Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko aerouosto
Varšuva, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). 2010 metų Smolensko aviakatastrofą, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve padėti sprogstamieji įtaisai, antradienį pranešė speciali Lenkijos tyrimo komisija.
Per katastrofą vakarų Rusijoje, nusinešusią prezidento Lecho Kaczynskio, dabartinio valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolio dvynio, gyvybę, žuvo ir dar 95 asmenys.
Oficiali Lenkijos delegacija buvo pakeliui į Smolenską dalyvauti ceremonijoje, skirtoje paminėti tūkstančių lenkų nužudymą, kurį 1940 metais Katynėje įvykdė sovietų slaptoji policija.
Dėl katastrofos priežasties tebevyksta aršios diskusijos, skaldančios Lenkiją: vieni mano, kad ji buvo tyčinė, kiti atmeta tai ir vadina sąmokslo teorija. Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
„Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutinėje skrydžio fazėje“, – teigiama vyriausybės komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje, kurioje daroma prielaida, kad lėktuve buvo padėta sprogstamųjų įtaisų.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metų tvirtina, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitikimas, priešingai nei pirminėse išvadose, kuriose kaltinamos blogos oro sąlygos, lenkų pilotų ir Rusijos aviadispečerių klaidos.
Tas oficialus tyrimas po avarijos buvo atliktas ankstesnės liberalios Donaldo Tusko, Jaroslawo Kaczynskio konkurento, vyriausybės laikais.
Rusija, kuri atsisako perduoti lėktuvo nuolaužas, kol pati nebaigs tyrimo, kategoriškai atmetė bet kokią atsakomybę už katastrofą ir kaltino Lenkiją.
Naujoje Varšuvos ataskaitoje teigiama, kad ant lėktuvo fragmentų rasta sprogmenų pėdsakų, ir teigiama, kad du sprogstamieji įtaisai į lėktuvą galėjo būti įtaisyti remonto metu Rusijoje.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Joje teigiama, kad kapitalinis remontas vyko Samaroje, „Aviakor“ gamykloje, „tuo metu priklausiusioje Rusijos oligarchui Olegui Deripaskai, tuometinio Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino draugui“.
Ataskaitoje vartojami atsargūs žodžiai, kalbama apie „galimai“ padėtus sprogmenis ir teigiama, kad į Lenkijos prezidentą buvo nusitaikyta dėl jo antirusiškos politikos, tačiau avarija nevadinama nužudymu.
J. Kaczynskis sekmadienį nuėjo taip toli, kad katastrofą pavadino „išpuoliu“ ir paragino nustatyti ir nubausti „tuos, kurie priėmė sprendimą, ir tuos, kurie jį įvykdė čia, Lenkijoje, bet labiausiai Rusijoje“.
Pekino olimpinės žaidynės. EPA – ELTA foto
Penktadienį prasidėjus Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, virtinė aukšto rango valstybių atstovų, pareiškusių susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje nusprendė nedalyvauti.
Vis dėlto prie Vakarų valstybių organizuoto boikoto oficialiai neprisijungė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nors politologai nelinkę sureikšminti Varšuvos pozicijos, nes, jų teigimu, sprendimas dalyvauti veikiausiai pagrįstas ekonominėmis intencijomis, visgi įžvelgiamos ir galimos Lenkijos politinės strategijos.
A. Pukšto: nepaisydama politinio fono, Lenkija nori išlaikyti ekonominį partnerį
VDU docento, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, Lenkijos prezidento dalyvavimui atidarymo ceremonijoje Pekine nevertėtų skirti didelės svarbos, nes, jo nuomone, Varšuvos sprendimas veikiausiai buvo priimtas dėl ekonominių intencijų.
„Aš nebūčiau linkęs sureikšminti Lenkijos sprendimo. Žinoma, žiūrėsime, kokios ten bus politinės deklaracijos, ką jie sakys, kiek šalia ekonominių reikalų atsiras politinių reikalų, bet nepervertinkime Lenkijos vaidmens. Tai ES, NATO narė, bet Lenkija yra vidutinė valstybė. Žinoma, kai yra didelis boikotas, tai (dalyvavimas olimpinių žaidynių ceremonijoje – ELTA) yra svarbu, bet negalima sakyti, kad vaidina lemiamą vaidmenį“, – penktadienį Eltai teigė A. Pukšto.
Jam antrina ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas, kurio nuomone, A. Dudos vizitas buvo paremtas vidiniais šalies interesais, neatsižvelgiant į politinį kontekstą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
„Man atrodo, kad Lenkijos prezidentas bando palaikyti pragmatiškus santykius veikiausiai dėl vidaus politikos interesų ir, žinoma, dėl to šiek tiek išsiskiria iš Europos konteksto“, – kalbėjo G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad nėra gerai Vakarų valstybėms deklaruoti skirtingus požiūrius.
„Tokie skirtumai aišku nėra labai geri, tačiau kiekviena valstybė turi teisę įgyvendinti savo užsienio politiką taip, kaip jai yra tinkama“, – pridūrė jis.
G. Česnakas: Kinijai politiniame kontekste Lenkija yra labai mažas žaidėjas
Visgi VDU docentas A. Pukšto neatmeta, kad A. Dudos žingsnyje galima įžvelgti ir politines intencijas, tačiau, jo nuomone, Lenkijai tikėtis reikšmingų pokyčių būtų naivu.
„Man atrodo, kad Lenkija įsivaizduoja, nors drįsčiau manyti, kad tai naivus įsivaizdavimas, atkalbėti Kiniją nuo susiliejimo su Rusija, ypač Ukrainos klausimu. Tai visgi pabrėžčiau tam tikras antirusiškas Dudos intencijas, bet, ko gero, naivu taip samprotauti“, – kalbėjo A. Pukšto.
G. Česnakas tokį scenarijų linkęs atmesti. Anot jo, Lenkija politiniame kontekste Kinijos atžvilgiu yra nedidelis žaidėjas, todėl A. Duda neturėtų didelės įtakos kilusioms įtampoms. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Aš vis dėlto tai laikyčiau strateginiu žingsniu dėl ekonominių intencijų, nes kinams dėl Rusijos skambina net JAV. Tai Lenkija Kinijos atžvilgiu, kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, bet yra labai mažas žaidėjas. Aš nemanau, kad Lenkijos prezidentas, susitikęs su Kinijos atstovais, kažką galėtų reikšmingiau pasakyti Rusijos atžvilgiu negu JAV“, – sakė G. Česnakas.
ELTA primena, kad dalis Vakarų valstybių aukšto rango atstovų nusprendė nedalyvauti žiemos olimpiados ceremonijoje dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį į Vilnių atvyks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Oficialus vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti.
Kaip skelbia Prezidentūra, vizito metu vyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimus.
Taip pat planuojama, kad kartu su prezidentu parlamento rūmuose jis susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metinėms, atidarys tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“, skaitys pranešimus Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje „Kelias į Varšuvos saugumo forumą“.
Antradienį ir trečiadienį Vilniuje posėdžiaus Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėja. Tai pirma tiesioginė asamblėjos sesija nuo 2019 m. rugsėjo mėn.
Į Vilnių su oficialiu vizitu atvyksta ne tik Lenkijos prezidentas A. Duda, bet ir Lenkijos Seimo vicemaršalkos Małgorzatos Gosiewskos ir Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojo Bogdano Borusewicz’aus vadovaujamos delegacijos.
Sesijos metu Asamblėjos delegacijų nariai dalyvaus Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230 metinių minėjimo renginiuose, aptars svarbiausius dvišalių santykių klausimus, daug dėmesio skirs Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui sprendžiant nelegalių migrantų srautų, kuriuos sukėlė Baltarusijos režimas, klausimus. Numatoma pasirašyti bendrą pareiškimą.
ELTA primena, kad A. Dudos vizitas Lietuvoje vyksta Lenkijai įsivėlus į ginčą su ES institucijomis. Neseniai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad teismų sistemos klausimais Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už ES teisę, o tai sukėlė audringas reakcijas ES institucijose ir valstybėse narėse.
Gitanas Nausėda lankosi Lenijoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tik bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis galime užtikrinti saugumą regione, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos skaičiuojamas šimtmečiais. Saugumo ir gynybos srityje esame natūralūs sąjungininkai. (…)“, – sakė sekmadienį su vienos dienos vizitu Lenkijoje apsilankęs G. Nausėda.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu į Krokuvą atvykęs šalies vadovas sekmadienio rytą lankėsi Lenkijos specialiųjų pajėgų komponento (POLSOCOM) vadavietėje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė saugumo situaciją regione ir naujai kylančius iššūkius regiono stabilumui: didėjančius nelegalių migrantų srautus ir neprognozuojamą Baltarusijos režimo elgesį, agresyvią Rusijos politiką kaimyninių šalių atžvilgiu, sakoma pranešime.
Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo rezultatai, atsakas į „ZAPAD 2021“ pratybas, energetinis ir kibernetinis saugumas.
Didelis dėmesys skirtas Baltarusijos klausimui. Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę nedelsiant spręsti rytinės ES sienos stiprinimo problemą, efektyviai užkardant nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos. „Neleisime, kad Baltarusijos režimas naudotų migrantus kaip politinį ginklą“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė santykius su Rytų partnerystės šalimis, ypatingą dėmesį skirdami Ukrainos eurointegracijos siekiui. Jie sutarė, kad reikia palaikyti ukrainiečius šiame kelyje ir pasiūlyti aiškią europinę perspektyvą.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sutarė dalyvauti Lietuvoje organizuojamoje Saugumo konferencijoje 2021 m. spalio mėnesį.
Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa pareiškė neturintis pinigų Kalėdų dovanoms, praneša dpa.
„Šiais metais niekas iš manęs negaus dovanų, nes aš bankrutavau“, – 77 metų politikas sakė Lenkijos TV kanalui „Polsatnews“.
L. Walęsa teigė anksčiau daug keliaudavęs ir užsidirbdavęs pinigų skaitydamas paskaitas, tačiau to negalįs daryti koronaviruso pandemijos metu.
„Buvo laikai, kai turėjau pinigų, tada aš juos išleidau. Dabar stoviu čia tuščiomis kišenėmis“, – sakė jis.
Elektrikas L. Walęsa 1980 m. ėmė vadovauti profsąjungai „Solidarumas“ (lenk.: Solidarnosc), suvaidinusiai lemiamą vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą Lenkijoje. Nuo 1990 iki 1995 m. jis ėjo šios šalies prezidento pareigas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. EPA – ELTA nuotr.
Dalyvaudamas 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonijoje Lenkijoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su antrajai kadencijai perrinktu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Anot Prezidentūros, susitikime aptarti saugumo ir gynybos klausimai, sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eiga, ES Rytų partnerystės iniciatyva.
Didžiausias dėmesys skirtas bendriems saugumo iššūkiams aptarti. Prezidentas pabrėžė, kad konvencinės, hibridinės ir kibernetinės grėsmės, kylančios iš nedraugiškos Rytų kaimynės, turi būti Lenkijos ir Lietuvos gynybos prioritetų sąrašo viršuje.
„Stebint augantį Rusijos agresijos demonstravimą Kaliningrado srityje, būtina suvienyti jėgas ir panaudoti visus svertus, kad NATO viršūnių susitikimuose priimtų sprendimų būtų laikomasi, o patvirtinti NATO gynybos planai mūsų regione būtų sklandžiai įgyvendinami“, – sakė prezidentas.
Valstybių vadovai sutarė, kad JAV karinių pajėgų buvimas regione yra strategiškai svarbus ir reikšmingas saugumo stiprinimo ir grėsmių atgrasymo veiksnys.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Rusijos skleidžiamus dezinformacijos bei istorinio revizionizmo naratyvus, kvestionuojančius Lenkijos bei Baltijos šalių valstybingumą, ir galimą atsaką į tai. Vadovai sutarė plėtoti šalių bendradarbiavimą stiprinant visuomenės atsparumą dezinformacijai bei telkiant ES lyderių palaikymą Baltijos šalių bei Lenkijos istorinės atminties išsaugojimui.
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, susitikime aptarta aktuali ES Rytų partnerystės darbotvarkė, pasisakyta apie jos perspektyvas ir konstatuotas poreikis kitąmet vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime siekti ambicingų rezultatų.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva sieks greičiausio įmanomo kelio sinchroniškai susijungti su Lenkijos, o kartu ir su ES tinklais.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda laimėjo sekmadienį vykusius šalies prezidento rinkimus ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją šiame poste, pirmadienį paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija.
Beveik galutiniai oficialūs rezultatai, paremti suskaičiuotais balsais iš 99,97 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad konservatyvių pažiūrų A. Dudai antrajame prezidento rinkimų ture atiteko 51,21 proc. balsų.
Komisijos teigimu, nepanašu, kad likę nesuskaičiuoti balsai turės įtakos galutiniam rezultatui.
A. Dudos varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – gavo 48,79 proc. balsų.
Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo neįprastai aukštas ir siekė 68,12 proc.
A. Duda yra remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Rinkimų kampanijos metu A. Duda daugiausiai dėmesio skyrė tradicinėms vertybėms ir socialinių išlaidų politikai. R. Trzaskowskis žadėjo rinkėjams visiškai kitokią Lenkiją. Kandidatas teigė atšauksiąs prieštaringai vertinamas teismų sistemos reformas, dėl kurių išaugo šalies susipriešinimas su Briuseliu. Jis taip pat pareiškė pritarimą tam, kad Lenkijoje būtų leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, tačiau kaip ir A. Duda, R. Trzaskowskis nepritarė galimybei tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
48 metų A. Duda pasisako už Lenkijos abortų įstatymo griežtinimą, kuris jau ir taip yra vienas griežčiausių Europoje, o visai neseniai „LGBT ideologiją“ palygino su komunizmu.
1972 metais profesorių šeimoje gimęs A. Duda 1996 metais įgijo teisinį išsilavinimą. 2005 m. į valdžią atėjus PiS, jis tapo teisingumo ministro pavaduotoju, o 2008-aisiais – tuomečio prezidento Lecho Kaczynskio patarėju.
2011 metais politikas išrinktas į Lenkijos parlamentą, o 2014 metais – į Europos Parlamentą (EP).
Lenkijos prezidentu A. Duda pirmą kartą išrinktas 2015 metais.
Andžėjus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų balsai pasiskirstė daugmaž tolygiai. Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda pirmauja labai nedidele persvara, todėl rinkimų nugalėtojas kol kas neaiškus. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Remiantis „Ipsos“ apklausos duomenimis, paskelbtais vos tik užsidarius rinkimų apylinkėms, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas A. Duda gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – pelnė 49,6 proc. balsų.
Galima apklausos rezultatų paklaida – 2 procentiniai punktai.
„Ipsos“ duomenimis, rinkėjų aktyvumas antrajame ture buvo rekordiškai didelis – 68,9 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas bet kokiuose rinkimuose Lenkijoje nuo 1989 metų.
Balsavimo teisę prezidento rinkimuose turėjo beveik 30 mln. lenkų.
Valstybinė rinkimų komisija (PKW) tikisi oficialius antrojo turo rezultatus paskelbti vėlų pirmadienio vakarą arba naktį iš pirmadienio į antradienį.
Lenkijos vadovas A. Duda suskubo paskelbti pergalę rinkimuose.
„Tegyvuoja Lenkija! Laimėti prezidento rinkimus, kuriuose rinkėjų aktyvumas siekė 70 proc., kažkas neįtikėtino. Esu sujaudintas. Dėkoju jums visiems, mano tėvynainiai“, – teigė prezidentas A. Duda.
Tuo metu R. Trzaskowskis vis dar viliasi išplėsti pergalę prieš A. Dudą.
„Rezultatai glaudūs, bet esu visiškai įsitikinęs, kad laimėsime“, – sakė R. Trzaskowskis ir pridūrė, kad, nepaisant galutinio rezultato, „mes jau laimėjome“.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos piliečiams nepavyko iš pirmo karto išrinkti šalies prezidento – sekmadienį įvykusiuose rinkimuose nė vienas iš kandidatų nesurinko pergalei reikalingų daugiau kaip 50 proc. balsų. Tai rodo balsavusių rinkėjų apklaustų duomenys, paskelbti vos tik uždarius rinkimų apylinkes. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Šiais duomenimis, į antrąjį ratą, kuris turi įvykti liepos 12 d., pateko dabartinis Lenkijos valstybės vadovas Andrzejus Duda, surinkęs 41,8 proc. balsų, ir didžiausios šalyje opozicinės Piliečių platformos partijos kandidatas, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, iškovojęs 30,4 proc. balsų.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą už seksualines mažumas diskriminuojančią retoriką rinkimų kovoje. „Tikrai liūdna, kad šiuolaikinėje Europoje aukšto rango politikai dėl potencialios politinės naudos užsipuola mažumas“, – sakė ji pirmadienį Europos Parlamento komitete, tačiau konkrečiai A. Dudos neįvardijo.
Valdančiosios konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatas A. Duda šeštadienį viename rinkimų kampanijos renginyje Žemutinėje Silezijoje, turėdamas omenyje lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius (LGBT), sakė: „Mus mėgina įtikinti, kad tai žmonės.
Tačiau tai tiesiog ideologija“. Komunistų valdymo metais vaikams mokyklose į galvą buvo kalama komunistinė ideologija, o dabar, anot A. Dudos, tai mėginama daryti su seksualinių mažumų ideologija. „Tai toks neo-bolševizmas“, – pridūrė prezidentas.
A. Dudos žodžius sukritikavo ir Lenkijos ombudsmenas žmogaus teisių klausimams Adamas Bodnaras. „Nėra jokių aplinkybių ir jokios rinkimų kampanijos, kuri galėtų pateisinti vienos visuomenės grupės nužmoginimą ir homofobišką retoriką“, – sakė jis pirmadienį. A. Bodnaras paragino atsisakyti atskirties ir neapykantos kalbos.
Kitame rinkimų kampanijos renginyje A. Duda pirmadienį Liubline vėl gynė savo poziciją. Jis esą sulaukia kritikos šalyje ir užsienyje už tai, jog nenori, kad į mokyklas patektų medžiaga, kuri iškreiptų vaikų moralės supratimą.
A. Duda savos pasisakymais, viena vertus, taikosi į konservatyvų, katalikiškų PiS rinkėjų ratų, antra vertus – į pavojingiausią jo varžovą rinkimuose, Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, kuris aktyviai remia LGTB judėjimą.
Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkė Elzbieta Witek. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos prezidento rinkimai, kurie gegužę buvo atidėti dėl koronaviruso pandemijos ir politinių nesutarimų, bus rengiami birželio 28-ąją, trečiadienį paskelbė Lenkijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkė Elzbieta Witek.
Remiantis nauju patvirtintu įstatymu, rinkėjai galės rinktis, ar balsuoti rinkimų apylinkėse, ar paštu.
Dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda, remiamas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vis dar laikomas rinkimų favoritu, bet, remiantis apklausomis, rinkėjų parama A. Dudai mažėja.
Naujasis pagrindinės Lenkijos opozicinės partijos – „Piliečių platforma“ – išsirinktas kandidatas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis dar turi surinkti 100 000 parašų, kad būtų oficialiai užregistruotas kandidatu prezidento rinkimuose. Tam jis turės vos savaitę, iki birželio 10 dienos.
Lenkijos prezidento rinkimai turėjo įvykti gegužės 10 d., tačiau balsavimas dėl koronaviruso krizės ir politinių rietenų galiausiai buvo atidėtas.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Lenkijos ekspremjeras Donaldas Tuskas neatmeta galimybės 2025 metais iškelti savo kandidatūrą Lenkijos prezidento rinkimuose. Jis tai pareiškė pirmadienį laikraštyje „Super Express“ paskelbtame interviu.
Anksčiau manyta, kad D. Tuskas, baigęs darbą Europos Taryboje, stos į kovą dėl prezidento posto jau 2020 metų pavasarį, kai šalyje vyks valstybės vadovo rinkimai. Bet paskutinę akimirką jis atsisakė kelti savo kandidatūrą, tačiau pažadėjo aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
Atsakydamas į leidinio klausimą apie galimą savo dalyvavimą 2025 metų rinkimuose, D. Tuskas pareiškė neatmetąs jokių galimybių. „Taip, aš tai svarstau“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl atsisakė dalyvauti artimiausiuose rinkimuose, D. Tuskas pareiškė norėjęs „aplošti“ valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją. „Jie investavo trejus ketverius metus, kad mane diskredituotų, tad geriausias būdas aplošti juos pačiame starte – jų pastangų pavertimas niekais“, – paaiškino politikas.
Eiliniai Lenkijos prezidento rinkimai įvyks 2020 metų pavasarį. Antros kadencijos sieks dabartinis valstybės vadovas Andrzejus Duda, atstovaujantis Teisės ir teisingumo partijai. Didžiausia opozicinė partija – Piliečių platforma, kuriai anksčiau vadovavo D. Tuskas, savo kandidate iškėlė Malgorzatą Kidawą-Blonską.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, penktadienį dalyvaudamas 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje, pasidžiaugė, kad joje dalyvauja įvairių tautų atstovai – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai. Tai, pasak Lenkijos vadovo, primena apie šių tautų bendrystę.
„Mes esame daugelio tautų respublikos, kurią drauge kūrė mūsų protėviai, palikimo saugotojai“, – penktadienį Vilniuje vykusioje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje sakė A. Duda.
Lenkijos vadovas skirtingomis kalbomis pasakė sukilimo dalyvių šūkį: „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
„Tokį šūkį, užrašytą ant vėliavų ir giliai širdyse, nešiojo visi mūsų didvyriai sukilėliai“, – sakė A. Duda.
Lenkijos vadovo teigimu, sukilimo dalyvių laidojimo ceremonija primena kaimyninėms tautoms apie jas siejančią bendrą istoriją.
„Esame čia tam, kad mus sieja ta pati, kaip ir tada, prieš 156 metus, atminties ir likimo bendrystė – vertybių ir siekių bendrystė“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Kartu A. Duda prisiminė ir partizaninį judėjimą. Tokie įvykiai, pasak jo, parodo laisvės kainą ir dalyvių didvyriškumą. Didvyriškumas, Lenkijos prezidento teigimu, niekada nebuvo ir nėra užmirštas.
„Jie, žuvę prieš 150 metų ir prieš 70 metų, mūsų tautoms yra laisvės didvyriai. Visus juos ištiko tas pats likimas – pasmerkimas, garbės nuplėšimas, nužudymas ir užmarštis, bet mes čia, Vidurio Europoje, su tuo niekada nesusitaikėme. Puoselėjome atminimą, nepaisydami nutylėjimų, garbinome jų žygius tyliai namuose ir kapinėse, o šiandien darome tai iškilmingai kartu, nes vėl esame laisvi žmonės“, – pridūrė A. Duda.
Ceremonijos metu yra laidojami 1863-1864 m. sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai atsitiktinai buvo rasti Gedimino kalne 2017 m. sausio 3 d., pradėjus kalno šlaitų tvarkymo darbus.
Ketvirtadienį į Lietuvą darbo vizito prezidento Gitano Nausėdos kvietimu atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda.
Dvišaliame susitikime kaimyninių šalių vadovai aptars politinius ir ekonominius santykius, regioninio ir energetinio saugumo klausimus, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės darbotvarkes, skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.
Tuo tarpu penktadienį Lenkijos prezidentas, kartu su pirmąja ponia dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA) Niujorke, įspėjo nekartoti praeities klaidų, dėl kurių kilo Antrasis pasaulinis karas.
Pasak A. Dudos, nepaisant žiaurios Antrojo pasaulinio karo pamokos ir nuo to laiko padarytos pažangos, pasaulis vis dar stebi etninį valymą ir genocidą, tuo metu valstybių sienos vis dar keičiamos jėga.
Nors Lenkijos vadovas neminėjo Rusijos, jis pareiškė, kad Lenkija remia Ukrainos ir Sakartvelo teritorinį vientisumą.
Kaip yra žinoma, 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir taip pat remia separatistus Rytų Ukrainoje. Rusija, be kita ko, laiko nuo Sakartvelo atsiskyrusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus nepriklausomomis valstybėmis, bet de facto juos kontroliuoja.
Niujorke sakydamas kalbą A. Duda taip pat įspėjo dėl „pavojingų iliuzijų sudaryti paktus su agresoriumi kitų sąskaita ar siekiant ekonominės naudos“.
Vasario 16-sios Aktu atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejiniai renginiai bent kuriam laikui prislopino dirbtinai sureikšminamų smulkių skandaliukų bruzdesį ir paskatino, nusukus nosį nuo savo virtuvėse verdamų košių smarvės, iškišti ją į platųjį pasaulį. Juolab, kad tas pasaulis įvairių aukštų ir dar aukštesnių svečių pavidalu pats apsireiškė Lietuvoje.
Ilgiausiai Lietuvoje viešėjo Lenkijos prezidentas A.Duda, todėl (ir ne tik todėl) didžiausias žiniasklaidos dėmesys teko būtent šitam svečiui.
Bendras oficialių šią viešnagę komentuojančių oficialių valstybės pareigūnų bei jiems palankios žiniasklaidos tonas – malonus ar netgi entuziastingas.
Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Nerijaus Aleksiejūno, šio vizito dėka Lietuvos ir Lenkijos santykiai „įgyja naują pagreitį“, kuriuo šalis turėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, siekdama įgyvendinti eilę projektų.
Prezidentės patarėjas turėjo galvoje būtent Lietuvai svarbius projektus, kurių įgyvendinimui Lenkijos pozicija gali turėti lemiamą reikšmę. Tarp jų – energetinei Lietuvos nepriklausomybei svarbi elektros tinklų sinchronizacija.
Bet esama ir tokių projektų, kurie vienodai svarbūs abiems šalims, pavyzdžiui, bendra pozicija dėl mūsų regionui opios NATO reformos.
Pagaliau, pablogėjus Lenkijos santykiams su Briuseliu, Berlynu ir Paryžiumi, kuriems nepatinka per didelis Lenkijos savarankiškumas, mūsų ambicingajai kaimynei atsirado poreikis turėti kuo daugiau sąjungininkų, todėl geri santykiai su Lietuva, bent jau šiuo momentu, Lenkijai itin pageidautini.
Vadinasi, išties atsirado reali galimybė Lenkijos ir Lietuvos santykiuose atverti naują puslapį, kurio eilutes abi šalys rašytų kartu, kaip lygiateisės partnerės, o ne kaip viena – kaltinančioji ir reikalaujančioji, o kita – nuolaidžiaujančioji ir besiteisinančioji, kaip buvo iki šiol.
Kaip kaimynės naudojasi šia galimybe?
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.
Prezidento A. Dudos veiksmai ir žodžiai tiesiog pasigėrėtini: jis pasakė viską, kas galėtų įtikinti nervingus lietuvius, jog Lenkijos pusė atėjo su palmių (o gal – alyvų?) šakele, simbolizuojančia taiką. Tuo jis netgi sukėlė primityviausių, nacionalistiškai nusiteikusių Lietuvos lenkų (tokių, kaip Renata Cytacka) nepasitenkinimą. Ne tokie primityvūs, pavyzdžiui, Valdemaras Tomaševskis, ragina savo komandą prezidento A. Dudos pareiškimuose įžvelgti pozityvą. O „pozityvo“ tikrai esama, nes prezidentas A. Duda neužmiršo išdėstyti visų jau įsisenėjusių lenkų pretenzijų žemės grąžinimo, švietimo bei kitais etninės kultūros klausimais, kurie visgi tebėra kaip buvę Lietuvos vidaus politikos klausimai ir kuriuos reguliuoti kitai valstybei mažų mažiausia netaktiška.
O ką – Lietuvos pusė?
Prezidentė D. Grybauskaitė, be abejonės, žaidžia vienoje lygoje su Lenkijos prezidentu kaip lygiavertis partneris. Jokių išankstinių asmeninių įsipareigojimų, jokių pažadų, kurie pastatytų į dviprasmišką padėtį mūsų vyriausybę – tautos išrinktųjų politikų protingų ir neprotingų pažadų vykdytoją, – nieko, dėl ko jai, kaip valstybės vadovei, galimai ignoravusiai savo valstybės interesus, galėtų priekaištauti dabarties ir ateities kartos. Kartu ji pademonstravo, kad išgirdo kaimyninės šalies prezidento geranoriška dvasia išsakytus pageidavimus (šiandien dar galima juos įvardinti kaip pageidavimus, o ne ultimatumus) bei išreiškė nusiteikimą imtis konkrečių žingsnių. Prie pastarųjų būtų galima priskirti ketinimą atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisiją, kad būtų galima greičiau išspręsti kylančias tautinių mažumų švietimo problemas.
Deja, D. Grybauskaitės pirmtakai prezidentai A. Brazauskas ir V. Adamkus tokiu delikatumu užsienio politikos klausimuose nepasižymėjo; pakanka prisiminti, kaip Brazauskas dosnia ranka dalijo latviams Lietuvos teritorijos gabalus, o Adamkus kaip su savo kiemo žolynais tvarkėsi su lietuvių kalbos garsynu ir raidynu, pažadėdamas atverti jį lenkams ir tuo įklampinęs Lietuvą į sunkiai sprendžiamą būtinybę išblaivinti lenkus nuo nepagrįstųpretenzijų svaigulio.
Beje, Lietuvos lenkai išties gali turėti švietimo problemų: juk jei ŠMM ne tik neišsprendžia jau susikaupusių švietimo problemų lietuviškose mokyklose, bet jas dar labiau supainioja, menka tikimybė, kad problemų neatsirado ir kitų tautinių bendruomenių mokyklose, ir jas visas reikia spręsti.
Tačiau prie tokių dalykinių problemų nepriskirtina teisė asmens dokumentuose rašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis. Tai – ne švietimo, ne mažumos ir daugumos teisių virvės traukimas į vieną ar kitą pusę, o valstybės kultūros politikos problema, jos prioritetų patikra. Tai – atsakymas į klausimą, kam atstovauja valstybė ir jos valdžia: valstybę kuriančiai, jos laisvę apgynusiai daugumai, ar tos daugumos laisvei, orumui ir savarankiškumui nuolat grėsmę keliančių kaimyninių tautų diasporoms, tų tautų agresijos pasėkoje atsidūrusioms Lietuvoje.
Gal kam nors nemaloniai ausį rėžė Lenkijos prezidento žodžiai apie tai, kad Lietuvos lenkų ne tik tėvai, bet ir protėviai gimė čia, Lietuvoje. Žinoma, apmaudu, kad prezidentas patikliai kartoja tokias, atsiprašau, nesąmones, kurias skleidžia žmonės, nenorintys, kad normalizuotųsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
Tačiau jei svečiui neprivalu susigaudyti (nors būtų labai gražu) Lietuvoje šiandien gyvenančių etnosų, tautinių bendruomenių istorijos niuansuose, tai juos žinoti ir mokėti kaip savo biografiją privalo kiekvienas Lietuvos politikas, valdininkas, žurnalistas, postringaujantis šia jautria tema. Būtent jiems privalu žinoti, kada, kokiu būdu Lietuvoje atsirado lenkai, rusai, baltarusiai, žydai, latviai ar kiniečiai, ir dar privalu žinoti, kad niekas, joks liberalas ir joks fašistas negali pakeisti istorijos ar ją ignoruoti, mėginant reguliuojant konfliktuojančių tautų, etnosų tarpusavio santykius.
Daugiau kaip tūkstantmetį Lietuvoje karta iš kartos gimė tik lietuviai. Ir tik vėlyvaisiais viduramžiais, Lietuvos valdovams dėl politinių ar asmeninių ambicijų atvėrus kelius į Lietuvą tam tikroms tautinėms grupėms (karaimams, totoriams, žydams, ir tik daug vėliau – lenkams…), čia atsirado karta kartą keičiančios kitataučių bendruomenės. Ir daugumos tų, kurie šiandien save laiko lenkais, protėviai buvo ne lenkai, o būtent lietuviai, sulenkėję dėl želigovskininkų vykdytos agresyvios lenkinimo politikos.
Akademikas Zigmas Zinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Apie tai jau seniai rašė ką tik amžinybėn išlydėtas akademikas Zigmas Zinkevičius, savo išvadas pagrindęs rimtais, kruopščiai surinktais etnolingvistiniais faktais. Todėl kiekvienas Lenkijos politikas, norėdamas pagrįsti lenkų diasporos teises į išskirtinę padėtį Lietuvoje ir dėl to apeliuojantis į lenkų bendruomenės Lietuvoje neva gimusius protėvių protėvius, demonstruoja, deja, bendrojo išsilavinimo stoką, atleistiną nebent „valstiečiams“.
Tačiau jei tokias nesąmones kartoja ir skleidžia (ar jomis tiki) Lietuvos politikas ar kuris nors pusmokslis jo patarėjas, tai toks žmogus ne tik demonstruoja žemą bendrosios bei politinės kultūros lygį, bet ir nusipelno įtarimo išduodantis savo tautos – Lietuvos valstybės kūrėjos – interesus.
Kažkoks savo tautos istorijos bei valstybės prioritetuose menkai tenusituokiantis pilietis pasidalijo tokia „įžvalga“: „Juk demokratija stipri ne tada, kai visiems sukinėjamos rankos, o tada, kai mažuma, nepriklausomai nuo daugumos, turi savo teises. Todėl tiesiog privalome išspręsti savo šalies kitataučių problemas“.
Būtų gražu, jei tas teiginys nebūtų demagogija. Nes nebūna mažumų, nepriklausomų nuo daugumos. Tik gali skirtis jų buvimo mažumoje priežastys, kurios nulemia ir jų teisių ypatumus.
Vienos tautos tampa mažumomis, jas prievarta okupavus, inkorporavus į kitos valstybės sudėtį. Taip savo laiku ir lietuviai, ir lenkai, ir estai, suomiai ir kt. buvo tapę mažumomis Rusijos imperijos sudėtyje. Tokiu atveju joms ir kitoms į jas panašioms tautinėms mažumoms nėra kitos išeities, kaip visomis įmanomomis priemonėmis siekti sau lygių teisių su daugumos ar, kitaip sakant, imperijos titulinės tautos teisėmis, net jei imperija persikrikštijo, pasivadino sąjunga, unija, federacija ar kt. Arba – siekti visiškos laisvės ir nepriklausomybės, kuriant savo valstybę.
Kitu atveju mažumos atsiranda didesnės tautos ir jos valstybės sudėtyje migracijos keliu, o migracijos priežastys būna skirtingos, ekonominės ar/arba politinės, kai bėgama nuo persekiojimų ar kai kolonijinės politikos pasėkoje į tautinės mažumos teritoriją įkeliamos didelės grupės kitų tautų, pirmiausia – titulinės tautos atstovų. Dėl pastarosios priežasties vadinamuosiuose Rytprūsiuose, Latvijoje, Estijoje atsirado vokiečiai, visose buvusios SSSR respublikose rusai, o Lietuvoje – ir tam tikras skaičius lenkų.
Ar galima abiem atvejais dėti lygybės ženklą tarp daugumos įsipareigojimų mažumoms bei mažumų pretenzijų daugumoms?
Taip, liberaliai nusiteikę politikai ragina nesigilinti į istoriją, nesigilinti į priežastis bei pasekmes ir dėti lygybės ženklą tarp prievartautojų ir aukų teisių. Maža to, netgi stengiasi politinių manipuliacijų ir demagoginių spekuliacijų pagalba sukurti tokius teisinius precedentus, kurie lygybę tarp aukų ir agresorių padarytų teisėta.
Bet ar tai bus teisinga?
Gal pagaliau išgirskime profesorių Vytautą Landsbergį: „Jei leidi tėvynę niekinti, tai ko tu vertas, vargšas lietuvi?“
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kol kas Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra sustoję ties riba, skiriančia situaciją „Lietuvos lenkai“ nuo situacijos „Lenkija Lietuvoje“. Tačiau ta riba išnyks, jei tik, tenkinant būtent lenkų, o ne visų kitų Lietuvoje gyvenančių etninių bendruomenių norus, sutiksime su reikalavimais įsivesti į savo raidyną papildomas, lietuvių kalbai visiškai nereikalingas raides, dokumentuose rašyti vardus/pavardes svetimomis kalbomis bei lietuviškus vietovardžius dalyje Lietuvos pervadinti lenkiškais.
O jei Lietuvos politikai vis dar nesupranta, kieno interesus – savo titulinės tautos, ar mažumų – jie privalo ginti pirmoje eilėje, tegu mokosi iš kitų valstybių. Ir štai čia geriausias mokytojas būtų Lenkija. Kaip, beje, ir Izraelis. Tai valstybės, kurios pavyzdingai atstovauja ir gina interesus būtent savo tautos, tos tautos, kurios vardu vadinama valstybė, net ir tais atvejais, kai toks beatodairiškas gynimas pažeidžia kitų, suverenių tautų teises…
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Lenkų tautinės mažumos klausimas nebus esminis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime ir jis neturėtų užgožti strateginių klausimų, interviu naujienų agentūrai ELTA teigia šalies vadovės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda valstybės šimtmečio proga į Vilnių atvyks Vasario 16-ąją. Pasak N. Aleksiejūno, dvišaliame prezidentų susitikime lenkų mažumos klausimas gali būti paliestas, tačiau svarbiausios sritys, kurias ketinama aptarti – regiono saugumo, energetikos bei ekonominio bendradarbiavimo.
Pasak jo, tikimasi, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikime bus pasirašyti dvišaliai susitarimai, kurių turinio Prezidentūra dar neatskleidžia. O kaimyninės valstybės vadovo vizitas, anot jo, rodo, kad šalys turi bendrų tikslų ir susitikime tikisi pasiekti konkrečių rezultatų.
– Lenkijos prezidentas A. Duda į Lietuvą atvyksta nuo jo išrinkimo praėjus daugiau negu dvejiems metams. Kas pasikeitė santykiuose su Lenkija, kad vasario mėnesį A. Duda atvyksta į Lietuvą?
– Sakyčiau, kad su A. Duda buvo bendraujama ir iki šiol. Prezidentė pastarąjį kartą su juo susitiko praėjusių metų rugsėjį Jungtinėse Tautose, prieš tai – liepą – Prezidentė buvo Varšuvoje, buvo susitikimas Dubrovnike. 2016 metais tų kontaktų tikrai buvo. Tačiau, manyčiau, kad sutampa mūsų matymas tiek iš Prezidentės pusės, tiek iš Lenkijos Prezidento, jog vizitas turi būti organizuojamas tada, kai yra ir tam tikras turinys ir konkretūs rezultatai.
Matome, kad Vasario 16-ąją Prezidentas A. Duda atvyksta į Lietuvą, bet jis taip pat – dvišalis vizitas. Tai yra svarbu, nes pirmą kartą po penkerių metų toks dvišalis vizitas su Lenkijos Prezidentu. O jis vyksta todėl, nes turime daug bendrų temų ir tikimės tam tikrų rezultatų. Susitikime bus kalbama pradedant saugumo tematika, nes priešakinių batalionų buvimas yra tai, kas mus jungia. Todėl tikrai turime daug ką aptarti ir pasitarti prieš būsimą NATO susitikimą liepos mėnesį Briuselyje. Tai bus daug dėmesio skiriama regioniniam saugumui, bus aptariamas kibernetinis saugumas.
Be saugumo, yra ir energetiniai klausimai. Pirmiausia sinchronizacijos projektas, nes matome, kad jis su žemynine Europa yra įmanomas per Lenkiją, todėl mūsų bendradarbiavimas ir sutarimas svarbus viso projekto įgyvendinimui. Taip pat energetikoje yra tokie klausimai kaip „Nord Stream 2“, dujotiekis su Lenkija, Astravo atominė elektrinė.
– Kalbant apie sinchronizavimą, ilgą laiką šis klausimas nejudėjo, tačiau pastaruosius metus pusantrų jaučiamas atšilimas iš Lenkijos pusės. Atrodo, kad dabar ji supranta šio projekto svarbą Baltijos šalims, tad kodėl požiūris pasikeitė?
– Manyčiau, kad atsirado didesnis supratimas, ką sinchronizacija reiškia, kad tai yra ir tam tikras nacionalinio saugumo klausimas. Mes iš savo pusės matome, ką Rusija daro. Ji vykdo tam tikrus pasirengimo darbus ir jie galbūt pakankamai pažengę ir matydami, kad vieną dieną galime tapti pažeidžiami, rengėme daug susitikimų, stengdamiesi Lenkijai paaiškinti, kodėl šis projektas svarbus. Net pats asmeniškai buvau pasikvietęs Lenkijos prezidento patarėją į Lietuvą rugpjūčio mėnesį ir „Litgrid“ pasakojome, kas vykdoma Rusijoje ir kuo svarbus sinchronizacijos projektas.
Manau, kad tas mūsų kalbėjimas ir bandymas paaiškinti ir įtikinti duoda savų rezultatų.
– Bet seniau taip pat buvo mėginama paaiškinti ir įtikinti, tačiau tai nedavė tokių rezultatų. Ar tai rodo, kad Lenkijos pozicija Lietuvos atžvilgiu apskritai yra pasikeitusi, santykiai šyla?
– Nesakyčiau, kad čia vyksta santykių perkrovimas, nes santykiai visada buvo, bet aišku, kad labai daug kas priklauso nuo asmeninių santykių. Manau, kad tikrai puikiai bendradarbiauja Energetikos ministerijos, mano lygmeniu irgi daug kontaktų su Lenkija palaikome.
– O ką rodo tai, kad Lietuvoje lankysis ir naujasis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis?
– Tai rodo, kad atsiranda klausimų, kuriais mes sutariame, ir kuriais esame pasirengę pasiekti tam tikrų rezultatų. Prezidento A. Dudos vizito metu taip pat laukiama rezultatų, taip pat derinami susitarimai, kuriuos pasirašysime vizito metu, kol kas dar derinami, tad negaliu pasakyti, kas konkrečiai, tačiau bus dvišaliai susitarimai. Tai parodo, kad atsiranda terpė konkretiems rezultatams, kurie ir atsispindi tiek prezidento, tiek premjero vizituose.
– Kai Lenkijos prezidento patarėjas Krzysztofas Szczerskis Lenkijos žiniasklaidai pranešė apie A. Dudos vizitą, jis kalbėjo, kad Lenkijos-Lietuvos santykius reikia pripildyti turiniu. Tai koks tas turinys bus?
– Tai, ką minėjau – tiek saugumo, energetikos, ekonominiai klausimai. Ir bus konkretūs rezultatai, o susitarimai taps konkrečiomis priemonėmis, kurios atspindės, ką mums pavyko susitarti.
– Lenkijos prezidento patarėjas taip pat kalbėjo apie lenkų mažumą Lietuvoje. Viena vertus, Lietuva turi spręsti šį klausimą, tačiau taip pat minėjo, kad lenkų mažuma yra nevienalytė ir reikia tai įvertinti. Susitikime su prezidente lenkų mažumos klausimas bus viena ašių?
– Ašys bus tos, kurias paminėjau. Mažumų klausimai iš tikrųjų nemažai sprendžiami ir darbiniu lygmeniu, ne tik politiniu. Tarkime, Joachimo Lelevelio mokyklos klausimas buvo užaštrintas, polonistikos studijos universitetuose – manau, kad tai pavyzdžiai, kurie buvo gana gerai išspręsti ir visos pusės patenkintos tuo. O susitikimo metu matysime, matyt, tai bus paliesta, bet šie klausimai tikrai neturi užgožti tų strateginių klausimų, apie kuriuos kalbėjau anksčiau.
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
– Tačiau Lenkijos retorika dėl tautinių mažumų pasikeitė. Anksčiau buvo atsiliepiama kritiškai dėl jų padėties, o dabar kalbama, kad lenkų mažuma yra skirtinga, o Lenkijoje girdima ta mažuma, kuri garsiausiai rėkia. Ar lenkų tautinės mažumos klausimas dvišaliuose santykiuose stumiamas į šoną?
– Nesakyčiau, kad į šoną, bet manau, kad tai, ką jūs minite, atspindi intensyvesnį bendravimą. Visada, kai bendrauji, kai vyksta dialogas net ir darbiniu lygiu, tai priartina vienodą suvokimą, kas vyksta vienoje ar kitoje šalyje. Manau, kad atsiranda daugiau supratimo, kokia yra reali situacija.
– Kalbant apie Europos Sąjungą ir Lenkiją, Briuselis prieš Varšuvą pradėjo drausminę procedūrą. Jeigu vyks balsavimas dėl 7-ojo straipsnio – įšaldyti Lenkijos balsavimo teisę, kokios pozicijos laikysis Lietuva?
– Aš pirmiausiai sakyčiau, kad mūsų tikslas yra išvengti to balsavimo, kad jo nebūtų. Todėl dabar yra labai svarbu, kad būtų suteikta laiko naujajam Lenkijos premjerui, nes mes tikime, kad šį klausimą galima išspręsti tik dialogu, o ne sankcijomis ar baudimu. Todėl tikimės, kad šie mėnesiai bus tokie esminiai, kai pavyks pasiekti kažkokio sutarimo.
Neįsileiskime į lietuvišką abėcėlę lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
– O sprendimas paskirti naują premjerą, ką tai reiškia? Bent apžvalgininkai teigia, kad tai rodo Varšuvos norą gerinti santykius su Briuseliu.
– Manau, kad reikia vertinti pagal konkrečius rezultatus, tai manau, kad artimiausiais mėnesiais pamatysime, kokie bus rezultatai.
– Jeigu dėl Lenkijos vyks balsavimas, Lietuva padėtis bus kebli. Viena vertus, Lenkija yra svarbi partnerė, kita vertus, apžvalgininkų nuomone, susilaikyti arba balsuoti prieš gali būti klaida. Kaip bus išlaviruota?
– Sakyčiau, kad nebūtų tokio balsavimo, o jeigu tokia situacija susiklostys, be abejo, mes diskutuosime, kalbėsimės tiek su Seimu, Europos reikalų komitetu, tiek su Vyriausybe. Tai bus visų bendras sutarimas, bet kol kas spekuliuoti nenorėčiau. Mūsų tikslas – išvengti to balsavimo ir pasiekti sprendimą dialogu.
Varšuvoje viešint Turkijos prezidentui Redžepui Taipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan), Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pasisakė už Ankaros narystę Europos Sąjungoje (ES).
„Aš tikiuosi, kad ES ir Turkijos keliai ves viena kryptimi ir kad to rezultatas bus Turkijos narystė ES“, – sakė A. Duda antradienį. Turkija, anot jo, yra svarbi partnerė ES saugumo klausimais ir remia Bendriją kovojant su pabėgėlių ir migracijos krize.
R. T. Erdoganas kritikavo ilgas stojimo derybas ir pareikalavo iš ES aiškios pozicijos.
R. T. Erdoganas ir A. Duda kalbėjosi apie bendradarbiavimą NATO rėmuose. Be to, buvo pasirašyti dokumentai dėl glaudesnio karinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo.
Numatytas ir Turkijos prezidento susitikimas su ministre pirmininke Beata Šydlo (Beata Szydlo).
Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš septynerius metus vis dar jaudina lenkų visuomenę. „Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių“ įrašuose aptikome sprogimo momentą“, – pareiškė Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius, kurį sekmadienį cituoja televizijos stotis „TVP Info“. Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį.
Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Galutinė tyrimo ataskaita turėtų būti pristatyta 2018 metų pavasario pabaigoje.
Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pusantrų metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154“ katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.
2010 metų balandžio 10 dieną sudužus lėktuvui žuvo 96 žmonės, tarp jų – Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski), PiS lyderio Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) brolis dvynys. Delegacija vyko į Katynę, kad pagerbtų Antrajame pasauliniame kare stalinistų nužudytus lenkus.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), pirmadienį pasiūlęs konstitucijos pataisą, turėjusią išplėsti jo įtaką teismams, tą pačią dieną tokio siekio atsisakė. Tai – naujausias posūkis Lenkijos teismų sistemos reformų kampanijoje, kuri sukėlė Europos Sąjungos (ES) nerimą ir šalyje paskatino masinius protestus.
Kad atsisako savo plano keisti konstituciją, A. Duda pranešė praėjus vos kelioms valandoms po pirmojo paskelbimo apie šį siekį. Tokį sprendimą Lenkijos vadovas priėmė pasikalbėjęs su įstatymų leidėjais ir supratęs, kad šis siūlymas nesulauks pakankamai paramos parlamente.
„Nėra jokių galimybių, kad ši pataisa būtų patvirtinta“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė A. Duda, patikslindamas, kad šį siūlymą paremti atsisakė pagrindinės opozicinės partijos – Šiuolaikinė partija (Nowoczesna) ir Pilietinė platforma (PO).
Apie siekį įvesti konstitucijos pataisą A. Duda buvo pranešęs pristatydamas savą teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų versiją, kuri turėtų pakeisti liepos mėnesį jo vetuotus šalies vyriausybės siūlytus įstatymų projektus. Šis prezidento žingsnis tuomet sukėlė valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nuostabą ir sumišimą.
Liepą Lenkijos vadovo vetuoti įstatymų projektai būtų sustiprinę politikų įtaką Aukščiausiajam teismui ir leidę šalies parlamentui rinkti teismų nepriklausomumą ginti turinčios institucijos narius.
Andžejus Duda savo įstatymo versijoje Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narius parlamente siūlė rinkti trijų penktadalių dauguma, taip siekiant užkirsti kelią vienos partijos dominavimui.
„Jei per du mėnesius parlamentas nepajėgtų išrinkti KRS narių trijų penktadalių dauguma, tuomet iš pateiktų kandidatų (sąrašo) narius rinktų prezidentas“, – sakė A. Duda.
Lenkijos vadovas teigė tiek iš vyriausybės, tiek iš opozicijos girdėjęs, kad tokių įgaliojimų suteikimas prezidentui prieštarautų šalies konstitucijai, todėl jis siūlęs priimti konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi tai įgyvendinti.
Tačiau dėl nepakankamo palaikymo minties keisti konstituciją atsisakęs, A. Duda pasiūlė alternatyvų sprendimą: „Jei (parlamentarai KRS narių) negalės išrinkti trijų penktadalių dauguma, tuomet kiekvienas jų turės tik po vieną balsą. Tai reiškia, kad kiekvienas įstatymų leidėjas galės balsuoti tik už vieną kandidatą į KRS narius.“
„To rezultatas bus įvairių partijų išrinkta KRS narių kolegija“, – pridūrė Lenkijos vadovas.
Anksčiau pirmadienį A. Duda pristatė ir savo Aukščiausiojo teismo reformos įstatymo projekto viziją, kuria taip pat būtų išplėsti jo įgaliojimai. Remiantis šiuo projektu, prezidentas galėtų spręsti, kurie iš pensinio amžiaus, t. y. 65-erių metų, sulaukusių teisėjų galėtų ir toliau dirbti.
Šiame pasiūlymo projekte A. Duda, be kita ko, teigia manantis, kad eiliniams piliečiams turėtų būti suteikta galimybė skųsti teismų sprendimus.
Remiantis pasiūlymu, šiuos skundus nagrinėtų naujai sukurta specialioji kolegija, į kurią įeitų ir visuomenės atstovai.
