Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Linas Žukauskas ir Aloyzas Kruopys, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, traukiasi iš pareigų.
 
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vilmos Budėnienės,  teisėjai prašo atleisti juos iš pareigų savo noru. Tokio apsisprendimo motyvų jie plačiau nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime tai sieja ir su sveikatos būkle.
 
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas.
 
Atleidus šiuos teisėjus, Lietuvos apeliaciniame teisme liktų 28 teisėjai, todėl teisėjų pasitraukimas iš esmės nepailgins teismą pasiekiančių bylų nagrinėjimo trukmės. Be to, artimiausiu metu turėtų įvykti atranka į anksčiau teisme atsilaisvinusias teisėjų vietas.
 
Prezidentas patarimo dėl teisėjų atleidimo yra kreipęsis į Teisėjų tarybą, kuri šį klausimą svarstys neeiliniame posėdyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimui reikalingas ir Seimo pritarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 08:20

Antrankiai

Didelės tarptautinės teisėsaugos operacijos metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje), įtariant dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei pinigų plovimu, trečiadienį buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, atliktos 65 kratos.
 
Prokuroro sprendimu apribotos nuosavybės teisės kratų metu rastoms pinigų sumoms bei įtariamųjų turtui – žemės sklypams, butams, automobiliams, kurių bendra vertė siekia apie 700 000 eurų. Taip pat atliekamas ir finansinis įtariamųjų turto tyrimas.
 
Iš 18 sulaikytųjų 10 buvo sulaikyti Lietuvoje. Tarp jų – ir 1983 m. gimęs Lietuvos pilietis, Lietuvoje neteistas, šio nusikalstamo susivienijimo lyderis.
 
Trijose valstybėse vienu metu koordinuotai vykę teisėsaugos pareigūnų veiksmai yra bendras ilgalaikio ir itin kruopštaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV), Airijos, Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos), Eurojusto ir Europolo pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas. Sulaikymo operacijos Lietuvoje vyko dalyvaujant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras”, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus apskričių VPK pareigūnams.
 
2017 m. Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, 2018 m. buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurią koordinavo bei finansavimą skyrė Eurojustas, organizavęs ir šešis pareigūnų koordinacinius susitikimus Hagoje. Šie Eurojuste vykę koordinaciniai pasitarimai leido užtikrinti glaudų ir efektyvų trijų šalių pareigūnų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.
 
„Ši byla yra puikus pavyzdys, kokių svarbių rezultatų galime pasiekti dirbdami tarptautiniu lygmeniu, laiku, koordinuotai keisdamiesi net ir itin jautria informacija, užtikrindami jos konfidencialumą bei bendrai planuodami labai skirtingų institucijų veiksmus. Šis tyrimas ir ne vienerius metus veikusios nusikalstamos grupuotės narių sulaikymas leidžia apsaugoti žmones, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų nepatektų į gatves“, – teigia Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
 
Organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę heroiną Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje). Tyrėjai įtaria, jog nusikalstamo susivienijimo lyderis, padedamas kitų dviejų asmenų, taip pat verbavo asmenis Lietuvoje ir išnaudojo juos narkotinių medžiagų platinimui minėtose šalyse. Šiuo metu tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad prekybai narkotikais Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) gatvėse buvo išnaudojami mažiausiai 65 žmonės.
 
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog dauguma žemiausiai nusikalstamo susivienijimo grandžiai priskiriamų gatvės prekeivių į minėtas užsienio šalis vykdavo žinodami, jog jie bus išnaudojami prekybai narkotinėmis medžiagomis. Dauguma jų – socialiai pažeidžiami ar priklausomybių turintys asmenys, Lietuvos piliečiai. Turimi duomenys leidžia įtarti, kad nuo 2015 m. prie šio nusikalstamo susivienijimo galėjo būti prisijungę arba pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti ne mažiau kaip 20 asmenų.
 
Minėto nusikalstamo susivienijimo dalyviai taip pat įtariami tarptautiniu mastu organizavę ir pinigų „plovimą“ didelėmis sumomis – nusikalstamu būdu gautas turtas buvo legalizuojamas įgyjant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, atliekant kitas finansines operacijas.
 
Šiuo metu priimami sprendimai dėl kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, skyrimo vakar Lietuvoje sulaikytiems asmenims, skelbiama Lietuvos prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.
 
Ikiteisminiam tyrimui Lietuvoje vadovauja, jį kontroliuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlieka – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 13:46

Vokietijos BKA. EPA-ELTA nuotr.

Berlyno „Charite“ ligoninėje gydomas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas yra saugomas Vokietijos federalinės kriminalinės tarnybos (BKA). Tai sekmadienio vakarą pranešė vyriausybės atstovas.
 
Remiantis įstatymu, BKA, be kita ko, yra atsakinga už Vokietijos vyriausybės narių, taip pat užsienio svečių, pavyzdžiui, viešinčių su valstybiniais vizitais, apsaugą. Vyriausybės šaltinių duomenimis, BKA įstatymas leidžia padėti ir šiuo atveju.
 
A. Navalnas, vienas griežčiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, nuo ketvirtadienio yra komos būklės. Šeštadienį jis specialiu lėktuvu iš Omsko atskraidintas gydymui į Berlyną. A. Navalno komanda spėja, kad opozicionierius buvo apnuodytas. Rusijos medikai tuo tarpu pareiškė diagnozavę jam medžiagų apykaitos sutrikimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasis Konstitucija bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Šiaulių apygardos teismo teisėją Raimundą Jurgaitį, suimti jį arba kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, pranešė Prezidentūra.
 
Generalinio prokuroro sprendimu Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo. Prezidentui pasirašius šį dekretą, Šiaulių apygardos teismo teisėjui R. Jurgaičiui galės būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.
 
Pagal Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos prezidento sutikimą.
 
Prezidentas akcentavo, kad korupcijos apraiškos griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, kadangi skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise.
 
Prezidentas, leisdamas patraukti Šiaulių apygardos teismo teisėją R. Jurgaitį baudžiamojon atsakomybėn, pabrėžė, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, turinti užtikrinti nešališkų teismų sprendimų priėmimą. Bet kokiam kėsinimuisi pažeisti šią pareigą turi būti laiku užkertamas kelias, o teisėjo imunitetas negali tapti kliūtimi tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės už jas.
 
Šalies vadovo nuomone, teismų bendruomenė taip pat neturi likti abejinga, nes tik vieninga ir ryžtinga laikysena skatinant antikorupcinę kultūrą savo aplinkoje gali sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaryti sąlygas visuomenės pasitikėjimo teismų sistema stiprinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 10:00

Per dešimttūkstantinius protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio policija ankstyvą sekmadienio rytą sulaikė 11 protestuotojų, įėjusių į šalies premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje draudžiamą zoną, teigė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.
 
Demonstracijos prieš B. Netanyahu vyksta jau kelias savaites naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
 
Protestuotojai yra nepatenkinti dėl iš naujo, padidėjus naujų COVID-19 atvejų skaičiui, įvestų karantino apribojimų, o dalis jų taip pat reikalauja ilgamečio premjero B. Netanyahu nusišalinti nuo pareigų, kol nebus išspręsta jo korupcijos byla. Pats B. Netanyahu kaltinimus neigia.
 
Per protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Vėlyvą šeštadienio vakarą apie 10 tūkst. izraeliečių susirinko į protestą Jeruzalėje, o dar daugiau – netoli B. Netanyahu privačios vilos į šiaurę nuo Tel Avivo.
 
„Kad ir kas čia būtų, jie dalyvauja neteisėtame susibūrime. Žygiuoti nebus leista. Visi, kurie pažeis tvarką, bus sulaikyti“, – protestuotojams Jeruzalėje sakė policijos pareigūnas.
 
Savo ruožtu protestuotojai kėlė Izraelio vėliavas ir reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 15:23

Juanas Carlosas pabėgo į Dominiką. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas, anot žiniasklaidos, pabėgo į Dominikos Respubliką. Keli dideli ispanų laikraščiai antradienį rašė, kad 82-ejų buvęs monarchas dar pirmadienį išvyko iš Ispanijos.
 
Karališkiesiems rūmams artimas laikraštis „ABC“ antradienį tituliniame savo puslapyje skelbė, kad Juanas Carlosas dabar yra Dominikoje. Kad buvęs karalius kurį laiką pagyvens pas draugus šioje Karibų šalyje, rašė ir laikraščiai „El Mundo“ bei „La Vanguardia“.
 
Pirmadienį paskelbta, kad į daugybę aferų įsipainiojęs Juanas Carlosas parašė laišką savo sūnui karaliui Felipei VI, kuriame informavo jį ketinąs palikti Ispaniją.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų. Anot pranešimų, Saudo Arabijos karalius per sąskaitą Šveicarijoje pervedė jam iki 100 mln. dolerių.
 
Ispanijos karališkieji rūmai nepateikia informacijos apie Juano Carloso buvimo vietą. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Ispanijoje rašė, kad buvęs karalius gali būti Portugalijoje, kur gyveno būdamas vaikas, arba Prancūzijoje ar Italijoje, kur turi giminių.
 
Juanas Carlosas 2014-aisiais po 39 metų perdavė sostą savo sūnui Felipei. Nuo pernai jis visiškai pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
 
Ilgą laiką Juanas Carlosas buvo labai gerbiamas daugelio ispanų dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant nuo Franco diktatūros į demokratiją.
 
Tačiau virtinė skandalų, įskaitant prabangią monarcho kelionę per didelę finansų krizę, padarė didelės žalos monarchijai. Jo sūnus Felipė dabar vėl mėgina sugrąžinti reputaciją karališkiesiems rūmams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:11

Ispanijos karalius Juanas Carlosas palieka šalį. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas ketina palikti šalį ir apsigyventi užsienyje. Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.
 
Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.
 
„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, – pabrėžiama laiške.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.
 
Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui.
 
Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.
 
Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:30

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai trečiadienį sostinėje Sofijoje blokavo daug pagrindinių gatvių ir svarbių sankryžų, taip paralyžiuodami eismą miesto centre.
 
Taip pat prie Rusės buvo blokuojamas tiltas per Dunojų į Rumuniją.
 
Sostinėje Sofijoje ir kituose miestuose – Plovdive, Varnoje bei Burgase tūkstančiai žmonių 21 dieną iš eilės protestavo prieš nuo 2017 metų valdžioje esančią premjero Boiko Borissowo vyriausybę. Jie kaltina vyriausybę korupcija ir priklausomybe nuo vieno bulgarų oligarcho.
 
Protestuotojai mojo nacionalinėmis vėliavomis ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir naujų rinkimų.
 
Per protestą prie teismo Sofijoje demonstrantai vėl reikalavo, kad iš pareigų trauktųsi ir generalinis prokuroras Ivanas Geševas. Jie kaltino jį veikiant vyriausybės naudai.
 
Demonstrantai prie vyriausybės rūmų Sofijoje ketina protestuoti nuolat. Organizatoriai paragino žmones iš visos šalies atvykti čia su palapinėmis, antklodėmis, rūbais ir geriamuoju vandeniu.
 
Protestuose dalyvauja skirtingų politinių pakraipų grupuotės, tarp jų – liberalai, iš Vakarų Europos dėl koronaviruso pandemijos grįžę studentai, Rusijai palankaus prezidento Rumeno Radevo šalininkai bei opozicijoje esančių socialistų rėmėjai.
 
Dėl pandemijos sukeltos krizės B. Borissowas atmeta vyriausybės atsistatydinimą. Eiliniai rinkimai šalyje numatyti 2021 metų kovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 08:10

Peiliai. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinis liudytojas ir įtariamas tarpininkas Maltos žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo byloje rastas sunkiai susižalojęs, trečiadienį paskelbė Maltos policijos komisaras.
 
Liudytojas Melvinas Theuma vėlų antradienį rastas gulintis kraujo baloje savo namuose su peiliu rankoje. Sunkiai susižalojęs vyras gydomas ligoninėje, jo būklė kritinė, bet stabili.
 
M. Theuma turėjo duoti parodymus per teismo posėdį trečiadienį. Buvęs taksistas M. Theuma tvirtina, kad verslininkas Yorgenas Fenechas 2017 metais užsakė nužudyti žurnalistę. Pats Y. Fenechas kaltinimus neigia.
 
Policija mano, kad M. Theuma susižalojo pats, bet socialiniuose tinkluose greitai pasklido gandai, neva M. Theuma buvo užpultas. Policijos komisaras Angelas Gafa tokius gandus atmetė, jis teigė, kad vyras rastas su peiliu rankoje ir visi kiti požymiai rodo, kad vyras susižalojo pats.
 
Žurnalistė žuvo 2017 metais, kai sprogo jos automobilyje padėta bomba. D. C. Galizia atliko žurnalistinius tyrimus dėl korupcijos šalies politiniuose ir verslo sluoksniuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 15:00

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
 
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
 
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
 
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
 
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
 
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
 
Vykdžiau komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
 
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
 
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
 
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
 
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
 
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
 
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
 
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
 
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
 
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
 
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
 
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 14:00

Bulgarijos prezidentas šeštadienį paragino premjerą ir jo centro dešiniųjų vyriausybę bei vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti. Prezidento teigimu, tai vienintelis būdas sumažinti šalyje didėjančią politinę įtampą, kuri paskatino masinius protestus, informuoja „Euronews“.
 
2016 metais Bulgarijos prezidentu išrinktas Rumenas Radevas atvirai kritikuoja premjero Boyko Borisovo vyriausybę, kaltina ją korupcija, teisingumo stoka ir žodžio laisvės slopinimu.
 
Pastarosiomis dienomis tūkstančiai žmonių ėjo protestuoti į sostinės Sofijos gatves ir reikalauti B. Borisovo bei vyriausiojo prokuroro Ivano Geševo atsistatydinimo, kaltindami juos korupcija ir ryšiais su nusikaltėlių grupuotėmis. Protestus paskatino anksčiau šią savaitę I. Geševo duotas nurodymas atlikti kratas prezidento administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas.
 
„Yra tik viena išeitis iš šios padėties: atsistatydinti vyriausybei ir generaliniam prokurorui. Pasitikėjimas šiomis institucijomis po smurto ir manipuliacijų negali būti atkurtas“, – teigė R. Radevas.
 
Tačiau Bulgarijos premjeras B. Borisovas nepasidavė visuomenės protestams ir šeštadienį atmetė prezidento raginimus jo vyriausybei atsistatydinti.
 
„Vyriausybėje mus laiko ne kas kitas, kaip atsakomybė“, – šeštadienį pareiškė B. Borisovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:32

Romanas Putinas. Instragam.com nuotr.

Kaip praneša svoboda.org, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turįs aktyvų giminaitį. Tai – Romanas Putinas.

Visai neseniai R.Putinas pradėjo vadovauti partijai „Tauta prieš korupciją“.

Jis į šią partiją koją įkėlė vos prieš keletą savaičių. Dabar jai – vadovauja. Išrinktas balsų dauguma slapto balsavimo metu.

Kas tas Romanas Putinas? Ar jis labai artimas Vladimirui Putinui? Svoboda.org informuoja, kad Romanas – verslininkas, buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.

Informacijos šaltinis – Svoboda.org

2020.07.08; 08:00

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Apie korupciją, o teisingiau – kyšininkavimą, kalbama daug. Deja, nuo tų kalbų kyšininkavimo nė kiek nemažėja, priešingai, jis jau tapo lobizmu vadinamo „verslo” rūšimi.

Nepadeda ne tik kalbos, bet ir parodomieji, per TV transliuojami prasikaltusiųjų sulaikymai – kyšininkavimas kaip klestėjo, taip klesti toliau. Kai kurie apsukruoliai jau net sukūrė „teoriją”, kad šis reiškinys paplitęs visose šalyse, todėl jo neįmanoma įveikti. Nors tai – ciniškas, niekuo nepagrįstas požiūris. Pavyzdžiui, visai netoli, Norvegijoje, korupcijos praktiškai nėra. Ten net sakoma: jeigu, ko nors paprašius, valdžia tau neduos, tai net karalius nebepadės. Tai reiškia, kad sprendimas teisingas ir kitoks būti negali. Ir tokių valstybių yra ne viena.

Antra kategorija – tai valstybės, kur korupcija egzistuoja, bet su ja kovojama ne plepalais, o suėmimais, operatyviais teismais ir realiu laisvės atėmimu su  turto konfiskavimu. Tokiose šalyse į kalėjimus sodina politikus, valdininkus, policininkus, prokurorus ir net teisėjus.

Suprantama, taip daroma dėl bausmės neišvengiamumo principo, bet kartu tai yra ir auklėjamoji priemonė, kuri primena, kad tokie nusikaltimai – ypač pavojingi ir todėl netoleruotini. Juk nedraugiškų šalių specialiosios tarnybos, siekdamos pajungti savo tikslams aukšto rango valstybės pareigūnus, pirmoje eilėje renka informaciją apie jų kyšinikavimo faktus. Tarp kitko, jeigu Jungtinėse Valstijose solidus verslininkas bus pagautas nemokantis mokesčių ir bus pradėtas jo teisinis persekiojimas, nuo jo visi pradės šalintis kaip nuo raupsuotojo. Kitaip tariant, jis taps atstumtuoju. Ir tai yra ilgametis visos visuomenės auklėjamojo darbo rezultatas.

Gana įdomi padėtis Lietuvoje, apie kurią galima pamanyti, kad ji yra skaidriausia valstybė pasaulyje, nes čia per tris nepriklausomybės dešimtmečius nebuvo pasodintas už grotų nė vienas teisėjas ar aukšto rango politikas bei pareigūnas. Tačiau ar, žinant mūsų įpročius, įmanoma patikėti, kad nė vienas iš jų neima kyšių? Na, nebent tik tuo atveju, jei tie kyšiai vadinami ne kyšiais, o „paskolomis” – kaip įsigudrino pavadinti įkliuvęs politikas…

Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.

Tačiau man ne mažesnį nerimą kelia tiesiog gluminantis mūsų visuomenės pakantumas panašiems reiškiniams – kaip ir pakantumas piktybiškiems mokesčių nemokėtojams. Samprata apie tokio elgesio amoralumą mūsų visuomenėje nedovanotinai išplauta. Mes kaip bendruomenė mėtomės į kraštutinumus: dažnai apkaltiname urmu visus politikus, ypač Seimo narius, kuriuos vadiname vagimis, o, atėjus rinkimams, patys renkame į valdžią  abejotinos reputacijos asmenis. Viešojoje erdvėje vieną politiką žiniasklaida net ir už nedidelį prasižengimą tiesiog „drožia”, o kito milijoninio ir akivaizdžiai amoralaus šeimos verslo paprasčiausiai „nemato”. Nesupratama, kodėl mes nesukūrėme kyšininkams ir biudžeto vagims nepakantumo ir viešo pasmerkimo atmosferos – užuot tai atlikę, mes net išrenkame juos mūsų visų vardu tvarkyti bendrų valstybės reikalų. Manau, būtent visuomenės nepasiruošime atmesti tokius veikėjus ir slypi pagrindinės korupcijos egzistavimo šaknys. Žiniasklaida, turėdama galingą viešumo įrankį, šioje kovoje juo naudojasi, deja, neskaidriai. Kol čia bus vadovaujamasi principu, kad vieną mušu – nesvarbu, kaltas ar ne, o kito – neliečiu, nes jis mūsiškis, tol žiniasklaida pati bus šių reiškinių daugintoja. Manau, kad tik visiškas skaidrumas ir nešališkumas gali atkurti pastruoju metu pašlijusią „ketvirtosios valdžios”reputaciją.

Neseniai nuskambėjęs ir žiniasklaidos greitai pamirštas skandalas, susijęs su Verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus sulaikymu, verčia į šį įvykį pažvelgti atidžiau. Kad ir kaip keista, žiniasklaida į šį sulaikymą reagavo gan santūriai, net susidarė įspūdis, kad ji buvo sulaikytojo pusėje. Užuot prokuroriškai kaltinus, jam net buvo suteiktas eteris pasiteisinti. Ir labai greitai ši istorija tiesiog dingo iš žiniasklaidos akiračio. Apie tai teko pasikalbėti ir su kolegomis iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK). Pokalbio metu buvo išsakyta įdomi prielaida, kad oficiozinė žiniasklaida taip neapkenčia dabartinių politikų, kad jai net nesinori nukreipti publikos dėmesio nuo nuolatinių kalbų apie tai, kokie valdantieji blogi.

Deja, valdantieji šio egzamino taip pat neišlaikė ir užmynė ant to paties grėblio, ant kurio jau ne kartą lipo didieji moralizuotojai – konservatoriai: jie puolėsi lopyti lobizmo įstatymą. Didesnio kuriozo už lobizmą, kovojant su korupcija, vargu ar begali būti. Nors tai ir sunku, kviečiu įsiklausyti be nereikalingų emocijų. Lobistas – tai legalus verslininkas, kuris gauna piniginį atlygį už tai, kad „pramuša” įstatymų leidžiamoje arba vykdomojoje valdžioje jį nusamdžiusiam verslinkui ar kitam asmeniui naudingą sprendimą. Įsivaizduojate? Kas tai, jei ne legaliai įteisinta korupcija?.. Lobizmas – tai sena, ir, kiek žinau, gerokai kritikuojama JAV politinio gyvenimo tradicija. Lietuvoje, net neįsigilinęs į Europos tradiciją, šį įstatymą prastūmė ponas Andrius Kubilius po savo kelionės į JAV. Man, dirbant Seime, teko vadovauti darbo grupei ir sukaupti didžiulį kiekį informacijos, kuri leidžia daryti išvadą, kad lobizmo įteisinimas ne tik neišsprendžia korupcijos problemų, bet ir yra ydingas saviapgaulės precedentas, nes manoma, kad būtent tai ir panaikins kyšininkavimą.

Korupcija

Beje, jeigu tai priimtume už dogmą, tai kai kurie neskaidrūs ir neobjektyvūs žurnalistai ir turėtų būti traktuojami kaip patys didžiausi lobistai! Tačiau, kai mes tada darbo grupėje taip pareiškėme, jie ir pirmieji sukilo, kad jų mes net nebandytume liesti. Pamenu, „Lietuvos rytas” man net primetė kaltę, kad esu buvęs LPK Prezidentas. Taip, esu buvęs, ir ne tik Prezidentas. Be nereikalingo kuklumo galiu pareikšti, kad šios organizacijos įkūrimo idėja yra mano asmeniškai parsivežta dar 1988 m. pradžioje (kai Sąjūdis dar tik kūrėsi!) ir su bendraminčiais po gerų metų dar sovietų Lietuvoje realizuota. Ir jokia tai ne lobistų organizacija, o garbingų Lietuvos sūnų ir dukrų sambūris, kuris svariai prisidėjo Lietuvai iškovojant Nepriklausomybę. Apie tai byloja istoriniai šaltiniai ir betarpiški tų įvykių dalyviai ir liudininkai, kurių gretos, deja, vis labiau retėja. O kiek buvo norinčiųjų konfederaciją sunaikinti ir suniekinti, bet šis kūdikis sėkmingai gyvuoja jau 31 metus ir, seniai išaugęs iš vystyklų, stengiasi kurti geresnę bei teisingesnę Lietuvą.

Sprendimų priėmėjai, kokiais yra Prezidentas, Seimo nariai arba ministrai, prieš priimdami sprendimus (o ypač tokius, kurie įtakoja visų arba daugumos šalies gyventojų veiklą ir gyvenseną) privalo surengti plačią diskusiją ir išmintingai pasverti visus „už” ir „prieš”. Be to, tam reikia ir mokslinės anlizės, kuri leistų įvertinti esamą situaciją ir kaip ji pasikeis po vienų ar kitų teisės aktų atsiradimo ar pakeitimo. Net LR Konstitucija numato, kad valstybės suverenas ar, kitaip tariant, šeimininkas yra Tauta. Ji valdo arba tiesiogiai, ypatingais atvejais – per referendumus, arba per Tautos išrinktus atstovus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi Lietuvos valstybės piliečiai, politikai, verslininkai, darbininkai, mokslininkai, menininkai ir kiti asmenys turi teisę dalyvauti teikiant siūlymus ir diskutuoti apie ruošiamus sprendimus. Tai jie gali padaryti tik bendraudami.

Bendravimas vadovaujantis lobizmo įstatymu leidžia man, užsiregisravus lobistu, gauti atlygį – jeigu aš paveiksiu kurį nors sprendimo priėmėją priimti mano pinginio atlygio mokėtojui naudingą sprendimą. Tai – neoliberalų atvirai deklaruojama ideologija, kad viskas perkama ir parduodama, nes neva viskas yra prekė ar paslauga. Taip jie atstovavimą bendriems Tautos interesams suveda tik į prekinius pinginius santykius ir politiką, t.y. valstybės reikalų tvarkymą, paverčia verslu. O tai – ne kas kita, kaip įeisinta korupcija, nes, esant tokiam požiūriui, nebelieka vietos bendriems intresams – lieka tik mano asmeninė nauda, nes aš, norėdamas ją gauti, darysiu viską, kad „pramuščiau” man reikalingą sprendimą.

Žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Diametraliai priešinga bendravimo ir pasitikėjimo kultūra kuriama Europoje, ypač Skandinavijos šalyse. Ten lobizmas neskatinamas, o puoselėjama socialinė partnerystė. Verslo organizacijos dar nuo gildijų laikų (apie 200 metų) buriasi į asociacijas (konfederacijas), mokslo, medicinos, meno, socialiniai darbuotojai, jaunimas – į taip vadinamas nevyriausybines visuomenines organizacijas. Jie diskusijų būdu išgrynina bendrus tai ar kitai socialinei grupei interesus, aktualias problemas bei numato jų sprendimo būdus. Šios struktūros bendrauja tarpusavyje – kaip pavyzdžiui, darbdaviai su profesinėmis sąjungomis ar verslo ir mokslo organizacijos. Taip yra viešai išdiskutuojami ir surandami gan išmintingi pasiūlymai, kurie teikiami sprendimų priėmėjams, t.y. politikams. Ir taip surandami šiuo metu galimi optimalūs sprendimai arba sutariama pataisyti nevykusius. Būtent taip ir plėtojama bei puoselėjama socialinė partnerystė, kuri, kas ypač svarbu, aukščiau iškelia bendrus tikslus prieš individo siekį pasipelnyti bet kokia kaina.

Anksčiau jau teko rašyti, kad, dirbdamas su Skandinavijos partneriais, neblogai susipažinau su jų sėkmės istorijomis ir gan aukštu visuomenės pasitikėjimu savo politikais – kaip ir politikų aukšta elgesio kultūra, besiremiančia dialogu ir bendradarbiavimu. Išnaudodamas sukauptas mokslo ir praktikos žinias, sukūriau Skaidrumo sistemos koncepciją. Ji turėtų išsiplėtoti į visos valstybės Skaidrumo sistemą, kurios įgyvendinimui reikia priimti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tačiau tam mūsų politikai dar nepsiruošę. Čia noriu paminėti tik vieną sudedamąją sistemos dalį, kuri gan svarbi. Siūlau atsisakyti lobizmo kaip atgyvenos ir pereiti prie modernesnių ir demokratines vertybes labiau atspindinčių socialinės partnerystės santykių.

Siekiant kuo didesnio skaidrumo, viena iš Skaidrumo sistemos sudedamųjų dalių turi tapti politikos – verslo- profesinių sąjungų – kitų socialinių grupių asocijuotų struktūrų bendradarbiavimo modelis. Tokio modelio pagrindiniai principai būtų:

  1. A) Asocijuotų struktūrų realus gyvybingumas ir aiški atstovaujama grupė.
  2. B) Politikų privalomumas tartis ir įsiklausyti bei įvertinti naudingus valstybei siūlymus.
  3. C) Viso bendradarbiavimo, pradedant susitikimų planavimu, jų vyksmu ir baigiant sprendimų – susitarimų priėmimu, visiškas skaidrumas ir viešumas.
  4. D) Išimčių atskiriems verslo subjektams ar atskiram asmeniui netoleravimas ir užkardymas.

Tai nereiškia, kad politikai ir šalies vadovai negali tartis ar susitikti su atskirais asmenimis ar jų grupėmis. Tik tai neturi būti slapta (išskyrus atvejus, kai tai susiję su šalies nacionalinio saugumo interesais) ir negali būti proteguojamos ar suteikiamos išskirtinės privilegijos vienai kompanijai ar asmeniui. Norint to išvengti, būtina pagal galimybes (vėlgi išskyrus objektyviai skubius, nenumatytus atvejus) tai viešai skelbti politiko darbotvarkėje.

Taisyklė: siekiant visos bendruomenės konsoliduotų pastangų susitarti ir kartu kurti Gerovės valstybę, priimtiniausia visų socialinių grupių bendravimo forma yra dialogas ir skaidrus viešumas. Lobizmas atmestinas kaip atgyvena, skatinanti korupciją ir negatyvius socialinius reiškinius.

Grafiškai tai būtų:

P – Vps-As-D- Vr, kur

P- politikai ar jų grupės;

Vps- viešas paskelbimas apie būsimus kontaktus( privalomas);

As – asocijuotos struktūros, būtinai deklaruojančios konkrečius atstovaujamus narius;

D – dialogas įvairiomis diskusijų, susirašinėjimo, pasiūlymų bei jų aptarimo, seminarų, konferencijų formomis;

Vr – pasiektas rezultatas, arba ne, bet būtinai viešai paskelbtas.

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Šių kriterijų gali būti ir daugiau, bet, manau, svarbiausia yra principas. Susitarti, kad nėra atskiros politikų, verslo, žiniasklaidos, kultūros veikėjų ir pan. valstybės – yra vieninga valstybė Lietuva. Viskas šiame pasaulyje yra persipynę ir, kaip taisyklė, vyksta kartu. Juk politikai arba partijos nariai tuo pačiu gali būti  ir verslo ar kitos socialinės sferos darbuotojai. Lygiai kaip verslininkai ir  kompanijų savininkai, vadovai yra rinkėjai. Taip kad norintieji politikus visiškai atskirti nuo kitų socialinių grupių ir ypač verslininkų įtakos elgiasi neišmintingai. Valstybę sudaro jos piliečiai ir jie ją kuria, joje gyvena ir veikia. Veikia dažnai įvairiose persipynusiose sferose ir reiškiasi įvairiuose amplua. Todėl įvairių socialinių šalies gyventojų sferų bendravimas yra būtinas ir skatintinas. Šalies valdymas turi būti orientuotas į kuo platesnių gyventojų sluoksnių interesų teigiamą realizavimą ir jų bendrą veikimą siekiant bendros ir asmeninės naudos. O svarbiausia – geranoriškos, solidarios, vieningos ir teisingos visiems čia gyvenantiems visuomenės ir valstybės.Tai pasieksime supratę, kad kartu galima žymiai daugiau nuveikti, geriau ir laimingiau gyventi.

teksto autorius – Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.07.07; 17:32

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas vėl kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį – prašo pateikti visą reikšmingą informaciją, susijusią su teisėjais, pripažintais specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Priminsiu, asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad atitinkamas asmuo galimai galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja naujų, svarbių, specialųjį liudytoją kaltinančių duomenų, specialusis liudytojas gali įgyti įtariamojo statusą.
 
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tad labai keista, kad savivaldos institucija kišasi į ikiteisminį tyrimą, prašydama suteikti informaciją apie tai, kas kol kas gali būti paslaptis. Ir štai kodėl.
 
Ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo sėkmė dažnai priklauso nuo to, kiek ilgai ikiteisminio tyrimo pareigūnas moka išlaikyti paslaptyje tam tikras ikiteisminio tyrimo detales. Pirma laiko paskleista informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ne tik gali pasmerkti nesėkmei tiriamą bylą, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kitų asmenų teises. Parengtinio (ikiteisminio) tyrimo paslaptis yra viena iš tų procesinių teisinių priemonių, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali pagelbėti sprendžiant ikiteisminiam tyrimui keliamus uždavinius, padeda užtikrinti sėkmingą baudžiamosios bylos tyrimą bei apsaugoti atskirų asmenų teises bei teisėtus interesus.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Galima padaryti prielaidą, kad kai kurie teisėjai labai susirūpino, ar tyrimo eigoje ir jiems nebus suteiktas specialaus liudytojo statusas, neatsižvelgiant į „nekaltumo prezumpciją“, į kurią keistai apeliuoja Teisėjų tarybos pirmininkas.
 
Matyt, šį kartą STT užčiuopė labai stambią galimai korumpuotų asmenų grupę ir trauktis nesiruošia. Palinkėkime STT sėkmės.
 
2020.06.10; 07:00

Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.

Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.

Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.

Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį  miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.

Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.

Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.

Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.

Politinė korupcija

Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.

Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.06.05; 09:13

Lietuvos bankų asociacijos prezidentu laikinai paskirtas Aidas Budrys. LBA nuotr.

Laikinai eiti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento pareigas paskirtas ilgametis asociacijos darbuotojas ir dabartinis viceprezidentas Aidas Budrys, ketvirtadienio vakarą pranešė LBA.
 
LBA valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti reikalingas funkcijas ir gavusi M. Zalatoriaus prašymą laikinai suspenduoti jo pareigas, laikinai sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą.
 
Tokį sprendimą LBA valdyba, kurioje dalyvauja bankų „Danske Bank“, „Luminor“, SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių banko atstovai, priėmė ketvirtadienį sušaukto neeilinio valdybos posėdžio metu.
 
Laikinai paskirtas vadovas A. Budrys užtikrins tolesnį būtiną asociacijos funkcijų vykdymą ir finansų sektoriaus atstovavimą.
 
Bankų sektoriaus dalyviai yra sunerimę dėl viešai paskelbtos informacijos ir pareikštų įtarimų LBA prezidentui bei pabrėžia, kad bankai savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais etikos standartais ir skaidrumo principais, jų principingai laikosi.
 
LBA nariai yra pasiruošę bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir suteikti visą reikalingą informaciją, kad į visus kylančius klausimus dėl lig šiol pareigas ėjusio LBA prezidento M. Zalatoriaus veiklos būtų atsakyta.
 
Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas M. Zalatorius buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
 
Kaip teigė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
 
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 00:30

Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
 
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
 
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
 
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
 
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą.
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
 
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
 
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
 
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
 
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
 
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 05:42

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, komentuodamas Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą, sako, kad žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.
 
E. Pašilis antradienį pranešė, kad taip pat sulaikyti dar 4 asmenys.
 
„Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad LVK prezidentas, pasinaudodamas savo padėtimi, pažintimis ir santykiais, atstovaudamas jos narių, taip pat kitų subjektų interesams, galimai už neteisėtą piniginį atlygį darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir sprendimus“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė E. Pašilis.
 
„Akivaizdu, kad (…) konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms. Kyla pagrįstų klausimų, kad žalą galėjo padaryti visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinės prievolės visiems Lietuvos piliečiams“, – kalbėjo E. Pašilis.
 
Jis akcentavo, kad „ikiteisminis tyrimas nėra nukreiptas prieš bankus ar sąžiningai veikiantį verslą.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 04:00

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis, Prezidentūrai įvertinus situaciją dėl antradienio rytą sulaikytų Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus bei Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, sako, kad Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja.
 
„Prezidentas nuo pirmųjų savo kadencijos dienų korupcijos mažinimą laiko vienu iš savo veiklos prioritetų ir bendraujant su STT ar kitų teisėsaugos institucijų vadovais nuolat akcentuoja, jog Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų, kuriems įstatymai negalioja. Prezidentas neabejoja, kad tai užtikrins kompetentingų institucijų principingą ir profesionalų darbą, nepriklausomą nuo politinės aplinkos pokyčių.
 
Prezidento vertinimu, valstybės institucijų sprendimai turi būti priimami įsiklausant į visų visuomenės grupių atstovų nuomones. Įstatymų leidybos procese įvairios visuomenės grupės, tarp jų ir verslo organizacijos, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ar piliečiai, turi teisę pateikti savo argumentus ir būti išklausyti. Šios nuostatos prezidentas laikosi teikdamas įstatymines iniciatyvas ir priimdamas sprendimus dėl jam pateiktų įstatymų projektų“, – teigiama Eltai atsiųstame Prezidentūros komentare.
 
Anot prezidento, dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas.
 
„Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas. Jei kyla įtarimų, kad elgiamasi priešingai, teisėsaugos institucijų pareiga yra sustabdyti tokį įtartiną veikimą“, – teigė A. Bubnelis.
Prezidentūra. Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotr.
 
Kiek anksčiau antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad asociacijų vadovai buvo suimti, gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą.
 
Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
 
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
 
Iš viso sulaikyti 6 asmenys.
 
ELTA taip pat primena, kad V. Sutkus prajusią savaitę Prezidentūroje kartu su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo, kad, jei bus priimtos prezidento siūlomos laikinos darbo jėgos apmokestinimo mažinimo iniciatyvos, tai nedarys įtakos darbuotojų darbo užmokesčio mažėjimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 00:30

Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
 
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
 
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
 
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
 
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
 
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
 
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
 
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
 
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
 
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
 
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
 
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:04