Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
 
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
 
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
 
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
 
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 02:00

Buvęs Austrijos vicekancleris ir kraštutinių dešiniųjų politikas Heinzas Christianas Strache penktadienį buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir jam buvo skirta lygtinė 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
 
Vienos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsigaliojęs, pasibaigė liepos mėnesį prasidėjęs teismo dėl korupcijos procesas.
 
Byla buvo susijusi su 10 tūkst. eurų suma, kurią H. Ch. Strache kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai paaukojo Vienos privačios sveikatos klinikos valdytojai. Tuo metu H. Ch. Strache buvo partijos pirmininkas.
 
Klinikos valdytojas, H. Ch. Strache draugas, buvo kaltinamas kyšininkavimu, tačiau abu vyrai šiuos kaltinimus atmeta.
 
Austrijos prokuroras teigė, kad ši auka buvo bandymas nusipirkti įstatymo pakeitimą, kuris leistų klinikos valdytojui gauti gydymo išlaidų kompensaciją tiesiogiai iš Austrijos valstybinio sveikatos draudimo fondo. Klinika prieigą prie pinigų gavo 2018 metais.
 
H. Ch.Strache, neigęs bet kokius neteisėtus savo veiksmus, galėjo būti nuteistas kalėti iki penkerių metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.28; 00:01

„Rodčenkovo dvikova“

„Rodčenkovo dvikova“ – nauja leidyklos „Briedis“ knyga, kurioje buvęs Maskvos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas atvirai pasakoja, kaip pamažu Rusijoje buvo paminti bet kokie sąžiningo sporto daigai, demaskuoja įžūlaus melo, sisteminio dopingo vartojimo, pergalės bet kokia kaina ir Sočio žaidynių machinacijų sistemą.

Netrukus viso pasaulio sporto aistruolių dėmesį prikaustys dėl COVID-19 į šiuos metus nukeltos Tokijo olimpinės žaidynės. Liepos 23 d. per žaidynių atidarymo ceremoniją į Tokijo olimpinį stadioną nešdami savo valstybių vėliavas pirmąkart žengs du atstovai – sportininkas ir sportininkė. Bet Rusijos vėliavą nešančios sportininkų poros šiame parade neišvysime.

Po to, kai buvo atskleista visą sporto pasaulį šokiravusi informacija apie 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse veikusią Rusijos vyriausybės finansuojamą sisteminę dopingo programą, Pasaulinė antidopingo agentūra 2015 m. sustabdė Rusijos antidopingo centro veiklą, o po išsamių tyrimų Tarptautinis olimpinis komitetas ėmėsi beprecedenčių veiksmų – diskvalifikavo Rusiją iš olimpinių žaidynių.

2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, diskvalifikavus atskiras sporto šakų federacijas ir dėl dopingo įkliuvusius sportininkus, Rusija dalyvavo, bet šalyje klestėjusiai (ar tebeklestinčiai) sisteminei dopingo vartojimo kultūrai įveikti ir padaryta pažanga įtikinti Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) bei Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) penkerių metų pasirodė per maža. Todėl Tokijuje dalyvaus tik olimpinį kelialapį ir neutralių sportininkų statusą užsitikrinę Rusijos olimpiečiai.

Kas taip supykdė tarptautines sporto organizacijas bei WADA ir kas vis dėlto įvyko per rusams itin sėkmingas Sočio žaidynes?

„Rodčenkovo dvikovoje“ – nesumeluota Rusijos sporto dopingo istorija, su kuria pirmąkart buvo galima susipažinti „Oskarą“ pelniusiame Bryano Fogelio dokumentiniame filme „Ikaras“. Ne vienam Rusijos olimpiečiui Sočyje iškovoti medalį padėjo beveik neaptinkamas steroidų mišinys „Hercogienės kokteilis“, kurį sugalvojo Rusijos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas, falsifikuojami ir sukeičiami šlapimo mėginiai, ranka rankon dirbantys Sočio olimpinės laboratorijos tyrėjai, korumpuoti dopingo kontrolės pareigūnai ir visą šią akiplėšišką, sąžiningo sporto idėją paminančią operaciją akylai stebinti Federalinė saugumo tarnyba (FST).

Autobiografinėje knygoje Grigorijus Rodčenkovas, daugiau nei dešimt metų vadovavęs WADA akredituotai antidopingo laboratorijai Maskvoje, savo pasakojimą pradeda nuo asmeninės pažinties su dopingu, kaip jis, tada dar 22 metų Maskvos universiteto chemijos studentas ir bėgikas, pats išbandė steroidų ampules, kaip atsitiktinai sporto laikraštyje pamatęs skelbimą 1985 m. atėjo į tuometį SSRS fizinės kultūros mokslinių tyrimų ins­titutą, kaip klupdamas ir vėl kildamas keliavo klaidžiais Rusijos sporto struktūrų laboratorijų labirintais iki pat didžiausios apgaulės sporto istorijoje – 2014 m. Sočio žaidynių.

Bet aferos grasinosi išlįsti į dienos šviesą, būti Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriumi tapo labai pavojinga, todėl kino kūrėjo Bryano Fogelio padedamas G. Rodčenkovas pabėgo į Ameriką ir stojo į priešingą – tiesos sakytojų pusę. Jis ne tik viešai papasakojo apie savo vadovautos laboratorijos, FST ir valdžios machinacijas Sočio žaidynėse, bet kartu su teisininkais ypač prisidėjo prie to, kad 2019 m. pabaigoje JAV Atstovų rūmai, o po metų – ir JAV Senatas priimtų vadinamąjį Rodčenkovo antidopingo įstatymą, leidžiantį nustatyti bau­džiamąsias ir civilines sankcijas už tarptautinį sukčiavimą dopingu, kelti sukčiams bylas ir privačius civilinius ieškinius, o sportininkams ir rėmėjams suteikė teisę kreiptis į JAV federalinį teismą ir išieškoti žalą iš asmenų, kurie sukčiavo varžybose.

Šį įstatymą savo parašu patvirtinęs tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas netgi privertė sunerimti pačią Pasaulinę antidopingo agentūrą, nes, kitų šalių atstovų ir WADA tikinimu, priėmus šį Rodčenkovo įstatymą JAV teisinė sistema peržengia JAV ribas ir imama taikyti visiems dėl dopingo įkliuvusiems asmenims. Šio įstatymo pažeidėjams gresianti bausmė išties verčia kilstelėti antakius: bauda iki 1 milijono JAV dolerių ir laisvės atėmimas iki dešimties metų.

George‘as Orwellas rašė apie dvejamintę ir paaiškino, ką ji reiškia: „Žinoti ir nežinoti, suvokti absoliučią tiesą, o sakyti kruopščiai sumontuotus melus.“

Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.

Šios knygos autorius G. Rodčenkovas sako: „Aš įkūniju šią orvelišką dvejamintę: buvau atsidavęs Sovietų Sąjungos ir Rusijos sportui, tačiau savo paties šalyje esu smerkiamas kaip išdavikas. Esu viena iš priežasčių, kodėl 2004–2014 m. mano šalis laimėjo tiek daug olimpinių medalių, bet taip pat dėl manęs ji buvo išspirta iš olimpinio judėjimo.

Mano pavardė vis pasirodo tarptautinėje spaudoje, bet iš tiesų aš esu vaiduoklis. Turbūt esate girdėję apie lapę ir vištidę. Taigi aš buvau lapė. Pastačiau vištidę. Ir tada suvalgiau vištas. Žinoma, aš nedirbau vienas, aš vadovavau Rusijos dopingo operacijai atidžiai prižiūrimas slaptosios tarnybos – FST, buvusios KGB. Sporto ministerija sekė kiekvieną mano veiksmą. O visa tai vyko akylai stebint pačiam sporto apsėstam dziudo fanatikui prezidentui Vladimirui Putinui.(…)

Puikiai žinau, kad gyvenu akivaizdžių prieštarų pasaulyje – padedu toms pačioms organizacijoms, iš kurių tyčiojausi ir niekinau, kad jos ištirtų ir išaiškintų mano buvusius bendrininkus Rusijoje. Taip, lapė sugrįžo į vištidę ir nerimauja dėl vištų gerovės! Neatsiprašinėju dėl to, ką padariau. Anksčiau dariau tai, ką turėjau padaryti; dabar darau tai, ką renkuosi daryti. Skirtumas yra milžiniškas.“

2021.08.21; 08:00

JAV pirmoji ponia Jill Biden ir JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Saulius Kizelavičius

Šiandien vėl norėčiau tęsti aktualumo neprarandančią temą: kokie tikrieji JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Vladimiro Putino susitarimai dėl Ukrainos.

Vėl, kaip ir praėjusį kartą (straipsnis „JAV prezidentas Džo Baidenas – misteris „pakazuha“?; slaptai.lt), remsiuosi buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo, ekonomisto, analitiko Andrėjaus Ilarionovo, jau senokai gyvenančio JAV, įžvalgomis, pagarsintomis videointerviu „Asmeniniai santykiai“ (youtube.com).

Tame interviu, duotame JAV atsargos karininkui Garry Tabaxui, paminėtas ir Lietuvos vardas. Ne itin palankiame kontekste. Lietuvos politikus A.Ilarionovas vertina kaip protingus, į kurių nuomonę pravartu įsiklausyti. Tačiau tąsyk A.Ilarionovas prisiminė aukšto rango Lietuvos politiką (neurodydamas pavardės), kuris džiaugėsi, kad Ukraina tapo itin saugi JAV prezidentu tapus Dž.Baidenui. A.Ilarionovo manymu, tas Lietuvos politikas sakė netiesą. Dž.Baidenui atėjus į Baltuosius rūmus Ukraina kaip tik atsidūrė dideliame pavojuje. Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis viename savo straipsnyje, kurį publikavo ir Amerikos leidiniai, apgailestavo, jog Dž.Baidenas išduoda Ukainą: V.Putinui neša sviedinius, kuriais šis vėliau bombarduoja Donbasą ir Luhanską.

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Amerikoje senokai įsikūrusio A.Ilarionovo komentarų stiprybė neabejotina: šis analitikas lygina politikų pareiškimus su konkrečiais jų darbais. A.Ilarionovui ne tiek svarbu, ką teigia politikas, ką tvirtina darysiąs. Svarbiausia – politiko darbai. Tik lyginant žodžius ir konkrečius darbus įmanoma suprasti, ko vertas prezidentas, premjeras ar Parlamento vadovas.

A.Ilarionovas apgailestauja, kad ir plačioji Ukrainos visuomenė, deja, kaip tas Lietuvos politikas, vis dar žavisi Dž.Baidenu nepastebėdami, jog šis nekenčia Ukrainos. Kuo A.Ilarionovas remiasi, taip sakydamas? Pavyzdžiui, Dž.Baidenas visai neseniai Vašingtone susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja (A.Ilarionovas mano, kad ji iš tiesų gerokai daugiau surinkusi balsų nei Aliaksandras Lukašenka, todėl ji jau pirmąjame ture nurungė „Batką“, jei tik nebūtų klastojami rinkimų rezultatai). Tačiau apie šį susitikimą Baltieji rūmai nieko konkretaus, nieko oficialaus nepranešė. Tylėjo. Keista, mat kai Dž.Baideno patarėjai skambina Rusijos žvalgybos bosui, ši žinia plačiai reklamuojama oficialiuose JAV valdžios internetiniuose puslapiuose. Kodėl Dž.Baidenas, rinkiminės kampanijos metu labai garsiai šaukęs, jog visur rems demokratijas ir murkdys diktatorius, nenori garsiai prisipažinti, jog kalbėjosi su rinkimus Baltarusijoje laimėjusia, tačiau diktatoriaus į šoną nustumta S.Cichanauskaja? Dž.Baidenas bijo A.Lukašenkos? Dž.Baidenui – nusišvilpt į demokratiją?

Andrejus Ilarionovas. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau Dž.Baideno susitikimas su S.Cichanouskaja, pasak A.Ilarionovo, bado akis pirmiausia dėl kitų priežasčių. Su S.Cichanauskaja rado laiko ir noro susitikti, o su į Vakarus einančiu, demokratiją kuriančiu, su okupantais narsiai kovojančios Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu – vis nesusitinka. Per septynetą pastarųjų mėnesių nerado nei laiko, nei noro kalbėtis su V.Zelenskiu. Net telefonu vengė šnekėtis. Vieno oficialaus telefoninio pokalbio metu net numetė ragelį – nutraukė pokalbį. Beje, toks elgesys didžiojoje politikoje – nepriimtinas. Susitikimą su V.Zelenskiu suplanavo tik rugpjūčio 30-ąją, kai JAV Kongresas – atostogauja. vasaros pabaiga pasirinkta specialiai. Kad V.Zelenskio komanda turėtų kuo mažiau galimybių akis į akį šnekėtis su Amerikos kongresmenais, senatoriais. Mieliausiai, dažniausiai Dž.Baidenas šnekučiuojasi su V.Putinu – ne tik akis į akį Ženevoje, bet ir telefoninio ryšio pagalba, beje, nė karto nenumesdamas ragelio. Pasak A.Ilarionovo, Donaldas Trampas (Donald Trump) taip niekad nesielgė: prieš kalbėdamasis su V.Putinu pirmiausia surengdavo pokalbį su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Ką byloja toks Dž.Baideno elgesys? Kodėl jis nemyli Ukrainos? O jei nekenčia – ko konkrečiai nekenčia? Juk Dž.Baideno priešrinkiminė programa buvo labai proukrainietiška. A.Ilarionovas netiki versija, kad tokio pasikeitimo kaltininkė – Kinija. Esą atėjęs į valdžią Dž.Baidenas pamatė, jog tikrasis JAV priešas – ne Rusija, o didžioji Kinija. Ar Amerikai, atsūmusiai Ukrainą, bus lengviau tramdyti Kiniją?

Tikroji Dž.Baideo neapykantos Kijevui priežastis – jo sūnelio verslai Ukrainoje. Pasirodo, Ukrainoje vis dar nenutraukta baudžiamoji byla, kurioje įrašyta ir verslu šioje šalyje užsiėmusio Dž.Baideno sūnaus pavardė. Tereikia prisiminti, kaip 2015-2016-aisiais, dar nebūdamas JAV prezidentu, Dž.Baidenas šantažavo tuometinį Ukrainos vadovą P.Porošenką. Reikalavo, kad byla prieš jo sūnų būtų nutraukta, kad Ukrainos generalinis prokuroras, išdrįsęs pakelt ranką prieš jo sūnų, būtų nedelsiant pašalintas iš pareigų. Bet, pasirodo, Ukraina turi stuburą. Ji stengiasi korupciją pažaboti visose srityse. Ji, siekdama turėti draugų ir partnerių, neatsisako savarankiškos politikos, nesiruošia tapti pastumdėle, klusniai vydančia kiekvieną užgaidą. Taigi byla, kurioje minimas Dž.Baideno sūnus, Ukrainoje vis dar neuždaryta. V.Zelenskis ir negali, ir nenori kištis į teisėsaugos institucijų veiklą, grdi, tą Dž.Baidenui nemalonią temą vertėtų uždaryti „visiems laikams“.

Garry Tabax

Štai tokią nuomonę susidariau klausydamas A.Ilarionovo ir G.Tabaxo pašnekesio. Ar tai reiškia, jog galima teigti, esą dėl savo asmeninių reikalų Dž.Baidenas išduoda valstybinius reikalus? Ar galima manyti, jog Dž.Baidenas – nesąžiningas politikas, dėl į teisėsaugos akiratį patekusio sūnaus galimų klystkelių pasiryžęs šantažuoti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos (ukrainiečiai jau prarado 13 tūkst. karių).

A.Ilarionovas mano, kad Dž.Baideno neapykanta viskam, kas ukrainietiška (neskiria finansinės paramos, o jei ir duoda, tai – labai mažai; nesuteikia vlties, jog Ukraina artimiausiu metu taps NATO nare arba bent jau strategine JAV partnere; neduoda rimtų ginklų; neskuba akredituoti JAV ambasadoriaus Kijeve), – tėra asmeninis jo nusiteikimas. Neleistinas, netoleruotinas.

Laimė, taip elgdamasis Dž.Baidenas – gana vienišas. Jis neturi daug šalininkų. Tiek jo partijoje, tiek administracijoje, tiek Kongrese – daug politikų, kurie įsitikinę, jog Ukrainą būtina ginti nuo Kremliaus išpuolių.

Šiuos niuansus Lietuvos piliečiams, man regis, vertėtų įsidėmėti. Mums reikia žinoti ne tik, kas buvo Barakas Obama, Donaldas Trampas. Mums gyvybiškai svarbu susigaudyti, kas iš tiesų yra šiandieninis Amerikos vadovas Dž.Baidenas. Tačiau ar pagrindiniuose Lietuvos internetiniuose portaluose bei stambiausiose Lietuvos televizijos laidose nagrinėjama Dž.Baideno neapykantos Ukrainai tema?

2021.08.09; 09:40

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais kreipėsi į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas prašydami pradėti tyrimus dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų laiku nedeklaruojant artimų santykių su architekte, kurios įmonės gaudavo pelningus užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės, bei galimų protekcijų ir korupcijos.
 
„Nevertiname R. Šimašiaus asmeninio gyvenimo peripetijų, tačiau jis eina Vilniaus mero pareigas ir dėl to kyla rimtų įtarimų dėl jo netinkamo viešųjų ir privačiųjų interesų laikymosi, elementarių sąžiningumo ir skaidrumo principų negerbimo bei dėl galimų korupcinių schemų proteguojant savo sutuoktinę Gilmą Teodorą Gylytę ir jos įmonę UAB „DO architects“.
 
Pirma, niekam nekyla abejonių, kad santykiai neatsiranda per vieną diena, kaip ponas Šimašius bandė aiškinti. Taigi kyla natūralūs klausimai – kiek laiko buvo slepiami mero R. Šimašiaus santykiai su nauja žmona bei kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje? Pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašius pastaraisiais metais gyveno nuolatiniame interesų konflikte nedeklaruodamas savo artimų santykių ir tokiu būdu galėjo daryti netiesioginę įtaką dabartinės žmonos naudai.
 
Antra, mūsų frakciją pasiekė informacija, kad savivaldybėje galimai viešėjo korupcinė schema, kurios pagalba galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba proteguojant savo pasirinktus projektuotojus, sudarant jiems išskirtines sąlygas laimėti neskaidrius konkursus, todėl tokiomis aplinkybėmis išsamus tyrimas būtinas.
 
Trečia, pažymėtina, kad ir R. Šimašiaus naujos sutuoktinės pusbrolis Benediktas Gylys per savo paties paramos fondą BGF taip pat turėjo ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe ir jos kontroliuojama VšĮ „Go Vilnius“. Nors ir gerokai pavėluotai, bet ryšys su nauja žmona jau deklaruotas, tačiau apie sutuoktinės pusbrolį Benediktą Gylį dar niekur neužsimenama, kai tuo tarpu jis buvo didžiausias R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos rėmėjas. Taigi, panašu, kad R. Šimašius yra įsivėlęs į giminystės verslo UAB, kuriame buvo sudarytos palankios sąlygos galimai naudotis mokesčių mokėtojų pinigais asmeninei naudai per būsimą sutuoktinę gauti, bet ir gauti naudą rinkimų metu“, – sako Ž. Šilgalis.
 
Jo teigimu, jau žinomi faktai rodo, kad R. Šimašius, nevengęs kaltinti įvairių politinių oponentų, pats ciniškai naudojosi savo tarnybine padėtimi, toleravo nepotizmą bei galimai pažeidinėjimo įstatymus. Primintina ir tai, kad Vilniaus meras aktyviai gindamas partnerystės įstatymo būtinumą argumentuodavo, jog tai svarbu ir dėl to, jog būtų galimybės žinoti apie artimus ryšius juos deklaruojant bei tuo būdu išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų, tačiau pats šito nepaisė. R. Šimašiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų“ – Vilniaus miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Valstiečių ir žaliųjų partijos narių taryboje vardu ragina frakcijos narys Ž. Šilgalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 09:00

Panama papers

Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
 
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
 
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
 
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
 
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“.
Šūvis
 
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
 
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
 
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
 
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo.
Politinė korupcija
 
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
 
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
 
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.30; 10:55

Brazilai protestavo prieš J. Bolsonaro. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
 
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
 
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
 
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
 
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
 
Pats prezidentas neigia kaltinimus korupcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.04; 09:43

Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy bylos prokurorai ketvirtadienį paprašė teismo jam skirti šešis mėnesius nelaisvės už rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus.
 
Teismo posėdyje Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy perrinkimo kampanijos 2012-aisiais finansavimo būdus ir paprašė teismo skirti vienerių metų kalėjimo bausmę, iš kurių šeši mėnesiai būtų atidėti, ir 3 750 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.18; 00:30

Penktadalis pacientų (19 proc.) prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais. Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras.
 
Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje po 10 proc.
 
Per 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 m. iki 17 proc. 2020 m.). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.
 
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (27 proc.) teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojęs asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešąsias paslaugas. Daugiausiai taip teigiančių – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.
6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausiai taip manančių – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.
 
Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausiai taip manančių – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.
 
Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš 4 metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje (42 proc. 2020 m., lyginant su 13 proc. 2016 m.). Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančių tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).
 
4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog priimdami sprendimus nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausiai taip manančių – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).
 
„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
 
6 iš 10 gyventojų sutinka (58 proc.), jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausiai taip manančių – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc.
 
Beveik pusė gyventojų (45 proc.) teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.
 
Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.) teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų (angl. sextortion). Daugiausiai taip teigiančių – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.
 
Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.
 
2020 m. spalio 26 d. – lapkričio 19 d. buvo apklausti 1 000 Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko bendrovė „Kantar”.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 00:30

Slovakijos policija sulaikė savo pačių vidaus priežiūros organizacijos vadovą.
 
Policijos tarnybinių nusižengimų tyrimo biuro vadovą Adrianą Szabo ketvirtadienį su antrankiais išsivežė specialusis „Naka“ padalinys kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Slovakijos prokuratūra transliuotojui TA3 patvirtino, kad sankcionavo suėmimą.
 
Kaip tarnybinių nusižengimų biuro vadovas, A. Szabo buvo atsakingas už policijos pareigūnų korupcinių bei kitokių nusikaltimų atskleidimą ir kovą su jais.
 
Dabar jis pats kaltinamas ėmęs kyšius grynaisiais ir elektroniniais prietaisais mainais į tai, kad nebūtų keliamos bylos policijos pareigūnams.
Sulaikymas įvyko politinių diskusijų metu dėl įtariamo liudytojų papirkinėjimo, kurį esą vykdė policijos pareigūnai.
 
Buvęs ministras pirmininkas Robertas Fico, vadovaujantis opozicinei socialdemokratų partijai „Smer-SD“, apkaltino vyriausybę, esą ji suėmė A. Szabo, kad susilpnintų policijos priežiūros instituciją ir ši nebekovotų su korupcija.
 
Dabartinis ministras pirmininkas Eduardas Hegeris atmetė tai kaip „sąmokslo teoriją“. Anksčiau jis apkaltino abi šalies socialdemokratų partijas, esą jos kritikuoja policiją tik todėl, kad pačios yra „organizuoto nusikalstamumo politinis sparnas“.
 
Opozicija cituoja gegužę tariamai į viešumą nutekėjusią informaciją iš vidaus žvalgybos tarnybos SIS.
 
Joje sakoma, kad sulaikytiems įtariamiesiems buvo daromas spaudimas siūlant pinigų ir reikalaujant daryti melagingus pareiškimus opozicijos politikų atžvilgiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.04; 10:24

Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Bulgarijos piliečius ir 64 šios šalies organizacijas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro pranešime.
 
Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.
 
„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, – sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.
 
Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2021.06.03; 09:21

Darbą pradeda Europos prokuratūra. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Birželio pirmąją darbą pradeda Europos prokuratūra. Pirmoji viršvalstybinė prokuratūra bus atsakinga už nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos biudžeto sukčiavimais ir pasisavinimais, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu bei valstybiniu kaltinimu. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM srityje, kai padaroma daugiau nei 10 milijonų eurų žala, pinigų plovimą, Europos Sąjungos fondų lėšų pasisavinimą, aktyviąją / pasyviąją korupciją.
 
Ši nauja Europos Sąjungos įstaiga taip pat galės tirti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą saugant Europos Sąjungos turtą, pajamas ir išlaidas.
 
Europos prokuratūra tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys visiškai nepriklausomai nuo Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų, taip pat nuo valstybių narių. Iki šiol šias nusikalstamas veikas tyrė ir baudžiamąjį persekiojimą vykdė tik nacionalinės institucijos, tačiau jos galėdavo veikti tik savo valstybių teritorijose. Europos prokuratūra, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, bendradarbiaus su Eurojustu, OLAF ir Europolu.
 
Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus. Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais. Į ją pirmajai kadencijai buvo paskirti 22 Europos prokurorai.
 
Lietuvos Europos prokuroras buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, kuris turi daugiau nei 20 metų prokuroro stažą, dirbo įvairiose prokuratūros grandyse, prieš tai jis ėjo Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas, dirbo kovos su sukčiavimu tarnyboje OLAF.
 
Trys Europos deleguotieji prokurorai, kurie betarpiškai funkcijas vykdys savarankiškame biure Lietuvoje. Tai buvę Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vytautas Kukaitis bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
 
Lietuvoje dirbsiantys prokurorai penkerių metų kadencijai yra įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turi nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.
 
Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi, kuri kartu su 22 Europos prokurorais dirbs Liuksemburge. Kitose Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiose bendrijos šalyse iš viso dirbs 140 Europos deleguotųjų prokurorų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.01; 10:19

Čekijos premjeras A. Babišas. EPA-ELTA nuotr.

Čekijos policija pirmadienį pasiūlė prokuratūrai patraukti šalies ministrą pirmininką Andrejų Babišą baudžiamojon atsakomybėn, kadangi su juo susijusi kompanija „Čapí hnízdo“ („Gandralizdis“) įtariama apgaule neteisėtai gavusi iš Europos Sąjungos fondų 50 mln. kronų (apie 2 mln. eurų) dotacijų.
 
Tai žurnalistams pranešė Prahos prokuratūros atstovas Alešas Cimbala.
 
„Prokuratūra šiandien gavo iš policijos dokumentus su pasiūlymu patraukti A. Babišą baudžiamojon atsakomybėn sukčiavimo byloje, kurią žiniasklaida pavadino „Gandralizdžiu“, – sakė jis. – Gautos medžiagos apimtis – daugiau kaip 34 tūkst. puslapių. Su ja susipažins prokuroras, kuris gali pradėti arba nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, taip pat priimti kitą sprendimą“.
 
Policija taip pat siūlo iškelti bylą pagal tą patį kaltinimą vienai iš buvusių A. Babišo padėjėjų Janai Mayerovai. Tyrimas dėl su politiku susijusios bendrovės truko trejus metus ir, pasak žiniasklaidos, buvo baigtas 2019 metais nustačius, kad dotacijos buvo gautos apgaule.
 
Čekijos premjeras kategoriškai neigia jam pateiktus kaltinimus. Jis laiko juos politinių priešininkų provokacija, o dotacijų bendrovei „Gandralizdis“ bylą – užsakyta. Kartą ji jau buvo prokuratūros nutraukta, o dabar ją mėginama atgaivinti artėjant parlamento rinkimams, kurie įvyks šių metų spalio 8-9 dienomis, teigia A. Babišas.
 
Su „Gandralizdžiu“ susijęs skandalas prieš ketverius metus privertė A. Babišą atsistatydinti iš finansų ministro posto tuometėje premjero Bohuslavo Sobotkos Vyriausybėje. Bendrovė netrukus atsisakė dotacijų ir grąžino iki tol gautą sumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.01; 00:30

Ketvirtadienį Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasirašė potvarkį atšaukti šalies ambasadorių Prancūzijoje Clyde`ą Kullį, kuriam iškelta baudžiamoji byla, praneša portalas ERR.
 
Prokuratūros duomenimis, C. Kullis įtariamas lėšų pasisavinimu ir reikalavimų saugoti valstybės paslaptį ir įslaptintą informaciją pažeidimu.
 
C. Kullis dirba Estijos diplomatinėje tarnyboje nuo 1991 metų. Nuo 1992 iki 1996 metų jis buvo Estijos ambasadorius Belgijoje ir nuolatinis atstovas prie NATO. Nuo 1992 iki 1997 metų jis atstovavo Estijai Europos Sąjungoje, 2000-2004 metais – įvairiose tarptautinėse organizacijose. 2004-2008 metais buvo Estijos ambasadorius Vokietijoje.
 
Estijos ambasadoriumi Paryžiuje C. Kullis buvo paskirtas 2019 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.21; 07:44

Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno gydytojai perspėja, kad jo sveikata sparčiai prastėja ir jam bet kurią akimirką gali sustoti širdis, todėl jie prašo leisti suteikti jam pagalbą, informuoja naujienų agentūra AFP.
 
Kovo 31 d. žinomiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų ir kojų bei rankų tirpimo.
 
44 metų A. Navalnas vasarį buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu. Jis įkalintas kolonijoje Pokrovo mieste, apie 100 km į rytus nuo Maskvos.
 
Jo asmeninė gydytoja Anastasija Vasiljeva su dar trimis gydytojais, įskaitant kardiologą Jaroslavą Ašichminą, prašo kolonijos pareigūnų, kad jiems būtų leista nedelsiant apžiūrėti A. Navalną.
 
„Mūsų pacientas gali mirti bet kurią akimirką“, – J. Ašichminas šeštadienį rašė feisbuke.
 
Anot gydytojo, dėl didelio kalio kiekio A. Navalnas turėtų būti paguldytas į reanimaciją stebėjimui, nes jam gali kilti aritmija, ir jis mirtų sustojus širdžiai.
 
Kai kalio kiekis kraujyje viršija 6,0 mmol (milimolius) litrui, pacientui reikia suteikti pagalbą kuo skubiau. Gydytojai pabrėžė, kad A. Navalno kalio kiekis kraujyje siekia 7,1 mmol litrui, todėl jį kuo greičiau reikia apžiūrėti, turint omenyje kraujo tyrimus ir neseniai įvykusį apnuodijimą.
 
2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, o dėl to kaltintas Kremlius.
 
Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai, kaip elgiamasi su A. Navalnu, yra visiškai nesąžininga ir nepriimtina.
 
Be to, daugiau nei 70 pasaulyje žinomų rašytojų, menininkų, aktorių ir akademikų parašė atvirą laišką V. Putinui, reikalaudami, kad A. Navalnui būtų suteikta medicininė pagalba.
 
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra rašytoja J. K. Rowling, istorikai Niallas Fergusonas ir Simonas Schama, Nobelio premijos laureatės Herta Mueller, Louise Gluck ir Svetlana Aleksijevič, aktoriai Benedictas Cumberbatchas, Judeas Law, Vanessa Redgrave ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.18; 00:30

Rusijos prokuratūra prašo Maskvos teismo įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondą ir jo biurus regionuose pripažinti „ekstremistiniais“ ir uždrausti jų veiklą. „Prisidengdamos liberaliais šūkiais, šios organizacijos kuria sąlygas destabilizuoti visuomeninę ir visuomeninę-politinę situaciją“, – sakoma penktadienį paskelbtame Maskvos prokuratūros pranešime.
 
A. Navalnas yra vienas žinomiausių Rusijos opozicijos politikų ir prezidento Vladimiro Putino priešininkas. Praėjusį rugpjūtį jis išgyveno pasikėsinimą nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga „Novičiok“. Po išpuolio, dėl kurio kaltina Kremlių, jis buvo gydomas Vokietijoje, o sausį, kai grįžo į Rusiją, iš karto suimtas.
 
Už tariamą lygtinės bausmės reikalavimų nepaisymą A. Navalnas buvo nuteistas daugiau nei pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Protestuodamas prieš kalinimo sąlygas, jis paskelbė bado streiką.
 
A. Navalno fondas pastaraisiais metais atskleidė ne vieną korupcijos atvejį. Pastarąjį kartą sausį fondas paskelbė medžiagą apie milžiniškus rūmus prie Juodosios jūros, kurie esą priklauso V. Putinui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.17; 00:30

Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.

66 metų buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dėl kyšininkavimo ir neleistino įtakos darymo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Dveji metai iš jų skirti lygtinai, iš Paryžiaus teisingumo rūmų pranešė prancūzų naujienų agentūra AFP.
 
Teismas pripažino buvusį prezidentą kaltu davus kyšį aukštam teisėsaugos pareigūnui.
 
Vis dėlto N. Sarkozy greičiausiai nesės į kalėjimą, nes bausmę galės atlikti namuose taikant elektroninį stebėjimą. Teisėjai nuteisė ir ilgametį jo advokatą Thierry‘į Herzogą bei teisininką Gilbert‘ą Azibert‘ą. Jiems taip pat skirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, po dvejus metus – lygtinai.
 
N. Sarkozy vadovavo Prancūzijai nuo 2007 iki 2012 metų. Bylos nagrinėjimas teisme praėjusių metų pabaigoje sulaukė didelio susidomėjimo Prancūzijoje.
 
N. Sarkozy, anot prokurorų, 2014 metais mėgino per Th. Herzogą iš teisininko G. Azibert‘o gauti slaptos tyrimo medžiagos. Toks elgesys sukėlė grėsmę teisėsaugos nepriklausomumui, argumentavo kaltintojai. N. Sarkozy jam keliamus kaltinimus neigė.
 
Kaltinimai eksprezidentui paremti pasiklausytais jo pokalbiais telefonus su Th. Herzogu. Dėl šio pasiklausymo teisėtumo buvo kilęs didelis ginčas.
 
Konservatorių politikas į teisėsaugos akiratį pateko ir dėl kitų aferų. Nuo kovo vidurio jam dar teks atsakyti procese dėl nelegalių rinkimų kampanijos aukų. Tačiau N. Sarkozy neigia kaltinimus ir šioje byloje.
 
N. Sarkozy tarp savo dešiniųjų šalininkų vis dar laikomas ikona, nors jokių postų nebeužima.  Praėjusią vasarą jis išleido memuarus „Audrų metas“ („Le Temps des Tempêtes“), kurie tapo bestseleriu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 06:00

Pirmadienį krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos, sakoma KAM pranešime.
 
„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Susitikimo metu kalbėta, kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 09:00

Aivaras Lembergas. Youtube.com

Po daugiau kaip dešimtmetį trukusio teismo proceso Latvijoje dėl korupcijos į kalėjimą sėda vienas įtakingiausių politikos atstovų. Rygos teismas pirmadienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę nuo 1988 metų Ventspilio mero pareigas einančiam Aivarui Lembergui.
 
Turtingas verslininkas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir pinigų plovimo – ir suimtas iš karto perskaičius nuosprendį.
 
A. Lembergui taip pat skirta 20 000 eurų bauda ir konfiskuotas jo turtas. Paskelbus nuosprendį, baigėsi 2007 metais pradėtas procesas prieš 67-erių politiką, kuris ketina nuosprendį skųsti ir vadina jį politiniu susidorojimu.
 
Politikas kaltinamas beveik 40 veikų – už beveik pusę jis pripažintas kaltu. A. Lembergas visus kaltinimus neigia. Nuteisti ir jo sūnus bei vienas verslo partneris.
 
A. Lembergas laikomas vienu turtingiausių Latvijos žmonių. Jis keliskart kandidatavo į ministro pirmininko postą kaip Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas. Teigiama, kad jis turi nedeklaruotų akcijų pagrindinėse šalies įmonėse.
 
JAV 2019 metų pabaigoje paskelbė sankcijas A. Lembergui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 07:41

Antradienį Slovakijos Aukščiausiasis teismas patvirtino praėjusių metų vasarį Specialiojo baudžiamojo teismo paskelbtą verdiktą skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam šalies vicepremjerui ir ekonomikos ministrui Pavolui Rusko.
 
Buvęs politikas turės atlikti bausmę griežtojo režimo kalėjime. Prokuratūra reikalavo įkalinti jį 20-čiai metų. P. Rusko, tvirtinęs, kad yra nekaltas, ir siekęs, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo suimtas praėjusių metų gruodžio viduryje, kai atsisakė atvykti į Aukščiausiojo teismo posėdį, skirtą peržiūrėti jo bylai, kurioje taip pat figūravo šešėlinio verslo veikėjas Marianas Kočneris, įtariamas Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako nužudymo 2018 metų vasario 21 d. organizavimu.
 
P. Rusko buvo pripažintas kaltu dėl finansinių dokumentų klastojimo, kurio mastas – 69 mln. eurų.
 
P. Rusko ėjo Slovakijos vicepremjero ir ekonomikos ministro pareigas nuo 2003 metų rugsėjo iki 2005 metų rugpjūčio, nuo 2001 iki 2007 metų buvo partijos „Naujojo piliečio aljansas“ pirmininkas. Nuo 1995 iki 2002 metų P. Rusko buvo televizijos kanalo „Markiza“ savininkas ir generalinis direktorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 00:01