Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Federalinių kaltinimų susilaukusio buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatė sekmadienį prakalbo apie galimą savo kliento gynimo strategiją įslaptintų dokumentų byloje, pareikšdama, kad šie dokumentai buvo išslaptinti arba paimti atsiminimui, o eksprezidentui mesti įtarimai yra politiškai motyvuoti.
Viena iš D. Trumpo teisininkių Alina Habba tvirtino, kad jos klientas „nepadarė nieko blogo“ ir nepripažins savo kaltės, jog sušvelnintų bylos padarinius, D. Trumpui siekiant sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Jis niekada nepripažins kaltės, nes nebuvo nieko blogo išslaptinti dokumentus, – laidoje „Fox News Sunday“ pareiškė A. Habba. – Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai puikus kišimosi į rinkimus pavyzdys.“
A. Habba taip pat siekė vaizduoti D. Trumpo priešinimąsi federalinių agentų pastangoms peržvelgti dėžių, aptiktų per kratą jo rezidencijoje Mar-a-Lago, turinį kaip susierzinimą dėl pareigūnų naršymo po jo asmeninius daiktus. „Jis turi teisę turėti savo paties išslaptintus dokumentus… daiktus atsiminimui, daiktus, kuriuos jis turi teisę pasiimti, – kalbėjo advokatė. – Tad jei aš turiu dokumentų, kuriuos turiu teisę turėti kaip Baltuosius rūmus palikęs prezidentas, ar aš noriu, kad kažkas knaisiotųsi po mano asmeninius daiktus? Ne.“
Tačiau JAV generaliniu prokuroru paskutiniais D. Trumpo prezidentavimo metais dirbęs Billas Barras teigė, kad buvusiam jo bosui gresia „svarūs kaltinimai“. Jis pabrėžė, kad D. Trumpas nėra tapęs „raganų medžioklės“ taikiniu. „Tai, kad prezidentas turi visapusišką teisę pripažinti bet kurį dokumentą asmeniniu… yra absurdiška“, – B. Barras sakė „Fox“.
Pranešama, kad pagal kiekvieną iš kaltinimų, kuriuos pateikė JAV Teisingumo departamento specialusis advokatas Jackas Smithas, gresia iki 20 metų kalėjimo. Kaltinamajame akte departamentas kalbėjo apie įrodymus, tarp kurių – garso įrašas iš 2021 metų liepą vykusio D. Trumpo susitikimo su keliais žmonėmis, neturinčiais teisės susipažinti su įslaptintais dokumentais. Įrašas leidžia manyti, kad D. Trumpas parodė jiems dokumentą, kurį eksprezidentas pavadino „slaptu“ ir „konfidencialiu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prokurorai atliko kratas prezidento Emmanuelio Macrono partijos ir JAV konsultacijų įmonės „McKinsey“ biuruose, vykdydami tyrimą dėl Prancūzijos lyderio rinkimų kampanijos finansavimo.
Tyrimas pradėtas spalio pabaigoje dėl įtarimų netinkamu rinkimų kampanijos sąskaitų tvarkymu ir palankumu per E. Macrono prezidento rinkimų kampanijas 2017 ir 2022 metais, trečiadienį pranešė Paryžiaus prokuratūra. Ypač norima išsiaiškinti, ar E. Macronas teisėtai pasinaudojo pasaulinės konsultacijų milžinės paslaugomis. Jos atžvilgiu Prancūzijoje nuo pavasario taip pat vykdomas mokestinis tyrimas.
Pasak prokuratūros, kratos atliktos „McKinsey“ biuruose Paryžiuje, E. Marcono politinės partijos „Atgimimas“ būstinėje bei partijos finansavimo asociacijos biuruose.
Vadinamąją „McKinsey aferą“ Prancūzijoje lydi kritika dėl didelių E. Macrono vyriausybės išlaidų užsienio konsultantams. E. Macrono valdymo laikotarpiu Prancūzijos vyriausybės išlaidos užsienio patarėjams gerokai išaugo. Taip pat viešai atskleista, kad „McKinsey“ bent dešimtmetį nemokėjo jokių mokesčių Prancūzijoje. Bendrovė tvirtina, kad laikosi įstatymų.
Prokurorai dabar tiria, ar per savo prezidento rinkimų kampanijas E. Macronas gavo iš „McKinsey“ neskelbiamą paramą, kurią turėjo atskleisti kampanijos finansavimo dokumentuose.
Prancūzijos įstatymai griežtai riboja kandidato kampanijos išlaidas. Tačiau būta daug kaltinimų, kad politikai nuslepia išlaidas arba manipuliuoja sąskaitomis faktūromis, kad nuslėptų neteisėtas, biudžeto ribas viršijančias išlaidas.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Bukareštas, spalio 3 d. (ELTA). Pirmadienį Rumunijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu direktorato (DIICOT) pareigūnai atliko kratas Rusijos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamos Serbijos kompanijos „NIS Petrol“ patalpose. Saugumo tarnyba
Tai pranešė portalai „Radio România Actualităţi“ ir „Opinia Timisoarei“.
Kratos vyko penkiose vietose Timišoaroje ir dar trijose Bukarešte, kur įsikūręs kompanijos pagrindinis biuras, taip pat kai kurių darbuotojų namuose. Pasak pareigūnų, „buvo ieškoma dokumentų ir kitų įrodymų bylai“.
Serbijos kompanija kol kas nekomentuoja situacijos.
Pasak Rumunijos žiniasklaidos šaltinių, kratos susijusios su neteisėtu konfidencialios informacijos apie naftos ir dujų telkinių žvalgymą Timišo apskrityje perdavimu. Manoma, kad aštuoni „NIS Petrol“ atstovai bus apklausti DIICOT būstinėje.
„NIS Petrol“ yra Serbijos naftos kompanija, dirbanti Pietryčių Europoje ir priklausanti Rusijos bendrovei „Gazprom Neft“.
2014 metais kompanija pradėjo naftos ir dujų žvalgymo darbus keliose Timišo apskrities vietovėse.
Žinoma, kratos, kurios buvo atiktos buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo rezidencijoje „Mar-a-Lage“ Floridoje, – keistokos. Neturint užtektinai informacijos keblu brėžti griežtas išvadas, tačiau vis tik atrodo, kad sprendimas pasižvalgyti privačioje D.Trampo rezidencijoje – tendencingas, dirbtinokas. Įspūdį susidariau štai kokį: šiandieninis JAV prezidentas ir jo komanda visomis išgalėmis mėgina sukompromituoti savo konkurentą. Jų valia. Bet ar D.Trampui žeriami vis nauji įtarimai tebedaro įspūdį? Kiek buvo kaltinimų ir korupcija, ir tarnavimu Kremliui? Niekas nepasitvirtino. Atėjęs valdžion D.Trampas priverčia Aljanso nares padidinti išlaidas gynybai net 85 milijardais JAV dolerių, paskelbia sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“, – ir jis vis tiek vadinamas Rusijos agentu? Tie priekaištai, jog D.Trampas kvietė amerikiečius smurtauti Kapitolijuje, – vėl dirbtinoki. D.Trampas nekvietė smurtauti. Jis ragino protestuoti. Demokratinėje visuomenėje protestuoti galima.
Dabar štai metami įtarimai, jog D.Trumpas nederamai elgiasi su visiškai slapta informacija. Dėl kratų „Mar-a-lago“ rezidencijoje štai kas pasakytina – pasitraukiantys prezidentai turi teisę išsivežti su savimi net dokumentus su antspaudais „visiškai slaptai“, nes kadenciją baigiantiems vadovams suteikta teisė slaptus dokumentus išslaptinti. Antra, kodėl anksesniųjų JAV prezidentų ir kandidatų į prezidentus Federalinis Tyrimų biuras (FTB) savo dėmesiu nevargino? Nevargino net Hilary Klinton, kuri drastiškai pasielgė su tūkstančiais slaptų laiškų savo kompiuteryje.
Kita svarbi tema – beviltiška paskutinioji J.Bideno kalba, kurioje jis D.Trampą ir jo šalininkus įvardino kaip demokratijai kenkiančius, demokratijai pavojų keliančius žmones. Tokiais atvejais visuomet prisimenu patarlę: „juokiasi puodas, kad katilas juodas“. Taigi – visi demagogai ir diktatoriai tvirtina mylintys demokratiją labiau nei save. Jie antidemokratiškumu kaltina visus aplinkui, tik ne save pačius.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dabar atėjo metas papasakoti, kokį įspūdį paliko JAV gyvenančio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo interviu, duotas Morari.live televizijai (Moldova, Kišiniovas). Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas A.Ilarionovas maždaug pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistės Nataljos Morari klausimus viešbutyje Gregory Kišiniove. Kas labiausiai krito į akis? A.Ilarionovas atkreipė dėmesį į, jo manymu, svarbią detalę – kada Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą? Ogi kai į valdžią atėjo garbaus amžiaus sulaukęs Džo. Taip, šiam karui Kremliaus diktatorius ruošėsi senokai – dvidešimt metų. Jį pradėti planavo bet kokia kaina. Ir vis tik Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant D.Trampui Ukraina nebuvo užpulta. Karą pradėjo tuomet, kai D.Trampą pakeitė J.Bidenas.
Atsitiktinumas? Sutapimai? A.Ilarionovas mano, jog V.Putinas bet kokiu atveju būtų bandęs užimti Kijevą, bet itin patogi situacija tokiam išpuoliui susidarė būtent tuomet, kai į valdžią JAV atėjo J.Bidenas. Pasak A.Ilarionovo, Barakas Obama ir Džo Baidenas – labai prasti JAV prezidentai. Jie kreipia Ameriką visai kita kryptimi. Jie prievartauja Ameriką atsisakyti savo rolės, kurią ji buvo prisiėmusi visus pastaruosius dešimtmečius – ginti demokratiją, tradicines vertybes, silpnesniuosius.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Antrojo pasaulinio karo metu priėmė principinę nuostatą, jog Vašingtonas negali leist, kad žūtų Didžioji Britanija. Nors didžioji dalis JAV piliečių anuomet balsavo už tai, kad Amerika nesikištų į tarptautinius reikalus. Iškalbinga ir toji Amerikos deklaracija, kuria Vašingtonas pareiškė, jog niekad nepripažins 1940-aisiais įvykdytos Baltijos šalių okupacijos.
O štai ar Barako Obamos laikais buvo deklaracijų, esą Amerika niekad nepripažins Krymo okupacijos? Ar J.Bidenas per pusantrų metų ištarė bent žodį, jog Krymas niekad nebus pripažintas Rusijos teritorija?
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
A.Ilarionovas atkrepia dėmesį, kaip J.Bidenas šių metų rugpjūtį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Pasveikinti – pasveikino. Tačiau nedalyvavo Krymo samite, kuriame dalyvavo, beje, 60 pasaulio šalių. Beje, J.Bidenas ne tik nedalyvavo, bet niekur niekaip aiškiai ir konkrečiai nepasmerkė Krymo okupacijos. O ir sveikindamas Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį su Nepriklausomybės diena ne viską paminėjo. Liaupsino demokratiją, ekonominę gerovę, gyrė kovą su korupcija, tačiau apie Ukrainos teritorinį vientisumą – nė mur mur. V.Zelenskis specialiai prašė, jog J.Bidenas tartų bent keletą žodžių dėl teritorinio vientisumo, bet J.Bidenas nereagavo.
Sakykim, šių metų gegužės 31-ąją laikraštyje „The New York Times“ buvo paskelbtas J.Bideno straipsnis, kuriame daug dėmesio skiriama Ukainai. Bet Ukrainos teritoriniam vientisumui – nė menkiausio dėmesio.
A.Ilarionovas, duodamas interviu Moldovos televizija, pabrėžė, jog Ukraina galėjo išvengti karo, jei J.Bidenas būtų elgęsis kiečiau. Štai D.Trampas, kurį daug kas kritikavo palankumu Kremliui, ne sykį pareiškė V.Putinui: „pulsi Kijevą, mes atakuosime Maskvą“. Šie D.Trampo perspėjimai, pasak A.Ilarionovo, užfiksuoti. Tokie perspėjimai ištarti ne sykį. Ir Rusija 2017 – 2020-aisiais, kai Baltaruosiuose rūmuose šeimininkavo D.Trampas, elgėsi užtektinai santūriai, atsargiai.
Moldovos televizijos žurnaistė N.Morari pastebėjo, jog A.Ilarionovas po tokių pastabų gali būti apkaltintas specialiai besistengiantis Kijevą sukiršinti su Vašingtonu. A.Ilarionovas atsakė, kad tuo metu, kai D.Trampas buvo valdžioje, jis apie šį JAV prezidentą prirašė dešimtis išsamių straipsnių, ir visi, išskyrus vieną, buvo kritiški. Bet dabar, prabėgus keleriems metams (D.Trampo valdžioje jau nėra beveik dvejis metus), ima ryškėti, kas yra kas. Dabar jau akivaizdu, kokią politiką įgyvendina J.Bidenas. Taip, Amerika padeda Ukrainai ir padės ateityje. Toji pagalba – reikšminga, svarbi. Be jos Ukrainai būtų labai labai sunku išsilaikyti. Bet toji pagalba – santūri. Kol kas Ukrainai padedama tik tiek, kad ji nepražūtų, išsilaikytų. Pergalei, juolab įtikinamai pergalei, šito neužtenka. Pasak A.Ilarionovo, jei lyginsime, kiek Ukrainai talkina Estija ir kiek ginkluotės duoda JAV, skaičiuodami šių šalių BVP, gyventojų skaitlingumą, kariuomenių dydžius, tai matysime, jog estai padeda Ukrainai beveik šimtą kartų daugiau nei JAV.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Tad A.Ilarionovas ragina vertinti skaičius, faktus, konkrečius palyginimus, o ne jausmingus, propagandinius, proginius pareiškimus. Jei politikas savo kalboje kiekviename sakinyje kartoja žodį „demokratija“, tai dar nereiškia, kad jis – demokratas, kad jis trokšta demokratijos, pats elgiasi demokratiškai.
A.Ilarionovo žodžiais tariant, Ukrainai dar gali tekt kariaut kelerius metus – iki pat 2025-ųjų. Nes ši JAV administracija neskuba padėt Ukrainai taip, kaip derėtų jai padėt. Beje, gerokai anskčiau A.Ilarionovas yra viešai sakęs, jog Rusija puls Krymą, bet tuomet juo niekas netikėjo, jį vadino provokatoriumi, neva siekiančiu sukiršinti draugiškas rusų ir ukrainiečių tautas…
Žodžiu, situacija – sudėtinga. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis pavojus, jog Vakarų dėmesys Ukrainai ims mažėti.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 27 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) penktadienį paviešino dokumentą, kuriame atskleidžiamos kratų buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose priežastys – nustatyta, kad buvęs valstybės vadovas iš Baltųjų rūmų neteisėtai išsivežė 184 įslaptintus dokumentus.
D. Trumpas šiuos dokumentus, sudėtus į 15 dėžių, dar sausį savanoriškai grąžino šalies Nacionaliniam archyvui, to pareikalavus šiai agentūrai, atsakingai už prezidentinių ir vyriausybės dokumentų saugojimą. Šių įslaptintų dokumentų aptikimas ir davė pagrindą šalies Teisingumo departamentui patvirtinti kratos orderį.
„Vyriausybė atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl netinkamo įslaptintos informacijos laikymo neleistinose vietose bei neteisėto vyriausybės dokumentų slėpimo ir išsigabenimo, – rašoma 32 puslapių ilgio neįvardyto FTB agento parodymuose. – Yra pagrindo manyti, kad D. Trumpo namuose yra ir daugiau įslaptintų ar kitokių prezidentinių dokumentų, kuriems taikomi tinkamo saugojimo reikalavimai.“
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
FTB agentas pažymėjo, kad tyrimas pradėtas, kai Nacionaliniai archyvai vasario 9 d. kreipėsi į Teisingumo departamentą, kuris vėliau davė leidimą atlikti kratas, kai gegužę atliko minėtų 15 dėžių su dokumentais patikrą.
Rugpjūčio 8 d. atliktų kratų metu dešimtys agentų aptiko dar 27 dėžes su vyriausybės ir prezidentiniais dokumentais, įskaitant 11 dokumentų rinkinių, kuriuos D. Trumpas išsivežė iš Baltųjų rūmų, kai pralaimėjo rinkimus.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 12 d. (dpa-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), atlikdamas kratą buvusio prezidento Donaldo Trumpo namuose, anot „The Washington Post“, ieškojo ir slaptų dokumentų apie branduolinius ginklus. Laikraštis remiasi neįvardytais šaltiniais.
Tačiau šaltiniai neatskleidė nei kokia tai informacija, nei ar ji susijusi su JAV ar kitomis valstybėmis. Šaltiniai taip pat nenurodė, ar atitinkami dokumentai per kratą buvo rasti.
FTB praėjusį pirmadienį atliko kratą D. Trumpo rezidencijoje Floridos valstijoje. Tai beprecedentis atvejis JAV istorijoje. Kratos metu D. Trumpo namuose nebuvo. Jis ir kiti respublikonai griežtai sukritikavo kratą ir apkaltino demokratų prezidentą Joe Bideną politizuojant FTB. Baltųjų rūmų duomenimis, J. Bidenas iš anksto nežinojo apie kratą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Krata tikriausiai buvo atlikta ieškant dokumentų iš to meto, kai D. Trumpas buvo prezidentu. Metų pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinis archyvas, kuris atsakingas už prezidento korespondencijos saugojimą, įtaria, jog D. Trumpas savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje laikos dėžes su slaptais dokumentais. Sausį kai kurie dokumentai buvo perduoti archyvui.
Vėliau kilo įtarimų, kad D. Trumpas ar jo komanda yra neatidavę daugiau svarbių dokumentų, rašo „The Washington Post“, remdamasis anoniminiais šaltiniais. FTB dabar esą išsivežė 12 dėžių su dokumentais.
FTB atlieka kratas D. Trumpo namuose Floridoje. EPA-ELTA nuotr.
Palm Byčas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka kratas buvusio šalies prezidento Donaldo Trumpo namuose Floridoje.
Apie tai pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pranešė pats D. Trumpas. „Tai yra tamsūs laikai mūsų šaliai. Šiuo metu apsiausti ir krečiami mano gražieji namai „Mar-a-Lago“ Palm Byče, Floridoje, juos apgulę daugybė FTB agentų“, – sakoma D. Trumpo pranešime. Jis kalbėjo apie „neteisėtus prokurorų veiksmus“ ir „radikalius kairiuosius demokratus“, kurie esą nenori, kad jis dar kartą siektų JAV prezidento posto.
FTB atsisakė patvirtinti, ar krata iš tiesų vyksta ir dėl kokių priežasčių, detalių nepateikė ir D. Trumpas. Tačiau keletas JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, kurie teigė, kad agentai vykdo kratą, susijusią su galimu netinkamu įslaptintų dokumentų, kurie buvo išsiųsti į „Mar-a-Lago“, tvarkymu.
JAV Nacionalinis archyvas dar vasarį pranešė, kad D. Trumpo namuose Floridoje buvo aptikta 15 dėžių dokumentų, kuriose buvo įslaptintų tekstų, kuriuos buvęs prezidentas išsivežė iš Vašingtono, kai pralaimėjo rinkimus. Po šio incidento pradėta kvestionuoti, ar D. Trumpas laikėsi prezidentinių dokumentų įstatymų, priimtų po Votergeito skandalo aštuntajame dešimtmetyje.
Nacionaliniai archyvai tuomet kreipėsi į Teisingumo departamentą, prašydami pradėti tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.
Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
„Kesko Senukams“ pranešus apie pasitraukimą iš akcininkų Baltarusijos prekybos tinkle OMA, šios šalies KGB Minske sulaikė tinklo vadovus ir atlieka kratas centriniame biure, praneša portalas Zerkalo.io.
„Mūsų žiniomis, Baltarusijos teisėsauga Minske sulaikė OMA vadovus. Kai turėsime daugiau informacijos – pranešime“, – teigiama „Kesko Senukų“ bendrovės komentare Eltai.
Gegužės viduryje Suomijos ir Lietuvos bendrovė „Kesko Senukai“ pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą jau sustabdė veiklą Baltarusijoje ir pradeda netiesiogiai valdomo 50 proc. OMA akcijų paketo pardavimą. Planuota, kad pardavimas bus baigtas artimiausiais mėnesiais.
Visi lietuvių prekybiniai ryšiai su Baltarusijos tinklu buvo nutraukti balandį. Be to, įmonė sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimus.
OMA akcijų paketo pardavimo procesas dar nebaigtas. Šiuo metu negalime įvertinti, kaip šį procesą paveiks Baltarusijos teisėsaugos veiksmai“, – teigiama „Kesko Senukų“ komentare.
Apie kratas Minske antradienį anonimiškai pranešė du OMA darbuotojai. Šalia centrinio biuro pastebėti teisėsaugai būdingi automobiliai be valstybinių numerių. Pareigūnų apranga pažymėta užrašu „KGB“.
Šaltinių teigimu, iš darbuotojų buvo atimti nešiojamieji kompiuteriai. Telegramos kanalas „MotolkoHelp“ rašo, kad buvo atimti ir telefonai.
Kuo oficialiai kaltinama OMA bendrovė ir jos vadovai, Baltarusijos valdžia nepraneša.
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija. Kalėjimų departamento nuotr.
Pravieniškės (Kaišiadorių r.), sausio 22 d. (ELTA). Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje penktadienį nustatyta, kad buvo neteisėtai patekta į Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų patalpas.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos ir dar atliekamos kratos, buvo surasta iš patalpų dingusių daiktų.
Kalėjimų departamentas praneša, kad patalpose nebuvo laikoma daiktų, susijusių su kokia nors slapta kriminalinės žvalgybos informacija.
Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai informavo, kad nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įtariamasis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Alexei Navalny. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos valdžios institucijos antradienį surengė kratas dviejų buvusių kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno išardyto biurų tinklo regioninių koordinatorių namuose, pranešė jų bendražygiai.
Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai Rusijos Aukščiausiasis teismas nurodė uždaryti didžiausią šalies teisių gynimo organizaciją „Memorial“.
Rusijos pareigūnai birželį pripažino A. Navalno politines organizacijas „ekstremistinėmis“ ir dėl to jos buvo priverstos nutraukti veiklą.
Beveik visi pagrindiniai Kremliaus kritiko bendražygiai paliko šalį.
Buvęs šio biurų tinklo vadovas Leonidas Volkovas antradienį pranešė, kad tyrėjai surengė kratas buvusių biurų Irkutsko ir Tomsko regionuose koordinatorių Zacharo Sarapulovo ir Ksenijos Fadejevos namuose. Lietuvoje šiuo metu gyvenantis L. Volkovas savo „Telegram“ paskyroje nurodė, kad abu jie vėliau buvo apklausti, ir pridūrė, jog A. Navalno bendražygiai taip pat prarado ryšį su dar vienu koordinatoriumi Altajaus regione.
Kitas A. Navalno bendražygis Ivanas Ždanovas, kuris anksčiau šiemet taip pat pasitraukė iš Rusijos, savo tviterio paskyroje parašė, kad K. Fadejevai prieš tai buvo pareikšti kaltinimai dalyvavus ekstremistinės organizacijos veikloje ir, jei ji būtų nuteista, jai grėstų nuo septynerių iki dvylikos metų kalėjimo.
Pagrindinis prezidento Vladimiro Putino priešininkas A. Navalnas praėjusių metų rugpjūtį per plauką išgyveno apnuodijimą kovine medžiaga „Novičiok“. Jis tuo metu buvo ture po Sibirą, skirtame palaikyti opozicijos kandidatus į vietos valdžios institucijas. Kitą mėnesį 29-erių K. Fadejeva laimėjo savo rinkimus.
Praėjusį mėnesį šalies pareigūnai sulaikė dabar jau nebeveikiančio A. Navalno biuro Baškirijoje koordinatorę Liliją Čanyševą. Jai dėl kaltinimų sukūrus ekstremistinę organizaciją gresia nuo šešerių iki dešimties metų kalėjimo.
Kritikų teigimu, A. Navalno sprendimas sausį grįžti į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo, davė pradžią precedento neturinčiam susidorojimui su opozicija, nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo organizacijomis.
A. Navalnas vasarį buvo įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Ikiteisminiame tyrime dėl riaušių prie Seimo pranešimai apie įtarimą įteikti dar 8 asmenims. Įtariamieji buvo sulaikyti įvairiose Lietuvos vietose – Vilniaus rajone, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir kt. miestuose, jų gyvenamosiose patalpose atliktos kratos.
Įtariamiems asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl riaušių, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Šiuo metu įtarimai ikiteisminiame tyrime iš viso yra pareikšti 50 asmenų.
Policija: rastas galimai šaunamųjų ginklų arsenalas, įtariamasis sulaikytas, atliktos kratos. Vilniaus AVPK nuotr.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus informaciją, kad Vilniaus miesto gyventojas domisi įvairiais šaunamaisiais ginklais ir galbūt neteisėtai jais disponuoja. Tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad sostinėje jis prekiauja sendaikčiais, dėvėtais daiktais ir galimai superka ginklus, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas.
Surinkus papildomus duomenis buvo nuspręsta sulaikyti asmenį, kad jo turimi ginklai, šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos nepatektų tretiesiems asmenims.
Asmuo buvo sulaikytas ir atliktos kratos. Iškart po sulaikymo jis nurodė, kad jokių uždraustų daiktų neturi ir niekada neturėjo. Pareigūnams atliekant kratas jo gyvenamojoje vietoje, automobiliuose, vyras elgėsi užtikrintai ir netgi rodė savo nuomojamus sandėliukus, kur laikomi jo pardavinėjami daiktai.
Rasti šaunamieji ginklai. Vilniaus AVPK nuotr.
Tyrimo metu pareigūnai buvo surinkę duomenis apie jo nuomojamas patalpas, tačiau vyras nutylėjo apie dar vieną jo nuomojamą sandėliuką.
Paprašius atrakinti pareigūnams žinomą sandėliuką, įtariamasis pasimetė, neigė, kad jo, tačiau supratęs, kad pareigūnai turi teisę ir pateks į šią patalpą, sutiko atrakinti. Kratos metu buvo rasti 9 įvairaus kalibro ginklai ir 418 įvairaus kalibro šoviniai. Taip pat atliekant kitą kratą asmens sodyboje už Vilniaus buvo rasti 205 įvairaus kalibro šoviniai.
Įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Jam gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje pareikšti dviem ‒ Lietuvos ir Nigerijos ‒ piliečiams, perduota į teismą. Sostinės kriminalistų operatyvumo dėka dalį pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti. Atliktų kratų metu rast grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės, įrenginiai su svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje. 2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Bulgarai protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Tūkstančiai bulgarų sekmadienį ketvirtą vakarą iš eilės susirinko sostinėje Sofijoje ir kituose šalies miestuose protestuoti prieš korupciją ir reikalauti vyriausybės atsistatydinimo.
Prie vyriausybės būstinės Sofijoje susirinkę daugiau kaip trys tūkstančiai protestuotojų šaukė „Mafija“ ir „Atsistatydinkite“ bei žygiavo parlamento link. Sekmadienį demonstrantai susirinko dar mažiausiai 10 kitų Bulgarijos miestų.
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Protestus sostinėje paskatino beprecedentės kratos prezidento Rumeno Radevo administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas. Tai supykdė visuomenę ir paskatino tūkstančius demonstrantų išeiti į gatves pasmerkti kratų, kaip vyriausybės ir vyriausiojo prokuroro išpuolio prieš socialistų remiamą R. Radevą.
Prezidentas yra atviras ir griežtas premjero Boyko Borisovo vyriausybės kritikas, kaltina ją ryšiais su oligarchais. R. Radevas taip pat ragino B. Borisovą, jo vyriausybę ir vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti, bet premjeras su tokiais raginimais nesutiko.
Socialistų opozicija parlamente sekmadienį teigė, kad trečiadienį pateiks iniciatyvą pareikšti nepasitikėjimą kabinetu dėl korupcijos.
Prokuratūra informuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų trečiadienį ryte buvo sulaikyta vienuolika asmenų, tarp jų – prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas, advokatas.
Prokuratūros teigimu, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas, Kaune praktikuojantis advokatas bei dar šeši privatūs asmenys.
Detalesnę informaciją prokuratūra žada pateikti dar šį trečiadienį.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Po Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos dėl galimo šnipinėjimo Klaipėdos mieste policija surengė kratas bei sulaikė Klaipėdos miesto tarybos narę, visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovę Elą Andrejevą.
E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas, vos apie tai sužinojęs, pats nuvyko į E. Andrejevos butą. Pasak jo, 7 val. ryto į E. Andrejevos butą surengti kratos atėjo 2 moterys ir 3 vyrai.
„ (Man. – ELTA) duris atidariusi E. Andrejevos mama pasakė, kad dukrą prieš 10 minučių išsivedė jai nežinomi asmenys. Mamos teigimu, jie pasiėmė kompiuterį, telefonus, kažkokius dokumentus ir 4 pakelius cigarečių. Pasak E. Andrejevos mamos, ji paklaususi, ar dukrai uždės antrankius, šie pagyvenusiai moteriai atsakę, kad „ne, bet jei mėgins pabėgti, nušaus“. Pasipiktinusi mama tai pavadino savivale ir paklausė, kaip ji išsikviestų greitąją pagalbą, jeigu jai kas atsitiktų, nes telefonai paimti“, – savo feisbuko paskyroje teigia E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas.
Pasak V. Titovo, tai politinės represijos.
„Taigi politinės represijos Klaipėdoje tęsiasi“, – teigia jis.
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad, įvertinus VSD pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje, bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys, buvęs Raseinių administracijos direktorius Remigijus Ačas laikinai suspendavo narystę partijoje.
Tai pranešė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai ir pareikšti įtarimai Remigijui Ačui mums yra nemaloni staigmena, tačiau visais atvejais teisėsaugai būtina atlikti visus reikiamus veiksmus, kad galėtų išsiaiškinti tiesą. R. Ačas laikinai sustabdė narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas”, – sako LSDD lyderis G.Kirkilas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje.
Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas įtariamas kyšininkavimu. Tiriamos aplinkybės dėl neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo R. Ačui einant savivaldybės direktoriaus pareigas – galimo išskirtinio palankumo vienai privačiai bendrovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone. Įtariama, kad už tai R. Ačas priėmė didelės vertės (daugiau negu 250 MGL) kyšį, primena ELTA.
Įtarimai taip pat pareikšti dviem įmonių atstovams, kurie tiesiogiai papirko R. Ačą arba dalyvavo maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.
Visi įtariamieji yra sulaikyti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.
Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bendras Generalinės prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas
Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.
Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo”, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.
Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.
Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.
Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.
Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.
2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.
Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.
2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.
Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.
Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.
Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.
Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.
Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.
2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.
Tyrimas šiuo metu tęsiamas.
Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.
Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Ukrainos valstybės saugumo tarnyba antradienį atliko kratas Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir televizijos kanalo „Russia Today“ būstinėse Kijeve, informavo pareigūnai. Be to, pranešama, kad prieš reidus prie savo namų buvo sulaikytas vienas agentūros žurnalistas.
„Tęsiame tiriamuosius veiksmus, paieškos vykdomos „RIA Novosti“ ir kitose žiniasklaidos struktūrose“, – agentūrai AFP sakė Ukrainos saugumo tarnybos atstovė Olena Gitlianska.
Savo feisbuko paskyroje O. Gitlianska pridūrė, kad Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės yra „pasitelkiamos kaip įrankiai prieš Ukrainą vykdomame hibridiniame kare“.
Pranešama, kad kiek anksčiau antradienį Ukrainos teisėsaugos pareigūnai sulaikė „RIA Novosti“ reporterį Kirilą Višinskį.
Kratos ir sulaikymas įvykdyti likus kelioms valandoms iki tilto, sujungsiančio aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija, atidarymo ceremonijos, kurioje dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ukraina nusprendė atkeršyti už Krymo tiltą“, – tviteryje rašė RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.
Rusija, savo ruožtu, kratas žiniasklaidos priemonių būstinėse pavadino „skandalingomis“.
