Jevgenijus Prigožinas, anot jo spaudos tarnybos, palaidotas Sankt Peterburge. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, jo spaudos tarnybos duomenimis, jau palaidotas gimtajame Sankt Peterburge. Laidotuvių ceremonija vyko siaurame rate, nedalyvaujant visuomenei, antradienį pranešė „Wagner“ vadeivos spaudos tarnyba.
Interesantai, norintys atsisveikinti su trečiadienį per lėktuvo katastrofą žuvusiu 62-ejų J. Prigožinu, esą dabar gali tai padaryti Porochovskojės kapinėse.
Rusijoje jau kelias dienas spėliota dėl laidotuvių datos ir vietos.
Ir toliau lieka neaišku, kodėl sudužo 10 žmonių skraidinęs lėktuvas. Orlaivis praėjusios savaitės trečiadienį nukrito Tverės srityje, kai skrido iš Maskvos į Sankt Peterburgą.
Atsisveikinimas su Alma Adamkiene. ELTA / Josvydas Elinskas
Antradienį atsisveikinama su po sunkios ligos išėjusia buvusia Lietuvos pirmąja ponia Alma Adamkiene.
A. Adamkienės karsto išnešimas iš Prezidento rūmų Kolonų salės planuojamas 12.10 val.
12.30 val. už buvusią Lietuvos pirmąją ponią bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedros bazilikoje. Laidotuvės numatomos 16.00 val. Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Prezidentūros komunikacijos grupė visų norinčių atsisveikinti su A. Adamkiene prašo nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams.
Sekmadienį, pasklidus žiniai apie A. Adamkienės mirtį, jos indėlį Lietuvos visuomenei prisiminė ir užuojautas dėl netekties vyrui Valdui Adamkui išreiškė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kadenciją baigusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė bei profesorius Vytautas Landsbergis, ilgametė parlamentarė ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ir kiti.
A. Adamkienę pažinoję ir su Adamkų šeima ilgus metus bendravę bičiuliai pabrėžė, kad Alma paliko „labai šviesaus, gražaus, kilnaus ir sykiu paprasto gyvenimo pavyzdį“. Pasak jų, ji skleidė šilumą ir nuoširdumą, nuolatos rūpinosi kitais ir demonstravo išskirtinį gebėjimą vienodai bendrauti tiek su karaliais, tiek su kaimo vaikais.
ELTA primena, kad po sunkios ligos, eidama 97-uosius metus, sekmadienį mirė buvusi Lietuvos pirmoji ponia A. Adamkienė.
Pirmajai poniai A. Adamkienei medikų pagalbos prireikė balandžio pabaigoje. Pirmiausia A. Adamkienė buvo atvežta į Vilniaus Santaros klinikas. Atlikus reikalingus tyrimus, pirmajai poniai buvo diagnozuotas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Vėliau patikslinta, kad klinikų medikai sėkmingai atliko intervencinę procedūrą ir atkūrė kraujotaką.
A. Adamkienės būklė po operacijos dar kelias savaites išliko sunki, ji liko Santaros klinikose tolimesniam gydymui ir priežiūrai.
Atsisveikinimas su Alma Adamkiene. ELTA / Josvydas Elinskas
Alma Adamkienė gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. Almos Adamkienės tėvas Stasys Nutautas, savanoriu įstojęs į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavęs kovose su bolševikais, buvęs sužeistas, už parodytą narsą gavęs viršilos laipsnį, vėliau vadovavo Vakarų Lietuvoje veikusiems prekybos namams. 1944 m. artinantis antrajai sovietų okupacijai Alma Nutautaitė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.
Pasibaigus karui Alma Nutautaitė įstojo į Vokietijoje, Eichštete įsteigtą lietuvišką gimnaziją, kur susipažino su savo būsimu vyru Valdu Adamkumi. Alma ir Valdas Adamkai susituokė 1951 m. JAV, Čikagoje.
Nuo 1962 m. Alma Adamkienė net dvidešimt penkerius metus vadovavo Tabor Farmos vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru JAV. Čia daug metų vyko lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.
Ir 1997 m., ir 2004 m. vyrui apsisprendus kandidatuoti Prezidento rinkimuose, Alma Adamkienė aktyviai jungėsi į V. Adamkaus komandą, o po pergalės rinkimuose ištikimai padėjo jam eiti valstybės vadovo pareigas. Savo žmogiškumu ir nuoširdumu pirmoji ponia Alma Adamkienė pelnė visos tautos simpatiją ir meilę.
15 metų pirmoji Lietuvos ponia Alma Adamkienė vadovavo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui, suteikusiam milijoninės vertės paramos daugybei Lietuvos kaimo mokyklų, vaikų ligoninėms ir vaikų globos namams.
Laidojami žuvusieji aviakatastrofoje. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį į aidinčią salę Kijevo centre, skambant vienišam trimitui ir kariuomenės būgnui, ceremonine apranga vilkintys kariškiai įnešė septynis karstus.
Juodais drabužiais vilkintys gedėtojai, rankoje laikantys po rožę, kiek anksčiau rinkosi šalia Maidano aikštės Ukrainos sostinėje atiduoti paskutinės pagarbos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrskiui ir jo kolegoms, kurie šią savaitę žuvo per visus sukrėtusią sraigtasparnio katastrofą.
„Jų nepalaužė karas, ir jie neleido, kad kiti palūžtų“, – šimtams gedinčiųjų, tarp kurių buvo ir aukšto rango vyriausybės pareigūnų, sakė laidotuvių ceremonijos vedėjas.
Lauke, pučiant žiemiškam vėjui, plevėsavo pusiau nuleistos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, šalimais esantys keliai buvo uždaryti ir apstatyti prieštankinėmis kliūtimis, tuščiose gatvėse budėjo patruliai.
Denysas Monastyrskis, 42-jų metų teisininkas, savo pareigas pradėjęs eiti 2021 metais, buvo vienas iš devynių žmonių, skridusių valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnyje, kai šis šią savaitę sudužo netoli vaikų darželio ir gyvenamojo namo Kijevo srities Brovarų mieste.
Jis priklausė naujai Ukrainos politikų kartai ir buvo aukščiausio rango pareigūnas, žuvęs per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį.
Laidotuvių vedėjas ceremonijos metu pasakė, kad būtent D. Monastyrskis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusių metų vasario 24 dieną ir pranešė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir pridūrė, kad būtent D. Monastyrskis suorganizavo ginklų dalijimą sostinės gyventojams, artėjant Rusijos pajėgoms.
„Šlovė Ukrainai“, – baigdamas savo kalbą pasakė jis, kaipmat sulaukęs šimtų salėje esančių žmonių atsako: „Šlovė mūsų didvyriams.“
V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska į ceremoniją atvyko vilkėdami juodais drabužiais, nešini gėlių vainikais.
„Ukraina kasdien praranda savo geriausius sūnus ir dukras“, – vėliau sakė V. Zelenskis.
Laidojimo ceremonijoje – Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona. EPA – ELTA foto
Vienas iš žuvusiųjų buvo 34-erių metų fotografas Mykola Anatskis, kuris kartu su ministru keliavo į fronto liniją iš sugriauto Bachmuto miesto.
„Kolia buvo nepaprastai geras, protingas vaikas. Jis dar būtų galėjęs labai daug nuveikti dėl Ukrainos, – kalbėjo jo buvusi mokytoja Liudmila Zacharenko, užsiminusi, kad jos buvęs mokinys neseniai susilaukė dukrytės.
„Baisu, iš gyvenimo išeina geriausi žmonės“, – sakė 53-ejų metų moteris.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka, kurį Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste apgulties, D. Monastyrskio žūtį pavadino „didele netektimi“.
„Vyksta karas. Žmonės, kurių vaidmuo – stiprinti ir užtikrinti mūsų gynybą, yra nepaprastai svarbūs“, – sakė jis agentūrai AFP, turėdamas galvoje žuvusius vidaus reikalų ministerijos pareigūnus.
Visgi I. Samoilenka, kurio dirbtinė akis ir rankos protezas liudija, kad jis pats pernai buvo susilietęs su mirtimi gindamas Mariupolį, teigė, kad Ukraina negali sau leisti gedėti ilgai.
„Galime porą dienų sielvartauti, – sakė jis AFP aiškindamas, kad katastrofa Brovaryje nėra priežastis stabdyti „pergalės įtvirtinimą“.
„Turime judėti pirmyn. Į priekį“, – po ceremonijos kalbėjo kamufliažinius drabužius vilkintis I. Samoilenka.
Japonijoje prasidėjo nužudyto buvusio premjero Sh. Abe’s valstybinės laidotuvės. EPA-ELTA nuotr.
Tokijas, rugsėjo 27 d. (AFP-ELTA). Antradienį Japonijoje prasidėjo prieštaringai vertinamos nužudyto buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe’s valstybinės laidotuvės, jose dalyvauja šimtai aukštų asmenų iš užsienio. Tūkstančiai japonų nešė gėles ir meldėsi, didžiulė žmonių eilė nuo ankstaus ryto nusidriekė prie gedulo palapinės Tokijuje.
Juodu kimono vilkinti našlė Akie nešė pelenus dekoratyviniu audiniu padengtoje dėžutėje į renginio vietą, žuvusio buvusio premjero garbei nugriaudėjo šūvių salvė.
Sh. Abe buvo ilgiausiai valdęs Japonijos ministras pirmininkas ir vienas žinomiausių šalies politinių veikėjų. 2020 m. jis atsistatydino dėl sveikatos problemų, bet ir toliau aktyviai reiškėsi politikoje, agitavo už savo valdančiąją partiją, kai liepos 8 d. buvo užpuoliko nušautas. Tai sukėlė šoką šalyje, garsėjančioje itin menku ginkluotų nusikaltimų skaičiumi. Japonijoje – nužudyto buvusio premjero Sh. Abe’s valstybinės laidotuvės. EPA-ELTA nuotr.
Vis dėlto sprendimas surengti valstybines laidotuves – tik antrą kartą buvusiam premjerui pokario laikotarpiu – išprovokavo pasipriešinimą. Nesenos apklausos parodė, kad tam prieštarauja maždaug 60 proc. japonų.
Sh. Abe‘s žudikas nusitaikė į buvusį lyderį manydamas, jog jis susijęs su Susivienijimo bažnyčia. Užpuolikas piktinosi dėl didžiulių savo motinos aukų sektai. Žmogžudystė paskatino atidžiau pažvelgti į šią bažnyčią ir lėšų rinkimą bei iškėlė nepatogių klausimų Japonijos politinei valdžiai. Valdančioji partija pripažino, kad maždaug pusė jos įstatymų leidėjų susiję su šia religine organizacija.
Ministras pirmininkas Fumio Kishida pažadėjo, kad partija nutrauks visus ryšius su bažnyčia, tačiau skandalas padidino nepasitenkinimą dėl valstybinių laidotuvių. Tūkstančiai žmonių protestavo prieš ceremoniją, praėjusią savaitę prie ministro pirmininko biuro susidegino taip savo nepritarimą reiškęs vyras. Kai kurie opozicinių partijų įstatymų leidėjai visiškai boikotuoja laidotuves. Pasipiktinimą kelia ir tai, kad jos valstybei atsieis beveik 12 mln. dolerių.
Vahanas Chačaturianas. Armėnijos prezidentas. Vikipedija.org foto
Saulius Kizelavičius
Šiandien norėčiau tarti keletą žodžių apie Armėnijos prezidentą Vahaną Chačaturianą. Tai – penktasis Armėnijos prezidentas. V. Chačaturianas prezidentauja dar tik keletą mėnesių – jis buvo inauguruotas šių metų kovo 13 dieną.
Tačiau šis Armėnijos politikas jau spėjo padaryti akivaizdžią kvailystę. Apsijuokė viso pasaulio akyse. Jo poelgiu pasipiktino milijonai žmonių visame pasaulyje.
Kuo gi jis pasižymėjo? Omenyje turiu akibrokštą Vestminsterio salėje prie Karalienės Elžbietos II karsto. 1000 metų senumo pastate draudžiama naudoti bet kokius fotoaparatus, bet kokias filmavimo kameras. Ypač tai buvo aktualu Karalienės Elžbietos II laidotuvių metu. Visiems įeinantiems į Vestminsterio abatiją duotas griežtas instruktažas – jokių fotografijų, jokių vadinamųjų „asmenukių“.
Be abejo, su elgesio taisyklėmis buvo supažindintas ir Armėnijos prezidentas. Tačiau palydėtas prie VIP alėjos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Monarchės karstą, jis nusispjovė į griežtas padorumo taisykles. Armėnijos prezidentas paprašė savo pagalbininko, kad šis mobiliuoju telefonu įamžintų jį prie karsto (kita versija – neuždraudė padėjėjui fotografuoti). Taigi Armėnijos prezidentas leido sau nusifotografuoti prie Anglijos ąžuolinio karsto su vėliavomis. Taip jis įžeidė šviesų Karalienės Elžbietos II atminimą. Tuo pačiu buvo įžeisti milijonai Karalienę Elbietą II mylinčių ir gerbiančių britų, Jungtinėn Karalystėn atvykusių svečių iš viso pasaulio.
Apie šį Armėnijos prezidento netaktą pirmasis prabilo britų leidinys thesun.co.uk, apie šį akibrokštą rašė viso pasaulio spauda.
Belieka iškelti retorišką klausimą – jei Armėnijos prezidentas V. Chačaturianas taip įžūliai elgiasi viešai, viso Pasaulio akivaizdoje, kokių bjaurasčių jis gali iškrėsti tuomet, kai bus mažiau matomas?
Londonas, rugsėjo 19 d. (PA Media/dpa-ELTA). Karalienės Elžbietos II laidotuvių dieną vyks didžiausia saugumo operacija, kokią Jungtinė Karalystė kada nors yra mačiusi.
Didžiulės minios, karališkosios šeimos nariai, daugybė pasaulio lyderių ir kitų aukštų asmenų – visi jie turės būti saugūs, ir tai bus milžiniškas darbas, kurį turės atlikti tūkstančiai policijos pareigūnų.
Londono policijos komisaro pavaduotojas Stuartas Cundy sakė, kad „niekas neprilygsta“ šiai „nepaprastai sudėtingai“ užduočiai, ir pavadino ją „didžiausia policijos operacija“ per visą Metropoliteno policijos tarnybos istoriją.
Pagal mastą ši operacija pranoksta tas, kurios buvo vykdomos karalienės Platininio jubiliejaus savaitgalį ir 2012 metų Londono olimpinių žaidynių metu, kai per dieną budėjo iki 10 tūkst. policijos pareigūnų.
Be to, tai yra didžiausia pasaulinė saugumo užtikrinimo operacija – valstybinėse laidotuvėse dalyvauja pasaulio lyderiai, aukšti pareigūnai ir kiti itin svarbūs asmenys.
Buvęs kovos su terorizmu policijos vadovas Nickas Aldworthas sakė, kad tai „turbūt didžiausia operacija, kokią mums tenka rengti Jungtinėje Karalystėje“. Ji vyksta tuo metu, kai terorizmo grėsmės lygis šalyje yra „didelis“, o tai reiškia, kad koks nors išpuolis yra „tikėtinas“.
Policija ir saugumo tarnybos bus pasirengusios atremti galimus išpuolius peiliais, bombų sprogdinimus ir visas kitas teroro grėsmes ar incidentus.
Pagrindine grėsme dabar laikomas vadinamasis pavienių asmenų terorizmas, ypač išpuoliai peiliais. Tačiau policija, sauganti naująjį karalių ir vyresniuosius karališkosios šeimos narius, taip pat turi atsižvelgti į pavojų, kurį kelia žmonės, turintys įkyrių polinkių lįsti prie viešų asmenų.
Visuomenė raginama pranešti apie bet kokį įtartiną elgesį, o saugumo ekspertai potencialius teroristus minioje apibūdina kaip žmones, kurie atrodo „akivaizdžiai ne savo vietoje“ ir nesidomi iškilmingais renginiais.
Pasak karališkojo saugumo eksperto, grėsmės rizika yra „gana didelė“, ypač kai naujasis karalius Karolis III eina pabendrauti su susirinkusia minia.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot Kremliaus, „nesvarsto“ galimybės vykti į karalienės Elžbietos II laidotuves Londone. „Ši galimybė nesvarstoma“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė nežinąs, ar apskritai kas nors iš Rusijos vyriausybės dalyvaus laidotuvėse, nes naujojo karaliaus Karolio III biuras esą dar nepranešė detalių apie ceremoniją. Visa tai „vienokiu ar kitokiu būdu dar turi paskelbti karaliaus biuras, britų institucijos“, sakė D. Peskovas.
Kremliaus atstovas gyrė karalienės „išmintį“ ir „autoritetą“ visame pasaulyje, o „šios savybės tarptautinėje scenoje šiandien retos“. Tačiau, anot D. Peskovo, jis manąs, kad mirusi britų karalienė neužima „ypatingos vietos rusų širdyse“.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas per aukšto kariškio laidotuves nešė karstą. EPA-ELTA nuotr.
Pchenjanas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas aukšto kariškio garbei surengtose valstybinėse laidotuvėse nešė karstą.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, jis per maršalo Hyon Chol Hae laidotuvių ceremoniją nešė karstą kartu su kitais vyriausybės atstovais. Naujienų agentūros KCN paskelbtose nuotraukose buvo matyti, kad Kim Jong-unas buvo vienintelis, nedėvėjęs kaukės.
Užsienio izoliuota šalis šiuo metu kovoja su koronaviruso protrūkiu. Tiesa, KCNA praėjusį savaitgalį paskelbė, kad protrūkis jau kontroliuojamas, o mirčių skaičius „diena po dienos smarkiai mažėja“. Tačiau nepriklausomi ekspertai tuo abejoja.
Kim Jong-unas demonstratyviai ėmėsi iniciatyvos virusui suvaldyti. Jis nurodė šalyje įvesti karantiną ir nurodė kariškiams paremti nustekentą sveikatos sistemą.
Pirmadienį KCNA pranešė apie 167 650 „karštinės“ atvejų – tai ženklus sumažėjimas, lyginant su 390 000 infekcijų prieš savaitę.
Miręs Hyon Chol Hae kadais buvo Kim Jong-uno mentorius ir prieš jo tėvo Kim Jong Ilo mirtį ruošė jį perimti valdžią.
Princo Filipo laidotuvės. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II šeštadienį atsisveikina su savo velioniu vyru princu Philipu per laidotuves, kurios yra apribotos dėl karantino taisyklių, tačiau atspindi ilgą jo karinės ir valstybės tarnybos gyvenimą.
Ceremonija vyksta Vindzoro pilyje į rytus nuo Londono. Dėl karantino apribojimų JK laidotuvių procesija yra kuklesnė nei būtų įprastai – joje dalyvauja tik 30 žmonių.
Edinburgo hercogas – karališkojoje šeimoje vadinamas „tautos seneliu“ – mirė balandžio 9 d., sulaukęs 99-erių metų. Princas Philipas mirė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jis praleido mėnesį ligoninėje dėl širdies ligos ir infekcijos.
Laidotuvių procesijoje Vindzoro vyriausiasis šventikas Davidas Conneris pagerbė Philipo „nepajudinamą lojalumą“ savo žmonai, kuriai kitą savaitę sukaks 95-eri, savo šaliai ir Tautų Sandraugai bei jo „drąsą, tvirtybę ir tikėjimą“.
Laidotuvių procesija pradėta 14.40 val. vietos (16.40 val. Lietuvos) laiku, o karstas su velionio palaikais į istorinę Šv. Jurgio koplyčią buvo vežamas paties princo patobulintu „Land Rover“ automobiliu.
15 val. (17 val. Lietuvos laiku) visoje šalyje buvo paskelbta tylos minutė princui atminti. Pasibaigus pamaldoms, karstas su princo Philipo palaikais bus nuleistas į karališkąją kriptą.
Princo Filipo laidotuvės. EPA – ELTA nuotr.
Philipas šalia karalienės Elžbietos II buvo nuo pat 1952-ųjų, kai pora susituokė, Britanijai atsigaunant po Antrojo pasaulinio karo.
Princo Philipo mirtis po 73-ejų metų santuokos paliko „didžiulę tuštumą“ karalienės gyvenime, praeitą savaitę sakė antrasis poros sūnus princas Andrew.
Karalienė po vyro mirties išplatino jautrią asmeninę jos ir Philipo nuotrauką, darytą 2003 m., kurioje jie abu atsipalaidavę šypsosi Kerngormso nacionaliniame parke Škotijos kalnuose.
Karališkosios šeimos socialiniuose tinkluose taip pat paskelbtos pagrindinių Elžbietos II ir Philipo bendro gyvenimo akimirkų nuotraukos.
Dauguma JK laikraščių taip pat aprašė asmeninę karalienės netektį. „Karalienė atsisveikina“, – pirmajame puslapyje rašė „The Times“.
JK princo Philipo laidotuvės vyks balandžio 17 d. EPA-ELTA nuotr.
Karališkosios Jungtinės Karalystės (JK) princo Philipo laidotuvės vyks balandžio 17 d., atsisveikinimas vyks Vindzoro pilyje, bet dėl koronaviruso pandemijos jos bus uždaros plačiajai visuomenei, šeštadienį pranešė Bakingamo rūmai.
Pamaldos vyks 15.00 val. vietos laiku Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje ir jas transliuos BBC. Visoje šalyje bus paskelbta tylos minutė velioniui princui pagerbti.
Galiojant su COVID-19 susijusiems apribojimams, laidotuvėse nedalyvaus garbės svečiai, kurių dalyvavimas priešingu atveju būtų privalomas. Į svečių sąrašą bus įtraukta tik 30 žmonių, į jas taip pat atvyks užsienyje gyvenantis princo Philipo anūkas Harry’is.
JK karalienės Elžbietos II vyras Edinburgo hercogas Philipas mirė penktadienį, likus vos dviem mėnesiams iki 100-ojo gimtadienio. Šalyje paskelbtas aštuonių dienų trukmės nacionalinis gedulas. Karalienė Elžbieta II ir princas Philipas santuokoje išgyveno 73 metus. Pora susituokė, kai Philipui buvo 26 metai. Jie turi keturis vaikus, aštuonis anūkus ir 10 proanūkių.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard’as d’Estaing’as šeštadienį palaidotas per kuklią ceremoniją, kurioje dalyvavo jo artimiausi žmonės.
Tai buvo Prancūziją 1974–1981 metais valdžiusio V. Giscard’o d’Estaing’o noras. Ceremonijoje dalyvavo apie 40 žmonių. 94-erių politikas trečiadienį mirė nuo COVID-19 komplikacijų.
Laidotuvių ceremonija vyko centrinėje Prancūzijoje esančiame Otono mieste, kur V. Giscard’as d’Estaing’as gyveno. Ji buvo kitokia, nei pernai rugsėjį vykusi didelio masto buvusio prezidento Jacqueso Chiraco laidotuvių ceremonija.
Su J. Chiracu galėjo atsisveikinti tūkstančiai žmonių, o jo laidotuvių ceremonijoje dalyvavo visi gyvi Prancūzijos prezidentai. Daugiau kaip prieš metus vykusi ceremonija buvo paskutinis kartas, kai V. Giscard’as d’Estaing’as buvo pastebėtas viešumoje.
„Prezidentas (V. Giscard’as d’Estaing’as) norėjo, kad laidotuvės būtų griežčiausio privatumo ir jose dalyvautų tik šeimos nariai“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė velionio sūnus Henri.
Pašonėje stovint policijos pareigūnams, V. Giscard’o d’Estaing’o karstas, uždengtas Prancūzijos vėliava, buvo nuneštas į Otone esančią Saint Hillaire bažnyčią, pranešė AFP korespondentas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvusio šalies vadovo garbei ateinantį trečiadienį paskelbė gedulo diena.
Prezidentaujant V. Giscard’’as d’Estaing’as įvykdė virtinę radikalių reformų, legalizavo abortus, liberalizavo skyrybas ir sumažino amžių, nuo kurio leidžiama balsuoti, iki 18 metų.
Jis tapo vienu iš jauniausių Prancūzijos prezidentų. V. Giscard’ui d’Estaing’ui buvo 48-eri, kai jis atėjo į valdžią, ir vėliau jo politinė karjera buvo ilga.
Argentina. Atsisveikinimo su legendiniu futbolininku Diegu Maradona ceremonija. EPA – ELTA nuotr.
Argentinos opozicijos atstovai teigia, jog šalies prezidentas Albertas Fernándezas pažeidė konstituciją, kadangi koronaviruso pandemijos metu surengė plataus masto atsisveikinimo su legendiniu futbolininku Diegu Maradona ceremoniją, nepaisydamas epidemiologinių reikalavimų.
Tai penktadienį pranešė laikraštis „La Nación“.
Ieškinį federaliniam teismui padavė liberalios koalicijos „Susivieniję respublikonai“ (Republicanos Unidos) nariai Yamilis Santoras ir Antonio Fratamicas. Jie apkaltino A. Fernándezą sudarius situaciją, kuri provokavo socialinio atstumo taisyklių pažeidimus.
„Valstybės vadovas pažeidė vieną svarbiausių mūsų konstitucijos principų – lygybės principą, – cituoja leidinys ieškinio ištrauką. – Akivaizdu, kad taikomi dvejopi standartai laidotuvių organizavimo klausimu. Viskas priklauso nuo to, ar velionis įžymus, ar ne. Jei ne, taikomos standartinės Covid-19 profilaktikos taisyklės, jei įžymus, netaikomos, ir tai leidžia milijonams žmonių susirinkti Plaza de Mayo (centrinėje Buenos Airių aikštėje), aplinkinėse gatvėse ir Vyriausybės rūmuose“. Argentinos futbolo legenda Diego Maradona. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį prezidento rūmuose Buenos Airėse įvyko atsisveikinimo su trečiadienį mirusiu D. Maradona ceremonija. Iš pradžių ji vyko ramiai, bet vėliau miesto centre prasidėjo policijos ir D. Maradonos gerbėjų susirėmimai. Padėtis pasidarė nevaldoma, todėl buvo nuspręsta į rūmus nebeleisti žmonių. Dėl kilusių riaušių D. Maradonos artimieji paprašė anksčiau užbaigti atsisveikinimo ceremoniją ir išvežti jo palaikus į kapines.
Diegas Maradona ketvirtadienį buvo palaidotas privačiose Bela Vistos kapinėse, kurios yra už 35 kilometrų nuo Buenos Airių. Laidotuvės vyko siaurame rate. Tose pačiose kapinėse ilsisi futbolo žvaigždės tėvai – Diegas Maradona ir Dalma Franco.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo šventes Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (LMAVB) mini literatūrine, grafine, dokumentine kompozicija „Mors certa, hora incerta“ (Mirtis nulemta, valanda nežinoma).
Apie nenumaldomai bėgančius metus, visada šalia esančią mirtį, filosofinį, teisinį, praktinį požiūrį į ją įvairiomis kalbomis pasakoja Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi XV–XX a. dokumentai, kurių dauguma rodoma pirmą kartą, pažymima Vrublevskių bibliotekos pranešime.
XVII a. enciklopedijoje „Magnum theatrum vitae humanae“ (Didžioji žmogiškojo gyvenimo regykla) aiškinama, kas yra mirtis, kokie jos požymiai, kas žinoma apie mirtį. Senieji gerosios mirties (ars bene moriendi) vadovėliai formavo tikinčiųjų supratimą apie gerąją mirtį ir skatino „numirti kiekvieną dieną“.
Nuolatinis galvojimas ir mąstymas apie mirtį ne vieną amžių lydėjo sąmoningą krikščionį visą jo gyvenimą. Šiuos „palydovus“, kurie iki pat XX a. buvo aktualūs ir tikintiesiems padėjo įveikti mirties baimę, bus galima pamatyti savo akimis. Jokūbo Voraginiečio „Aukso legenda“, išleista 1519 m., pasakoja, kaip gyveno ir pasitiko mirtį šventieji. Rodomi reti raižiniai, skirti pranciškonų ir stačiatikių kankiniams Vilniuje atminti, prisimenamas pirmasis unitų kankinys – Lietuvos arkivyskupas šventasis Juozapatas Kuncevičius. Senųjų knygų iliustracijos, kaip sako parodos organizatoriai, leidžia akies krašteliu pažvelgti į pirmųjų krikščionių palaidojimo vietas, antkapius, įrašus.
Nuolatinis mirties egzistavimas jaučiamas ir rankraštiniuose atminimų albumuose (album amicorum), kuriuose gausu įrašų ir piešinių mirties tematika. Apie mirusiuosius, o kartu ir apie pačią mirtį gyviesiems turėjo priminti laidotuvių pamokslai, kurie sudaro gausią spausdinto senųjų amžių palikimo dalį, o ją papildo ir kadaise per laidotuves sakytų pamokslų rankraščiai.
Eksponuojami skirtingais laikotarpiais surašyti testamentai – neatsiejama materialiosios mirties kultūros dalis, – kuriuose religinės tikėjimo deklaracijos susipina su piniginiais ir turto reikalais. Šiame kontekste išsiskiria Gardino jėzuitų vyresniojo Jurgio Gruževskio (Jerzy Gruźewski) 1634 m. raštas, nurodantis, kad jokių paveldėtojų, išskyrus Dievą, jis neturįs.
Įvairiose kultūrose laidotuvėms buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Baroko laikotarpiu valdovų ir didikų laidotuvės pasižymėjo didele pompastika ir iškilmingumu, o rengiamos laidotuvių eisenos priminė savotiškus teatro vaidinimus. Parodoje – įspūdingas, daugiau nei keturių metrų ilgio Eriko Jönssono Dahlbergho XVII a. raižinys, vaizduojantis Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo laidotuvių procesiją.
Tokiems didingiems reginiams mirusiojo artimieji negailėdavo ne tik ašarų, bet ir lėšų. Kam ir kiek buvo išleidžiama XVIII a. laidojant mirusįjį, parodys LMAVB Rankraščių skyriuje saugomos laidotuvių sąskaitos. O lietuvių kalba 1800 m. išleistas Prūsijos karaliaus ediktas atskleis, kokių atsargumo priemonių buvo imtasi laidojant užkrečiamųjų ligų epidemijos aukas. Laidotuvių temą papildo įvairių konfesijų tikinčiųjų kapinių nuotraukos.
Teksto ir parodos autorės – Retų spaudinių skyriaus bibliografės Simona Jaskelevičiūtė ir Violeta Radvilienė. Paroda veiks iki gruodžio 2 d.
Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su žuvusiu protestuotoju. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Minske tūkstančiai žmonių atsisveikino su Aliaksandru Taraikovskiu, žuvusiu naktį į rugpjūčio 11-ąją per protesto akciją įvykus susirėmimui su Baltarusijos pareigūnais, praneša „Interfax“.
Velionio šeima ir artimieji, taip pat keli šimtai žmonių susirinko laidojimo biuro salėje, o keli tūkstančiai – A. Taraikovskio žūties vietoje prie „Puškino“ metro stoties, kaip ir prašė jo šeima.
Žmonės pagerbė žuvusiojo atminimą tylos minute, paliko ten daugybę gėlių, žvakių, oro balionų. Milicija į įvykius nesikišo.
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienio vakarą „Puškino“ metro stoties rajone vyko protestuotojų susirėmimai su OMON. Pareigūnai naudojo specialiąsias priemones, tarp jų – kurtinamąsias granatas.
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad žuvusysis mėgino mesti į pareigūnus sprogstamąjį įtaisą, bet šis sprogo jo rankose.
Pasak A. Taraikovskio draugės, mirties liudijime parašyta, kad pagrindinė jo mirties priežastis – atvira žaizda krūtinės ląstoje.
Vyrui buvo 34 metai. Be tėvo liko trejų metų duktė.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Oficialiais galutiniais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas Aliaksandras Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vėlyvą šeštadienio vakarą Lietuvos vyskūpai pranešė, kad Vyriausybei nusprendus nuo pirmadienio šalyje skelbti karantiną dėl koronaviruso grėsmės, viešos pamaldos bažnyčioje nevyks.
„Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Apsaugokime save ir kitus, ypač pagyvenusio amžiaus žmones! Stebėdami kunigo aukojamas šv. Mišias per TV ir melsdamiesi namuose, galite priimti dvasinę šv. Komuniją ir vienytis maldoje“, – rašoma Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) išplatintame pranešime spaudai.
Šeštadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad Lietuvoje nuo pirmadienio bus skelbiamas 15 parų karantinas šalies mastu. Nors karantino metu visi vieši renginiai yra draudžiami, bažnyčiai tėra adresuojma rekomendacija pamaldų neorganizuoti.
LVK pranešime pabrėžiama, kad bažnyčios lieka atviros privačiai maldai bei būtiniausiems asmeniniams tikinčiųjų patarnavimams. Laidotuvės, krikštai ar kiti sakramentai bus teikiami dalyvaujant tik artimiausiems šeimos nariams. Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
„Drauge raginame dar daugiau atsidėti privačiai maldai namuose: skaityti Šventąjį Raštą, prisimindami Jėzaus Kančią mintimis eiti Kryžiaus kelią, daugiau laiko skirti bendrai maldai šeimoje. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes ar švęsti Dievo Žodžio pamaldas. Išnaudokime šį laiką, kuomet negalime būti kartu fiziškai, maldai už sergančius ir kenčiančius – tai padės mums labiau vienytis su Jėzumi Gavėnios kelyje.
Viešpats ir šiuo išbandymų metu dovanoja mums ne vieną galimybę Jį atrasti iš naujo. Telydi kiekvieną iš mūsų tikėjimo kupina viltis! Teužtaria mus švč. Mergelė Marija – Ligonių Globėja ir Krikščionių Pagalba!“, – rašoma pranešime.
Per masinę paniką, kuri kilo per Irano generolo Qassemo Soleimanio laidotuves, antradienį Kermano mieste žuvo mažiausiai 56 žmonės. Tai pranešė naujienų agentūra „Isna“, remdamasi vietos žinybomis.
Be to, gimtajame Q. Soleimanio mieste šalies pietryčiuose, oficialiais duomenimis, daugiau kaip 200 žmonių sužeista, kai kurie jų – sunkiai.
Generolas naktį į penktadienį buvo nukautas per JAV bepiločio ataką Irako sostinėje Bagdade.
Dėl milžiniškos žmonių minios Q. Soleimanio laidotuvės buvo atidėtos. Esą nėra galimybių nugabenti jo palaikus į kapines. Žinybos paprašė žmonių atlaisvinti kelią nuo Asadi aikštės iki kapinių, kad laidotuvės galėtų įvykti.
Kermane, anot žiniasklaidos, palydėti Q. Soleimanį į paskutinę kelionę, susirinko šimtai tūkstančių žmonių.
Kermane antradienis buvo paskelbtas nedarbo diena. Taip vyriausybė norėjo suteikti galimybę kiek įmanoma daugiau žmonių atsisveikinti su generolu, kuris garbinamas kaip kankinys.
Iki šiol apie 30 pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškė atvyksiantys pagerbti mirusio buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco.
Tarp politikų, turinčių dalyvauti pirmadienį Paryžiuje numatytose didžiulėse pamaldose už mirusį J. Chiracą, yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Italijos prezidentas Sergio Mattarella ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat planuoja atvykti į pamaldas už mirusįjį.
J. Chiraco pagerbti atvyks ir buvę užsienio valstybių lyderiai, kurie glaudžiai bendradarbiavo su J. Chiracu. Tai buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.
J. Chiracas mirė praėjusį ketvirtadienį, būdamas 86 metų amžiaus. Jo politinė karjera truko ne vieną dešimtmetį, jis 12 metų ėjo Prancūzijos prezidento pareigas. Prieš tai J. Chiracas ėjo Paryžiaus mero ir premjero pareigas.
Pasklidus žiniai apie J. Chiraco mirtį, į Prancūziją iš viso pasaulio plūdo užuojautos. Vis dėlto kai kuriems vėl iškilo klausimų ir abejonių, kiek iš tiesų jis pasiekė per ilgą savo vadovavimą, ir vėl buvo atkreiptas dėmesys į buvusiam prezidentui pareikštus kaltinimus dėl korupcijos.
Nepaisant to, laikraščio „Le Journal du Dimanche“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad prancūzai laiko J. Chiracą geriausiu šiuolaikinės epochos Prancūzijos prezidentu, kartu su Charles’iu de Gaulle’iu.
Sekmadienį tūkstančiai prancūzų atėjo į Invalidų rūmus Paryžiuje atsisveikinti su buvusiu prezidentu.
Pirmadienį, kuris paskelbtas nacionaline gedulo diena, J. Chiracas bus pagerbtas tylos minute Prancūzijos mokyklose ir visuomeniniuose pastatuose. 9.00 val. Grinvičo vidutiniu laiku (12.00 val. Lietuvos laiku) karstas su buvusio šalies prezidento palaikais bus išvežtas iš Invalidų rūmų.
Paryžiaus gatvėmis jį lydės kareiviai. Karstas bus atvežtas į Šv. Sulpicijaus bažnyčią, kur ir bus surengtos mišios už mirusįjį.
Privačios šeimos laidotuvės vyks tą pačią dieną. J. Chiracas bus palaidotas Montparnaso kapinėse šalia savo dukters Laurence. Vyriausioji J. Chiraco duktė mirė 2016 metais, būdama 58 metų amžiaus.
J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus septyniems mėnesiams po senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesulaukęs padėkos už jo laidotuves, praneša agentūros AP ir „Reuters“.
„Aš leidau, kad jis būtų palaidotas taip, kaip jis norėjo. Kaip prezidentas aš turėjau tam duoti leidimą, – sakė D. Trumpas. – Aš nesulaukiau padėkos, bet viskas gerai“.
J. McCainas mirė praėjusį rugpjūtį nuo smegenų vėžio. Gedulo iškilmės vyko Kapitolijuje. D. Trumpas į iškilmes nebuvo pakviestas, nes taip norėjo J. McCainas. Ekspertai pabrėžia, kad pašarvojimas Kapitolijuje buvo Kongreso reikalas, o ne prezidento.
JAV prezidentas jau kurį laiką užsipuola J. McCainą. Antradienį D. Trumpas Ovaliniame kabinete reporteriams sakė: „Aš niekuomet nebuvau Johno McCaino gerbėjas“. Po dienos jau Ohajuje prezidentas teigė: „Jei sąžiningai, aš niekad jo ypatingai nemėgau“.
Atsisveikinimas su mirusiu senatoriumi J. McCainu. EPA-ELTA nuotr. Senatoriaus duktė sukritikavo D. Trumpą už pakartotines atakas. Meghan McCain pareiškė, kad prezidentas pasiekė „naują dugną“, kritikuodamas žmogų, kurio nebėra.
Respublikonai taip pat sakė nesuprantantys D. Trumpo teiginių. JAV senatorius Johnny’is Isaksonas teigė, kad ne tik J. McCaino šeima, bet ir žmonės nusipelno daugiau nei D. Trumpo juodinimai.
Buvęs kandidatas į prezidentus ir buvęs senatorius Mittas Romney’is tviteryje gyrė J. McCainą ir kritikavo prezidentą: „Aš negaliu suprasti, kodėl prezidentas dar kartą juodina tokį pavyzdinį žmogų kaip mano draugas Johnas McCainas“.
D. Trumpo ir J. McCaino santykiai buvo paženklinti abipusės paniekos. Tai buvo aišku jau per D. Trumpo rinkimų kampaniją 2015 ir 2016 metais. Kai D. Trumpas paskelbė norįs tapti prezidentu ir Meksikos imigrantus pavadino „nusikaltėliais“ ir „prievartautojais“, J. McCainas pareiškė, kad tai „šlykštu“.
D. Trumpas šiek tiek vėliau aiškino, kad J. McCainas nėra karo didvyris, nes per Vietnamo karą buvo paimtas į nelaisvę. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę“, – teigė jis. J. McCainas, būdamas JAV karinio laivyno pilotas, Vietname pateko į nelaisvę ir buvo kankinamas.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. „Daugel krito sūnų…” Knygos viršelis
Aukščiausi šalies vadovai pagerbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadą Alfonsą Ramanauską-Vanagą, kurio palaikai penktadienio rytą buvo pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Prie trispalve uždengto karsto prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis padėjo gėlių, generolą pagerbė valstybės, mokslo, visuomeninių organizacijų atstovai.
Penktadienio rytą karstą su A. Ramanausko-Vanago palaikais, kurį į Didįjį universiteto kiemą įnešė Lietuvos kariai, pasitiko jo dukra Auksutė, vaikaičiai, kiti artimieji, pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Skambant antruoju Lietuvos himnu vadinamai giesmei „Lietuva brangi“ karstą į bažnyčią palydėjo ir kariuomenės vadai, bendražygiai.
Išreikšti pagarbą šiai iškiliai asmenybei galės kiekvienas.
Penktadienį visuomenės atsisveikinimas su Velioniu truks iki 20 valandos, vidurdienį A. Ramanauską-Vanagą pagerbs valstybės vadovai, 18 valandą už jį bus aukojamos Šv. Mišios.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 metų – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojusio Lietuvos pareigūno, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago valstybinė laidotuvių ceremonija tęsis ir šeštadienį.
Spalio 6 dieną visuomenė su Velionio palaikais galės atsisveikinti nuo 10 iki vidurdienio. 12 valandą karstas su A. Ramanausko-Vanago palaikais bus išnešamas iš Šv. Jonų bažnyčios, gedulinga procesija vyks į Arkikatedrą baziliką.
13 valandą Šv. Mišias už Velionį aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Po jų laidotuvių procesija vyks į Antakalnio kapines.
Amžinojo poilsio A. Ramanauskas-Vanagas atguls Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
ELTA primena, kad Lietuvos pedagogo, žurnalisto, karininko, rezistento, kovotojo už Nepriklausomybę, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio.
1918 metų kovo 6 dienos Niu Britene, JAV gimęs A. Ramanauskas-Vanagas po suėmimo ir žiaurių kankinimų nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną, būdamas 39 metų.
A.Ramanausko-Vanago artimieji jį mato ne kaip privatų asmenį, o kaip valstybės žmogų.
„Tai yra visos Lietuvos žmogus, nes jis atidavė save Lietuvai ir Lietuva jo nepamiršta“, – yra sakiusi sakė A. Ramanausko Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Partizanų vado vaikaitė – pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė prisimena senelės – A. Ramanausko-Vanago žmonos žodžius, kad garsusis jos vyras niekada nesuabejojo savo pasirinkimu kovoti ir siekti nepriklausomos Lietuvos.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
„Tai yra valstybės žmogus. Jis savo gyvenimą atidavė Lietuvai. Tai nėra privatus asmuo, mes jį matome kaip valstybės žmogų“, – paklausta, kur norėtų, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai būtų palaidoti sakė I. Jancevičienė.
A.Ramanausko-Vanago egzekucijos aplinkybės galutinai išaiškintos tik šiais metais.
Birželio 8 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) bei Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė apie vadinamose Našlaičių kapinėse rastus A. Ramanausko-Vanago palaikus. Kaip sakė mokslininkai, odontologinis, kaukolės ir fotonuotraukos sugretinimas bei DNR ekspertizė ne 100, bet 150 proc. garantavo, kad tai yra A. Ramanausko-Vanago palaikai.
Kaip skelbė ELTA, A.Ramanauskas-Vanagas 1949 metais su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Buvo suimtas 1956 metais ir sovietų pareigūnų kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neseniai paskelbė, kad mirties nuosprendis partizanų vadui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį. Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
Tiesa, LGGRTC istorikas Darius Žygelis ragina nedaryti skubotų išvadų – kad būtų galima tvirtinti, jog politiniams kaliniams buvo taikytos išskirtinės mirties bausmės, reikia atlikti detalesnius Našlaičių kapinėse palaidotų palaikų tyrimus.
LGGRTC taip pat nustatė, kad jau po paskelbto mirties nuosprendžio A. Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.
Aukščiausi šalies vadovai pagerbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadą Alfonsą Ramanauską-Vanagą, kurio palaikai penktadienio rytą buvo pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tyrėjai taip pat informuoja, kad generolas sovietų buvo žiauriai kankinamas – jo akiduobės gilumoje aptikti sužalojimai, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. „Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant A. Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną, nes slaptame 1956 m. spalio 15 dienos MVD kalėjimo chirurginio skyriaus akte minimos šešios durtinės žaizdos dešinėje A. Ramanausko-Vanago akyje“, – teigė tyrėjai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Ramanausko-Vanago nuopelnai buvo deramai įvertinti. 1997 metais jam suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 metais – dimisijos brigados generolo laipsnis, taip pat įteisinti dar 1949 ir 1950 metais Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai: 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. Jo vardu pavadinta Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.
Kaip skelbė ELTA, Seimas, atsižvelgdamas į A. Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti iškilią asmenybę, parodys Lietuvos laisvės kovų kelią.
J. McCaino palaikai pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. EPA-ELTA nuotr.
Senatoriaus Johno McCaino palaikai penktadienį pašarvoti Kapitolijuje Vašingtone. Čia su juo jau atsisveikino kongresmenai ir kiti aukšti valstybės pareigūnai. Prezidento Donaldo Trumpo tarp jų nebuvo.
„Prezidentas paprašė manęs dėkingos šalies vardu būti čia, – per ceremoniją Vašingtone sakė viceprezidentas Mike’as Pence’as. – Mes visuomet prisiminsime, kad Johnas McCainas tarnavo savo šaliai – ir Johnas McCainas savo šaliai tarnavo garbingai“. M. Pence’as pavadino J. McCainą „Amerikos patriotu“.
J. McCainas buvo D. Trumpo priešininkas Respublikonų partijoje. J. McCainas penktadienį pašarvotas Kapitolijuje – tokia garbė, pasak M. Pence’o, iki šiol teko tik 30 amerikiečių.
Dabar su J. McCainu gali atsisveikinti ir piliečiai. Politikas 1982-aisiais buvo išrinktas Atstovų Rūmų nariu, o nuo 1986 metų iki savo mirties praėjusį šeštadienį buvo senatorius. 2008-aisiais J. McCainas buvo respublikonų kandidatas į prezidentus, tačiau rinkimuose pralaimėjo demokratui Barackui Obamai.
Šeštadienį Nacionalinėje katedroje Vašingtone įvyks gedulo iškilmės J. McCainui pagerbti. Čia kalbas pasakys B. Obama bei buvęs prezidentas George’as W. Bushas.
J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Prie Kapitolijaus nuo ankstyvo ryto amerikiečiai laukė, kad galėtų atsisveikinti su J. McCainu. „Jis daugiau galvojo apie šalį nei apie partiją ir politiką“, – sakė 51-erių Kevinas Wisniewskis. 18-metė Rebecca Radillo pabrėžė: „Johnas McCainas buvo Amerikos didvyris“. 65-erių Danas Goldenas pridūrė: „Aš esu demokratas, tačiau Johnas McCainas mums parodė, kad jam buvo svarbus kiekvienas“.
Praėjusiomis dienomis galimybę atsisveikinti su J. McCainu jau turėjo jo gimtosios Arizonos valstijos piliečiai. Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kurį, nepaisant narystės skirtingoms partijoms, su J. McCainu siejo ilgametė draugystė, per gedulo pamaldas Fenikse pavadino velionį „gigantu tarp mūsų“.
J. Bidenas, kuris kalbėdamas graudinosi, teigė esąs įsitikinęs, kad J. McCaino politiniai darbai ir po jo mirties turės didelę įtaką. „J. McCaino įtaka Amerikoje tęsiasi“, – pabrėžė jis.
Senatoriui praėjusį trečiadienį būtų sukakę 82-eji. Jis mirė praėjusį šeštadienį nuo smegenų vėžio.
Sekmadienį J. McCainas bus palaidotas Jūrų laivyno akademijos Anapolyje (Merilando valstija) teritorijoje.
