Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno gydytojai perspėja, kad jo sveikata sparčiai prastėja ir jam bet kurią akimirką gali sustoti širdis, todėl jie prašo leisti suteikti jam pagalbą, informuoja naujienų agentūra AFP.
 
Kovo 31 d. žinomiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų ir kojų bei rankų tirpimo.
 
44 metų A. Navalnas vasarį buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu. Jis įkalintas kolonijoje Pokrovo mieste, apie 100 km į rytus nuo Maskvos.
 
Jo asmeninė gydytoja Anastasija Vasiljeva su dar trimis gydytojais, įskaitant kardiologą Jaroslavą Ašichminą, prašo kolonijos pareigūnų, kad jiems būtų leista nedelsiant apžiūrėti A. Navalną.
 
„Mūsų pacientas gali mirti bet kurią akimirką“, – J. Ašichminas šeštadienį rašė feisbuke.
 
Anot gydytojo, dėl didelio kalio kiekio A. Navalnas turėtų būti paguldytas į reanimaciją stebėjimui, nes jam gali kilti aritmija, ir jis mirtų sustojus širdžiai.
 
Kai kalio kiekis kraujyje viršija 6,0 mmol (milimolius) litrui, pacientui reikia suteikti pagalbą kuo skubiau. Gydytojai pabrėžė, kad A. Navalno kalio kiekis kraujyje siekia 7,1 mmol litrui, todėl jį kuo greičiau reikia apžiūrėti, turint omenyje kraujo tyrimus ir neseniai įvykusį apnuodijimą.
 
2020 m. rugpjūtį A. Navalnas vos išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, o dėl to kaltintas Kremlius.
 
Šeštadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad tai, kaip elgiamasi su A. Navalnu, yra visiškai nesąžininga ir nepriimtina.
 
Be to, daugiau nei 70 pasaulyje žinomų rašytojų, menininkų, aktorių ir akademikų parašė atvirą laišką V. Putinui, reikalaudami, kad A. Navalnui būtų suteikta medicininė pagalba.
 
Tarp pasirašiusiųjų laišką yra rašytoja J. K. Rowling, istorikai Niallas Fergusonas ir Simonas Schama, Nobelio premijos laureatės Herta Mueller, Louise Gluck ir Svetlana Aleksijevič, aktoriai Benedictas Cumberbatchas, Judeas Law, Vanessa Redgrave ir kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.18; 00:30

Rusijos prokuratūra prašo Maskvos teismo įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondą ir jo biurus regionuose pripažinti „ekstremistiniais“ ir uždrausti jų veiklą. „Prisidengdamos liberaliais šūkiais, šios organizacijos kuria sąlygas destabilizuoti visuomeninę ir visuomeninę-politinę situaciją“, – sakoma penktadienį paskelbtame Maskvos prokuratūros pranešime.
 
A. Navalnas yra vienas žinomiausių Rusijos opozicijos politikų ir prezidento Vladimiro Putino priešininkas. Praėjusį rugpjūtį jis išgyveno pasikėsinimą nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga „Novičiok“. Po išpuolio, dėl kurio kaltina Kremlių, jis buvo gydomas Vokietijoje, o sausį, kai grįžo į Rusiją, iš karto suimtas.
 
Už tariamą lygtinės bausmės reikalavimų nepaisymą A. Navalnas buvo nuteistas daugiau nei pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Protestuodamas prieš kalinimo sąlygas, jis paskelbė bado streiką.
 
A. Navalno fondas pastaraisiais metais atskleidė ne vieną korupcijos atvejį. Pastarąjį kartą sausį fondas paskelbė medžiagą apie milžiniškus rūmus prie Juodosios jūros, kurie esą priklauso V. Putinui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.17; 00:30

Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.

66 metų buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dėl kyšininkavimo ir neleistino įtakos darymo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Dveji metai iš jų skirti lygtinai, iš Paryžiaus teisingumo rūmų pranešė prancūzų naujienų agentūra AFP.
 
Teismas pripažino buvusį prezidentą kaltu davus kyšį aukštam teisėsaugos pareigūnui.
 
Vis dėlto N. Sarkozy greičiausiai nesės į kalėjimą, nes bausmę galės atlikti namuose taikant elektroninį stebėjimą. Teisėjai nuteisė ir ilgametį jo advokatą Thierry‘į Herzogą bei teisininką Gilbert‘ą Azibert‘ą. Jiems taip pat skirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, po dvejus metus – lygtinai.
 
N. Sarkozy vadovavo Prancūzijai nuo 2007 iki 2012 metų. Bylos nagrinėjimas teisme praėjusių metų pabaigoje sulaukė didelio susidomėjimo Prancūzijoje.
 
N. Sarkozy, anot prokurorų, 2014 metais mėgino per Th. Herzogą iš teisininko G. Azibert‘o gauti slaptos tyrimo medžiagos. Toks elgesys sukėlė grėsmę teisėsaugos nepriklausomumui, argumentavo kaltintojai. N. Sarkozy jam keliamus kaltinimus neigė.
 
Kaltinimai eksprezidentui paremti pasiklausytais jo pokalbiais telefonus su Th. Herzogu. Dėl šio pasiklausymo teisėtumo buvo kilęs didelis ginčas.
 
Konservatorių politikas į teisėsaugos akiratį pateko ir dėl kitų aferų. Nuo kovo vidurio jam dar teks atsakyti procese dėl nelegalių rinkimų kampanijos aukų. Tačiau N. Sarkozy neigia kaltinimus ir šioje byloje.
 
N. Sarkozy tarp savo dešiniųjų šalininkų vis dar laikomas ikona, nors jokių postų nebeužima.  Praėjusią vasarą jis išleido memuarus „Audrų metas“ („Le Temps des Tempêtes“), kurie tapo bestseleriu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 06:00

Pirmadienį krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos, sakoma KAM pranešime.
 
„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
 
Susitikimo metu kalbėta, kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.02; 09:00

Aivaras Lembergas. Youtube.com

Po daugiau kaip dešimtmetį trukusio teismo proceso Latvijoje dėl korupcijos į kalėjimą sėda vienas įtakingiausių politikos atstovų. Rygos teismas pirmadienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę nuo 1988 metų Ventspilio mero pareigas einančiam Aivarui Lembergui.
 
Turtingas verslininkas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir pinigų plovimo – ir suimtas iš karto perskaičius nuosprendį.
 
A. Lembergui taip pat skirta 20 000 eurų bauda ir konfiskuotas jo turtas. Paskelbus nuosprendį, baigėsi 2007 metais pradėtas procesas prieš 67-erių politiką, kuris ketina nuosprendį skųsti ir vadina jį politiniu susidorojimu.
 
Politikas kaltinamas beveik 40 veikų – už beveik pusę jis pripažintas kaltu. A. Lembergas visus kaltinimus neigia. Nuteisti ir jo sūnus bei vienas verslo partneris.
 
A. Lembergas laikomas vienu turtingiausių Latvijos žmonių. Jis keliskart kandidatavo į ministro pirmininko postą kaip Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas. Teigiama, kad jis turi nedeklaruotų akcijų pagrindinėse šalies įmonėse.
 
JAV 2019 metų pabaigoje paskelbė sankcijas A. Lembergui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 07:41

Antradienį Slovakijos Aukščiausiasis teismas patvirtino praėjusių metų vasarį Specialiojo baudžiamojo teismo paskelbtą verdiktą skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam šalies vicepremjerui ir ekonomikos ministrui Pavolui Rusko.
 
Buvęs politikas turės atlikti bausmę griežtojo režimo kalėjime. Prokuratūra reikalavo įkalinti jį 20-čiai metų. P. Rusko, tvirtinęs, kad yra nekaltas, ir siekęs, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo suimtas praėjusių metų gruodžio viduryje, kai atsisakė atvykti į Aukščiausiojo teismo posėdį, skirtą peržiūrėti jo bylai, kurioje taip pat figūravo šešėlinio verslo veikėjas Marianas Kočneris, įtariamas Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako nužudymo 2018 metų vasario 21 d. organizavimu.
 
P. Rusko buvo pripažintas kaltu dėl finansinių dokumentų klastojimo, kurio mastas – 69 mln. eurų.
 
P. Rusko ėjo Slovakijos vicepremjero ir ekonomikos ministro pareigas nuo 2003 metų rugsėjo iki 2005 metų rugpjūčio, nuo 2001 iki 2007 metų buvo partijos „Naujojo piliečio aljansas“ pirmininkas. Nuo 1995 iki 2002 metų P. Rusko buvo televizijos kanalo „Markiza“ savininkas ir generalinis direktorius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.13; 00:01

Politinė korupcija

Buvęs Slovakijos policijos vadovas Milanas Lučanskis, gruodžio 3 d. sulaikytas Bratislavoje tiriant korupcijos teisėsaugos institucijose bylą ir antradienį mėginęs nusižudyti kardomojo kalinimo kameroje Prešovo miesto kalėjime, mirė trečiadienį Prešovo ligoninės reanimacijos skyriuje.
 
Tai pranešė Slovakijos radijas, remdamasis šalies Teisingumo ministerijos atstovu spaudai Peteriu Bubla.
 
„Gydantysis gydytojas konstatavo pono M. Lučanskio mirtį“, – pareiškė jis.
 
Dėl 51 metų amžiaus policijos generolo mėginimo nusižudyti, kuris galėjo įvykti dėl nepakankamos jo priežiūros kameroje, atsistatydino Slovakijos kalėjimų tarnybos viršininkas Milanas Ivanas. Šalies prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė būkštaujanti, kad buvusio policijos vadovo savižudybę ir jos sukeltą skandalą savo interesais gali panaudoti politinė opozicija.
 
M. Lučanskis, kaltintas sukūrus korupcinį susivienijimą teisėsaugos institucijose ir gavus 510 tūkst. eurų kyšių, buvo sulaikytas per policijos operaciją „Judas“. Be jo, teisiamųjų suole atsidūrė keliolika buvusių ir dabartinių Slovakijos jėgos struktūrų pareigūnų, tarp jų – jo pirmtakas nacionalinės policijos vadovo poste Tiboras Gašparas. Jiems gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tyrėjai turi informacijos apie jų sąsajas su sunkiais kriminaliniais nusikaltimais.
 
Slovakijos žurnalisto J. Kuciako ir jo sužadėtinės atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Daugelis įtariamųjų paliko savo postus po žurnalisto Jáno Kuciako nužudymo. J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone.
 
Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“.
 
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.31; 00:30

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Laikotarpis tarp šv. Kalėdų ir Naujų Metų visada būdavo lyg nesibaigianti šventė. Šv.Kalėdos, bent  Lietuvoje, daugiau Šeimos šventė, o Naujieji tai linksmybės su draugais. Ir dar netikėkite mitu, kad sovietiniais metais nešvęsdavome šv.Kalėdų. Bent jau mano jaunystėje visi švęsdavome. Tiesa, tai nebuvo oficiali šventė.

Deja, šiais metais jas švenčiame ne taip, kaip visada. Daug Šeimų negalėjo susirinkti prie tradicinio, beje, tik pas lietuvius ir lenkus tokio Kūčių stalo. Mūsų ilgamažią tradiciją pakoregavo net akimi nematomas, virusas. Jis neleis per daug linksmintis ir per Naujuosius. Liūdna, kad taip nutiko. Gaila tų, kurie mus paliko. O mus į neviltį varo nežinia, kada tai baigsis.

Vilties žiburėlis, nors silpnas, bet sužibo. Pirmoji vakcina pasiekė Lietuvą. Tačiau kasdieną skelbiamos ligos ir mirčių suvestinės lyg iš karo fronto, deja, optimizmo nesuteikia. Nesuteikia optimizmo ir tai, kad masinis vakcinavimas galimai Lietuvą pasieks tik ankstyvą pavasarį. Pesimistas sakys, kaip vėlai, optimistas atsidusęs tars, vis tik geriau nei nieko. Tikrai labai gera šventinė dovana ta vakcina. Niekas nežinome, kiek ji padės, bet mums, Žmonėms, šiais ilgais vakarais, reikia nors turuptėlio Vilties. Jeigu pasiseks, o aš tuo tikiu, tai bus ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir žmonijos mokslo triumfas, kad tai padaryta per tokį neįmanomai trumpą laiką. Tai pativirtins nuostatą, kad žmonės nuoširdžiai ir pasiaukojamai kartu veikdami vis tik daug gali pasiekti.

Suprantama, bet koks dirbtinas žmogaus veiklos suvaržymas mus suerzina. Kai reikia dirbti, veikti, mes dažnai skundžiamės, kad pavargstame, jau atsibodo. Bet tik reikia nebedirbti (arba padaryti ilgesnę pauzę), o ypač dar ir bendrauti tik, kaip vienas pažįstamas taikliai pavadino… tolimuoju būdu… prasideda iš visų pakampių lysti įvairios blogos mintys ir depresinių ligų padaugėja. Dar žiemos nei šiokios nei tokios. Akyvaizdžiai klimatas kinta. Ir matomai, ne be mūsų pačių neapgalvotos ir savanaudiškos veiklos. Vis tik taip norisi baltų švenčių. Baltų ne tik Gamtoje, mūsų gyvenimuose, bet ir daugiau pozityvo bei geranoriškumo mūsų bendrystėje.

Žvejys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kviečiu visus, kurie mane skaitys, susimastyti dėl tokio akyvaizdaus ir paprasto dalyko. O kaip mes turėdami tokią grąžią Tėvynę, su jos nuostabia Gamta (žalia, nei per šalta, nei per šilta, o kiek ežarų…), gan darbsčiais ir išradingais žmonėmis galime prasmingai ir laimingai gyventi. Bet taip nesugebame. O juk trūksta tik kelių esminių dalykų: pirma norėti ir pabandyti tartis, o antra, prie dabartinių mokslo ir aukštųjų technologijų suteikiamų galimybių, pradėti palaipsniu keisti labai žmonėms trukdantį charakterio bruožą – gobšumą. Juk ateiname į šį pasaulį nuogi ir taip pat iš jo išeiname. Juk visos problemos prasideda būtent nuo šių dviejų esminių dalykų. Ir jeigu dėl antro yra sunkus ir ilgas kelias, nors ne beviltiškas. Tai susitarimas ne tik įmanomas, bet ir išbandytas.

Lūšių ežeras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neminėsiu daug valstybių, bet tai visu pilnumu veikia Šveicarijoje. Kai man tarptautinėje konferencijoje teko paklausti jų atstovo… o kaip jums pasisekė pasiekti, kad Šveicarija daugelyje sričių pirmauja? Jis atsakė labai lakoniškai … mums pasisekė – SUSITARTI! Štai sėkmės receptas. Bet negi mums, lietuviams, tai misija neįmanoma? Tikrai tikiu, kad galime. Reikia tik tam pasiryžti, gal net kai kam pasiaukoti, ne pinigais, o arogancija, kai kam ją apmažinti arba bent suvaldyti. Imkime, kad ir rinkimus. Juose dalyvauja daug žmonių. Savaime aišku, kad juos laimės tik dalis. Tai gal nereikia laimėtojams tyčiotis iš pralaimėjusių, nes kitą kartą jūs būsite jų vietoje. Tarp kitko, toje pačioje Šveicarijoje, parlamente nėra pozicijos ir opozicijos, visas parlamentas darniai dirba valstybei, kaip ir dažni ten vykstantys referendumai. Tarp kitko, prieš šimtą metų joje gyveno tik 3 milijonai gyventojų, kaip dabar Lietuvoje ir šalis buvo gan atsilikusi. Šiandien jų yra 8 milijonai ir, duok Dieve, mums tokio pragyvenimo lygio.

Nors nenoriu nieko blogo rašyti apie apie dabartinę valdančiąją daugumą. To pasistengsiu nedaryti. Pateiksiu jiems tik kelis nieko nekainuojančius patarimus. Pirmas gal pavėluotas, bet vis tik reikalingas ateičiai. Mane gan sujaudino ir ne tik sujaudino, bet net suglumino pats valdžios perdavimas. Tiesiai pasakysiu – jis buvo piktas. Piktas iš abiejų pusių. Vieni įsižeidė, kad pralaimėjo rinkimus, o kiti gan nesolidžiai visas pandemijos bėdas bandė ir dar kartais bando suversti buvusiems. Nepadarė šio, nepadarė ano ir pan… Buvusi valdžia darė ir padarė daug naudingo, ką buvo galima padaryti tokioje nežinomoje situacijoje. Lietuva pasirodė nei blogiau, nei geriau kaip ženkliai turtingesnės ir didesnės valstybės. Be to, būkim teisingi, dabartinė dauguma būdama opozicijoje be kritikos ir trukdymo nelabai prisidėjo prie situacijos suvaldymo. Išvis manau, kad blogas tonas – rinktis politinius dividendus, kai žmonės ne tik masiškai serga, bet ir miršta. Čia privalome pamiršti pozicijas, opozicijas ir prisiminti, kad esame tik žmones. Ir kad bet kuriuo momentu galime tapti tais pačiais ligoniais. Lai tai bus rimta pamoka mums visiems. Gal nors ją įsisavinsime.

Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taip pat negaliu nepasidalinti su platesnia auditorija mintimi, kuri mano supratimu yra ne tiek politinė, kiek egzistencinė. Norint susitarti, reikia kažkam pradėti tartis. Atėjusi valdančioji dauguma, bent pradžioje garsiai pareiškė, kad ji ves tik skaidrią ir moralią politiką. Deja, pasakė ir pamiršo. Per patį pandemijos įkarštį, skubos tvarka, Seime pradedami prastuminėti, mano supratimu, net korupcija atsiduodantys įstatymai. Negi šiandien Lietuvoje tokia gera aplinka, kas liečia narkomaniją ir ypač narkotikų platinimą, kad tokiu sunkiu visai šaliai metu Seimas skuba spręsti šią, jų supratimu, pačią svarbiausią valstybei problemą. Kitos išpręstos liko, tik ši. Tačiau ar ši problema, kaip bandoma ją pateikti tokia nekalta.

Kalėdinis traukinukas. Prieš penkerius metus. Vytauto Visocko nuotr.

Iš karto prisipažinsiu, esu už kanapių legalizavimą medicininiams tikslams. Man net keista, kodėl to nepadarė ,,valstiečiai“. Tačiau po ne visiems suprantamu terminu „mažų narkotikų kiekio dekriminalizavimu“ slypi daug viešai neatskleistų dalykų. Visų pirma kalbama apie visus narkotikus. Man specialistai yra aiškinę, kad ypač jauname amžiuje panaudojus sintetinių narkotikų pora dozių jau galima tapti nuo jų priklausomu. Ponia „Laisvės“ partijos pirmininkė, Seimo narė ir ministrė Aušrinė Armonaitė viešai pareiškė, kad narkomanus reikia gydyti, o ne į kalėjimus sodinti. Gan įdomi mintis. Tai gal paprasčiau jiems tiesiog leisti pasirinkti. Jeigu naudoja narkotikus – lai miršta, o jei mirti nenori, lai nenaudoja. Sakysite, nehumaniška, bet ar humaniška tai, kas siūloma. Juk ši įstatymo pataisa ne tiek liečia narkomanus, kiek prekeivius. Jie prekiaudami nesinešioja po kilogramą, o būtent tarp jaunimo platina mažas dozes. Ir jiems ta 100€ bauda, jų nuo šio labai pelningo verslo, neatbaidys. Be to, garantuotai prasidės spekuliacija, o kas yra mažos dozės (kiekiai). Tačiau čia jau detalės, į kurias turi būti paruošti atsakymai prieš keičiant įstatymą. Deja, to padaryta nebuvo, bent viešai.

Prieš keičiant, ne šiaip sau dėl malonumo priimtą įsatymą, pradžioje matomai būtina, kaip minimum:

1) Pasitarti su specialistais, taip pat su NVO, kaip asociacija „Tėvai prieš narkotikus“ ir pan; To padaryta nebuvo.

2) Organizuoti Seime, kad ir nuotoliniu būdu diskusiją su visuomene „už“ ir ,,prieš“. Taip pat, kiek žinau, nebuvo.

3) Numatyti alternatyvius valstybės insitucijų veiksmus, o kas bus daroma, kad narkomanija mažėtų. Žinoma, jeigu autoriai sąžingai siekia šio tikslo. Dabartinis jų elgesys kelia pagrįstas abejones.

4) Būtinai turėti teigiamą teisėsaugos institucijų tokios iniciatyvos vertinimą ir viešai jį paskelbti.

5) Viešai turi būti paskebtas antikorupcinis šios iniciatyvos vertinimas, nes kievienam teisės aktui jis būtinas.

Narkotikai

Manau, ženkliai prasmingiau pasielgtų „Laisvės“ partijos frakcija Seime ir jai pritariantys, jeigu rimtai užsiimtų narkotikų naudojimo mažinimo kompleksinių priemonių rengimu ir jų įgyvendinimo mechanizmo sukūrimu. Tai daryti būtina, nes narkomanija Lietuvoje ne mažėja. Ir abejotina, kad ji sumažėtų palengvinus jų įsigijimo kelius.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip nepasiruošus ir neišdiskutavus galima sugadinti gal ir sąžiningą iniciatyvą. Nors abejotina, kad būtent taip yra. Nes dabartinis elgesys ir nepamatuotas skubotumas mums šnabžda visai ką kita. Siekiant tikrai vykdyti moralią ir skaidrią politiką vien lozungų negana, tam reikia ir adekvačių veiksmų. Ir taip visame kame. Jeigu taip darysime, gal nors po truputį ir pradėtume elgtis civilizuotai bei pagarbiai visos bendruomenės atžvilgiu. Nauji dalykai, kaip ir naujas elgesys neatsiranda savaime. Tai turi kažkas pradėti daryti. O kas jei ne jaunimas. Jie juk dar nesugadinti!?

Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.12.28; 21:45

Slovakijos žurnalisto J. Kuciako atminimui. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Slovakijos Aukščiausiasis teismas sugriežtino šių metų balandžio 6 d. specializuotojo baudžiamojo teismo paskelbtą nuosprendį Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos žudikui Miroslavui Marčekui.
 
Tai pranešė televizijos kanalas TA3.
 
Aukščiausiasis teismas padidino M. Marčeko kalinimo laiką iki maksimalaus galimo – 25 metų – laikant jį itin griežto režimo sąlygomis. Specializuotasis baudžiamasis teismas anksčiau jį buvo nuteisęs kalėti 23 metus.
 
Sausio mėnesį buvęs kariškis M. Marčekas prisipažino nužudęs žurnalistą ir jo sužadėtinę. Jis vykdė Slovakijos šešėlinio verslo veikėjo Mariano Kočnerio užsakymą.
 
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 16:00

Proeuropietiška ministrė pirmininkė Maia Sandu. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su išrinktąja Moldovos Respublikos prezidente Maia Sandu.
 
Šalies vadovas pasveikino M. Sandu su pergale sekmadienį įvykusiuose Prezidento rinkimuose ir palinkėjo sėkmės einant šias atsakingas, piliečių patikėtas pareigas, o Moldovos žmones – su sėkmingu dalyvavimu demokratiniuose ir atviruose rinkimuose.
 
Pasak valstybės vadovo, Moldovos piliečiai priėmė svarbų sprendimą – šių rinkimų rezultatai rodo norą siekti pokyčių savo šalyje.
 
Teisingumo sektoriaus reforma ir kova su korupcija yra vieni svarbiausių prioritetų. Prezidentas palinkėjo nesustoti reformų kelyje ir toliau siekti eurointegracijos. Jis patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi dalytis gerąja patartimi ir nuosekliai remti Moldovą šiame kelyje.
 
Per pokalbį prezidentas pabrėžė, kad kelyje į laisvę lietuviai ir moldavai rėmė vieni kitus. Šiemet minima 30 metų sukaktis nuo to, kai Moldovos Parlamentas pripažino Lietuvos nepriklausomybę – tai buvo drąsus žingsnis, už kurį mūsų šalis visuomet bus dėkinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 06:00

Meksikoje Siudad Chuarese, netoli pasienio su JAV, nušautas dar vienas žurnalistas, penktadienį pranešė Čihuahua valstijos gubernatorius Javieras Corralas.
 
Arturo Alba Medina yra jau šeštas šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Meksika yra viena iš žurnalistams pavojingiausių valstybių pasaulyje.
 
49-erių žurnalistas ir televizijos naujienų laidos vedėjas nušautas ketvirtadienio naktį, netrukus po jo laidos, praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.
 
Nuo 2000 m. Meksikoje nužudyta daugiau nei 100 žurnalistų, kai kurie jų nagrinėjo tokius klausimus kaip korupcija politikoje bei narkotikų kartelių veikla.
 
Paskutinėje A. A. Medinos laidoje buvo kalbama apie policijos korupciją, įtariamą nepilnamečio nužudymą ir narkotikų prekeivių susirėmimus.
 
Žurnalisto kūnas su vienuolika kulkų buvo rastas automobilyje, praneša žiniasklaida.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.31; 10:08

Kirgizijoje saugumo pajėgos vėl suėmė buvusį prezidentą A. Atambajevą. EPA-ELTA nuotr.

Kirgizijos saugumo pajėgos šeštadienį pakartotinai suėmė buvusį prezidentą Almazbeką Atambajevą, paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, cituodama jo politinės partijos narį.
 
Kaip informuoja agentūra „Reuters“, šalyje po ginčijamų rinkimų kilus protestams, demonstrantai iš kalėjimo išlaisvino kelis politikus, įskaitant A. Atambajevą, kuris atlikinėjo ilgą bausmę dėl kaltinimų korupcija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 01:OO

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Linas Žukauskas ir Aloyzas Kruopys, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, traukiasi iš pareigų.
 
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vilmos Budėnienės,  teisėjai prašo atleisti juos iš pareigų savo noru. Tokio apsisprendimo motyvų jie plačiau nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime tai sieja ir su sveikatos būkle.
 
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas.
 
Atleidus šiuos teisėjus, Lietuvos apeliaciniame teisme liktų 28 teisėjai, todėl teisėjų pasitraukimas iš esmės nepailgins teismą pasiekiančių bylų nagrinėjimo trukmės. Be to, artimiausiu metu turėtų įvykti atranka į anksčiau teisme atsilaisvinusias teisėjų vietas.
 
Prezidentas patarimo dėl teisėjų atleidimo yra kreipęsis į Teisėjų tarybą, kuri šį klausimą svarstys neeiliniame posėdyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimui reikalingas ir Seimo pritarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 08:20

Antrankiai

Didelės tarptautinės teisėsaugos operacijos metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje), įtariant dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei pinigų plovimu, trečiadienį buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, atliktos 65 kratos.
 
Prokuroro sprendimu apribotos nuosavybės teisės kratų metu rastoms pinigų sumoms bei įtariamųjų turtui – žemės sklypams, butams, automobiliams, kurių bendra vertė siekia apie 700 000 eurų. Taip pat atliekamas ir finansinis įtariamųjų turto tyrimas.
 
Iš 18 sulaikytųjų 10 buvo sulaikyti Lietuvoje. Tarp jų – ir 1983 m. gimęs Lietuvos pilietis, Lietuvoje neteistas, šio nusikalstamo susivienijimo lyderis.
 
Trijose valstybėse vienu metu koordinuotai vykę teisėsaugos pareigūnų veiksmai yra bendras ilgalaikio ir itin kruopštaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV), Airijos, Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos), Eurojusto ir Europolo pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas. Sulaikymo operacijos Lietuvoje vyko dalyvaujant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras”, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus apskričių VPK pareigūnams.
 
2017 m. Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, 2018 m. buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurią koordinavo bei finansavimą skyrė Eurojustas, organizavęs ir šešis pareigūnų koordinacinius susitikimus Hagoje. Šie Eurojuste vykę koordinaciniai pasitarimai leido užtikrinti glaudų ir efektyvų trijų šalių pareigūnų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.
 
„Ši byla yra puikus pavyzdys, kokių svarbių rezultatų galime pasiekti dirbdami tarptautiniu lygmeniu, laiku, koordinuotai keisdamiesi net ir itin jautria informacija, užtikrindami jos konfidencialumą bei bendrai planuodami labai skirtingų institucijų veiksmus. Šis tyrimas ir ne vienerius metus veikusios nusikalstamos grupuotės narių sulaikymas leidžia apsaugoti žmones, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų nepatektų į gatves“, – teigia Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
 
Organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę heroiną Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje). Tyrėjai įtaria, jog nusikalstamo susivienijimo lyderis, padedamas kitų dviejų asmenų, taip pat verbavo asmenis Lietuvoje ir išnaudojo juos narkotinių medžiagų platinimui minėtose šalyse. Šiuo metu tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad prekybai narkotikais Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) gatvėse buvo išnaudojami mažiausiai 65 žmonės.
 
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog dauguma žemiausiai nusikalstamo susivienijimo grandžiai priskiriamų gatvės prekeivių į minėtas užsienio šalis vykdavo žinodami, jog jie bus išnaudojami prekybai narkotinėmis medžiagomis. Dauguma jų – socialiai pažeidžiami ar priklausomybių turintys asmenys, Lietuvos piliečiai. Turimi duomenys leidžia įtarti, kad nuo 2015 m. prie šio nusikalstamo susivienijimo galėjo būti prisijungę arba pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti ne mažiau kaip 20 asmenų.
 
Minėto nusikalstamo susivienijimo dalyviai taip pat įtariami tarptautiniu mastu organizavę ir pinigų „plovimą“ didelėmis sumomis – nusikalstamu būdu gautas turtas buvo legalizuojamas įgyjant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, atliekant kitas finansines operacijas.
 
Šiuo metu priimami sprendimai dėl kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, skyrimo vakar Lietuvoje sulaikytiems asmenims, skelbiama Lietuvos prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.
 
Ikiteisminiam tyrimui Lietuvoje vadovauja, jį kontroliuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlieka – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 13:46

Vokietijos BKA. EPA-ELTA nuotr.

Berlyno „Charite“ ligoninėje gydomas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas yra saugomas Vokietijos federalinės kriminalinės tarnybos (BKA). Tai sekmadienio vakarą pranešė vyriausybės atstovas.
 
Remiantis įstatymu, BKA, be kita ko, yra atsakinga už Vokietijos vyriausybės narių, taip pat užsienio svečių, pavyzdžiui, viešinčių su valstybiniais vizitais, apsaugą. Vyriausybės šaltinių duomenimis, BKA įstatymas leidžia padėti ir šiuo atveju.
 
A. Navalnas, vienas griežčiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, nuo ketvirtadienio yra komos būklės. Šeštadienį jis specialiu lėktuvu iš Omsko atskraidintas gydymui į Berlyną. A. Navalno komanda spėja, kad opozicionierius buvo apnuodytas. Rusijos medikai tuo tarpu pareiškė diagnozavę jam medžiagų apykaitos sutrikimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasis Konstitucija bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Šiaulių apygardos teismo teisėją Raimundą Jurgaitį, suimti jį arba kitaip suvaržyti jo laisvę bei sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, pranešė Prezidentūra.
 
Generalinio prokuroro sprendimu Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo. Prezidentui pasirašius šį dekretą, Šiaulių apygardos teismo teisėjui R. Jurgaičiui galės būti įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nurodytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.
 
Pagal Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos prezidento sutikimą.
 
Prezidentas akcentavo, kad korupcijos apraiškos griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, kadangi skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise.
 
Prezidentas, leisdamas patraukti Šiaulių apygardos teismo teisėją R. Jurgaitį baudžiamojon atsakomybėn, pabrėžė, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, turinti užtikrinti nešališkų teismų sprendimų priėmimą. Bet kokiam kėsinimuisi pažeisti šią pareigą turi būti laiku užkertamas kelias, o teisėjo imunitetas negali tapti kliūtimi tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės už jas.
 
Šalies vadovo nuomone, teismų bendruomenė taip pat neturi likti abejinga, nes tik vieninga ir ryžtinga laikysena skatinant antikorupcinę kultūrą savo aplinkoje gali sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę bei sudaryti sąlygas visuomenės pasitikėjimo teismų sistema stiprinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 10:00

Per dešimttūkstantinius protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio policija ankstyvą sekmadienio rytą sulaikė 11 protestuotojų, įėjusių į šalies premjero Benjamino Netanyahu rezidencijos Jeruzalėje draudžiamą zoną, teigė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.
 
Demonstracijos prieš B. Netanyahu vyksta jau kelias savaites naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
 
Protestuotojai yra nepatenkinti dėl iš naujo, padidėjus naujų COVID-19 atvejų skaičiui, įvestų karantino apribojimų, o dalis jų taip pat reikalauja ilgamečio premjero B. Netanyahu nusišalinti nuo pareigų, kol nebus išspręsta jo korupcijos byla. Pats B. Netanyahu kaltinimus neigia.
 
Per protestus prieš B. Netanyahu policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Vėlyvą šeštadienio vakarą apie 10 tūkst. izraeliečių susirinko į protestą Jeruzalėje, o dar daugiau – netoli B. Netanyahu privačios vilos į šiaurę nuo Tel Avivo.
 
„Kad ir kas čia būtų, jie dalyvauja neteisėtame susibūrime. Žygiuoti nebus leista. Visi, kurie pažeis tvarką, bus sulaikyti“, – protestuotojams Jeruzalėje sakė policijos pareigūnas.
 
Savo ruožtu protestuotojai kėlė Izraelio vėliavas ir reikalavo B. Netanyahu atsistatydinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.16; 15:23

Juanas Carlosas pabėgo į Dominiką. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas, anot žiniasklaidos, pabėgo į Dominikos Respubliką. Keli dideli ispanų laikraščiai antradienį rašė, kad 82-ejų buvęs monarchas dar pirmadienį išvyko iš Ispanijos.
 
Karališkiesiems rūmams artimas laikraštis „ABC“ antradienį tituliniame savo puslapyje skelbė, kad Juanas Carlosas dabar yra Dominikoje. Kad buvęs karalius kurį laiką pagyvens pas draugus šioje Karibų šalyje, rašė ir laikraščiai „El Mundo“ bei „La Vanguardia“.
 
Pirmadienį paskelbta, kad į daugybę aferų įsipainiojęs Juanas Carlosas parašė laišką savo sūnui karaliui Felipei VI, kuriame informavo jį ketinąs palikti Ispaniją.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų. Anot pranešimų, Saudo Arabijos karalius per sąskaitą Šveicarijoje pervedė jam iki 100 mln. dolerių.
 
Ispanijos karališkieji rūmai nepateikia informacijos apie Juano Carloso buvimo vietą. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Ispanijoje rašė, kad buvęs karalius gali būti Portugalijoje, kur gyveno būdamas vaikas, arba Prancūzijoje ar Italijoje, kur turi giminių.
 
Juanas Carlosas 2014-aisiais po 39 metų perdavė sostą savo sūnui Felipei. Nuo pernai jis visiškai pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
 
Ilgą laiką Juanas Carlosas buvo labai gerbiamas daugelio ispanų dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant nuo Franco diktatūros į demokratiją.
 
Tačiau virtinė skandalų, įskaitant prabangią monarcho kelionę per didelę finansų krizę, padarė didelės žalos monarchijai. Jo sūnus Felipė dabar vėl mėgina sugrąžinti reputaciją karališkiesiems rūmams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:11

Ispanijos karalius Juanas Carlosas palieka šalį. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas ketina palikti šalį ir apsigyventi užsienyje. Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.
 
Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.
 
„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, – pabrėžiama laiške.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.
 
Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui.
 
Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.
 
Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:30

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai trečiadienį sostinėje Sofijoje blokavo daug pagrindinių gatvių ir svarbių sankryžų, taip paralyžiuodami eismą miesto centre.
 
Taip pat prie Rusės buvo blokuojamas tiltas per Dunojų į Rumuniją.
 
Sostinėje Sofijoje ir kituose miestuose – Plovdive, Varnoje bei Burgase tūkstančiai žmonių 21 dieną iš eilės protestavo prieš nuo 2017 metų valdžioje esančią premjero Boiko Borissowo vyriausybę. Jie kaltina vyriausybę korupcija ir priklausomybe nuo vieno bulgarų oligarcho.
 
Protestuotojai mojo nacionalinėmis vėliavomis ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir naujų rinkimų.
 
Per protestą prie teismo Sofijoje demonstrantai vėl reikalavo, kad iš pareigų trauktųsi ir generalinis prokuroras Ivanas Geševas. Jie kaltino jį veikiant vyriausybės naudai.
 
Demonstrantai prie vyriausybės rūmų Sofijoje ketina protestuoti nuolat. Organizatoriai paragino žmones iš visos šalies atvykti čia su palapinėmis, antklodėmis, rūbais ir geriamuoju vandeniu.
 
Protestuose dalyvauja skirtingų politinių pakraipų grupuotės, tarp jų – liberalai, iš Vakarų Europos dėl koronaviruso pandemijos grįžę studentai, Rusijai palankaus prezidento Rumeno Radevo šalininkai bei opozicijoje esančių socialistų rėmėjai.
 
Dėl pandemijos sukeltos krizės B. Borissowas atmeta vyriausybės atsistatydinimą. Eiliniai rinkimai šalyje numatyti 2021 metų kovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 08:10