Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje antradienį išlydėti Lietuvos kariai, išvykstantys į Afganistane NATO vykdomą tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ ir į JAV vadovaujamą tarptautinę misiją Irake „Įgimtas ryžtas“.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
2017.07.04; 16:32
Šis teiginys yra įrašytas į Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Eiliniam Lietuvos piliečiui šie žodžiai daugiau suprantami kaip įsipareigojimas ginti valstybę. Atnaujinus privalomąją karo tarnybą, Lietuvos piliečiai atlieką savo konstitucinę pareigą bei tampa savotišku valstybės saugumo garantu. Karybos ekspertams ar šiaip plačiau besidomintiems karyba, vaizdas apie šalies gynybą yra suprantamas žymiai plačiau ir giliau.
„Šaltojo karo“ laikotarpiu viskas atrodė paprasčiau, buvo „geležinė uždanga“ – riba tarp rytų ir vakarų. Buvo dvi ideologijos, du pasauliai, žinojome kiek, kur, kokios ir kieno yra ginkluotosios pajėgos. Tiek rytuose, tiek vakaruose buvo sukurti mobilizaciniai planai, kurie galėjo būti aktyvuoti prasidėjus karo veiksmams ar naudojami kitokios grėsmės akivaizdoje. Ne tikėtas, bet ilgai lauktas, SSRS žlugimas vakarų pasaulį šokiravo, bet nuteikė optimistiškai, nes dauguma patikėjo, jog ateis kita, taikos era.
Prasidėjo masinis nusiginklavimas bei karinių pajėgumų mažinimas. Daugelį metų kurti ir pratybomis suderinti mobilizaciniai planai buvo primiršti ir atidėti ateičiai. Pradėjo plėstis NATO blokas, suteikiantis daugiau saugumo ir pasitikėjimo postkomunistinio bloko šalims. Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja, darė taikios, norinčios permainų ir nusilpusios šalies įvaizdį.
Praėjus dešimtmečiui, Rusijos socialinis-politinis valdymo modelis ėmė keistis. Pradėjus Rusiją valdyti V. Putinui, šalies demokratizacijos vystymosi procesai beveik sustojo, nes Rusija beveik visada buvo autokratinio valdymo „gerbėja“. Susiklosčius palankioms ekonominėms sąlygoms ir sukaupusi nemažas sumas pinigų už dujas bei naftą Rusija puolė vėl ginkluotis ir dairytis, „ką čia nuskriaudus.“
Buvusi carinė ir SSRS imperija Rusija vėl užsimojo tapti didžia ir galinga valstybe, kurios visi bijotų. Tik po Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą vakarai suprato, jog per anksti buvo pasitikėta „gera Rusijos valia“. Imperines Rusijos užmačias geriausiai supranta buvusios SSRS respublikos, ypač Baltijos šalys.
Iki Lietuvai įstojant į NATO aljansą, Lietuvos kariuomenė ir visuomenė buvo ruošiama visuotinei teritorinei gynybai, kuri tuomet atrodė esanti pati efektyviausia pasipriešinimo forma. 2004 metais Lietuvai įstojus į NATO kardinaliai pasikeitė požiūris į šalies gynybos modelį. Jis buvo perorentuotas į kolektyvinės gynybos modelį. Šalys, nepriklausančios NATO blokui, vėl grižta prie to pačio teritorinės gynybos modelio, t. y. atstato savo karinius pajėgumus. Modernizuoja ginkluotę, stiprina karinį rezervą. Kuo daugiau atsiranda grėsmių, tuo daugiau saugumo priemonių reikia įgyvendinti. Didžiausia problema įgyvendinant karines reformas yra laikas.
Dabartiniu metu darosi vis sunkiau identifikuoti potencialų priešą. Keičiantis grėsmėms, privalo keistis ir karinė strategija, todėl būtina reformuoti gynybos ir saugumo principus. Kuo didesnės reformos, tuo daugiau reikia ir laiko.
Manau, nėra paslaptis, jog Lietuvos gynybinėje gradinėje silpniausia vieta yra rezervas ir visuotinė mobilizacija. Kokia būtų stipri ir gerai paruošta kariuomenė, ji bus bejėgė be visuomenės ir rezevo paramos. Kovojant prieš „hibridinio karo“ modelį reikalingi dideli kariniai bei kiti gynybiniai resursai. Didžiausią paramą kariuomenei galėtų suteikti gerai paruoštas mobilizacinis rezervas. Šioje srityje eilinį kartą mus apstatė estai, jie jau vykdo pratybas bei naudoja mobilizacinį rezervą. Šalies stiprybė slypi kiekvieno jos piliečio mokėjime ginti ir gintis ir kompetencijos ribose būti naudingu. Kitais žodžiais tariant, kiekvienas šalies pilietis grėsmės akivaizdoje privalo žinoti, kaip ir kur turėtų prisidėti prie šalies gynybinio pajėgumo stiprinimo.
Karinio neutraliteto besilaikančios šalys yra geriausiai įvaldžiusios teritorinės gynybos ir visuotinio pilietinio pasipriešinimo principą, panaudojant visus turimus šalies gyvosios jėgos bei materialinius mobilizacinius išteklius.
Tiesa yra ta, jog kolektyvinė gynyba yra efektyvi tik tada, kai visi jos nariai gali ir nori kovoti drauge. Dar vis pasitaiko politikų bei visuomenės veikėjų, kurie tvirtina, jog Lietuvai reali grėsmė mažai tikėtina, todėl šalies gynybai nėra būtinybės skirti tinkamą finansavimą, geriau pasirūpinti kitomis socialinėmis problemomis.
Ačiū tiems politikams, kuriems užteko „proto“ pasirašyti susitarimą iki 2020 m. krašto gynybai skirti 2 proc. nuo BVP. Labai svarbu yra ne tik gauti norimą finansavimą, bet ir efektyviai jį panaudoti, kad nebūtų kaip su ES gautų asignavimų „įsisavinimu“.
Matant šių dienų įvairias karines pratybas, apima „balto pavydo“ jausmas, kaip pasikeitė karinių pratybų operacinis lygmuo bei techninis jų aprūpinimas lyginant su pratybomis, kuriose teko dalyvauti man. Tuomet pratybos būdavo daugiau teorinio nei praktinio lygmens, nes trūko karinės technikos, ginkluotės bei amunicijos.
Šią savaitę teko garbė dalyvauti susitikime su Vokietijos rezervo karių asociacijos atstovu, kuris papasakojo apie savo šalies gynybos modelį bei jo privalumus. Vokietijos kariuomenės rezervą sudaro tiek tarnavę kariai, tiek pagal savo profesinę kompetenciją – civiliai. Papildoma motyvacija tarnauti rezervo pajegose sudaro galimybė būti paaukštintam kariniu laipsniu. Toks piliečių panaudojimas šalies gynybai turi dvejopą naudą; pirma, kiekvienas tinkamas žmogus panaudojamas šalies saugumo bei gynybos stiprinimui; antra, pilietis jaučia moralinę savo vertę ir tai asmeniškai motyvuoja didžiuotis savimi bei valstybe.
Lietuvoje mobilizacinė situacija vis dar kebloka. Galiu savo asmeniniu pavydžiu paminėti, jog nuo 2003 m. išleistas į atsargą nei karto nebuvau kviestas ar gavęs priskirimą kokiai nors šalies gynybai reikalingos funkcijos atlikimui.
Susidaro toks įspūdis, jog Lietuvos kariuomenė yra tokia stipri, kad joks rezervas ir mobilizacija nėra reikalingi. Gal aš klystu? Būtų gerai.
2017.06.25; 21:05
Penktadienį Gaižiūnų (Jonavos r.) ir Generolo Silvestro Žukausko (Švenčionių r.) poligonuose surengtos dvi savaites trukusių tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ uždarymo ceremonijos. Jose dalyvavo Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, kiti svečiai.
Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, paskutinę pratybų dieną Gaižiūnų poligone ir apylinkėse vyko apie penkias valandas trukusi gynybos operacija, kurioje sutelkę galingus pabūklus užduotis vykdė Vokietijos, Nyderlandų ir Norvegijos kariai, artilerinę paramą užtikrino Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono kariai. Priešiškas pajėgas imitavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų kariai.
Pratybos „Geležinis vilkas“ truko dvi savaites – jų metu Gaižiūnų poligone treniravosi Rukloje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas kartu su Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ artileristais ir iš Lenkijoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje treniravosi JAV Minesotos nacionalinės gvardijos, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Karo medicinos tarnybos ir kitų vienetų kariai.
Mokymu metu Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse buvo vertinamas neseniai sukomplektuoto NATO priešakinio bataliono Lietuvoje pasirengimas vykdyti užduotis, taip pat buvo treniruojamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinio vilkas“ ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabų gebėjimas planuoti ir organizuoti gynybines ir puolamąsias operacijas apgyvendintoje vietovėje tarptautinėms batalionų taktinėms grupėms, gerinama tarpusavio sąveika su sąjungininkais.
Pirmą kartą buvo mokomasi veikti kartu su atvykstančiais NATO padaliniais iš Lenkijos, siekiant sujungti pajėgas Suvalkų ruože.
Pratybose dalyvavo apie 5300 karių iš Lietuvos ir 10 NATO šalių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos. Šios pratybos – taip pat ir baigiamasis etapas Karaliaus Mindaugo husarų bataliono šauktiniams kariams, kurie išleidžiami į atsargą.
Krašto apsaugos ministerijos nuotr.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.06.24; 02:30
Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.
„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.
Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.
Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.
Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.
Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.
Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
2017.06.21; 10:05
Parašyti šia tema mane paskatino vėl atsiradusi diskusija žiniasklaidoje apie atsargos karių privilegijas, kurios galimai yra diskriminuojančio pobūdžio. Norėčiau ir aš pasidalinti savo mintimis.
Keisčiausias vaidmuo
Keisčiausias šioje istorijoje yra ponios Rasos Juknevičienės vaidmuo. Sutinku, jog laisvoje šalyje kiekvienas jos pilietis turi teisę viešai reikšti savo nuomone bet kokiu klausimu, jei tai neprieštarauja Lietuvos konstitucijai ar galiojantiems įstatymams. Pritariu, jog reikia skatinti ir paremti tuos, kurie atliko ar dar atliks savo konstitucinę prievolę ginti šalį nuo potencialių priešų. Tokiu būdu mes skleistume žinią, jog rūpinamės tais, kurie nėra abejingi Lietuvos saugumui. Privilegijos Lietuvos kariams yra viena iš svarbiausių motyvacinių paskatų.
Žvelgiant į istorinę valstybių raidą, ypač grėsmės akivaizdoje, galime pastebėti bendrą piliečių tendenciją mobilizuotis savo vertybių gynybai. Klestinti gerovė ir menka realios karinės grėsmės tikimybė apsunkina piliečių motyvaciją pasirinkti kario profesiją ar būti karo prievolininku. Vadovaujantis liaudies išmintimi, prisiminkime: norint pasiekti rezultatų naudojami du metodai: lazda ir pyragas. Pirmasis metodas plačiausiai buvo taikomas Sovietų Sąjungoje. Visi tie, kurie dar mena tą laikotarpį ir patyrė šio metodo „privalumus“, galiu tik užjausti ir palinkėti daugiau niekada to nepatirti.
Kiekviena valstybė, norėdama jaustis saugi ir savarankiška, privalo rūpintis savo šalies gynėjais ar bent sudaryti jiems palankias moralines bei socialines garantijas. Kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė yra gintis ir ginti tas vertybes, kurios jam buvo įskiepytos su „motinos pienu“ ar suformuotos socialinės aplinkos. Panašiai kaip savisaugos instinktas, kuris užprogramuotas mūsų genuose. Jis aktyvuojamas, kada individo egzistencijai gresia pavojus ir pamirštamas, kai gera ir ramu.
Socialinės garantijos, leidžiančios oriai gyventi
Visais civilizacijos vystymosi laikotarpiais vyko ir vyksta gentiniai, religiniai, ekonominiai, valstybiniai bei kitokio pobūdžio konfliktai, kurie dažniausiai virsta ginkluotais susirėmimais. Pergalės gali tikėtis tik tie, kurie turi geriausiai motyvuotus karius, pasiryžusius apginti savas vertybes. Visais istoriniais laikotarpiais kariai buvo vertinami, gerbiami ir skatinami.
Analizuojant Lietuvos karių privilegijų, galime konstatuoti, jog tokių … nėra. Iškovojus laisvę ir nepriklausomybę, buvo tikima, jog dabar tai jau bus atkurtas teisingumas ir bus gerbiamas kiekvienas žmogus, ypač tas, kuris paaukojo ar buvo pasiryžęs aukotis vardan šių idealų.
Praėjusią savaitę Lietuvos mokslų akademijoje surengta konferencija „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, kurioje buvo bandoma nagrinėti, kas įvyko nuo sąjūdžio įkūrimo ir ką privalome daryti dabar, norint atgaivinti idėjas, kurios buvo ir išliko aktualios. Galiu teigti, jog sąjūdžio idėjos gyvos ir šiandien, tik jas realizuoti tampa vis sunkiau ir sudėtingiau. Kaskart eidami į rinkimus vis tikimės, jog balsavome teisingai ir išsirinkome tuos, kurie tikrai atstovaus mūsų interesams. Deja, eilinį kartą išrinktųjų interesai „atsiranda arčiau savojo kūno“.
Skaudžiausia yra patirti “savųjų išdavystę“. Pirmieji savanoriai, tvirtai tikėję konservatorių skelbtoms idėjoms, kurių ištakos buvo sąjūdžio užuomazgoje, turėjo skaudžiai nusivilti. Šiandien didžiausia pirmųjų savanorių gynėjų problema – būstas. Teisininkai traktuoja ir tikina, jog įstatymas negalioja atbuline data. Šių dienų aktualija – tarnybinių būstų kariams privatizacija – viena iš išimčių, jog įstatymai galioja visada, jeigu jie naudingi valdantiesiems. Manau, jog baisiausia yra ne nusipelniusiųjų gynėjų išmetimas į „gatvę“, o tai, kokia žinia šiuo poelgiu siunčiama visuomenei bei būsimiems jos gynėjams. Kitaip tariant, smunka pasitikėjimas valstybe. Sunkiausia įrodyti visuomenei, jog valstybė, tai mes visi, o valdantieji, tai tik tie išrinktieji, kurie mus valdo ir atsako už mūsų visų saugumą bei gerovę. Nežinau, kaip reiktų vertinti politikus, kurie siūlo įvairias lengvatas kariams, kurios skatina tarpusavio nesantaiką ar diskriminacinę nelygybę.
Siūlant lengvatinį stojamųjų balų kreditą stojant į mokymo įstaigą, manau, tai yra diskriminacinio pobūdžio bei iškreipia studentų lygiateisiškumo principą. Šį projektą siūlė p. R. Juknevičienė, tokia lengvata buvo taikoma sovietų armijoje atitarnavusiems piliečiams. Anot Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, gal kai kuriems politikams trūksta arba kompetencijos, arba „proto“, greičiausiai ir to, ir to?
Prieš beveik tris dešimtmečius teko studijuoti Nyderlandų gynybos koledže, tai ten egzistavo (manau, dabar irgi egzistuoja) ištis, karių verbavimo sistema. Jaunimui organizuojamos karinės tematikos stovyklos. Kariams, atlikusiems bazinį kario kursą ir norintiems pasirinkti kario profesiją, siūloma nemokamai ir valstybei finansiškai paremiant mokytis pasirinktoje aukštojoje mokykloje ir t.t. Tokiomis ar panašiomis lengvatomis ar privilegijomis naudojasi ir kitų šalių būsimieji ar esami kariai. Atlyginimai kariams yra orientuoti į šalies vidutinį darbo užmokestį ir stengiamasi, kad pastarasis neatsiliktų nuo privataus sektoriaus bei visada būtų patrauklus.
Pensinis karių amžiaus vidurkis siekia 55-60 metų ir pensijos dydis išėjus į atsargą siekia 60-70 proc. buvusio kario atlygio. Lietuvoje, kariams išeinantiems į atsargą, bijoma priskaičiuoti misijose uždirbtas lėšas, kad tik pensija nebūtų per didelė. Argi kaltas karys, jei nuo jam priskaičiuotų lėšų nėra mokami mokesčiai, tai ne jo, o valdininkų ar įstatymų leidėjų kaltė. Karys privalo mokytis ginti Tėvynę, o ne skaičiuoti mokesčius. Manau, jog valdžia turi būti principinga ir vieninga mokesčių surinkimo politikoje, nežiūrint, ar tai yra valstybinis, ar privatus sektorius. Tokiomis mokesčių manipuliacijomis tik diskredituojame valstybę ir suteikiame pretekstą manyti, jog mokesčių mokėtojams taikomi dvigubi standartai.
Dabartiniu metu Lietuvos kariuomenėje jau yra apmokestintos pajamos už būsto nuomą ir misijose gautos pajamos, lieka neapmokestintos tik piniginės kompensacijos už maistą.
Čia yra sudėtingesnė situacija, nes jei karys yra maitinamas – tai kompensacijos negauna, o perkant maisto produktus mokamas PVM mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju šios pajamos neįtakoja karinės pensijos dydžio.
Dar kartą primenu, jog karinės pensijos nuo 2004 m. nebuvo nei kompensuojamos, nei didinamos. Mano nuomone, tai viena iš atsargos karių apatiškumo priežasčių visuomeninei bei politinei veiklai. Vertinant Lietuvos karių privilegijas, galime daryti išvadas, jog mūsų šalies kariai nėra nei privilegijuoti, nei labai gerbiami. Jeigu Lietuvos valdantieji nesiims tinkamų priemonių karių motyvacijai skatinti, tai jokie privalomosios tarnybos įstatymai nepadės didinti valstybės saugumo bei gynybos pajėgumus.
Gal mūsų valdantieji vadovaujasi principu: kuo pilietis turi daugiau asmeninio pobūdžio problemų, tuo mažiau turi laiko kištis į visuomeninį-politinį šalies gyvenimą ir trukdyti „profesionalams“ valdyti šalį?
Sutinku, mūsų karta tuoj išmirs, bet nenoriu, kad likusieji jos piliečiai išsilakstytų iš Lietuvos. Gal kai kas to ir siekia – nereikės nieko ginti?
2017.06.19; 06:00
Investuotojai į Lietuvos ekonomiką itin palankiai vertina Krašto apsaugos ministerijos veiklą. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmones vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ tyrimo metu nustatė, kad didžiausią palankumą investuotojai reiškia Krašto apsaugos ministerijai: jos veiklą teigiamai vertina 76 proc. apklaustųjų.
Asociacijai atliekant antrojo šių metų ketvirčio Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti Seimo, Vyriausybės ir valstybės kontrolės darbą.
Tyrimas buvo atliktas 2017 m. kovą – balandį. Tyrimo metu apklausta 61 Lietuvoje veikianti užsienio kapitalo įmonė.
„Investors‘ Forum yra savanoriška, visiškai nepriklausoma ir savivaldi verslo asociacija, jungianti Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmones. Jos misija – gerinti investicinę aplinką Lietuvoje. Įkurta 1999 m. birželio mėnesį šiuo metu asociacija vienija daugiau nei 50 narių ir nuo plečiasi. Jai priklauso stambiausi užsienio investuotojai šalyje: pramonės įmonės, bankai, telekomunikacijų, audito, logistikos ir kitų veiklos sričių bendrovės.
Parengta pagal „Investors‘ Forum“ informaciją
2017.06.16; 07:11
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos sostinėje susitiko su valstijos gubernatoriumi Tomu Wolfu (Thomas Wolf). Susitikime ministras akcentavo glaudžius Lietuvos ir Pensilvanijos ryšius. Pasak ministro, Lietuvos ryšiai su JAV stiprėja, o Pensilvanija gali tapti Lietuvos vartais į JAV.
Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuva pasižymi aukštais mokslo pasiekimais gamtos moksluose, IT sektoriaus išvystymu – tai gali tapti puikiu stimulu tarpusavio prekybai ir investicijoms. Krašto apsaugos ministras taip pat pasiūlė užmegzti kontaktus tarp kibernetinės gynybos ekspertų.
Krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionallinės gvardijos vadu brigados generolu Antoniu J. Carrelli (Anthony J. Carrelli). Susitikime aptartas krašto apsaugos sistemos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, kuriam gražių žodžių negailėjo nei Nacionalinės gvardijos vadas, nei ministras. „Džiaugiuosi, kad Lietuva turi išskirtinę partnerę – Pensilvanijos nacionalinę gvardiją. Dirbame kartu jau 24 metus ir žinau, kad dirbsime dar ilgai. Šis bendradarbiavimas leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir dalytis savosiomis“, – sakė ministras R. Karoblis.
Brg. gen. A. J. Carrelli padėkojo už išskirtinai kokybišką bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene ir siūlė jį plėsti ir kitose srityse. „Didžiuojuosi mūsų bendradarbiavimu. Džiaugiuosi matydamas Lietuvos karininkus mūsų pratybose, kartu dalyvaujame operacijose. Mano pagrindinis noras – į mūsų bendradarbiavimą labiau įtraukti civilinį sektorių“, – sakė generolas.
Susitikime taip pat buvo aptartas galimas bendras dalyvavimas operacijose, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalyvavimas sustiprinant JAV atgrasymo priemones regione, taip pat gvardijos ekspertinė ir finansinė parama vystant karinę infrastruktūrą Lietuvoje, kt. galimus tolimesnius projektus.
Lietuvos karinių pajėgų ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas vykdomas pagal Valstijų partnerysčių programą (angl. State Partnerships Program). Kitais metais sueis 25 metai, kai šios programos dėka buvo pradėti megzti Lietuvos ir Pensilvanijos valstijos santykiai.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis JAV lankosi birželio 4-8 d. Jis dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone rengiamoje konferencijoje, skirtoje saugumo stiprinimui Šiaurės-Rytų Europoje, taip pat susitinka su aukšto rango JAV pareigūnais.
Birželio 7 d. ministras R. Karoblis sakys kalbą konferencijos Vašingtone metu, kurioje planuoja dalyvauti aukšto lygmens JAV administracijos ir Kongreso atstovai, tarptautinio lygmens saugumo ir gynybos ekspertai. Konferencijoje taip pat planuoja dalyvauti Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Raimonds Bergmanis ir Margus Tsahkna.
JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje.
Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.
Informacijos ir nuotraukų šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
2017.06.07; 10:00
Gegužės 30 d. buvo įteikti tradiciniai krašto apsaugos sistemos apdovanojimai „Jūriniai mazgai“. Jais apdovanoti labiausiai viešųjų ryšių srityje pasižymėję kariai, aktyviausi ir iniciatyviausi sistemos padaliniai. Kartu pagerbti ir apdovanoti prie Lietuvos kariuomenės žinomumo prisidedantys asmenys.
„Visuomenės pasitikėjimas kariuomene nėra konstanta – kasdien savo darbais turime rodyti, jog esame jo verti“, – sveikindamas susirinkusiuosius į renginį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministras R. Karoblis kartu pabrėžė „kad kiekvienai organizacijai yra be galo svarbu turėti savo neformalius komunikatorius: žmones, kurie gali atlikti savotišką ambasadoriaus funkciją – skleisti geras žinias platesniam ratui žmonių, ir taip prisidėti prie pasitikėjimo didinimo“.
Sveikindamas nominantus Lietuvos kariuomenės vadas generolas nominantas Jonas Vytautas Žukas akcentavo, „kad visuomenė pažintų kariuomenę ir ja pasitikėtų, nepakanka vien gerai daryti tai, kas pavesta. Apie tai, kas padaryta ar bus daroma, turime kiek įmanoma atviriau kalbėti – svarbiausia, kas bebūtų, sakyti tiesą, jei reikia, nepabijoti atsiprašyti. Tik su tiesa galima tikėtis nugalėti netikras naujienas ar suvaldyti komunikacijos krizes“.
Senovinėse Lietuvos technikos bibliotekos erdvėse krašto apsaugos ministras R. Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas įteikė keturis stilizuotus „Jūrinius mazgus“ – „Dvigubą audėjo“, „Aštuoniukės“, „Ugniagesio“ bei „Gelbėjimosi kilpą“, taip pat įteikė ir penkias 105 mm artilerijos tūtas bei Kariuomenės vado monetą.
Stilizuotas „Ugniagesio mazgu“ buvo skirtas geriausiam metų atstovui spaudai. Juo šiais metais apdovanotas Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, kuriam teko daug sykių stoti prieš mikrofonus ir televizijos kameras, atsakinėti ir komentuoti daugybę klausimų.
Geriausio viešųjų ryšių projekto moninacija ir stilizuotas „Dvigubas audėjo mazgas“ skirtas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms už inicijuotą projektą „Diena su uniforma“. Savanoriai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17 d. buvo kviečiami vilkėti uniformą savo kasdienėje civilinėje veikloje: darbe, paskaitose, teatre, kur bebūtų. Kartu pasidaryti asmenukes ir jomis dalintis KASP facebook paskyroje.
Stilizuotas „Aštuoniukės (arba Flamandų) mazgas“ įteiktas už sėkmingiausią socialinės medijos projektą. Jį išsivežė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas už projektą „Padėkok Lietuvos kariams už tarnybą“. Šioje kategorijoje vertinimo kriterijai buvo lengviausiai pamatuojami – suskaičiuojamos peržiūros, patiktukai ir pasidalinimai. Nugalėtojai surinko 85 tūkst. peržiūrų, 2 100 patiktukų ir jų video buvo pasidalintas 780 kartus.
Ketvirtasis stilizuotas jūrinis mazgas, vadinamas „Gelbėjimosi kilpa“, atiteko aktyviausiam viešųjų ryšių srityje Krašto apsaugos sistemos vienetui – kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajam pėstininkų batalionui, nestokojančiam lankstaus ir kūrybiško požiūrio, kartu visuomenei parodant atvirą, draugišką ir patikimą šalies kariuomenę.
Specialūs prizai – artilerijos tūtos buvo įteikti:
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadui pulkininkui leitenantui Christoph Huber. Nuo pat pirmųjų kovinės grupės atvykimo į mūsų šalį dienų, batalionas buvo apgaubtas tiek tarptautinės, tiek vietos žiniasklaidos dėmesio ir susidomėjimas bataliono veikla vis dar neatslūgsta. Vien per oficialią bataliono inauguracijos dieną, vasario 7 d. atvyko daugiau nei 90 žiniasklaidos priemonių atstovų.
Taip pat artilerijos tūta buvo įteikta savo darbui atsidavusiam žurnalistui iš naujienų agentūros „Baltic News Service“ Sauliui Jakučioniui.
Taip pat apdovanojimo sulaukė ir aktyviausia, įgulą burianti bei tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis palaikantis Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.
Dar viena tūta už ryšius su miesto bendruomene įteikta Karaliaus Mindaugo Husarų batalionui, kuris šių metų kovo 10 d. minint Lietuvos nepriklausomybės dieną, jau penktą kartą Panevėžyje surengė estafetinė bėgimą. Jo metu 27 valandas bėgama miesto Laisvės aikštėje įrengta trasa nešant Lietuvos trispalvę ir tai gali daryti visi norintys – kariai, miestelėnai, svečiai. Finišuojama kovo 11 d. 12 val. ir tuomet prasideda Nepriklausomybės atkūrimo minėjimo ceremonija. Pernai metais vykusio bėgimo metus buvo pasiektas Lietuvos rekordas – tąkart 839 bėgikai per 26 val. 52 s nubėgo 360 km ir 770 m atstumą.
Laikantis tradicijos įvertinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius karius ir civilius penktoji tūta buvo įteikta dainininkui Deiviui, kuris negailėjo nei savo laiko, nei pastangų dalyvaudamas televizijos projekte „Tikri vyrai“, kurio metu patyrė, ką reiškia būti kariu ir sukūrė šiuolaikinę karišką dainą „Tu karys“.
Specialiu princu – kariuomenės vado moneta apdovanotas metų debiutantas, įvertintas už norą veikti ir tobulėti, už nuotraukas, kuriose sustabdytos karinių pratybų akimirkos ir karių gyvenimas – Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vyr. eilinis Arnas Čemerka.
Susirinkusiuosius į renginį maloniai nustebino balandžio mėn. šauktinio tarnybą baigęs Žygimantas Žiogas, atlikdamas pianinu Yann Tiersen kūrinį „Rue De Cascades“. Jis tarnaudamas Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre tapo „vienos dienos žvaigžde“, kai socialinėje medijoje išplito telefonu nufilmuotas vaizdo įrašas iš ekskursijos Seime. Ž. Žiogas tuomet trumpam prisėdo prie pianino ir atliko improvizaciją Michael Jackson kūrinio motyvais. Šis vaizdo klipas tapo vienu iš trijų sėkmingiausių krašto apsaugos sistemos viešųjų ryšių projektų socialinėje žiniasklaidoje.
Susirinkusieji bibliotekos kiemelyje galėjo apžiūrėti savaitgalį į Lietuvą sugrįžusią 2016 m. pabaigoje vykusio humoristinių piešinių ir karikatūrų konkurso „Humor militaris“ informacinio karo fronte“ parodą ir pasiklausyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo diksilendo grupės atliekamų kūrinių.
Paroda „Humor militaris informacinio karo fronte“ buvo eksponuojama Latvijos universitete Rygoje kaip NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro parengtos mokslinės studijos „Stratkomas juokiasi: analizės sistemų paieškos“ pristatymo dalis. Plačiau: http://bit.ly/2rCMbxb
Lietuvos technikos biblioteka nuo 2016 m. Vyriausybės nutarimu buvo perduota Krašto apsaugos ministerijai, siekiant sukurti bendrą krašto apsaugos sistemai biblioteką atvirą visuomenei. Pastatas savo istoriją skaičiuoja nuo 1602–1604 m., kai buvo įkurtas Šv. Ignoto jėzuitų noviciatas. Visą architektūrinį ansamblį sudaro vėlyvojo renesanso ir baroko architektūros pastatų kompleksas.
Tradicija įteikti „Jūrinio mazgo“ apdovanojimus gyvuoja jau antrą dešimtmetį – 2000 m. tuometinio kariuomenės vado generolo majoro Jono Kronkaičio iniciatyva. Jūrinis mazgas, kaip simbolis pasirinktas siekiant vizualiai pavaizduoti viešųjų ryšių darbą – skirtingas kariuomenės sritis, specialybes, įvairaus pobūdžio veiklą sujungiant į vieną, darnų, tvirtą mazgą – kariuomenės įvaizdį visuomenėje.
Kas kart šiuose kariuomenės apdovanojimuose siekiama įteikti vis kitokius tikrų Karinių jūrų pajėgų jūrininkų surištus mazgus. Mazgų pasaulyje sukurta apie 500. Per 17 metų vykstančius „Jūrinių mazgų“ apdovanojimus krašto apsaugos sistemoje dirbantys kariai ir civiliai gavo jau daugiau nei 60 skirtingų mazgų.
Apie įteiktus jūrinius mazgus:
Dvigubas audėjo mazgas – naudojamas laikinai sujungti dvi vienodo ar skirtingo storio virves. Tai patikimas, neužsiveržiantis ir lengvai atrišamas mazgas. Jungiant nevienodo storio virves kilpa mezgama plonesniąja virve. Mazgas bus patikimesnis, jei abiejų virvių laisvieji galai bus vienoje mazgo pusėje ir palikti kiek ilgesni. Mazgas turi tendenciją atsilaisvinti jei nėra naudojamas, todėl reikėtų tokius virvių sujungimus kontroliuoti prieš kiekvieną numatomą panaudojimą.
Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Edgaras Jarašius
Gelbėjimosi kilpa (angl. Bowline on the Bight) – tai mazgas, sukeliantis nuostabą visiems, kas domisi mazgais. Archeologai teigia, jog šis mazgas jau buvo žinomas senovės egiptiečiams ir finikiečiams prieš tris tūkstančius metų prieš mūsų erą. Tai universalus mazgas ir ne kiekvienas mazgas gali su juo konkuruoti: mažas, lengvai ir paprastai rišamas, net didelės jėgos veikiamas „mirtinai“ neužsitempia, negadina virvės, pats neatsiriša, bet lengvai atrišamas prireikus. Gali būti naudojamas žmogui aprišti per pažastis jį keliant ar nuleidžiant. Gana paprasta užrišti viena ranka – tai ypač svarbu iškritus žmogui už borto (viena ranka nukentėjusysis laikosi už paduotos virvės, o kita apsijuosęs laisvu virvės galu per pažastis suriša mazgą). Gali būti naudojamas švartuojant laivą, dviem virvėms surišti ir t.t. Įvairiose šalyse jis vadinamas vis kitaip, pavyzdžiui, angliškai „Bowline“ (angl. bow – lankas arba kilpa), o Lietuvoje šis mazgas, tiek tarp skautų, tiek tarp jūrininkų, žinomas kaip „gelbėjimo(si) kilpa“.
Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Eugenijus Šeinas.
Ugniagesio mazgas (angl. Fireman’s Chair/Chair Knot) – šį mazgą 1876 m. pirmą kartą panaudojo Londono Metropoliteno ugniagesių brigados vadas Eyre Massey-Shaw. Ugniagesio arba „kėdės“ mazgas buvo itin plačiai naudojamas gelbėjimo darbams – pasitelkiant šį mazgą, buvo lengva pakelti arba nuleisti gelbėjamą žmogų, dirbantį ugniagesį. E. Massey Shaw buvo Airijos kariuomenės atsargos kapitonas, o prisijungęs prie ugniagesių bendruomenės pradėjo taikyti tam laikotarpiui modernias gaisrų gesinimo priemones ir būdus, plėtė ugniagesių tinklą Londone. Karalienė Viktorija ugniagesiui E. Massey-Shaw jo paskutinės tarnybos dieną suteikė kunigaikščio laipsnį.
Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kpt. ltn. Eugenijus Šeinas
Aštuoniukės mazgas (angl. Figure 8/ Flemish Knot) dar vadinamas Flamandų mazgas – tai itin patikimas ir vienas tvirčiausių mazgų pasaulyje, puikiai tinkamas sujungti du virvės ar lyno galus. Šis mazgas taip pat yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamas rišant kitus sudėtingus mazgus.
Mazgą surišo Karinių jūrų pajėgų karininkas kmd. ltn. Gintas Gumbrys
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
2017-05-31; 03-30
Šioje apžvalgoje norėčiau pasidalinti mintimis apie karių socialines teorines ir praktines garantijas.
Lietuvai vėl tapus nepriklausomai, daugelis patriotiškai nusiteikusių piliečių drąsiai stojo ginti laisvės iškovojimus prie TV bokšto ir Lietuvos AT (Aukščiausiosios Tarybos) dabartinio Seimo ir kitų svarbių valstybinių objektų. Tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dieną ir naktį beginkliai budėjo ir savo kūnais dengė prieigas prie svarbiausių objektų. Taip formavosi šalies gynybinis branduolys, kurio pagrindu pradėjo kurtis savigynos būriai, vėliau AT nutarimu buvo įkurtas krašto apsaugos departamentas, nes krašto apsaugos ministerijos įkurti dar neužteko drąsos.
Lietuvoje ką tik užgimusios demokratijos piliečiai drąsiai stojo ginti ne dėl atlygio ar apdovanojimų. Bandydami atsidėkoti savanoriams už jų auką, pasinaudota tarpukario Lietuvos savanorių skatinimo metodu skiriant jiems žemės. Dar daug kas mena, kiek triukšmo ir aistrų sukėlė skiriami žemės sklypai savanoriams. Principai ir idėjos atsidėkoti pirmiesiems savanoriams buvo paremti kilniais tikslais. Tačiau ten kur tik atidaroma ši „pandoros skrynelė“, ten prasideda bėdos ir įvairios žmogiškųjų interesų bei pagundų aistros.
Žinant, jog šiuolaikinėje Lietuvoje skirtinguose regionuose labai skiriasi žemės kainos, tai sukėlė pagrįstą savanorių pasipiktinimą. Šių dienų Lietuvos kaip valstybės vystymosi aktualijos man dažniausiai asocijuojasi tarpukario Lietuvos tarptautinių santykių, ekonomikos bei socialinių problemų kontekste. Lyginant Lietuvos tarpukario ir dabartinį vystymosi, istorinius laikotarpius, peršasi nemaloni išvada. Manau, tarpukario Lietuva pasiekė daugiau, ypatingai patriotiškai ugdant visuomenę. Šiomis tarpukario subrandintomis idėjomis ligi šiol vadovaujasi ir trečioji savanorių karta.
Sovietų agresoriai per daugiau kaip 50 metų visais įmanomais būdais bandė nuslopinti laisvės ir nepriklausomybės dvasią, tačiau jokia fizinė kančia nesugebėjo palaužti tautos dvasios. Manau, jog sovietų okupacija per penketą dešimtmečių Lietuvos visuomenei padarė didesnę moralinę žalą nei carinė Rusija per 123 metus. Sovietai sugebėjo per gana trumpą laikotarpį suformuoti civilizacijos naujadarą – „homosovietikus“. Daugelis nūdienos valstybių turėtų pavydėti tokios ideologinio visuomenės „auklėjimo“ sistemos, kokia buvo kurpiama Sovietų Sąjungoje.
Kiekvienas „homosovietikus“ buvo kryptingai auklėjamas nuo gimimo iki pat mirties, t. y. visą savo gyvenimą nebuvo paliekamas be tinkamos priežiūros. Tokioje aplinkoje galima suformuoti tokį žmogų, kokio reikia. Vienintelė aplinkybė, reikalinga sėkmingam šio proceso įgyvendinimui, yra žmogaus izoliacija nuo išorinio pasaulio, kuri gali padaryti neigiamą įtaką net „pažangiausiai“ pasaulėžiūrai. Tokia „geležine uždanga“ ir buvo atitvertas šis „rojus“.
Baltijos šalys šiai propagandai buvo atspariausios, kadangi vėliausiai buvo paverstos Sovietų Sąjungos „laimingos šeimos“ nariais. Skaudu ir liūdna, kad šiandien vis dar negalime drąsiai teigti esą atsikratę praeities „homosovietikus“ šešėlio. Galima viltis, kad, anot mitologijos, lietuviams kaip ir žydams, pakaks 40 -ties metų „klaidžioti“ po dykumas atsikratant „vergiškojo prado“, t.y. postsovietinio sindromo.
Manau, nesuklysiu teigdamas, kad atsargos kariai buvo ir lieka patriotiškiausia visuomenės dalis. Tačiau ir ištvermingiausieji turi savo kantrybės ribas, nes jų skriaudikai yra tos pačios šalies piliečiai. Šiandien visuomenėje sklando paradoksalus sinonimas „patriotas lygu idiotui”.
Grynojo pragmatizmo aspektu šis sinonimas gal ir galėtų būti teisingas, bet trečiosios kartos savanoriams – tikrai ne. Ši karta su savo idealais jau greitai iškeliaus Anapilin. Ir, deja, – užmarštin. Norėtųsi, jog taip neįvyktų, bet mūsų atsakingi valstybės reikalų tvarkytojai beveik nieko nedaro, kad valstybės gynėjai būtų ir gerbiami, ir pajėgtų oriai gyventi. 2015 m. duomenimis, iš maždaug 3 tūkst. į atsargą išėjusių karių ir karininkų dirba tik trečdalis. Vidutinė kariškio valstybinė pensija Lietuvoje – 207,4 euro, tai sudaro maždaug 26 proc. jo tarnybos metu gauto darbo užmokesčio.
Nemaža dalis mano pažįstamų į atsargą išleistų karių, norėdami materialiai išlaikyti savo šeimą, įsidarbino tolimųjų reisų vairuotojais, nes susirasti sau patinkantį darbą sudėtinga. Manyčiau, jog Lietuvos kariuomenėje karių tarnybos laikas turėtų būti prailgintas, kad pensinio amžiaus skirtumas tarp karių ir civilių būtų kuo mažesnis.
Dar viena problema – karinių pensijų dydžio „stabilumas“. Nuo 2004 metų karinių pensijų dydis išliko „stabilus“, o nuo 2010 iki 2012 m. buvo net sumažintas. Norėdami solidarizuotis su visais Lietuvos senjorais, klausiame, kodėl kariškiams ir kitiems statutiniams pareigūnams iki šiol nėra kompensuotos nusavintos pensijos? Daug kalbama apie į atsargą išleistų kariškių integraciją darbo rinkon, tačiau praktinės šių veiksmų naudos, matyt, dar teks palaukti.
2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-186 Lietuvos Seime priimtas naujas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo įstatymas, numato naują pensijų skaičiavimo metodiką, tačiau jis yra naudingas tik naujai skiriamoms karių pensijoms. Tiems, kuriems jau paskirtos, perskaičiuojama nebus. Taigi, dar sykį, vyresnieji atsargos kariai lieka už „borto“. Sunku patikėti, tačiau peršasi mintis, jog mūsų šalyje apie žmogų galvojama tik kaip apie valstybės išteklių vartotoją, žodžiu, „nebūtų žmogaus, nebūtų problemos“.
Lietuvoje kariai savo profsąjungos neturi, todėl jų teisių dažniausiai niekas negina. Europos karių asociacijos „The European Organisation of Military Associations“ (EUROMIL) vadovybė ne kartą buvo atvykusi į Lietuvą su pasiūlymu prisijungti prie šios organizacijos, tačiau be valstybės paramos tą padaryti yra sudėtinga, o politinės valios vis nėra. Estija ir šioje srityje mus aplenkė, jų kariuomenė turi įkurtą organizaciją, ginančią tarnaujančių bei atsargos karių interesus. Keistoka, jog „lėtapėdžiai“ estai yra Pabaltijo šalių ekonominio, socialinio progreso lyderiai. Graudu ir skaudu matyti: konservatorių ir liberalų politikai, daugelį metų buvę prie valstybės valdymo vairo, nedarė to, ką dabar siūlo daryti kitiems būdami opozicijoje.
Tai vadinama pigiu politikavimu bei norėjimu pademonstruoti, jog „domisi“ karių socialinėmis problemomis. Turiu vilties, jog naujai išrinktas Seimas ir vyriausybė pagaliau imsis kardinaliai šalinti karių socialines problemas, nes būtina išlaikyti Lietuvos kariuomenės dvasinę stiprybę bei ryžtą ginant savo ir NATO šalių piliečius nuo pavojų.
Nepamirškime, kol žmogus gyvas, tol turi ir poreikių, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų.
2017.05.22; 05:29
Šeštadienį vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės renginių – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – vyks Panevėžyje.
„Lietuvai kariuomenės ir visuomenės vienybė svarbi ir reikalinga. Kaip rodo istorija, vienybė – galingiausias mūsų ginklas, tad nenustokime jo puoselėti“, – sako Panevėžyje rengiamoje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje dalyvausiantis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Renginyje taip pat dalyvaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, kariuomenės pajėgų vadai, kiti svečiai. Šventėje sveikinimą perduos ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šeštadienį Panevėžyje, prie „Cido“ arenos, Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai, dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai. NATO oro policiją Baltijos regine vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fighting Falcon“ F-16 skrydžiu.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje karių ginklai „prabils“ imitaciniais šūviais – numatomos net dvi parodomosios programos – istorijos klubas „Grenadierius“ pademonstruos Nepriklausomybės kovų operaciją, o Lietuvos kariuomenės kariai – šių laikų karinę operaciją, pasitelkiant ir karines oro pajėgas.
Kariai visuomenei pristatys visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir šarvuočius M113, švarinimo nuo cheminio ginklo, išminavimo įrangą ir kt.
Atvykusieji galės pabendrauti su sąjungininkų kariais ir apžiūrėti Vokietijos kariuomenės kovinį tanką „Leopard 2“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“, Nyderlandų karių kovos mašiną CV 90, šarvuotąjį žvalgybos automobilį „Fenek“, kitą ginkluotę ir ekipuotę.
Šventėje bus galima išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį ar karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse, estafetėse, pajusti kuprinės svorį, taip pat patikrinti akies taiklumą šaudant iš airsoft ginklų ir dar daug kitų įdomybių.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginiai vyks beveik visoje Lietuvoje, kur dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai.
Informacijos šaltinis – ELTA.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2017.05.20; 11:48
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, penktadienį susitikęs su JAV specialiųjų operacijų vadavietės (USSOCOM) vadu generolu Reimondu A. Tomasu III (Raymond A. Thomas III), išgirdo pagyrų Lietuvos kariuomenei.
„Jie pagyrė mūsų kariuomenę, mūsų dalyvavimą visur, dėkojo už tai, kad mūsų kariai dalyvauja bendrose operacijoje“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Parlamento vadovo teigimu, susitikime bus aptarti aktualūs saugumo ir gynybos klausimai.
„Buvo aptarti nacionalinio saugumo, bendradarbiavimo, bendrų operacijų pravedimo, mokymų, operacijų kitose šalyse, kibernetinio saugumo klausimai. Visi klausimai, kurie įrašyti mūsų saugumo strategijoje, buvo paliesti. Labai džiaugiamės, kad jie užtikrina savo dalyvavimą, užtikrina dalyvavimą ir po mokymų rudenį. Mes turime daug daugiau pasitikėjimo, mes visada pasitikėjome JAV ir dabar turime jo užtikrintai daugiau, negu turėdavome“, – sakė V. Pranckietis.
Susitikime aptarta strateginė JAV ir Lietuvos specialiųjų pajėgų partnerystė, JAV pagalba Lietuvai kuriant ir plėtojant gynybinius pajėgumus.
„JAV išlieka svarbiausiu Lietuvos strateginiu sąjungininku, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Lietuvą ir JAV sieja tvirta draugystė, bendrų vertybių gynimas, abipusė pagarba ir parama. Mus vienija strateginė partnerystė ir regioninio bei tarptautinio saugumo siekis. Dedame visas pastangas, kad būtume pasirengę kovoti su potencialiu agresoriumi. Mums nestinga ir politinės valios – politinės partijos tvirtai remia gynybos išlaidų didinimo planus. Kitais metais išlaidos gynybai pasieks 2,07 proc. BVP“, – sako Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
USSOCOM yra strateginio lygmens vadavietė ir užima svarią vietą JAV karinėje struktūroje. Šią vadavietę koordinuoja ir vadovauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų regioninėms vadavietėms ir vienetams, dislokuotiems visame pasaulyje už JAV ribų. USSOCOM taip pat yra svarbi institucija regioninio saugumo, gynybos, bendradarbiavimo su partneriais, tarptautinių operacijų klausimais. USSOCOM svariai prisideda prie LK SOP pajėgumų vystymo ir sėkmingo bendradarbiavimo tiek krašto gynybos, tiek tarptautinių operacijų klausimais. Lietuvos svarbą iliustruoja prieš porą metų atidaryta LK SOP sąveikos karininko pozicija USSOCOM štabe.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.05.20. 01:00
Gegužės 21 d., sekmadienį, 10.30 val. Lietuvos televizijos laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” dėl nugalėtojo vardo susirungs konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę” finalininkai Martynas Juzukonis iš Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Tautvydas Pekarskas iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Dovydas Puidokas iš Šiaulių Lieporių gimnazijos, Saulius Rimutis iš Klaipėdos „Aukuro” gimnazijos, Aivara Šitkauskaitė, iš Kalvarijos gimnazijos, Irmantas Vasiljevas iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos.
Šie moksleiviai į geriausiųjų šešetuką pateko po nelengvų atrankinių etapų, kur pademonstravo geriausias žinias apie Lietuvos kariuomenę ir beveik 200 mokinių iš visos Lietuvos, dalyvavusių šiame konkurse.
Kviečiame įsijungti Lietuvos televiziją ir pažiūrėti kaip sekėsi visiems šešiems dalyviams, kokius klausimus, užduotus ne tik laidos vedėjo, bet ir įvairių žinomų Lietuvos žmonių bei karių, jie turėjo atsakyti ir kas galiausiai tapo 2017 m. konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ nugalėtoju.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Nuotraukose – finalo akimirkos, autorius kpt. Paulius Babila
2017.05.17; 04:30
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui minėti rengiamas tarptautinis mokinių piešinių konkursas, kuriame kviečiami dalyvauti Lietuvos ir užsienio, išeivių mokyklų ir darželių mokiniai, auklėtiniai. Piešinius gali siųsti ir savarankiškai dirbantys vaikai ir jaunuoliai.
Konkursu siekiama skatinti domėjimąsi valstybės ir kariuomenės istorija, kario profesija bei ugdyti meilę ir pagarbą Tėvynei. Nugalėtojams bus įteikti diplomai, padėkos, o geriausi piešiniai išspausdinti 2018-ųjų metų kalendoriuje ir šimtmečiui skirtoje knygoje.
Laukiama 5–19 m. amžiaus vaikų ir jaunuolių darbų, atliktų ant A3 formato popieriaus patvaria dailės technika. Darbai bus vertinami amžiaus grupėse: I grupė – 5-7 metų; II grupė – 8-11 metų; III grupė – 1215 metų ir IV grupė – 16-19 metų.
Taip pat bus įteikti specialūs prizai krašto apsaugos ministro, Lietuvos kariuomenės vado, Jungtinio štabo viršininko, nuo NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje, taip pat nuo kariuomenės pajėgų – Sausumo, Oro, Jūrų, Savanorių, Lietuvos šaulių sąjungos ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos.
Piešinių konkursą „Tėvynės labui“ organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, Lietuvos kariuomenė ir Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokykla.
Iškilmingas tarptautinio konkurso „Tėvynės labui“ nugalėtojų apdovanojimas ir parodos pristatymas vyks 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus rotušėje.
Darbus siųsti adresu: Indrė Kuizinienė (LŠDPS), Vingrių g. 6A, LT-01141 Vilnius. Paskutinė darbų išsiuntimo diena yra 2017 m. birželio 20 d.
Kontaktiniai asmenys: Indrė Kuizinienė, tel.: +370 659 51607, el. paštas: birutietesvilnius@gmail.com; Adelė Kasputienė, tel.: +370 682 45066, el. paštas: pavaduotoja.vmm@gmail.com
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
2017.05.17; 00:55
Seniai norėjosi pasidalinti mintimis apie Lietuvos gynybinius pajėgumus šiuolaikinėje sudėtingoje situacijoje. Terorizmo grėsmė įgauną vis platesnį mąstą, todėl nė viena šalis negali jaustis pakankamai saugi. Globaliame pasaulyje atsiranda ir globalios grėsmės – tai terorizmas, gamtos atšilimas įtakojantis gamtos stichijas ir t.t.
Lietuva, nors ir nėra labai pažeidžiama gamtos stichijų, tačiau karine prasme dar nėra pakankamai saugi, turint sunkiai prognozuojamą rytų kaimyną. Man teko garbė tarnauti Lietuvos kariuomenėje nuo 1991 metų ir kurti įvairias jos struktūras.
Skirtingai nuo kitų šalies vyriausybės institucijų, bene sunkiausia buvo kurtis Krašto apsaugos sistemai. Krašto gynyba buvo nauja ir pradėta kurti nuo nulio. Visa Lietuvos teritorija dar knibždėjo okupacinės sovietų armijos kariais, todėl mums teko ne tik kurti savo kariuomenę, bet ir neprovokuoti svetimos, norint išvengti naujos karinės agresijos.
Taigi likimo ir Dievo palaimos dėka pavyko išvengti didelių konfliktų ir nesutarimų, derantis dėl svetimos armijos išvedimo. Palikus paskutiniam okupacinės armijos kariui, prasidėjo tikrasis Lietuvos kariuomenės kūrimas ir valstybės saugumo atstatymas. Lietuvos kariuomenė turėjo tikslą pasiruošti ir ginti valstybės nepriklausomybę visomis išgalėmis ir savo pajėgomis, todėl visa šalies gynyba buvo paremta teritorinės gynybos koncepcija.
Lietuvos gynybos koncepcija buvo paremta teritoriniu gynybos principu ir apėmė visas karines bei civilines institucijas, kurios buvo atsakingos už karo meto užduočių vykdymą. Tuomet buvo paruošti gynybos planai, kuriuose buvo įvardinti visų institucijų veiksmai karinio konflikto atveju. Dabartiniu metu grįžtama prie to šalies gynybinio varianto, kuris buvo paruoštas prieš 14 metų.
Kaip žinia, krašto gynybai skiriamos lėšos ir laikas yra neadekvačios sąvokos. Paruošti gynybai tinkamus karius ir ginkluotę trunka ne vienerius metus, todėl prarastas laikas įtakoja Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kas galėtų prieštarauti, jog mažiausią dėmesį gynybai skyrė konservatorių ir liberalų koalicinė vyriausybė bei KAM (Krašto apsaugos ministerija) ministrė Rasa Juknevičienė? Norėčiau pacituoti Estijos atsargos karininko žodžius, pasakytus vienos konferencijos metu, kai buvo paklaustas, kodėl Estija savo gynybai jau seniai skiria didžiulį dėmesį ir krašto gynybai 2 proc. nuo BVP (bendras vidaus produktas). Jis atsakė: taip yra todėl, jog politikai, kurie skeptiškai žiūri į šalies gynybą, paprasčiausiai niekada nebus išrinkti į valdžią.
Manyčiau, jog nihilistinis požiūris yra į atsargos karininkų ir karių panaudojimą šalies valstybiniame sektoriuje, panaudojant jų sukauptas žinias ir patirtį. Man teko garbė apie dešimtmetį vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai bei bendrauti su NATO šalių rezervo kariais bei daugeliu kitų šalių atsargos karininkais. Visose šalyse yra įvairiai panaudojamas atsargos karių potencialas. Rezervo kariai – tai kaip tiltas tarp civilių ir kariškių.
Įvedus profesinę karo tarnybą dažnai atsiranda takoskyra tarp kariškių ir civilių, tarsi ir vieni, ir kiti gyventų skirtinguose pasauliuose. Įsigilinus į KAM vadovybėje dirbančiųjų biografijas, rastume daug tokių, kurie net netarnavo Lietuvos kariuomenėje arba turėtų bent minimalią patirtį karybos ar karinės strategijos srityse.
Niekada nepamiršiu KAM vadovybės abejingumo ir nepagarbos fakto, kai 2009 metų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių minėjimo išvakarėse buvo kreiptasi dėl atsargos karių apdovanojimo KAM ministro padėkos ir kt. formos apdovanojimais. Tada buvo atsakyta, jog trūksta pagrįstumo minėtus atsargos karius apdovanoti, nors teikti kariai visuomeniniais pagrindais daugelį metų aktyviai dalyvavo kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimo srityje. Mažiausiai suprantamas buvo tuometinės KAM ministrės įsakymas kadencijos pabaigoje apdovanoti „savo“ viceministrus aukščiausio lygmens KAM apdovanojimu civiliams „už nuopelnus“, nors jie visi už savo darbą gaudavo solidžius atlyginimus.
Tokie atsakingų pareigūnų darbai nemotyvuoja ne tik atsargos, bet ir profesinės tarnybos karių bei žlugdo optimizmą. Analizuojant KAS veiklą, galime daryti išvadas, jog per pastaruosius dešimtmečius buvo daug padaryta stiprinant Lietuvos kariuomenę ir šalies gynybines galias, tačiau buvo padaryta ir klaidų.
Galėtume teigti, jog neklysta tas, kas nedirba, tačiau visada yra geriau mokytis iš svetimų klaidų nei savų. Atkuriant Lietuvos kariuomenę labai trūko vadovaujančio lygmens karininkų, todėl buvo aktyviai verbuojami sovietų armijoje tarnavę karininkai.
Manau, tai buvo bene didžiausia atkuriamos Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo klaida. Tikrai ne visi Lietuvos pilietybę turintys buvę sovietų armijos karininkai buvo lojalūs ir tarnavo nepriklausomos Lietuvos labui ar turėjo pakankamą karinę kvalifikaciją. Tą faktą patvirtino vėlesni Lietuvos kariuomenės istorinės raidos įvykiai. Turiu vilties, jog Lietuvos kariuomenės vystymosi ir raidos peripetijas pavyks aprašyti kitose apžvalgose. Norėčiau palinkėti, kad Lietuvoje vėl būtų gražinta visuotinė karinė prievolė ir greičiau atstatytas teritorinės šalies gynybos principas. Atsargos kariai tam yra pasiryžę. NATO karių bei karinės technikos integravimas į Baltijos šalių gynybą yra atgrasymo ir psichologinio palaikymo priemonė kaip kolektyvinės gynybos koncepcijos įgyvendinimas.
Dabar norėčiau grįžti prie Lietuvos saugumo apžvalgos JAV gynybos sekretoriaus J. Matiso vizito šviesoje. Malonu pripažinti, kad JAV vis dar domisi Baltijos šalių saugumu ir nori padėti joms apsisaugoti nuo galimos agresijos iš rytų. Šiais metais Rusijos Federacija planuoja Kaliningrado srityje plataus mąsto karinius mokymus „Zapad 2017”.
Pavojus didelis, nes pagal mokymų scenarijų bus modeliuojami ir puolimo veiksmai. Vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ blokada atkirstų NATO sausumos pajėgų paramą vakarų kryptimi. Žinant, kokios karinės pajėgos yra dislokuotos šioje srityje, Baltijos šalims tikrai iškyla rimtas pavojus, jei menamas agresorius sumanytų pasinaudoti savo kariniu pranašumu.
Nereikia būti dideliu karo ekspertu, kad galėtume pastebėti savo silpnąsias vietas. Visu pirma, tai priešraketinės gynybos spragos sausumoje ir jūroje, todėl Rusija labai liguistai reaguoja į NATO ketinimus kitų metų pabaigoje dislokuoti Lenkijos teritorijoje priešraketinės gynybos kompleksus.
Manau, jog Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims gyvybiškai svarbu turėti savo priešraketinės gynybos kompleksus, tokiu budu būtų likviduotas Rusijos karinis pranašumas šiame regione. JAV gynybos sekretorius vizito Lietuvoje metu užsiminė apie priešraketinės gynybos svarbą šiame regione. Reikia tikėti, jog ne tik Lenkija, bet ir Baltijos šalys bus aprūpintos saugia priešraketine gynyba.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2017.05.15; 17:07
Lietuvoje vyks NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ („Tvirtas kobaltas“) – kasmetinės NATO ryšių bataliono organizuojamos karinės pratybos.
Gegužės 21- birželio 2 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.
Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra yra dislokuojama Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdys naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis.
Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikia priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios pratybos Lietuvos teritorijoje rengti pasirenkamos jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.
Iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono perdislokuojamojo ryšių informacinių sistemų modulio kariai. Šis modulis yra pirmas Lietuvos kariuomenės, o kartu ir NATO padalinys, nuolat dislokuotas Lietuvos teritorijoje ir skirtas NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupės užduotims vykdyti. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdys kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.
NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupė yra operacinių pajėgumų struktūrinis vienetas, kuris užtikrina NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovavimą ir valdymą operacijose visame pasaulyje. Šis vienetas yra pažangiausių informacijos kaitos sistemų ir technologijų junginys, kuriame tarnauja ypač aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovaujantys karininkai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.05.15; 01:10
Pagrindinis Lietuvos kariuomenės metų renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė šiemet vyks gegužės 20 ieną Panevėžyje.
„Stipri kariuomene yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Taip, kaip kiekvienas karys didžiuojasi savo Tėvyne, kiekvienu tarnaujančiu kariu turi didžiuotis ir visuomenė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Gegužės 20 d. Panevėžyje prie „Cido“ arenos Lietuvos kariuomenė visuomenei pristatys Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas. Taip pat prisistatys ir Lietuvoje dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai bei Jungtinių Amerikos Valstijų rotacinių pajėgtų kariai su savo technika ir ginkluote. NATO oro policiją Baltijos regione vykdantis Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentas ketina pasveikinti susirinkusiuosius naikintuvų „Fightin Falcon“ F-16 skrydžiu.
Susirinkusieji galės ne tik apžiūrėti sąjungininkų tanką „Leopard“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, pėstininkų kovos mašinas „Marder“ ir „CV90“, šarvuotą žvalgybos automobilį „Fennek“, Lietuvos karių naujojamą prieštankinį raketinį kompleksą „Javelin“ ar taiklioj šaulio ginklus FN SCAR, bet ir išbandyti savo jėgas įveikiant ne vieną žaidybinę kliūtį, karinę užduotį, kartu su kariais varžytis sporto rungtyse.
Istorijos mėgėjai galės stebėti Nepriklausomybės kovų karinės operacijos inscenizaciją, kurią atliks istorijos rekonstruktorių klubas „Grenadierius“. Šventės metu kartu bus minimos Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 98-osios metines.
Susirinkusiems Garbės sargybos kuopos kariai pademonstruos parodomąją programą, atliks stilizuotas salves, gros Lietuvos kariuomenės orkestrai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, dalyvaus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
Taip pat Garbės sargybos kuopa surengs bendrą pasirodymą su grupe „Sindikatas“. Šventėje naujienų portalas 15min. lt organizuos diskusijas aktualiomis temomis.
Renginyje Panevėžyje kartu dalyvaus ir su Lietuvos kariuomene bendradarbiaujančios nevyriausybinės organizacijos.
Visuomenei prisistatys Policijos, Muitinės, Vadovybės apsaugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai.
Pagrindiniai Partizanų pagerbimo renginiai šiais metais vyks Anykščių raj. gegužės 21 d.
Įamžinant partizanų žygdarbius vyks pėsčiųjų žygis „Algimanto apygardos partizanų takais“ ir pagerbimo ceremonija prie Aukštaitijos partizanų vadavietės Šimonių girioje.
Visi norintys kviečiami keliauti 10 km ilgio pažinimo taku aplankant vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Kelias eis ir pro kapines, kuriose palaidoti partizanai.
Žygis baigsis prie Algimanto apygardos vadavietės, kurioje 1949 m. vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įrengė įspūdingo dydžio bunkerį.
Šiuo renginiu prisiminsime ir pagerbsime partizanus ir visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę Aukštaitijos partizanų vadavietėje. Čia, kartu su žygeiviais vyks pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis.
KARIUOMENĖS IR VISUOMENĖS VIENYBĖS ŠVENTĖS PANEVĖŽYJE PROGRAMA
10.00 val. Padėkos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Švč. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje. Kartu dalyvauja Karinių oro pajėgų orkestras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
11.00 val. Lietuvos kariuomenės orkestras atliks karinius maršus ir melodijas Nepriklausomybės aikštėje prie Švč. Trejybės bažnyčios Panevėžyje.
11.30 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras Panevėžio miesto gatvėmis žygiuos iš Nepriklausomybės aikštės į aikštę prie „Cido“ arenos.
12.00–17.30 val. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginiai prie „Cido“ arenos Panevėžyje – kariuomenės miestelis – ginkluotės, technikos, ekipuotės ir logistikos ekspozicijos, estafetės, karinės užduotys, tarnybos kariuomenėje galimybių pristatymas. Kariškos vaišės.
12.00 val. Šventė prasidės Lietuvos valstybės ir istorinės vėliavos pakėlimo ceremonija NATO oro policijos misiją vykdančių naikintuvų skrydžiu.
12.15 val. Garbės sargybos kuopos karių parodomoji programa ir stilizuotos salvės, karinių oro pajėgų orkestro muzikinė programa.
12.30 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos grupės „Vytis koncertas ir naujienų portalo 15min.lt organizuotos diskusijos.
13.00 val. Garbės sargybos kuopos grupės „Sindikatas“ pasirodymas.
14.30 val. Parodomoji programa „Nepriklausomybės kovos“.
15.45 val. Numatomas Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio „AS365 Dauphin” skrydis.
16.30 val. Vyks karinė operacija.
17.00 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa.
17.30 val. Planuojama renginio pabaiga.
Apie dalyvius
Šventėje Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms atstovaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ daliniai, Juozo Vitkaus karo inžinerijos bataliono specialistai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Kariai demonstruos visą pėstininko ginkluotę nuo pistoleto iki prieštankinio raketinio komplekso „Javelin“, kovos mašinas HMMWV (Hummer) ir M113, švarinimo nuo cheminio ginklo įrangą, išminavimo įrangą.
Sausumos pajėgoms priklausantį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui atstovaus Garbės sargybos kuopa, kuri ir paskelbs šventės pradžią šautuvų salvėmis ir garsiąją „defile“ programa, o Lietuvos kariuomenės orkestras dar prieš oficialią šventės pradžią džiugins miestiečius maršais Nepriklausomybės aikštėje ir vėliau žygiuos prie „Cido“ arenos.
Specialiųjų operacijų pajėgos visuomenei atskleis ir savo turimą įrangą, visi norintieji galės apžiūrėti „specukų“ visureigį, modernų keturratį „Arctic Cat“ ir motociklą.
Šventės svečiai galės susipažinti su Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu „AS365 Dauphin”, apžiūrėti pilotų aprangą ir gelbėjimosi įrangą, katapultos sėdynę, o Oro gynybos batalionas supažindins su priešlėktuvine sistema RBS70, raketiniu oro gynybos kompleksu „Stinger“ ir radarais.
Lietuvos kariuomenės Logistikos pajėgos – Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono, Depų tarnybos, Materialinių resursų departamento kariai supažindins su medicininės pagalbos stotimi; medicininiu evakuaciniu automobiliu. Taip pat bus galima pamatyti galingus logistinius sunkvežimius SISU, galinčius gabenti net šarvuočius. Logistikos specialistai pademonstruos vandens valymo įrenginį ROWPU.
Mokymo pajėgoms atstovaus Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro kariai. Mokomasis pulkas – tai tarsi pagrindiniai vartai pro kuriuos įėjęs jaunuolis tampa tikru kariu. Pulko seržantai-instruktoriai norinčiuosius šventės dalyvius galės pamokyti dalykų, kuriuos turi įsisavinti kiekvienas karys per bazinį kario kursą: nuo rikiuotės iki taktikos elementų. Visi norintieji galės susipažinti su lazerine mūšio imitavimo sistema „Miles“, kuri naudojama pratybose tam, kad būtų aišku, kada karys yra „nukautas“.
Generolo Jono žemaičio Lietuvos karo akademija pristatys karininko profesiją, o sausumos, jūrų ir oro pajėgų kariūnai – visą ketverių metų kelią, kurį reikia nueiti norint užsitarnauti leitenanto laipsnį. Atėję į renginį bus kviečiami mesti iššūkį kariūnui.
Atėjusieji į šventę galės pakalbinti sąjungininkų karius ir apžiūrėti jų naudojamą ginkluotę, ekipuotę ir techniką – Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius jau nuo metų pradžios dislokuotus Lietuvoje: Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų.
Apie Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos tradicijos susijusios su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Pirmą kartą šią šventę nuspręsta surengti 1935 metais, trečiąjį mėnesio sekmadienį. Šventė buvo organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė ištisus metus visoje Lietuvoje vykstanti Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti.
Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vykdavo laikinojoje sostinėje Kaune – bažnyčiose būdavo pamaldos su tai dienai skirtais pamokslais, pagrindinėmis Kauno gatvėmis nusidriekdavo šventinės kariuomenės ir visuomenės eisenos, pasirodydavo kariai, buvo demonstruojama karinė technika, norintieji galėjo apžiūrėti ir išbandyti ginklus, žmonės buvo vaišinami kareiviška koše.
1993 metais sumanymas atgaivinti šventę kilo Vytauto Didžiojo karo muziejui ir tuometiniam Krašto apsaugos ministerijos Sporto ir kultūros poskyrio viršininkui Leibai Ritvui. Idėjai sulaukus plataus pritarus, tais pačiais metais įvyko pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė. Vėliau šventė buvo pervadinta į Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė ilgus metus tradiciškai buvo rengiama Vilniuje, tačiau pastaruoju metu įsivyrauja tradicija Lietuvos kariuomenę pristatyti ir kituose Lietuvos regionuose. 2009 ir 2011 metais šventė organizuota Kaune, 2012 metais – Šiauliuose, 2013 metais – Klaipėdoje, o 2015 metais – Marijampolėje, pernai šventė vėl buvo surengta Vilniuje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
2017.05.12; 03:55
Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima Lietuvos gynybos partnerė ir pasirengusi bet kuriuo metu apginti Lietuvą ir Baltijos šalis, jei iškiltų tokia būtinybė, sakė į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis).
Susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu jis ne kartą akcentavo JAV įsipareigojimą stiprinti saugumą rytinėje NATO dalyje.
„Lietuvai stojant į NATO JAV duotas įsipareigojimas ginti mus šiandien yra stipresnis nei bet kada. Visos trys Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis iš Rytų. Labai svarbu, kad ir mūsų saugumo partneriai vienodai supranta mums kylančias grėsmes ir įsitraukia į mūsų saugumo stiprinimą”, – po susitikimų sakė R. Karoblis. Pasak jo, Pentagono vado vizitas į vieną iš trijų Baltijos valstybių rodo Lietuvos pastangų stiprinant saugumą regione pripažinimą.
„Atvykau čia klausytis. Viskas labai paprasta: mes stovime kartu, tad turime kalbėtis. Nepamirškite, jog esate NATO nariai”, – susitikimų metu sakė gen. J. Mattis.
Ministras padėkojo J. Mattis už JAV paramą Lietuvai stiprinant saugumą. Dvišaliame susitikime gynybos vadovai aptarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimą, bendrą gynybą bei būtinybę stiprinti gynybos pajėgumus, taip pat ir oro gynybą bei nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje galimybę. Akcentuota būtinybė stiprinti visuomenės pasirengimą pasipriešinimui. R. Karoblis pabrėžė, jog Lietuva turi ypatingai motyvuotą kariuomenę ir stiprią visuomenės paramą. Tarp kitų klausimų aptartos ir Lietuvos pastangos kovoti prieš Rusijos propagandą.
Nuo paskyrimo pradžios J. Mattis yra susitikęs su Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Suomijos, Čekijos gynybos ministrais.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukos – Giedrės Maksimovicz.
2017.05.12; 03:25
Trečiadienis, gegužės 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu, su kuriuo aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regiono ir transatlantinį saugumo stiprinimą, atgrasymo priemonių įgyvendinimą.
Šalies vadovė pabrėžė, kad JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, kurios vaidmuo regione – Baltijos šalių saugumo garantas ir patikimiausia atgrasymo priemonė.
Pasak Prezidentės, gynybos sekretoriaus vizitas Lietuvoje siunčia labai aiškią žinią, kad Amerika ypatingą dėmesį skiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui. Nuo pat pradžių užsimezgę artimi ir intensyvūs ryšiai su Prezidento Donaldo Trumpo administracija rodo, kad JAV gerai supranta ir identiškai kaip Baltijos valstybės vertina kylančias išorines grėsmes bei iššūkius.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva labai vertina nuolatinę ir tvirtą JAV paramą. Įgyvendinant saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemones, JAV dvišaliu pagrindu regione dislokavo brigadą karių ir sunkiosios technikos, kurie rotuojasi po visas 3 Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota JAV karių kuopa, „Abrams“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos.
Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą dar labiau sustiprintų nuolatinis JAV karių buvimas, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę.
Susitikime taip pat aptartas pasirengimas artėjančiam NATO vadovų susitikimui, kuris įvyks gegužės pabaigoje Briuselyje. Jo tikslas – tolesnis Aljanso stiprinimas. Šalies vadovės teigimu, būtina greitinti NATO sprendimų priėmimą, nuolatos atnaujinti gynybos planus ir juos pagrįsti konkrečiais kariniais pajėgumais bei stiprinti kovą su tarptautiniu terorizmu.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad tinkamas gynybos finansavimas yra investicija į taiką. Lietuva atsakingai vykdo savo įsipareigojimus ir nuosekliai didina gynybos išlaidas – jau kitąmet viršysime 2 proc. valstybės BVP.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
2017.05.10; 14:57
Gegužės 10 d. į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvyksta JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis).
Planuojami jo dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Juose pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvaus bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais.
„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Po susitikimų Prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai, Lietuvos kariuomenės vadas ltn.gen. Jonas Vytautas Žukas vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.
Čia jie susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.
JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.
JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones.
Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
2017.05.10; 06:23
Pagrindinis Lietuvos kariuomenės metų renginys – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė šiemet rengiama su šūkiu „Mes – tai jūs!“.
Renginys pirmą kartą organizuojamas Panevėžio mieste ir vyks gegužės 20 d. prie „Cido“ arenos.
„Stipri kariuomene yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Taip, kaip kiekvienas karys didžiuojasi savo Tėvyne, kiekvienu tarnaujančiu kariu turi didžiuotis ir visuomenė“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Kaip ir kasmet Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginio metu visuomenei prisistatys visos Lietuvos kariuomenės pajėgos – Sausumos, Savanorių, Oro, Jūrų ir Specialiųjų operacijų. Taip pat prisistatys ir NATO sąjungininkų kariai su ginkluote ir karine technika, vyks jungtinės parodomosios kovinės operacijos. Renginio metu numatomas ir NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis.
Atvykusieji į renginį galės ne tik aplankyti Lietuvos kariuomenės padalinių ir sąjungininkų, technikos, ekipuotė ir logistikos ekspozicijas, bet ir įveikti ne vieną žaidybinę kliūtį ar atlikti karinę užduotį.
Istorijos mėgėjai galės stebėti Nepriklausomybės kovų karinės operacijos inscenizaciją, kurią atliks istorijos rekonstruktorių klubas „Grenadierius“. Šventės metu kartu bus minimos Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 98-osios metines.
Susirikusiems gros Lietuvos kariuomenės orkestrai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Garbės sargybos kuopos kariai pademonstruos parodomąją programą, atliks stilizuotas salves, dalyvaus ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.
Pagrindiniai Partizanų pagerbimo renginiai šiais metais vyks Anykščių raj. gegužės 21 d. Įamžinant partizanų žygdarbius visi norintys kviečiami dalyvauti pėsčiųjų žygyje „Algimanto apygardos partizanų takais“. Taip pat vyks pagerbimo ceremonija su partizanų dainomis ir kariškomis vaišėmis Algimanto apygardoje, Aukštaitijos partizanų vadavietėje.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2017.04.30; 01:35
