Keičiasi NATO energetinio saugumo kompetencijos centro vadovas – antradienį šiame centre Vilniuje rengiama oficiali centro direktoriaus pasikeitimo ceremonija. Nuo 2014 metų rugpjūčio centrui vadovavusį pulkininką Gintautą Bagdoną pakeis jau centrui nuo įkūrimo pradžios 2012 m. liepą vadovavęs pulkininkas Romualdas Petkevičius.

Ceremonijos metu pasikeis ir centro direktoriaus pavaduotojas – Prancūzijos kariuomenės karininkas pulkininkas leitenantas Pascalis Fernandezas keičia Prancūzijos kariuomenės atstovą pulkininką Jeaną Marką Bouilletą.

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, NATO energetinio saugumo kompetencijos centre tarnaujančių šalių atstovai, NATO šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kiti svečiai.

Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigęs pulkininkas G. Bagdonas išvyksta į tarnybą Gruzijoje, kur eis sąveikos karininko pareigas NATO ryšių biuro grupėje Tbilisyje.

Pulkininkas R. Petkevičius iki paskyrimo į NATO energetinio saugumo kompetencijų centro direktoriaus pareigas ėjo nacionalinio sąveikos atstovo transformacijai pareigas NATO vyriausiojoje sąjungininkų pajėgų vadavietėje Norfolke, JAV.

Per savo karjerą krašto apsaugos sistemoje be vadovavimo NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui 2012-2014 m., R. Petkevičius taip pat yra vadovavęs Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamentui, tarnavo Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje, yra ėjęs Lietuvos gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis pradėjo nuo Karinių oro pajėgų. R. Petkevičius yra įvertintas Karininko kryžiumi ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, JAV ordinu „Už nuopelnus“, krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“, įstojimo į NATO medaliu.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisijungti Ukraina.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo bei kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas.

Šiuo metu centras organizuoja konferenciją-parodą „Inovatyvūs energetiniai sprendimai taikomi karyboje“, kuri lapkričio 14-16 dienomis vyks „Litexpo“ rūmuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 05:57

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis kitų metų biudžetas daugmaž atspindi šalies finansines galimybes, tačiau po jo pristatymo Seime prasidės didžiulis pageidavimų koncertas.

„Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – LRT Radijui sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, biudžetas atspindi ekonomikos augimą.

„Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. „…“ Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams“, – pažymėjo Prezidentė.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Šalies vadovė LRT Radijui pabrėžė, kad balansas vis tiek turi būti išsaugotas.

„Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime.

Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį „biudžeto planą“ iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“, – sakė Prezidentė.

Į LRT Radijo klausimą, ar pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui Prezidentė atkreipė dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

„Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, norint, kad biudžetas nebūtų deficitinis pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. „Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka“, – sakė šalies vadovė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.12; 02:15

Liepos 11 d., LR Seimas patvirtino Krašto apsaugos ministerijos pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos, karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio skaičiaus 2018 ir 2023 metais patvirtinimo.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.

Pagal priimtą įstatymą 2018 m. nustatytas bendrą ribinį karių skaičius nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičius siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Įstatymu pirmą kartą nustatomas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius (nuo 1 200 iki 1 380), siekiant užtikrinti Seimo vykdomą krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę. Šiuo metu didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos kariuomenėje skaičių nustato Vyriausybė.

Pateikiant dirbančių pagal darbo sutartis skaičius įstatymu kartu siekiama integruoti susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, be to, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atliekamos techninės funkcijos būtinos užtikrinant priimančiosios šalies paramos teikimą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.

Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nuosekliai didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikį specialistų, kurie turi įgiję specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos funkcijoms ir pareigoms atlikti. 2018 m. nustatyta nuo 260 iki 320 (2017 metais buvo nuo 240 iki 300).

Taip pat įstatymu nustatomas 2023 m. bendras ribinį karių skaičius nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.

 Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.07.13; 06:38

Kibernetinio saugumo būklės apžvalga Lietuvoje, jos pokyčiai nuo šių metų pradžios, tendencijos ir prognozės aptarti trečiadienį įvykusiame jau penktajame Kibernetinio saugumo tarybos (KST) posėdyje.

Kibernetinio saugumo tarybos nariai ir dalyviai diskutavo svarbiomis Lietuvai temomis – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo, Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimo, savanoriško karių dalyvavimo kibernetinio saugumo pajėgose, įgyvendinant Lietuvos kariuomenės valdomų Ryšių ir informacinių sistemų saugumo priemones ir stebint tinklus, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

Kibernetinio saugumo tarybos pirmininkas, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pakvietė institucijas, verslo subjektus, mokslo ir studijų institucijų atstovus, atstovaujamus Kibernetinio saugumo taryboje, į sudaromą ekspertinę darbo grupę, rengiant vieną svarbiausių programinių dokumentų kibernetinio saugumo srityje – Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. Strategijos projektą planuojama pateikti svarstyti Kibernetinio saugumo tarybai jau šių metų rudenį.

Anot KAM pranešimo, Taryboje taip pat buvo diskutuojama, kaip į greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas pritraukti informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistus.

Lietuvos kariuomenė, plėtodama karinius kibernetinius pajėgumus, nuo 2016 m. gegužės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione pradėjo formuoti tris greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas. Šių komandų užduotis – vykdyti kibernetines operacijas Lietuvos kariuomenėje ir teikti paramą kitoms institucijoms pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Išskirtinis dviejų iš trijų komandų bruožas tas, kad jos komplektuojamos aktyviojo rezervo kariais, kurie yra šaukiami, prireikus, iki 50 dienų per metus.

Taikant tokį modelį sudaroma galimybė informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo specialistams prisidėti prie bendrojo šalies kibernetinio saugumo stiprinimo ir kelti savo kompetenciją dirbant komandoje, susipažįstant su kariuomenėje naudojamomis priemonėmis ir procedūromis bei dalyvaujant renginiuose ir pratybose su NATO ir kitais sąjungininkais.

Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo.

Kibernetinio saugumo taryba susideda iš įvairių valstybės institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių kibernetinio saugumo politiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams atstovaujančių institucijų, IT verslo subjektų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Šiame Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje taip pat dalyvavo kiti kompetentingi informacinių ryšių ir technologijų bei kibernetinio saugumo specialistai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.13; 05:48

Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“.

Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.

„Siekiame moksleiviams suteikti žinių apie nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, kurios yra būtinos kiekvienam valstybės piliečiui, nes valstybės gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Mes visi turime būti pasiruošę įvairiais būdais ginti šalį nuo kylančių grėsmių ir pavojų“, – sakė ministras J. Olekas.

Metodinė medžiaga "Šalies saugumas ir gynyba"
Metodinė medžiaga „Šalies saugumas ir gynyba“.

Mokyklų bendrojo ugdymo programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto šalies saugumui ir gynybai, todėl šis vadovėlis papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotas tiek per pilietiškumo pagrindų, tiek istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

Leidinio autorės Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Audronė Petrauskaitė, vedėja doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė ir lektorė Rasa Gedminienė vaikus supažindino, ką vadovėlyje jie sužinos norėdami būti tinkamai pasiruošę ginti savo Tėvynę.

Šioje mokomojoje knygoje moksleiviams koncentruotai suteikiama žinių apie šalies gynybos sistemą ir gynybos pagrindus – pristatoma Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenės struktūra, šalies gynybos būdai ir priemonės. Šios žinios padės kiekvienam moksleiviui nuspręsti, kaip jam būtų geriau atlikti pareigą Tėvynei – ar atlikti būtinąją karo tarnybą, ar tapti savanoriu, ar jaunuoju Šaulių sąjungos nariu, galbūt pasirinkti studijas Lietuvos karo akademijoje ir tapti karininku.

Klausydami svečių pranešimų, atviroje paskaitoje-diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. „Visais laikais kovojom už savo šalies laisvę, nepriklausomybę, todėl mums, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems vaikams, apie šalies saugumą žinių niekada nebus per daug. Norime sužinoti ir tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad Lietuva būtų saugi“, – diskusijos metu kalbėjo gimnazistė Laura. Merginai pritardamas Augustinas pridūrė: „Apie šalies saugumą kalbėti svarbu, nes tai yra vienas kertinių dalykų, leidžiančių valstybei egzistuoti.“ 

Pasak istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Laimos Plentienės, naujame vadovėlyje suteikiamos žinios yra būtinos kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nes stiprina jų patriotines nuostatas, ugdo pilietines kompetencijas. „Šiandien pristatytas vadovėlis yra ypatingai aktualus mūsų gimnazijos moksleiviams, nes vis daugiau jų savo ateitį ir profesinę karjerą sieja su Lietuvos kariuomene ir krašto gynyba – tampa kariais savanoriais, Lietuvos šaulių sąjungos nariais, renkasi studijas Karo akademijoje“, – pasakojo mokytoja.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija kiekvienais metais organizuoja moksleivių debatus apie šiuolaikines grėsmes ir šalies saugumą. Žinios apie nacionalinį saugumą, grėsmių šalies saugumui pobūdį ir šiuolaikinę karybą bus labai naudingos ir tokiems debatams – moksleiviams nereikės ieškoti bazinių žinių, nes jos jau yra pateikiamos vadovėlyje. Perskaitę vadovėlį moksleiviai galės lengviau susirasti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, kas savo ruožtu padės jiems geriau pasiruošti debatams ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę.

Moksleiviams skirta mokomoji knyga yra tęstinio darbo rezultatas. Jau yra išleista metodinė medžiaga, skirta mokytojams, „Šalies saugumas ir gynyba“, kuri padės mokytojams plačiau ir įdomiau perteikti žinias apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Abu leidiniai artimiausiu metu bus platinami Lietuvos švietimo įstaigoms ir dalijami čia dirbantiems pedagogams bei vyresniųjų klasių moksleiviams.

Nauji leidiniai yra konkretus sistemingo ir ilgamečio Akademijos mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros mokslininkai jau nuo 2003 m. vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami padėtį Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje, tirdami Lietuvos švietimo sistemos poreikį ir galimybes, teikdami praktines rekomendacijas ir siūlymus dėl Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo proceso tobulinimo.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.29; 04:50

 

Nuo kruvinų įvykių Ukrainoje pradžios, o ypač – po Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo aneksijos ir atviros agresijos prieš Ukrainą Donbase, susidomėjimas gynybos politika tapo viena svarbiausių temų visuomenėje ir žiniasklaidoje.

Politikai, matydami visuomenės susitelkimą grėsmės akivaizdoje, taip pat prisiminė esantys atsakingi ne tik už šalies ekonominę ar socialinę raidą, bet ir už saugumą.

Continue reading „Ar Kremliaus grėsmė mus užklupo netikėtai?“

Ramybės, tikrai ramybės. Ar, kaip pasakytų mūsų Lietuvos elito atstovai, tik nereikia panikuoti ir vieniems kitų gąsdinti, nes galime pakenkti savo nervų sistemai, vartojimui šalies viduje ar net išgąsdinti silpnesnių nervų investuotojus, kurie verčiau investuos Rusijoje nei į tą teritoriją, kuriai gresia okupacija.

Tuo labiau, kad artimiausiu metu nėra nė menkiausios galimybės, kad Rusija nuspręs okupuoti Lietuvą.

Žinoma, niekas negali garantuoti dėl žalių žmogeliukų, kurie staiga užplūdo Krymą ar, pavyzdžiui, dėl Kaliningrado karinės apygardos vado, kuris, nuolat skaitydamas Vladimiro Putino ir jo pakalikų pareiškimus apie Lietuvoje tarpstančius fašistus gėjus, visam pasauliui ruošiančius iškrypėlius maniakus teroristus, vieną kartą gali išprotėti ir nuspręsti išvaduoti Lietuvą.

Continue reading „Paskutinis skambutis Lietuvos nepriklausomybei, arba Kada mus okupuos?“

Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų.

Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. 

Continue reading „Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga“

palaitis_r

Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.

Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.

Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…

Continue reading „Raimundas Palaitis: „Kai valstybės tarnyboje kokybę nustelbia kiekybė““

paradas_minske

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad Baltarusija papildomai ginkluojasi. Kariniai analitikai sutrikę. Pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės tarpubangio metu tokia brangiai kainuojanti akcija vargu ar gali būti įkandama šaliai, kurios ekonomika yra apgailėtinoje būklėje. Belieka padaryti išvadą, kad yra kažkokios ypatingos aplinkybės, sukėlusios tokį sprendimą. Šiaip ar taip, Lietuvoje svarstant 2012 metų šalies biudžeto Krašto apsaugos ministerijos  eilutę, yra apie ką pagalvoti.

Continue reading „Aleksandras Lukašenka siūlo Daliai Grybauskaitei didinti karinį biudžetą“