Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariuomenė rengiasi galimai naujai Rusijos sausumos pajėgų atakai iš Baltarusijos teritorijos sostinės Kyjivo kryptimi. Tam jau parengtos arba sustiprintos gynybinės pozicijos šalies šiaurėje, antradienį sakė už Kyjivo gynybą atsakingas generolas leitenantas Oleksijus Pavliukas.
Siekiant užkirsti kelią greitam rusų tankų veržimuisi, visur, kur gali važiuoti takai, išplėsti minų laukai. Jei užpuolikai negalėtų įveikti šių kliūčių, Ukrainos artilerijai būtų lengviau naikinti kariuomenę susitelkimo vietose, sakė jis.
Pačioje Rusijos pernai vasarį pradėto karo pradžioje Ukrainos pajėgos atmušė Rusijos kariuomenės veržimąsi iš Baltarusijos Kyjivo link. Į šiaurę nuo Kyjivo esančiuose tankiuose miškuose buvo sunaikinta daugelio kilometrų ilgio rusų tankų ir transporto priemonių vilkstinė, rusai buvo priversti atsitraukti.
Ukrainos vadovybė baiminasi dar vieno Rusijos armijos puolimo, nes Rusija jau kelias savaites telkia dalinius Baltarusijoje prie Ukrainos sienos. Karo ekspertai nemano, kad Rusijos daliniai Baltarusijoje jau pakankamai stiprūs pradėti tokį puolimą. Vis dėlto tai verčia Ukrainos kariuomenę perkelti karius iš kitų fronto linijų.
Kaukės mėlyname fone. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, sausio 5 d. (ELTA). Ukraina „veidmainyste“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą dėl paliaubų per stačiatikių Kalėdas.
„Rusija turi palikti okupuotas teritorijas – tik tada bus sudarytos „laikinos paliaubos“, – ketvirtadienį tviteryje rašė prezidento biuro patarėjas Mychailas Podoliakas. Priešingai nei Rusija, Ukraina esą nepuola svetimos teritorijos ir nežudo civilių. Tai esą daro tik Rusija.
Prieš tai Kremlius paskelbė apie vienašališkas 36 valandų paliaubas per stačiatikių Kalėdų šventes – penktadienį ir šeštadienį.
Rusų pajėgos vasario pabaigoje įžengė į Ukrainą ir rugsėjį neteisėtai aneksavo dalis Rytų ir Pietų Ukrainos.
Ginklai, ginklai, ginklai. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas reikalauja ne tik Vakarų tankų, bet ir naikintuvų bei karo laivų. Jis tai sakė duodamas interviu dpa po JAV pažado suteikti Ukrainai oro gynybos sistemas „Patriot“.
Ukraina labai dėkinga už „naujus drąsius žingsnius“, kuriuos žengė Jungtinės Valstijos, sakė A. Melnykas. „Tačiau akivaizdu: yra dar daug tabu, kuriuos reikia sulaužyti. Mums skubiai reikia Vakarų tankų, naikintuvų, karo laivų, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, amunicijos”.
Tai vienintelis jo kalėdinis noras, sakė buvęs ambasadorius Vokietijoje. Kitaip karas tęsis ir atneš Ukrainai daugiau kančių, mirčių ir sugriovimų, sakė A. Melnykas.
A. Melnyko teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengia savo kariuomenę ir piliečius labai ilgam karui, jam telkia visus turimus išteklius. „Ukrainiečiai pasirengę kovoti už savo tėvynės, įskaitant Krymą, išlaisvinimą, kol tik kvėpuos. Tai garantuota, kad ir ką darytų mūsų partnerės”, – pridūrė jis.
A. Melnykas atmetė derybas su Rusija ir „gryniausiu blefu“ pavadino Kremliaus kalbas apie neva norą derėtis. Jis kategoriškai atmetė galimybę Ukrainai atsisakyti kokių nors savo teritorijų. „Kyjivui tai nepriimtina. To niekada nebus”, – sakė A. Melnykas.
Ukrainos kariai prieš mūšį
Kyjivas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Ukraina paragino sąjungininkes atsiųsti daugiau ginklų, kurie padėtų jai „kovoti per žiemą“ ir palaikyti Kyjivo karinę pažangą, nepaisant Rusijos atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą.
„Atsižvelgiant į karo mastą ir Rusijos nenorą susitaikyti su realybe ir pasitraukti iš Ukrainos, mums reikės kovoti per žiemą“, – per spaudos konferenciją anglų kalba sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Geriausias būdas apsaugoti civilius nuo Rusijos teroro – nugalėti Rusiją“, – sakė jis.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
D. Kuleba kalbėjo iš bombų slėptuvės Ukrainos sostinėje Kyjive, visoje šalyje kaukiant oro pavojaus sirenoms.
D. Kuleba sakė, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos sistemų, amunicijos ir šarvuočių. Jis sakė, kad jo šaliai taip pat „labai svarbu“ gauti daugiau 155 mm artilerijos pabūklų ir amunicijos. „Ukrainai reikia daugiau patrankų, kad galėtų sustabdyti Rusijos puolimą ir tęsti savo atsakomuosius puolimus“, – sakė jis.
Ukrainos kariai pasaloje
Maskvai nepavyko padaryti poveikio mūšio lauke, todėl ji nuo spalio mėnesio pakeitė taktiką ir pradėjo bombarduoti energetikos tinklą, pasmerkdama milijonus ukrainiečių šalčiui ir tamsai žiemą. D. Kuleba sakė, kad nuo spalio 10 d. Rusija surengė šeši „masinius smūgius“ į Ukrainą.
„Toks barbariškumas yra Rusijos atsakas į pralaimėjimus mūšio lauke. Jie patyrė keletą žeminančių pralaimėjimų”, – sakė D. Kuleba.
Pirmiausia turiu prisipažinti, jog esu Lietuvos pilietis, todėl niekaip negaliu įtakoti rinkimų JAV. Net ir šis mano tekstas skirtas ne Amerikos, o Lietuvos skaitytojams, nes surašytas lietuvių kalba.
Tačiau jei gyvename demokratinėje šalyje, man regis, turiu teisę diskutuoti, kas ir kodėl man nepatinka ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač JAV, kurios elgesys mums, lietuviams, – gyvybiškai svarbus.
Taigi: Joe Bidenas (Džo Baidenas) man atrodo prastas prezidentas vien dėl savo garbaus amžiaus. Tai kas, kad jis visur giriasi puikia sveikata. Tačiau 1942-ųjų metų gimimo žmogus, tegul ir geležinės sveikatos, vis tik neturėtų imtis prezidento pareigų, nes prezidentavimas – labai sunkus darbas. Ypač sunku būti JAV prezidentu, nes Amerikos įtaka pasauliui – akivaizdi, nenuginčijama. Pasiteisinimai, esą 46-asis JAV prezidentas turįs užtektinai patarėjų, padėjėjų, konsultantų, – niekam tikę pasiteisinimai. Rimtai į savo pareigas žvelgiantis žmogus negali remtis vien padėjėjų ar patarėjų pagalba. 80 metų ribą peržengęs žmogus juolab neturėtų svajoti apie antrąją prezidentavimo kadenciją.
Būtent dėl šios priežasties man nėra patrauklūs ir demokratai, prezidento rinkimams tesugebėję surasti 80-ies metų senolį. Demokratams turėtų būti velniškai gėda, kad į prezidento postą nerado bent kiek jaunesnio, žvalesnio žmogaus.
Kita priežastis, kodėl nemėgstu 46-ojo JAV prezidento, tai jo … menka parama Ukrainai. Per pastaruosius devynerius mėnesius J. Bideno administracija perdavė Ukrainai tiek mažai rimtų ginklų, kad toks oficialiojo Vašingtono elgesys man labiau primena slaptą sabotažą, nei nuoširdžią pagalbą. Apie tai, kad Ukrainai trūksta rimtų ginklų, visus pastaruosius mėnesius šaukte šaukia visi pagrindiniai Ukrainos vadovai, pradedant prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir baigiant prezidento ofiso patarėjumi Aleksejumi Arestovičiumi.
Kokia menka JAV karinė pagalba Ukrainai, savuose video komentaruose ne kartą analizavo ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, lygindamas, sakykim, JAV paramą Afganistanui su parama – Ukrainai. O juk Talibanas ir Rusijos kariauna – du nepalyginami vienetai. Kaip diena ir naktis, kaip žiema ir vasara. Kai lyginame amerikietiškąją paramą Kabului ir Kijevui, matome, jog Ukrainai … beveik nieko neduodama. Duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. O apie laimėjimą negali būti nė kalbos.
JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Tiesa, lapkričio 4 d. JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių. Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
Labai gražu, pagirtina. Tačiau šis ELTOS pranešimas nors ir nuteikia optimistiškai, tačiau įtariu, jog tai greičiausiai susiję su naujaisiais JAV rinkimais į Kongresą. Tokiu savo žestu J. Bideno administracija greičiausiai siekia privilioti Amerikos rinkėjus, kurie norėtų, kad jų šalis labiau nei iki šiol padėtų narsiai besiginančiai Ukrainai. Žodžiu, turiu įtarimų, jog prabėgs rinkimai, ir Baltieji rūmai vėl ims Ukrainai tiekti ginklų, vaizdžiai tariant, lašindami pipete.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tokių miniatiūrinių lašinimo pipete pavyzdžių – daug. Prieš keletą savaičių JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas surengė parodamąjį mitingą Vilniuje, esą Ukrainai duota net dvidešimt reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar 18-a sistemų bus perduota papildomai! Apie tai rašė visi pagrindiniai Lietuvos leidiniai. Bet kurie iš jų rmtai svarstė: daug tai ar mažai? Ačiū, žinoma, ir už šią pagalbą. Bet, žvelgiant atidžiau, 38-ios sistemos HIMARS – juokingai mažai, ši dovana labiau primena ne paramą, o – pasityčiojimą. Jei JAV skirtų Ukrainai bent keturis šimtus HIMARS, – būtų visai kita šneka. Juk Ukrainos – Rusijos siena tęsiasi apie tūkstantį kilometrų. Dar pridėkime Ukrainos – Baltarusijos sieną, ir matysime, jog Amerikos Ukrainai perduoti 38-eri HIMARS – lašas jūroje.
Dar prisiminkime nuolatinius J.Bideno viešus pareiškimus, esą ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, o štai į Ukrainos – Rusijos karą amerikiečių kariai tiesiogiai nesivels, kaip į šį konfliktą tiesiogiai nesikiš ir visų kitų NATO šalių kariai. Kas tai – tramdomieji marškiniai Vladimirui Putinui ar vis tik kapituliacija prieš agresyviai besielgiantį Rusijos diktatorių? O gal senolis J.Bidenas pamiršo 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atsisakymą turėti branduolinį ginklą?
Dar pridėkime, ką J.Bidenas pirmosiomis karo valandomis siūlė V.Zelenskiui (bėk į Ameriką, mes suteiksime politinį prieglobstį) bei kitiems aukšto rango Ukrainos pareigūnams (pirmiausia rūpinkitės savo vaikais), – ir turėsime užtektinai keistą vaizdelį.
O ką byloja paskutinieji J.Bideno prašymai? Prezidento J. Bideno administracija privačiai ragina Ukrainos vadovus parodyti, kad jie yra pasirengę derėtis su Rusija bei atsisakyti viešos pozicijos, jog nedalyvaus taikos derybose, kol prezidentas Vladimiras Putinas nebus nušalintas nuo valdžios. Šią naujieną paskelbė „Reuters“, remdamasi laikraščiu „The Washington Post“ (ją pateikia ir ELTA). Esą Amerikos pareigūnų prašymo tikslas nėra priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tik apskaičiuotas bandymas užtikrinti, kad Kyjivas išlaikytų kitų valstybių, kurių rinkėjai baiminasi, jog karas užsitęs dar daug metų, paramą.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kas čia per nesąmonė? Vašingtonas baiminasi, jog kai kurie JAV partneriai iš tiesų jaučia nuovargį dėl Ukrainos? Taip, nuovargis – neišvengiamas. Kuo karas ilgiau tęsis, tuo nuovargio bus daugiau. Tad duokite Ukrainai, po velnių, daugiau rimtų puolamųjų ginklų, ir karą ukrainiečiai greitai laimės. Bet kad neduodate. Kodėl neduodate?
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, neseniai lankydamasis Kijeve, sakė, kad Vašingtono parama Ukrainai išliks „tvirta ir nepajudinama“ ir po ateinantį antradienį vyksiančių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų.
Deja, Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas nepatikslino, kokia parama turima omenyje – rimta ar popierinė?
Tad kol kas nerandu nė vienos priežasties, kodėl man šiandien turėtų patikti J.Bidenas ir jo komanda. Pakeisiu požiūrį į J.Bideną ir jo padėjėjus tik tuomet, kai JAV ims siųsti Ukrainai tikrai skaitlingą puolamąją karinę pagalbą.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 17 d. (ELTA). Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad pirmadienio rytą miestui iš viso smogė penki dronai kamikadzės.
Kaip rašo BBC, meras prieš tai skelbė apie keturis miestui smogusius tokio tipo dronus.
Turimais duomenimis, Kyjivo kryptimi iš viso buvo paleisti 28 dronai kamikadzės, tačiau 23 buvo numušti.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Kyjivas, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba (SBU) į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį paskelbtame oficialiame rašte teigiama, kad D. Medvedevas kaltinamas kėsinimusi į Ukrainos sienas ir suverenitetą. Todėl pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnio 2 dalį jam, kaip valstybės pareigūnui, gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų.
D. Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas, sekmadienį internete paskelbė apie atsakomuosius Rusijos smūgius dėl sprogimo ant Krymo tilto. Sprogimas buvo teroristinis išpuolis, į kurį Rusija atsakys „sunaikindama teroristus“, rašė jis.
Po pirmadienį surengtų intensyvių raketų atakų prieš Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus jis pridūrė, kad tai tik pradžia. D. Medvedevas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valstybė kelia nuolatinę grėsmę Rusijai, todėl jos politinė vadovybė turi būti visiškai eliminuota.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Rusija pirmadienį į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, iš kurių 43 buvo numuštos, pranešė „Ukrinform“, remdamasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, patikslintais 14.00 val.
Pažymima, kad Rusija panaudojo 84 sparnuotąsias raketas, 24 bepiločius orlaivius, iš kurių 13 buvo Irano „Shahed-136“. Buvo sunaikinti 56 taikiniai, iš jų – 43 sparnuotosios raketos ir 13 nepilotuojamų orlaivių (iš jų 10 – „kamikadzių“ tipo).
Generalinis štabas paragino ukrainiečius išlikti ramius ir neignoruoti oro pavojaus signalų.
Pirmadienį Rusijai įvykdžius teroristines atakas keliuose Ukrainos regionuose, žuvo 11 žmonių, dar 64 buvo sužeisti.
Apie tai „Telegram” pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, paskelbusi operatyvinę informaciją apie Rusijos raketų apšaudymo padarinius iki 14 val.
„Apšaudymai smogė svarbiausiai infrastruktūrai (daugiausia elektros energijos tiekimo objektams) 8 regionuose ir Kyjive, kur kilo daugiau kaip 30 gaisrų. Per teroro atakas žuvo 11 žmonių, o 64 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
Gitanas Naausėda – Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje. Roberto dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilnius/Kyjivas, liepos 28 d. (ELTA). Tęsdamas vizitą Ukrainoje prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankė Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje.
Rusijos okupacija šiame mieste truko iki kovo 28 dienos. Už Irpinės gyventojų gynybą, masinį didvyriškumą ir stiprybę miestui suteiktas Ukrainos miesto-didvyrio vardas.
Lietuvos vadovas teigė sveikinantis ukrainiečių ryžtą atstatyti savo miestus, gyvenimus, iš naujo kurti savo ateitį – ir tai daryti jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Prezidentas užtikrino, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
„Sveikiname neseniai pristatytą Ukrainos atstatymo planą, džiaugiamės, kad ir Lietuvos ekspertai galėjo prie jo prisidėti. Mūsų valstybės institucijos su verslo bendruomene jau derina būtiniausias priemones bei poreikius. Žinoma, svarbu dirbti ne tik dvišaliu pagrindu, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygiu. Be viso kito, esu tikras, ES parama atstatymui prisidės prie tolesnių reformų Ukrainai žengiant Europos integracijos keliu”, – pabrėžė prezidentas.
Irpinės miestas palaiko glaudžius santykius su Alytumi. Šio rajono gyventojai yra sulaukę Irpinės mero Aleksandro Markušino padėkos už tai, kad „jau pirmosiomis karo valandomis ištiesė ranką padėti Irpinės moterims, vaikams ir senoliams, kurie ieškojo saugaus prieglobsčio Europoje. Lietuviai svetingai atvėrė namus Ukrainos pabėgėliams, suteikdami jiems visą reikiamą pagalbą. Be to, šiuo sunkiu mums metu Irpinė sulaukė daug Lietuvos draugų humanitarinės pagalbos ir labai reikalingo medicininio transporto”.
Kyjive vienas žmogus žuvo, 4 sužeisti. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Sekmadienį Rusijos karinėms pajėgoms sparnuotomis raketomis apšaudžius gyvenamąjį namą Kyjive sužeistųjų skaičius išaugo iki 4, o vienas žmogus žuvo, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Raketos apgadino 9 aukštų gyvenamąjį namą ir greta jo esančią infrastruktūrą. Trys viršutiniai namo aukštai buvo iš dalies apgriauti, o pastate kilo gaisras.
Įvykio vietoje dirba 80 gelbėtojų ir 20 greitosios pagalbos bei gaisrinės automobilių.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau sekmadienį paskelbė, kad iš griuvėsių pavyko ištraukti 7 metų mergaitę.
Tuo metu Ukrainos Karinės oro pajėgos paskelbė, kad raketas X101 į Kyjivą sekmadienio rytą paleido Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160, pakilę iš Kaspijos jūros regiono, Astrachanės. Po Rusijos atakų Kyjive vienas žmogus žuvo, 4 sužeisti. EPA-ELTA nuotr.
Raketos X101 gali nuskristi 5 500 km, todėl Rusijos bombonešiai jas gali iššauti iš savo šalies teritorijos. Sekmadienį į Kyjivą buvo iššauta nuo 4 iki 6 raketų. Dvi jas numušė Ukrainos priešraketinė gynyba – vienos raketos nuolaužos nukrito ant kaimo Kyjivo regione, o kitos nuolaužų kritimo vieta dar nustatinėjama.
Šios raketos vienos brangiausių Rusijos kariuomenės ginkluotėje.
Apkasuose. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 22 d. (dpa-ELTA). Rytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai aplink Luhansko srities Severodonecko ir Lysyčiansko miestus. Rusijos artilerija apšaudo Ukrainos kariuomenės pozicijas rajone palei visą fronto liniją, sekmadienį paskelbė generalinis štabas Kyjive.
Rusijos kariuomenė nesėkmingai bandė šturmuoti kaimus į šiaurę, rytus ir pietus nuo Severodonecko. Lygiai taip pat sunkiai jie kaunasi dėl kaimų į pietus nuo krypties iš Lysyčiansko į Bachmutą Donecko srityje.
Rusijos kariuomenė ištisas dienas mėgina nutraukti tiekimą iš Donecko srities Ukrainos grupuotėms aplink Severodonecką ir Lysyčianską. Dieną prieš tai, anot Ukrainos šaltinių, 240 milimetrų minosvaidžiais tikslingai sunaikintas tiltas per Siverskio Doneco upę, skiriančią abu miestus. Taip pat buvo pranešta apie artilerijos apšaudymą ir bombardavimus Donecko srityje.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąją parą iš oro atakuota beveik 40 taikinių, įskaitant penkis ginklų sandėlius Donbase – taip bendrai vadinami Luhansko ir Donecko regionai. Be to, raketomis ir artilerija smogta daugiau nei 580 taikinių visoje šalyje.
Ukraina: Rusijos puolimas rytuose nesėkmingas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 30 d. (dpa-ELTA). Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos pajėgos tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose, tačiau nesėkmingai, praneša naujienų agentūra dpa.
Generalinis štabas teigia, kad Rusija toliau telkia karius prie Iziumo miesto, Charkivo regione. Rusijos kariuomenė bando stumtis į priekį keliose vietose, bet ukrainiečiai puolimą sulaiko.
Dniepropetrovsko sritį apšaudė Rusijos raketos ir artilerija, o rusai iš dalies persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.
Luhansko ir Donecko srityse ukrainiečiai atrėmė 14 Rusijos bandymų pulti bei sunaikino 11 tankų, 9 dronus ir 7 artilerijos sistemas.
Tuo metu padėtis „Azovstal“ metalurgijos gamykloje Mariupolio mieste išlieka neaiški. Rusija aiškina, kad bunkeriuose ir pramoninėje zonoje įsitvirtinę 2 500 ukrainiečių karių ir užsieniečių savanorių. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia 1 000 civilių su vaikais.
Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Kyjivas ir Maskva susitarė dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingai sukurtas.
Rusų kariuomenės netektys Ukrainoje
Kyjivas, kovo 25 d. (dpa-ELTA). Kyjivo duomenimis, Ukrainos šiaurės rytuose didelių nuostolių patyrę rusų daliniai iš dalies atitraukė. Tai naktį į penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Esą stebimas tam tikrų rusų dalinių atsitraukimas už Rusijos sienos po to, kai pajėgos neteko daugiau kaip pusės personalo.
Rusijos daliniai toliau blokuoja antrąjį pagal dydį Charkivo miestą ir Sumų didmiestį. Prie Iziumo Charkivo srityje rusų pajėgos rengiasi naujam puolimui. Maskvai iš dalies pavyksta išlaikyti sausumos jungtį tarp Rusijos Rostovo srities prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.
Ukrainos duomenimis, naktį į penktadienį, be to, Ukrainos pajėgos buvo atakuojamos Dnipropetrovsko regione. Rusija surengė dvi raketų atakas prieš dalinį Dnipro pakraštyje, feisbuke pranešė vietos tarnybos.
Londonas/Kyjivas, kovo 24 d. (dpa-ELTA). Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.
Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra „reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine“, – sakoma toliau pranešime.
Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.
