Bitėnų stotelė Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Laisvės partijos steigėja ir vadovė Aušrinė Armonaitė tokį E. Č. pavadino gašliu kaimiečiu.

„Armonaitė nepasakė apie mane nieko tokio, ko aš pats nebūčiau žinojęs apie save metų metais“, – pagalvojo E. Č., nusižiovaudamas iš nuobodulio taip, kad pasimatė visas jo vidinio pasaulio perimetras ir žarnyno labirintas.

E. Č. buvo permatomas kaip krištolinė jūrų žvaigždė, virškinanti dumblį.

                                                                         X

Kodėl Laisvės partijai nebuvo jokių šansų tapti parlamentine partija?

Laisvės partijos pažadas legalizuoti kanapes Lietuvoje galėjo sudominti tik paauglius, kurie neturėjo rinkimų teisės dėl amžiaus cenzo.

Šioje šalyje jau aštuoniolikmečiai laikėsi nuomonė, kad rūkyti kanapes – „ne lygis“.  

Pasakojama, kad šioje šalyje žmonės, sulaukę pilnametystės, svaigdavo nuo blaivumo ir dorumo, nuo nesveikai užkilusio sveiko proto lygio.

Taigi Laisvės partija galėjo sulaukti teorinio pasisekimo nebent tik išgalvotoje vaikų valstybėje.

Iš čia kilo partijos siekis trūks plyš atversti piliečius į vaikystę, visur populiarinant infantiliškus pasirinkimus, maniakiškai įrenginėjant smėlio dėžes.

                                                                         X

Laisvės partijos steigėja ir pirmininkė Aušrinė Armonaitė kolegą iš Seimo A. Š. pavadino šūdo gabalu.

Čia pasidarbavo vandalai. Slaptai.lt nuotr.

Tokiais atvejais vaikystės šalyje mažos mergaitės paprastai sakydavo: kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako!

Senovės žemaičiai panašiais atvejais  minėdavo kažkokį šūdo rąstą ir šapą.

Savo ruožtu gudrus žydas Sigmundas Freudas sakydavo, kad nieko gero nežada, moralinėmis komplikacijomis gali baigtis iš pirmo žvilgsnio tarsi ir nekaltas sutrikimas, kai kūdikis ima ir užstringa analinėje savo raidos stadijoje (pereinant iš oralinės į genitalinę), pernelyg ilgai fokusuodamas dėmesį į išmatas kaip analitinio  tyrinėjimo elementą ir estetinio pasigėrėjimo objektą. Tokie užaugę paprastai tampa pedantiškais bankininkais arba užstrigusiais doktrinoje liberalais.

 Auksas yra šūdo simbolis, – sakydavo simbolistai, besiginčydami su biblijinės tautos realistais.

                                                                         X

Laisvės partijos steigėjai, jaunystės žavesiu spinduliuojančiai Aušrinei Armonaitei niekados neprireikdavo jokios kosmetikos, ji tiesiog vartėsi užstrigusi didingame kosmose.

                                                                        X

O ką reiškė eufemizmas „Negašlus miestėtis“ Laisvės partijos, išpažįstančios vaikystės šalies utopiją, terminologijoje?

Negali būti, negali būti!

Šiaip Sokratas pederastus vadino vilkais ėriuko kailyje.

Rusiškas automatas. Slaptai.lt fotografija

                                                                        X

Ivaškevičius šioje sesijoje nedalyvavo, buvo išvykęs į Izraelį atsiimti Nobelio premijos už išradimus liftų mechanikos srityje.

(Bus daugiau)

2020.07.29; 08:35

„Laisvės partija“ skelbs Seimo rinkimų kampanijos pradžią. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį „Laisvės partija“ skelbs savo rinkimų kampanijos pradžią. Partija taip pat paskelbs kriterijus, kuriais remiantis bus sprendžiama dėl bendradarbiavimo su kitomis partijomis po Seimo rinkimų.
 
„Renginio metu partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatys kampaniją bei įvardins 5 įsipareigojimus Lietuvai, kurie po rinkimų nulems „Laisvės partijos“ apsisprendimą bendradarbiauti su kitomis politinėmis partijomis“, – rašoma „Laisvės partijos“ pranešime spaudai. Partija savo rinkimų kampanijos pradžią skelbs Bernardinų sode.
 
ELTA primena, Laisvės partijos rinkimų sąraše – 81 pavardė, jo lyderė yra partijos pirmininkė, Seimo narė A. Armonaitė. Antras sąraše – žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, trečia – narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė, ketvirtas – Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, penkta – IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė.
 
Toliau eina Laisvės partijos Kauno skyriaus pirmininkas, verslininkas Mindaugas Tarnauskas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, teisininkė Evelina Dobrovolska, partijos Vilniaus miesto skyriaus lyderis Kasparas Adomaitis, investicijų pritraukimo specialistas Karolis Žemaitis bei kiti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.27; 00:30

Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo narės Aušrinės Armonaitės šmeižimo. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
LIepos 10 d. prokuratūroje buvo gautas politikės A. Armonaitės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jau ne vienerius metus socialinėje erdvėje pasirodo melaginga informacija, neva politikė, Laisvės partijos pirmininkė, yra KGB kadrinio darbuotojo – karininko Anzelmo Armono (gim. 1937 m.) anūkė, nors su šiuo asmeniu jos nesieja jokie giminystės ryšiai.
 
Nagrinėjant skundą, buvo patikrinti pareiškėjos anketiniai duomenys bei informacija apie pareiškėjos giminystės ryšius. Patikrinimo metu nustatyta, kad politikė A. Armonaitė neturi giminystės ryšio su Anzelmu Armonu, tad skleidžiama informacija, jog politikė yra KGB darbuotojo anūkė (dukra) neatitinka tikrovės.
 
Tikrinant skunde nurodytą informaciją konstatuota, kad kai kurie socialinėje erdvėje užfiksuoti komentarai ir pasisakymai neturi konstatuojamojo pobūdžio, jais tik yra keliamos prielaidos ar spėjimai. Kiti pasisakymai suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tariamus giminystės ryšius, tačiau juose pačiai A. Armonaitei nėra priskiriami jokie konkretūs veiksmai ar savybės, nenurodomi faktai ar įvykiai, tiesioginiai kaltinimai, kurie pagal savo pobūdį niekintų, žemintų pačią A. Armonaitę, ją diskredituotų ar pakirstų pasitikėjimą ja.
 
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodo, kad nėra abejonių, jog asmens (ypač – politiko) siejimas su kadriniais KGB darbuotojais yra nemalonus ir nepageidautinas, tačiau paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios nėra niekinančios ar žeminančios A. Armonaitę, pakertančios pasitikėjimą ja baudžiamojo įstatymo prasme; tokios informacijos paskleidimas nesudaro šmeižimo sudėties ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
 
Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pareigūno – politiko statusas visuomenėje praplečia jo teisės į diskusiją ir teisės kritikuoti ar būti kritikuojamam ribas lyginant su privačiais asmenimis. Politinėse diskusijose gali būti toleruojama net labai aštri kritika ir politikai privalo būti tolerantiškesni ir pakantesni tai kritikai.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2020.07.22; 19:11

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, kažkada Lietuvoje veikusią liūdnos šlovės „Jedinstvo“ organizaciją pagal antilietuviško nusiteikimo intensyvumą jau prisivijo ir pradeda lenkti ne taip seniai įsikūręs politinis darinys, pasivadinęs skambiu „Laisvės partijos“ vardu.

Žinoma, su laisve paminėtoji Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės partija turi ne ką daugiau bendro kaip antiutopijoje „1984-ieji“ minima Tiesos ministerija su tiesa. Kita vertus, pravartu nepražiopsoti ir tos aplinkybės, jog žiūrint iš LR Konstitucijos preambulės taško, minėtoji Laisvės partija dėl savo antilietuviško užsiangažavimo radikalumo, siekiant ištrinti bet kokius lietuvių istorinės atminties pėdsakus, turėtų būti pripažinta antivalstybiniu dariniu.

Ginkdie, nesiūlau uždrausti jokių, net ir tokių neaiškių kaip minėtosios politinės valios manifestacijų, dar daugiau, – esu linkęs teigti, kad vadinamoji Laisvės partija pagal savo veiklos turinį jau yra pelniusi garbę puikuotis prierašu skliausteliuose, kad tai yra išmaniųjų stribų kartos partija.

Kaip žinome, „Jedinstvo“ Lietuvoje andai atstovavo sovietinės pakraipos rusiškojo imperializmo interesams, stojo prieš tautos išsilaisvinimo žygį, visomis išgalėmis siekė išlaikyti Lietuvą melo ir nelaisvės imperijos gniaužtose. O kam atstovauja, kokias idėjas ir įsipareigojimus išpažįsta, kokį genetinį kodą puoselėja vadinamoji Laisvės partija, jeigu laisvės įvardijimas čia yra tik maskuojamojo pobūdžio pavadinimas?

Laisvės partijos nariai Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iš tiesų, identifikacinį „Laisvės partijos“ kodą nusakyti yra nepalyginamai sunkiau nei, tarkime, nurodyti buvusios „Jedinstvos“ tautinę sudėtį, nes minėtos partijos puoselėjamas forsuotas antilietuviškumas mūsų dienų pasaulyje dėl savo elementų įvairumo nepasiduoda vienareikšmiam nusakymui. Galop čia yra tas atvejis, kai neįtikėtina konsteliacija įgyja virtualų pobūdį. Todėl, jeigu norite, galima pasakyti ir taip, jog vadinamoji Laisvės partija šiandieninėje Lietuvoje atstovauja dykumų vaiduoklio arba panašios prigimties fantomo vertybėms.

Į viešąją erdvę prasisunkė Gabrieliaus Landsbergio konservatorių partijos slaptai strateguojamas planas po rinkimų sudaryti koalicinę sutartį su vadinamąja Laisvės partija. Kas be ko, mažai tikėtina, kad „Laisvės partijos“ atstovai pateks į Seimą, tačiau konservatorių užmačios sudaryti koaliciją su Remigijaus Šimašiaus vadeliojama partija, pats tokio pobūdžio ketinimas nemažai pasako apie konservatorius ištikusią identifikacinę krizę.

Iš tiesų, G.Landsbergiui labiau pritiktų dalyvauti Seimo rinkimuose vadinamosios Laisvės partijos kandidatų sąraše trečiuoju numeriu, iškart po profesionaliu gėjumi prisistatančio veikėjo, įrašytu čia antruoju numeriu, nei antrojoje pozicijoje konservatorių sąraše, nekalbant jau apie tai, jog anūko buvimas partijos pirmininku naikina vadinamųjų konservatorių vertybinį pamatą ir drauge atitolina nuo galimybės laimėti kovą dėl vertybių, įtakos ir valdžios pasistumdymuose su kitomis politinėmis jėgomis. Nesunku įsivaizduoti, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos natūrali, pagal politinės partijos augimo dėsnius plėtotė lemtų tai, kad prie šios partijos vairo šiandien stovėtų koks nors Laurynas Kasčiūnas ar panašaus kalibro politikas, kuris sugebėtų mobilizuoti Lietuvos žmones ir tikriausiai laimėtų rinkimus prieš visų laikų didžiausią melagį Lietuvos politinėje padangėje, prieš vadinamųjų valstiečių vedlį.

„Anūkas“ – štai toks apskritai yra šiandienos politinės Lietuvos sistemos užbambimo kodinis pavadinimas.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip atrodo, gražiai išauklėtas, išvaizdus, grakščių manierų jaunuolis galėtų kalnus nuversti padėdamas savo žmonai plėtoti josios užmanytą taurųjį verslą, tačiau partijos vedlio vežimo – nepatraukia nė kiek.

Neseniai diskusijose dėl Lukiškių aikštės G.Landsbergis išsakė neįtikėtinai įdomią mintį, kad esą reikia siekti konsensuso tarp laisvės ir istorinės atminties, tarsi smėlio išpylimas aikštės prieigose būtų koks nors laisvės idėjos įprasminimas (sic).

Kaip smėlis atstovauja laisvės idėjai, gali pasitarnauti tokios idėjos įkūnijimui? Tikrai neskamba posakis – laisvas kaip smėlis, taip pat neteko girdėti jokių užuominų, kad smėlis būtų kažkokia laisvės substancija, nekalbant apie tai, kad reprezentacinės aikštės sudarkymas yra paprasčiausiai nevalyvas veiksmas.

Kartą jau turėjau progą pastebėti, kad politika yra banalybių kalbėjimo menas, tačiau štai G.Landsbergis tokį pseudomeną, kaip atrodo, ištobulino iki kraštutinio lygmens, tapdamas Lietuvos politikos lygos lėkštojo kalbėjimo čempionu. Nenustebčiau sužinojęs, kad tam pačiam G. Landsbergiui taip pat priklauso konservatorių išreklamuota idėja steigti Lietuvoje sveiko proto centrus, siekiant į čia plėtojamas diskusijas prieš rinkimus įtraukti plačiąsias žmonių mases.

Žinia, Rimvydas Valatka jau ne kartą yra bandęs įpiršti savo skaitytojams nuomonę, kad neva vadinamasis sveikas protas yra liberalizmo pamatų pamatas. Tačiau čia nepraleisiu progos pastebėti ir tai, kad nuoroda „sveikas protas“ https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2016/05/26/news/sveikas-ar-ciniskas-protas–1365074/ yra kvailo rusiško išsireiškimo labai prastas, sukuriantis barbarišką painiavą, vertimas į lietuvių kalbą. Tas daiktas, kuris čia yra vadinamas sveiku protu, filosofijoje nuo seno yra kritiškai vertinamas  kaip neaktualizuotas, mąstymo nuodėvomis aptekęs protas, kitaip tariant, kaip filosofijos antipodas, tačiau vien dėl to nebūtų galima sakyti, kad filosofija, girdi, yra nesveikas protas.

Man nedaro jokio įspūdžio gausiai liejamos ašaros dėl to, jog Seimo nutarimas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės memorialinį statusą, neva pažeidžia savivaldybės teises. Kaip atrodo, išties tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų ryžtis R.Šimašių, kuris yra linkęs kartas nuo karto iškrėsti kiaulystę miestiečiams, nepasitaręs net su savo sąžine, nekalbant apie platesnį forumą, sieti su savivaldos idėja ir demokratinių procedūrų legitimumo užtikrinimu.

Nieko vertos yra kalbos ir apie tai, kad paminklai, vaizduojantys raitelį, išėjo iš mados dar XIX a.

Žinia, Lietuva XIX a. ir ilgus XX a. dešimtmečius nė iš tolo neturėjo galimybės monumentalizuoti savo tautinių sentimentų ir nepriklausomos valstybės ilgesio  didingos Vyčio skulptūrinės kompozicijos pavidalu. Kita vertus, net ne užduotis pasivyti laiką čia yra svarbiausias dalykas. Kaip žinome,  laisvos šalys iki minimo XIX a. pastatė paminklus savo konkretiems istoriniams viduramžių herojams, vaizduojamiems ant žirgo (vėlesnių laikų herojai čia jau vaizduojami su lyra, knyga rankose ar panašiai), savo ruožtu Vytis nėra konkreti istorinė asmenybė, o simbolinis laisvės idėjos įprasminimas, savo esme pranokstantis konkretaus herojaus pagerbimo skulptūriniais akcentais stilistiką. 

Kurie Lietuvos politikai nenori Lukiškių aikštėje matyti Laisvės paminklo – Vyčio? Slaptai.lt nuotr.

Simbolis yra mažiau pavaldus laikui nei atminimo lenta, bareljefas ar paminklas, skirti pagerbti konkrečiam istoriniam herojui. Kitas dalykas, jog, bėgant laikui, simbolio turinys gali būti įžaidinėjamas iš naujo, paieškant įdomesnių formų. Kažkas yra išsakęs vertą dėmesio mintį, kad  Vytis Lukiškių aikštėje galėtų būti vaizduojamas kaip raitelio, nulipusio nuo žirgo, kompozicija. Tokiu atveju pusiau juokais, pusiau rimtai būtų galima klausti – kas privertė laisvės karį nulipti nuo žirgo dabartinio Vilniaus centre? Gal geležinio vilko, stovinčio už kelių žingsnių staugimas į dangų? Žinia, tokiu atveju  raitelis turėtų būti vaizduojamas suklusęs ir įdėmiai žiūrintis į dangų.

Kad ir kaip ten būtų, svarbiausiu dalyku atrenkant Vyčio skulptūrinės kompozicijos projektus lieka užduotis per patrankos šūvį neprisileisti vadinamojo Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) susikompromitavusių veikėjų, Fluxus vertybėmis persiėmusių vadinamųjų ekspertų, klastotėmis virstančių konkursų rengėjų. Jau pagal nusistovėjus apibrėžimą, Fluxus yra ne meno, o parameno reiškinys, vieno žymaus kūrėjo žodžiais tariant, nuo tikrojo meno besiskiriantis kaip vaikiškas stalo žaidimas „Monopolis“ skiriasi nuo realaus šalies ekonominio gyvenimo.

Taigi, tegu jie, Šimašiaus meno centro veikėjai ir toliau žaidžia savo stalo žaidimus, o lemiamas žodis dėl  Vyčio skulptūrinės kompozicijos turėtų priklausyti bendruomenėje autoritetą pelniusiems žmonėms, taip pat ir menančio meno atstovams.

2020.07.14; 16:30

Aušrinė Armonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.
 
„Jaučiu, kad pastaruosius pusę metų prieš mane aktyviai organizuojama melo ir šmeižto ataka socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose, minint, jog neva tai mano senelis buvo KGB karininkas. Tai kenkia mano reputacijai, tai kenkia mano politinei veiklai, o pagaliau tai juodina mano vienintelį senelį, kuris dar yra su mumis, kuris vardu Kazimieras, ir nėra nieko bendro turėjęs su KGB“, – teigė A. Armonaitė.
 
Kreipimesi į prokuratūrą ir VSD A. Armonaitė pažymi, kad melaginga informacija aktyviai dalinamasi internetinių portalų komentaruose, ji skleidžiama įvairiose feisbuko socialinės platformos grupėse, komentaruose, įrašuose. Pastaraisiais mėnesiais, artėjant Seimo rinkimams, šmeižimo mastas akivaizdžiai padidėjęs.
 
„Manau, jog toks laikas pasirinktas sąmoningai, norint sukelti kuo didesnę žalą mano asmeniui. Esu tolerantiška kritikai, suprantu, kad galiu patikti ne visiems, mano veiklą galima kritikuoti ir tai kiekvieno teisė. Tačiau sąmoningas melo skleidimas prieš asmenį yra nusikaltimas, ir už jį tai organizuojantys asmenys turi atsakyti. Nacionalinio saugumo požiūriu, tai yra fake news ataka prieš Seimo narį, pakertanti ne tik asmens reputaciją, bet ir pasitikėjimą demokratinėmis šalies institucijomis“, – sakė A. Armonaitė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.14; 16:51

Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laisvės partijos rinkimų sąraše – 81 pavardė, jo lyderė yra partijos pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
 
Tai paaiškėjo sekmadienį vakare pasibaigus savaitę trukusiam atviram Laisvės partijos rinkimų sąrašo reitingavimui. Elektroniniu būdu reitinguoti sąrašo kandidatus teisę turėjo visi partijos nariai bei užsiregistravę draugai. Kiekvienas iš jų balus galėjo skirti 10-čiai kandidatų iš 81 esančio sąraše. 
 
“Laisvės partijos draugai ir nariai reitingavo puikų, įvairovę atspindintį sąrašą rinkimams, kuriame gausu švietimo, žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybininkų ir visuomenininkų bei savo verslą sukūrusių žmonių. Jie kiekvienas veikdami savo srityse puikiai žino, ko pirmiausiai turėtume imtis, kad Lietuvoje užaugtų savarankiška, kūrybinga, laisva ir atsakinga nauja karta, kad būtų gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės, o kuriančių žmonių iniciatyva skatinama, o ne slopinama draudimais, baudimais ir gąsdinimais“, – kalbėjo partijos lyderė A. Armonaitė. 
 
Daugiausiai balsų surinko ir sąrašo lydere tapo Laisvės partijos pirmininkė, Seimo narė A. Armonaitė. Pirmajame kandidatų sąrašo dešimtuke išreitinguoti žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė, Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė, tautinėms mažumoms įvairiose bylose atstovaujanti teisininkė Evelina Dobrovolska bei Laisvės partijos Vilniaus miesto skyriaus lyderis, analitikas Kasparas Adomaitis.
 
Aštuntoje sąrašo vietoje atsidūrė kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius, habilituotas fizikos mokslų daktaras, Artūras Žukauskas, devintą ir dešimtą vietas užima lygiai balsų surinkę IT specialistas bei ekologas Nerijus Vitkauskas ir investicijų pritraukimo specialistas, skautas Karolis Žemaitis. 
 
Vilniaus miesto meras, Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas Remigijus Šimašius džiaugiasi, kad tarp dešimties daugiausiai reitingavimo balsų gavusių kandidatų yra penki Vilniaus miesto Tarybos nariai. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 08:06

Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pirmadienį pranešė artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti ketinanti Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Šioje 2019 m. įsteigtoje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuos užsienio rinkėjai.
 
„2020 metų Seimo rinkimuose apsisprendžiau kelti savo kandidatūrą naujoje Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Prašau palaikymo užsienyje gyvenančių mūsų piliečių ir mainais pažadu kovoti už tai, kad visi Lietuvos žmonės būtų vertinami vienodai“, – feisbuke teigė A. Armonaitė.
 
Pasak jos, Lietuva turi drąsiai priimti įvairias užsienyje įgytas patirtis.
 
„Mūsų stiprybė ir galimybė yra viso pasaulio lietuvių protai. Tikiu, kad lietuviams sklindant po pasaulį, kuriant gyvenimą ir šeimas užsienyje, Lietuva tik didėja ir stiprėja“, – rašė politikė, pridurdama, kad, jos nuomone, ne visi Seimo nariai kovoja už šalies ateitį.
 
„3,5 metų Seime mačiau, kaip Seimo nariai kovoja ne už mūsų šalies žmonių ateitį, o už savo vienmandatės apygardos euroremontą ir pinigų įsisavinimą. Taip prekiaudami savo politine valia balsuojant. Šiose lenktynėse nedalyvavau ir dalyvauti neketinu“, – akcentavo politikė.
 
2019 m. spalio pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija nutarė įkurti Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 06:30

Artūras Žukauskas eis į Seimo rinkimus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tapo Laisvės partijos nariu ir planuoja kelti savo kandidatūrą 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Lietuvos mokslo, Nacionalinės pažangos premijas bei kitų apdovanojimais per savo karjerą ne kartą įvertintas mokslininkas kaip prioritetą Lietuvoje įvardina švietimą.
 
„Švietimo ir mokslo sėkmė yra mūsų šalies klestėjimo laidas. Su Laisvės partija esu pasiryžęs inicijuoti ir realizuoti pokyčius, kurie tai užtikrintų. Manau, kad lyderystės patirties sukaupę mokslo žmonės turi rodyti pavyzdį visai Lietuvai bei prisiimti atsakomybę už tai, kad švietimas ir mokslas taptų pirmuoju prioritetu mūsų valstybėje,“ – sako 2015-2020 metais Vilniaus universitetui vadovavęs A. Žukauskas.
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad A. Žukausko prisijungimas partijai svarbus visuomenės telkimo prasme ir leis sustiprinti partijos programą 2020-ųjų Seimo rinkimams.
 
„Po Laisvės partijos vėliava susibūrė daugybė žmonių, visuomenininkų, savo sričių profesionalų. Didelis ratas ekspertų dirba kartu su mumis ruošdami pasiūlymus, kaip pasiekti proveržį Lietuvai ekonomikos, švietimo, sveikatos, žmogaus teisių ir kitose srityse. Labai džiaugiuosi, kad A. Žukauskas ne tik tampa mūsų bendražygiu, bet ir žengia dar toliau, prisiimdamas atsakomybę kandidatuoti Seimo rinkimuose.“
 
Pirmadienio vakarą vyks Laisvės partijos Vilniaus skyriaus susirinkimas, kuriame numatoma patvirtinti kandidatus vienmandatėse Seimo rinkimuose.
 
Didelę dalį kandidatų sudaro Vilniaus savivaldybės taryboje politinę patirtį įgiję žmonės: vicemeras Vytautas Mitalas (pretenduoja kandidatuoti Pašilaičių apygardoje), IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė (Žirmūnų apygarda), renginių, televizijos bei radijo laidų vedėja Donalda Meiželytė (Lazdynų apygarda), teisininkė Evelina Dobrovolska (Naujosios Vilnios apygarda), miestų ekonomikos analitikas, Laisvės partijos Vilniaus skyriaus lyderis Kasparas Adomaitis (Antakalnio apygarda), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė (Panerių apygarda).  
 
Prie jų jungiasi įvairių sričių profesionalai: inovatyviausiu mokytoju tituluojamas Algis Bitautas iš Taikos progimnazijos (Justiniškių-Viršuliškių apygarda), narkotikų politikos ekspertė Morgana Danielė (Šeškinės-Šnipiškių apygarda) bei habilituotas fizikos mokslų daktaras, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas (Fabijoniškių apygarda). 
 
Naujamiesčio-Naujininkų apygardos kandidatais pretenduoja tapti trys politikai: inžinierius ir Lietuvos Olimpinio komiteto generalinės asamblėjos narys Vytautas Kukarskas, žmogaus teisių aktyvistas, Vilniaus miesto Tarybos narys Tomas Vytautas Raskevičius ir politinių akcijų iniciatorius Donatas Staneika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:02

Politinės diskusijos

Šalyje paskelbus karantiną, visuomenės dėmesys susikoncentravo į koronaviruso keliamą grėsmę, o artėjantys Seimo rinkimai, kaip ir partijų rengimasis rinkimų kampanijai, buvo nustumti į paraštes. Viešojoje erdvėje pritilus debatams dėl artėjančių parlamento rinkimų, naujai susikūrusioms partijoms kyla iššūkiai ne tik bandant išlikti matomomis bei mobilizuojant savo rinkėjų ratą, tačiau ir steigiant skyrius bei toliau plėtojant savo struktūrą.
 
Naujai įsikūrusių partijų lyderiai pripažįsta, kad koronavirusui užgožus politinius debatus tenka kovoti dėl matomumo viešoje erdvėje, todėl akcentuoja, kad rinkėjus stengiasi pasiekti socialinių tinklų bei nuotolinių priemonių pagalba.
 
Lyderiai taip pat tikina, kad karantino laikotarpiu rengti rinkiminius sąrašus, posėdžius ir atlikti kitą organizacinį darbą tenka nuotoliniu būdu.
 
Laisvės partija savo suvažiavimą planuoja perkelti į elektroninę erdvę
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpis kelia iššūkių ne tik naujosioms partijoms. Pasak Seimo narės, prie šios situacijos reikia išmokti prisitaikyti kiekvienam politikui.
 
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad tikriausiai bet kuriai partijai, netgi bet kuriam politikui ši situacija yra kitokia, negu mes įpratę. Paprastai, jeigu tu esi politikas su pašaukimu, tai tu bendrauji su žmonėmis, organizuoji renginius, juose dalyvauji, galbūt eini nuo durų prie durų. Dabar mes turime visai naują realybę ir matome, kad turime prie jos prisitaikyti“, – Eltai sakė A. Armonaitė.
 
Visgi politikė įsitikinusi, kad daug iššūkių keliančiu krizės laikotarpiu jos vadovaujama Laisvės partija turi pranašumą prieš kitas partijas. A. Armonaitės teigimu, vos prasidėjus karantino laikotarpiui partija daugumą savo veiklų iškėlė į elektroninę erdvę.
 
„Man atrodo, kad Laisvės partija turi labai didelį pranašumą, nes mes iš karto savo daugybę veiklų iškėlėme į elektroninę erdvę. Labai greitai perkėlėme tiek vidinius, tiek išorinius renginius ir matome, kad kol kas jie yra gana sėkmingi“, – teigė A. Armonaitė.
 
„Matome, kad žmonės (nuotoliniu būdu. – ELTA) dar aktyviau dalyvauja negu gyvai, todėl galbūt tai yra ir naujos galimybės“, – pridūrė ji.
 
A. Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpiu sudėtingiausia toms partijoms, kurių nariai iš principo priešinasi technologijų panaudojimui. Pasak politikės, tokioms partijoms koronaviruso keliami iššūkiai gali būti didesni.
 
Laisvės partijos lyderės teigimu, tolimesni partijos strateginiai planai taip pat susieti su elektronine platforma. Politikė teigia, kad partija planuoja elektroninėmis priemonėmis reitinguoti savo rinkiminį sąrašą. A. Armonaitė informuoja, kad netgi partijos suvažiavimą planuojama perkelti į elektroninę erdvę.
 
„Tolimesni planai – sprendimus priimti elektroninėmis priemonėmis. Mes planuojame ir savo rinkiminį sąrašą reitinguoti elektroninėmis priemonėmis, galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir simpatikai. Posėdžius jau darome internetiniu būdu, netgi suvažiavimą svarstome daryti (nuotoliniu būdu. – ELTA) ir nesibaiminame“, – sakė ji.
 
Pasak A. Armonaitės, labai tikėtina, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje internete vyksiantis partijos suvažiavimas.
„Mes planavome gegužės pabaigoje turėti partijos suvažiavimą, tokią didelę šventę. Ir dabar labai rimtai galvojame šią šventę iškelti į elektroninę erdvę. Gali būti, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje partijos suvažiavimas, kuris vyks internete. Tiesiog kiekvienas virtuvėje, svetainėje ar netgi lovoje galės prisijungti ir dalyvauti Laisvės partijos suvažiavime“, – džiaugėsi Laisvės partijos pirmininkė.
 
 Politikė akcentuoja, kad šią dėl koronaviruso kilusią krizę reikia priimti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus.
 
„Yra toks pasakymas: niekada neiššvaistyk geros krizės. Aš suprantu, kad krizė mums visiems yra iššūkis, bet tiesiog turime ją matyti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus. Mums tiesiog nėra kitokios išeities. Mes renkamės nuhakinti šią krizę“, – patikino A. Armonaitė.
 
R. J. Dagys džiaugiasi, kad žmonės karantino metu grįžta prie krikščioniškų vertybių
 
Savo ruožtu naujai susikūrusios partijos Krikščionių sąjunga pirmininkas Rimantas Jonas Dagys taip pat akcentuoja, kad dėl koronaviruso kilusi krizė yra iššūkis visai visuomenei. Visgi politikas pripažįsta, kad naujai susikūrusioms partijoms iššūkių kyla daugiau.
 
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Visada naujai susikūrusioms partijoms yra sudėtingiau, juo labiau kad mes susikūrėme beveik prieš pat rinkimus. Tai mums kelia papildomus iššūkius. Aš manau, kad čia ir išaiškės, kiek partijos yra pasiruošusios tam“, – Eltai teigė R. J. Dagys, pabrėždamas, politinės partijos privalo ieškoti būdų, kaip tokiomis sąlygomis dirbti.
 
Visgi partijos lyderis pripažįsta, kad dėl karantino apribotas socialinis kontaktas trukdo Krikščionių sąjungai formalizuoti ir partijos struktūrą.
 
„Dabar šiame laikotarpyje naudojame nuotolinį bendravimą įvairių konferencijų, pasitarimų forma. Tai, kad susitikimai yra negalimi, mums trukdo formalizuoti mūsų partines struktūras“, – informavo politikas.
 
Pasak Krikščionių sąjungos pirmininko, elektroninė erdvė, kuri anksčiau buvo pagalbinė bendravimo priemonė, dabar tampa pagrindine platforma bendraujant ir su rinkėjais.
 
„Kadangi mes neseniai registruoti kaip politinė partija, tai kol kas naudojame tuos tradicinius kanalus – feisbuke turimas rinkėjų ratas ir elektroninė erdvė, tai yra informacijos siuntimas, bendravimas su žmonėmis žinučių forma. Šie dalykai, kurie anksčiau buvo kaip pagalbiniai, dabar tampa kone pagrindiniais“, – pripažino partijos lyderis.
 
Nepaisant to, kad dėl koronaviruso visai visuomenei kyla iššūkių, R. J. Dagys atkreipia dėmesį ir į teigiamą karantino poveikį. Politiko teigimu, koronaviruso pandemijos kontekste žmonės vis labiau suartėja su šeimomis, grįžta į tėvynę, grįžta prie krikščioniškų vertybių. R. J. Dagys įsitikinęs, kad Krikščionių sąjunga yra labiausiai šias vertybes puoselėjanti (atliepianti) politinė partija.
 
„Ši situacija, kai žmonės vėl atėjo prie šeimų, grįžo iš užsienio, mums tik patvirtino tai, ką mes visą laiką ir kalbėjome, kad būtent prie artimesnio rato bendravimo kartu, tautiškumo, krikščioniškų vertybių žmonės bėdos metu ir sugrįžta. Aš manau, kad žmonės dabar ieško tokių vertybių ir atsakymų, ir tikimės, kad mes atliepsime šitą jų lūkestį“, – kalbėjo R. J. Dagys.
 
Nacionalinis susivienijimas laukia karantino pabaigos, kad galėtų steigti partijos skyrius
 
Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica antrina A. Armonaitei ir R. J. Dagiui, teigdamas, kad karantinas tampa iššūkiu visai visuomenei ir kiekvienai partijai savaip.
 
„Valdantiesiems kyla iššūkis, kaip suvaldyti situaciją, o visiems kitiems tai yra eterio iššūkis“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt labiausiai matomi konservatoriai, nes jie daugiausiai bando eterį sugrąžinti į savo pusę. Bet iš tikrųjų šioje situacijoje belieka tik susitelkti ir ne politines kovas vykdyti, o žiūrėti, kaip situaciją bendrai spręsti… Be abejo, rinkiminiais metais tai yra problema kiekvienai partijai, neišskiriant ir mūsų“, – pripažino politikas.
 
V. Sinica akcentuoja, kad naujai įsikūręs Nacionalinis susivienijimas stengiasi būti matomas socialiniuose tinkluose bei portalų straipsniuose.
 
Visgi, partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, partija laukia karantino pabaigos, kai toliau bus galima įprastai vykdyti kampaniją.
 
„Kol karantino laikotarpis, tai susitelkimas yra į virtualias priemones, į socialinius tinklus, straipsnius portaluose ir panašiai. Bet tikimės ir laukiame, kad pakankamai greitai karantinas baigsis ir bus galima gyvai bendrauti su žmonėmis visoje Lietuvoje“, – patikino jis.
 
V. Sinica taip pat informavo, kad artimiausias partijos uždavinys yra virtualiai, nuotoliniu būdu parengti rinkiminę programą, o karantinui pasibaigus visoje Lietuvoje imtis partijos skyrių steigimo.
 
„Bendroji partijos programa tikrai nesikeis dėl karantino, joje yra principiniai dalykai, kurių aplinkybės nesikeičia. Ji galbūt atlieps tai, į ką iki (koronaviruso krizės. – ELTA) ir nebūtume dėmesio atkreipę, bet apskritai tai nemanau, kad karantinas ilgalaikius dokumentus kažkaip koreguos“, – patikino V. Sinica.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:00

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako esanti įsitikinusi, kad Lietuvos liberalų susiskaidymas į atskirus darinius yra neracionalus. Tad, pabrėžia ji, dar ne taip seniai po kilusių nesutarimų partiją palikusiems ir naują partiją įkūrusiems liberalams jos vedamos politinės organizacijos durys yra atviros.
 
„Mes esame atviri bendradarbiavimui su kitais liberaliai mąstančiais politikais, ir aš asmeniškai manau, kad šiandien susidariusi situacija, kai yra kelios liberalios partijos, yra neracionali, ji neatliepia geriausių liberaliai mąstančių rinkėjų interesų (…) Mano vadovavimo metu kažkokios asmeninės ambicijos niekada netaps kliūtimi tam, kad mes bendradarbiautume su kitais liberalais“,  „Žinių radijui“ sakė politikė, pabrėždama, kad Liberalų sąjūdžio durys tiems, kurie paliko šią partiją, yra atviros.
 
„Mūsų partijos durys yra atviros visiems liberalams“,  teigė ji.
ELTA primena, kad prieš savivaldos rinkimus  2019 pavasarį iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė dalis aktyvių ir žinomų politikų. Vėliau Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva buvo įkurta nauja liberalios krypties Laisvės partija. Dar vienai liberalams save priskiriančiai partijai vadovauja buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26-rugsėjo 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu už liberalus balsuotų 5,8 proc. A. Armonaitės vedama Laisvės partija, rodo apklausa, surenka 2,7 proc. palaikymą, A. Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai turi 2,2 proc., populiarumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 09:30

Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje steigiama nauja liberali politinė jėga – Laisvės partija. Vieni pagrindinių šios partijos iniciatorių – Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
 
Iniciatyvinės grupės teigimu, šios partijos tikslas – į Lietuvos politiką sugrąžinti pamatinę liberalizamo idėją – individo laisvę ir atsakomybę, taip pat kurti atsvarą įsivyravusiai draudimų politikai.
 
Laisvės partijoje ketinama daugiau sprendimo teisių deleguoti ne tik partijos nariams, bet ir jos palaikytojams. Atsisakoma kitose partijose įprastų, bet dažniausiai stagnuojančių komitetų, darbo grupių, koordinacinių grupių ir panašių struktūrų.
 
„Laisvės partija imasi įgyvendinti pozityvius pokyčius Lietuvai. Šiandien mūsų politikoje vyrauja tarpusavio susipriešinimas ir arogancija. Mes tame visų kare prieš visus nedalyvausime, nes suprantame, kad atėjęs XXI amžius gali tapti Lietuvos galimybių amžiumi – tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės laikmečiu. Manome, kad Lietuva turi drąsiai žengti į ateitį, sėkmingai konkuruoti pasaulyje, gerbti žmogaus teises ir ugdyti laisvą, atsakingą ir kūrybingą ateities kartą”, – sako A. Armonaitė.
 
Anot jos, Lietuvoje trūksta liberalios politinės jėgos, kuri ne tik deklaruotų, bet ir nebijotų įgyvendinti liberalią darbotvarkę, apimant tiek žmogaus teisių sritį, tiek ekonomiką, o pačios organizacijos veikimo būdas būtų inovatyvus, skaidrus ir atviras visiems.
 
„Savo programoje aiškiai kalbame apie Lietuvos problemas ir siūlome konkrečius būdus, kaip jas spręsti. Tikrai didžiuojuosi programa, kurią turime jau šiandien, o iki Seimo rinkimų parengsime konkrečių veiksmų planus, kaip tuos pokyčius įgyvendinti. O pats partijos steigimo procesas yra išskirtinis – skaidrus, atviras, diskutuojant apie turinį, ne apie formą, jame įsitraukė daugybė anksčiau jokiose partijose nedalyvavusių asmenų”, – teigė Seimo narė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 06:00

Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas šeštadienį paskelbė, kad šalis kaip galima greičiau surengs pirmalaikius rinkimus, kai dėl korupcijos skandalo atsistatydino vicekancleris Heinzas-Christianas Strachė.

Vicekancleris, Laisvės partijos (FPOe) lyderis H. Ch. Strachė atsistatydino po to, kai pasirodė slapta filmuota medžiaga (jis slapta prašė finansinės Rusijos paramos mainais į austrišką paramą).

S. Kurzo Liaudies partija ir Laisvės partija sudarė koalicinę vyriausybę.

„Pasiūliau respublikos prezidentui, kad būtų surengti nauji rinkimai, kiek įmanoma anksčiau“, – sakė kancleris S. Kurzas.

„Gana“, – sakė S. Kurzas ir pridūrė, kad jam nesusidarė įspūdis, kad H. Ch. Strachės FPOe nori keistis, ir paminėjo kelis kitus skandalus, į kuriuos buvo įsitraukusi partija. 

Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas patvirtino, kad bus nauji rinkimai, bet data dar nustatyta. Prezidentas teigė, kad pirmalaikiai rinkimai būtini po to, kai atsistatydino H. Ch. Strachė. 

Prezidentas pridūrė, kad sekmadienį su S. Kurzu aptars tolesnius žingsnius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 20:55