Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, birželio 30 d. (ELTA). Ekspertai Latvijoje nustatė apie 300 sovietinį režimą šlovinančių objektų, kuriuos reikėtų demontuoti, daugiausia jų yra Rygoje. Tai ketvirtadienį interviu Latvijos radijui pareiškė Okupacijos muziejaus direktorė Solvita Vyba.
Saeimai priėmus įstatymą, kuriame numatoma, kad totalitarinius režimus šlovinantys objektai turi būti demontuoti iki lapkričio 15 d., Latvijos vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, iki liepos 30 d. sudarys jų sąrašą.
Okupacijos muziejaus direktorė pažymėjo, kad pagal įstatymą objektai suskirstyti į tris grupes: paminklas Pergalės parke Rygoje, objektai vyriausybės sudaromame sąraše ir objektai, kurių demontavimo klausimą turi spręsti savivaldybės.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ryga, balandžio 26 d. (ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui prabilus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę, Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius paragino padvigubinti paramą Ukrainai ir dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai.
„Rusijos grasinimai Trečiuoju pasauliniu karu yra akivaizdus Ukrainos sėkmės ženklas. Mes turime ne nusileisti Rusijos šantažui, bet padvigubinti mūsų paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai. Tik tvirtas ir nuoseklus požiūris gali atkurti tarptautinę teisę ir tvarką“, – parašė jis tviteryje.
Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
Pirmadienį RF užsienio reikalų ministras S. Lavrovas šalies žiniasklaidai pareiškė, jog „gresia realus pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas“.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, balandžio 5 d. (ELTA). Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir uždaryti RF generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje. Tai antradienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
„Latvija priėmė sprendimą uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje ir išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – parašė jis tviteryje. Ministras pažymėjo, kad Latvija žengia šį žingsnį dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą.
Anksčiau URM vadovas informavo, kad Latvija pažemins diplomatiniu santykių su Rusija lygį.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, sausio 19 d. (dpa-ELTA). Latvija nori padėti Ukrainai karine technika, šiai susiduriant su galima Rusijos invazijos grėsme.
Latvija yra pasirengusi pristatyti „letalines ir neletalines prekes“ į Kijevą, trečiadienį spaudos konferencijoje Rygoje sakė gynybos ministras Artis Pabrikas.
Ką tiksliai atsiųs Latvija, bus pranešta tik prekėms pasiekus Ukrainą. Tarp jų – ir Latvijoje pagaminta karinė technika, ir reikmenys iš Latvijos atsargų, sakė A. Pabrikas. Latvija nesvarsto siųsti į Ukrainą karių.
A. Pabrikas taip pat kritikavo santūrumą tiekiant karinę pagalbą Ukrainai. „Labai apgailestauju, kad kai kurios Europos šalys dėl įvairių priežasčių nenori to daryti. Nemanau, kad tai teisinga“, – sakė Latvijos gynybos ministras.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė galimybę tiekti Ukrainai bet kokius ginklus.
Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.
Ryga, sausio 17 d. (ELTA). Pirmadienį Latvijoje per audrą žuvo pagyvenusi moteris. Tai pranešė šalies Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT). Dėl blogo oro Latvijoje apie 15 tūkst. namų ūkių tebėra be elektros.
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, remdamasi GMPT, stichijos auka Jūrmaloje tapo 1949 metais gimusi moteris – ant jos užkrito stipraus vėjo nulaužta medžio šaka.
Pasak bendrovės „Sadales tikls“ atstovų, dėl stipraus vėjo sutriko elektros tiekimas maždaug 20 tūkst. klientų visoje šalyje. Iki šiol jis dar neatnaujintas apie 15 tūkst. namų ūkių. Dėl stichijos šėlsmo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo apie 200 iškvietimų, daugiausia – iš Jūrmalos ir Rygos. Gyventojai dažniausiai skundėsi dėl medžių, vėtros nuverstų ant kelių, šaligatvių ir automobilių, taip pat dėl nuplėštų stogų. Rygoje uraganinis vėjas nuplėšė dalį Duomo katedros stogo, išvartė daug medžių parkuose.
Blogi orai sutrikdė ir Rygos tarptautinio oro uosto darbą – keli skrydžiai vėluoja, o dar keli reisai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Sinoptikų duomenimis, Rygoje vidurdienį vėjo greitis siekė 28-30 m/s – tokios smarkios audros Latvijos sostinėje nebuvo nuo 2005 metų sausio.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Latvijos prezidentą Egilą Levitą ir visus šalies žmones 103-iųjų Latvijos nepriklausomybės metinių proga.
Prezidento sveikinime akcentuojama Lietuvos ir Latvijos vienybė, turinti tvirtas istorines šaknis.
„Glaudus mūsų dialogas, draugiški žmogiškieji ryšiai ir tarpusavio supratimas mums visada padėjo siekti bendrų tikslų Europos Sąjungoje, NATO ir tarptautinėse organizacijose. Tik veikdami išvien galime įveikti sudėtingus iššūkius, tokius kaip grėsmės regiono saugumui ir demokratinių vertybių išlaikymas“, – rašoma prezidento sveikinime.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė padėtis diktuoja ypatingą dėmesį skirti saugumo klausimams, kurie pastaraisiais metais atsidūrė bendros Baltijos šalių darbotvarkės viršuje. Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
„Labai vertinu, kad ir šiandien susiduriant su naujais sudėtingais iššūkiais, tokiais kaip nedemokratinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krizė, Latvija ir Lietuva yra patikimos partnerės ES ir NATO sąjungininkės“, – rašoma sveikinime.
Prezidentas teigė tikįs, kad Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas bus ir toliau visapusiškai stiprinamas, bus plėtojami ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.
Šalies vadovas Latvijos žmonėms linkėjo visokeriopos sėkmės ir sveikatos, o Latvijai – ilgų klestėjimo metų.
Prabėgo kelios savaitės, kai elektroniniu paštu kreipiausi į Lietuvos prezidentūrą, prašydamas paaiškinti, kodėl tokia tendencinga mūsų valstybės politika Pietų Kaukaze. Omeny turiu akivaizdų Lietuvos pataikavimą Armėnijai, kuri prorusiškai nusiteikusi, toleruoja terorizmą ir iki pat 2020-ųjų rudens laikė užgrobusi Azerbaidžanui priklausančias Karabacho teritorijas (po kelis dešimtmečius trukusių nesėkmingų derybų Azerbaidžanui nieko kito nebeliko, kaip 2020-ųjų spalio – lapkričio mėnesiais tas žemes susigrąžinti jėga, vadinamojo 44 dienų karo metu). Jokio Prezidentūros patarėjų atsako. Mirtina tyla.
Beje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai buvau nusiuntęs analogiškus klausimus. Ši atsiliepė po kelių dienų. Savo atsakymuose tvirtino, jog Lietuva nėra priešiškai nusiteikusi nė prieš vieną Pietų Kaukazo respubliką, jog Lietuva palaiko draugiškus santykius su visomis šio regiono valstybėmis. Pasak Lietuvos URM, jokių dvigubų standartų.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Žinoma, Lietuvos URM manęs neįtikino, girdi, Lietuva sąžiningai elgiasi Pietų Kaukaze. Štai tik keletas argumentų, kurie, man regis, labiausiai akis bado. Lietuvoje jau svečiavosi Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žmona (ją buvo priėmusi pirmoji Lietuvos Ponia Diana Nausėdienė, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos žmona). Vilniuje viešėjo ir pats ponas N.Pašinianas. Azerbaidžano vadovų žmonos į Vilnių nebuvo pakviestos. Aukščiausi Azerbaidžano pareigūnai į Vilnių taip pat nekviečiami. Jei Lietuva siunčia į Pietų Kaukazą humanitarinės pagalbos, skiepų siuntas, medikų komandą, – tai tik į Armėniją. Kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre kadaise buvo minima armėnų tragedija 1915-aisiais, į renginį atėjo tuometiniai aukščiausi LGGRTC vadovai. O kai LGGRTC patalpose buvo minimos Hodžaly aukos, aukščiausių LGGRTC vadovų nebuvo nė vieno. Dauguma Lietuvos politikų, politologų, žurnalistų kritikavo Azerbaidžaną, kad šis pasirinko karinį Karabacho susigrąžinimo būdą. Kad Karabachas, remiantis tarptautine teise, priklauso Azerbaidžanui, kad oficialusis Baku ir taip jau labai ilgai ir kantriai laukė Vakarų pagalbos, bet nesulaukė, – visa tai buvo subtiliai nutylima. Armėnija nebuvo kritikuojama, kad beveik tris dešimtmečius okupavusi laikė apie 20 proc. Azerbaidžano žemių. Lietuvos spaudoje paskelbti Azerbaidžanui palankią publikaciją, ypač apie konfliktą dėl Karabacho, – itin sudėtinga. Nespausdina. Būta daug televizijos laidų, kai diskusijos dalyviai ginčydavo azerbaidžaniečių teisę į Karabachą. Kad Karabache, net Jerevane, kadaise gyventa daug azerbaidžaniečių, kurie buvo išvyti iš gimtųjų žemių, – nė eilutės. Apie azerbaidžaniečių pabėgėlių kančias – nieko. Kad Armėnija klastingai 2020-ųjų rudenį apšaudė su Karabachu niekaip nesusijusius Giandžos, Tertero, Bardos miestus ir kad po šių išpuolių žuvo civilių azerbaidžaniečių, – nė žodelio. Kad armėnams valdant Karabachą sunaikinta, išniekinta daug azerbaidžanietiškų kultūros, istorijos ir religijos paminklų, – nė eilutės. Vien tik pergyvenimai, esą dabar musulmonai azerbaidžaniečiai, įsiveržę į Karabachą, griaus krikščioniškosios kultūros ir istorijos paminklus.
Tačiau šiuo atveju svarbu ne tai, kad Lietuvos URM ir šių eilučių autoriaus nuomonės – kardinaliai priešingos. Svarbu, kad Lietuvos URM atsakė į klausimus. Deja, Prezidento patarėjai bei ryšių su visuomene specialistai – tarsi vandens į burną prisisėmę.
O juk pavyzdžių, kaip Lietuvos valdžia tendencingai ignoruoja Azerbaidžaną (vienintelė buvusi sovietinė respublika, kuriai pavyko susigrąžinti savas teritorijas; Moldova, Gruzija ir Ukraina šiandien tokiomis pergalėmis dar negali pasigirti), – vis daugėja. Štai lapkričio 3 dieną Vilniaus Rotušėje Azerbaidžano ambasada Vilniuje minėjo Pergalės dieną (Karabacho išlaisvinimo operacija 2020-aisiais truko nuo rugsėjo 27 iki lapkričio 8 dienos). Pats buvau, pats mačiau, kiek daug, ironiškai kalbant, į Rotušę sugužėjo aukšto rango Lietuvos politikų. Tą vakarą Rotušėje pasigedau svečių ir iš Lietuvos Prezidentūros, ir iš Lietuvos Seimo, ir iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos. Tad vėl klausiu Prezidento Gitano Nausėdos: ką tai galėtų reikšti? Lietuva nesidžiaugia, kad Azerbaidžanui galų gale pavyko atkurti teritorinį vientisumą?
Baku Forumas
Kitas pavyzdys: lapkričio 4 – 6-ąją Azerbaidžano sostinėje buvo surengtas 8-asis Globalusis Baku forumas, turintis specialųjį pavadinimą – „Pasaulis po COVID-19“. Į šį tarptautinį pripažinimą iškovojusį renginį atvyko per 300 svečių iš viso Pasaulio – Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos. Ar bent vienas Lietuvos politikas buvo nuvykęs į Forumą? Ar nusiuntė oficialų sveikinimą?
Beje, į šį azerbaidžanietišką tarptautinį forumą buvo nuvykę (arba nuotoliniu būdu sveikino) buvę Latvijos prezidentai. Buvusių Latvijos prezidentų vardai – Valdis Zatleras, Vaira Vykė – Freiberga. Net dabartinis Latvijos prezidentas Egilis Levitas neliko abejingas azerbaidžanietiškoms iniciatyvoms. Azerbaidžane lapkričio 1-ąją svečiavosi ir Estijos parlamento Draugystės su Azerbaidžanu grupės pirmininkas Svenas Sesteras. O koks Lietuvos prezidentų dėmesys teritorinį vientisumą atkūrusiam Azerbaidžanui? Pavyzdžiui, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės? Gal pražiopsojau, gal nepastebėjau?
Kodėl dėstau šiuos argumentus? Norėčiau, kad Lietuva būtų visur ir visada teisinga – ne tik tuomet, kai kalbama apie Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos nuodėmes. Tik tuomet galima sulaukti tarptautinio pripažinimo ir pagarbos. Tik tuomet Lietuva turės moralinę teisę prašyti, kad ir su ja visi bendrautų sąžiningai.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
O kol kas protu nesuvokiama: per Rytų partnerystės programas Lietuva temte tempia Armėniją į Vakarus. Lietuva apsimeta nepastebinti, jog Armėnijoje ilgam dislokuota Rusijos karinė bazė, jog šiais metais prie Lietuvos sienų surengtose agresyviose Rusijos – Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad – 2021“ okupuoti Baltijos šalis mokėsi ir armėnų kariniai instruktoriai.
Galų gale Lietuva apsimeta nežinanti, ką visai neseniai Rusijos televizijai „Rossija-24“ yra pareiškęs Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Be kita ko, jis tvirtino, esą Vladimiro Putino valdoma Rusija – didelis, nuoširdus Armėnijos partneris. Armėnija be Rusijos nepajėgi žengti nė vieno žingsnio. Jei ne Rusija, gal Armėnijos išvis nebūtų buvę…
Tad kaip šiandien pasielgs Prezidentas Gitanas Nausdėda? Nejaugi į Baku nenusiųs nė mažyčio sveikinimo?
Lietuvos ir Latvijos vienybė. Lietuvos URM nuotr.
Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 40-ąją sesiją ir aptarusi dabartinius Baltijos valstybių reikalus ir bendradarbiavimą, bendras priemones COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikiui švelninti, energetinį saugumą Baltijos valstybėse ir Baltijos valstybių vaidmenį sprendžiant saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų, priėmė šios sesijos rezoliuciją ir baigiamąjį dokumentą.
Dėl šių ir kitų sesijos metu aptartų temų Baltijos Asamblėja pateikė pasiūlymus trijų valstybių parlamentams, vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai.
Baltijos Asamblėjos nuomone, būtina stiprinti ir plėsti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat jų bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės ir Beniliukso šalyse. Kartu ji akcentuoja svarbų sąjungininkų karinių pajėgų atgrasymo ir saugumo palaikymo regione vaidmenį, ypač nuolatinių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimo svarbą ir būtinumą.
Priimta rezoliucija Baltijos Asamblėja paragino šalis sudaryti sąlygas NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro potencialui plėtoti ir pritraukti finansavimą didesnėms kibernetinės gynybos pratyboms Baltijos valstybėse, taip stiprinant regiono kibernetinės gynybos pajėgumus, remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas bendras oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos ir sprendžiamos karinio mobilumo problemos Suvalkų koridoriuje.
Rezoliucijoje ji taip pat pasiūlė parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu, intensyvinti Baltijos valstybių tarpvalstybinį bendradarbiavimą sprendžiant problemas dėl padėties Baltarusijoje ir Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.
Baltijos šalims Asamblėja pasiūlė parengti bendrą ilgalaikį COVID-19 pandemijos sukeltos sveikatos krizės valdymo planą, užtikrinantį veiksmingą planuojamų veiksmų ir priemonių koordinavimą, keitimąsi informacija ir galimo poveikio vertinimą.
Baltijos Asamblėja paragino Baltijos šalių parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą dar kartą patvirtinti Baltijos valstybių įsipareigojimą užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautui į regioną.
Dokumente, kaip nurodoma Seimo spaudos biuro pranešime, taip pat pateikti pasiūlymai dėl Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, naujų partnerysčių švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, dėl bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos projektus ir kt.
Baltijos Asamblėjos 41-ąją sesiją numatoma surengti kitai metais spalio 27–28 dienomis Rygoje. Kitąmet Baltijos Asamblėjai pirmininkaus Latvija. Baltijos Asamblėjos 2022 m. prioritetais paskelbti: greitas Baltijos valstybių atsigavimas ir tvarus augimas; saugiame ir atspariame Baltijos regione gyvenantys socialiai apsaugoti žmonės; tarpusavyje susietos ir inovatyvios Baltijos valstybės.
Baltijos Asamblėja (BA) – prieš tris dešimtmečius (1991 m. lapkričio 8 d.) įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. BA sesija – aukščiausiasis jos organas.
Lapkričio 6-ąją darbą baigia Azerbaidžano sostinėje surengtas 8-asis Globalusis Baku forumas, turintis specialų pavadinimą – „Pasaulis po COVID-19“. Šis tarptautinį pripažinimą iškovojęs renginys prasidėjo lapkričio 4-ąją, kai į Azerbaidžaną atvyko per 300 svečių iš viso Pasaulio – Šiaurės Amerikos, Europos, Azijos.
Forumą globojo Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas ir Tarptautinis Nizami Giandževi centras. Forumo dalyvius palaimino Popiežius Pranciškus, atsiuntęs specialųjį sveikinimą.
Nežiūrint to, kad pagrindinė forumo tema – pandemija ir kovos su ja metodai, forumo dalyviai nagrinėjo visas šiandienos aktualijas. Pavyzdžiui, ne vien tai, kaip apsisaugoti nuo koronairuso, kaip paskiepyti kuo daugau Žemės gyventojų. Forumo dalyviai aptarė visas svarbias temas: klimato kaitą, kaip auklėti jaunimą, kad nebūtų trinčių tarp kartų, kaip konstruoti ekonomiką, kad Pasaulyje būtų kuo mažiau badaujančių, kenčiančių nuo karinių konfliktų, kaip dėlioti santykius tarp valstybių, kad Pasaulyje nebeliktų nusikaltimų žmoniškumui…
Forumą atidaręs Azerbaidžano lyderis I.Alijevas papasakojo, kokių darbų nuveikusi jo vadovaujama šalis, nutiesusi specialų Pietinį dujų koridorių. Šio dujotiekio pagalba pigiomis ir laiku tiekiamomis azerbaidžanietiškomis dujomis aprūpinama vis daugiau šalių, įskaitant ir Europą, ir Kaukazą. Pavyzdžiui, azerbaidžanietiškų dujų sulaukia Gruzija, Bulgarija, Graikija, Italija, Turkija. Vien į Europą nuo 2020 metų gruodžio mėnesio išpumpuota apie 6 milijardus kubinių metrų aukštos kokybės azerbaidžanietiškų dujų. Baku numatęs, kad ilgainiui į Europą iš Azerbaidžano kasmet bus pumpuojama 8 milijardai kubinių metrų.
Šios dujos – svarbus konkurentas rusiškoms dujoms. Štai Rusijos kompanija „Gazprom“ ilgokai šantažavo Moldovą, versdama šią buvusią sovietinę respubliką pirkti dujas itin aukštomis kainomis. Į pagalbą Moldovai atėjo azerbaidžanietiškos dujos. Azerbaidžanietiškos dujos šiandien tiekiamos Kišiniovui be vėlavimų, o kainos – kur kas mažesnės nei „Gazpromo“. Ir – jokio politinio šantažo.
Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas forumo svečiams papasakojo ir apie šiandieninę situaciją Karabache. Jis pabrėžė, o forumo dalyviai sutiko, kad Azerbaidžanas neturėjo kito kelio – tik karinėmis priemonėmis susigrąžinti apie 20 proc. savo teritorijų, nes derybininkai, įskaitant ir Minsko grupę, nesugebėjo priverst Armėnijos pasitrauktų iš ne jai priklausančių žemių. Taigi Azerbaidžanas 2020-ųjų rudenį per vadinamąjį 44 dienų karą atkūrė savo teritorinį vientsumą. Karabache šiandien – daug rimtų statybų. Azerbaidžanas numatęs kuo greičiau atkurti šį kraštą paverčiant jį žydinčiu sodu.
Pabrėžtina, kad šiame Azerbaidžano renginyje ypač aktyvi buvo Latvija. Forume dalyvavo arba jį sveikino buvę Latvijos prezidentai Vaira Vykė – Freiberga, Valdis Zatleras, dabartinis Latvijos prezidentas Eglas Levitas.
SOS – prašoma pagalbos
Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Lietuvos ir Latvijos parlamentarai kartu minės Baltų vienybės dieną. Šios dienos minėjimo renginiuose Kuldygoje (Latvijos Respublika) dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Algimantas Dumbrava ir tarpparlamentinių ryšių grupės nariai Andrius Bagdonas, Liudas Jonaitis, Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.
„Jau devintą kartą Lietuvos ir Latvijos parlamentarai minės Baltų vienybės dieną, kuri liudija, kad galime ir bendromis jėgomis imtis darbų, ir giminiškai švęsti. Šįkart Kuldygoje prisiminsime Saulės mūšį, kai prieš 785 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!“ – sako Lietuvos parlamento vadovė.
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tai jau tradicija tapęs Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariamas tolesnis parlamentinis bendradarbiavimas.
Seimo valdyba jau patvirtino, kad 2022 m. Baltų vienybės diena bus minima Joniškyje.
Baltų vienybės dieną. Vytauto Visocko nuotr.
Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus „Romuva“ kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia trečiadienio vakarą švęsti Rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir labai svarbią baltų Romuvos šventovės įkūrimo sukaktį – 1500 metų, kai Prūsijoje buvo įkurta pagrindinė baltų šventovė Romuva/Ramovė.
Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių „Romuvos“ dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.
„Mes, lietuviai, didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
Rugsėjo 22-ąją 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse, sakoma „Romuvos“ pranešime.
„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms“, – sako Latvijos Dievturių sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejus Brokas.
Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų, kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22-ąją. Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XIV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie šią šventovę.
Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje kartu su Europos Parlamento ir Estijos Rygikogo pirmininkais apsilankiusi Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece džiaugėsi kaimynystėje turimais draugais ir Baltijos šalių gebėjimu kooperuotis, kadangi Latvija, pasak jos, šiuo metu patiria panašų organizuotos nelegalios migracijos srautą, kokį prie mėnesį siekė suvaldyti Lietuva.
„Praėjusį mėnesį Latvijoje mes buvome susitikę ir kalbėjome apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti Lietuvai. Mes taip pat kalbėjome apie tai, kaip galėtumėme sujungti savo pastangas siekiant kovoti su nelegalia migracija. Šiandien aš esu čia ir Latvija yra patekusi į labai panašią padėtį, į kokią Lietuva buvo patekusi maždaug prieš mėnesį“, – trečiadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Mūrniece.
Latvijos parlamento pirmininkė pritarė Lietuvos politikų išsakytai pozicijai, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai yra hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą.
„Mes susiduriame ne vien su nelegalia migracija, bet kaip mano kolegos pasakė, mes susiduriame su hibridiniu karu prieš mūsų šalis ir taip pat prieš Europos Sąjungą“, – tvirtino Saeimos pirmininkė.
Politikė taip pat įvertino, kad Lietuva pasidalino savo patirtimi valdant nelegalios migracijos srautus, o tai, jos teigimu, leido latviams kur kas greičiau reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Mes galime pasimokyti iš Lietuvos patirties susiduriant su nelegalia migracija. Lietuvos patirtis leido mums reaguoti labai greitai, kai nelegali migracija pasiekė mūsų sieną“, – aiškino I. Mūrniece.
ELTA primena, kad trečiadienį EP pirmininkas Davidas Maria Sassolis Medininkuose su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku Jüriu Ratu bei Latvijos Saeimos pirmininke Ināra Mūrniece aptarė nelegalios migracijos klausimais, domėjosi situacija pasienyje.
Antradienį Latvijos vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministrės Marijos Golubevos pasiūlymui skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Šis režimas galios iki lapkričio 10 d.
„Vyriausybės sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį Latvijos pasienyje priimtas. Sienos apsauga bus nedelsiant sustiprinta“, – pranešė tviteryje VRM vadovė.
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, nepaprastoji padėtis galios Ludzos, Kraslavos, Augšdaugavos regionuose ir antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje. Valstybinei pasienio apsaugos tarnybai leidžiama naudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, kad būtų nedelsiant grąžinti į Baltarusiją asmenys, neteisėtai kirtę Latvijos sieną.
Vyriausybės nutarime taip pat numatoma, jog nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir valstybinė policija turi padėti pasieniečiams užtikrinti Latvijos ir Baltarusijos sienos kontrolę, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam jos kirtimui.
Po Lietuvos su nelegalia migracija iš Baltarusijos teritorijos problema susidūrė Latvija – vien tik per penkias pastarąsias dienas jos pareigūnai sulaikė 283 pažeidėjus, o iš viso nuo metų pradžios – 343.
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais, bet jo realizavimas įstrigo.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rytinės Latvijos sienos sutvarkymo planus ir projektus reikia skubiai realizuoti dėl galimo nelegalių migrantų antplūdžio. Tai trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
„Dabar situacija prie rytinės Latvijos sienos su Rusija ir Baltarusija palyginti rami, bet visiems aišku, kad rytinės sienos sutvarkymo planai ir projektai turi būti skubiai įgyvendinti. Šiandien su ministrais susitarta, jog kitą savaitę VRM pateiks Vyriausybei atitinkamus dokumentus, kad paspartėtų rytinės sienos tvarkymo darbai. Turint omenyje padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jau dabar intensyviai stebima Latvijos ir Baltarusijos siena. Mes ir ateityje stiprinsime sieną, statysime ten reikiamą infrastruktūrą“, – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Latvijos pareigūnai ir žinybos atidžiai stebi įvykių raidą kaimyninėse šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Prieš tris savaites K. Karinis ir vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva apžiūrėjo rytinę Latvijos sieną su Rusija ir Baltarusija.
Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyta 4110 nelegalių migrantų. Tai 50 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Liepos pradžioje Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba kreipėsi į ginkluotąsias pajėgas ir Gynybos ministeriją, prašydama pagalbos ruošiantis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos.
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais. Bet jo realizavimas įstrigo.
Sulaikyti Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę kėdainiškiai. Kauno AVPK nuotr.
Kėdainių rajone po kruopštaus Kauno kriminalistų tyrimo buvo sulaikyti prieš keliolika valandų Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę ir vos grįžti spėję kėdainiškiai. Asmenims gresia laisvės atėmimas iki 6 metų.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl vagysčių iš įmonių patalpų, išaiškino gerai organizuotus ir greitai veikiančius asmenis, vykdžiusius vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ankstų praėjusio sekmadienio rytą pasalą surengę policijos pareigūnai Kėdainių rajone esančioje sodyboje sulaikė keturis asmenis, kuriems pareikšti įtarimai dėl vogtų daiktų įgijimo.
Kauno kriminalistai vagis sulaikė iškart po įvykdyto nusikaltimo kaimyninėje Latvijoje, kur tą pačią naktį, netoli Lietuvos pasienio, iš vietos ūkininko asmenys pavogė žemės ūkiui skirtus chemikalus ir žoliapjovės traktorių, kurių bendra vertė siekia apie 28 tūkst. eurų. Tyrimo metu pareigūnai taip pat nustatė, kad tie patys asmenys lygiai prieš savaitę Latvijoje įvykdė dar vieną vagystę, pavogę žemės ūkui skirtą chemiją ir padarydami 11 tūkst. eurų turtinę žalą. Operacijos metu pas įtariamuosius rasti ir kaimyninėje šalyje pavogti daiktai – žoliapjovės traktorius ir chemikalai.
Įtariamieji – policijai žinomi, anksčiau ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus teisti Kėdainių miesto ir rajono gyventojai (gimę 1978 m., 2000 m., 1990 m., 1987 m.). Visiems keturiems asmenims paskirtos kardomosios priemonės – sulaikymas.
Dėl šių įtariamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų Kauno apskrities policijos kriminalistai bendradarbiauja su Latvijos teisėsauga. Kaimyninės šalies pareigūnai dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Šiuo metu Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vogtų daiktų įgijimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai, teigia Kauno apskrities policijos atstovai.
Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas svarbiausias Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas. URM nuotr.
Gegužės 4 dieną minimos Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas aukščiausias ir svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – trečios klasės Trijų žvaigždžių ordinas.
Apdovanojimas skirtas už ambasadoriaus išskirtinį ilgametį indėlį į dvišalius Latvijos ir Lietuvos santykius ir jų vystymą.
Taip pat ketvirtos klasės Trijų žvaigždžių ordinu buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė už indėlį į Baltijos šalių vienybę nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.
Svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – Trijų žvaigždžių ordinas, įsteigtas 1924 metais, siekiant pažymėti asmenų nuopelnus Latvijos nepriklausomybei ir veiklą šalies labui. Ordinas atkurtas 1994 metais, Latvijai atgavus nepriklausomybę. Juo gali būti apdovanojami Latvijos ir užsienio piliečiai už veiklą politinėje, kultūrinėje, švietimo, ekonomikos ar sporto srityse.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Covid-19 suteikė Latvijai nedraugiškų šalių specialiosioms tarnyboms galimybę stebėti įstaigų darbą pandemijos sąlygomis ir prognozuoti jų gebėjimą reaguoti, jeigu kiltų potenciali karinė konfrontacija. Tai sakoma Valstybės saugumo tarnybos (VST) veiklos 2020 metais ataskaitoje.
VST pažymi, kad pernai Latvijai nedraugiškų užsienio specialiųjų tarnybų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui išliko didelė.
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią grėsmę saugumui kontržvalgybos srityje kėlė Rusijos specialiosios tarnybos. VST taip pat pažymi didėjantį Kinijos specialiųjų tarnybų susidomėjimą Latvija.
Latvijos ir kitų šalių kovos su koronaviruso pandemija priemonės apsunkino Rusijos ir kitų užsienio specialiųjų tarnybų žvalgybos darbą įprastiniais metodais, todėl jos daugiau dėmesio skyrė informacijos rinkimui nuotoliniu būdu.
Kadangi Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos specialiosios tarnybos vykdo žvalgybinę veiklą daugiausia iš savo šalių teritorijos, pernai kelionių apribojimai ilgą laiką joms neleido verbuoti Latvijos gyventojų.
Latvijos saugumo emblema
Pasak VST, Kinijos specialiosios tarnybos laiko Latviją galima platforma informacijai apie procesus NATO ir Europos Sąjungoje gauti, taip pat mėgina platinti informaciją, teisinančią Kinijos užsienio politiką ir raginančią glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.
Kaip ir ankstesniais metais, pernai Latvijai priešiškos užsienio specialiosios tarnybos domėjosi NATO kovinėmis grupėmis, Latvijos vaidmeniu NATO ir Europos Sąjungoje, užsienio politika ir saugumo politika, vidaus politika bei ekonomine ir socialine situacija, valstybės saugumu ir teisėsaugos institucijomis, valstybės valdymo įstaigomis, svarbiomis strateginėmis šakomis, kritinės infrastruktūros objektais.
Praėjusiais metais Rusijos specialiosios tarnybos neprarado savo vaidmens skleidžiant Kremliaus įtaką, ieškant pažeidžiamų Latvijos vietų ir galimų įtakos agentų, sakoma VST ataskaitoje.
Latvijos generalinė prokuratūra dar negavo Baltarusijos prašymo išduoti buvusį pretendentą į šalies prezidento postą Valerijų Cepkalą. Tai antradienį žurnalistams pranešė prokuratūros atstovė spaudai Aiga Eiduka.
Pasak jos, Latvija turi teisę neišduoti Baltarusijos opozicijos aktyvisto, jeigu nuspręs, jog ekstradicijos siekiama dėl politinių priežasčių ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad žmogaus teisės gali būti pažeistos. Ekstradicija taip pat yra neleistina, jeigu šio prašymo patenkinimas gali padaryti žalos Latvijos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems šalies interesams, pabrėžė A. Eiduka.
Televizijos kanalas „Belarus 1“ pirmadienį pranešė, jog Baltarusijos tyrimų komitetas nusiuntė šalies Generalinei prokuratūrai dokumentus, kad būtų kreiptasi į Latviją dėl V. Cepkalos ekstradicijos. Pasak kanalo, jis kaltinamas padaręs korupcinių nusikaltimų ir gavęs itin didelių kyšių.
V. Cepkala, kurį Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti kandidatu į prezidentus, išvyko iš Baltarusijos praėjusių metų liepos pabaigoje su dviem vaikais, kai sužinojo, kad jį ruošiamasi sulaikyti. Iš pradžių jis buvo Rusijoje, vėliau persikėlė į Ukrainą. Rugpjūčio viduryje iš Baltarusijos į Maskvą, o paskui į Ukrainą išvažiavo jo žmona, kuri aktyviai dalyvavo kitos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų kampanijoje. Vėliau jie išvyko į Lenkiją, o šiuo metu Cepkalų šeima gyvena Latvijoje.
