J. Bideno žmonai nustatytas koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas įveikė COVID-19, koronavirusas nustatytas jo žmonai Jill, pranešė atstovė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
 
Infekcija diagnozuota per įprastą testavimą. Dar pirmadienį pirmosios ponios testas buvo neigiamas. Tačiau vakare ji pajuto peršalimo simptomus. Tada pradžioje greitasis testas vėl parodė neigiamą rezultatą, tačiau PGR testas jau buvo teigiamas.
 
Prezidento J. Bideno testas antradienį buvo neigiamas. Tačiau jis saugumo sumetimais ateinančias dešimt dienų vidaus patalpose dėvės kaukę.
 
Baltųjų rūmų duomenimis, 71-erių pirmoji ponija šiuo metu jaučia „lengvus simptomus“. Simptomai pasireiškė per atostogas. Agentūros „Reuters“ duomenimis, prezidentas su žmona nuo rugpjūčio 10 dienos atostogauja Pietų Karolinoje.
 
J. Biden yra du kartus paskiepyta ir jau gavusi dvi stiprinančiąsias dozes. Jai skirtas „Paxlovid“ medikamentas. Pirmoji ponia mažiausiai penkias dienas izoliuosis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.17; 06:00

Klausimų vis daugiau

Ačiū už straipsnį. Patiko ir filosofinė, ir analitinė dalis. Esate teisus – Lietuva turėtų neatsisakyti savo vertybinių pozicijų ir jas viešai deklaruoti net tada, kai tai „racionalių idiotų“ požiūriu kenkia jos interesams. Deja, tai gana sudėtinga.

Kai 1992 m. tuometinė AT pati nutarė atsistatydinti, niekas negalvojo, kad Sąjūdžio žmonės pralaimės rinkimus. Bet jie pralaimėjo ir į valdžia atėjo buvusieji. Tuomet ir baigėsi šviesi idealistų era – daugelis tų, kurie dirbo savo Valstybei, nesiryžo dirbti su naujuoju Seimu. Su kiekvienu, naujai išrinktu Seimu mes turime vis daugiau išsigimusių „europinių“ liberalų ir vis mažiau ginančių mūsų mažą, bet tvirtą Lietuvą. Daugelis intelektualų pasitraukė iš viešosios erdvės, nes socialinių tinklų leksika neatitinka jų išprusimo, o diskusija dažnai vyksta kaip aklo su kurčiu. Antrą vertus, išaugo  ne tik verslui gabaus jaunimo. Jų jau matome ir politikoje. Tikiu, kad jiems užteks tvirtybės netapti politinės karjeros vergais.

Laiškas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dabar – apie korupciją Ukrainoje. Manau, kiekvienas Ukrainos gyventojas supranta, kad jiems tai yra gyvybės ar mirties klausimas. Kito kelio jie neturi. Kadangi tai suprato ir Kremlius, tai pradėjo naudoti KGB šmeižikiškus ginklus. Ar paveiks ukrainiečius? šiuo metu, manau, dar ne, bet artėjant žiemai gali atsirasti nuovargio. Ar pasiduos Vakarai? Norėčiau pasakyti – ne, bet keistai jie elgiasi, o išlepinta visuomenė kažkodėl galvoja, kad jų patogi buitis yra svarbesnė už ukrainiečių gyvybes…

Nors, tiesą sakant, kas vyksta Europos užsienio ir saugumo politikos kuluaruose, paprastas mirtingasis nežino…

2022.06.05; 16:53

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Namų bibliotekėlėje ypatingai pagarbiai saugau rašytojo Petro Dirgėlos knygutę „Tranų pasaulyje“. Tai – 1989 metų lapkričio mėnesį užbaigta esė apie „vaikišką meilę namams ir kapams“. Ji išleista 1990-aisiais, kai dar nežinojome, ar pajėgsime įgyvendinti Kovo 11-osios Aktą. Apie šį filosofinį tekstą esu jau sykį užsiminęs „Drauge“. Tiesa, tai buvo labai seniai.

Tranų pasaulyje. Petras Dirgėla

Kodėl vėl prisiminiau „Tranų pasaulyje“? Šiame esė analizuojama itin svarbi tema – kaip Lietuva privalės elgtis, iškovojusi Nepriklausomybę? Ogi – visur ir visada ieškoti tiesos ir teisingumo. Taip žingsniuodama lietuvių tauta turi daug šansų išsaugoti savo Laisvę. Bet jei lietuviai mėgins mėgdžioti didžiąsias valstybes, dažnai ieškančias ne vien tiesos ir teisingumo, – prapulsime. Nes tik teisingai besielgiančios tautos turi moralinę teisę reikalauti, kad ir su jomis būtų elgiamasi teisingai.

Jei vietoj tiesos sieksime dar ir pragmatiškumo, naudos, gudrausime pagal vadinamosios „real politic“ taisykles, – prapulsime. Didieji pasaulio politikos veikėjai tiesiog mus praris, paaukos arba ištirpins asimiliacijos jūrose. Rašytojo P. Dirgėlos puoselėjama mintis aikivaizdi: jei mums priimtinas žaidimas „naudinga – nenaudinga“, tai ir JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija turės teisę svarstyti, ar naudinga joms ginti, vaizdžiai tariant, Rusijos užpultą mažytę Lietuvą. Šitaip keliant klausimą galvoje kirba akivaizdus atsakymas – nenaudinga. Jei svarstysime, ar teisinga, sąžininga, pagirtina ginti Rusijos terorizuojamą mažytę Lietuvą, turėsime lietuviams palankų atsakymą: teisinga, sąžininga, pagirtina.

Taigi Lietuva privalo ginti teisybę net tuomet, jei taip elgtis jai galbūt dabar finansiškai ar politiškai nenaudinga. Jokių dvigubų standartų. Tiesą privalu rėžti tiesiai į akis visiems – priešams, draugams, partneriams. Tiesą sakyti reikia visuomet, visada.

Šiandien apžvelgsiu du suneraminusius pavyzdžius. Lietuva privalo reikalauti, jog Vakarai, ypač JAV, siųstų į Ukrainą kuo daugiau rimtos ginkluotės, ypač legendinius Himars, kurie daužo į šipulius Ukrainą puolančią Rusijos armiją.

Namas aukštyn galva. Slaptai.lt foto

Bet prisijungti prie vakariečių, kurie neva nuoširdžiai pergyvena, ar Ukrainoje nėra korupcijos „prekiaujant ginklais“, – nederėtų. Nes ši tema, man regis, išpūsta, dirbtina. Taip, ukrainiečių kilmės JAV politikė Viktorija Spartc šį klausimą kėlė Amerikos Senate ir Kongrese. Taip, Ukraina, raginama Vašingtono, sukūrė savo specialiąją komisiją Aukščiausioje Radoje. Taip, šią temą eskalavo Amerikoje senokai gyvenantis ir Amerikai senokai talkinantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas, turintis specialųjį kanalą Youtube.com erdvėje.

Tačiau šių eilučių autoriui tokia problema atrodo dirbtinai sukurta. Pirma, stambiosios ginkluotės, sakykim, Himarsų, neįmanoma parduoti nei į kairę, nei į dešinę. Visuose moderniuose vakarietiškuose tankuose, haubicose, naikintuvuose įmontuota speciali įranga, kurios nepajėgūs apgauti net ir rimčiausi Rusijos ir Ukrainos sukčiai. Jei bent vienas tankas ar haubica patektų „ne į tas rankas“, jų gamitojai iškart tai pamatytų savo kompiuterių ekranuose.

O pasakojimai, esą ukrainiečiai juodojoje ginklų rinkoje prekiauja smulkiaisiais ginklais (automatais, rankinėmis granatos ar snaiperiniais šautuvais), – vėl neįtikina. 1994-1995-aisiais metais teko truputį matyti karo baisumų Čečėnijoje. Jei anuomet būčiau spaudoje iškėlęs klausimą, ar čečėnų verslininkai slapta pardavinėja ginklus Rusijos kariškiams bei tarptautiniams ginklų prekeiviams, – būčiau išvadintas idiotu arba provokatoriumi. Jei kas tuomet ir prekiavo ginklais Šiaurės Kaukaze, tai tik – gražiais tikslais. Ką turiu omenyje? Pasitaikė daug atvejų, kai čečėnai perpirkdavo ginklų iš rusų kariškių arba iš tarptautinių nusikalstamų sindikatų. Bet kad Rusijos užpulti čečėnai tuomet už honorus dalintų ginklus rusų generolams bei tarptautiniams nusikaltėliams, – neteko girdėti. Juk čečėnams patiems buvo reikalingi ginklai. Tai buvo gyvybės arba mirties klausimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Todėl netikiu, jog Ukrainoje šiuo metu ukrainiečiai masiškai verstųsi ginklų prekyba. Žinoma, visiškai išvengti tokių atvejų įsiplieskus dideliam karui – neįmanoma. Tikriausiai Rusijos slaptosios tarnybos net rengia specialias provokacijas, kad pademonstruotų, kaip neva korumpuoti ukrainiečiai turguje prekiauja ginklais lyg močiutės turguje – kiaušiniais, mėsa ir bulvėmis.

Būkime budrūs. Kurie iki užkimimo keikia korupciją, tokiems nebūtinai rūpi pažaboti kyšininkus, finansinius sukčius, mokesčių vengėjus. Vakarietiškos ginkluotės bijančiam Kremliui svarbu sukelt Vakaruose abejones, ar Ukrainai tiekiami ginklai tikrai atiduodami tiems, kuriems buvo skirti. Tokioms abejonėms įpūsti tinka visi: naivuoliai, nuoširdžiai korupcijos neapkenčiantys teisuoliai, įtakos agentai.

Kita tema – JAV buvo bandoma sukelti abejonių pačiu Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Tiksliau tariant, ne prezidentu, kiek jo aplinka. Esą jis iš visų pusių apsuptas nepatikimais asmenimis. J. Švecas, paskutiniuoju metu viešojoje youtube erdvėje itin eskalavęs ukrainietiškos korupcijos istorijas, atvirai priekaištavo Ukrainai ir dėl Andrėjaus Jermako, dešiniosios V. Zelenskio rankos. Girdi, V. Zelenkis praras Vakarų pasitikėjimą, jei neatsikratys asmenimis, į kuriuos bedamas rodomasis pirštas.

Taip, būtų kvaila manyti, jog Ukrainos prezidentūroje, Radoje, užsienio reikalų ministerijoje ar gynybos štabe nebūtų nė vieno Rusijai talkinančio šnipo. Jų tikriausiai net daugiau, nei įsivaizduojame pačiame slogiausiame sapne. Bet kaltinti Ukrainą, kad ši savo gretose neieško vadinamųjų Rusijos „bildukų“, – taip pat neteisinga. Ieško, gaudo, teisia. Ukrainos žvalgyba ir kontržvalgyba pluša nenuleisdama rankų.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

Beje, ankstesnėse J. Šveco laidose buvo pasakojama, kiek Amerikoje esama skeptiškai į Ukrainą žvelgiančių kongresmenų, senatorių, žurnalistų, apžvalgininkų, patarėjų. Tik J. Švecas neragino į juos žvelgti rimtai, mat visiems senų seniausiai aišku, kas jie – Kremliui simpatizuojantys įtakos agentai.

Kai lyginu J. Šveco laidas apie Rusijos įtakos agentus Amerikoje ir rusų šnipus Ukrainoje, matau keistą neatitikimą. Remiantis J. Šveco komentarais, rusų šnipų Amerikoje net kur kas daugiau nei rusų šnipų – Ukrainoje. Maždaug tokį įspūdį galima susidaryti lyginant jo laidas apie vidaus problemas JAV ir Ukrainoje. Tačiau J. Švecas nepuola kaltinti JAV prezidento Joe Bideno, kodėl šis jais neatsikrato. J. Švecas priekaištauja tik V. Zelenskiui, kodėl šis nemėto įtartinųjų iš savo aplinkos.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

Žodžiu, viešojoje erdvėje gausu tų, kurie nėra visiems vienodai reiklūs ir priekabūs. Jie tarsi perša nepilnavertiškumo kompleksą: tik Ukrainoje siautėja korupcija, tik Ukrainoje knibžda Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, tik ukrainiečiai nemoka valdyti valstybės…

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.08.04; 12:00

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje pristačius tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad teisėsaugos institucijos turėtų nedelsiant imtis veiksmų ginant pažeistą viešąjį interesą Vilniaus mieste.
 
Pasak Antikorupcijos komisijos nario J. Sabatausko, „STT susirūpinimas dėl korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus sostinėje vėluoja 7 metus“.
 
„STT vardijamose rizikose esantys savivaldybės tarnautojai sprendimus priiminėjo daugiau nei septynerius metus, taigi analizė – pavėluota. Čia pat kyla pagrįstas klausimas, ką STT ir Aplinkos ministerija veikė visus tuos metus? Kodėl tokia analizė buvo atlikta ne anksčiau, o tik dabar, kai galimai visomis šiomis rizikomis galėję piktnaudžiauti asmenys baigia kadenciją Vilniaus mieste?“ – pranešime spaudai akcentuoja  J. Sabatauskas.
 
Jo teigimu, STT korupcijos apraiškų tyrimu turėjo užsiimti daug anksčiau.
 
Mano, kad dabar svarbiausia atlyginti žalą
 
„Turime konstatuotus galimus piktnaudžiavimo pavyzdžius, turime pasiūlymus keisti teisės aktus, tačiau lieka neaišku, kaip siūloma atstatyti galimai pažeistą visuomeninį interesą ir padarytą žalą? Akivaizdu, kad STT su šia analize pavėlavo. Negi tik dabar pamatėme tuos svečių namus, tas rekonstrukcijas?“ – vertina jis.
 
J. Sabatauskas akcentuoja, kad STT pateiktoje išvadoje vardijama daugybė rizikų, taip pat nurodomi konkretūs galimi piktnaudžiavimo atvejai. Pavyzdžiui, nedeklaruojami privatūs interesai, su projektų derinimų ir leidimų išdavimais dirbančių asmenų sutuoktiniai dirba projektavimo ar statybų įmonėse.
 
„Išvadoje pateikiami ir jau realizuoti ciniški galimos korupcijos atvejai, kai kelių dešimčių kvadratinių metrų rūsys yra rekonstruojamas į virš tūkstančio kvadratinių metrų daugiabutį. Kai iš mažo namo projekto atsiranda kotedžų kvartalai, o svečių namai virsta daugiabučiais“, – sako J. Sabatauskas.
 
Jis tikina, kad teisės aktus taisyti būtina, tačiau jie galios ateityje.
 
„Dabar svarbiausias klausimas – kaip prokuratūra (ar pati STT) žada ginti galimai jau pažeistą visuomenės interesą ir panaikinti jau padarytą žalą? Primenu, kad visuomeninio intereso gynimas laiku yra viena pagrindinių prokuratūros užduočių. Akivaizdu, kad laiku galimi pažeidimai užkardyti nebuvo, jokių veiksmų tirti taip pat nebuvo atlikta, o žala – akivaizdi. Visuomenė šiuo metu laukia aktyvių prokuratūros ir STT veiksmų siekiant apginti pažeistą interesą. Vien konstatuoti galimybių – nepakanka“, – vertina J. Sabatauskas.
 
Trečiadienį STT Seimo Antikorupcijos posėdyje pristatė tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus Vilniaus mieste.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.07.28; 07:01

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla iš pareigų atleistas teisėtai, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
 
A. Daugėla į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti jį į eitas pareigas ir panaikinti aktus, kurių pagrindu jis buvo atleistas, t. y. Respublikos prezidento dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo atleisti teisėją, prezidento dekretą dėl teikimo Seimui atleisti teisėją ir Seimo nutarimą dėl teisėjo atleidimo.
 
Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, A. Daugėla ieškinį grindė tuo, kad jis neteisėtai buvo atleistas taikant ne apkaltos procedūrą Seime, taip pat jo pažeidimas nebuvo toks, kad būtų galima konstatuoti, jog jis pažemino teisėjo vardą, be to, yra buvę atvejų, kai neblaivus vairavęs teisėjas nebuvo pašalintas iš pareigų. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, tokius argumentus pripažino nepagrįstais ir A. Daugėlos ieškinį atmetė.
 
Bylą pagal A. Daugėlos apeliacinį skundą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esamą teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintos dvi savarankiškos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo procedūros, kurios gali būti taikomos atskirai viena nuo kitos, ir A. Daugėla galėjo būti atleistas pagal vieną iš šių procedūrų, t. y. ne apkaltos tvarka, bet prezidentui inicijavus teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.
 
Dėl A. Daugėlos argumentų, kad ne visi neblaivūs vairavę teisėjai yra atleidžiami iš pareigų, teisėjų kolegija nurodė, kad 2016–2020 m. buvo tik vienas atvejis, kai nebuvo patarta prezidentui neblaivų vairavusį teisėją atleisti iš pareigų, tačiau kito teisėjo automobilio vairavimo esant neblaiviam faktinės aplinkybės ir nustatyto neblaivumo laipsnis skyrėsi nuo A. Daugėlos padaryto pažeidimo atvejo, o visais kitais atvejais neblaivūs transporto priemones vairavę teisėjai (jų buvo trys) buvo atleisti iš pareigų.
 
„A. Daugėlos poelgis (neblaivus vairavo automobilį baigiantis darbo dienai, o darbo dienos metu dėl apsvaigimo negalėjo vykdyti tiesioginių pareigų, sustabdymo metu jo neblaivumas leistiną ribą viršijo 1,43 promilės, važiavo magistraliniu keliu itin ilgą atstumą, keldamas didelę grėsmę eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei) proporcingumo principo atžvilgiu atitiko Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytą teisėjo vardo pažeminimą“, – konstatavo teisėjų kolegija.
 
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atmesti A. Daugėlos apeliacinį skundą įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.25; 07:30

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Gintaras Visockas

Slaptai.lt skaitytojai prisimena – į Ameriką pasprukusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco spaudoje skelbiamus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Iki 2022-ųjų pradžios paskelbiau per trisdešimt savų pastabų apie J. Šveco įžvalgas. Negaliu sakyti, jog šio JAV įsikūrusio buvusio KGB agento pastebėjimai visuomet patikdavo, su visomis jo versijomis sutikdavau. Bet ten rasdavau vertingų palyginimų, sugretinimų, duomenų.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip nepagarbiai, taip paniekinančiai atsiliepia apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Neva V. Putino jau gerokai anksčiau niekas negerbė, nelaikė rimtu saugumiečiu, rimtu politiku. Traktavo jį esant nevykėliu, vidutinybe. Pusiau atvirai, pusiau slapta V. Putiną net pakrikštijo paniekinančia „nuorūkos“ pravarde. Taip, V. Putinas – niekšas, menkysta, karo nusikaltėlis, kokių reta, tik koks jis „nuorūka“, jei taip ilgai išsilaikė didžiojoje politikoje ir iki šiol pagal savo išsigimimus šokdina visus Vakarus. V. Putinas – joks „nuorūka“, V. Putinas – Blogio genijus. Paniekinančiai „nuorūkos “ vardu derėtų vadinti Vakarų politikus, kurie kelis dešimtmečius V. Putinui tik pataikavo, lankstėsi prieš jį, nuolaidžiavo jam, dovanodavo baisiausius jo nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsiveržimą į Gruziją, Krymo okupaciją, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. „Nuorūkos“ – tai tie Vakarų politikai, kurie skambina ir skambina V. Putinui, naiviai tikėdami, jog V. Putinas vieną sykį liausis melavęs… 

Tad jau tada kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip demonstratyviai menkina V. Putiną ir specialiai aukština NATO bei Europos Sąjungos lyderius? Gal šitaip slopinamas mūsų budrumas: neva neverta į Kremliaus šeimininką rimtai žiūrėti? O šis, kol mes į jį spoksojome kaip į suglamžytą „nuorūką“, sukėlė, vaizdžiai tariant, Trečiąjį pasaulinį karą. Užmigdyti pastebėjimų, esą V. Putinas – didžiausias nevykėlis, kokį tik galima įsivaizduoti, mes pamiršome, kad ir nuorūka retsykiais sukelia milžinišką gaisrą, pražudo tūkstančius žmonių, pelenais paverčia didžiausius, gražiausius namus.

Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas

Dabar, 2022-aisiais, J. Šveco komentarai dar labiau nepatinka. Suklusti verčia komentavimo maniera: ką daro Vakarai – viskas teisinga, padoru ir sąžininga, o Ukraina – nuodėminga, korumpuota, nepamatė to, nepastebėjo ano, per daug reikalauja iš kitų, pamiršta savo pareigas.

Ar tikrai  Vakarai – šventa karvė, o Ukraina – nevykėlių gauja?

Viename iš paskutiniųjų ypač nustebinusių interviu J. Švecas polemizuoja su klausytoju, pasipiktinusiu, kodėl Amerika taip mažai padeda Ukrainai. J.Švecas šį sykį labai atvirai pateikė argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Vašingtono, nei Joe Bideno. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent J. Švecas pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai“. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.

Šios baimės, žinoma, ne iš piršto laužtos. Asmeninės simpatijos ir antipatijos – taip pat svarbus argumentas. Jei per daug įsiaudrinsime kritikuodami, priekaištaudami, JAV tikrai gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – ne vien J. Švecas. Tokių esama visur – ir JAV, ir Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.

Tačiau persistenkti nederėtų tiek kritikuojant, tiek dėkojant. Man regis, J. Švecas persistengia būtent dėkodamas ir pataikdaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai. Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainai tikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Tad atstokite nuo jos.

Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi. Iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą dabar jiems jau nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Amerika užsidaro savyje. Taip juk J. Bidenas niekad niekur netvirtino.

Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijevo. Kalbant priekabiai, Vašingtonas apgavo Kijevą, išviliodamas iš ukrainiečių atominį ginklą. Padorūs politikai mėgintų visomis išgalėmis ištaisyti šią klaidą.

Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei Vladimirui Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos – „mėgins atkurti visą SSRS“. O tai reiškia, kad Vašingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO alanse padėtį. Kuo silpnesnė Ukraina, tuo mažiau saugi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.

Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus. Juolab jie įsikūrę ne kur nors anapūs jūrų ir kalnų. Juolab jų valstybė – turtinga ištekliais. Kodėl NATO ir ES nenori sustiprėti, įsileisdama Ukrainą?

Vladimiras Putinas. Išsigimėlis

Žodžiu, keistoki J. Šveco pamokymai. Ypač keistoki pastebėjimai, esą Ukraina pati labiau privalėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Tokie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.

Ypač juoką kelia įrodinėjimai, esą per įsisenėjusią korupciją Ukraina nepajėgi pasiekti NATO ir Europos Sąjungos standartų. Tarsi korupcijos Vakaruose nebūtų nė trupinio. Jei giliau pažvelgtume į Vakarus pro „korupcijos prevencijos“ akinius, pamatytume, jog korupcijos kirminas mus visus graužia. Jei tokius reikalavimus, kokius keliam Ukrainai, keltume sau, tai Europos Sąjungoje neliktų akmens ant akmens. Norite pasakyti, jog Italija nėra korumpuota, jos pietuose nebesiautėja mafija? O gal tvirtinate, jog Slovakijoje nebuvo nužudytas žurnalistas, narpliojęs korupcinius ryšius tarp šalies politikų? Nejaugi Malta nepardavinėjo Rusijos turtuolams europietiškų pasų? O gal rusų oligarchai sąžiningai įsigijo nekilnojamojo turto Londone? Kokias paslaptis slepia Vatikano archyvai? Ar mes žinome, ką iš tiesų Ukrainoje veikė JAV prezidento Joe Bideno atžala verslininkas? Toje byloje – viskas skaidru, viskas gražu? O gal manote, jog Lietuva – be nuodėmių?

Vladimiro Putino advokatai: Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai

Šių eilučių autoriui labiau priimtini tie, kurie tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du sykius mažiau nei mums reikia, jog nuolat vėluojate, – leiskite piktintis. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių.

Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus“. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt net labiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai. Bepigu J. Švecui iš jaukių namų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus.

O štai Vakarams nervuotis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.

2022.06.21; 09:13

Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto

Seime, kur tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narė Harriett Baldwin pristatė ataskaitos „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ projektą, kalbėjo apie korupcijos pavojus nacionaliniam šalių saugumui, praneša Seimas.
 
Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
 
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
 
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
 
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei.
 
„Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
 
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
 
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
 
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
 
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės.
Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
 
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
 
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.29; 00:55

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų buvo išteisinti penki fiziniai asmenys.
 
Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jiems skiriant valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlytas bausmes, rašoma pranešime spaudai.
 
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.
 
Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Raimondo Kurlianskio, Eligijaus Masiulio, Vytauto Gapšio, Šarūno Gustainio bei Gintaro Steponavičiaus bei juridinių asmenų kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
 
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindusių vieno Lietuvos koncerno vieno iš vadovų R. Kurlianskio kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario ir buvusio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio kaltę dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, Seimo nario, buvusio politinės Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio kaltę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario Š. Gustainio kaltę dėl kyšininkavimo bei buvusio Seimo nario G. Steponavičiaus kaltę dėl piktnaudžiavimo.
 
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti vieno didžiausių Lietuvoje koncerno kaltę dėl papirkimų ir prekybos poveikiu nusikaltimų, o politines partijas Liberalų sąjūdiį bei Darbo partiją pripažinti kaltomis dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
MG Baltic. ELTA nuotr.
 
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
 
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
 
„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Regime stebuklą. Vakarų civilizacija sulyg kiekviena karo Ukrainoje diena tampa padoresne, sąžiningesne, principingesne. Tampa tokia, kokia turėjo būti visuomet – ir taikos, ir karo dienomis.

Ką turiu galvoje? Tiek JAV, tiek kitos NATO bei Europos Sąjungos šalys vis drąsiau ir gausiau tiekia rimtos ginkluotės nuo agresoriaus narsiai besiginančiai Ukrainai. Net vokiečiai, dar visai neseniai gėdingai tūpčioję vietoj (iš pradžių žadėjo Kijevui atsiųsti tik šalmų ir medicininės įrangos), dabar prabilo net apie sunkiosios ginkluotės siuntas. Ne tik pažadėjo, bet jau siunčia.

Džiugu, kad vis daugiau Vokietijos politikų kritikuoja buvusios kanclerės Angelos Merkel politiką nuolaidžiavus Kremliaus diktatoriui. Juk Vokietija ilgokai iš Rusijos gaudavo dujų ir naftos pigiau, nei Rytų Europa, ir už tai tarsi prostitutė privalėdavo Rusijai atidirbti. Vienas iš paskutiniųjų vokiškos prostitucijos pavyzdžių – Vokietijos prezidentas Frank-Walter Steinmeir, pagarsėjęs tuo, kad Kijevo ir Maskvos derybų metu Ukrainai brukte bruko pražūtingas, tik V. Putinui naudingas formules. Ne veltui oficialusis Kijevas pareiškė, kad ponas Steinmeir nepageidaujamas Ukrainoje.

A. Merkel ir V. Putinas. Labai karšta meilė. EPA – ELTA nuotr.

JAV politika taip pat pasikeitė. Kardinaliai pasikeitė. Vasario 24-ąją oficialusis Vašingtonas pasielgė itin šlykščiai, siūlydamas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui sprukti iš šalies. JAV prezidentas Joe Bidenas garantavo V. Zelenskiui politinį prieglobstį. Žvelgiant giliau, J. Bidenas kvietė V. Zelenskį išduoti Ukrainą. Kvietė pasielgti taip, kaip elgiasi iš skęstančio laivo sprunkančios žiurkės. J. Bidenas pasižymėjo ir tuo, kad karo išvakarėse nedavė Ukrainai ginklų, skūpiai dalino finansinę paramą, neskubėjo į Ukrainą siųsti JAV ambasadoriaus.

Kaip ten bebūtų, šiandien J. Bideno neįmanoma atpažinti. JAV pagalba Ukrainai – neįkainuojama. Jau ko vertas vien 40-ies valstybių gynybos ministrų pasitarimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietija). Oficialusis Vašingtonas skuba sureguliuoti lendlizo (karinės technikos gamybos ir gabenimo į Ukrainos frontą klausimus). Vis garsiau užsimenama ir apie tai, kad Amerika siųs savo karius į Ukrainą, jei V. Putinas ten panaudos cheminius, baktioroliginius ar branduolinius ginklus.

Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto

Žodžiu, Vakarai atsikvošėjo. Dabar jau ne tiek svarbu, kad atsikovošėjo ne patys, o būtent Ukrainos dėka (tikiuosi, Vašingtonas ir Briuselis tai įsidėmėjo). Nūnai svarbiausia, kad NATO ir ES vėl ėmė ginti laisvę ir demokratiją ne vien lozungais.

Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas, karinės žvalgybos darbuotojas Aleksejus Arestovičius tvirtina (Marko Feigino internetinė televizija), kad Vakarai dabar jau lenktyniauja, kas Ukrainai greičiau ir daugiau atveš sunkiųjų artilerijos pabūklų, tankų, priešlėktuvinių ginklų. Šis karinės žvalgybos ekspertas mano, kad Vakarų pasikeitimai po Ukrainos sėkmingo pasipriešinimo agresoriui, – ne vienadieniai. Jie – giluminiai.

O tai tekia vilčių, jog Kremliui bus smogta į dantis taip stipriai, kad ten sėdintys išgamos greitai neatsigaus.

XXX

O Lietuvoje, deja, nematau šviesių pragiedrulių. Pirmiausia sukrėtė valdžios sumanymas pakoreguoti rinkimų įstatymą taip, kad į mūsų Parlamentą galėtų veržtis kuo jaunesni žmonės. Esą taip Lietuvos jaunimas skatinamas domėtis politika. Be to, žiūrėta, kaip mūsų įstatymai dera su bendrąja ES politika (kad tik nepasirodytume senamadiški), aiškintasi, kokio amžiaus vyrai ir moterys gali siekti mero, savivaldybės nario kėdės (tarsi savivaldybės nario pareigos būtų tapačios Seimo nario atsakomybei).

Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O man atrodo, kad labai jauniems žmonėms neleistina tapti Lietuvos parlamento nariais. Parlamento neleistina paversti vaikų darželiu. Labai jaunas žmogus, netarnavęs kariuomenėje, nebaigęs nė vienos aukštosios mokyklos, neturi nei žinių, nei gyvenimiškosios patirties. Ir vis tik šventai įsitikinęs, kad seniai viską išmokęs ir perpratęs. Būtent todėl jam nevalia tapti parlamentaru. Perfrazuojant Vladimirą Leniną, ne kiekviena melžėja galinti valdyti valstybę. Bet mūsų Seimo nariai šio svarbiausio argumento beveik nelukšteno. Jie primityviai pataikauja jaunimui.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kita liūdnokai nuteikusi žinia – teisme išnagrinėta vadinamoji MG Baltic byla. Taip ir įtariau, jog kaltų nebus. Nes, atvirai sakant, sunku nustatyti prekybą poveikiu remiantis nenuginčijamais, aiškiai apčiuopiamais įkalčiais.

Prekyba poveikiu – keistas terminas. Bet tuomet belieka gūžčioju pečiais: kam reikalingos STT ir FNTT, jei šių institucijų teikiamos bylos subliūkšta lyg pradurtas oro balionas? Dar pridėkime nuolatinius šūkaliojimus, esą teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl Lietuvos Prezidentas neturi teisės komentuoti Temidės sprendimų, – ir turėsime skandalingai keistą situaciją.

Skadalinga vien dėl to, kad Lietuvos teisėjai susigriebę tiek daug įvairiausių saugumo garantijų, jog neturėtų bijoti nei Prezidento, nei kitų politikų komentarų. Bet elgiamasi taip, tarsi bijotų.

Lietuvių kalbos išdavystė

Mano supratimu, Lietuvos prezidentas išdėstyti savąją nuomonę apie itin svarbias bylas  ne tik turi teisę, bet jam net privalu tarti žodį. Nebent būsiu pražiopsojęs, kada iš demokratijos nusiritome iki diktatūros, kur negalima turėti savo nuomonės.

Trečioji liūdna žinia – pavardžių ir vardų rašymai oficialiuose dokumentuose. Žvelgdamas į šį dirbtinai sukeltą ginčą vadovaujuosi kalbininko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Vinco Urbučio moksliniu darbu „Lietuvių kalbos išdavystė“ (išleista dar 2006-aisiais metais). Ten viskas kuo puikiausiai išaiškinta, parodyta.

Ne švarką turime derinti prie sagų, o sagas – prie švarko. Ne lietuvių kalbą privalu derinti prie ne lietuviškas pavardes ir vardus turinčių asmenų, o jų pavardes – prie lietuvių kalbos taisyklių. Kitaip iš lietuvių kalbos netrukus nieko nebeliks – tik skutai.

Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis

O jei nebeliks lietuvių kalbos, kas beliks iš Lietuvos valstybės?

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS

2022.05.06; 07:16

Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.

Strasbūras, gegužės 3 d. (ELTA). Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną Europos Parlamentas skelbia kvietimą teikti paraiškas Daphnės Caruanos Galizios žurnalistikos premijai, praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
 
Pernai įsteigta premija kasmet skiriama už geriausius žurnalistikos darbus, kuriais puoselėjami ir ginami pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir vertybės, tokios kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Skirdamas šią premiją Europos Parlamentas išreiškia tvirtą paramą tiriamajai žurnalistikai ir pabrėžia žiniasklaidos laisvės svarbą.
 
Europos Parlamentas jau daug metų atkreipia dėmesį į mėginimus paminti žiniasklaidos pliuralizmą tiek ES, tiek už jos ribų. EP nariai smerkia išpuolius prieš žurnalistus ir yra paraginę Europos Komisiją pateikti taisykles, kurios apsaugotų žurnalistus nuo nepagrįstų ieškinių.
 
Atsakydama į šį raginimą Europos Komisija pristatė žurnalistų apsaugos taisyklių projektą balandžio 27 d.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
 
Kandidatai gauti D. C. Galizios premiją gali būti bet kokios tautybės profesionalūs žurnalistai ir jų komandos. Jie turi pateikti išsamius darbus, kuriuos paskelbė vienoje iš 27 ES valstybių įsteigta žiniasklaidos įmonė.
 
Laimėtoją išrinks nepriklausoma komisija, kurią sudarys žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai iš 27 ES valstybių bei svarbiausių Europos žurnalistikos asociacijų atstovai. Piniginės premijos dydis – 20 tūkst. eurų. Kasmetinė premijos teikimo ceremonijos data siejama su spalio 16 d. – Maltos žurnalistės D. C. Galizios nužudymo diena, pažymi Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
 
Daphne Caruana Galizia buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su Panamos dokumentais. Žurnalistė patyrė priekabiavimą ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus automobilį. Europos Parlamentas kritiškai įvertino šio nusikaltimo tyrimo spragas ir paragino Europos Komisiją imtis veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.04; 07:10

Copy of matulevic_2
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Algimantas Matulevičius

Jau trečias mėnuo, kai visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje įtampoje. Mes visi stebimės ir didžiuojamės ukrainiečių Tautos didvyriškumu ir pasiaukojimu. Bei esame pašiurpę nuo Rusijos kariuomenės žiaurumų ir nusikaltimų žmogiškumui. Negana to Rusijos fiureris Putinas grasina visam pasauliui branduoliniais ginklais ir trečiu pasauliniu karu. Tikėkimės, iki to neprieis. Ir Vakarų padedami ukrainiečiai apgins savo Laisvę, o mes jiems ir toliau vieningai padėsime.

Tačiau be ukrainiečių Vienybės ir Divyriškumo mes privalome suprasti, ir jie apie tai neslėpdami taip pat paskelbė, kad karas apnuogino ir jų vidines problemas, kurios dalį jų niekšelių atvedė net prie išdavystės. Visi matėme jų politiko ir oligarcho Medvėčiuko pasakiškus prisivogtus turtus, kurie užgožia net buvusio jų prezidento Janukovičiaus prabangą. Arba kai kurių generolų dviveidiškumą išduodant savo Tėvynę. Ką jau kalbėti apie smulkesnius veikėjus, kurie prisigrobtus pinigus vežėsi grynais per valstybės sieną, o korumpuoti muitininkai juos praleisdavo.

Šiame kontekste kaip perkūnas iš giedro dangaus sudrebino ir mūsų Tėvynės padangę Vilniaus apygardos teismo išteisinantis vediktas taip vadinamoje Eligijaus Masiulio korupcijos byloje. Verdiktas verdiktu, bet dar iškalbingesnis akiplėšiškas savo piliečių atžvilgiu daugumos teisininkų bendruomenės totalus puolimas prieš visuomenę. Net konkrečiai neišsiaiškinę tos visuomenės nuomonės, nes jokių reprezenatatyvių apklausų nebuvo. Jie apriori tą nuomonę pasmerkė iki padebesų iškeldami teisėjų, paskelbusių nuosprendį, drąsą ir nuopelnus jų vienų suprantamam teisingumui. Supraskite, mes čia visi marginalai, nieko teisėje neišmanantys, net negalime suabejoti 3 super drąsių moterų-teisėjų sprendimu. O jų tarpe moralė, padorumas, kaip jau priimta, ne jų pasaulio dimensija…

Politinė korupcija

Nežinau, gal tikrai mūsų dalis, kurie tuo rūpinamės, esame atsilikę ir nebesuspėjame su modernėjančiu pasauliu, kuriame ne tik narkotikai yra laisvės išraiška, o ir kyšio ėmimas arba davimas pasinaudojus teisine abrakadabra gali tapti paprastu asmenų pinginių lėšų apsikeitimu. Kai akyvaizdžiai duotas šimtatūktantinis kyšis tampa, mūsų teisėjų ir teisininkų „vidinio įsitikinimo“ dėka, tik smulkutė paskola, kurios net nereikia savalaikiai įteisinti. Tą įtesinimą paslaugiai atlieka mūsų geranoriški teisėjai. Iš iš kur jie tokie geri bei paslaugūs atsirado. Nes prieš kokius dešimt metų jų kolegos Alytaus rajone vargšą žmogelį, už netyčia sudegintą kaimyno šieno kupetą, net dvejiems metams įkišo už grotų. Jis vargšelis neturėjo pinigų brangiems advokatams. Jei būtų turėjęs, garantuotai būtų įrodyta, kad ta kupeta supleškėjo pati.

Nors ko čia stebėtis, jeigu per visus 32 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus nei vienas kyšininkas, nors ir pagautas už rankos, nebuvo nuteistas. Valio lai švenčia Laisvė. Laisvė vogti, vartoti narkotikus, imti kyšius, meluoti, apgaudinėti ir ciniškai teigti, kad gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje. Tik ar tokios Laisvės siekė, ar tokią ją įsivaizdavo tie, kas už ją galvas sudėjo? Kategoriškai drįstu teigti – tikrai ne už tokią.

Beje, visi jau dabar švenčiania pergalę. O taip vadinamų figūrantų šioje garsioje korupcijos byloje pamiršo esminę aplinkybę, kad šio teismo sprendimas dar ne pabaiga. Nors, gal mes klystame taip manydami. Nes gali tai tapti ir pabaiga, jeigu prokuroras Justas Laucius neapskųs šio nuosprendžio Apeliaciniam teismui. Tai gal, kad jis taip ir pasielgtų, sąmoningai nuo pat pirmos akimirkos prasidėjo viešas spaudimas jo adresu, kad jis to ir nedarytų.

Pirmąjį žingsnį žengė antra pagal rangą LR Valstybės pareigūnė Seimo pirmininkė, teisiamos partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, pareiškusi, kad ji ir tikėjosi tokio teismo nuosprendžio. Išvertus į žmonių kalbą, kas galėtų paneigti, kad gal ir žinojo, kad jis toks ir bus? Kas jei ne aiškus signalas prokurorui, kuriam reikia priimti sprendimą dėl apeliacijos? Dar toliau ir drąsiau pastūmėjo šį procesą laikinai einanti Aukščiausio teismo pirmininkės pareigas ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, nevienareikšmiai įvertinusi, kad teismo nuosprendis tik toks ir galėjo būti. Ji šiuo ir vėlesniu savo interviu portale Delfi.lt aiškiai suformulavo bet kokių tolimesnių šios bylos nagrinėjimų baigtį. Supraskite, kolegos, nieko kitaip nebus ir jokie „lochai“ bei „vatnikai“ mūsų neįveiks. Kyšis buvo, bet jis virto paskola. Tik tokį leitmotyvą išgirdome mes iš visų šių teisinių mandrų išvedžiojimų.

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Dar šauniau pasielgė E.Masiulio protežė ir jo vyresnysis kolega per visą karjerą jį šefavęs ponas Eugenijus Gentvilas aiškių aiškiausiai pareiškęs ,,Lietuvos ryto“ pirmojo puslapio (o tai išskirtinis pono Gedvydo Vainausko kontrolės objektas) straipsnyje į „smulkius miltus sumaldamas“ prokurorą J.Laucių. Dalinai reikia sutikti, kad pačio pono prokuroro karjeroje buvo gan slidžių ir nevienareikšmių poelgių ir klyskelių. Geriau būtų, kad tokias rezonansines bylas nagrinėtų nepriekaištingos ir skaidresnės reputacijos prokurorai. Tačiau tai nieko bendro neturi su šia byla. Deja, faktinės aplinkybės yra tokios, kad dabar nuo jo vieno apsiprendimo priklauso, ar apeliacija bus pateikta, ar ne. Tai visus šiuos pasvarstymus ir pasisakymus vienareikšmiai privalome vertinti, kaip akyvaizdų masinį spaudimą, kad apeliacijos nebūtų.

O apelicija labai reikalinga. Nors sunku tikėtis, kad po didžiulio teisėjų korupcijos skandalo, ypač palietusio šį teismą, jie tikrai apsivalė ir tapo principingesni. Bet vis gi, o gal atsiras vienas kitas teisėjas, kuris iš esmės perkratys šią bene chrestomatine tampančią akyvaizdžios korupcijos bylą ir ne tik nuteis kaltus, bet ir privers patį prokurorą atlikti tai, ko jis nepadarė. O nepadarė jis esminio dalyko. Jis išsigando „užkabinti“ „tulpio paštą“ ir ponią buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Beje, šias teisėjas, kurios neįžiūrėjo kyšio, šio teismo teisėjomis paskyrė butent ji. Kas gali paneigti, kad čia ir slepiasi šios bylos esmė?

Gyvenant tokiu geopolitiškai įtemptu laikmečiu mes sau leidžiame taip supriešinti, sukiršinti Tautą, kad ji nebūtų vieninga. Bei bandome pademonstruoti, kad kyšininkavimas – tai normalus reiškinys. O juk tai tikrų tikriausia bomba po valstybės pamatais. Patikėkite, priešiškos valstybės apie visus stambius kyšininkus rinko ir renka informaciją ir ja pasinaudoja juos šantažuodamos būtent tada, kada jiems reikia.

Negi reikia geresnių pavyzdžių, kokius dabar matome Rusijos armijoje ir jos saugumo struktūrose, kur didžiulės korupcijos dėka ji nesugeba kariauti. Taip, mums ir ukrainiečiams rusų korupcija išėjo į naudą. Tačiau mūsų valstybei tai pavyzdys, kaip tai silpnina pačią valstybės kovinę parengtį ir potencialiai gimdo penktą išdavikų koloną jos viduje.

Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.

Prisiminkime „Rubikono“ juodąją buhalteriją su Abonentu priešakyje ir keleto Seimo narių korupciją. Tarp kurių jau 2004 m. figūravo ponai E.Masiulis ir G.Steponavičius. Garsioje darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho byla, kur VSD aiškiai buvo surinkęs įkalčius dėl virš 24 milijonų litų nelegalių lėšų, panaudotų užgrobiant Lietuvos politinę sistemą. Joje tarp kitko figūravo ir šios bylos figūrantas Vytautas Gapšys. Prie šio vaizdelio organiškai įsikomponuoja garsioji VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno nužudymo byla. Po to sekęs, istorinės reikšmės Seimo NSGK parlamentinis tyrimas išaiškinęs antikonstitucinę grupuotę taip vadinamą „valstybininkų“ klaną uzurpavusią valstybines institucijas ir dariusią neteisėtą įtaką visai politinei ir teisėsaugos sistemai. Po to sekusį LEO.lt skandalą, bei apie 2 milijardus nuostalio valstybei atnešusį bereikalingas brangias paskolas, bei „Snoro“ ir „Ūkio“ banko bankrotus. Neskaidrų jų gerųjų aktyvų perdavimą ir eilę kitų smulkesnių korupcinio pobūdžio bylų sužlugdytų tyčia ar per kvailumą, tačiau vienareikšmiai kvalifikuotai ir sąžiningai neišnagrinėtų. Čia paminėjau tik pačias skambiausias, tačiau ir to užtenka, kad suprasti, jog mūsų valstybei nėra nei teisinė, nei skaidri. O po eilnio skandalo bandymai aiškinti, kad reikia tvarkyti įstatymus, net sudilusio skatiko neverti. Įstatymų pakanka. Trūksta sąžiningų teisėsaugos pareigūnų. Ir būtinas pripažinimas, kad  valstybės teismų sistema pilnai sukompromituota.

Valstybėje negali būti teingumo, jeigu jis perkamas tik už didžiulius pinigus. Kaip ir negalima bandyti aiškinti, kad teisėta tai, kas neteisinga. Panagrinėkite, kas laimi bylas. Tas, kas įgali pasisamdyti armiją aukštai apmokamų advokatų, dalis kurių buvę prokurorai arba net teisėjai. Tai apie kokią teisingumą galima kalbėti. O valstybė be teisingumo yra pasmerkta korupcijos vėžiui, nuo kurio vakcina dar neišrasta.

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis vaistas, kuris gali mus nuo viso šito pagydyti, tai Tautos – piliečių kontrolė. Būtina valstybėje įsteigti Valstybės Tribunolą, kurio pusė narių būtų renkami, o pusė skiriama Seimo/Prezidento. Jis turėtų teisę kontroliuoti visą teisėsaugos sistemą bei spręsti politikų bei teisėsaugos(visų) pareigūnų teisminės atsakomybės klausimus. Negali valstybėje būti institucijų, kurios niekam neatsakingos. Dabar mes tą turime su teismais. Jie turi išskirtines teises. Jie turi teisą atimti asmens laisvę, ją apriboti. Tokios teisės neturi jokia kita valstybės institucija. Ir šie žmones turintys tokias galias ir privilegijas, nes jiems negalima pritaikyti net administracinę atsakomybę, jau neklabant apie baudžiamąją. Jie niekam neatsiskaito. Jų niekas nerenka. Jų sprendimų negalima kritkuoti. Patikėkite, tokioje situacijoje net doras žmogus gali paslysti. Be to, jie tik žmonės ir visiškai neapsaugoti nuo klaidų. Kartais net nepiktybinių, bet nusprendžiančių žmogaus likimą arba jį išvis sužlugdantys. O mums sekamos pasakos apie teismų nepriklausomumą veda visuomenę į aklavietę. Šiais materializmo siautėjimo laikais, kai dorovė ir moralė baigia dingti iš mūsų gyvenimo naratyvo, tai toks absurdo spektaklis, kuris išdidžiai vadinamas Teisingumu, o realiame gyvenime Didžiule Neteisybe. Ir kiek šis, nežinia kokiu tikslu ir kieno, sukurtas spektaklis žmonėms sveikatos kainuoja, kiek žmonių dėl jo kenčia ir patiria NETEISYBĘ, niekam iš mūsų garsių pamokslautojų nė motais. Nes vargšų problemos – ne ponų reikalas. Kaip teisingai sako liaudies išmintis, … sotus niekada alkano nesupranta…

Išvada peršasi pati savaime – gelbėti valstybę nuo šios betvarkės, nuo įteisintos korupcijos, kaip ir nuo priešų gali ir privalo tik patys piliečiai. Tai negi mums reikia svetimo priešo, kad mus pastūmėtų veikti. Gal pradėkime nieko nelaukdami. Pradžiai pareikalaukime skaidraus visų valstybės grandžių atsiskaitymo visuomenei. Ir jie pagaliau privalo pradėti vykdyti LR Konstituciją, pagal kurios 4straipsnį šeimininkais šioje valstybėje esame mes, jos piliečiai, o ne korumpuoti politikai ir arogantiški teisininkai.

Daktaras Algimantas Matulevičius Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, poltikos ir verslo ekspertas. LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas.

2022.04.28; 17:00

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, sumažėjo gyventojų, pateisinančių kyšio davimą. Taip pat perpus sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių korupciją kaip labai rimtą problemą plėtojant verslą Lietuvoje. Nors pusė Lietuvos gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
 
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad korupcijos, kaip aktualios problemos, vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Tai galėtų būti signalas sektoriams, kurie nuolat įvardijami, kaip korumpuočiausi – metas imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
 
„Tikimės, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas paskatins vadovus įtraukti korupcijos prevenciją į prioritetinių veiklos krypčių sąrašą, kas turėtų būti gerojo valdymo sudėtinė dalis. Tik sustiprinus antikorupcines vertybes kiekvienoje organizacijoje galėsime pasiekti, kad visuomenė būtų labiau pasiryžusi netoleruoti korupcijos bei įsitraukti į antikorupcines iniciatyvas“, – sako STT direktorius.
 
Korupcija – aktualiausia problema po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų
 
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, lyginant su 2020 m. situacija reikšmingai nepasikeitė. Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias Lietuvos gyventojas. Tačiau net perpus sumažėjo įmonių vadovų (2021 m. – 7 proc.), teigiančių, kad korupcija yra labai rimta problema vykdant veiklą Lietuvoje.
 
Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas. 2021 m. gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos. Valstybės tarnautojų vertinimu, į korumpuočiausių institucijų penketuką patenka ir žiniasklaida, ji įvertinta prasčiau nei partijos – žiniasklaidos vertinimas prastėja antrus metus iš eilės.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sisteminė korupcija vertinama kaip pagrindinė korupcijos forma Lietuvoje visose tikslinėse grupėse. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas, sprendimų priėmimo vilkinimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos.
 
Stebimas energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimo pablogėjimas
 
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina Sveikatos apsaugos ministeriją, Energetikos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją bei joms pavaldžias įstaigas. Tarp įmonės vadovų prasčiausiai įvertintos Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija bei joms pavaldžios įstaigos. Iš visų ministerijų labiausiai pablogėjo energetikos sektoriaus vertinimas.
 
Daugiau valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą Lietuvoje vertina kaip atvirą
 
2021 m. sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 10 proc. gyventojų ir įmonių vadovų bei 31 proc. valstybės tarnautojų. Stebimi gerėjantys valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo vertinimai, kurie, lyginant su 2020 m., išaugo pusantro karto (buvo 21 proc.).
 
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti farmacijos, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 2021 m. itin išaugo energetikos, kaip labiausiai siekiamo paveikti sektoriaus, vertinimas – taip mano 60 proc. valstybės tarnautojų ir 62 proc. įmonių vadovų. 
 
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
 
Tik kas septintas valstybės tarnautojas pranešė patyręs korupciją pranešė
 
Per metus 6 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, tačiau jų dalis išlieka pakankamai didelė (65 proc.). Antikorupcinis potencialas vis dar yra vienas pagrindinių iššūkių.
 
Žiniasklaida. Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto

Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti visuomenės dalis. Nors pusė gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
Dauguma valstybės tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (84 proc.), o realus antikorupcinis potencialas suprastėjo: kaip ir 2020 m. apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas, bet tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešęs vienas iš septynių valstybės tarnautojų (2020 m. apie tai pranešęs teigė vienas iš penkių).
 
Kaip pagrindinės priežastys nepranešti apie korupciją 2021 m. išliko baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša arba žinių trūkumas atpažinti korupciją.
 
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.02.01; 09:43

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono asmens sargybinis antradienį buvo policijos sulaikytas ir apklaustas dėl saugumo sutarties, kurią pasirašė su Rusijos oligarcho bendražygiu, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltiniai.
 
Alexandre’as Benalla, atleistas 2018 metais, kai buvo nufilmuotas užpuolęs protestuotojus, buvo sulaikytas specializuotos antikorupcijos policijos kartu su žmona, tiriant jo buvusio bendražygio Vincento Crase’o verslo sandorius, pranešė šaltiniai.
 
V. Crase’as, buvęs policininkas, kadaise dirbęs E. Macrono politinės partijos apsaugos srityje, 2019 metais tyrėjams sakė, kad susitarimas su Rusijos oligarchu Iskanderu Machmudovu apėmė jo ir jo vaikų saugumą Prancūzijoje ir Monake. 2018 m. parlamento komitetui A. Benalla neigė turįs ką nors bendra su sutartimi.
 
Politinė korupcija

30-metis buvęs naktinio klubo šokėjas kadaise buvo artimas E. Macronui, bet nuo to laiko pavirto gėda valstybės vadovui. Prancūzijos tyrėjai tiria galimą pinigų plovimą ir korupciją, susijusią su V. Crase’o įmonės ir I. Machmudovo, kuris, kaip teigiama, yra artimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, sandoriu. „Mediapart“ tiriamosios žurnalistikos svetainė 2019 m. gruodį pranešė, kad sandorio vertė – 294 tūkst. eurų.
 
Praėjusį mėnesį A. Benalla buvo nuteista už tai, kad 2018 metais per antikapitalistinę demonstraciją užpuolė du jaunus protestuotojus, taip pat už dokumentų padirbinėjimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo nešiojimą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.15; 06:42

Nicola Sturgeon. EPA – ELTA nuotr.

Edinburgas, lapkričio 8 d. (dpa-ELTA). Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon apkaltino britų premjerą Borisą Johnsoną ir jo Konservatorių partiją korupcija. „Yra vis daugiau sistemingos korupcijos B. Johnsono vyriausybėje įrodymų, – sakė N. Sturgeon pirmadienį per pokalbį su žurnalistais. – Jei tokį elgesį matytume Rusijoje ar kitose šalyse, Borisas Johnsonas tai vadintų korupcija“.
 
Šiuo metu B. Johnsono toriai yra įsipainioję į virtinę skandalų. Valdančioji dauguma, pavyzdžiui, neleido suspenduoti vieno torių deputato dėl neleistino lobistinio darbo. Be to, paaiškėjo, kad konservatoriai keliems didiesiems rėmėjams sudarė sąlygas gauti vietą aukštuosiuose parlamento rūmuose.
Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
 
„Jo vyriausybėje visiškai nepaisoma taisyklių ir nesilaikoma standartų“, – kalbėjo N. Sturgeon. B. Johnsonui esą atrodo, kad taisyklės ir įstatymai galioja visiems, išskyrus jį ir jo partiją. B. Johnsono elgesys vis daugiau žmonių Škotijoje įtikina, kad būtina ateitį perimti į savo rankas, sakė N. Sturgeon, turėdama omenyje savo partijos siekį, kad Škotija atsiskirtų nuo Didžiosios Britanijos. Premjeras esą yra nenuoseklus ir atrodo neturintis principų.
 
N. Sturgeon nori atvesti Škotiją į nepriklausomybę ir grąžinti ją atgal į ES. Tikslas yra iki 2023 metų inicijuoti referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.09; 10:15

Zagrebas, spalio 25 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kroatijos ministras pirmininkas Ivo Sanaderis dėl korupcijos šešeriems metams sės į kalėjimą. Aukščiausiasis teismas Zagrebe pirmadienį patvirtino atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
 
Teismo duomenimis, įrodyta, kad, I. Sanaderis, parduodant Kroatijos mineralinės naftos įmonę INA vengrų kompanijai MOL, iš jos generalinio direktoriaus Zsolto Hernadžio priėmė 5 mln. eurų kyšį. Pradžioje buvo sutarta net dėl 10 mln. eurų sumos.
 
Būdamas vyriausybės vadovas, I. Sanaderis darė įtaką, kad MOL 2009 metais perimtų visišką INA kontrolę, kurią turi iki šiol. Ir I. Sanaderis, ir Z. Hernadis, kuris laikomas Vengrijos premjero Viktoro Orbano patikėtiniu, neigė bet kokius neteisėtus veiksmus.
 
I. Sanaderis nuo 2003 iki 2009 metų buvo Kroatijos premjeras. Nuo 2000 iki 2009-ųjų jis vadovavo konservatyviai Kroatijos demokratinei sąjungai (HDZ), kuri nuo Kroatijos nepriklausomybės 1991-aisiais daugiausiai laiko buvo valdančioji partija ir yra ja ir dabar.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.26; 00:01

Auksas – lėkštutėje. Slaptai.lt nuotr.

Nikosija, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Kipro vyriausybė penktadienį pranešė, kad panaikins 45 užsienio investuotojų ir jų giminaičių pasus, gautus pagal susikompromitavusią pilietybės už investicijas programą, kuri pernai žlugo dėl įtarimų korupcija.
 
Ministrų kabinetas savo sprendimą grindė atliktu nepriklausomu tyrimu, kuriame rekomenduota išnagrinėti galimybę panaikinti pilietybę ir imtis kitų veiksmų 102 atvejais, sakė vyriausybės atstovas spaudai Mariosas Pelekanosas.
 
„Kabinetas nusprendė pradėti 39 investuotojų ir šešių jų šeimų narių pilietybės atšaukimo procesą“, – sakoma jo pareiškime.
 
Kabinetas nagrinės dar šešis atvejus ir stebės dar 47, pridūrė jis.
 
Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mironas Nikolatosas vadovavo nepriklausomam komitetui, kuris atliko vadinamųjų „auksinių pasų“ išdavimo nuo 2007 iki praėjusių metų tyrimą.
 
Tyrimo metu nustatyta, kad už tai reikia taikyti „baudžiamąją ir politinę“ atsakomybę.
 
„Akivaizdu, kad 2007-2020 metų Kipro investicijų programa veikė su spragomis ir trūkumais, netinkamu teisiniu pagrindu ir beveik be kontrolės sistemos“, – birželio mėnesį žurnalistams sakė M. Nikolatosas.
 
Kritiškoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 53 proc. iš 6 779 pagal programą išduotų pasų buvo gauti neteisėtai, ir nurodoma, kad trūko deramo asmens duomenų patikrinimo.
 
Kipras atsisakė šios pasų programos praėjusių metų lapkritį, po to, kai transliuotojas „Al Jazeera“ parodė dokumentinį filmą, kuriame žurnalistai apsimetė fiktyvaus kinų verslininko, neva turinčio teistumą ir siekiančio gauti Kipro pasą, patikėtiniais.
 
Parlamento pirmininkas Demetrisas Syllourisas ir opozicijos parlamento narys buvo slapta nufilmuoti, kaip tariamai bando palengvinti šį procesą.
 
Vėliau jie abu atsistatydino, nors tvirtino, kad yra nekalti.
 
„Al Jazeera“ pranešė, kad dešimtims asmenų, pateikusių prašymus išduoti pasus pagal šią programą, buvo iškeltos baudžiamosios bylos, taikomos tarptautinės sankcijos arba jie net buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.
 
Ši programa pritraukė turtingus užsienio investuotojus, norinčius gauti Kipro – ES valstybės narės – pasą, kuris leistų laisvai keliauti ir gyventi 27 narių bloke.
 
Briuselis jau seniai spaudė Nikosiją reformuoti šią programą, nes nerimavo, kad ji gali padėti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms prasiskverbti į ES.
 
Kipras teigė, kad tokiu būdu pritraukė būtinas investicijas po 2013 metais šalį ištikusio ekonomikos nuosmukio.
 
Pagal šią programą Nikosija išdavė tūkstančius pasų, kuriuos investuotojai galėjo įsigyti už 2,5 mln. eurų investiciją, o per kelioliką metų valstybė iš viso gavo daugiau kaip septynis milijardus eurų.
 
Europos Komisija įspėjo Nikosiją dėl pasų programos ir pradėjo teisinę procedūrą prieš Kiprą, kuri dar nesibaigė.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.16; 07:53

Aleksandras Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Schallenbergas turi tapti kitu šalies kancleriu po Sebastiano Kurzo atsistatydinimo, koalicijos partnerėms sekmadienį pareiškus, kad jį palaikys.
 
Tai bus „nepaprastai sudėtinga užduotis“, sakė 52 metų A. Schallenbergas, aukščiausias Austrijos diplomatas nuo 2019-ųjų. Jis susitinka su prezidentu Aleksandru van der Bellenu ir, tikimasi, prisieks artimiausiomis dienomis.
 
S. Kurzo sprendimas pasitraukti dėl įtarimų korupcija reiškia, kad valdančioji jo konservatyvios Austrijos liaudies partijos (OeVP) ir kairiųjų Žaliųjų koalicija toliau gyvuos.
 
Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Sigrid Maurer sakė, kad A. Schallenbergas nėra susijęs su korupcijos skandalu, tad gali vadovauti vyriausybei. Tačiau transliuotojui ORF S. Maurer sakė, kad S. Kurzas negali grįžti į valdančiąją koaliciją. Žalieji leido suprasti, kad nuvers 35 metų kanclerį per antradienį parlamente planuojamą balsavimą dėl nepasitikėjimo, jei jis nepasitrauks.
 
Septynių minučių kalboje S. Kurzas dar kartą pabrėžė savo nekaltumą, bet teigė atsisakąs pareigų, nes jaučia atsakomybę šaliai.
 
S. Kurzas nori likti savo partijos lyderiu ir pereiti į parlamentą kaip parlamentinės frakcijos vadovas. Opozicija kritikavo šį žingsnį sakydama, kad jis išliks nepaprastai įtakingas politinis veikėjas, nepaisant baudžiamojo tyrimo. „Kurzo sistema“ bus išsaugota, sakė socialdemokratų (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2021.10.11; 10:50

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.

Viena, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį teigė nematąs priežasties atsistatydinti iš koalicinės vyriausybės vadovo pareigų, nepaisant prieš jį ir jo partiją inicijuoto tyrimo dėl korupcijos.
 
S. Kurzas ir jo vadovaujama Liaudies partija (OeVP) yra „pajėgūs ir pasirengę veikti“, teigė jis ir pridūrė, kad padarys viską, jog užtikrintų politinį stabiliumą šalyje.
 
Tokius komentarus kancleris pateikė užvirus diskusijoms, ar valdančioji OeVP ir žaliųjų koalicija gali tęsti darbą, tyrėjams trečiadienį apieškojus S. Kurzo, OeVP ir finansų ministerijos biurus.
 
Anot šalies prokurorų, esama ženklų, kad nuo 2016 m. balandžio ministerijos lėšos buvo naudojamos skelbti „politiškai motyvuotas, kartais suklastotas vienos tyrimų bendrovės apklausas“ S. Kurzo, kuris tuo metu ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, naudai.
 
Tolesnis koalicijos su OeVP gyvavimas būtų įmanomas tik be S. Kurzo, atsižvelgiant į jam pareikštus rimtus kaltinimus korupcija, penktadienį teigė žaliųjų frakcijos lyderė Sigrid Maurer.
 
„Akivaizdu, kad toks žmogus nebetinkamas eiti pareigas“, – pridūrė ji.
 
S. Maurer paragino konservatyvių pažiūrų vyriausybę nominuoti į S. Kurzo pareigas žmogų su nesutepta reputacija, kuris galėtų vadovauti dabartinei vyriausybei.
 
Tačiau OeVP iki šiol reiškė palaikymą S. Kurzui.
 
Žalieji penktadienį surengė derybas su kitomis partijomis dėl sprendimo vyriausybę apėmusiai krizei.
 
Antradienį numatoma speciali Nacionalinės Tarybos sesija, kurios metu opozicija nori pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu.
 
Kraštutinių dešiniųjų partijos FPOe lyderis Herbertas Kicklas penktadienį teigė esąs pasirengęs derėtis su kitomis partijomis dėl tolesnių veiksmų. Ši partija turi 30 iš 183 Nacionalinės Tarybos mandatų, tad ji bus reikalinga daugumai be OeVP suformuoti.
 
Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat atvira galimybei surengti naujus rinkimus, teigė H. Kicklas.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.10; 10:00

Buvęs Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas

Jerevanas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Dėl kaltinimų korupcija Armėnija sulaikė buvusį gynybos ministrą, vadovavusį šalies kariuomenei per praėjusių metų mirtiną karą su Azerbaidžanu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
 
Praėjusį rudenį ginkluotas Armėnijos konfliktas su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono nusinešė daugiau nei 6500 gyvybių, Jerevanas prarado dešimtmečius valdytas teritorijas.
 
Karas sukėlė aršią kritiką ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, opozicijos partijos apkaltino jį nesugebėjimu parengti kariuomenės galimiems didelio masto karo veiksmams ir išdavus valstybės interesus, kai sutiko su žeminamomis paliaubomis.
 
Ketvirtadienį Armėnijos valstybės saugumo tarnyba paskelbė sulaikiusi buvusį gynybos ministrą Davidą Tonoyaną dėl tariamo „piktnaudžiavimo tarnyba, klastojimo ir lėšų pasisavinimo perkant ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms“.
 
53 metų D. Tonoyanas buvo paskirtas gynybos ministru 2018 metais ir atsistatydino netrukus po šešių savaičių karo. Jis įtariamas pasisavinęs apie 4,7 mln. JAV dolerių, pranešė saugumo tarnyba ir pridūrė, kad dėl panašių nusikaltimų tiriama „dar daug buvusių ir tarnaujančių karininkų“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.01; 00:10

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
 
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
 
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
 
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
 
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.03; 02:00