11sausis25-k

Apie sausio įvykius jau daug kalbėta ne tik Lietuvoje, apie juos ne mažiau kalbama ir šiandien. Kalbama, rodoma, rašoma. Bus išleistos knygos. Pirmoji, rengiama Spaudos departamento, pasirodys po keliolikos dienų. Ir vis dėlto noriu tarti ir savo žodį, nes daug ką mačiau savo akimis.

Vyriausybė ir Parlamentas susikibo ne juokais. Seniai jautėme jų priešiškumą, kartais tiesiog neapykantą. Vyriausybė perdėm komunistinė, Parlamente komunistinės nuotaikos ne tokios stiprios, tačiau kai kurie kairieji itin agresyvūs: Pangonis, Antanavičius, Jasukaitytė, Stakvilevičius, Šadreika… Kaip šiomis dienomis sakė A.Terleckas, Parlamente yra apie 30 deputatų, kurie Landsbergiui pasirengę perkąsti gerklę. Jiems trūksta dar devyniolikos – ir Landsbergis būtų sutvarkytas. Prunskienė įsiutusi, net sustorėjusi nuo pasiutimo. Suaktyvėjo Beriozovas.

Continue reading „Kol kraujas dar nepralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 24)”

mafia_1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino kai kuriuos Vyriausybės planus – didinti ,,Sodros” įmokas, naikinti transporto lengvatas neįgaliesiems. Be to, ji pareiškė, kad jei pensijos bus mažinamos, turi būti numatytas jų gražinimo mechanizmas ir konkretūs gražinimo terminai. Seimo Socialinių reikalų komitete svarstyta ir apie galimybes išvengti pensijų mažinimo. Siūloma 5 procentais mažinti teisėjų algas, pelno mokesčius mažinti ne iki 15 procentų, o iki 17 procentų. Bet dalis valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių šias idėjas vertina skeptiškai ir teigia jų nepalaikysiantys.

Byra korupcinės Panevėžio valdžios piramidė. Lapkričio 10 dieną STT pareigūnai atliko kratas miesto vicemero Kąstyčio Vainausko kabinete ir jo namuose. K.Vainauskui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Jis įtariamas susijęs su neteisėta veikla, išduodant leidimus statyboms ir sudarius išskirtines sąlygas kai kurioms bendrovėms laimėti savivaldybės rengiamus viešųjų pirkimų konkursus. Apklaustas savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas A.Karalevičius ir dar keli savivaldybės pareigūnai. Įtarimai gali būti pareikšti ne tik vicemerui, bet ir kai kuriems su juo susijusiems korumpuotiems valdininkams.

Continue reading „Lietuviškosios korupcijos specifika”

nord_sream

Į rankas pakliuvo Lietuvos Seimo nario Ryto Kupčinsko Seimui svarstyti pateiktas įstatymo projektas dėl “Nord Stream” dujotekio keliamų grėsmių Baltijos valstybėms. Tas projektas Seimui pateiktas šių metų lapkričio 2 dieną. Projekto esmė: visos aplink Baltijos jūrą esančios valstybės privalo atlikti nešališkus tyrimus dėl galimo neigiamo poveikio gamtai. Taip pat visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys privalo numatyti patį blogiausią variantą: pasistačiusi “Nord Stream” vamzdyną Rusija vėliau šį savo privalumą galės naudoti ekonominio šantažo reikmėms. Todėl parlamentaras R.Kupčinskas, man regis, visiškai teisus, siūlydamas palaikyti estų iniciatyvas – atlikti nuo Rusijos nepriklausomas, su Rusija nesusijusias politines, ekonomines bei ekologines ekspertizes.

Continue reading „Ką byloja parlamentaro R. Kupčinsko projektas dėl NORD STREAM dujotekio grėsmių”

landsbergis 3

Lietuviškų televizijos laidų, kurias mielai žiūriu, kurių iš anksto laukiu, – nėra gausu. Praėjusią savaitę vis tik viena tema įsiminė. Omenyje turiu per LRT parodytą istoriko Alfredo Bumblausko ir prof. Vytauto Landsbergio diskusiją, kurios metu ginčytasi dėl politikų ir istorikų tarpusavio nesutarimų, skirtingų praeities interpretacijų, dažnų istorijos falsifikatų.

2009–ųjų rugsėjo 27-osios “Tūkstantmečio pokalbiai” laidą tikriausiai būtų galima vadinti istorine. Juk per pastaruosius keletą metų istorikas A.Bumblauskas, berods, pirmą kartą suteikė tribūną oponentui, kuris laikosi kitokio, nei jis, požiūrio į Lietuvos praeitį. Bandydamas prisiminti bent jau paskutiniuosius šio istoriko disputus televizijoje, laidų, kuriose dalyvautų ryškesni bumblauskiškosios istorijos traktavimo oponentai, neprisimenu. Jei A.Bumblauskas kartais ir pasikviečia kosmopolitiniam, nihilistiniam Lietuvos istorijos traktavimui prieštarauti drįstančių pašnekovų, tai toks kvietimas vis dėlto suteikiamas išimtinai tiems, kurie ginčijasi tik dėl detalių, smulkmenų, bet, gink Dieve, ne dėl esminių dalykų. Taigi visuomet sukuriama tik regimybė, jog A.Bumblauskas net sušilęs ginčijasi su kitaip manančiais.

Continue reading „Solidus prof. Vytauto Landsbergio antausis istorikui Alfredui Bumblauskui”

donskis_slaptai

Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko “liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos; į tikrųjų vertybių lauką ji dar negrįžta. Tik atgauta laisvė be kliūčių iškart pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, o virto patvorių kekše. Tokį virsmą lėmė nesuvoktos ir neišugdytos minėtos vertybės, liberalizmo įsigalėjimas. Kankinta, žudyta, buldozerinio ateizmo ir marksistinės ideologijos “šviesoje“ prievartauta lietuvių tauta patyrė neišmatuojamus nuostolius, didelė jos dalis prarado ne tik tautinę savimonę, bet ir sveiką nuovoką, išsižadėjo krikščioniškojo tikėjimo, blaškosi po įvairias sektas, atstovais į valdžias renka vakarykščius prievartautojus. Valstybėje tebetvyro raudonas rūkas, o gudrūs ir klastingi mokslinčiai, filosofai, politiniai verteivos ir net kitataučiai siūlosi į vedlius, ir iš to rūko taiko vesti į naujas sutemas.

Continue reading „Filosofuojantis Leonidas Donskis pūtė į liberaliosios Europos dūdą”

landsbergis_01

Man šiek tiek keista, kad prof. Vytautas Landsbergis skaito “XXI amžių”, o štai TS lyderis Andrius Kubilius – neskaito. Esu girdėjęs, kad taip jis yra pasakęs. Neskaito, todėl “negirdi” “XXI amžiaus” redaktoriaus Edvardo Šiugždos priekaištų, pageidavimų, gal net prašymų, adresuotų saviesiems. Ta pati nutylėjimo, blokados taktika. Taip, patriotinio, į tikrąsias vertybes orientuoto laikraščio leidėjas yra parašęs daug skaudžios tiesos, bet juk ji – geranoriška, konstruktyvi. Dešinieji daug pralaimi, nes reikalauja, kad savieji tik girtų, tik pritartų, arba, blogiausiu atveju, tyliai, į ausį pasakytų nemalonius žodžius. E.Šiugžda mano, kad peikti reikia į akis, viešai, o girti galima ir tyliai, į ausį. Man rodos, tokia jo pozicija verta pagarbos, pritarimo, palaikymo. Pataikavimas niekam niekada neišėjo į naudą. Apsaugok mane nuo draugų, nuo priešų aš ir pats apsisaugosiu.

Continue reading „Apsaugok mane nuo draugų…”