Izraelyje tos pačios lyties poros gali turėti vaikų naudodamosi pakaitine motinyste, sekmadienį nusprendė šalies Aukščiausiasis teismas ir žengė žingsnį, kurį teisių gynėjai pavadino stiprinančiu lygybę, o kritikai pasmerkė kaip griaunantį šeimos vertybes.
Teismas nusprendė, kad Izraelyje per pusmetį turi būti atšaukti pakaitinės motinystės apribojimai tos pačios lyties poroms ir vienišiems vyrams. Toks teismo sprendimas yra daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusios kovos rezultatas.
Izraelis Viduriniuosiuose Rytuose pirmauja LGBTQ+ teisių srityje, o šalies parlamente dirba keli savo homoseksualumo neslepiantys vyrai. Nepaisant to, iki šiol pakaitinė motinystė nebuvo pasiekiama homoseksualioms poroms ir vienišiems vyrams.
Žmonės, kurie Izraelyje negalėdavo susilaukti vaikų naudodamiesi pakaitine motina, ieškodavo sprendimų tokiose užsienio šalyse, kaip Indija, Nepalas, Tailandas ar JAV.
Pakaitinė motinystė, kuomet moteris sutinka išnešioti kūdikį kitam žmogui ar porai, Izraelyje iš pradžių buvo legalizuota 1996-aisiais ir tik heteroseksualioms poroms, tačiau po to – ir vienišoms moterims.
Tos pačios lyties vyrų pora Etai Pinkas ir Yoavas Aradas 2010 pirmą kartą kreipėsi į teismus dėl teisės į pakaitinę motinystę. Kuomet pirmasis jų mėginimas žlugo, pora 2015-aisiais kartu su kitomis LGBTQ+ grupėmis pateikė naują peticiją.
Praėjusiais metais Aukščiausiasis teismas nurodė įstatymų leidėjams per 12 mėnesių nutraukti diskriminaciją pakaitinės motinystės srityje, sakydamas, kad prieštarauja Konstitucijai nuošalyje palikti homoseksualias poras ir vienišus vyrus.
Tačiau konservatyvių pažiūrų ultraortodoksų įstatymų leidėjai Izraelio parlamente Knesete sužlugdė siūlymą išplėsti prieigą. Po to, kai po kovą šalyje vykusių parlamento rinkimų buvo suformuota nauja vyriausybė, įstatymų leidėjams ir toliau nepavykdavo pasiekti vieningo sprendimo.
Po naujausio Aukščiausiojo teismo nuosprendžio Izraelio homoseksualių tėvų asociacijos pirmininkas Ozas Parvinas pasveikino žinias kaip „nuostabias“. Jis nurodė, kad prieš devynerius metus kartu su savo partneriu Indijoje pasinaudojo pakaitine motinyste ir susilaukė dvynių dukterų.
Anot jo, dabar kitos poros galės pereiti visą pakaitinės motinystės procesą savo šalyje. „Tai kur kas lengviau ir protingiau“, – kalbėjo O. Parvinas.
Tačiau dešiniojo sparno įstatymų leidėjas Bezalelas Smotrichas savo ruožtu nurodė, kad Aukščiausiojo teismo nuosprendis yra „griūvančio Izraelio žydiškumo“ ženklas.
Sakartvelo (Gruzija) vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Tbilisyje pirmadienį planuotos homoseksualų eitynės atšauktos po smurtinių susirėmimų tarp demonstracijos priešininkų ir gruzinų policijos. „Eitynės šiandien neįvyks, – feisbuke pareiškė organizatoriai. – Negalime rizikuoti žmonių gyvybėmis“. Gatvės esą „pilnos smurtaujančių užpuolikų“.
Šimtai demonstracijos už LGBT bendruomenės teises priešininkų jau priešpiet susirinko netoli parlamento. Televizijos vaizdo medžiagoje buvo matyti, kaip kai kurie jų susirėmė su policija, taip pat užpuolė žurnalistus. Organizatoriai, be to, pareiškė, kad jų biurą užpuolė „homofobai“.
Gruzija laikoma labai konservatyvia šalimi, stačiatikių bažnyčia čia labai įtakinga. Prieš homoseksualų eitynes pasisakė ir vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis. Jis atkreipė dėmesį į susirėmimų pavojų, nes tokios demonstracijos „didžiajai daliai gruzinų visuomenės yra nepriimtinos“.
Ispanijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš homofobiją. EPA-ELTA nuotr.
Po smurtinės jauno vyro mirties Ispanijoje tūkstančiai žmonių pirmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš homofobiją. Sostinėje Madride demonstrantai laikė rankose plakatus su užrašais „Homofobija ir fašizmas yra tas pats“ ir skandavo „Teisingumo už Samuelį“.
Šeštadienio rytą 24 metų slaugytojas Samuelis buvo rastas mirtinai sumuštas prie naktinio klubo La Korunjoje Ispanijos šiaurės vakaruose. Jo artimieji mano, kad tai neapykantos nusikaltimas.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska sakė, kad kol kas niekas nesulaikytas. Anot jo, neatmetama jokia versija, įskaitant nužudymą iš neapykantos.
Ne tik Madride, bet ir kituose miestuose šimtai žmonių po LGBT bendruomenės raginimo išėjo į gatves. „Tai buvo žiaurus ir beatodairiškas nusikaltimas. Ispanija to netoleruos“, – tviteryje rašė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad, praėjus 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, visuomenė labiausiai nepasitiki būtent premjere Ingrida Šimonyte ir dar dviem jos Vyriausybės ministrais. Pastaruoju metu kritikos dėl nesubalansuoto požiūrio LGBTQ tema iš valdančiųjų bei apžvalgininkų susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda per mėnesį, kuomet Prezidentūros pozicija šiais klausimais dažnai minėta viešojoje erdvėje, sugebėjo savo reitingus pasigerinti.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys), taip pat nurodyti visuomenės veikėjų pavardes, kuriais jie pasitikėjimo neturi.
Per mėnesį išaugo pasitikėjimas prezidentu
Ketvirtadalis (26,4 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą kaip visuomenės veikėją, kuriuo jie labiausiai pasitiki. Lyginant su balandžio apklausos duomenimis, pasitikėjimas šalies vadovu išaugo 6,6 procentinio punkto. Galima sakyti, kad prezidento reitingas grįžo į 2020 m. birželio lygį, kuomet jį palankiai vertinančių buvo 26,7 proc.
I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas – stabilus
„Baltijos tyrimams“ paklausus, kuriais visuomenės veikėjais žmonės pasitiki labiausiai, taip pat dažnai minėtas ir premjerės vardas. Tai, kad pasitiki Ingrida Šimonyte, gegužės pabaigoje nurodė 11 proc. gyventojų. Taigi visuomenės pasitikėjimas Vyriausybės vadove, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, reikšmingai nesikeitė – balandį premjere pasitikėjo 12,3 proc. respondentų. Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
Trečioje pasitikėjimo reitingo pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gegužę ja pasitikinčių buvo 8,1 proc. Tuo metu balandį pasitikėjimas siekė 6,7 proc. Šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus – ketvirtas, juo pasitiki 7,9 proc. piliečių (balandį buvo 8,5 proc.).
Tarp penkių didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pavasariui baigiantis tai, kad pasitiki opozicijos lyderiu, teigė 6,3 proc. respondentų (balandį – 8,2 proc.).
V. Blinkevičiūtė toliau augina reitingus
Tapusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė jau kuris laikas gerina savo reitingus.
Pavyzdžiui, prieš metus teigiančių, kad pasitiki V. Blinkevičiūte buvo 1,5 proc. respondentų. 2021 m. balandį tokių jau buvo 2,5 proc. O po mėnesio, V. Blinkevičiūtei viešojoje erdvėje kalbant vis dažniau ir jau kaip LSDP pirmininkei, ja pasitikinčių gretos išaugo 3,7 procentinio punkto. Taigi gegužės pabaigoje LSDP pirmininke pasitiki 6,2 proc. gyventojų – su tokiu rezultatu ji reitingų lentelėje šešta.
Visuomenės veikėjų, kuriais pasitikima labiausiai, dešimtuke taip pat rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (pasitiki 4,6 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,9 proc.) bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.).
Iš viso 2021 metų gegužę respondentai paminėjo 73 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai – dabartinės Vyriausybės nariai
Tuo metu paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), respondentai paminėjo 52 pavardes. Prieš metus analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 62 pavardės.
Kaip parodė tyrimas, beveik penktadalis (18 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nurodė, kaip visuomenės veikėją, kuria jie šiuo metu labiausiai nepasitiki. Prieš metus darytoje apklausoje, kuomet I. Šimonytė buvo tik minima kaip galima kandidatė į premjeres, nepasitikėjimas ja siekė vos 2,1 proc. Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Panaši situacija ir su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. 2020 m. birželį, kuomet retas galvojo, kad jos vedama partija Seime turės frakciją, o Vyriausybėje – tris ministrų portfelius, nepasitikėjimas A. Armonaite siekė 0,7 proc. Tuo metu šių metų gegužę, kuomet pati A. Armonaitė jau pusmetį vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Laisvės partijos iniciatyvos Seime tapo kone pagrindinėmis šalies naujienomis, nepasitikėjimas šia politike išaugo iki 16,2 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir G. Landsbergis. Priešingai nei A. Armonaitė ar I. Šimonytė, pastarasis, nepriklausomai nuo užimamo posto, „nuosekliai“ išlaiko aukštą „nepasitikėjimo reitingą“. Šių metų gegužę G. Landsbergiu nepasitikėjo 13,9 proc., o prieš metus tokių buvo 12,3 proc.
Nepriklausomai nuo užimamų pozicijų, ganėtinai aukštą nepasitikėjimą turi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Gegužę juo nepasitikėjo 10,2 proc. gyventojų, o prieš metus – kada R. Karbauskis vadovavo gausiausiai valdančiajai partijai bei Seimo Kultūros komitetui – nepasitikėjimą jam deklaravo 18,5 proc. respondentų.
Tradiciškai „nepasitikėjimo reitingo“ dešimtuke vietą užimą profesorius Vytautas Landsbergis (nepasitiki 7,3 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (6,8 proc.).
Atsisėdęs į ministro kėdę, nepasitikėjimą „užsitarnavo“ A. Dulkys
Tik atsisėdęs į sveikatos apsaugos ministro kėdę, į didžiausią nepasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąrašą pakliuvo ir Arūnas Dulkys. Tai, kad juo nepasitiki, teigė 5,4 proc. gyventojų.
Tuo metu jo pirmtakas Aurelijus Veryga, tapęs eiliniu Seimo nariu, liko ir kur kas mažiau linksniuojamas gyventojų, paprašytų nurodyti tuos, kuriais pasitikėti negali. Prieš metus A. Veryga nepasitikėjo 10,3 proc. respondentų, o šių metų gegužę tokių buvo jau 3,5 proc.
Visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki, dešimtuke taip pat yra kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis (4,5 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (3,6 proc.).
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais nepasitikima tiesiog ar neatsakė į šį klausimą.
Politikų, kuriais labiausiai nepasitikima, rotacija: A. Armonaitė ir I. Šimonytė pakeitė R. Karbauskį ir A. Verygą
Jei palygintume „Baltijos tyrimų“ surinktus gyventojų atsakymus prieš metus (2020 metų birželį), tai tuo metu nepatikimiausių politikų viršūnėje buvo Ramūnas Karbauskis (18,5 proc.), G. Landsbergis (12,3 proc.) bei tuometis ministras A. Veryga (10,3 proc.).
Praėjus 12 mėnesių po tos apklausos ir 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, iš ankstesnio trejetuko liko tik konservatorių pirmininkas G. Landsbergis (13,9 proc.). Pasikeitus valdžiai, iki tol R. Karbauskio ir A. Verygos laikytas pozicijas perėmė premjerė I. Šimonytė (18 proc.) ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė (16,2 proc.).
G. Nausėdos reitingą augina ne aktyvumas valdant pandemiją, bet kalbėjimas vertybiniais klausimais
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama ūgtelėjusį G. Nausėdos reitingą, teigia mananti, kad tai pirmiausiai susiję su pastaruoju metu reikšta Prezidentūros pozicija vertybiniais klausimais. Būtent gegužę prezidento komunikuota pozicija ažiotažą kėlusiais klausimais dėl LGBTQ bendruomenės dažnai sukosi viešojoje erdvėje.
„Lyginant su tuo, kas buvo prieš mėnesį, tai praktiškai atsistatė prezidento pasitikėjimo reitingas. G. Nausėdos reitingas grįžo į lygį, kuris buvo prieš metus. Aš manau, kad tai susiję su aktyvesne pozicija viešojoje erdvėje ir aiškesniu savo pažiūrų deklaravimu. Gegužės – birželio mėnesiais jis buvo aktyvesnis ir daugiau deklaravo vertybes bei pažiūras“, – Eltai komentuodama reitingus sakė sociologė.
Prezidentas G. Nausėda nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravo savo, kaip prezidento, aktyvumą, o pradėjęs darbą Prezidentūroje ne kartą tikino, kad yra išskirtinai aktyvus šalies vadovas vidaus politikoje. Tačiau paraleliai viešojoje erdvėje prezidentą lydėjo priešingi naratyvai, pavyzdžiui, kad jam vis nepavyksta atrasti savo funkcijos tvarkantis su pandemija.
R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad žmonės iš prezidento tikisi aktyvumo ne tiek suvaldant pandemiją, kiek aktyvumo vertybiniais klausimais.
„Žmonės labiau mano, kad pandemijos klausimai yra būtent Vyriausybės reikalai ir funkcijos. Tuo metu iš prezidento laukia daugiau bendresnių klausimų, esančių aukščiau buitinių dalykų. Manau, kad pastaroji G. Nausėdos retorika ir klausimai, kuriais jis kalba, labiau atitinka tai, kokias funkcijas žmones priskiria Prezidento institucijai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Dabar atsirado prezidento „susikalbėjimas“ su didesne visuomenės dalimi“, – pridūrė ji.
Atstovauti abiem pusėms yra sunku: vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi
Prezidento viešai reiškiamą poziciją dėl Seimo pritarimo nesulaukusio Partnerystės įstatymo dalis apžvalgininkų ir politikų yra linkę traktuoti kaip vienos diskusijos stovyklos palaikymą. Tai, samprotauja jie, galimai kenkia pačiam prezidentui, mat nenoras rodyti vienodą, subalansuotą dėmesį abiem nesutariančioms pusėms gali pakenkti ir prezidento, kaip asmens, atstovaujančio visai visuomenei, autoritetui.
Tačiau R. Ališauskienė pažymi, kad nebūtinai prezidento užimta laikysena gali G. Nausėdai kainuoti populiarumo taškų, žvelgiant į reitingus bendrai. Pasak jos, pirmiausiai būtina įvertinti tai, kaip visuomenėje pasiskirstė gyventojai, palaikantys vieną ar kitą vertybinę pusę. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dvi pusės laikosi kardinaliai priešingų nuostatų, tai, jei prezidentas labiau atitiks vienus lūkesčius, tai labiau neatitiks kitų. Jei žiūrėtume į šių dviejų nuomonės „burbulų“ proporcijas, tai ta pusė, kuriai prezidentas labiau atstovauja, ji yra žymiai didesnė. Kviesti susitarti galima – iš esmės jis tą ir daro. Bet jei bandytų atstovauti abiem pusėms, kurios nesusikalba tarpusavyje… Tai jis turi arba iš viso tokiais klausimais nekalbėti, arba iš viso nieko nepasakyti. Tam tikra prasme, šie klausimai yra juoda – balta. Sunku pasakyti, ar šiuo metu sutaikymo ir susikalbėjimo misija apskritai yra įmanoma. Juk vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi – labai jau išsiskiria požiūrių skirtumai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kaip premjerės, I. Šimonytės reitingas normalus
Komentuodama premjerės I. Šimonytės užimtas pozicijas reitinguose, R. Ališauskienė kažko neįprasto ar netikėto neįžvelgė. Gyventojų pasitikėjimo mažėjimas premjere, pažymi R. Ališauskienė, nedidelis – paklaidos ribose.
„Beveik visada taip būna, kad ministras pirmininkas praranda šiek tiek populiarumo, ypač situacijose, kai reikia priimti sunkius sprendimus“, – teigė ji.
Pasak jos, ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą, tuomečio premjero S. Skvernelio reitingas buvo panašus.
„Kaip premjerei, I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas yra standartiškas, įprastas“, – sakė R. Ališauskienė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Komentuodama nepasitikėjimo reitingą, kuriame I. Šimonytė „lyderiauja“ ir turi kur kas prastesnį visuomenės vertinimą, nei, vadovaujant ankstesnei Vyriausybei, turėjo S. Skvernelis, R. Ališauskienė išskyrė kelias galimas esamų rodiklių priežastis.
Tai, kad ekspremjeras tokio aukšto nepasitikėjimo reitingo niekada neturėjo, sociologės teigimu, galbūt susiję su tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais dėl komunikacijos pandemijos metu.
„Pažiūrėkime į vestus karantinus prie vienos ir kitos Vyriausybės. Kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, komunikacija buvo daugiau išdalinta: tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemažai kalbėjo ir atitinkamai turėjo didesnį nepalankų vertinimą nei Skvernelis. Svarbu, kad „nemalonius“ dalykus dažniau pranešdavo būtent Veryga. Tuo metu dabartiniame Ministrų Kabinete viską praneša Šimonytė. Tad į ją visos strėlės ir patenka“, – teigė sociologė.
Priešingai nei I. Šimonytė, A. Armonaitė „įsirašė“ į labiau emocijomis vertinamų politikų gretas
Aiškinant, kodėl prieš metus nepasitikėjimo reitinge beveik neminėta A. Armonaitė šių metų gegužę tapo politike, kuria visuomenė nepasitiki bene labiausiai, R. Ališauskienė akcentavo Laisvės partijos ir jos lyderės įvaizdį.
Sociologės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl A. Armonaitės vertinimai labiau neigiam,i yra tai, kad ji užėmė labai aiškią poziciją visuomenėje ažiotažą keliančiomis temomis. Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji yra labai matoma ir labai su aiškia pozicija. Pavyzdžiui, Šimonytės ar net to paties Landsbergio, kuris paprastai nemėgstamas, vertybinės pozicijos nėra tokios ryškios. Tuo metu Armonaitės pozicija labai aiški, ji labiausiai ir siejama su Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija. Kitaip tariant, jos įvaizdis labai aiškus, nereikia stebėtis, kodėl ji atsidūrė ir tarp politikų, kurių atsistatydinimo reikalauja „šeimų maršas“, – sakė R. Ališauskienė.
Dėl užimtos aštrios ideologinės linijos A. Armonaitė atsiduria tarp politikų, kuriuos visuomenė vertindama dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Juokaudama sociologė teigė, kad tai savotiški „karmos politikai“, kuriems būtų galima priskirti tą patį G. Landsbergį, R. Karbauskį ar Andrių Kubilių.
Tai, kad šiuos konkrečius politikus visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkusi matyti emociniame kontekste ir lemia jų neigiamus vertinimus.
Tuo metu I. Šimonytės, samprotavo sociologė, nepaisant užimtos „lyderystės“ nepasitikėjimo reitinge, dar nereikėtų priskirti šiai, labiau emocijomis vertinamų politikų, gretai.
„Jos vertinimai svyruoja. Priklausomai nuo jos veiklos srities… Pavyzdžiui, jei ji nebūtų premjerė, o būtų Seime ar vėl eitų į Prezidento rinkimus, manau, kad šie reitingai galėtų keistis, ir ji būtų mažiau emociškai vertinama. Bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nors Prezidentūra nepriima viešojoje erdvėje pasipylusios kritikos dėl ketvirtadienį dar kartą šalies vadovo parodyto dėmesio „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams ir tvirtina, kad Gitanas Nausėda tiesiog „nebijo bendrauti su žmonėmis“, Seimo lyderiai laikosi kiek kitokios nuomonės. Valdančiųjų liberalų ir konservatorių atstovų teigimu, Prezidentūros dėmesys kontroversiškai vertinamiems ir agresyvia retorika išsiskiriantiems „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams labiau skaldo nei telkia visuomenę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas net užsimena pastaruoju metu prezidento komunikacijoje girdįs apkaltos būdu nušalinto Rolando Pakso kalbėjimo apraiškų, o konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento patarėjo mitinguotojams Daukanto aikštėje išsakytomis užuominomis apie mėginimą iš G. Nausėdos atimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) funkciją.
Tuo tarpu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nors ir nesistebįs Prezidentūros parodytu dėmesiu „Šeimos gynimo maršo“ iniciatoriams, vietų, galbūt reikalaujančių šiek tiek stabtelti ir apgalvoti rodomo solidarumo pasekmes, surandąs. Ekspremjero teigimu, akivaizdu, kad „maršo“ dalyviai siekia sukurti naują partiją, o prezidento rodomos dėmesys šią intenciją tik dar labiau stiprina.
ELTA primena, kad kontroversiškai vertinami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, primindami gegužės 15 d. Vingio parke vykusio renginio metu išsakytus reikalavimus valdžiai, šią savaitę nuo antradienio protestavo šalia Seimo ir Vyriausybės. Ketvirtadienį protestuotojai nuvyko prie Prezidentūros, kur juos pasitiko prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Jis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą. Tai viešojoje erdvėje sukėlė ne ką mažesnę kritiką nei prezidento G. Nausėdos įrašytas sveikinimas, kuris buvo parodytas „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke.
Stebisi, kodėl prezidentas toleruoja „gatvės demokratiją“
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E.s Gentvilas neslėpė nusivylimo Prezidentūra. Politikas stebėjosi, kaip šalies vadovas ir jo komanda ignoruoja faktą, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai pamina esminius gyvenimo demokratijoje principus. Pasak E. Gentvilo, agresija ir siekis diskusiją perkelti į „gatvės demokratiją“ yra pavojingas, o tai, kad Prezidentūra tai toleruoja, tęsė jis, primena liūdnai pagarsėjusį R. Pakso komunikavimą jam surengtos apkaltos metu. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Aš labai skeptiškai vertinu patį „Šeimų gynimo maršo“ žodyną. Tai, kad žmonės susiburia – yra puiku, tad gal ir gerai, kad Mačiulis juos už iniciatyvą pagyrė. Bet pasižiūrėkime, ką jie skleidžia. Viskas juk prasidėjo nuo neapykantos kalbos, nuo parašų rinkimo prieš homoseksualų žmogų (Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių – ELTA), į tai niekaip iš Prezidentūros nebuvo sureaguota, sureaguota tik į kunigo Algirdo Toliato menkinimą…“, – Eltai sakė Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Pasak jo, negalima tiesiog ignoruoti fakto, kad „Šeimų gynimo maršo“ dalyviai iš principo veikia pamindami demokratinio žaidimo valstybėje taisykles.
„Tie patys žmonės, skleisdami neapykantos kalbą, kelia ir visiškai antidemokratinius lozungus. Sako, kad mes jūsų nerinkome, kad jūs esate neteisėtai išrinkti, tad prašome apleisti patalpas arba mes jus išvarysime. Manau, kad jie pasimokė iš Kapitolijaus šturmo ir jiems tai atrodo labai sektinas pavyzdys“, – teigė jis.
„Reikalaujama paklusti jų reikalavimams. Juk demokratinėje valstybėje negali ateiti grupė žmonių ir reikalauti iš Seimo elgtis taip, kaip kad būtent jie galvoja. Kiekvienas Seimo narys turi savo laisvą balsavimo mandatą. Seimo nariai turi įsipareigojimą savo rinkėjui per savo programą. Šitie dalykai atrodo jiems nesuprantami. Pradeda formuotis gatvės demokratija. Aš sutinku, kad žmonės turi tokias nuomones ir jie gali jas išsakyti, bet eiti ir reikalauti sakant, kad jūs privalote paklusti mums… Tai jau nebekvepia parlamentine demokratija“, – sakė politikas.
Todėl, teigė E. Gentvilas, tiek savo sveikinimo kalba Vingio parke, tiek P. Mačiulio išėjimu Daukanto aikštėte prezidentas G. Nausėda palaimino nedemokratinę iniciatyvą.
„Aš matau šeimų maršą kaip antidemokratinį į rinkimų rezultatus nukreiptą veiksmą, kurį prezidentas palaimina, paglosto galvas, paskui išsiunčia patarėją, kuris dar ir paryškina dėkodamas už pilietiškumą. Tačiau juk vertėjo pasakyti, kad demokratinėje valstybėje yra parlamento rinkimai, bet juk nė vieno tokio pastebėjimo nenuskambėjo“, – sakė E. Gentvilas.
„Prezidentas, kuris turi vienyti, jis negali imtis vienos grupės akivaizdaus palaikymo. O dabar jau reikia sakyti, kad prezidentas akivaizdžiai palaiko ne tik žmonių susirinkimą – kas yra normalu – bet ir tą žodyną bei idėjas, kurias šie žmonių susirinkimai skleidžia“, – akcentavo liberalas.
Įžvelgia analogijų su R. Pakso istorija
E. Gentvilas neslėpė manąs, kad dabartinės Prezidentūros rodomas dėmesys „Šeimų gynimo maršui“ bei jos dalyvavimas visuomenėje ažiotažą kėlusiosiose diskusijose jam šiek tiek primena ir apkaltos būdu prezidento posto netekusio R. Pakso istoriją. Kai kuriuos tai indikuojančius akcentus, svarstė E. Gentvilas, galima išskaityti ir G. Nausėdos metiniame pranešime.
„Ar prezidentas neturi demokratijos pojūčio savyje, ar sąmoningai einama Pakso keliu, kas, beje, nuskambėjo ir prezidento metiniame pranešime. Man dėl to yra labai apmaudu. Paksas prieš beveik 20 metų pasakė: runkeliai ir elitas. Prezidentas dabar pasakė: progresyvieji ir „kaimietukai“. Atseit aš stoju į tos daugumos, kuri yra menkinama ir neįvertinama, pusę. Tai yra visiškas skaldymas“, – teigė jis.
„Kad ir kiek noriu būti lojalus ir pagarbus prezidentui, bet šioje vietoje turiu kalbėti kategoriškai kaip liberalas ir demokratinius dalykus suprantantis žmogus“, – pažymėjo E. Gentvilas kartu apgailestaudamas, kad, jo supratimu, prezidentas ne tik netikslingai remia vieną iš diskutuojančių pusių, bet ir remia galbūt gimstančią nedemokratinę jėgą.
„Tai yra pavojingas žaidimas su valstybės stabilumu. Gaila, kad prezidentas dalyvauja tokiuose žaidimuose“, – sakė liberalas.
„Tokie Prezidentūros žingsniai… Kai Prezidentūra šitaip elgiasi su demokratijos vertinimu, kai atėjęs prezidentas (metinio pranešimo metu – ELTA) išplūdo valdžią kaip labai blogą, nesiklausančią piliečių, kartu pažymėjęs kad jis vienintelis girdi piliečius… Man nepatinka, kai šitaip atsistoji kažkur greta. Tas greta gali būti Viešpaties vaidmuo viršuje, bet tas greta gali būti ir užribis“, – apibendrino E. Gentvilas.
S. Skvernelis sako Prezidentūros žingsniu nenustebęs, bet pats būtų daręs kitaip
Opozicijos lyderis S. Skvernelis sako nenustebęs Prezidentūros sprendimu dar kartą parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ iniciatyvai. Pasak jo, keista būtų buvę, jei gegužę Vingio parke tiems patiems mitinguotojams dėmesį parodęs prezidentas šį kartą būtų pasielgęs priešingai.
Tačiau, nepaisant to, ekspremjeras neskuba Prezidentūros sprendimo įvertinti kaip teisingo. Anot jo, reikia pripažinti, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai brandina planus kurti politinę jėgą, todėl bet koks aukščiausių šalies pareigūnų palaikymas, pažymi opozicijos lyderis, tokias iniciatyvas tik dar labiau skatina. Prisiminęs dar neseną savo premjeravimo patirtį, S. Skvernelis užsiminė manąs, kad tikrai buvo ir kitokių būdų, kaip šioje situacijoje reikėjo elgtis.
Prie Seimo. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manęs tai nenustebino. Vingio parke vykusiame šeimų marše buvo juk paskelbtas prezidento sveikinimas, tai dabar būtų keista, jei nebūtų jokios reakcijos iš Prezidentūros. Mačiulis išėjo ir perteikė prezidento mintis, prezidento poziciją. Aš to labai nesureikšminu, prezidentas ar jo patarėjai išeina į visus tokius renginius“, – sakė S. Skvernelis, kaip pavyzdį įvardindamas tai, kad praėjusių metų vasarą pusšimtis profesoriaus Vytauto Landsbergio vedamų žmonių, Daukanto aikštėje raginusių imtis priemonių užkirsti kelią Astravo atominės elektrinės paleidimui, prezidento dėmesio taip pat susilaukė.
„Kažkada buvo profesoriaus Vytauto Landsbergio organizuotas antiastravinis mitingas ir tuomet prezidentas išėjo. Prezidentas bendrauja. Manau, kad jei susirinktų ir kitą nuomonę turintys žmonės, pavyzdžiui, LGBT bendruomenės nariai – prezidentas taip pat išeitų. Be to, jis juk pažadėjęs ženkliuką įsisegti“, – juokaudamas sakė S. Skvernelis.
Įžvelgia „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių planus kurti politinį darinį: prezidentas tai skatina
Visgi panašu, kad S. Skvernelis nėra linkęs prezidento skirtą dėmesį „Šeimų gynimo maršui“ sugretinti su dėmesiu, kuri šalies vadovas skyrė kitiems mitingams. Opozicijos lyderis sutinka, kad „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams rodomas Prezidentūros dėmesys skatina dar vienos politinės jėgos kūrimosi inerciją.
„Be abejo, tai yra tam tikra parama ir būtų keista, kad tai būtų kitaip vertinama. Bet ar tai kažkuo virs… Manau, kad, ko gero, taip. Nereikia būti naiviu, manau, kad artėjama politinio judėjimo ir politinės partijos link. Yra mūsų istorijoje pavyzdžių, kai partijos susikurdavo rezonansinėse istorijoje. Prisiminkime Drąsos kelio partiją… Tokia tikimybė tikrai yra“, – sakė jis.
„Todėl toks prezidento palaikymas organizatoriams, šiuo atveju, yra labai svarbus, motyvuojantis kurti kažką toliau“, – pažymėjo S. Skvernelis ir neskubėjo spręsti, ar būtinai iš „Šeimos gynimo maršo“ išsivysčiusi politinė jėga kenktų Lietuvos politinei sistemai. Visgi, jo teigimu, bet kas, kas artėja prie kraštutinumų, be abejonės, nerimą kelia.
„Tai, kas artėja prie kraštutinumų, kur skiedžiama daug neapykantos, tai kelia tam tikrą nerimą“, – sakė S. Skvernelis.
Mitingo organizatorius reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą, o ne eiti į aikštę
Ekspremjeras gana atsargiai įvertino Prezidentūros pasirinktas formas parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršui“. Pasak jo, ko gero, geriausia būtų buvę, jei mitingo organizatoriai būtų pakviesti į Prezidentūrą aptarti rūpimus klausimus. Tokios praktikos, teigė S. Skvernelis, buvo laikomasi jam vadovaujant Vyriausybei.
„Į tribūną mes niekada nelipdavome ir nevarydavome populistinių kalbų, kad patiktume susirinkusiems žmonėms“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Manau, kad reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą atstovus ir tada išklausyti jų mintis, reikalavimus, diskutuoti. Diskusijos minioje tikrai nėra, yra tik politinės deklaracijos, pareiškimai, emocijos. Jei nori išgirsti nuomonę bei reikalavimus ir pasakyti savo… Manau, kad geriausias dalykas yra pasikviesti atstovus“, – sakė Eltai ekspremjeras, pažymėdamas, kad ypač „neskaniai“ jam pasirodė P. Mačiulio sprendimas susirinkusiems mitingo dalyviams užsiminti ir apie diskusiją dėl EVT.
„Turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – apie konservatorių trintis su Prezidentūra keliančią iniciatyvą ketvirtadienį mitinguotojams priminė P. Mačiulis.
„Pigus turgelis išeina, kai EVT klausimą palietė. Tai labai neskaniai atrodė“, – taip P. Mačiulio užuominas įvertino S. Skvernelis.
Valdančiųjų konservatorių atstovė ragina neaudrinti visuomenės
Konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat stebėjosi P. Mačiulio mitingo dalyviams išsakytomis užuominomis apie tai, kad iš prezidento norima atimti atstovavimo EVT funkcijas. R. Morkūnaitei-Mikulėnienei tai pasirodė panašu į Prezidentūros skundą.
„Išklausyti žmonių nuomonę yra viena, bet kalbėti racionaliai ir argumentų kalba yra kita. Man keistas toks skundas iš vienos pagrindinių Lietuvos institucijų, kad kažkas iš kažko gali ar nori atimti. Nereikėtų audrinti visuomenės, kad kažkas iš kažko nori atimti“, – teigė ji ir kaip koalicijos kolega E. Gentvilas deklaravo nusivylimą, esą prezidentas, rodydamas dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ mitinguotojams neišvengiamai tapatinasi ir su agresyvia jų retorika.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Nuomonių įvairovė yra svarbu, žinoti, ką žmonės galvoja taip pat yra svarbu. Šeimų marše yra įvairių žmonių, bet yra ir tokių, kurie naudoja agresyvią retoriką, siūlo Seimo kolegoms pastatyti vos ne kankinimo įrenginius. Aš nežinau, ar tikrai yra noras prezidentui tapatintis su tokio pobūdžio retorika. Tačiau tas ženklas, kurį mes matėme iš prezidento patarėjo, jis kelia dviprasmiškų jausmų“, – teigė ji.
„Susidaro įspūdis, kad ta retorika (prezidentui – ELTA) yra priimtina. Man bent jau neteko išgirsti kažkokio atsiribojimo. Tai kelia nerimą… Ar tikrai šaukimas, kad šiandien reikia vienus išvaikyti, yra ta visuomenės nuomonė, kurią reikia prezidentui remti“, – sakė konservatorė, pažymėdama, kad iš prezidento pati tikisi visuomenės vienijimo, o ne skaldymo.
„Tikėčiausi iš prezidento institucijos vienijimo, o ne atverti dar didesnius pleištus“, – apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Viename Platono dialoge su Sokratu priešakyje diskusijos dalyviui pareiškus, kad kažkas antai pasielgė labai drąsiai, tas pats Sokratas, nė iš tolo neturėdamas piktų ketinimų užginčyti išsakyto pasitikėjimo konkrečiu asmeniu kreditą, vis tik perspėja, kad aptariamu atveju visų pirma reikėtų išsiaiškinti tai, kas yra drąsa kaip tokia apskritai, tokiu būdu, iš vieno pusės, apibrėžiant ar nusakant drąsos sąvoką, o, iš kitos, randant kriterijų atskirti tikrai drąsų žmogaus poelgį nuo, tarkime, tuščių pozų ir pridengto žodžiais bailumo.
Šiandien mūsų susipriešinusioje šalyje visa eilė viešosios erdvės tribūnų skelbia, kad Lietuva yra pasidalinusi į dvi dalis, t. y. esą yra pažangioji Lietuva, mūsų garbė ir pasididžiavimas, ir šalia kaip didelė klampi pelkė tyvuliuoja atsilikusi, tamsių žmogelių Lietuva. Pagal kokį kriterijų taip yra padalijama viena ir ta pati Lietuva? Kaip išaiškėja, jokios paslapties čia nėra, privilegijuotieji viešosios nuomonės formuotojai jau seniai yra paskelbę savo verdiktą, kad ateities ir praeities Lietuvos skiriasi pagal savo požiūrį į homoseksualių žmonių teises.
Vis tik, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, pažangos samprata čia yra užpainiojama dvigubu pavidalu, dėl ko persidengia ir kažkur užsimeta tikroji problemos esmė. Kartais toks persidengimas leidžia vieną problemą pakeisti kita.
Visų pirma atkreipkime dėmesį į tai, kad visuomenės pažangos sąvoka Vakarų kultūroje dažniausiai buvo vartojama kaip ideologinis tikrovės užkalbėjimas, kai pagal doktrinoje apibrėžtą kriterijų buvo siekiama išmatuoti tikrą dalykų padėtį ir pastūmėti tikrovę į priekį. Taigi tikrovės atžvilgiu keliamas pažangos kriterijus visados didesniu ar mažesniu laipsniu yra įpareigojimas prievartai, todėl neatsitiktinai pažangos ideologija yra linkusi didesniu ar mažesniu laipsniu pastūmėti visuomenę totalitarizmo linkme arba, pralaimėjusi kovą dėl protų, tuščiąja eiga buksuoja kvazitotalitarizmo prieštarose, sukurdama nesveiką moralinę atmosferą. Jau tikriausiai esate pastebėję, kad susirūpinimo dėl demokratijos idėjos gyvybingumo politinė refleksija, įpareigojanti kelti demokratinių procedūrų tobulinimo klausimus, neoperuoja arba beveik neoperuoja pažangos užkeikimais, jausdama kažką panašaus į alergija prasimušančių paviršių totalitarizmo kvazirefleksų atžvilgiu. Savo ruožtu dvigubas mazgas, apie ką jau buvo užsiminta, užmezgamas tada, kai homoseksualių žmonių teisių klausimas, kaip pažangos kriterijus, didžiąja dalimi yra forsuojamas kaip dūmų uždanga, siekiant nuslėpti visai kitokio pobūdžio interesus.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Apie tokį interesų pridengimą bus kalbama truputėlį vėliau, o kol kas dėl problemos išryškinimo su naiviojo patoso prezumpcija imkime šį užsiangažavimą homoseksualių žmonių teisių gynimo užduočiai už gryną pinigą, klausdama – kas čia gaunasi?
Tomas Vytautas Raskevičius Seimo posėdyje yra iškilmingai pareiškęs, kad su Laisvės partijos atėjimu į valdžią ir jo tapimu Seimo Žmogaus teisių gynimo pirmininku žmogaus teisės yra pakeliamos nuo atsarginių suolelio ir, kaip galima nuspėti tolesnę minties eigą, taip pradeda brėkšti naujasis žmogaus teisių rytas. Kaip atrodo bent man, mes dar nepakankamai stebimės šio pareiškimo odioziniu pobūdžiu! Štai kodėl, mielas skaitytojau, aš pats šį Laisvės partijos politiko, Komiteto pirmininko pareiškimą cituoju kelintą ar kažkelintą kartą, rizikuodamas mirtinai įkyrėti, bet drauge per užstrigusį pasikartojimą bandydamas perduoti bent tolimą savosios nuostabos šešėlį. Ar iškilmingai nuskambėję T.Raskevičiaus žodžiai turėtų būti suprantami taip, kad iki anojo pasirodymo Seime jokių žmogaus teisių nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo, o gal tokiu pareiškimu mums bandoma įpiršti nuomonę, kad žmogumi tikrąja to žodžio prasme gali būti laikomas tik seksualinių mažumų atstovas? Tačiau įdomiausia yra tai, – į ką leiskite dar kartą atkreipti dėmesį, – kad jokiose žmogaus teisių deklaracijose, įtvirtintose tarptautinėse sutartyse, nėra nė mažiausios užuominos apie kažkokias nebūtas specifines homoseksualų teises.
Todėl šiame, manding, truputėlį išgalvotame žmogaus teisių diskurse didesnio pasitikėjimo yra vertas VU politologų pastaruoju metu pradėtas tiražuoti užkeikimas apie tai, kad neva daugiau teisių turėtų būti suteikta LGBT bendruomenei. Tai tikriausiai reikėtų suprasti kaip raginimą netrukdyti šiai bendruomenei reklamuotis, įvardyti savo lūkesčius, teikti žinią apie save likusiai visuomenės daliai ir t.t. Tačiau kaip atrodo, būtų didelė klaida bendruomenių teisių kontekste LGBT bendruomenei užtikrinti tokias privilegijas ir išlygas, kurių neturi, tarkime, tėvų susivienijimo bendruomenės, šeimos interesų gynimo asociacijos, kitos korporacijos. Maloningoji ponia Aušra Maldeikienė neseniai garsiai pareiškė, kad šeimų maršo organizatoriai yra gašlūs diedai, leisdama mums visiems suprasti, jog tokie maršai neva yra kažkas panašaus į gašlumo mugės renginius. Ar tokią A.Maldeikienės nuomonę reikėtų suprasti dar ir taip, kad savo ruožtu homoseksualai poruojasi vedami išimtinai tarnystės pažangai pasijos, todėl gėjų lyga kaip bendruomenė turi didesnes teises nei tėvus ar šeimas suburiantys bendruomeniniai dariniai?
Savo ruožtu Aušrinė Armonaitė yra linkusi diskusiją pakreipti dar kitaip, vadinamąjį homoseksualių žmonių teisių klausimą suvesdama į teisinėje demokratinėje visuomenėje įtvirtintą visų žmonių lygybės prieš įstatymą reikalavimą. Iš tiesų – paprasta, radikalu, konceptualu! Jeigu kažkas turi teisę ar pareigą gimdyti, vadinasi tokią teisę turiu iš aš. Tačiau neužmirškime dar ir to, kad teisinėje visuomenėje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą reikalavimas nurodo į formalią žmonių lygybę, jokiu būdu neįpareigodamas žmones sulyginti dar ir turinio požiūriu. Kaip žinome iš liūdnos istorinės patirties, sulyginti žmones pagal turinį yra galima tik prievartos būdu, naikinat žmogaus prigimtinius skirtumus, bandant ištrinti turiningumą konstitutuojančią ribą iš gamtos, prigimties ir pasaulio žemėlapio.
XXX
Garsusis antikos filosofas Platonas, atsiremdamas į gamtinės tvarkos (gr. kosmos – tvarka) pavyzdį ir pateikdamas kažką panašaus į visuminės kosmologinės konstrukcijos žmogus–valstybė–kosmosas projektą, įtvirtino luominės visuomenės idealą, kai savo ruožtu moderniaisiais laikais Švietimo filosofijoje, be didesnių svyravimų kreipiantis į gamtos pavyzdį, iškeliamas būtent luominio visuomenės susiskaidymo panaikinimo reikalavimas. Be jokios abejonės, abiem atvejais deklaruojama protingos tvarkos įgyvendinimo užduotis, gamtos idėją apibrėžiant kaip tokios tvarkos išeities tašką. Skirtumas iš esmės tik tas, jog antikinio pavyzdžio kokybiškai diferencijuoto kosmoso idėją moderniaisiais laikais keičia visur vienodai išmatuojamos, neturinčios privilegijuotų taškų, tik kiekybiškai išsakomos, t. y. matematiškai išpakuojamos gamtos (visatos) idėja. Suprantama, kad, apeliuodami į tokį gamtos pavyzdį, švietėjai išpopuliarina žmonių prigimtinės lygybės idėją kaip kertinį demokratinės tvarkos principą.
Narve. Slaptai.lt nuotr.
Be visa ko kito, švietėjai žmogų kaip politinę būtybę tiesiogiai siejo su valstybe, neigdami bet kokio tarpininko šioje situacijoje galimybę, drauge žmogaus bei valstybės santykį apibrėždami tikra to žodžio prasme matematiškai kaip atskiros valios santykį su bendra valia, t. y. su visų valių suma.
Žvilgtelėkime į tai, kas gaunasi iš tokio apibrėžimo? Valstybė kaip visų valių suma iškyla prieš atskirą individą kaip ta neaprėpiama didybė, kuri pranoksta jį visų šalies gyventojų skaičiaus minus 1 proporcija. Švietėjų požiūriu, visa tai, kas atskiria individą ir valstybę, t. y. patriarchalinė šeima ir priklausomybė, Bažnyčia, įvairios žmonių organizuotumo korporacinės formos yra istoriškai netikslingi dariniai, kuriuos reikia nedelsiant panaikinti.
Žinia, viduramžių visuomenės teisė buvo korporatyvinė, juridinės atsakomybės vienetu čia buvo korporacija, t. y. įvairūs luominiai ir profesiniai susivienijimai, kurie nepalikdavo žmogaus vieno akistatoje su valstybinės galios mechanizmais, vien iš inercijos arba dėl jėgos pertekliaus automatizmo galinčiais sutrinti minus 1 individo būtį. Korporatyvinės teisės aplinkoje pravartu susiturėti net ir turint perteklinės galios instrumentus, keliant klausimą – ar verta kišti lazdą į širšių lizdą, savo ruožtu išvilktas iš bendruomeninio organizuotumo korporatyvinių formų žmogus neretai praranda tą paskutinį apsaugos ratą, galintį amortizuoti nemotyvuotą valstybės prievartą. Jau jakobinų diktatūra Prancūzijoje tai parodė prikišamai, dar baisiau įvyko kiek vėliau valdžią užgrobus bolševikams kitoje šalyje. Kita vertus, regis, demokratijos praktiniam įgyvendinimui kaip niekas kitas turiningai pasitarnavo konservatyviosios politinės minties adeptai, parodę atsakingą požiūrį į istorinės gyvenimo įvairovės puoselėjimo uždavinį, be visa ko kito, ginantys korporatyvinio bendruomeniškumo vertybes net kraštutinio individualizmo epochoje. Tikras konservatorius neabejotinai žino bent tai, kad idealus trikampis yra įsivaizdavimo dalykas, o ne gyvenimo forma.
Laisvės partijos suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Korporatyvinės teisės reliktiniai pavidalai moderniųjų laikų demokratinės visuomenės teisinėje aplinkoje išlieka universitetų autonomijos pavidalu, taip pat pripažįstant ypatingą profsąjungų statusą, tačiau būtent šeimų korporacija ir apskritai šeimos instituto sureikšminimas yra nė mažiausio reikšmės mūsų laikais nepraradęs valstybės gyvastingumo pagrindas. Kaip turėjau progą priminti praeitą kartą, būtent šeimose buvo išsaugota nepriklausomos Lietuvos atmintis per visas okupacijas https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-po-marso/.
Taigi pagal idėją turėtų būti taip, kad šeimos kaip valstybės pagrindo tvirtybę ir nepažeidžiamumą konservatoriai yra pašaukti saugoti kaip niekas kitas, su ypatingu savo konservatoriško orumo įsisąmoninimo pietetu, tačiau lietuviško kirpimo konservatoriai, vadovaujami Gabrieliaus Landsbergio, pasuko diametraliai priešingu keliu, demonstruodami savo ypatingąją panieką šeimai ir tokiu būdu pastatydami valstybę ant blakstienų. Kas toliau?
Vengrijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės planus uždrausti „propaguoti“ homoseksualumą. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos sostinėje Budapešte pirmadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš naują, pritarimo netrukus galintį sulaukti įstatymą, kuriuo šalyje būtų uždraudžiamas homoseksualumo ar lyties keitimo operacijų „propagavimas“ ar „vaizdavimas“.
Įstatymu iš esmės uždraudžiamos švietimo programos ir LGBT grupių viešumas. Pastarosios palygino naująjį teisės aktą su Rusijoje galiojančiais įstatymais.
Kaip pranešama, į demonstraciją prie Vengrijos parlamento susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Viena iš akcijos organizatorių „Amnesty International“ teigė, kad „tai parodė, jog daugybė žmonių Vengrijoje atmeta homofobiją ir transfobiją bei vyriausybės mėginimą skleisti neapykantą“.
„Kai parlamento nariai rytoj atiduos savo balsą, jie turėtų atminti, kad savo žiaurioje politinėje kampanijoje jie rizikuoja žmonių gyvybėmis“, – sakoma organizacijos pranešime.
Daugelis opozicijos partijų teigė boikotuosiančios balsavimą, tačiau parlamentas, kuriame dominuoja premjero Viktoro Orbano valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „Fidesz“, kuri ir parengė įstatymo projektą, veikiausiai jam pritars.
Pasak protesto organizatorių, įstatymas „smarkiai apribotų“ žodžio laisvę ir vaikų teises.
Jei įstatymas būtų priimtas, šalyje būtų uždraustos tokių kompanijų, kaip „Coca-Cola“ reklamos, nes ši 2019 m. Vengrijoje agitavo už palankumą homoseksualiems asmenims, bei būtų draudžiamos knygos, kuriose „dramatizuojamas“ homoseksualumas.
Televizijos stotis „RTL Klub Hungary“ nurodė, kad tokie populiarūs filmai, kaip „Bridžitos Džouns dienoraštis“, „Haris Poteris“ ir „Bilis Eliotas“ galėtų būti rodomi tik vėlai vakare ir tik su 18+ žyma.
Tai naujausias teisės aktas įstatyminių priemonių serijoje, kuria Vengrijoje neva taikomasi į pedofiliją ir siekiama apsaugoti vaikus ir šeimas.
Praėjusį gruodį Vengrijos parlamentas pritarė priemonių paketui, kuriame įtvirtinamos tradicinės šeimos vertybės ir uždraudžiama tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
Šeimo gynimo maršas – 2021. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sostinėje esančiame Vingio parke surengtaa kontroversiškai vertinamo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šiame renginyje dalyvauti gali iki 7 tūkst. žmonių, tačiau, policijos atstovų teigimu, iš viso į Vingio parką galėjo suplūsti apie 10 tūkst. asmenų.
Į Vingio parką dalyviai vedini mažais vaikais traukė iškėlę trispalves bei vėliavas su įvairių Lietuvos miestų atributika. Dalis piliečių į renginio vietą atsinešė transparantus, kuriuose surašyti lozungai, skelbiantys tradicinių šeimos vertybių svarbą visuomenei ir valstybei. „Tradicinė šeima = stipri tauta“, „Mama ir tėti, ačiū, kad esu“, „Iš santuokos kylanti šeima – pati geriausia vieta augti vaikams“, „Auginsime šeimą – išsaugosime Lietuvą“, „Lietuvi, prikąsk liežuvį, nes gėjai valdo mus“, „Atstatyti katalikišką valstybę“ ir t.t. Retas pilietis pilnėjančiame Vingio parke dėvėjo veido kaukes, saugančias nuo COVID-19 plitimo.
Renginio dalyviams besirenkant, skambėjo ne tik tautinės dainos, bet ir pareiškimai, esą šiuo metu yra iškilusi grėsmė tradicinėms vertybėms, kad bandoma primesti svetimą ir ydingą ideologiją.
Prasidėjus mitingui į susirinkusius kreipėsi pagrindiniai organizatoriai. Po vieno iš organizatorių humoristo Artūro Orlausko pareiškimų apie gausiai susirinkusią minią, ši ėmė skanduoti „Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Renginį vedęs A. Orlauskas ironizavo, kad šį skandavimą turėjo išgirsti ir Seimas.
Artūras Orlauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kažkam ten jau viduriuose nelaimė“, – savo, kaip humoristo sugebėjimus, demonstravo Orlauskas.
Į „maršo“ dalyvius kreipėsi ir vienas iš renginio idėjinių lyderių – buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius. Jis susirinkusiems paaiškino, kodėl ir kaip buvo surengtas mitingas. Pasak jo, mintis surengti „šeimų maršą“ kilo po to, kai Seimo pirmininkei buvo nunešti „parašai“, kad parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius būtų pašalintas iš užimamų pareigų.
Galiausiai jis piktinosi, kad Tarptautinę šeimos dieną lietuviams esą tenka ginti šeimas „nuo totalaus nesusipratimo.“
„Tikiuosi, kad eisite paskui mus, kol mes pastatysime valstybę į normalius pamatus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi organizatorius.
Skambėjo politiniai pareiškimai
Mitingo metu netrūko ir politinių pareiškimų. Į susirinkusius mitingo dalyvius iš scenos kreipėsi „maršo“ idėjų šalininkai. Sakytose kalbose ne tik kalbėta apie tradicinę šeimą ir jos vertybes, tačiau taip pat reikšti ir priekaištai dabartinei valdančiajai daugumai, ketinančiai priimti Partnerystės įstatymą ar ratifikuoti Stambulo konvenciją, piktintasi valdžios arogancija.
Minia audringai plojimais reagavo į pareiškimus, esą dešiniųjų valdžia turi atsitraukti nuo užimtos laikysenos LGBT bendruomenės atžvilgiu.
Kalbėję mitingo dalyviai susirinkusiai miniai tvirtino, kad gerbia prezidentą Gitaną Nausėdą už jo išsakytą nuomonę, o valdančiąją daugumą, jei ši nekeis politinio kurso, „atšauks“ būsimų Seimo rinkimų metu.
„Drąsiai ir atvirai sakome, jei šie įstatymai bus priimti nežiūrint į Lietuvos piliečių nuomonę ar prieštaravimus, mes padėsime kitiems 2024 m. ar anksčiau ateiti į valdžią, Seimą, ir jus atšaukti”, – visuomenininku pristatytas organizatorių vardu teigė Justinas Aleksandravičius.
Maršo dalyviams transliuotas prezidento sveikinimas
Susirinkusiems „maršo“ dalyviams transliuotas šalies prezidento sveikinimas šeimos dienos proga. Vaizdo įraše, kurio klausėsi susirinkę renginio dalyviai, Gitanas Nausėda prakalbo pastaruoju metu visuomenėje trintis keliančiais klausimais. Savo kalbos pradžioje šalies vadovas priminė daug kritikos sulaukusias Prezidentūros užsakytas apklausas.
„Pastarosiomis dienomis girdėjau sakant, kad klausti žmonių nuomonės yra blogai. Neva ne taip supras, arba iš viso nesupras klausimo. Aš galvoju kitaip. Mūsų žmonės nusipelno būti išgirsti ne tik kartą per 4 metus. Mes privalome girdėti jų nuomonę esminiais visuomenės gyvenimo klausimais, nes be to neįmanomi sprendimai demokratinėje valstybėje“, – sakė G. Nausėda ir akcentavo, kaip svarbu yra šeima.
„Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių šiandien renkasi Vilniuje, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą, paramą jai. Prisipažinsiu, šeimų labui mes vis dar padarėme per mažai. Taip, turime vaiko pinigus, vienkartines išmokas, plačiau atveriame švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams. Tačiau jaunos šeimos susiduria su milžiniškomis problemomis derindamos darbą ir vaikų auklėjimą, ypač dabar, kai pandemija baigia išgręžti mūsų kantrybę ir jėgas. Valstybė privalo joms padėti!“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas užsiminė ir apie Partnerystės įstatymą, kuriam priešinasi „šeimos maršo“ dalyviai. G. Nausėdos teigimu, jis, jei reikės, pasinaudos savo, kaip prezidento, galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindas.
„Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę. Sakiau tai per prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – teigė jis, paragindamas savo teises ginti oriai.
„Kelkime ir ginkime savo teises oriai, nežemindami turinčio kitokią nuomonę“, – savo kalboje sakė G. Nausėda.
Dalyviai rinkosi iš visos Lietuvos
Į renginį, kuriame reiškiamas protestas prieš ketinimus priimti Partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją ir pan., gyventojai susirinko iš visos Lietuvos. Kaip ELTA skelbė anksčiau, šeštadienio ryte iš pajūrio pajudėjusi iš kelių šimtų automobilių sudaryta vadinamojo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ kolona, prie jos vis prisijungiant naujiems dalyviams iš įvairių šalies regionų, popietę pasiekė Vilnių. Kaip teigė policijos atstovai, sostinę renginio idėjos palaikytojai pasiekė iš maždaug trijų tūkstančių autotransporto priemonių sudarytoje virtinėje.
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, automobilių kolonai judant per visą Lietuvą buvo užfiksuoti trys eismo įvykiai. Vienas iš jų ryte įvyko netoli Klaipėdos, o du – prie Kauno. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtino policijos atstovai, kadangi renginys vyksta vis dar galiojančių karantininių reikalavimų metu, pareigūnai prižiūri, kaip susirinkę asmenys laikosi karantino režimo taisyklių.
Surengtos oponuojančios akcijos
Prasidėjus renginiui Vingio parke, panašiu metu sostinėje rengiamos ir dar kelios akcijos, oponuojančios „šeimų maršo“ idėjoms. Prie Baltojo tilto surengta akcija, kuriai savivaldybė išdavė leidimą suburti 100 žmonių. Dar dviem akcijoms (iki 25 bei iki 5 asmenų) leidimas išduotas prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Vingio parką.
Laikytis karantininių taisyklių ir saugotis dėl galimybės užsikrėsti COVID-19 penktadienį renginio dalyvius ragino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Be to, politikė neslėpė, kad ganėtinai skeptiškai vertina idėjas, kurias kėlė „šeimų maršo“ organizatoriai. Kaip ir nemaža dalis kitų politikų bei visuomenės veikėjų, I. Šimonytė teigė nemananti, kad valdančiosios daugumos priimti ketinami įstatymai kažkaip gali pakenkti šeimai.
„Tiesą sakant, aš nelabai pažįstų politikų, kurie būtų kažkokiu būdu prieš tradicinę šeimą. Tikrai nuoširdžiai nesu tokių sutikusi“, – teigė ji.
Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Niekas tradicinei šeimai ar apskritai šeimai taip nekenkia kaip pačių žmonių asmeniniai pasirinkimai gyvenime. Paprastai šeimas sugriauna pačių žmonių pasirinkimai daryti kažkokius dalykus ar kažkokių dalykų nedaryti. Tikrai ne seksualinės mažumos, ne tautinės mažumos ir ne kitaip galvojantys žmonės ar kitaip galvojantys politikai“, – žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.
R. Šimašiaus žinutė
Žinutę maršo organizatorių teiginiams apie esą kylančią grėsmę tradicinei šeimai šeštadienį pasiuntė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Vilnius maršo dalyvius pasitiko su užrašu, kad „Vilnius myli visas šeimas“. Toks užrašas šeštadienį įsižiebė Vilniaus mieste esančioje kelio švieslentėje, o miesto meras R. Šimašius nuotrauka su juo pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros įraše.
Tačiau renginio organizatoriai yra įsitikinę priešingai. Jie tvirtina, kad jaučiasi puolami „genderistinės propagandos“ ir kad dėl valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų iškilo grėsmė tradicinei šeimai bei tradicinėms vertybėms.
Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.
Reaguodamas į blogėjančią LGBTIQ asmenų teisių padėtį Lenkijoje, Vengrijoje ir kitose ES šalyse, Europos Parlamentas (EP) paskelbė Europos Sąjungą LGBTIQ asmenų laisvės erdve.
„LGBTIQ asmenys visoje ES turi naudotis laisve gyventi ir viešai rodyti savo seksualinę orientaciją bei lytinę tapatybę nesibaimindami dėl šių priežasčių susidurti su nepakanta, diskriminacija ar persekiojimu“, – skelbia EP. Jo nariai priduria, kad „visais valdžios lygmenimis visoje ES veikiančios institucijos turėtų ginti ir skatinti visų asmenų, įskaitant LGBTIQ asmenis, lygybę ir pagrindines teises, taip pat visapusiškai užtikrinti jų teises“. EP rezoliucijoje pažymima ir tai, kad „prieš LGBTIQ asmenis nukreipta neapykantos retorika ir nusikaltimai turėtų būti visapusiškai ištirti“, o „prireikus už juos turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn“.
EP informacijos biuras Lietuvoje praneša, kad ši rezoliucija ketvirtadienį patvirtinta 492 EP nariams balsavus už, 141 – prieš ir 46 susilaikius. Tai europarlamentarų atsakas į bandymus tam tikruose Lenkijos regionuose bei savivaldybėse paskelbti „laisvas nuo LGBT ideologijos“ zonas, taip pat į išpuolius prieš LGBTIQ asmenis kitose ES šalyse. EP nariai pabrėžia, kad LGBTIQ bendruomenė Lenkijoje susiduria su vis didėjančia diskriminacija, ir piktinasi dėl to, kad neapykantos retorika sklinda ir iš valdžios institucijų bei išrinktų pareigūnų, įskaitant šalies prezidentą, taip pat iš vyriausybei palankios žiniasklaidos. Europarlamentarai smerkia LBGTIQ teisių aktyvistų sulaikymą, taip pat išpuolius prieš LGBTIQ eitynes ir draudimus jas rengti.
Europos Komisija jau atmetė Lenkijos miestų, pasiskelbusių „laisvomis nuo LGBT ideologijos“ zonomis, pateiktus prašymus skirti ES finansavimą pagal miestų partnerystės programą. Europarlamentarai ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių siekiant apsaugoti LGBTIQ asmenų teises Europoje, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ES sutarties 7 straipsnį bei neseniai priimtą reglamentą dėl ES biudžeto apsaugos. Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Rezoliucijoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios situacijos Vengrijoje. Pernai lapkritį Vengrijos miestas Nadkata priėmė rezoliuciją, kuria draudžiama „skleisti ir skatinti LGBTIQ propagandą“. Praėjus mėnesiui, Vengrijos parlamentas priėmė konstitucijos pakeitimus, kuriais LGBTIQ asmenų teisės dar labiau apribojamos, nepripažįstamas pats faktas, jog yra translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų, ir ribojama jų teisė į šeimos gyvenimą.
Grėsmė LGBTIQ asmenų teisėms pastebima ir Latvijoje, pažymi EP. Šių metų sausį Latvijos parlamentas pradėjo nagrinėti konstitucijos pakeitimą, kuriuo siekiama apriboti išplėstą šeimos sąvoką, nurodytą Konstitucinio Teismo (KT) nutartyje. KT pripažino, kad Latvijos darbo įstatymas turi būti taikomas įvairiems šeimos modeliams, ir įpareigojo šalies parlamentą užtikrinti tos pačios lyties asmenų porų teises bei apsaugą.
Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vengrijos parlamentarai antradienį patvirtino LGBT bendruomenei nepalankių priemonių paketą, tai dar vienas Vengrijos valdžios žingsnis, siekiant apginti „tradicines vertybes“.
Vienas iš įstatymų, kurį patvirtino premjero Viktoro Orbano vyriausybei ištikimi parlamentarai, draudžia tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikų. Pagal įstatymą, įsivaikinti gali tik susituokusios poros.
Išimtis iš įstatymo turės patvirtinti šeimos reikalų ministras.
Parlamentarai taip pat patvirtino Konstitucijos keitimą. Naujas variantas skelbtų, kad „mama yra moteris, tėvas yra vyras“.
Vyriausybė šiuos pakeitimus aiškino tvirtindama, kad „dėl naujų Vakarus apėmusių ideologinių procesų“ reikia „saugoti vaikus nuo galimos ideologinės ar biologinės įtakos“.
Dar vienas Konstitucijos pakeitimas „užtikrina, kad vaikai bus auklėjami, remiantis Vengrijos krikščioniška kultūra“.
Leiskite pacituoti BNS pranešimą ištisai, nes čia yra kaip tik tas atvejis, kai iš dainos žodžių neįmanoma išmesti. Dar daugiau, – norėčiau kursyvu paryškinti šią žinutę, nes, kaip atrodo, čia skelbiama apie naujųjų istorinių laikų pradžią.
Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio kandidato į Seimą įžeidžiamų pasisakymų apie LGBT žmones per nacionalinio transliuotojo LRT eteryje vykusius debatus, BNS ketvirtadienį patvirtino prokuratūros atstovė.
Policija iš pradžių buvo atsisakiusi pradėti tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo Lietuvos liaudies partijos kandidato Pranciškaus Valicko pasisakymuose, bet šį sprendimą pakeitė prokuroras Justas Laucius.
Prokuroras nusprendė, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo „negalima padaryti vienareikšmiškos išvados“, kad pasisakymais nebuvo kurstoma neapykanta, BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Skundą teisėsaugai kitą dieną po debatų pateikė Laisvės partijos kandidatai į Seimą Tomas Vytautas Raskevičius ir Evelina Dobrovolska. Jie abu buvo išrinkti į parlamentą.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą, jos teigimu, pareigūnai nenurodė priežasčių.
Rugsėjo 23 dieną LRT studijoje vykusių debatų metu P. Valickas homoseksualius žmones vadino „pederastais“, „iškrypėliais“, teigė, kad jei jiems bus leidžiama įsivaikinti vaikus, jie „galės juos kankinti, išnaudoti, žaginti“ ir tvirtino, kad tokiu būdu bandoma prastumti „pedofilijos organizavimą“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar diskriminuoti grupę žmonių ar jai priklausantį žmogų, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos liaudies partija Seimo rinkimuose surinko mažiausiai balsų iš visų partijų – 0,25 proc. P. Valickas į Seimą nebuvo išrinktas https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1275119/prokuratura-pradejo-tyrima-del-kandidato-i-seima-pasisakymu-lrt-eteryje-apie-lgbt-zmones.
Niekaip negaliu įsidėmėti žmonių, padavusių šį skundą, pavardžių, tačiau jie lengvai atpažįstami vizualiai: tai tas pats vyrukas, kuris skelbiasi esantis profesionaliu gėjumi, o moterį nesunku identifikuoti pagal tatuiruotę ant krūtinės. Žinia, ši moteris su tatuiruote ant krūtinės yra laikoma kandidate į Teisingumo ministrus.
Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.
Apie homoseksualus reikėtų kalbėti tik gerai arba nieko, o tie, kurie įsidrąsinę yra bandę paatvirauti šia tema interneto tyruose, gerai žino, kad už šiurkščią nuomonę apie netradicinės lytinės orientacijos personažus policija atima kompiuterį ir uždeda piniginę baudą. Kita vertus, siūlau stabtelėti, įkvėpti oro ir susivokti, kad gyvename didelio kultūrinio perversmo išvakarėse, nes pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisminis persekiojimas pradedamas dėl išsakytos oficialių politinių debatų metu visuomeninio transliuotojo eteryje nuomonės. Kaip dabar išaiškėjo, politinės nuomonės rinkimų debatų metu rubrika neapsaugo nuo cenzūros kišimosi ir policinio persekiojimo.
Laisvės partija dar neapšilo kojų valdžioje, o jau rodo savo iltis. Kas bus po metų kitų, jeigu įvykiai rutuliosis tokiu tempu; ar nereikės, tarkime, heteroseksualų poroms muštis į krutinę ir atsiprašinėti valstybės dėl savo politiškai nekorektiškų seksualinių papročių? Teisybės dėlei reikia pastebėti ir tai, kad užpakalio temą politiškai sureikšmino Laisvės partija, o Liaudies partija pasivadinę nevykėliai savo ruoštu sureagavo į tokį dalyko supolitinimą pernelyg liaudiškai…
Nenuostabu, kad teisminiam persekiojimui šioje istorijoje žalią šviesą uždegė bebaimis prokuroras Justas Laucius, andai ilgai mūčijęs, (jeigu nemeluoja to meto spauda, net su Putino emisarų pagalba) tokią Eglę Kusaitę. Kaip atrodo bent man, prokuroras J.Laucius dėl savo karjeros galėtų padaryti viską, net įsisūnyti ar įsidukrinti homoseksualų šeimoje.
Jeigu prisimenate, Didžiosios Britanijos popmuzikos žvaigždė Eltonas Johnas su savo parteriu Davidu Furnishu krykštavo ant kiekvieno kampo, kad neva tuoj, jau tuos įsisūnys nuostabų berniuką iš Afrikos. Tačiau – neišdegė, tikriausiai neleido tarnybos. Neabejoju, kad pažangiosios vaiko teisių apsaugo tarnybos Lietuvoje pirmai progai pasitaikius surengtų parodomąsias našlaičių įvaikinimo homoseksualų šeimose akcijas.
Neslepiantis savo homoseksualios orientacijos garsusis prancūzų filosofas Michelis Foucault daugiatomiame veikale Seksualumo istorija aptaria ir masinį pavidalą senovės Graikijoje įgijusį pederastijos reiškinį. Garbė šiam autoriui, nes jis nevynioja nieko į vatą, detaliai nusakydamas vaikų tvirkinimo arba, kaip rašoma, meilikavimo berniukams senovės Graikijoje subkultūros ypatybes.
Sokratas yra pirmasis iš žinomų to laikmečio žmonių, pasisakęs prieš gėdingą pederastijos reiškinį, tvirtinęs, kad tokie meilikautojai, t. y pederastai yra vilkai ėriuko kailyje.
Dar baisiau būtų, jeigu tokie meilikautojai apsigobtų dar ir teisingumo mantija.
Ar sakote, kad pederastija ir homoseksuali vyrų tarpusavio meilė yra visiškai skirtingi dalykai? Jūs esate absoliučiai teisūs, nežiūrint net tos detalės, kad užpakalis, duotas žmogui tuštintis, aptariamais atvejais yra labai panašiai traktuojamas kaip lytinio tenkinimo ar pasitenkinimo organas.
Prof. habil dr. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narė A. Armonaitė, pavartojo kolegos parlamentaro atžvilgiu žodžius – „šūdo gabalas“ . Pasak Seimo etikos ir procedūrų komisijos, gerb. A. Armonaitė šiuo poelgiu nepažeidė valstybės politikų elgesio kodekso.
Net pirmo kurso pedagogikos, psichologijos bei socialinio darbo studentas žino, kad, esant poreikiui, privalu kritikuoti būtent poelgį, bet ne žmogų. Žmogaus orumas neliečiamas. Net Niurnbergo procese į nacistinius nusikaltėlius ir moralinius išsigimėlius kaltintojai bei teisėjai kreipėsi šaltu, bet formaliai pagarbiu „Jūs“. Niekas nieko neįžeidinėjo ir juolab nešūdino.
Kažką panašaus darė nebent tik bolševikų generalinis prokuroras A. Višinskis garsiųjų teisminių procesų metu 1936-1938 m. Parodomuosius procesus organizavo J. Stalinas ir nuteisė buvusius bendražygius leniniečius, kurie ilgainiui tapo Stalino politiniais oponentais, myriop. Proceso metu kaltinamuosius vadino „pasiutusiais šunimis“, „imperializmo samdiniais“, „padugnėm“ ir pan. Fabrikuose valdžia suorganizavo kupinus rūstybės masinius darbininkų mitingus, kurie reikalavo mirties bausmės išsigimėliams…
Kadaise medijos pranešė, kad Šiaulių Vyskupas E. Bartulis aplankė kameroje iki gyvos galvos nuteistą vaikžudę motiną A. Bružaitę. Nežinia, apie ką ekscelencija kalbėjo su nuteistąja. Žinau tik vieną, jos tikrai nešūdino…
Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kito žmogaus poelgis tikrai nesuteikia teisės blogai, nedorai elgtis mums patiems. Tokia elgsena – pasaulėžiūrinės, netgi civilizacinės tapatybės dalis. Elementarios etikos normos A. Armonaitei nežinomos. Pasirodo, nesuprantamos jos ir kolegialiam organui – Seimo komisijai. Kuriama ir įtvirtinama dvigubų, trigubų standartų moralė. Pabandytų kas nors Lietuvoje viešai pašūdinti LGBT aktyvistus, turėtų baudžiamąjį teistumą. Jei tai padarytų parlamentaras, padėtų mandatą. Dėl to pati A. Armonaitė ant bėgių atsigultų.
Pasirodo, šūdinti kitus galima ir netgi reikia. Kai kam tai netgi moralinis žygdarbis. Tik privalu tinkamai pasirinkti taikinį. Jei pasirinkimas politkorektiškas, šūdink VISUS iki užkimimo, iki apsiputojimo, kol dantų protezas iškris… LR Seimas, jo garbi Etikos ir procedūrų komisija tokį elgsenos modelį įteisino, pavertė elgesio norma.
Tiesą sakant, visi supranta, kad beviltiškai apsidergė pats Seimas ir jo iškili narė, moralinis ir ideologinis veidas – parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Lenkija turi imtis „ryžtingų veiksmų“ dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neskirti ES miestų partnerystės programos lėšų šešioms Lenkijos miestų savivaldybėms, kurios priėmė prieš LGBT nukreiptas rezoliucijas, pareiškė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.
Už lygybę atsakingą eurokomisarė Helena Dalli tviteryje teigė, kad EK atmetė Lenkijos miestų prašymus skirti lėšas, nes „ES vertybės ir pagrindinės žmonių teisės turi būti gerbiamos valstybėse narėse ir valstybinių institucijų“.
EK atstovas Adalbertas Jahnzas atsisakė įvardyti, kurių miestų prašymai gauti finansavimą buvo atmesti, nes EK esą neatskleidžia informacijos apie nesėkmingas programos paraiškas.
Z. Ziobro teigimu, dėl tokio „neteisėto spaudimo ir neteisėtų Europos Komisijos veiksmų, Lenkijos Vyriausybės pareiga yra ginti savivaldybes“. Vaivorykštės spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Ginsime teisę nuo neteisėtų ES veiksmų, kad apsaugotume teisinę valstybę“, – teigė Z. Ziobro.
Iki šiol apie 50 Lenkijos miestų ir miestelių savivaldybių, daugiausia šalies pietryčiuose, priėmė teisiškai neįpareigojančias rezoliucijas, nukreiptas „prieš LGBT ideologiją“. Šie sprendimai susilaukė prieštaringo vertinimo tiek Lenkijos viduje, tiek ir užsienyje.
Dar 40 savivaldybių priėmė panašias rezoliucijas, kuriose tiesiogiai neminima LGBT santrumpa, tačiau pasisakoma už „santuokos kaip vyro ir moters sąjungos apsaugą“ ir „vaikų apsaugą nuo moralinio sugedimo“.
Andrzejus Duda siūlo į Konstituciją įtraukti draudimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti. EPA-ELTA nuotr.
Likus mažiau nei savaitei iki antrojo Lenkijos prezidento rinkimų turo, perrinkimo siekiantis Andrzejus Duda pateikė parlamentui Konstitucijos pataisą, pagal kurią būtų uždrausta tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti.
Pirmadienį A. Duda pasirašė Konstitucijos pataisų projektą, kuris perduotas svarstyti parlamentui.
Pasak A. Dudos, tokia pataisa padėtų geriau pasirūpinti vaikų saugumu ir gerove.
Kad pataisa įsigaliotų, jai turi pritarti du trečdaliai Seimo narių ir absoliuti dauguma Senato narių. Tiesa, dabartiniame politiniame Lenkijos kontekste šias sąlygas įgyvendinti būtų gan sudėtinga.
A. Duda siekia perrinkimo antrai 5 metų kadencijai, pagrindiniai jo rinkimų kampanijos akcentai – socialinės išmokos nepasiturintiems ir konservatyvus požiūris socialiniais klausimais.
A. Duda kuria tradicinių šeimos vertybių gynėjo įvaizdį ir pasisako prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) bendruomenės asmenų santuoką ar civilinę partnerystę.
A. Dudos konkurentas antrajame rinkimų rate yra liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris taip pat pasisako prieš galimybę tos pačios lyties asmenims įsivaikinti, tačiau anksčiau jis pasisakė už vienalyčių porų santuokas.
Sekmadienį vyks antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas. Rinkėjų apklausos lengvos pergalės nežada nei vienam iš politikų, tačiau kiek daugiau rinkėjų simpatijų šiuo metu tenka dabartiniam prezidentui A. Dudai.
Likus savaitei iki prezidento rinkimų antrojo turo, dabartinis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda pareiškė sieksiąs Konstitucijos pataisų, kurios uždraustų tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus, informuoja naujienų agentūra dpa.
Įstatymo projektas parlamentui bus pristatytas pirmadienį.
Liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafal‘as Trzaskowski‘s, A. Duda‘os oponentas rinkimuose, taip pat nepritarė idėjai, kad tos pačios lyties asmenys galėtų įsivaikinti vaikus.
Tuo metu Lenkijos parlamentaras Krzysztof‘as Smiszek‘as, LGBT teisių aktyvistas, sukritikavo prezidentą dėl tokių apribojimų. Pasak jo, parlamente pritrūks balsų Konstitucijos pakeitimams, kurie pateikti manipuliuojant žmonių baimėmis ir siekiant primityviu būdu mobilizuojant rinkėjus vaikantis balsų.
Naujausios apklausos rodo, kad A. Duda yra kitą savaitgalį įvyksiančių rinkimų favoritas ir gali laimėti surinkęs 50,9 proc. balsų.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova sukritikavo Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą už seksualines mažumas diskriminuojančią retoriką rinkimų kovoje. „Tikrai liūdna, kad šiuolaikinėje Europoje aukšto rango politikai dėl potencialios politinės naudos užsipuola mažumas“, – sakė ji pirmadienį Europos Parlamento komitete, tačiau konkrečiai A. Dudos neįvardijo.
Valdančiosios konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatas A. Duda šeštadienį viename rinkimų kampanijos renginyje Žemutinėje Silezijoje, turėdamas omenyje lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius (LGBT), sakė: „Mus mėgina įtikinti, kad tai žmonės.
Tačiau tai tiesiog ideologija“. Komunistų valdymo metais vaikams mokyklose į galvą buvo kalama komunistinė ideologija, o dabar, anot A. Dudos, tai mėginama daryti su seksualinių mažumų ideologija. „Tai toks neo-bolševizmas“, – pridūrė prezidentas.
A. Dudos žodžius sukritikavo ir Lenkijos ombudsmenas žmogaus teisių klausimams Adamas Bodnaras. „Nėra jokių aplinkybių ir jokios rinkimų kampanijos, kuri galėtų pateisinti vienos visuomenės grupės nužmoginimą ir homofobišką retoriką“, – sakė jis pirmadienį. A. Bodnaras paragino atsisakyti atskirties ir neapykantos kalbos.
Kitame rinkimų kampanijos renginyje A. Duda pirmadienį Liubline vėl gynė savo poziciją. Jis esą sulaukia kritikos šalyje ir užsienyje už tai, jog nenori, kad į mokyklas patektų medžiaga, kuri iškreiptų vaikų moralės supratimą.
A. Duda savos pasisakymais, viena vertus, taikosi į konservatyvų, katalikiškų PiS rinkėjų ratų, antra vertus – į pavojingiausią jo varžovą rinkimuose, Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, kuris aktyviai remia LGTB judėjimą.
Pirmąjį homoseksualų paradą Lenkijos Balstogės mieste šeštadienį aptemdė smurtas. Grupė chuliganų 800 eitynių dalyvių apmėtė akmenimis, petardomis ir buteliais, pranešė policija. Buvo užpulti ir pareigūnai, saugoję paradą.
Tai buvo pirmas kartas Balstogėje Lenkijos šiaurės rytuose, kai žmonės išėjo į gatves demonstracijoje už lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teises. Dalyviai mojo vaivorykštės spalvos vėliavomis ir raikė rankose plakatus su užrašais „Meilė nėra nuodėmė“.
Katalikiškos ir nacionalistinės grupuotės Balstogėje surengė 40 priešiškų mitingų.
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis balandį homoseksualus pavadino „grėsme“ šaliai.
Kubos policijos pajėgos išvaikė nesankcionuotas LGBT eitynes Havanoje. EPA-ELTA nuotr.
Kubos policija šeštadienį išvaikė nesankcionuotas eitynes už LGBT teises sostinėje Havanoje. Eitynės buvo surengtos kaip alternatyva vyriausybės sankcionuotam gėjų teisių paradui, kurį miesto valdžia vis dėlto atšaukė anksčiau šią savaitę.
Eitynių dalyviai, šaukdami „Taip, mes galime!“, mojuodami vaivorykštės spalvos vėliavomis ir laikydami plakatus su užrašais „Įvairi Kuba“, pražygiavo vos 400 m viena pagrindinių Havanos gatvių iki tol, kol policija išvaikė susirinkusiuosius.
Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių teisių aktyvistai, kurių buvo apie 100, protestavo dėl parado prieš homofobiją atšaukimo. Paradą pastaruosius 10 metų organizavo Nacionalinis lytinio švietimo centras, pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai.
Spalvingas paradas padėdavo pradėti švietimo veiklą, mokant žmones apie homofobiją ir transfobiją, kurios vyksta nepriklausomai nuo jokių mitingų.
Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, mažiausiai trys eitynių dalyviai, nepaklausę policijos pareigūnų reikalavimų išeiti, buvo sulaikyti.
Laydelis Alfonso, 31 m. amžiaus padavėjas, žygiavęs su sidabrine veido kauke ir nešinas vaivorykštės spalvos vėliava, buvo nuliūdęs dėl to, kad policija išvaikė eitynių dalyvius.
„Nemanau, kad tai teisinga, nes mes nedarėme nieko blogo“, – AFP sakė vyras.
Pirmą kartą Kuboje, kur valdžia griežtai kontroliuoja daugelį gyvenimo sričių, eitynės buvo suorganizuotos pasitelkus socialinius tinklus.
Nacionaliniam lytinio švietimo centrui vadovauja parlamentarė Mariela Castro, buvusio prezidento Raulio Castro duktė, kuris, net ir būdamas 87 m. amžiaus, vis dar yra pirmasis valdančiosios komunistų partijos sekretorius.
Anksčiau šią savaitę centras paskelbė, kad planuotos oficialios eitynės yra atšaukiamos dėl neatskleistų „naujų įtampų tarptautiniame ir regioniniame kontekste“. Centras paragino žmones gerbti valdininkų raginimus laikytis taisyklių.
„Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo į 37 vietą, bet homofobija mokyklose klesti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas rodo, kad tai – didžiulė problema. „Oi oi oi, kokia didelė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „LGBT žmogaus teisių situacija Lietuvoje: tarp „draudimų kultūros“ ir progreso“ teigė Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Pasak kalbėtojo, gyvenimas Lietuvoje gerėja. „Žinau, kad greitai išvažiuosime su vaivorykštiniu autobusu, žygiuosim Rygoje per eitynes su savo broliukais. Bet šiandien – proga paminėti kasmetinį „Vaivorykštės indeksą“, kuriame matysime įdomių dalykų“, – sakė V. Simonko.
Lietuva šiame indekse pakilo iš 39 į 37 vietą. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovui tai atrodo žingsnis į priekį, turint omenyje draudimų kultūrą Lietuvoje. „Esame geresni už latvius, lenkus, šiek tiek atsiliekam nuo estų“, – komentavo V. Simonko.
Tačiau homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose rodo, kad dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų kyla kone kiekvienam jaunuoliui, ir tai negali nekelti nerimo.
Pasak Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos koordinatorės Eglės Kuktoraitės, 2017 metų vasarą atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 14-18 metų moksleiviai, parodė, kad beveik pusė LGBT jaunuolių jaučiasi nesaugiai mokyklose dėl savo seksualinės orientacijos, tik 5 proc. jų teigė nesusidūrę su homofobinėmis apraiškomis.
Traumuojamas patirtis moksleiviai priversti išgyventi vieni, nes pedagogai nežino, kaip reaguoti į homofobines patyčias, maža to, patys neretai prie jų prisideda. 90 proc. LGBT moksleivių planuoja emigruoti į užsienį, nors įstatymiškai diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra draudžiama.
Vienas aktualiausių klausimų LGBT bendruomenei – partnerystė, kuri blokuojama. Taip trečiadienį pristatydama Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją skirtą spaudos konferenciją teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Aušrinė Armonaitė.
Parlamentarei akivaizdu, kad daugėja Seimo narių, kurie šią mintį palaiko, bet jų nepakanka laukiamam pokyčiui.
Kita A. Armonaitės minėta problema – lyties keitimo reguliavimas, kuris šiuo metu įgyvendinamas per teismų sprendimus, suteikiančius galimybę legaliai pasikeisti lytį žmonėms, išgyvenantiems vidines dramas.
„Tačiau lyderystės šioje temoje Sveikatos apsaugos ministerija nerodo. Priešingai. Ir kai susidaro lyderystės vakuumas, Seime sklando iniciatyva uždrausti lyties keitimą. Šioje kadencijoje draudimai populiarūs“, – sakė A. Armonaitė.
Kaip pridūrė Seimo narė, visą šią savaitę Lietuvoje vyksta Vaivorykštės dienos. „Jos tampa ne vien politiniais debatais, bet ir švente. Mano nuomone, tai labai gerai“, – sakė Seimo narė, primindama, kad trečiadienio vakarą Vilniaus centre atidaroma pirmoji vaivorykštinė pėsčiųjų perėja.
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas V. Simonko dėkojo A. Armonaitei už moralinę paramą, kurios LGTB kartais trūksta. „Tokia spaudos konferencija Seime – trys žingsniai į priekį“, – sakė V. Simonko.
Socialiniai tinklai Facebook, ir šiaip jau puolami kritikų už jų vaidmenį skleidžiant melagingą informaciją per 2016 metų rinkimus JAV, pranešė, kad tuo laikotarpiu Rusijos propagandistai, matyt, masiškai pirko ir mokamą reklamą jų erdvėje.
Nejaugi ir vėl pasidarbavo „trolių ferma“ iš Sankt Peterburgo? Kaip tas atradimas paveiks federalinį „Rusijos pėdsakų“ tyrimą? – rašo žiniasklaida.
„Trečiadienį Facebook atstovai tyrimą atliekantiems kongresmenams pareiškė aptikę, kad per rinkimų kampaniją JAV socialiniai tinklai pardavinėjo reklamą kažkokiai abejotinai rusų kompanijai, kuri rinkosi rinkėjus kaip tikslinę auditoriją“, – rašo The Washington Post.
Informuoti šaltiniai leidiniui papasakojo, kad Facebook bendradarbiai pasekė reklamos pardavimą iš viso už 100 tūkstančių dolerių iki pat rusų „trolių fermos“, kuri anksčiau prastumdavo būtent Kremliaus propagandą.
Anot įrašo, padaryto Facebook saugumo direktoriaus Alekso Steimoso tinklaraštyje, „didelė dalis reklaminių medžiagų, matyt, buvo skirta sustiprinti atgarsį į plataus ideologinio spektro socialinius ir politinius raginimus – nuo LGBT iki tarptautinių problemų, imigracijos ir teisės nešiotis šaunamąjį ginklą“.
„Išaiškėjo, kad 3,3 tūkst. medžiagų „skaitmeniniai pėdsakai“ vedė į Rusijos kompanijas. Paskui Facebook‘o darbo grupės aptiko 470 įtartinų ir, tikriausiai, apgaulingų paskyrų bei puslapių Facebook‘e, kurie, jų nuomone, buvo palaikomi iš Rusijos, buvo susiję su šia kompanija ir dalyvavo reklaminių medžiagų sklaidoje“, – rašo laikraštis.
Leidinys cituoja neįvardijamą Facebook‘o bendradarbį: „Yra įrodymų, kad kai kurios tos paskyros susijusios su „trolių fabriku“ Sankt Peterburge, kuris vadinamas „Interneto tyrimų agentūra“, nors mes neturime būdo, kaip tai patvirtinti iš nepriklausomų šaltinių“.
„Interneto tyrimų agentūros“ veikla ir anksčiau traukė dėmesį, – sakoma straipsnyje. – Buvę bendradarbiai, įrašuose internete ir interviu žiniasklaidoje pasakoję apie savo patirtį kompanijoje, pareiškė, kad jų darbas buvo kurti suklastotas paskyras Twitter‘yje ir Facebook‘e ir naudoti jas Kremliui palankiai propagandai skleisti“.
„Sausio mėnesio neįslaptintame pranešime JAV žvalgybos bendrija pateikė išvadą, kad „Interneto tyrimų agentūros“ tikėtinas finansininkas – tai „vienas iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų, susijęs su Rusijos žvalgyba“, – cituoja autoriai.
Facebook kompanijoje manoma, kad Rusija išleido 100 tūkst. dolerių reklaminiam plotui įsigyti socialiniuose tinkluose, kad darytų įtaką JAV vidaus politikai, rašo vokiečių Der Spiegel.
Socialiniai tinklai Facebook
Daugumoje skelbimų tiesiogiai neminimi rinkimai ar kandidatai, tačiau „jų turinys buvo nutaikytas stiprinti susiskaldymą tokiais klausimais, kaip skirtingų etninių grupių santykiai, migracija, teisė turėti ginklą“. Apie ketvirtadalis visų skelbimų buvo platinami tik tam tikruose regionuose.
Balandžio mėnesį Facebook pareiškė, kad socialiniai tinklai buvo panaudoti politiniams tikslams, o dabar įtarimas, kad tai darė išeiviai iš Rusijos, dar labiau sustiprėjo.
Rinkimų kampanijos laikotarpiu Facebook‘as buvo kaltinamas, kad jis nepakankamai priešinasi, kai per suklastotas naujienas bei propagandą manipuliuojama visuomenės nuomone, primena Der Spiegel.
„Trečiadienį Facebook pripažino, kad aptiko įrodymų, peršančių mintį, jog 2016 metų rinkimų (JAV) laikotarpiu Rusijos propagandistai pirko mokamos reklamos jos plotmėje“, – rašo Vice News. Bet mes dar nesusidarėme viso įvykių vaizdo, rašo žurnalistai Nojus Kalvinas ir Aleksas Tompsonas.
Anot pranešimo spaudai, kurį išplatino Facebook saugumo direktorius Aleksas Steimosas, kompanija išsiaiškino, jog nuo 2015 metų birželio iki 2017 gegužės 470 „suklastotų rusiškų paskyrų bei puslapių“ išleido 100 tūkst. dolerių, kad patalpintų Facebook‘e apie 3 tūkst. reklaminių medžiagų. Maždaug ketvirtadalis medžiagų turėjo „geografinį taikinį“, o apie 2,2 tūkst., kurių vertė apie 50 tūkst. dolerių, „potencialiai buvo susijusios su politika“.
Tačiau Facebook nepateikia konkrečių reklaminių medžiagų, kurias už pinigus patalpino numanomi rusai, nurodo leidinys. Tai reiškia, kad neįmanoma išanalizuoti, kaip tie atradimai paveiks JAV federalinės valdžios vykdomus tyrimus, ar tos reklamos patalpinimas prieštaravo Amerikos įstatymams ir ar reikia laukti naujų paviešinimų.
„Steimosas ir Facebook pareiškė: nors jie neturi aiškių įrodymų, kad reklaminės medžiagos buvo įsigytos rusų, jie mano, jog reklamą pirko „Interneto tyrimų agentūra“ – „trolių ferma“, įsteigta Rusijos vyriausybės melagingoms žinioms ir propagandai platinti socialiniuose tinkluose“, – sakoma straipsnyje.
Bet ar buvo pažeistas įstatymas, draudžiantis užsieniečiams investuoti pinigus į poveikį rinkimams JAV? Kol Facebook nepaviešins reklamos, teks pasikliauti Alekso Steimoso žodžiais.
Teisės specialistas Rikas Heizenas tinklapyje pažymėjo: „Jei reklama Facebook‘e paprasčiausiai kaitino aistras ginklo tema, bet neminėjo, pavyzdžiui, Trumpo, nors turėjo skatinti Trumpo išrinkimą, ar gali tokia reklama būti neteisėta? Tai sudėtingesnis klausimas“.
Facebook nesutiko atsakyti, ar rusų agentai pirko reklamą tiesiogiai, ar per tarpininką.
Internetiniai troliai
„Taip pat lieka klausimas, ar Trumpo rinkimų štabui artimi asmenys davė nurodymus rusų agentams, į kokius geografinius taškus nukreipti reklamą“, – pažymi autoriai. Pasak jų, tą versiją savo tyrimuose svarsto Amerikos kongresmenai ir gal specialusis prokuroras Miuleris.
„Pateikęs naujus rusų kišimosi į 2016 metų rinkimus įrodymus, Facebook trečiadienį pranešė, kad jis aptiko prieštaringos reklamos už bendrą 100 tūkst. dolerių sumą, susijusios su aštriais klausimais, kurią apmokėjo abejotina Rusijos kompanija, susijusi su Kremliumi“, – rašo The New York Times.
Pasak Facebook saugumo skyriaus vadovo Alekso Steimoso pranešimo kompanijos tinklaraštyje, „didžioji dalis iš 3 tūkst. reklaminių pranešimų nesusiję su konkrečiais kandidatais, o buvo orientuota į prieštaringus socialinius klausimus, tokius, kaip rasiniai, gėjų teisės, ginklo kontrolė ir imigracija“. Facebook bendradarbiai pareiškė, kad suklastotos paskyros buvo sukurtos kompanijos „Interneto tyrimų agentūra“, kuri žinoma, kad naudoja „trolių“ paskyras publikacijoms socialiniuose tinkluose ir komentarams naujienų portaluose.
„Tas demaskavimas papildo liudijimus apie plačią Rusijos kampanijos įtaką, kurios tikslas, kaip apibendrino Amerikos žvalgybos tarnyba, buvo pakenkti Hilari Klinton ir paremti Donaldą Trumpą rinkimų metu“, – rašo laikraštis.
