066 COVID-19 pacientai, 62 jų serga sunkia ligos forma.
Ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, ištyrus 10 344 ėminius, koronaviruso infekcija nustatyta 1921 asmeniui, mirė net 78 žmonės – 37 moterys ir 41 vyras, pranešė Statistikos departamentas.
Antradienio ryto Statistikos departamento pateiktais duomenimis, praėjusią parą pasveiko 4146 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 134 285 asmenys, koronaviruso infekcijos sukelta liga serga 65 784 žmonės, pasveiko – 66 485.
Nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso mirė 1347 žmonės, 669 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 1 598 754.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki sausio 31 d. ir sugriežtino jo priemones: draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, draudžiama teikti kontaktinio pobūdžio paslaugas, draudžiami vieši renginiai ir susibūrimai.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 3-iosios ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą, kai jo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Nuo aplinkosaugos skandalų, naujos valdžios išrinkimo iki visuotinio karantino – 2020-ieji pažymėti svarbių minėjimų, pažangių idėjų, pilietinių iniciatyvų, visuomenę papiktinusių skandalų bei koronaviruso krizės įvykiais. Baigiantis metams naujienų agentūra ELTA pateikia 15 įsimintinų ir garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusių įvykių.
„Grigeo“ skandalas. Teisėsauga sausį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbta, kad aplinkai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr. VSD skandalas. Kovą pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra pateikęs informaciją apie tai, jog Valstybės saugumo departamento vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Teigta, kad pareigūnas 2019 metų pavasarį turimą informaciją pateikė tuomet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ėjusiam Vytautui Bakui, informuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-mečio minėjimas. Kovo 11-ąją Lietuva minėjo vieno iš svarbiausių šalies istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-ąją sukaktį. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.
Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais.
Koronaviruso pandemija. Praėjusių metų pabaigoje Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane kilusi COVID-19 epidemija žiemą pradėjo plisti į kitas pasaulio šalis ir neilgai trukus tapo pandemija, su kuria pasaulis intensyviai kovoja iki šiol. Jau dabar skaičiuojama, kad koronavirusas nusinešė daugiau nei 1,6 mln. žmonių gyvybes, o daugelis pasaulio valstybių šiuo metu fiksuoja užsikrėtimo rekordus.
Pandemija neaplenkė ir Lietuvos – nuo jos pradžios iš viso infekcija užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, daugiau nei 1000 mirė.
Visuotinio karantino paskelbimas. Lietuvoje nustačius pirmuosius koronaviruso infekcijos atvejus ir siekiant pažaboti viruso plitimą, Vyriausybė nutarė nuo kovo 16 d. paskelbti karantiną visos šalies mastu. Jo metu buvo uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, taip pat barai, kavinės, grožio salonai, uždrausti renginiai ir masiniai susibūrimai, sustabdyta ugdymo įstaigų veikla, uždraustos kelionės į užsienio valstybes. Vėliau ribojimai pradėti švelninti, o nuo birželio 17 d. nuspręsta karantiną nutraukti. Antrasis visuotinis karantinas paskelbtas lapkričio 7 d. ir šiuo metu galioja iki sausio 31 d.
Gruodžio 26-ąją į Lietuvą atvežti pirmieji skiepai nuo COVID-19, o gruodžio 27-ąją pradėtas skiepyti medicinos personalas visoje šalyje. Vėliau bus skiepijami globos įstaigų gyventojai, vyresni ne 65 metų asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis.
Sostinė – kavinė po atviru dangumi. Balandžio mėnesį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad savivaldybė lauko kavinėms dovanoja visas miesto viešąsias erdves. Paskelbta iniciatyva sulaukė didelio šalies ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Apie Vilniaus sumanymą leisti lauko kavinėms savo staliukus pastatyti viešose miesto erdvėse rašė CNN, „The Guardian“, „New York Post“, „Daily Mail“, „Independent“. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad iniciatyva sulaukė didžiulio verslininkų susidomėjimo – vien per savaitgalį sulaukta 120 pasiūlymų, kuriuose verslininkai nurodė norį sostinės viešose erdvėse pastatyti daugiau nei tūkstantį staliukų.
Paplūdimys Lukiškių aikštėje. Lukiškių aikštėje birželio viduryje buvo atidarytas dirbtinis smėlio paplūdimys, kuriam įrengti panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio, o visas paplūdimio plotas siekė 1660 kvadratinių metrų. Šiuo sprendimu neilgai trukus pradėjo piktintis ne tik valdantieji, bet ir konservatoriai, kai kurie istorikai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms. Neilgai trukus, rugpjūčio 1 dieną, įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Lukiškių aikštę pavertė Open Beach. Slaptai.lt
Rekordinė investicija. Rugsėjo pradžioje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje – VMG grupė oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklų, į kurią investuota 146 mln. eurų. Ir sukurta 140 naujų darbo vietų. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė vidutiniškai investavo apie 1 mln. eurų.
S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą. Praėjus kelioms dienoms po Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos tariamai laimėjo nuo 1994-ųjų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka, pabaigos, tuometis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad buvusi kandidatė minėtuose rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje ir jai Vyriausybė suteikė neviešą saugią prieglobsčio vietą.
„Laisvės kelio“ akcija. Rugpjūčio 23-iąją – Baltijos kelio dieną – žurnalisto, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva organizuotas pilietinis renginys„Laisvės kelias|Vilnius – Baltarusija“. Jame dalyvavo daugiau apie 50 tūkst. žmonių, nutiesusių gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos pasienio, tokiu būdu išreiškiant palaikymą už laisvę ir demokratiją protestuose kovojantiems baltarusiams. Baltarusijoje tebesiautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo po to, kai rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų laimėtoju save pasiskelbė ilgametis jos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Reikalaudami jo pasitraukimo, šalies gyventojai taikiai išėjo į gatves, bet juos pasitiko OMON pajėgos, kurios prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, ašarines dujas. Iki šiol pranešama apie protestuotojų sulaikymus, vykdomus kankinamus, žuvusius asmenis.
Visuomenės reakciją sukėlę protestai, diskusijos, socialinės iniciatyvos:
„Black Lives Matter“ palaikymo akcija. Birželio pradžiojeVilniuje, prie Katedros, surengta akcija siekiant palaikyti JAV prasidėjusį „Black Lives Matter“ judėjimą ir atkreipti dėmesį į rasizmo problemas šalyje ir už jos ribų. Masinius protestus JAV išprovokavo juodaodžio George`o Floydo mirtis gegužės 25 d., baltaodžiui policininkui Mineapolio gatvėje beveik devynias minutes keliu užspaudus ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Protestų banga neilgai trukus nusirito ir į kitas pasaulio šalis.
Balso teisė – nuo pat gimimo.Seimo rinkimų kontekste rudenį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija dėl galimybės Lietuvai tapti pirmąja valstybe pasaulyje, svarstančiai apie visuotinę balso teisę, kurią iki piliečiui sukaks 18 metų įgyvendintų tėvai arba teisėti globėjai. Idėjos šalininkai teigiamai vertino tokios diskusijos progresyvumą, galimybę skatinti jaunų žmonių domėjimąsi šalies gyvenimu, didinti rūpestį šeimų interesais, politiniam vektoriui nuo vyresnės kartos pasislinkus jaunesniosios link – progresyvumo suteikti ir šalies politikai. Savo ruožtu kritikai išreiškė nuogąstavimų, dėl sudėtingo tokios idėjos įgyvendinimo, ypač plačios diskusijos poreikio ir ne vienerius metus stringančių kitų iniciatyvų, siekiančių atjauninti elektoratą.
Nelegalios veisyklos. Rugsėjį viešojoje erdvėje masiškai išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur užfiksuotas žiaurus elgesys su gyvūnais. Visuomenėje kilus rezonansui dėl tokio elgesio, Seimas pradėjo svarstyti siūlymus dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais veisiant juos komerciniais tikslais. Kaip skelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išaiškinus apie nelegalių veislynų veiklą, į gyvūnų prieglaudas paimta apie 300-us šunų.
Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas su sutuoktine Brigitte Macron. Oficialaus vizito metu buvo apsilankyta Prezidentūroje, su Lietuvos prezidentu Gitano Nausėda diskutuota abiem šalims aktualiomis temomis. Pokalbyje aptarta padėtis Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmai, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Seimo rinkimai. Pandemijos kontekste vykusių eilinių Seimo rinkimų metų šalis išrinko naująją valdžią. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus 2 rinkimų turų rezultatus paaiškėjo, kad parlamente daugiausia mandatų – 50 – laimėjo praeitą kadenciją opozicine partija buvusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, antroje vietoje – buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija, gavusi 32 vietas Seime. Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija gavo po 13 mandatų, Laisvės partija – 11, Darbo partija – dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai – po tris mandatus, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos atstovai – po vieną.
Nauja Vyriausybė. Po Seimo rinkimų centro dešinės valdančiąją koaliciją suformavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio viduryje paskelbė siūlomus kandidatus į 14 ministerijų vadovų postus. Naujasis Ministrų Kabinetas su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte Seime patvirtintas gruodžio 11 d.
Vadovų skyrimas. Seimas balandžio pradžioje pritarė prezidento į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius antrai kadencijai pasiūlyto Dariaus Jauniškio kandidatūrai. Jo paskyrimą vėliau galutinai patvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. D. Jauniškis – pirmasis žvalgybos vadovas, į šias pareigas paskirtas dvi kadencijas iš eilės. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu vietoj valstybės kontrolieriaus pareigas tuomet ėjusio Arūno Dulkio prezidentas pasiūlė jo pavaduotoją Mindaugą Macijauską. Tokį sprendimą šalies vadovas motyvavo dėl minėto kandidato ambicingesnės ir konkretesnės vizijos. Seimas, pradžioje pasipriešinęs prezidentui dėl A. Dulkio atleidimo iš pareigų, galiausiai nusileido prezidentui G. Nausėdai.
Birželį Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai pradėjo vadovauti Algis Latakas. A. Latakas anksčiau dirbo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje KLASCO, kelerius metus ėjęs KLASCO gamybos direktoriaus pareigas, dirbo konsultacinėje verslo įmonėje „Averditum” direktoriaus pavaduotoju. Yra įgijęs vadybininko ir inžinieriaus mechaniko specialybę.
Valstybei strateginę reikšmę turintis uostas nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2019 m. kovo, kai iš šių pareigų buvo atleistas Arvydas Vaitkus.
Naujas pareigas pradėjo eiti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Ji nuo spalio 17 d. pradėjo dirbti paslaugų valdymo direktore Registrų centre. Tuo tarpu VPT daugiau nei metai neturi nuolatinio vadovo – nuo praėjusių metų spalio tarnybai vadovauja laikinoji vadovė, direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
Netektys. Lietuva per 2020-uosius neteko daug iškilių žmonių.
Eidama 91-uosius metus kovo 10 dieną mirė muzikė pianistė, muzikos pedagogė, tremtinė, visuomenininkė Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ji buvo pirmojo atkurtos Lietuvos faktinio vadovo muzikologo Vytauto Landsbergio žmona. G. Landsbergienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas (1980 m.). Ji apdovanota „Vilniaus garso“ premija (1998 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu (2005 m.), už ištikimybę labdaros idėjai – „Žaliojo obuolio“ statulėle (2006).
Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. B. Burgis gimė 1949 metais Plungės rajone, Kauno politechnikos institute (dabar – KTU) gavo technologijų daktaro laipsnį. B. Burgis buvo įkūręs savo vardo labdaros ir paramos fondą moksleiviams iš daugiavaikių ar sunkiau besiverčiančių šeimų, buvo ilgametis KTU vadovas.
Žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Rugpjūčio 12 d., eidamas 58-uosius metus, mirė Aurelijus Katkevičius. A. Katkevičius – žinomas šalies žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“ leidžiamo žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, tinklaraštininkas, poliglotas, vienas pirmųjų ryšių su visuomene Lietuvoje specialistų. A. Katkevičius taip pat yra išvertęs į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinių, dramų, poezijos. A. Katkevičiaus nuopelnai Lietuvai įvertini Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2020-aisiais Lietuva neteko ir profesoriaus Romo Pakalnio. Po sunkios ligos jis mirė rugsėjo 20-osios rytą. Profesorius visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. Kaziu Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį. Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio Seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas.
Gruodžio 11-ąją mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė. Ji buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus, Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu.
I. Veisaitė taip pat įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
