Serbija pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Rusijos vedama Eurazijos ekonomine sąjunga (EAES), kurią sudaro penkios posovietinės valstybės.
Susitarimas leis „sutaupyti muitų sąskaita“, Serbijai prekiaujant su bloko šalimis, teigiama Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
 
EAES nuolatinės narės yra Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas ir Kirgizija.
 
Ši laisvosios prekybos sutartis, tikėtina, kels problemų Serbijos bandymams įstoti į Europos Sąjungą. Jei Serbija įstos į ES, o tai padaryti šalis ketina 2025-aisiais, Belgradas turės nutraukti ryšius su EAES.
 
ES pareigūnai ne kartą piktinosi Serbijos Maskvai rodomu lojalumu, šalis taip pat atsisakė įvesti Vakarų sankcijas Rusijai.
 
Serbija priklauso nuo Rusijos diplomatiškai, nes ši neleidžia atsiskyrusiam Kosovui tapti Jungtinių Tautų (JT) nariu, ir ekonomiškai, nes importuoja energiją iš Rusijos.
 
Tiesa, patys serbai nelabai palaiko laisvosios prekybos sutartį su EAES.
 
Belgrade įsikūrusio Socialinių tyrimų biuro atlikta apklausa atskleidė, kad tik 17 proc. serbų palaiko tokios sutarties pasirašymą.
 
Tuo tarpu 45 proc. atliktos apklausos respondentų geriausiu keliu Serbijai laiko narystę Europos Sąjungoje. Trečdalis apklaustųjų tikino, kad Serbijai geriausia būtų nestoti nė į vieną iš dviejų blokų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:30

Kosovo kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė šalies ginkluotosiose pajėgose visišką kovinę parengtį dėl padėties Kosovo šiaurėje, kur Kosovo kariškiai užėmė Gazivodės hidroelektrinę.

Tai šeštadienį pranešė Serbijos naujienų agentūra TANJUG, remdamasi šaltiniais prezidento administracijoje.

Serbijos VRM vadovas Neboiša Stefanovičius taip pat įsakė šalies policijos specialiesiems daliniams būti visiškoje kovinėje parengtyje.

Šių priemonių imtasi po to, kai kelios dešimtys Kosovo kariškių užėmė Ekologijos ir plėtros centrą Zubin Potoke ir Gazivodės elektrinę.

Ši elektrinė ir Valačo pastotė yra svarbiausi energetikos objektai Kosovo šiaurėje, jie prijungti prie Serbijos energetikos tinklo. Anksčiau Priština ne kartą pareiškė, kad Gazivodės hidroelektrinė turi būti sujungta su Kosovo energetikos sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 05:00

Kosovas uždraudė Serbijos prezidentui apsilankyti serbų anklave. EPA-ELTA nuotr.

Kosovo premjeras Ramushas Haradinajus sekmadienį uždraudė Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui aplankyti savo tautiečius Kosove po to, kai albanai protestuotojai sunkvežimiais ir sunkiąja technika užblokavo maršrutą serbų anklavo link, praneša naujienų agentūra dpa.

R. Haradinajus rašė feisbuke, kad jis atšaukė Kosovo užsienio reikalų ministerijos išduotą leidimą Serbijos vadovui apsilankyti Kosovo serbų teritorijoje baiminantis dėl žmonių saugumo.

Planuota, kad A. Vučičius lankysis Banjos kaime, kur serbų mažuma gyvena etninių albanų apsupty. Pastarieji sudaro daugumą Kosove, kuris 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.

Šis incidentas pabrėžia tarp Serbijos ir Kosovo egzistuojančią nuolatinę įtampą.

Kosovo valdžia uždraudė Serbijos prezidentui apsilankyti serbų anklave. EPA-ELTA nuotr.

A. Vučičius savaitgalį į Kosovą atvyko dviejų dienų vizito. Po to, kai policija sustabdė Serbijos prezidentą, jis grįžo į Mitrovicą, didžiausią serbų anklavą Kosove, kur turėjo kreiptis į žmonių minią.

Penktadienį Serbijos prezidentas nutraukė derybas dėl normalizacijos, kurioms nuo 2011 m. tarpininkauja Europos Sąjunga, ir atsisakė susitikti su Kosovo prezidentu Hashimu Thaciu.

Kosovo valdžia A. Vučičiaus vizitą palaimino tik po JAV ir ES spaudimo.

Apie 90 proc. Kosovo gyventojų yra etniniai albanai. 1998 m. jie sukilo prieš Serbiją, ir kilo karas. 1999 m. įsikišus NATO, Serbijos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos, o po 9 metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę, kurios vis dar nepripažino 5 ES šalys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 06:40

F. Mogherini: sprendimas Serbijos ir Kosovo konflikte bus priimtas „ateinančiais mėnesiais“. EPA-ELTA nuotr.

Pasak ES užsienio politikos įgaliotinės Federicos Mogherini, sprendimas ginče tarp Serbijos ir Kosovo gali būti priimtas „ateinančiais mėnesiais“. Teisiškas įpareigojantis susitarimas, kurio šiuo metu siekiama, turėtų išspręsti „visus atvirus klausimus“, – pareiškė F. Mogherini penktadienį baigiantis neformaliam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Vienoje.

Nors tai „labai sunku, tačiau nėra neįmanoma“, – pridūrė ji. Tokia sutartis esą išspręstų ir klausimą dėl Serbijos iki šiol nepaskelbto Kosovo pripažinimo.

ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas rezultatų tikisi iki „kitų metų vidurio“. Tačiau jis pabrėžė, kad „kokybė yra svarbiau už greitį“. Tai jis pareiškė austrų naujienų agentūrai APA.

Serbija šiuo metu yra oficiali ES kandidatė. Kosovą Briuselis vadina „potencialiu kandidatu“. Tačiau pažanga blokuojama, nes Serbija iki šiol nesutiko pripažinti buvusios provincijos nepriklausomybės.

ES, be to, visoms šalims kandidatėms Vakarų Balkanuose kelia sąlygą, kad būtų išspręsti teritoriniai nesutarimai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.01; 07:08

Nušautas žinomas serbų advokatas, be kita ko, padėjęs ginti buvusį Serbijos lyderį Slobodaną Miloševičių Hagos karo nusikaltimų tribunole, praneša BBC.

57-erių metų Dragoslavas Ognjanovičius buvo nužudytas šeštadienį vakare netoli savo namų Belgrade.

Per šaudymą nukentėjo ir 26-erių metų teisininko sūnus, sakoma Serbijos vidaus reikalų ministerijos pranešime. Dr. Ognjanovičius buvo vienas iš S. Miloševičiaus teisininkų komandos, šio amžiaus pradžioje gynusios politiką karo nusikaltimų tribunole, narių.

Buvęs Serbijos prezidentas 2001 metais buvo suimtas ir laikomas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolo kalėjime Hagoje. Dr. Miloševičiui buvo pareikšti trys kaltinimai: pirmasis susijęs su Kosove įvykdytais žiaurumais, antrasis – su nusikaltimais Kroatijoje, o trečiasis – su nuo 1992 iki 1995 metų Bosnijoje galimai vykdytu genocidu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.29; 10:23

Antradienį prie savo partijos būstinės serbų valdomoje Mitrovicos miesto šiaurinėje dalyje nušautas žinomas Kosovo serbų politinis lyderis Oliveris Ivanovičius.

Politikas nužudytas kaip tik tą dieną, kai Serbija ir Kosovas po ilgesnės nei vienerių metų pertraukos atnaujino derybas dėl santykių normalizavimo. Tačiau, paaiškėjus apie O. Ivanovičiaus nužudymą, Serbijos delegacija išvyko iš derybų.

Patiriant tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos (ES) spaudimą, Kosovas ir Serbija jau beveik 20 metų nuo kruvino karo pradžios bando normalizuoti santykius. 1998-1999 metų karas tarp Serbijos saugumo pajėgų ir Kosovo albanų partizanų pareikalavo 13 tūkst. žmonių gyvybių. 2008 metais etninių albanų dominuojamas Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Belgradas atsisako pripažinti šį žingsnį ir vis dar laiko atsiskyrusią teritoriją savo provincija.

Remiantis policijos duomenimis, O. Ivanovičius nušautas apie 8.15 val. vietos laiku, kai atvyko į savo partijos būstinę. Politiko advokatas teigė, kad iš važiuojančio automobilio šaudę užpuolikai pataikė į politiką penkias kulkas.

Kaip praneša Kosovo žiniasklaida, policija surado sudegintą automobilį, iš kurio, galimai ir šaudė užpuolikai. Į įvykio vietą atskubėjo tyrėjai, bet kol kas nežinoma, kas atsakingas už nužudymą.

64 metų O. Ivanovičius etniškai susiskaldžiusiame Mitrovicos mieste buvo laikomas nuosaikiu politiku. 2016 metų sausį politikas buvo nuteistas devyneriems metams kalėjimo dėl tariamų karo nusikaltimų 1999 metais. Tačiau 2017 metais apeliacinis teismas panaikino nuosprendį ir nurodė nagrinėti bylą iš naujo.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sušaukė skubų Nacionalinio saugumo tarybos susitikimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.17; 00:30

liub

Kai per televiziją kalbančios galvos su užsidegimu ima aiškinti apie lenkų tautybės piliečių pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose ir dvikalbius gatvių užrašus, pagalvoji, ar tai strateginis ir šiuo metu svarbiausias Lietuvos klausimas pradedant dirbti naujai Vyriausybei.

Tarsi vyksta porinkiminis pasirodymas, kas aršiau tuo klausimu pasisakys, atrodytų, protingų žmonių, bet… Čia imi ir susimąstai, ar jie kada nors skaitė Lietuvos Konstituciją, ar žino, kad Lietuva turi Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, ar suvokia, koks Konstitucinio Teismo išaiškinimas buvo priimtas pavardžių rašybos klausimu ir kas jame parašyta. Kaip žmonės sako, tarsi kažkada buvo girdėję kažkurioje bažnyčioje skambinant…

Continue reading „Socialdemokratai gal mėgins grąžinti demarkacinę liniją?“

latynina10

Labai daug turiu klausimų ryšium gubernatoriaus Tkačiovo kalba, kurioje jis ragino steigti savanoriškas kazokų draugoves kovai su kitakilmiais.

Ir turiu jums pasakyti, kad mano požiūris į Tkačiovo kalbą labai dvejopas, nes kai kurie momentai kalboje mane apstulbino. Bet ir politiškai korektiško pasipiktinimo škvalas mane irgi pribloškė.

Galiu pasakyti, kad du dalykai Tkačiovo kalboje man neabejotinai patiko. Pirmas, tai blaivus konstatavimas, kad Krasnodaro kraštą mes užkariavome. Nebuvo jokio seilėjimosi, kad tai nuo senovės rusų žemės. Tai adygų žemės, jas užkariavo carinė imperija, padedama kazokų. Tai, sakė Tkačiovas, sveikas, normalus ekspansionizmas. Visa Tkačiovo kalba yra mūsų portale – patariu perskaityti. Joje yra absoliučiai teisingų momentų.

Continue reading „“Nugali tauta, kuri neišduoda saviškių”“