„Valstiečių“ frakciją palikęs Seimo narys Vytautas Bakas sako esąs nusivylęs, kad „valstiečiai“  atsisakė deklaruotos stiprios antikorupcinės darbotvarkės, sudarė koaliciją su teisiamomis partijomis ir teisiamai partijai atidavė krašto apsaugos ministro portfelį.
 
Trečiadienį Seime spaudos konferencijoje, aiškindamas savo apsisprendimo motyvus, jis sakė, kad 2016 m. kartu su kitais komandos nariais atėjo į LVŽS, kuri deklaravo pokyčių vėliavą, stiprią antikorupcinę darbotvarkę, skaidrų valstybės valdymą, tarnystę žmonėms.
 
Pasak jo, kurį laiką pavyko to neblogai laikytis, tačiau, pasak jo, paskui „kažkas nutiko, kad staiga partija pakeitė kryptį 180 laipsnių kampu“.
 
„Ji  sudaro koaliciją su teisiamomis partijomis. Tai pirmas žingsnis, kuris tikrai sukėlė nerimą, kad mes keičiame politinę kryptį, kad mes keičiame pažadus, kad mes einame į išdavystę“, – sakė V. Bakas.
 
Pasak jo, partija žadėjo atstovauti žmonių interesams, siūlydama aukščiausią politinę kultūrą. „Bet man sunku dabar pasakyti, kad ji tapo skaidrios politikos ašimi“, – sakė  V. Bakas.
 
Jis apgailestavo, kad per derybas buvo „išmesta visa antikorupcinė darbotvarkė“.
 
V.  Bakas kritikavo ir tai, kad per derybas dėl koalicijos sudarymo krašto apsaugos ministro portfelis atiteko partijai „Tvarka ir teisingumas“.
 
„Mes atiduodame šitą ministeriją teisiamai partijai“, – stebėjosi V. Bakas.
Jam susidarė įspūdis, kad kardinaliai pasikeitė Seimo „valstiečių“ frakcija. „Ne aš pasikeičiau, man atrodo, kad pasikeitė frakcija“, – sakė V. Bakas, kalbėdamas apie kardinalius vertybinės orientacijos pokyčius.
 
V. Bakas sakė, kad dirbs opozicijoje ir kol kas kalbėti apie naują partiją nelinkęs.  „Šiandien apie tai kalbėti dar anksti“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė ketinąs atsisakyti Seimo NSGK pirmininko pareigų.
 
Be frakcijos likęs V. Bakas automatiškai tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.
 
Šiuo metu joje dirba 10 parlamentarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.11; 07:22
 
 
 

Vengrijos teismas ketvirtadienį atmetė Šiaurės Makedonijos prašymą išduoti jai buvusį šalies ministrą pirmininką Nikolą Gruevskį.
 
Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis pabėgo iš šalies, kad išvengtų kalėjimo bausmės už korupciją, ir jam buvo suteiktas prieglobstis Vengrijoje.
 
48 metų N. Gruevskis pabėgo iš Šiaurės Makedonijos pernai po to, kai dėl korupcijos buvo nuteistas dvejus metus kalėti.
 
Remiantis Vengrijos naujienų agentūros MTI pranešimais, teismas atmetė prašymą išduoti N. Gruevskį, nes asmuo, kuriam buvo suteiktas prieglobstis, negali būti grąžintas į šalį, iš kurios pabėgo.
 
Informacijos šaltiis – ELTA
 
2019.06.28; 07:30
 
 
 

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas trečiadienį sulaikytas per nesankcionuotas eitynes Maskvos centre, skelbė politiko atstovė.
 
„A. Navalnas ką tik buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle tviteryje rašė A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.
 
Maskvoje trečiadienį surengtos eitynės, skirtos pareikšti protestą dėl tariamo teisėsaugos institucijų nebaudžiamumo ir korupcijos.
 
Kaip praneša naujienų agentūra AFP, per taikias eitynes centrinėje Maskvos dalyje sulaikyti dar mažiausiai 23 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 16:59

Po beprecedenčio tarptautinio protesto Rusijos žurnalistas Ivanas Golunovas atgaus laisvę. Visi kaltinimai jam panaikinti, antradienį pareiškė Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas. Anot jo, tyrimas parodė, kad 36-erių reporteris nusikaltimo nepadarė. I. Golunovui dar antradienį panaikintas namų areštas.
 
Žurnalistas, be kita ko, atskleidęs korupciją policijoje ir žvalgyboje, praėjusią savaitę buvo sulaikytas dėl esą su narkotikais susijusia veikla.
 
Prieš žinomo reporterio suėmimą kilo tarptautinis protestas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 17:27
 

Štutgarto prokurorai paskelbė pradėję kratas Vokietijos sportinių automobilių gamintojo „Porsche“ biuruose. Bendrovė įtariama auditoriaus papirkimu su prašymu suteikti konfidencialią informaciją „Porsche“ darbuotojams.
 
„Štutgarto verslo audito tarnyba atskleidė konfidencialią informaciją „Porsche AG“ darbuotojams ir mainais priėmė tam tikras dovanas“, – sakoma Štutgarto prokuratūros pranešime.
 
Antradienį apie 200 policijos pareigūnų krėtė „Porsche“ biurus ir darbuotojų namus Štutgarte ir miesto apylinkėse.
 
Be tyrimo dėl korupcijos, prokurorai taip pat įtaria, kad bendrovė suteikė „neproporcingai dideles“ išmokas vienam buvusiam profesinės sąjungos tarybos nariui.
 
Pasak prokurorų, iš viso šeši žmonės, įskaitant ir kai kuriuos bendrovės vadovybės narius, yra įtariami „galimu sukčiavimu“.
 
Anksčiau gegužę „Porsche“ sumokėjo 535 mln. eurų baudą dėl savo vaidmens „dyzelgeito“ sukčiavimo skandale.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 16:19

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. EPA – ELTA nuotr.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, priimtas sprendimas Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą apklausti liudytoju bendra tvarka. Iki šiol jam buvęs suteiktas liudytojo, kuris gali duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, (specialiojo liudytojo) statusas yra panaikintas. 

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad ambasadoriaus R. Motuzo veiksmuose gali būti tarnybinio nusižengimo požymių, ši informacija perduota vertinti Užsienio reikalų ministerijai sprendžiant R. Motuzo tarnybinės atsakomybės klausimą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimo neskaidraus Šengeno valstybės vizos išdavimo Rusijos Federacijos piliečiui. Šiame tyrime dėl galimos prekybos poveikiu įtarimai yra pareikšti trims asmenims. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 03:00

Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
LRT paskelbė trumpą kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atsakomąją nuomonę, kad „Lietuvos radijas paskelbė melagingas žinias apie Arvydą Juozaitį, esą jis pakvietė į Lietuvą Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją. Iš tiesų Alternatyva Vokietijai niekada nepripažino Krymo aneksijos“. Kandidato nuomonę paskelbė kandidato į Prezidentus rinkimų štabo atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.

LRT atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepaneigė paties fakto, tik suteikė galimybę kandidatui į Prezidentus paskelbti atsakomąją nuomonę. 

„LRT mano, kad paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei faktą galima nustatyti tik įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patikrinę skirtingus šaltinius toliau laikomės nuostatos, kad LRT buvo teisūs teigdami, kad Arvydas Juozaitis į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, – rašoma LRT rašte Eltai. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) raštu informavo Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), kad kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui turėtų būti sudarytos sąlygos paneigti LRT apie jį paskleistas negatyvias žinias.

Gegužės 9-ąją VRK posėdyje priimtame sprendime, be kita ko, rašoma, kad vertinant LRT paskelbtus teiginius, kuriuos pats kandidatas įvardija jį kompromituojančiais ir neatitinkančiais tikrovės: Į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją ir prieš imigrantus, Komisija mano, jog tai yra kandidatą negatyviai apibūdinanti, kompromituojanti medžiaga, galinti paveikti rinkėjus. Komisija pažymi, jog ši LRT paskelbta informacija yra prieštaringai vertintina ir buvo paskelbta nenurodžius pirminių informacijos šaltinių. Dėl to Komisija pritarė sprendimui, kad LRT turėtų sudaryti galimybę kandidatui paskelbti savo atsakomąją nuomonę toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, t. y. Lietuvos radijo eteryje, tokios pačios apimties, kiek eterio laiko truko paskelbta kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia (apie 20 sekundžių trukmės) tokia pačia forma iki prasidedant agitacijos draudimo laikotarpiui (30 valandų iki rinkimų pradžios), prieš Prezidento rinkimų pirmąjį turą“.
LRT ženklas. Su kuo jis mums asocijuojasi? Slaptai.lt nuotr.

Balandžio 25 d. A. Juozaitis išėjo iš LRT debatų, kurių tema buvo teisingumas ir kova su korupcija, pareiškęs, kad pats visuomeninis transliuotojas tapo politinės korupcijos židiniu, proteguodamas kelis parinktuosius kandidatus. Apkaltinęs LRT sistemingu šališkumu, A. Juozaitis pasitraukė iš visų LRT organizuojamų debatų, pasak jo, iki tol, kol LRT adekvačiai reaguos į jo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri esą buvo išplatinta balandžio 23 d. Lietuvos radijo I programos laidoje „Ryto garsai“.

„Nors LRT paneigė vieną tikrovės neatitinkantį teiginį, kad mano suburtas Sambūris „Lietuva yra čia“ „visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu stengsis patekti į Europos Parlamentą“, tačiau kito melagingo teiginio, kad į Lietuvą mano kvietimu atvykę Vokietijos „kraštutinių dešiniųjų“ („Alternatyva Vokietijai“) partijos atstovai, esą pasisako už Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, paneigti kategoriškai atsisakė. Neseniai mes gavome dokumentinį įrodymą, paliudijantį tikrą šios partijos poziciją dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – sakė A. Juozaitis.

Gegužės 8 d. A. Juozaitis nesulaukęs, kad LRT patenkintų jo reikalavimus, pateikė prašymą VRK, kuriame buvo prašoma įpareigoti LRT radiją suteikti jam atsakymo teisę dėl LRT išplatintos melagingos informacijos. 

„LRT vadovybė iki šios dienos nepaisė mano reikalavimų ir nevykdė Prezidento rinkimų įstatymo, kuris imperatyviai nustato, kad teisė atsakomajai nuomonei turėjo būti suteikta ne vėliau kaip 5 d. iki rinkimų. Ir tik įsikišus VRK, besibaigiant rinkiminės kampanijos agitacijos laikui, visiškai neadekvačiomis sąlygomis išsikovojau teisę pasakyti kelis sakinius. Tuo tarpu Prezidento rinkimų įstatymo 46 str. 6 d. nustato, kad „Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę“, – komentavo A. Juozaitis.

LRT primena, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kandidato į prezidentus A. Juozaičio šmeižimo bei galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toks sprendimas gegužės 10-ąją priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.15; 00:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Jei manote, kad referendumai yra absoliutus gėris – klystate. Referendumai – tai ne tik demokratija, kurios mums visiems, žinoma, reikia kaip oro. Referendumai – tai ne tik pagrįstas valdžios noras žinoti, ką mano rinkėjai (žinoti visuomet geriau, nei veikti apgraibomis). Referendumas – tai pirmiausia milžiniška atsakomybė. Atsakomybė – ne valžios, organizavusios referendumą, o tų, kurie atėję prie balsadėžės pažymi žodį „taip“, arba sako – ne.

Ar nėra baugu dalyvauti referendumuose – juk mūsų balsas gali pasmerkti valstybę žlugimui?

Rinkėjams ne visi klausimai įkandami

Būtent todėl kai kurios civilizuotos, demokratinės valstybės į visuotinius pasitarimus tautą kviečia labai retai. Tokios valstybės vadovaujasi teisinga logika: dauguma piliečių nepajėgūs suvokti sudėtingų politinių, techninių, filosofinių reiškinių. Štai kodėl jos nepateikia rinkėjams itin painių, dviprasmiškų klausimų, ar, pavyzdžiui, reikalinga atominė elektrinė, ar verta pradėti skalūninių dujų verslą. Į tokius klausimus juk dauguma piliečių tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje nežino atsakymų. Piliečiams dažnai tik atrodo, kad jie viską supranta.

Įžvalgių valstybių valdžios nedemonstruoja demokratijos ten, kur nereikia. Perteklinė demokratija – tai pirmas žingsnis chaoso link. Iškalbingas chaoso pavyzdys – referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl Brexit. Todėl ir klausiu: ar mums reikalinga valdžia, kuri, užuot pati pasielgusi atsakingai – išmintingai nusprendusi, puola teirautis piliečių, ir tokiu būdu demagogiškai apsidraudžia – „mes niekuo dėti, tauta to norėjo“. Man regis, padorios valdžios atsakomybės naštos nuo savo pečių nepermeta ant piliečių nugarų. Jos organizuoja referendumus tik dėl smulkmenų: verta ar neverta nutiesti tiltą per upelį, reikalinga ar nereikalinga bažnyčia…

Drįstu manyti, jog referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – visai nereikalingas. Kiekvienos valstybės valdymas – sudėtingas procesas. Net jei ji maža ir turi mažai gyventojų. Geriems įstatymams parengti vis tiek reikia gausaus įstatymus leidžiamosios valdžios atstovų būrio. Mat įstatymą sukonstruoti – tai ne idiotišką komentarą Facebooko paskyroje po svetimu straipsniu brūkštelėti. Kuo daugiau galvų – tuo teisingesni įstatymai. Kuo mažiau parlamentarų – tuo prastesnė rengiamų įstatymų kokybė. Juolab žinant, kad bent keletas išrinktųjų bus nurašyti kaip neišvengiamas nuostolis: tinginiaus, užsiims asmeniniais reikalais.

Tad jei norime padoresnio, sąžiningesnio, profesionalesnio Seimo, didinkime, bet ne mažinkime jo narių skaičių.

Mažesnį Seimą lengviau nupirkti

Mano supratimu, Lietuvos Seimas privalo būti užtektinai skaitlingas dar ir dėl to, kad jį būtų kuo sunkiau papirkti priešiškoms valstybėms. Pavyzdys – Rusija. Jei Lietuvos parlamentas bus itin mažas, Kremliaus žvalgyboms perimti jį bus kur kas paprasčiau nei tuo atveju, jei jis išliks bent jau toks gausus, koks yra dabar.

Mano įsitikinimu, Lietuvos Seimas turi būti skaitlingas dar ir dėl to, kad turėtume kuo mažiau korupcijos. Nejaugi nežinome: kuo mažiau žaidėjų, tuo didesnė kartelinių, mafijinių susitarimų tikimybė? Regis, akivaizdu, ir vis dėlto mes, užuot rengę referendumą dėl Seimo narių gausinimo, nusprendėme jį mažinti. Tarsi mums reikalingi papildomi pavojai ir rizikos.

Dvigubą pilietybę turintis asmuo – tarsi dvigubas agentas

Ypač netikęs referendumas dėl dvigubos pilietybės. Niekas niekad neneigė, jog užsienyje gyvenantys lietuviai – mums, likusiems Lietuvoje, – brangūs, reikalingi, svarbūs. Ne vien politiniais sumetimais jie godotini (esant blogai Lietuvos padėčiai galėtų paspausti šalies, į kurią persikėlė gyventi, parlamentarus). Jie mums naudingi ir dėl piniginių perlaidų, kurias siunčia iš JAV, Norvegijos ar Australijos. Mes taip pat nenorime, kad jie, atsidūrę toli nuo Lietuvos, pamirštų gimtąją kalbą – tegul išlieka lietuviais ištisus amžius.

Referendumas. Agituojantis plakatas Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Bet, sakykit, kuo čia dėta dviguba pilietybė? Argi negalima Lietuvai padėti neturint dvigubos pilietybės? Drįstu manyti, jog dvigubą pilietybę įsigijęs asmuo – mažumėlę įtartinas. Jei norite, panašus į tuos Ukrainos gyventojus, kurie priims Vladimiro Putino demonstratyviai ir laisvai dalinamus Rusijos piliečio pasus. Sutikite, žmogus, įsigijęs dvigubą pilietybę, – tai tarsi dvigubas agentas, nežinia kam tarnaujantis. Esama dalykų, kur negali būti varianto „dvigubas“: negaliu dirbti keliuose bankuose, negaliu turėti kelių žmonų, kelių motinų…

Kokie mano argumetai?

Ne Lietuva privalo taikytis prie išvažiavusiųjų, o išvykusiems privalu taikytis prie Lietuvos. Šiandieniniai emigrantai prieš išvažiuodami puikiai žinojo: Lietuva netoleruoja dvigubos pilietybės. Žinojo ir ponia Dalia Henke.

Liaukimės melavę: Lietuva neva ir ten, kur gyvena vos keli tūkstančiai ar net keli šimtai tūkstančių lietuvių. Lietuva – tik čia, prie Baltijos jūros, tarp Klaipėdos ir Vilniaus, tarp Šalčininkų ir Akmenės. Jei Lietuva – ten, prie Čikagos, Kopenhagos ar Northamptono, vadinasi, Lietuvos nėra niekur, net čia, prie Baltijos jūros.

Prisipažinkime: užsienyje gyvenantys lietuviai puikiai išsiverčia ir išsivers be Lietuvos pilietybės, nes tiems, kurie panorės grįžti, lietuviškas pasas bus grąžintas be didelio vargo.

Nustokime demagogiškai rėmęsi skaičiais, kiek daug Europos Sąjungos ir NATO valstybių įteisino dvigubą pilietybę. Nesiremkime tais pavyzdžiais. Dauguma valstybių, kurios toleruoja dvigubas pilietybes, nėra pakliuvusios į sudėtingą geopolitinę ir demografinę padėtį. Kodėl pamirštame, kad esame iš visų pusių apsupti ne itin draugiškų, užtektinai stiprių, agresyvių kaimynų (prie tokių priskiriu ne tik Rusiją, Baltarusiją, bet ir Lenkiją, neatsisakiusią polonizacijos, bei Izraelį, terorizuojantį mus dėl vadinamosios „žydšaudystės“).

Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.

Be to, mes nesame atsparūs asimiliacijai. Mes linkę nutautėti. Mes tirpstame. Mes mirštame. Mes negimdome vaikų. Todėl įteisinus dvigubą pilietybę įmanomi gyvybiškai svarbūs nesusipratimai: užsienyje apsistojęs ir deramai Lietuvos reikaluose nesusigaudantis lietuvis vis tiek turės teisę rinkti Lietuvos parlamentą bei Lietuvos prezidentą, galės išvengti tarnybos Lietuvos kariuomenėje, kilus tarptautiniams nesutarimams atsidurs tarp dviejų ugnių, į Lietuvos biudžetą nemokės mokesčių…

Todėl nesuprantu, kodėl užsienyje gyvenantys mano tautiečiai taip agresyviai, atkakliai, egoistiškai reikalauja dvigubos pilietybės įstatymo – stumia mus į painiavą, į nežinomybę.

2019.05.08; 12:35

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo daugiau atvirumo įgyvendinant „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyvą. Reaguodamas į tarptautinę kritiką dėl Kinijos planų statyti ekonominius koridorius visame pasaulyje, jis penktadienį sakė: „Viskas turi būti daroma skaidriai, korupcijai bus nulinė tolerancija“.

Xi Jinpingas kalbėjo per „Šilko kelio“ viršūnių susitikimo atidarymą Pekine. Į dviejų dienų forumą susirinko atstovai iš daugiau kaip 100 šalių, tarp jų – 40 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Tai antras toks viršūnių susitikimas po 2017-ųjų. Kinijos „Naujojo Šilko kelio“ iniciatyva užsienyje vertinama prieštaringai. Ji numato milijardines investicijas į kelius, geležinkelius, uostus bei kitus infrastruktūros projektus. Kinija nori nutiesti naujus prekybos maršrutus į Europą, Afriką, Lotynų Ameriką bei Azijoje. Vis dėlto kritikai pirmiausiai neturtingas šalis įspėja dėl skolų spąstų ir politinės priklausomybės nuo Kinijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.27; 04:00

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį LRT vykusiuose Prezidentų debatuose teisingumo tematiką kandidatai suprato skirtingai. Filosofas Arvydas Juozaitis nespėjus užduoti trečio klausimo apie korupciją teismuose, nusprendė palikti salę. Pasak jo, LRT yra korumpuota, nes ne visiems kandidatams skiriamas vienodas dėmesys eteryje. 

,,Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šiuose debatuose ir pabaigsiu (…) Visiškai nelygios sąlygos, dabar baigsis šie debatai ir vėl bus aštuoni balai Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai, o visiems kitiems po nulį. Ir tai daroma jau metai laiko. Paskui sako reitingai. Dažninis kartotinis laikas – ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“, – užsidegęs tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Juozaitis. 

Jis priekaištavo, kad nacionalinis transliuotojas jam skiria kur kas mažiau dėmesio nei vienam iš prezidentinių reitingų lyderių – ekonomistui Gitanui Nausėdai.
LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

„Klausimas yra toks, mes vieną dieną, tą pačią valandą su G. Nausėda paskelbėme, kad kandidatuosime, rugsėjo 17 d. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau, kaip tautinę šventę su pasibučiavimais su viskuo. (…) Jūs dabar korupcijos klausimą keliate, tai yra ne tik papirkimas, tai ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką, man trūko kantrybė“, – piktinosi A. Juozaitis. 

Pasak jo, LRT transliuotojas prieš Velykas apie jį taip pat išplatino klaidingą informaciją. A. Juozaitis teigė, kad buvo padaryto keturios faktinės klaidos tiek kalbant apie jo biografiją, tiek apie asmeninį gyvenimą. 

Jau laidos pradžioje A. Juozaitis reiškė nusivylimą debatais. Jau uždavus pirmąjį debatų klausimą, jis LRT apkaltino korupcija. 

,,Ar vedėja nesijaučia, kad ji dirba labiausiai korumpuotoje politinės sistemos grandyje Lietuvoje? (…) Korupcija, tai yra gadinimas arba papirkimas. Lygiai metus yra gadinama Lietuvos visuomenė, nes yra pasirinktas vienas kandidatas, dabar yra antra kandidatė, yra trečias kandidatas ir šiuo metu Vytenis Andriukaitis prijungtas“, – į pirmą klausimą, ką keistų teisingumo srityje tapus prezidentu, atsakė A. Juozaitis. 

Prieš palikdamas salę, A. Juozaitis kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir perdavė ketvirtadienį prie Seimo mitingavusių ,,Bočių“ sąjungos kreipimąsi į Vyriausybės vadovą. 

,,Čia yra ,,Bočių“ sąjunga, šiandien jie mitingavo prie Seimo ir prašė įduoti premjerui. Kad nenumarintumėte pensininkų“, – palikdamas salę paskutinę repliką perdavė premjerui A. Juozaitis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 00:05

Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Kovo 31-ąją dieną Ukrainoje rinkimai greičiausiai tik prasideda, nes kai pretendentų – beveik 40, vargu ar pavyks prezidentą išrinkti iš pirmo karto. Be esamojo, dalyvauja ir „prezidentas iš televizoriaus“ – kaip tik pastarasis, Vladimiras Zelenskis, ir pirmauja rinkėjų apklausose.

Staigmena Naujuosius sutinkant

Prieš dvejus metus sociologai nustatė, kad apie jį nieko negirdėję tik 6 apklaustųjų Ukrainos gyventojų. Kadaise, kai jis pavaizdavo, kas nutinka pasirašius sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu – apie tai pranešęs valstybės vadovas išeina iš tribūnos be kelnių, tuometis prezidentas Leonidas Kučma nepiktai pakritikavo: mano kelnaitės geresnės…

Šių metų pradžioje Kijevo teismas 2014-ųjų pavasarį į Rusiją pabėgusį buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių pripažino kaltu dėl valstybės išdavystės ir skyrė 13 metų nelaisvės. O kai valdė, buvo pasikvietęs šį vyruką į auksu tviskantį interjerą „klubiniame name“ už penkių metrų aukščio tvoros Mežigorėje ir siūlė jam 100 milijonų dolerių – tam, kad imtųsi kokios kitokios kūrybos, o ne jo, prezidento, pajuokimo per TV; reikalas neišdegė ne dėl to, kad prezidentas pirmas nusivaišino, o dėl svečio nusistatymo. Tėvų išugdyta.

Petro Porošenka jį buvo pasikvietęs 2018-ųjų pabaigoje, guodėsi: padėtis šalyje sudėtinga, jis, prezidentas, stengiasi iš paskutiniųjų, o „jūs vis šaipotės“. Tai apie per Ukrainos TV kanalą „1+1″ rodomą pramoginę laidą „Vakarinis bulvaras“, vaizduojančią dabartinius Ukrainos politikus, baigėsi tuo, kad su naujamečiu sveikinimu per tą patį kanalą pirma kreipėsi ne esamasis prezidentas, o tas, kuris „vis šaiposi“. Vladimiras Zelenskis pasakė, kad skirtingai nuo „didžiųjų politikų“ iki šiol nenorėjo žmonėms nieko tuščiai žadėti. O dabar, likus kelioms minutėms iki Naujųjų, jis pažada eiti į Ukrainos prezidentus ir tuoj pat ištęsi savo pažadą – eina. „Imkime ir padarykime tai kartu.“

Ekspertai suklego: manyta ne per seniausiai susikūrusi partija „Liaudies tarnas“ gal taikosi į vasarą įvyksiančius šalies parlamento rinkimus ir pasitenkins sukūrusi Aukščiausioje radoje frakciją – kur ten „komikui“ rungtis su senais vilkais dėl prezidento posto! Vienas dabartinio prezidento Petro Porošenkos bloko parlamente atstovas kirto lažybų: jeigu Zelenskis iškels savo kandidatūrą į prezidentus, tai jis, tas deputatas, pasirodysiąs per TV klouno kostiumu. Prakirto.

Dar praėjusių metų vasarą Ukrainos pramogų pasaulio „žvaigždė“ Vladimiras Zelenskis pasakojo jų studiją „Kvartal 95“ pradedant filmuoti naują filmo „Liaudies tarnas“ dalį – serialą, o gal ir pilno metražo filmą. Prisipažino dėl daugelio dalykų šalyje nerimaujantis, dėl daug ko spaudžia širdį. Negalįs žiūrėti, kaip žmonės rausiasi po šiukšlių konteinerius. „Na tiesiog negaliu į tai žiūrėti!“ Tačiau į politiką kojos nekelsiantis: „Kvartal 95“ gyvena atskirai nuo politikos pasaulio, o ir jam pačiam politika – visiškai kitas, tolimas pasaulis. „Tai jie ten gyvena.“ Sakant sąžiningai, jis nenorintis net greta to pasaulio būti, juo labiau visu tuo purvintis.

Rusijos žiniasklaida iššiepė dantis. „Ukrainos ekspertu“ pristatytas politologas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ kandžiai aiškino: 40 kandidatų į prezidentus galima palyginti su bulviniais traškučiais: visi kenksmingi, visi vieno skonio, tačiau dėl skirtingų pakelių susidaro pasirinkimo regimybė. Zelenskio perdėtas populiarumas radosi iš liaudies neapykantos senojo elito atstovams. Girdi, „blogiau nebus, o su klounu – nors pasijuoksime.“ Šiam ekspertui akivaizdu, kad bet kuris lyderis, laimėjęs, tęs tokią pat gąsdinimo Rusijos baubu politiką. Valstybinio „Pirmojo kanalo“ vedėjas pranešė pagaliau sulaukęs iš Ukrainos geros naujienos: jam, vedėjui, mieliausias kandidatas ėmė pirmauti rinkėjų apklausose ir jis, šis kandidatas, iš tikrųjų yra geriausias. Mat Zelenskis esąs vienintelis profesionalus komikas, kai tuo tarpu kiti Ukrainos politikai – komikai mėgėjai.

Dar neseniai ir užsienio leidiniai kartojo: komikas paskelbė dalyvausiąs… komikas patvirtino… komikas toliau pirmauja… BBC aiškinasi: kas per vienas yra tas komikas ir kaip jis tapo rinkimų Ukrainoje favoritu? „Deutsche Welle“ praneša, kad televizijos komikas laikomas vienu iš lyderių rinkėjų apklausose ir klausia: „Kas Ukrainos rinkimuose juoksis paskutinis?“ Prancūzų „Le Figaro“: komikas prie Ukrainos valdžios durų („Ukraine: lecomique Zelensky auxportes du pouvoir“). Viena didžiausių pasaulio naujienų tarnybų, „The Reuters“, skelbia: rinkėjų apklausose į pirmą vietą pakilo „komediantas“ („Comedian takes center stagein Ukraine’s presidential race“). Turkų leidinys „TRT Word“ klausia, kas taps Ukrainos prezidentu: komikas, šokolado karalius ar dujų princesė? Tai yra – Vladimiras Zelenskis, Petro Porošenka ir Julija Timošenko.

Komikas nejuokauja

Pats Zelenskis dar vasario pabaigoje Tinkle prisistatė studijos „Kvartal 95“ meno vadovu. Buvo su virtualia raudona nosimi ir su baltomis ašaromis ant skruostų. Kreipėsi rusiškai: esą, kai pasiskelbė kandidatu į prezidentus, iš jo ėmė šaipytis kaip iš klouno. „Aš klounas ir aš tuo labai didžiuojuosi, – pasakė. – Bet aš žinau, kad toks esu ne vienas.“ Ir prirašė ukrainietiškai : „Jie mus laiko klounais. Mūsų 40 milijonų. Papasakok savo istoriją.“ Per parą #яклоун sulaukė apie milijono lankytojų tik „Instagram“ kanalu. Kitą kartą parašė, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti balandžio 1-ąją ir kad tai tinkamiausia diena jam laimėti: Aš juk klounas, tiesa?“

Kartais ir žurnalistai stengiasi vaizdingai parašyti: palankumas Zelenskiui didėjo „kaip sniego kamuolys“.

Kovo 27 d. Ukrainos televizijos kanalas „1+1“ pradėjo rodyti serialo „Liaudies tarnas“ trečiąją dalį. Žiūrovas iš pradžių nukeliamas į 2049 metus: studentai medikai istorijos paskaitoje supažindinami su 2019-ųjų ir paskesnių kelerių metų įvykiais. Pagrindinis filmo veikėjas – Kijevo mokyklos istorijos mokytojas. Pirmosios serialo dalies (2015) pradžioje kažin koks mokyklos viršininkėlis nutraukia pamoką, pasiųsdamas moksleivius klijuoti plakatų ir panašiai artėjančių prezidento rinkimų išvakarėse. Išvestas iš kantrybės mokytojas pratrūksta. Jo visokiausiais žodelyčiais perpintą monologą apie valdžios ydas įrašo vienas moksleivių ir iškloja Tinkle. Trumpiau, mokytojo kritika susilaukia milijonų pritarimo „nykščių“… ir vieną rytą atvyksta kortežas jo vežti į naujas pareigas – šalies prezidento.

Apie pradėtą rodyti trečiąją dalį pranešė net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS. Mat prezidentą „Liaudies tarne“ vaidina kaip tik dabar rinkėjų apklausose pastebimai pirmaujantis pretendentas į Ukrainos prezidentus, partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Vladimiras Zelenskis. Ir ne šiaip mandagiai pranešė, o net pagyrė: šios politinės komedijos pirmoji dalis buvo populiariausias serialas Ukrainoje 2015 metais, per TV ją matė 20 milijonų žiūrovų, o filmą sukūrusios kompanijos Kvartal 95“ YouTube kanalu – 98 milijonai. Ekspertų tikinimu, ukrainiečiai tiesiog įsimylėjo Zelenskio vaidinamą herojų, stojusį į kovą su valdžios sistema. Serialą galima laikyti satyra, paaiškina TASS, nukreipta taip pat ir prieš sistemą, sukurtą dabartinio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Ekspertai tikina, kad žmonės renkasi Zelenskį, matydami jame „Liaudies tarno“ herojų, juos atskirti labai keblu.

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.

Tik „Novaja gazeta“ laikraščio TV apžvalgininkė (daugelis jai siūlo, kaip senais laikais, nemokamai skirti pieną dėl toksiškos aplinkos) dar kovo pradžioje pristatė jį kaip „vos ne Rusijos liaudies artistą“. Autorė jo energiją palygino su Niagaros kriokliu: parodijuoja, dainuoja, šoka, vaidina, filmuoja, Rusijoje ilgai rodomo serialo («Сваты») prodiuseris… Ir pirmoji „liaudies tarną“ pavartojo be kabučių („Как Владимир Зеленский решил стать слугой народа“). „The Insider“ dar vasario viduryje rašė, kad Kijeve matyti daug skydų su žodžiais: „Prezidentas – liaudies tarnas. Greitai“ – gudri serialo ir kandidato reklama; rinkiminėje svetainėje irgi įdėtas kadras iš serialo. Tačiau rinkėjai (leidinys atkreipė skaitytojų dėmesį į sociologų išvadą) „jau“ nesieja Zelenskio su jo personažu, o priima kaip tikrą politiką.

Ar tiesioginė demokratija pakels nuo sofų

Pirmaisiais „Ze!“ komandos nariais tapo seni, patikrinti bendražygiai: su jais prieš daugiau kaip 20 metų pradėjo artisto karjerą gimtajame Krivoj Rogo mieste (Pietryčių Ukraina) nuo šmaikštuolių varžytuvių (КВН) ir per tuos metus sukūrė daugelyje šalių žinomą kompaniją „Kvartal 95“. Įgėlusiam, kad „vargšą ukrainietį“ ginantis komikas Zelenskis – irgi turtuolis, atsakyta: tai ne nupirkta kompanija, ne tėvų padovanota, ne kaip nors privatizuota – tai jo paties su bendražygiais nuo nulio padaryta (dabar kainuoja $ 2 milijonus su viršum). Zelenskio&Co. kuriamas „Vakarinis bulvaras“ – labiausiai mėgstama televizijos pramoginė laida Ukrainoje. Rusai kraipo galvomis ir pripažįsta: politine drąsa, taiklumu ir sąmojumi kijeviečių satyrai Rusijoje niekas nė iš tolo neprilygsta. Labai nesigilinant, pasakytina dėl kūrybinių pajėgų: dialogus filmams ir scenai kuria šmaikštūs žmonės, kurių iš viso – 70.

Apsiskelbęs per TV, Zelenskis savo šalininkus ėmė telkti per socialinius tinklus. Jis pakvietė prie jo dėtis kiekvieną be tikėjimo, išsilavinimo, kalbos skirtumo, svarbiausia – kad iki tol nebūtų veikęs politikoje. Nestovėk nuošalyje, prisidėk prie mano komandos! Laukiu tavęs! Aš einu  Tu su manimi? Būk mano komandoje. Padarysime tai kartu! Bendravimo socialiniuose tinkluose nesišalina ir veikiantys politikai, antai tas pats Porošenka „Instagram“ kanale turi 194 tūkstančius prenumeratorių. Tačiau Zelenskis – 2,7 milijono!

Dėl rinkimų programos, tai jis paskleidė neisiąs senųjų politikų pramintais takais – kai daug prižadama, žmonių nuomonės nė neišklausius. „Aš padarysiu kitaip. Mes parašysime mano programą kartu su žmonėmis, su visa Ukraina.“ Tokia talka (crowd sourcing) ne naujiena bent dviejose dešimtyse Europos valstybių (Didžiojoje Britanijoje, taip Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje, kur atsiliepia apie 40 % rinkėjų), tačiau Ukraina „tiesioginės demokratijos“ dar nežinojo. (Be kita ko, Vladimiras Zelenskis siūlo dėl visų svarbių valstybės gyvenimo reikalų sužinoti visuomenės nuomonę – kaip Šveicarijoje, kur praėjusiais metais įvyko 10 referendumų.) „Ze!“ šalininkai ne tik rinko, pavyzdžiui, kokios spalvos turėtų būti rinkiminiai plakatai („Pavasarį sužinosime, kas ir kur vogė“, „Ateis pavasaris – pradėsime sodinti“), tačiau ir atsiuntė daugiau kaip pusę milijono pasiūlymų ir patarimų. Rašyta ir padidinti pensijas 10 kartų, sukišti į kalėjimą visus korupcijos veikėjus, grąžinti mirties bausmę ir panašiai, tačiau anaiptol ne vien tai.

Ukrainoje, apklausų duomenimis, 71 % ukrainiečių mano, kad įvykiai šalyje klostosi netinkama linkme, 61%  – mano, kad politikoje reikalingi nauji lyderiai – dar nebuvę valdžioje. Vieni sako, kad Zelenskio sprendimas dalyvauti rinkimuose įkvėpė jaunesnius (18-35 metai) ir labiau išsilavinusius žmones dalyvauti rinkimuose – pirmą kartą per visą istoriją balsuoti žada 80 % apklaustųjų. Tai esą rodo protesto nuotaikas ir permainų poreikį (tiesa, penktadalis pasirengusių balsuoti dar nebuvo pasirinkę kandidato). Galiausiai – netrukus pamatysime, ar pasitvirtins BBC vieno politologo pasakyta, kad „Ze!“ šalininkai – kaip tik tie žmonės, kurie pasitaikius geram orui važiuos į gamtą, o jeigu bus blogas – tai praleis ant sofos, žiūrėdami serialą su Vladimiru Zelenskiu pagrindiniame vaidmenyje.

Gyvas žmogus prieš kiborgus

Tiesa, ir „dujų princese“ bei kitaip (pavyzdžiui, „politikos kiborge“) vadinama Julija Timošenko irgi pasiūlė rinkėjams kartu rašyti programą. Tačiau tuo menkai susidomėta. Tai todėl, aiškina politologai, kad žmonės Ukrainoje, kaip jau ne vienoje kitoje šalyje, atsigręžė į vadinamuosius nesisteminius politikus („geltonosios liemenės“ Prancūzijoje ir netgi pats Donaldas Trampas). Kitas dalykas, kad ir politikų „charizma“ jau ne taip „veža“. Esama kitokios „dievų dovanos“, vadinamos emociniu intelektu (emotional intelligence, EI) — tai žmogaus gebėjimas persiimti kitų žmonių emocijomis ir lūkesčiais, uždegti dideles žmonių mases viena siekimu. Dabar tai svarbiau, sako žinovai, negu charizma.

Julija Tymošenko. EPA – ELTA nuotr.

Zelenskiui tėvai ar kokios jėgos nepagailėjo EQ ir juo labiau – EI. Kelios replikos iš tūkstančio panašių, kurias paliko komentatoriai, išklausę kandidato į pretendentus ir jo sutuoktinės pašnekesį su žurnalistais: na, nėra nenuoširdumo šiame interviu ir tai labiausiai paperka … ir žmona kukli … malonu klausytis adekvataus žmogaus … geras įspūdis – gyvas žmogus …  labai atviras, geraširdis, išsilavinęs… žavus vyrukas, tiesiog degu baltu pavydu iš Rusijos … persikelsiu iš Kazachstano dėl tokio prezidento … aš iš Baltarusijos pervažiuosiu į Ukrainą, jeigu jį išrinks… Zelenskis taip išgyrė tėvus, įdiegusius jam nepakantumą blogiui, kad vienas komentatorių parašė: „Ukrainiečiai, kuriems galams jums Vladimiras Zelenskis? Išrinkite jo tėtį.“

„Reuters“ korespondentui jis pats pasakė: „Aš neapgaudinėju žmonių. Jie tapatina save su manimi, nes aš atviras, man skaudu, aš piktinuosi, aš nusiviliu. Aš neslepiu savo emocijų prieš kamerą, nesistengiu atrodyti kitoks. Jeigu kuriame dalyke nepatyręs, tai nepatyręs. Jeigu ko nors nežinau, tai taip ir sakau. Kitiems jis atrodo esąs „Ukrainos visuomenės atspindys“: jam pačiam artimesnė rusų kalba, tačiau vaikai kalba ukrainietiškai. Linksmas, atviras ir mėgstamas dar jaunas žmogus siūlo naują kelią jaunajai miestiečių kartai, kuri nedega politiniu aktyvumu, sunkiai verčiasi, pavargo nuo karo ir taiso sparnus į Lenkiją.

Zelenskis buvo protestuotojų gretose 2014-ųjų pavasarį, finansiškai prisidėjo prie antiteroristinės operacijos Ukrainos rytuose. Maskvoje į mikrofoną savo kolegoms labai garsiai pasakė: „Jūsų žmonės užima mūsų Krymą!“ Svajoja apie tą dieną, kai Rusijoje kalinamas ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas pastatys naują filmą, karas Donbase pasibaigs (norime ar nenorime, bet ir su pliku velniu tarkimės – kad tik nereikėtų žūti nė vienam žmogui) ir Ukraina surengs olimpines žaidynes Kryme, kai susigrąžins pusiasalį. Ką manantis apie patriotus, galime spręsti iš replikos seriale „Liaudies tarnas“: „Skirtumas tarp patriotų ir ne patriotų tas, kad pirmieji mieliau ima grivnomis“.

Ukrainiečių nacionalistams ne prie širdies jo „pacifizmas“ ir netgi užsienio ekspertai kraipo galvas: juk renkamas ne tik ir ne tiek prezidentas, kiek valstybės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (esamo prezidento rinkimų šūkis: «Armija. Kalba. Tikėjimas!“). Gal negirdėjo seriale herojaus pasakyta: „Gynybos ministru bus ne tas, kuris siunčia žmones į karą, o tas, kuris iš ten grįžo.“ Jam primenama 2016 metais koncerto metu Jūrmaloje Ukrainą palyginus su „vokiečių filmų suaugusiems aktore, kuri pasirengusi priimti bet kiek ir iš bet kurios pusės“ (vėliau teisinosi kalbėjęs apie užsienio kreditus, kuriuos turės grąžinti „mūsų vaikai“).

Tuo tarpu šis pretendentas, žiūrėk, gali susilaukti ir šalies rusakalbių gyventojų pritarimo: siūlo tarptautinį rusišką TV kanalą, pasisako prieš draudimą įvažiuoti į šalį kolegoms iš Rusijos ir iš viso – ragina sklaidyti viršum rusų Ukrainoje susitvenkusį nepasitikėjimą ir tirpdyti priešiškumą, nes visi yra Ukrainos valstybės piliečiai ir visi reikalingi, visiems turi būti gerai. Kodėl jaunas politologas ir kandidato strategijos kūrėjas Dmitrijus Razumkovas, tematantis šaliai vieną kelią – Europos link, viešai kalba rusiškai? „Kad niekam nekiltų noras ateiti ir ginti mane kaip rusakalbį asmenį mano valstybės teritorijoje, kol mes neįstengsime nugalėti rytuose ir susigrąžinti Krymo.“ Dėl tokio „Ze!” nusistatymo Rusijos propagandai kaip ir neišeina klykti apie „Ukrainos rusiškųjų pietryčių priešinimąsi rusų nekenčiančiai chuntai“.

Pavasariui atėjus, pradės sodinti

Pati „Ze!“ komanda surimtėjo, žmonės sukluso ir žiniasklaida sujudo, kai prie jos prisidėjo 2014-ųjų vasarą kartu su išrinktu dabartiniu prezidentu pradėję dirbti, tačiau paskesniais metais atsistatydinę ministrai – Aivaras Abromavičius ir Aleksandras Daniliukas – Ukrainos kurso Vakarų link šalininkai, ten žinomi ir gerbiami verslininkai. Trečias – irgi atsistatydinęs Korupcijos užkardymo tarnybos viršininkas (nesutiko pataikauti prezidento administracijai). Jiems stojus greta Zelenskio, smarkiai prasisklaidė rinkėjų abejonės dėl galinčios ateiti naujos valdžios intelektualinių galių ir sąžiningumo.

Lietuvis atsistatydino iš ekonomikos ministro pareigų 2016 metais, apkaltinęs Porošenkai artimą „klausimų sprendėją“ kišimusi į reformas, nukreiptas korupcijos tinklui ardyti. Zelenskis pakvietė jį prisidėti prie šalies ekonomikos gaivinimo savo vadybine patirtimi, pakartodamas „Apple Inc.“ kūrėjo Stivo Džobso žodžius“: „Nėra prasmės samdyti protingus žmones ir jiems sakyti, ką reikia daryti. Mes samdome protingus žmones tam, kad jie pasakytų mums, ką daryti“. Pokalbis apie tai, kokių žygių reikėtų imtis Zelenskiui laimėjus rinkimus, truko apie penkias valandas. Vėliau Abromavičius „Bloomberg“ (JAV) korespondentui pasakė, kad šis kandidatas į prezidentus geba klausytis ir greitai mokytis, „be to, yra padorus žmogus“. Jo nuomone, „Ukrainoje visi žino, ką reikia daryti, bet trūksta politinės valios“. Pretendentas pažadėjo lietuviui sėkmės atveju nesikliausiąs giminystės ar kitais ryšiais skirdamas žmones į postus.

„Vladimiras Zelenskis – vienintelis kandidatas, kuris tikrai gali laimėti rinkimus ir paskatinti Ukrainoje labai reikalingas radikalias reformas, – pasakė „Le Figaro“ žurnalistui buvęs finansų ministras Aleksandras Daniliukas. – Aš nusprendžiau paremti jį ir padėti sukurti reformų programą, suburti komandą, kuri būtų pajėgi ją įgyvendinti. Aš negaliu likti tiesiog stebėtoju. Negalima praleisti tokios galimybės.“ Šis artimiems prezidentui kyšininkams turėjęs nusileisti ministras už visa labiau nenorėtų pakartotinio Porošenkos išrinkimo: „Tai būtų blogai šaliai.“

Dabartinis prezidentas atėjo su šūkiu „Gyventi naujaip“, žadėjo išvaduoti šalį iš korupcijos liūno, tačiau Ukraina per tuos metus nedaug tepasistiepė: tarp 180 valstybių iš 144-os vietos 2013 metais – į 120-ą  („Transparency International)“. Maža to – šalies konstitucinis teismas atšaukė baudžiamąją atsakomybę dėl tarnautojų „neteisėto praturtėjimo“, priimtą norint bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. „Dabar valdžia, atrodo, nutarė visa iš liaudies pavogta nusinešti su savimi“, – kalba Zelenskis apie „mūsų atsakymą“, neleisiantį išvengti atsakomybės. „Kandidatų daug, tačiau vienas jų tikrai atsidurs kalėjime!“ (Porošenkos rinkiminis šūkis: „Kandidatų daug – prezidentas vienas“).

Zelenskis paskleidė pateiksiąs įstatymo dėl prezidento, įstatymo leidėjų ir teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo projektą. Ne vieną kandidato užmojis (sumažinti mokesčius, atrišti verslui rankas ir kita) vadinamas populistiniu, tačiau Aivaras Abromavičius su tuo nesutinka: „Jeigu populizmas yra to, ką kiti pažadėjo, bet neįvykdė, įvykdymas, tai aš pritariu tokiam populizmui.“

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Apie „skaistyklą“. Interviu kanalui ICTV  kandidatas į prezidentus Zelenskis aiškino, kad tuo tarpu visi bijo investuoti Ukrainoje, nes niekuo nepasitiki – netiki teismais, netiki nė pačiu prezidentu. Visi „kiek išgalėdami gynė savo pinigus“ nuo valstybės. Todėl jis siūlysiąs mokestinę amnestiją: atiduodame valstybei tam tikrą dalį (kas 5%, turtingi verslininkai gal daugiau), „ir nuo rytdienos, žmonės, gyvename kitaip“. Jeigu matome, kad nauja valdžia nuo pirmos dienos dirba sąžiningai, visi turime mokėti mokesčius. „Nulinė deklaracija – tai labai svarbu“. Tai, pasak kandidato, „iš tikrųjų „skaistykla“, kai visiems atleidžiama, visi vienas kitam atleidžia ir nuo šito momento pradeda mokėti mokesčius. O kas vis dėlto nemoka – keliauja į kalėjimą. Teisinėje valstybėje kitaip gyventi niekaip neišeina – žmonėms reikia tai paaiškinti ir tuo įtikinti.„Mes nematome, kad valdžia vagia, – kai ir ji mūsų nemato“ – šitai reikės pamiršti, perėjus „Ze!“ projektuojamą „skaistyklą“…

Į Ukrainos prezidento rinkimų antrąjį turą išėjusieji pretendentai turės dar mėnesį užsienio politikai patikslinti. Nes reikės atsakyti, kaip neseniai parašė „Le Fifaro“, „tokiam Vladimirui Putinui“. Dabar – tikrovėje. Bet tai – kita kalba.

2019.03.31; 02:30

Naujoji Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova. EPA-ELTA nuotr.
Arši valdžios kritikė ir kovotoja su korupcija Zuzana Čaputova laimėjo Slovakijos prezidento rinkimus ir taps pirmąja šalies prezidente moterimi.

Advokatė Z. Čaputova surinko 58,40 proc. balsų, o jos oponentas antrajame prezidento rinkimų ture eurokomisaras Marošas Šefčovičius – 41,59 proc., pranešė Slovakijos statistikos tarnyba. Galutiniai rezultatai bus paskelbti sekmadienį vidurdienį.

„Žiūrėkime į tai, kas mus jungia. Bendradarbiavimą iškelkime aukščiau asmeninių interesų“, – po pergalės sakė Z. Čaputova.

45 m. amžiaus advokatė tikino, kad rinkimų rezultatai rodo, jog „galima laimėti ir nepuolant savo oponentų“.

„Manau, kad ši tendencija pasitvirtins ir Europos Parlamento rinkimuose, ir Slovakijos parlamento rinkimuose kitąmet“, – sakė naujoji prezidentė.

52 m. amžiaus valdančiosios partijos kandidatas M. Šefčovičius telefonu pasveikino oponentę su pergale ir žadėjo atsiųsti gėlių. „Pirmoji Slovakijos prezidentė moteris nusipelnė puokštės“, – žurnalistams sakė jis.

Valdančiosios „Smer-SD“ partijos atstovas šalies premjeras Peteris Pellegrinis sakė su naująja prezidente besitikintis „konstruktyvaus bendradarbiavimo“.

Tuo tarpu kadenciją bebaigiantis prezidentas Andrejus Kiska neslėpė simpatijų Z. Čaputovai ir pareiškė, kad „Slovakija yra moralinėje krizėje, todėl jai reikia tokios prezidentės kaip Zuzana Čaputova“.

„Daugelis šalių tikriausiai mums pavydi, nes mes išsirinkome prezidentę, kuri yra doros simbolis“, – sakė A. Kiska.

Naujokė politikoje Z. Čaputova, į rinkimus ėjusi su šūkiu „Kovok su blogiu“, anksčiau kalbėjo, kad pastarųjų kelių savaičių „intensyvi kelionė“ jai yra „ypač sunki“. Tačiau Z. Čaputovai tai nėra pirma gyvenimo kova – naujoji prezidentė 2016 m. išpopuliarėjo sulaukusi aplinkosaugos apdovanojimo už sėkmingą planuoto sąvartyno gimtajame Pezinoko mieste blokavimą.

Pernai ji itin aktyviai dalyvavo tūkstantiniuose protestuose dėl žurnalisto Jano Kuciako, tyrusio valdžios ryšius su Italijos mafija, nužudymo praeitų metų vasarį. Ši žmogžudystė privertė tuometį premjerą Robertą Fico atsistatydinti, tačiau jis liko „Smer-SD“ lyderiu ir artimu dabartinio premjero P. Pellegrinio sąjungininku.

Rinkimų kampanijos metu Z. Čaputova žadėjo inicijuosianti sistemines teisėtvarkos reformas, gerinsianti socialinę apsaugą senyvo amžiaus gyventojams ir stiprinsianti aplinkosaugą.

Slovakijos prezidentas yra renkamas 5 metams, daugiausia dviem kadencijoms iš eilės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.31; 09:00

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Socialinė padėtis

1 pav. Rusijos gyventojų realių pajamų dinamika

Rusijos prezidentas V.Putinas, pradėdamas savo didžiąją spaudos konferenciją, gruodžio mėnesį pranešė, kad 2018 m. realios gyventojų pajamos turėtų būti padidėję 0,5%, nes realūs atlyginimai[1] didėja[2]. Vėliau pasirodžiusiais Rusijos Centrinio banko duomenimis, realus atlyginimo augimas 2018 m. tesiekė 0,2% – mažiausią reikšmę nuo 2016 m. vidurio[3]. Gi Rusijos gyventojų realiosios pajamos nuo 2014 m. nuolat mažėjo. Tai rodo Rusijos statistikos tarnybos Rosstat duomenys[4]. Nebuvo išimtis ir V.Putino minėtieji tariamo augimo 2018 metai (žr. 1 pav.).

Diagramoje vaizduojamas realių pajamų pokytis 2018 m., lyginant su 2017 m., pasirodo, gali būti pateikiamas dvejopai, nes tai priklauso nuo skaičiavimo būdo. Mat 2017 m. sausio mėnesį pensininkai vietoje pensijų indeksavimo 2016 m. gavo vienkartinę 5000 RUB (~77 EUR) išmoką pagal atitinkamą 2016 m. įstatymą. Neįskaičiavus šios išmokos, nuosmukis 2017 m. būtų didesnis už čia vaizduojamą – 1,2%. Atitinkamai realių pajamų 2018 m. pokyčio vertė tampa +0,3%, jeigu 5000 RUB išmoka 2017 m. neįskaitoma, ir ji yra neigiama, sudarydama – 0,2%, jeigu pastaroji išmoka įskaitoma[5].

2019 m. sausio mėnesį eiga nepakito – realios gyventojų pajamos, Rosstat duomenimis, papildomai sumažėjo 1,3%[6]. Taigi jų nuosmukis tęsiasi jau 6 metus iš eilės. Nuo 2014 m. realiosios rusų pajamos susitraukė 11%.

Vidutinė pensija 2018 m. sumažėjo 2,4 %. Nominalus jos dydis yra 13 360 RUB (~181 EUR). Nuosmukis yra pirmas po 2015 m[7].

Rusijoje sparčiai daugėja imančiųjų hipotekos paskolas. Bendra tokių įsiskolinimų suma pasiekė apie 6,38 trln. RUB (~86 mlrd. EUR). Vien 2018 m. sudaryta paskolos sutarčių 3 trln. RUB sumai. Reiškinį kaip aktualiją minėjo net V.Putinas metiniame pranešime parlamentui, todėl skolininkams planuojamos tam tikros įstatyminės lengvatos. FINAM holdingo analitikas A.Korenevas tikisi, kad skolinimosi tempai 2019 m. sumažės, tačiau skolų grąžinimo atidėjimas gali tapti probleminiu, nes daug kas priklausys nuo užsienio ir vidaus padėties. O galimų scenarijų diapazonas, pasak jo, yra labai platus[8].

Rusijos opozicijos mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos  Nacionalinės gerovės fondas, iš kurio mokamos pensijos, jau kurį laiką neauga. Jis nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. kovo mėnesio sumažėjo nuo 5,3% iki 3,7% BVP[9].

Minimomis sąlygomis Rusijos biudžetas lieka proficitinis, nes ribojama išlaidų dalis. Neįvykdytų federacinio biudžeto asignavimų suma 785,8 mlrd. RUB (~10-11 mlrd. EUR) 2018 m., lyginant su 2017 m., išaugo 1,3 karto. Išlaidų sąmatos įvykdymas 2018 m. siekė tik 95,5%, dėl ko Rusijos Audito rūmai konstatavo žemiausią šios sąmatos įvykdymo lygį per paskutiniuosius 10 metų. Tokiu būdu biudžeto proficitas pasiekė 2,7% BVP. Audito rūmai konstatavo atsiradusią praktiką koreguoti biudžetą metų pabaigoje[10]. Akivaizdu, kad sutaupyti pinigai naudojami ne socialinėms reikmėms.

Rusijos kontrsankcijos Vakarų maisto produktams, pasirodo, efektyviai padeda atsigauti Rusijos žemės ūkiui. Tai pastebima šiam klausimui skirtoje apžvalgoje[11]. Rusai prisitaiko prie vietinės pasiūlos, daugėja investicijų agrariniame sektoriuje. Tačiau padėtis yra tokia, kad maisto produktai Rusijoje nėra pigesni negu Vokietijoje. Tai rodo 2018 m. lapkričio mėnesį atliktas eksperimentas. Už 14 produktų rinkinį Vokietijoje teko mokėti 24 EUR arba 1800 RUB, o Rusijoje – 1895 RUB. Rinkinį sudarė 1 kg cukraus, 10 kiaušinių, 1 l pieno, 1 kg miltų, 1 l sulčių, 1 kepalas duonos, pigaus šokolado plytelė, 1 kg dešrelių, 1 kg makaronų, 1 kg pomidorų, 1 kg obuolių, 1 l saulėgrąžų aliejaus, 250 g sviesto, kiaulienos pjausnio pakuotė. Lidl tinklo parduotuvėje Trosingene įsigytos prekės lygintos su Maskvoje Piatoročkos tinklo parduotuvėje rastais atitikmenimis, kainą koreguojant pagal pakuotės svorį[12]. Išvada būtų akivaizdi – rusiškos kainos neatitinka rusiškų atlyginimų. Rusijoje 2018 m. minimali mėnesinė alga buvo 151 EUR[13], Vokietijoje – 1498 EUR[14].

Visuomenės nuomonė

Vykdoma socialinė-ekonomine politika daro įtaką visuomenės nuomonei.

2018 m. lapkričio mėnesį 52% rusų manė, kad valdžia, nušviesdama padėtį šalyje, meluoja. Prieš metus tokią nuomonę turėjo tik 37 % gyventojų. Kad valdžios žmonės vienu metu sako tiesą, o kitu meluoja, 2018 m. tvirtino 33 % rusų[15]. Apklausą vykdžiusio Levados centro vadovas L.Gudkovas aiškina, kad rezultatą lėmė padėties šalyje pablogėjimas, problemų sprendimas visuomenės sąskaita, ilginant pensinį amžių, didinant akcizus, atmetant socialinę sutartį su visuomene[16].

Pasitikėjimo trūksta ir turtingajame Rusijos visuomenės sluoksnyje. Bendrovės Knight Frank tyrimas The Wealth Report 2019 rodo, kad Rusijos multimilijonierų turtas 2018 m. išaugo tik 40 %, kai pasaulio mastu jis padidėjo 63 %. Priežastis – rusų nenoras rizikuoti, nes į akcijas šie yra investavę tik 16 % savo lėšų. Apie 80 % Rusijos milijonierių jau turi užsienio valstybės pasus arba ruošiasi juos įsigyti. Lygiai tiek pat mano, kad 2019 m. padėtis Rusijoje pablogės. Trečdalis jų planuoja palikti Rusiją ir išvykti į užsienį nuolatiniam gyvenimui[17]

Valdžios rūpesčiai

Mintys apie galimą spalvotąją revoliuciją Rusijos režimo neapleidžia jau eilę metų. Įvykiai rodo, kad išeities bandoma ieškoti, pasitelkiant jėgos, gąsdinimo, dezinformacijos priemones.

Temą aptariantis karinis apžvalgininkas A.Golcas pastebi[18], kad dar 2000-jų viduryje Rusijos karo mokslų akademijos vadovas M.Garejevas, beje, pasižymėjęs gera uosle politiniams vėjams, prakalbo apie būtinybę rasti karinį atsaką į nekarines grėsmes. Gynybos ministras S.Šoigu 2014 m. tarptautinėje konferencijoje  paskelbė, kad „spalvotosios revoliucijos vis labiau įgyja ginkluotos kovos pobūdį“.

Rusijos 2014 m. karinėje doktrinoje pagrindinėms vidaus karinėms grėsmėms buvo priskirtas vidaus politinės ir socialinės padėties šalyje destabilizavimas, informacinės veiklos įtaka gyventojams, pirmiausia jaunimui, socialinės įtampos provokavimas. Dokumente pažymima, kad šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose naudojamos nekarinio pobūdžio priemonės, įskaitant „gyventojų protestinio potencialo panaudojimą plačiu mastu“[19].

Rusijos – Baltarusijos sąjungos karinės doktrinos projekte spalvotosioms revoliucijoms skiriama daug dėmesio, ir jos yra priskirtos grėsmėms. Dokumentas dėl nebaigtos tvirtinimo procedūros kol kas neįsigaliojo. 2018 m. pabaigoje jį patvirtino Rusijos prezidentas, jam yra pritarusi Baltarusijos vyriausybė[20].

Idėjas imta materializuoti

Rusijoje 2016 m. imta formuoti paralelią armijai struktūrą – Nacionalinę gvardiją. V.Putino įsaku patvirtintose veiklos taisyklėse[21] nurodoma, kad Nacionalinė gvardija yra pavaldi Rusijos prezidentui. Tarp jai nustatytų uždavinių įrašyta kova su ekstremizmu Rusijoje ir viešosios tvarkos apsauga. Karinio eksperto A.Golco nuomone, ši iš vidaus reikalų pajėgų atsiradusi, savo skaitlingumu viršijanti Rusijos sausumos kariuomenės pajėgas ginkluota jėga buvo numatyta galimų didelio masto protesto akcijų Rusijoje gesinimui. O vadu pasirinktas V.Zolotovas – laiko patikrintas  V.Putino apsaugininkas, kuris prireikus be dvejonių įvykdytų absoliučiai bet kokį įsakymą[22].

Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.

Savo uolumą V.Zolotovas pasistengė demonstruoti 2018 m. rugsėjo mėnesį, video būdu į dvikovą iškvietęs V.Putino kritiką ir kovotoją su korupcija A.Navalną, pažadėjęs iš jo „padaryti sultingą žlėgtainį“ ir leidęs pasirinkti kovos būdą. Pastarasis, beje, tuo metu buvo už grotų, nes turėjo atsėdėti 30 parų areštą. Tokiu būdu V.Putino generolas reagavo į A.Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo informaciją apie jo turimą 3,5 mlrd. RUB (~ 47 mln. EUR) vertės nekilnojamą turtą ir iš vienintelio tiekėjo – Kryme esančio mėsos kombinato „Tautų draugystė“ gvardijai tiekiamas dešreles, kurių kaina buvo 2-3 kartus didesnė už įprastinę, o kokybė prastesnė.

Į V.Zolotovo iniciatyvą atsiliepė prezidento V.Putino atstovas spaudai D.Peskovas, pakomentavęs, jog kai kuriais atvejais „galima kovoti bet kuriais būdais“. Vėliau išaiškėjo, kad dėl šio vienintelio dešrelių tiekėjo V.Zolotovas buvo kreipęsis asmeniškai į V.Putiną, po ko premjeras D.Medvedevas pasirašė atitinkamą nutarimą. Faktą patvirtino Federacinė antimonopolinė tarnyba, kuri tyrimo buvo ėmusis kartu su karine prokuratūra[23].

Š. m. kovo mėnesio pradžioje Generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas Rusijos karo mokslų akademijos sesijoje pranešė, kad JAV Gynybos ministerija ėmėsi rengti naują karo veiksmų strategiją kodiniu pavadinimu „Trojos arklys“. Pagal ją esą būtų „aktyviai naudojamas „penktosios kolonos“ protestuojantis potencialas padėčiai destabilizuoti“. Kartu „į svarbiausius objektus būtų smogiama didelio tikslumo ginklu“[24].

Iš tikrųjų, apie rengiamą naują strategiją Brukingso institute kalbėjęs JAV karinių oro pajėgų štabo viršininkas D.Goldfeinas teigė, kad ji numato nematomą vienalaikį JAV pajėgų prasiskverbimą į priešo teritoriją sausuma, jūra ir oru. Pagrindinį vaidmenį šioje strategijoje atliktų penktosios kartos naikintuvai F-35 su labai tikslia ginkluote. Apie jokį visuomenės protesto potencialą D.Goldfeinas nekalbėjo. Todėl Rusijos karinis ekspertas A.Golcas teiginį, kad Rusijos priešai planuoja pasinaudoti „Trojos arkliu“ – Rusijos opozicija, pavadino V.Gerasimovo išsigalvojimu.

Kovo mėnesį Rusijos parlamentas priėmė įstatymų paketą, pagal kurį turi būti skiriamos bausmės už netinkamos informacijos skleidimą, valdžios negerbimą.

Būsimą tvarką nušvietė vienas dokumentų autorių – Federacijos tarybos narys A.Klišas[25]. Žiniasklaida, interneto svetainės, paskyros socialiniuose tinkluose bus uždaromos vien prokuratūros sprendimu. Po to baudas nuo 30 000 RUB iki 1,5 mln. RUB (400-2000 EUR) skirs administracinis teismas. Užregistruotai žiniasklaidai bus leidžiama nepriimtiną informaciją pašalinti pačiai, o visus kitus blokuos be įspėjimo.

Neleistino informavimo motyvai prokuratūros nedomins. Dokumente nurodoma, kad ji žiniasklaidą baus už „informaciją, kuri nederamu būdu reiškia <…> aiškią nepagarbą visuomenei, valstybei, valstybės simboliams, konstitucijai, valdžios institucijoms“. Kritikai pastebėjo, kad formuluotė yra labai nekonkreti ir sudarys galimybes interpretacijoms ir teismų savivalei. Įstatymų paskirtį atskleidė Federacijos tarybos narys O.Melničenka – naujieji įstatymai turi ginti esamą visuomeninę – politinę padėtį, nes esą spalvotosios revoliucijos keliu būtų pažeistos visų teisės[26].

FSB emblema

Akcentą pridėjo Rusijos saugumo tarybos sekretorius N.Patruševas, beje, savo laiku iš V.Putino perėmęs vadovavimą FSB. Kovo mėnesį ginklų gamybos mieste Iževske vykusiame pasitarime jis pranešė: „Rusijos Vidaus reikalų ministerijoje aktyvuojama darbo grupės, kuri rengs papildomas priemones nusikaltimų, susijusių su nepilnamečių sąmonės manipuliavimu socialiniuose tinkluose, prevencijai, užkardymui ir išaiškinimui, veikla“[27].

Paskutiniuoju metu ėmė stebinti Rusijos statistikos tarnybos Rosstat skelbiami skaičiai. Pranešta, kad 2018 m. BVP paaugo 2,3 %[28] vietoje Rusijos ir užsienio prognozuotojų lauktų 0,7-1,5 %[29]. Atsakydamas į šaipymąsi, ekonomikos ministras M.Oreškinas vertinimą pavadino „vienkartine istorija“[30]. Vėliau informuota apie 2019 m. vasario mėnesio pramonės ūgtelėjimą, netikėtai šoktelėjusį į rekordinį dviejų metų laikotarpiu 4,1 % aukštį, kai sausio mėnesį jis tesiekė 1 %. Tikrinę rezultatą Rusijos Aukštosios ekonomikos mokyklos specialistai nustatė, kad vasario mėnesį augimo nebuvo iš viso.

Nuo 2017 m. Rusijos statistikos tarnyba yra pavaldi Ekonomikos plėtros ministerijai, kuri yra atsakinga už ekonomikos augimą. Gruodžio mėnesį pirmasis vicepremjeras A.Siluanovas Rosstat skaičiavimus, rodžiusius gyventojų realių pajamų mažėjimą, pavadino siaubingais. Tą patį mėnesį tarnybos vadovas A.Surinovas atsistatydino. Naujuoju Rosstat vadovu buvo paskirtas P.Malkovas iš Ekonomikos plėtros ministerijos[31]. Kovo mėnesį jis pranešė, kad mėnesio duomenys apie rusų pajamas ateityje skelbiami nebus, ir kad tokia tvarka galios neribotą laiką[32].

Naujuosius įstatymus ir valdžios pastangas Rusijos dešiniųjų politikas L.Gozmanas vertina kaip sistemos pabaigos, jos agonijos akivaizdžias apraiškas. Visa tai rodo valdžios nepasitikėjimą savimi, jos visišką silpnumą. Daugelis L.Gozmano kalbintų labai kvalifikuotų teisininkų šiuos įstatymus pavadino visiškomis nesąmonėmis, pirmiausia dėl to, kad įstatymų nuostatų supratimas priklauso nuo interpretacijos. Tai primena 1924 m. baudžiamojo kodekso nuostatas. Aišku, kad tokius įstatymus valdžia priiminėja gąsdinimo tikslu, tačiau jie suteikia teisę represuoti bet ką. L.Gozmanui atrodo, kad valdžia įtikėjo jos įsivaizduojamais pavojais ir yra išsigandusi. Kartu ji disponuoja ginkluota jėga. O tai yra labai pavojinga visiems[33].

Tuo tarpu Rusijos analitikui ir publicistui D.Milinui atrodo, kad visiškai korupcijos persmelktos jėgos struktūros yra labiau suinteresuotos prieiti prie pinigų negu malšinti visuomenę, kuri juos išlaiko. Naująsias valdžios pastangas jis sieja su tyliu baimės apimto V.Putino režimo gesimu. Norima pasirodyti stipriais, tačiau tenka matyti korumpuotos valdymo sistemos paskutinę biurokratinio marazmo stadiją, kai visi ištekliai mobilizuojami sistemos funkcionavimo palaikymui. Senas pavargęs „lyderis“ seniai negeba prižiūrėti savo draugų, apvaginėjančių šalį, o visuomenė sparčiai skursta ir turi taupyti maisto sąskaita. D.Milinas konstatuoja atėjus nykų putininio sąstingio saulėlydį[34].

Rusijos opozicija ragina priešintis. EPA – ELTA nuotr.

Dėl gresiančių persekiojimų turėjęs emigruoti buvęs Rusijos ekonomikos mokyklos rektorius, dabartinis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas S.Gurijevas dar prieš 4 metus teigė, kad Rusijoje visi, įskaitant V.Putiną, D.Medvedevą, ministrus, supranta, kokias ekonomikos reformas reikia vykdyti. Kartu jie supranta, kad reformos nebus vykdomos. Mat sistemos pagrindas yra lojalumas, o nuo reformų nukentėtų tie, kurių lojalumu yra grindžiamas režimas[35].

Belieka pastebėti, kad Rusijos valdžia yra įstrigusi laukime. Gal ji laukia spalvotosios revoliucijos, kurios, kaip 2014 m. Saugumo tarybos posėdyje yra pareiškęs V.Putinas, nebus[36]. O gal savaiminio ekonominės gerovės į Rusiją atėjimo. Padėtis primena vyksmą S.Becketto pjesėje „Belaukiant Godo“, kurioje du saviti personažai – Vladimiras ir Estragonas laukia Godo, kuris neateis.

2019.03.25; 10:09

[1] Realias pajamas sudaro atlyginimų už darbą ir kitų gaunamų pajamų suma, rodanti, kiek prekių ir paslaugų galima įsigyti, įvertinus infliaciją ir atskaičius mokesčius bei kitus atskaitymus. Realių pajamų mažėjimą gali didinti imamos paskolos.

[2] Большая пресс-конференция Владимира Путина: http://kremlin.ru/events/president/news/59455

[3] ЭКОНОМИКА Информационно-аналитические комментарии: http://cbr.ru/Collection/Collection/File/15743/EC_2019-01.pdf

[4] Реальные располагаемые денежные доходы по Российской Федерации: http://www.gks.ru/wps/wcm/connect/rosstat_main/rosstat/ru/statistics/population/level/#

[5] Росстат: реальные доходы россиян упали в 2018 году пятый год подряд: https://www.vestifinance.ru/articles/113732

[6] Реальные доходы россиян в 2019 году продолжили падение: https://www.rbc.ru/economics/19/02/2019/5c6c3a0a9a794787fc457225

[7] Социально-экономическое положение России: http://www.gks.ru/free_doc/doc_2018/social/osn-12-2018.pdf

[8] Долговой ящик: объем взятых россиянами займов достиг 14,86 трлн: https://iz.ru/850394/angelina-galanina-inna-grigoreva/dolgovoi-iashchik-obem-vziatykh-rossiianami-zaimov-dostig-1486-trln

[9] Объем Фонда национального благосостояния: https://www.minfin.ru/ru/perfomance/nationalwealthfund/statistics/

[10] Бюджету недодали расходов: https://www.kommersant.ru/doc/3889509

[11] Russia Is Winning the Sanctions Game: https://nationalinterest.org/blog/skeptics/russia-winning-sanctions-game-47517

[12] РОССИЯ И ГЕРМАНИЯ. СРАВНИВАЕМ ЦЕНЫ НА ПРОДУКТЫ: http://svobodnye-novosti.ru/new/rossiya_i_germaniya_sravnivaem_ceny_na_produkty_/

[13] Russia – Minimum wages: https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/russia

[14] Germany – Minimum wages: https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/germany

[15] ПРАВДА И ЛОЖЬ: https://www.levada.ru/2019/02/11/pravda-i-lozh/

[16] Более половины россиян обвиняют чиновников во лжи о положении дел в стране: https://www.vedomosti.ru/politics/articles/2019/02/10/793734-chinovnikov-lzhi?utm_campaign=vedomosti_public&utm_content=793734-chinovnikov-lzhi&utm_medium=social&utm_source=telegram_ved

[17] Российские миллионеры инвестируют осторожнее, богатеют медленнее и хотят уехать: https://thebell.io/rossijskie-millionery-investiruyut-ostorozhnee-bogateyut-medlennee-i-hotyat-uehat/

[18] Почему Генштаб готовится воевать с российской оппозицией: https://openmedia.io/exclusive/pochemu-genshtab-gotovitsya-voevat-s-rossijskoj-oppoziciej/

[19] Военная доктрина Российской Федерации: https://rg.ru/2014/12/30/doktrina-dok.html

[20] Анализ новой редакции военной доктрины: https://www.sonar2050.org/publications/novaya-redakciya-voennoy-doktriny-soyuznogo-gosudarstva/

[21] Указ Президента РФ от 30.09.2016 N 510 (ред. от 24.10.2018) „О Федеральной службе войск национальной гвардии Российской Федерации“ (вместе с „Положением о Федеральной службе войск национальной гвардии Российской Федерации“): http://www.consultant.ru/cons/cgi/online.cgi?req=doc&base=LAW&n=309612&fld=134&dst=1000000001,0&rnd=0.7745417391057949#009099511415952422

[22] НАЦГВАРДИЯ: ЧТО, ГДЕ, КОГДА И ЗАЧЕМ?: https://newtimes.ru/articles/detail/116389/

[23] Глава Росгвардии „вызвал на дуэль“ арестанта – назвав „того, кого нельзя называть“. Соцсети: смело – посадить Навального, а потом угрожатьhttps://www.newsru.com/russia/11sep2018/zolotov.html#2; Пока Навальный прощался с Людмилой Алексеевой, Золотов подал к нему иск на миллион рублейhttps://www.newsru.com/russia/11dec2018/isk.html

[24] Почему Генштаб готовится воевать с российской оппозицией: https://openmedia.io/exclusive/pochemu-genshtab-gotovitsya-voevat-s-rossijskoj-oppoziciej/

[25] «Это и называется субъективная сторона»: http://www.rosbalt.ru/russia/2019/03/13/1769239.html

[26] Ten pat

[27] В России усилили борьбу с манипулированием сознанием подростков через соцсети: https://russian.rt.com/russia/news/610323-borba-manipulirovanie-podrostki-socseti

[28] О производстве и использовании валового внутреннего продукта (ВВП) 
за 2018 год
: http://www.gks.ru/bgd/free/B04_03/IssWWW.exe/Stg/d04/21.htm

[29] Ką Rusijai žada 2019-ieji?: https://slaptai.lt/arunas-stakisaitis-ka-rusijai-zada-2019-ieji/

[30] Орешкин назвал «разовой историей» неожиданный рост экономики: https://www.rbc.ru/economics/13/02/2019/5c6378929a79471f926430ef

[31] Экономический рост России оказался вымышленным: https://lenta.ru/news/2019/03/19/rosstat_hse/

[32] Росстат „приостановит на неопределенный срок“ публикацию ежемесячных данных о доходах россиян: https://www.newsru.com/finance/19mar2019/rosstat.html

[33] Леонид Гозман: „Они хотят напугать. Мы не должны бояться“: https://www.svoboda.org/a/29823527.html

[34] Дмитрий Милин: „Унылый закат путинского „застоя“: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=2323146407737275&id=100001258161733

[35] Корабль идет на айсберг: http://www.svoboda.org/content/article/26812635.html

[36] Основные тезисы Владимира Путина на заседании Совбеза РФ: https://tass.ru/politika/1334886

Rusijos komunistai – prieš Vladimirą Putiną. EPA – ELTA nuotr.
Keli tūkstančiai Rusijos komunistų partijos rėmėjų susirinko Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose protestuoti prieš šalies valdžios politiką, o kai kurie iš jų Vladimirą Putiną kaltino, esą jis yra tiesiogiai atsakingas už šalyje įsišaknijusią korupciją ir augančias kainas.

Komunistų partija organizavo mitingus ir ragino žmones išeiti į gatves bei protestuoti ne tik dėl krintančios gyvenimo kokybės, bet ir represinių įstatymų.

Maskvoje proteste dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, o mitingui vadovavo Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. Panašūs protestai vyko ir kituose šalies miestuose.

„Pasižiūrėjau į V. Putino valdymo istoriją ir supratau, kad jis per pastaruosius 20 metų šaliai nepadarė nieko gero“, – sakė vienas iš protestuotojų Maskvoje Sergejus Terešinas ir kaltino V. Putiną dėl korupcijos ir skurdo.

„Negaliu pasitikėti tokiu lyderiu“, – sakė 25 metų amžiaus inžinierius.

Šią savaitę V. Putinas pasirašė įstatymus, leisiančius teismams skirti baudas ir trumpas laisvės atėmimo bausmes žmonėms už nepagarbą valdžiai bei žiniasklaidai už melagingų naujienų skelbimą. Žinoma, pati Rusijos valdžia spręs, kurios naujienos bus laikomos melagingomis.

Iškart po V. Putino perrinkimo ketvirtai prezidento kadencijai pernai Rusijos valdžia padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir pavėlino pensinį amžių pirmąkart nuo 1930-ųjų, o tai sukėlė įtūžį visoje šalyje.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.23; 17:30

Sėkmingo Latvijos verslininko ir prorusiškos partijos „Santarvė“ rėmėjo Aivaro Bergerio paaukoti 140 tūkst. eurų sukėlė įtarimų dėl ryšių su dviem pinigų plovimo schemomis, o pats A. Bergeris lėšas esą gavo iš sąskaitų, galimai dalyvavusių „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pinigų plovimo skandaluose, rašo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP.

A. Bergeris per dešimtmetį prorusiškai „Santarvei“ padėjo išlipti sausai iš korupcijos skandalų ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Naujausi OCCRP partnerių Latvijoje, žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, atskleisti bankų pavedimų duomenys rodo, kad A. Bergeris sulaukė pinigų iš įtartinų sąskaitų, kurios iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse atliko mokėjimus už 10,2 mlrd. dolerių (8,95 mlrd. eurų).

A. Bergeris sulaukė dviejų mokėjimų, iš viso sudarančių 270 tūkst. eurų, 2010 m. ir 2011 m. Pirmasis pavedimas buvo atliktas iš sąskaitos, kuri buvo naudojama plaunant rusiškus pinigus schemoje, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis.

Pats A. Bergeris atsisakė komentuoti pavedimus ir žurnalistams sakė neatsimenantis gavęs pinigus. Tačiau į klausimus apie pinigines aukas partijai „Santarvė“ verslininkas sureagavo piktai.

„Tikrai manote, kad Latvijos antikorupcijos agentūra nėra pajėgi patikrinti asmenų aukų politinėms partijoms, kaip to reikalauja įstatymas?“ – žurnalistams pareiškė A. Bergeris.

Per daugelį metų A. Bergerio aukos „Santarvei“ padėjo per pastaruosius tris Seimo rinkimus užsitikrinti daugiausia mandatų, tačiau jo pinigų perdavimo partijai būdai taip pat sukėlė įtarimų.

„Re:Baltica“ teismo dokumentai rodo, kad be oficialiai deklaruotų aukų partijai „Santarvė“, A. Bergeris 2014-2016 metais Rygos kancleriui Maksimui Tolstojui perdavė 53 400 eurų, kad šis pinigus paaukotų „Santarvei“. Latvijoje yra draudžiama aukoti politinėms partijoms, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis.

M. Tolstojus tuo metu buvo bankrutavęs, o jo kreditoriai Rygos kanclerį padavė į teismą, sužinoję apie aukas „Santarvei“. Tada M. Tolstojus pripažino, kad pinigai ne jo, o A. Bergerio. Pats A. Bergeris šios situacijos nekomentavo.

„Nesu įtikintas jūsų pozicijos, kad turėčiau atkleisti informaciją, nes esu viešas asmuo“, – interviu telefonu sakė A. Bergeris.

Tuo tarpu „Santarvė“ tikino, kad Latvijos antikorupcijos biuras (KNAB) tikrina visas aukas politinėms partijoms. Partijos atstovas spaudai Nilas Ušakovas tikino nieko nežinantis apie A. Bergerio pajamų kilmę.

„Žinant, kad KNAB neatskleidė nieko neteisėto, darau prielaidą, kad viskas teisėta“, – sakė N. Ušakovas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.22; 07:00

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.

Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.

Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.

Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.

Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.

Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.

Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.

Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.

Tačiau visada bus taip?

Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.

Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.

Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.

Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.

Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.

Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.

Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?

Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.

Juokingiau nebūna.

Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje –  dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.

Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.

„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.

„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia  šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.

Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?

Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.

FSB emblema

Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.

I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.

Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.

Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?

Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.

Ukrainos vėliava

Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.

Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.

2019.03.14; 14:00

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas, nuteistas 15 metų kalėti už korupciją, trečiadienį bus paleistas iš kalėjimo už užstatą. Tai pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Seulo Aukščiausiojo teismo sprendimu.

Jos žiniomis, viena iš tokio sprendimo priežasčių – metus kalėjime praleidusio eksprezidento sveikatos būklės pablogėjimas.

Nuo 2008 iki 2013 metų šalies prezidento pareigas ėjusio Lee Myung-bako arešto orderis buvo išduotas 2018 metų kovo 22 d. Balandžio pradžioje Pietų Korėjos prokuratūra pateikė buvusiam valstybės vadovui kaltinimus dėl kyšininkavimo, lėšų pasisavinimo, mokesčių vengimo, piktnaudžiavimo valdžia, rinkimų įstatymo pažeidimo ir pareikalavo skirti jam 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak tyrėjų, Lee Myung-bakas galėjo neteisėtai gauti ir pasisavinti lėšų (iki 9 milijonų eurų) iš slaptų Nacionalinės žvalgybos fondų, skirtų slaptoms operacijoms finansuoti.

2018 metų spalio 5 d. Seulo Aukščiausiasis teismas nuteisė jį 15 metų kalėti. Lee Myung-bakas tapo penktuoju Pietų Korėjos eksprezidentu, atsidūrusiu teisiamųjų suole.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.06; 02:00

Mokslas ir gyvenimas akivaizdžiai įrodė, kad šešėlinė ekonomika kaip vėžys ėda valstybės socialinį kūną, ardantis kuriamus moralius ir naudingus visuomenei tvarius ryšius ir gerovės valstybės ekonomiką.

Algimantas Matulevičius, mokslų daktaras, LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Be to aišku, kad šešėlinė ekonomika eina kartu su korupcija ir oligarchų grupių atsiradimu, nes nelegalus verslas suauga su nesąžiningais politikais ir valstybės pareigūnais, jis paveikia ir daro amoralia teisėsaugos sistemą. O tai jau tiesioginė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Juk korumpuoti, nesąžiningi politikai ir ypač teisėsaugos pareigūnai, tampa tiesioginiu kitų nedraugiškų valstybių specialiųjų tarnybų lengvu taikiniu.

Gelbėdamiesi jie lengvai gali tapti valstybės išdavikais. Ir nuo šito maro mūsų neapgins jokie tankai ar pėstininkų mašinos.

Galų gale ir ne NATO sąjungininkų reikalas, kaip mums išsivalyti nuo kyšininkų teisėjų, politikų, biurokratų. Šias mėšlinas arklides privalome iškopti patys.

Šie žodžiai įrašyti jau seniau mano sukurtoje Skaidrumo sistemos koncepcijoje, kurios pristatymą visuomenei (vasario mėnesį LR Seime), deja, praignoravo, save įvardinantys elitiniais, žiniasklaidos atstovai. Suprantama, jų pačių reikalas apie ką rašyti. Tik kažkodėl visi puolė stebėtis, kai nugriaudėjo teisėjų kyšininkavimo skandalas. Tai tik patvirtina mano seniai išsakytą teiginį, kad gyvename ,,skandalų kultūroje“. O šią kultūrą maitina ne kas kitas, o šešėlinė ekonomika ir jos sesė dvynė – korupcija. Mano sukurta sistema leistų su šiais itin pavojingais reiškiniais realiai kovoti, juos užkardyti, o ateityje išvis juos išgyvendinti.

Šių eilučių autorius išnagrinėjęs aukšto pragyvenimo, bendruomeniškumo ir aukštos bendros gyvenimo kultūros valstybių patirtį pastebėjo keletą bendrų tendencijų, iš kurių ir gimė, mano įsitikinimu, fundamentalus pasiūlymas Lietuvai, t.y. Skaidrumo sistemos koncepcija. Ši idėja gimė ir išsirutuliojo iš pastebėtos bendros klaidingos prielaidos. Vertinant šešėlinę ir ją lydinčią iš jos kylančią korupcinę ekonomiką, jau tampančią mūsų gyvenimo būdo dalimi, daroma esminė klaidinga prielaida. Pripažįstamas šių abiejų reiškinių – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos – neišvengiamumas. Dėl to dažniausiai su šiomis negerovėmis kovojama daugiau deklaratyviai nei realiai tikint, kad galima šių reiškinių ilgainiui atsikratyti. O esminė priežastis – nėra sukurtas sisteminis problemos sprendimo būdas.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gyvename 4.0 pramonės revoliucijos laikotarpyje. Eksponentiškai vystosi ir mūsų gyvenimą keičia aukštosios technologijos. Tačiau žmonijos pažangą  stabdo vangiai besikeičiantys mūsų tarpusavio socialiniai santykiai. Norime mes to ar ne, pats mūsų gyvenimas verčia juos permastyti ir sąmoningai keisti. Keisti geranoriškai, kantriai aiškinantis, kas mums trukdo visiems, ar bent to norinčiai daugumai, geriau ir prasmingiau gyventi. Autorius apmastęs ir apibendrinęs eilės šalių, ypač skandinavų patirtį ir išnagrinėjęs nemažai rašytinių šaltinių priėjo išvados, kad gan didelį postūmį šioje didžiulėje problemoje gali suteikti visaapimanti skaidrumo sistema.

Ji privalo apimti ne tik verslą, ji turi tapti mūsų naujo gyvenimo būdo rišamąją medžiaga. Turime pradėti atvirai kalbėti, diskutuoti, be pykčio, kaip galima geriau ir išmintingiau tvarkyti visų mūsų bendrus reikalus, jeigu išmoksime tai daryti skaidriai. Koncepcija – tai tik mūsų vedlys, tai ne statiška visam laikui sukurta dogma, tai dinamiškas besivystantis mūsų pačių kuriamas projektas. Galime tai vadinti šiuolaikiškai – platforma, kurios esminiai privalumai keli: a) tai pozityvas b) tai švietėjiškas visų norinčių permainų projektas c) tai pradinių principų – vertinimo kriterijų sistema, kurie kaip naujo kelio žymenys padės mums susitarti dėl atskaitos taškų.

Pati koncepcija toliau dirbant įvairioms socialinėms grupėms kartu padės sukurti Skaidrumo sistemos kodeksą. Jis taptų baziniu dokumentu, įteisinančiu pirminius principus, reguliuojančius santykius tarp įvairių socialinių grupių ir politikų, bei apibrėžiantys naujus kriterijus tiems, kuriems visuomenė suteikia teisę kalbėti jos vardu: pirmiausia – tai politikai ir žiniasklaidos atstovai. Mūsų socialiniai santykiai privalo būti vieši, o viešumas turi būti skaidrus. Kiekvienas, norintis gauti teisių, pirmiausia privalo prisiimti ir atsakomybę, nes teisė be atsakomybės – tai chaosas visuomeniniame gyvenime. Atėjo laikas kelti didesnius skaidrumo, reputacijos reikalavimus kaip politikams, taip ir žiniasklaidos atstovams, nes abi šios profesijos tampa atsakingos už visuomenės ir mūsų valstybės ateities formavimą.

Būtent jos formuoja viešąją nuomonę ir mūsų požiūrį į bendrąjį gėrį. O ypač skaidrūs privalo būti žmonės, kurie valstybės t.y. mūsų vardu vykdo teisingumą. Juk jos Seimo narys negali jūsų įkalinti, o teisėjas vienintelis turi šią didžiulę privilegiją. Tai negi jis gali ją pardavinėti? Pasirodo – gali. Manau, kad būtent jiems už tokius nusikaltimus turi būtų taikomi ženkliai griežtesni reputacijos reikalavimai ir griežčiausios bausmės tokius nusikaltimus įvykdžius.

Koncepcija dalinai šiuos kriterijus aptaria ir numato eigą, kaip toliau elgtis ruošiant teisinius bei savivaldos, verslo ar kitų asocijuotų struktūrų konkrečias iniciatyvas šia kryptimi. Tai tik pirmas viešas pateikimas. Apie tai turėsime kalbėti daug ir įvairiuose formatuose, nes vienas iš numatomų darbų – tai plati visuomenės švietimo Programa apie skaidrumo ir skaidraus viešumo naudą ir neišvengiamumą ateities bendruomenėje, kuri turi išsivaduoti iš uždaro savanaudiško individualizmo kuo daugiau tampant bendruomeniška ir kurianti bei puoselėjanti bendrąjį gėrį žmonių bendrija.

Politinė korupcija

LSDDP nariai kaip tik tame ir mato naujos tikrai žmoniškos socialdemokratijos ateitį. Ir kas svarbiausia – kyšininkavimo ir šešėlinės ekonomikos netoleravimo atmosferos sukūrimo, bei ,,skandalų kultūros“ kulto atsisakymo viešo proceso pradžią. Manau, paskutinis skandalas su tik nedidele dalimi teisingumą pardavinėjančių teisėjų ir advokatų (o jų yra ženkliai daugiau) turi tapti ta raudona linija, nuo kurios prasidės tikrasis, o ne lozunginis apsivalymas.

Pirmiausia, ką galime padaryti – tai kuo plačiau pasmerkti visus tuos apgailėtinus kyšininkavimo, apgaudinėjimo, nesąžiningo pralobimo atvejus ir imtis bendro rimto veiksmo sukuriant tam pasipriešinančią, netoleravimo Skaidrumo sistemą.

2019.02.22; 06:00

Vyriausioji rinkimų komisija prokuratūros prašymu panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko bei jo patarėjo Aivaro Kadziausko neliečiamybę.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. A. Kadziauskas yra rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sarąše.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 06:20

Siekiant užtikrinti sėkmingą kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo veikimą praėjusią savaitę Seimas priėmė jį lydintį dokumentų paketą. 

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Priimtais Administracinių nusižengimų, Civilinio proceso kodeksų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais įtvirtinamas bendras principas, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nėra įtraukiamas į teisminius procesus. Tai būtų daroma tik išimtiniais atvejais ir tokiu atveju turėtų būti pranešėjui užtikrintos sąlygos, kad nebus atskleistas jo konfidencialumas. Nustatyta, kad minėtų liudytojų parodymai negalės būti vieninteliai ir lemiami įrodymai priimant galutinį teismo sprendimą. 

Darbo kodekso pataisa užtikrinama veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, nustatant, kad darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą tai nebus laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negalės būti dėl to persekiojamas, jam negalės būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės arba jis negalės būti atleidžiamas. 

Baudžiamajame kodekse įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tais atvejais, kai įtariamas asmuo yra pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, jis yra prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai padėjęs atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką ir, kai ta nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Taip pat reglamentuota, kas negalės būti atleidžiamas nuo bausmės.

Administracinių nusižengimų kodeksą derinant su Baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nustatyta, kad gautas atlygis už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus yra neapmokestinamas.

Administracinių nusižengimų kodekse taip pat įtvirtinta atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nustatyta, kad nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų). Jei dėl tokio administracinio nusižengimo buvo atskleista informacija apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybę arba už draudimo daryti neigiamą poveikį pranešėjams nesilaikymą, baudžiama nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Darbo grupės, rengusios įstatymą, pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad kitais metais įsigaliosiantis Seimo priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas paskatins daugiau asmenų pranešti apie korupciją, nes užtikrins tinkamą jų apsaugą.

A. Bilotaitė neabejoja, kad įsigaliojus įstatymui kova su korupcija ir kitais įstatymų pažeidimais Lietuvoje taps daug efektyvesnė nei iki šiol.

2017 metų lapkričio 28 d. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose. 

Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą, primena ELTA.

Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas. 

Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija – Generalinė prokuratūra.

Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.

Už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

2018.12.27; 16:57