Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, priešiškoje informacinėje aplinkoje fiksuojamas dezinformacijos augimas, informuoja Lietuvos kariuomenė.
Per praėjusį mėnesį identifikuota 190 unikalių dezinformacijos atvejų gynybos tema. Anot Lietuvos kariuomenės, birželį didžiausio dezinformacijos srauto sulaukė karas Ukrainoje, NATO viršūnių susitikimas bei Rusijos ir NATO santykiai.
Skelbiama, kad auju dezinformacijos taikiniu tapo trišalė Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigada – LITPOLUKRBRIG. Jos diskreditavimas, prasidėjęs dar pavasarį, tęsiamas iki šiol. Pavyzdžiui, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vadovybei atvykus vizito į Lietuvą melagingai teigta, kad planuojama šį padalinį įtraukti į karo veiksmus Ukrainoje, provokacijas Baltarusijoje. Taip pat ši tema siejosi ir su artėjančiu NATO viršūnių susitikimu Vilniuje – manipuliuota, kad jame ruošiami sprendimai dėl Lietuvos ir Lenkijos karinių pajėgumų įvedimo į Ukrainą ir potencialų šios brigados įsitraukimą į karą Ukrainoje oficialiai neįsitraukiant NATO.
Iš tikrųjų, derybos dėl bendros trišalės brigados kūrimo vyko nuo 2007 metų, o 2014 metais, pasirašius steigimo dokumentus Varšuvoje, vienetas pradėjo egzistuoti. Vienas iš prioritetinių brigados uždavinių – Ukrainos karių gebėjimų stiprinimas, NATO procedūrų įsisavinimas.
Pranešime pažymima, kad priešiški ir tiesos neatitinkantys naratyvai taip pat buvo platinami ir apie NATO pratybas „Air Defender 2023“, neva, jos yra skirtos pasiruošimui pulti Rusiją. Didžiausią aktyvumą dezinformaciją skleidžiantys priešiški kanalai buvo pasiekę po Ukrainoje esančios Kachovkos užtvankos susprogdinimo. NATO buvo kaltinama prisidėjusi prie teroristinio akto.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyks pirmoji Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba, kurioje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariuszas Baszczakas aptars karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų integravimo galimybes ir siekį išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą regione.
Ministrai pasirašys bendrą komunikatą, kuriuo įtvirtins glaudesnio bendradarbiavimo sritis, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai – Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” ir Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotosios brigados prisijungimo prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo aktą. Juo bus įtvirtintas abiejų šalių karių siekis treniruotis ir veikti kartu, ginant Suvalkų koridorių.
Lenkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, brigados „Geležinis Vilkas” prisijungimas prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo atvers platesnes galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą brigados pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Kartu tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Lenkija ir kitais Aljanso sąjungininkais.
Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba rengiama siekiant įgyvendinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų deklaraciją dėl partnerystės saugumo srityje, kuri buvo paskelbta 2019 m. vasario 21 d. Deklaracijoje sutarta bendromis jėgomis siekti regiono gynybai kertinių tikslų dvišaliu, NATO ir ES pagrindu.
Intensyvūs dvišaliai santykiai karinėje srityje plėtojami nuo 1993 metų. Vienas naujausių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo gynybos srityje pavyzdžių – 2019 m. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl saugaus ryšio, skirtas keistis radarų duomenimis.
Karinis paradas Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
Lenkija taip pat yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių – šalis jau devynis kartus siuntė karinių oro pajėgų karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių erdvės.
Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas, nuo 2015 metų čia tarnauja ir aštuoni Lietuvos kariai. Lenkų iniciatyva 2017 m. pradėtas kurti tarptautinis Šiaurės rytų divizijos štabas, kuris taikos metu per nacionalines brigadas koordinuoja Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotų NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinių grupių mokymus ir pratybas. Nuo 2017 m. čia tarnauja ir du Lietuvos karininkai.
Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje vyksta reguliarios tarptautinės pratybos, kuriose dalyvauja Lenkijos ir Lietuvos kariai.
Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas plėtojamas ir Europos Sąjungos (ES) formatu. 2018 metų lapkritį Lenkija prisijungė prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta dvišalis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje.
Lietuva su Lenkija ir Ukraina nuo 2014 m. yra įsteigusios ir vysto bendrą karinį projektą – trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG, kurios vadavietė įsikūrusi Ščecine.
Liubline susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai džiaugėsi glaudžiu valstybių bendradarbiavimu gynybos srityje. Aplankę Liubline įsikūrusį trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, šalių prezidentai akcentavo būtinybę tęsti sankcijas Rusijai ir toliau visokeriopai remti Kremliaus agresiją patiriančią Ukrainą.
Lenkijos prezidentas po trišalio susitikimo įvertino ukrainiečių karių indėlį tarptautinėje brigadoje. Jo teigimu, ukrainiečių kariai gali dalytis realia patirtimi, įgyta ginant Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas tvirtino, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastatyti ant tvirto pamato. Pasak jo, valstybių draugystę įrodo ne tik karių bendradarbiavimas tarptautinėje brigadoje, tačiau ir šalies vadovų palaikomi artimi santykiai.
Savo ruožtu, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dėkojo Lietuvos ir Lenkijos vadovams už pagalbą ginant Ukrainos teritorinį vientisumą. Pasak jo, būtent Lietuva ir Lenkija rodė didžiausią iniciatyvą remiant ją po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Ukrainos prezidentas vylėsi, kad sankcijos Rusijai ilgainiui bus dar labiau sustiprintos.
Lietuvos prezidentė taip pat akcentavo pagalbos Ukrainai svarbą. Kartu ji sveikino Ukrainos parlamente priimtas konstitucines pataisas, įtvirtinančias šalies siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.
„Brigada buvo įkurta tam, kad parodytų visiems, jog mes suprantame savo galimybes ir Ukrainai galime suteikti pagalbą įvairiomis priemonėmis. Šioje brigadoje mes ne tik mokomės kartu vieno iš kito, bet taip pat mokomės ginti savo valstybes. Todėl sveikinu ir palaikau, kad Ukraina šiandien priėmė konstitucinę pataisą dėl euroatlantinės valstybės krypties, ir tai – prezidento Petro Porošenkos nuopelnas“, – kalbėjo spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo suprantanti Ukrainos situaciją, nes, tvirtino ji, Lietuva žino, ką reiškia būti puolamai ir menkinamai.
„Mūsų visų iniciatyva buvo pasiektas ES politinis susitarimas dėl papildomų sankcijų dėl Kerčės, nes mes žinome, ką reiškia būti puolamam, ką reiškia, kai kėsinamasi į teritoriją, ir ką reiškia, kai tauta yra menkinama“, – kalbėjo prezidentė, pabrėždama, kad Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos šalių regiono saugumas yra kertinis prioritetas euroatlantinėje erdvėje.
Liubline penktadienį vyko trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas, kuriame aptarta regiono saugumo situacija, paramos Ukrainai klausimai, bendri projektai palaikant šios valstybės euroatlantinės raidos kryptį.
Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus. Šią sukaktį prezidentė D. Grybauskaitė regi geopolitiniame kontekste kaip labai reikšmingą.
Pasak Lietuvos vadovės, lietuvių ir lenkų tautos pasirašė uniją, nes jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Ketvirtadienį D. Grybauskaitė pradėjo dviejų dienų paskutinės savo kadencijos valstybinį vizitą Lenkijoje. Pirmąją vizito dieną su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lietuvos vadovė aptarė svarbiausius per dešimtmetį nuveiktus darbus.
Prezidentė D. Grybauskaitė nuo ketvirtadienio su paskutiniu valstybiniu vizitu lankosi Lenkijoje.
Ukraina švenčia Nepriklausomybės dieną. EPA – ELTA nuotr.
Laisvės kovas, pasipriešinimą okupantui mes tik sąlyginai skirstome į etapus, į laikotarpius, į rezistencijos vadovų veiklos tarpsnius. Bet kaip rodo istorija, ta kova niekada nesibaigia.
Naujas jos etapas atsivėrė aneksavus Krymą, Rusijos remiamoms pajėgoms užėmus pramoninius Rytų Ukrainos rajonus. Natūralu, kad Kijevas laukia paramos. Lietuvai taip pat kyla naujos grėsmės, mes taip pat tikimės sąjungininkų paramos.
Kodėl jiems turime padėti?
Neseniai Maidanas pažymėjo 4-ąsias metines. Tad dar keletas sutapimų. Beveik tuo pačiu metu, 1953-aisiais, išsikvėpė rezistencinis judėjimas Lietuvoje ir Ukrainoje. Dar keletą metų – iki 1955-ųjų – su okupantais kovojo pavieniai pasipriešinimo dalyviai. Istorikai tvirtina, kad 1954 m. suėmus paskutinį UPA vadą Vasilijų Kuką, organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietams Ukrainoje baigėsi.
Tų pačių metų lapkritį Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas generolas Jonas Žemaitis. Tiesa, 1956-ųjų spalį buvo suimtas A. Ramanauskas – Vanagas, sušaudytas kitų metų lapkričio 29 d. Iki pat 1965 m. pavasario slapstėsi Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis – Siaubūnas. Kaip jau rašėme, ukrainiečių kovotojus įkvėpė Stepanas Bandera, saugumiečio nužudytas Miunchene 1959 – ųjų spalį. Laikykime tai rezistencijos tąsa.
Ar mums kas padėjo? Žodžiais, deklaracijomis, pažadais – taip. Mūsų partizanai, juos remiantys žmonės ilgai puoselėjo viltį, kad okupacija netrukus baigsis, ir Lietuvą „amerikonai“ išvaduos. Realybė buvo kita: Maršalo planas, kuriam 1948 m. pritarė JAV Kongresas, 15-kai Europos valstybių ir Turkijai suteikė milijardinę paramą – 13,2 mlrd. dol., bet J. Stalino nurodymu SSRS jos atsisakė. Žlugo ir ši viltis.
Atgimimas vėl suteikė vilčių. „Dainuojanti revoliucija“ buvo beginklė, tačiau tokia galinga, kad pasaulis stebėjosi: kaip gali laisvės ištroškusi tauta tik su minios skanduojama daina „Pabudome ir kelkimės“ išvyti sovietinį okupantą su visa nenugalima armada? Būtume neteisūs sakydami, kad niekas mūsų nepalaikė. Gal ir tai lėmė, kad, lyginant, pavyzdžiui, su Maidano Dangaus šimtine, mūsų laisvės kova nenusinešė daug aukų…
Bet pagaliau pripažinkime: ar ukrainiečiai nelaukia tokios paramos iš mūsų, iš viso pasaulio? Ir gal būt jau prarastas geriausias laikas, kai ta pagalba būtų efektyvi. Matyt, iš vokiečių nukopijuota realpolitik kaip reikiant užspaudžia tą paramos kraujagyslę…
Kukli Lietuva padeda ukrainiečiams
Kita vertus, karo su gerai ginkluotais separatistais fronte vien laidynėmis nepakariausi. Reikalingas letalinis, t.y. mirtį nešantis, atsakomasis ginklas. Tik visai neseniai, lapkričio 29-ąją, Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Ukrainos gynybos ministerijai neatlygintinai perduoti nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą turtą. Neatlygintinai bus perduota Lietuvos kariuomenėje nebenaudojama, ne NATO kalibro ginkluotė ir šaudmenys, kuriuos Lietuvos kariuomenė naudojo iki apginklavimo standartinių NATO kalibrų ginklais. Šioje paramos siuntoje bus automatiniai šautuvai ir karabinai, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, prieštankiniai pabūklai, amunicija ir atsarginės ginkluotės dalys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Nutarime detalizuojama, kad Lietuva planuoja perduoti Ukrainai daugiau kaip 7 tūkst. „Kalašnikovo“ automatų, šovinių bei kitos ginkluotės, tarp jų ir prieštankinės. Visos perduodamos ginkluotės vertė šiuo metu siekia 1,93 mln. eurų, o juos įsigydama Lietuva buvo išleidusi per 3 mln. eurų, nepamirštama pabrėžti nutarimo projekte. Didžiąją dalį iš daugiau kaip 7 tūkst. vienetų ginklų sudaro Lietuvos nebenaudojami „Kalašnikovo“ automatai, beveik 2 mln. vienetų šovinių. Taip pat bus perduodama daugiau kaip 80 kulkosvaidžių, keliolika minosvaidžių, prieštankinių ginklų, kitokios ginkluotės.
Lietuva nebe pirmą kartą šalies karinėms pajėgoms nebereikalingą ginkluotę perduoda Ukrainai, dėl to yra gavusi Rusijos notą. Pirmą kartą Lietuva ginkluotės elementų Ukrainai perdavė 2014 metais, netrukus po to, kai Ukrainos rytuose prasidėjo konfliktas tarp Rusijos remiamų separatistų ir vyriausybės pajėgų.
Bet netrukus, 2016 metais, Ukraina iš Lietuvos vėl gavo 146 vienetų mirtino Sovietų Sąjungos laikų gamybos ginklo. Tarp jų 60 didelio kalibro Vladimirovo kulkosvaidžių ir 86 didelio kalibro Degtiariovo — Špagino kulkosvaidžių. Apie tai skelbė agentūra „Ukrinform” su nuoroda į JT bazę „Informacija apie pasaulinę prekybą ginklais”.
Trišalė brigada suerzino Maskvą
Tuometinis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, įkvėptas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus, tada pareiškė, kad trys šalys kuria ukrainiečių, lenkų ir lietuvių brigadą, kuri vyks ne į karo frontą, bet „tai turėtų būti brigada, kur Ukrainos armija norėtų įgyti patirties, kuri būtų naudinga tęsiant priartėjimo prie NATO armijos standartų procesą“. 2015 m. pavasarį rašėme, kad per dvejus metus bus suformuota trijų šalių karinė brigada LITPOLUKRBRIG (lietuviškas trumpinys – LUL brigada), kurios vyriausioji būstinė bus Liubline, kur kol kas tėra lenkų 50 žmonių vadavietė ir 250 kareivių batalionas. Manoma, kad iš viso brigadoje tarnaus maždaug 4400 kariškų – iš Lenkijos apie 3500, iš Ukrainos – 545, o iš Lietuvos – iki 350 žmonių.
Ukrainietė mergina
Maskvai tai nepatiko. Rusijos žiniasklaida jautriai sureagavo į baigiamąjį LUL brigados steigimo etapą, ypač į tai, kad Lenkijos prezidento B. Komarowskio įsakas buvo pasirašytas sovietinės Pergalės 70-mečio išvakarėse. Kremliaus propagandistai iškart pasigavo istorinę koliziją. Maskvos universiteto politologas Vladislavas Gulevičius ironiškai svarstė, kad taip gaivinama sena Juzefo Pilsudskio idėja realizuoti vadinamą Tarpjūrio (Intermarum) doktriną, įtraukiant į ją ne tik Baltijos šalis, bet ir Ukrainą, Vengriją, Rumuniją, Balkanų valstybes, Čekiją bei Slovakiją, gal net Baltarusiją ir Suomiją. Naujos sąjungos tikslas – aprėpti plačias teritorijas nuo Baltijos jūros iki Adriatikos ir Juodosios jūros (iš čia kilusi santrumpa ABC – Adryatyk – Baltyk – Morze Carne). Akivaizdu, rašo V. Gulevičius, kad šioje sąjungoje, kaip kažkada ATR, Varšuva tikisi groti pirmu smuiku. Ne šiaip sau pagrindinė šiuolaikinės trijų valstybių brigados vadavietė yra Liubline – vos už 209 km nuo Lvovo…
Apie šios brigados veiklą mes nežinome beveik nieko. Wikipedia rašo, kad 2016 m. vasarį ji dalyvavo pratybose „Brave Band“, keliuose paraduose Kijeve. Tų metų rugsėjį, kaip fiksuoja Lietuvos KAM tinklapis, pasirašytas susitarimas, kad brigada suformuota pagal visus NATO standartus. Brigadai vadovauja lenkų pulkininkas, Lietuvos štabo vadu paskirtas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis. Pranešime rašoma, kad 2017 m. ir toliau bus vykdomas vienas pagrindinių LITPOLUKRBRIG projektų – pratybos „Maple Arch“, kurias planuoja ir organizuoja Kanados karinės pajėgos kartu su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. 2017 m. šios pratybos vyko Lenkijoje. Konkrečių, kad ir taikdariškų veiksmų Ukrainos teritorijoje, juo labiau pafrontės zonoje, ši brigada nevykdo…
Žodžiai, svarstymai, abejonės…
Jei kaimynai tokie pasyvūs, gal tarptautinė bendrija skiria daugiau dėmesio letalinių ginklų tiekimui Ukrainai? Rugpjūtį Rusijos žiniasklaidos flagmanas „Sputnik“ iš Vilniaus citavo Amerikos laikraštį „The Wall Street Journal“, kad JAV planuoja tiekti Ukrainos kariuomenei prieštankinių raketų ir kitos ginkluotės – raketų kompleksų „Javelin” ir oro gynybos sistemų. Ši ginkluotė negalės būti naudojama pafrontės zonoje. Paskatintas JAV planų Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Stepanas Poltorakas pareiškė, kad Kijevas laukia paramos iš visų savo partnerių, tačiau iki šiol mirtiną ginklą suteikė tik Lietuva.
Bet prieš šio ginklo siuntimą į Ukrainą pasisako kai kurie Vakarų politikai. Antai, Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras, buvęs ESBO pirmininkas, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra pareiškęs, kad ginklų tiekimas į Ukrainą yra labai rizikingas ir neproduktyvus išėjimo iš krizės būdas. NATO Karinio komiteto pirmininkas, čekų generolas Petras Pavelas pareiškė, kad jis nemato būtinumo tiekti mirtiną ginklą Kijevui, nes tai „tik padidins žmonių kančias”.
„The Washington Post“ praneša, kad Donaldo Trumpo administracija vis dar negali apsispręsti, ar tiekti Ukrainai letalinį gynybinį ginklą. Nors 2015 m. Atstovų rūmai 348 balsais prieš 48 priėmė Baraką Obamą įpareigojančią rezoliuciją, Vašingtonas jau atsisakė tiekti prieštankinius kompleksus „Javelin“, priešradarinius įrenginius, žvalgybines sistemas ir komunikacijos įrengimus. D. Trumpas vis dar tikisi, kad pavyks įgyvendinti Minsko susitarimus. Paskutiniais pranešimais, Valstybės departamentas vėl svarsto galimybę paveikti administraciją, kad ši sutiktų tiekti Ukrainai letalinės ginkluotės už 47 mln. dolerių. Lapkričio 17 d. JAV Senatas pritarė įstatymo projektui „Dėl JAV biudžeto išlaidų 2018 m. nacionalinės gynybos reikalams“, kuriame numatyta 350 mln. dol. paramą Ukrainai…
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su reabilitaciją Lietuvoje atlikusiais Ukrainos kariais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
***
Kol kas, kaip pas mus sakoma, šakėmis po vandenį. Ukrainos pietryčiuose kasdien žūsta po keletą Ukrainos karių, griaunami namai, žmonės badauja ir šąla nešildomuose būstuose, tu metu iš Rusijos per sieną separatistams plūsta naujausi kariniai įrengimai, ginklai ir mašinos. Kremliui nereikia papildomų Dūmos sprendimų, V. Putinas veikia vienvaldiškai. O Vakarai tūpčioja vietoje: ar tik atsakomasis separatistams ginklas neįžiebs dar didesnės ugnies, gal reikia laikytis Minsk-1, o gal Minsk-2 susitarimų?
Kaip ir tais rūsčiais pokario laikais. Delsimas reiškia pralaimėjimą. Pralaimėjęs visada tampa vergu. Beteisiu savo žemėje. Niekinamu visų – ir savų, ir svetimų. Pavyzdžių neieškokime giliuose istorijos kloduose. Jie čia pat.
Ketvirtadienį bus minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną prieš 99 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos.
1918 m. lapkričio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
Ketvirtadienį Vilniuje ir kituose šalies miestuose vyks renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės dienai ir kariuomenės atkūrimo 99-osioms metinėms.
Pagrindinis renginys tradiciškai vyks vidudienį Katedros aikštėje Vilniuje, kur vyks iškilminga Lietuvos ir sąjungininkų karių rikiuotė bei karių paradas Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės.
Rikiuotėje dalyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių, Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Skrydžiu virš Vilniaus Lietuvos kariuomenę planuoja pasveikinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys JAV karinių oro pajėgų naikintuvai.
Su švente karius sveikins šalies, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, į renginį pakviesti užsienio šalių ambasadoriai, gynybos atašė, kviečiami vilniečiai ir miesto svečiai.
Prieš renginį Katedros aikštėje – Šv. Mišios ir malda už Lietuvos kariuomenę Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje.
Lietuvos kariuomenės dienos proga ir kituose šalies miestuose vyks iškilmingos karių rikiuotės, ginkluotės ir technikos parodos, apdovanojimų ceremonijos, šventiniai koncertai.
Sausio 27-28 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvauja 10-ajame Europos ir Ukrainos forume Žešuve, Lenkijoje. Kartu numatomas susitikimas su Lenkijos gynybos viceministru Tomasz Szatkowski.
„Matome, kad NATO narius ir partnerius vienija bendri iššūkiai, kylantys iš rytų, todėl turime stiprinti bendradarbiavimą, gebėjimus apsiginti, taip pat stiprinti komunikaciją ir kovą su propaganda bei kovą su hibridinėmis grėsmėmis“, – sakė išvykdamas dalyvauti forumo panelyje, skirtame aptarti NATO rytinių narių vaidmeniui plėtojant regionines partnerystes su Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo valstybėmis, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
10-ajame Europos ir Ukrainos forume ketina dalyvauti apie 500 žinomų politikų verslininkų, žurnalistų, tarptautinių santykių ekspertų iš Europos Sąjungos šalių, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir kitų kaimyninių valstybių.
Atsižvelgus į 9-ojo forumo metu aptartas Ukrainos modernizavimo ir vystymo, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo bei užsienio politikos kryptis, šiais metais organizuojamame Europos ir Ukrainos forume daugiausia dėmesio ketinama skirti Ukrainos vykdomų reformų potencialui įvertinti. Taip pat forumo dalyviai apžvelgs Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutarties teikiamas galimybes, pilietinės visuomenės ugdymą.
Šiame forume numatoma daugiau nei 30 diskusijų panelių ir aštuoni pristatymai saugumo, ekonomikos, politikos, regionų situacijos ir kitomis temomis.
Europos ir Ukrainos forumą organizuoja Rytų studijų institutas ir Pakarpatės vaivadijos maršalka. Nuo 2007 m. į šį forumą dalyviai rinkosi Lenkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje.
Susitikime su Lenkijos gynybos viceministru T. Szatkowski viceministras V. Umbrasas ketina aptarti Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir gynybos politikos perspektyvas, taip pat karinio bendradarbiavimo NATO rėmuose planus, dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek regiono saugumui. Lietuva plėtoja intensyvius santykius su Lenkija karinėje srityje nuo 1993 metų.
Lenkija yra viena aktyviausių NATO Oro policijos misijoje dalyvaujančių šalių. Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti jau šešis kartus nuo 2005 metų.
Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės plėtoja nuolatinį įvairaus lygmens štabų, karinio mokymo įstaigų ir karinių vienetų bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija drauge su Ukraina po ilgamečio bendradarbiavimo įsteigė bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG 2014 metais. Įgyvendinus šį projektą trišalė brigada tapo svarbiu regioninio gynybinio bendradarbiavimo įrankiu.
Lietuva ir Lenkija kartu dirba NATO gynybos planavime, plėtojant penkto straipsnio pajėgumus. Taip pat bendradarbiauja planuojant NATO pratybas regione.
Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), du kartus jis buvo dislokuotas Afganistane. Šiuo metu korpuse tarnauja aštuoni Lietuvos karininkai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai LITPOLUKRBRIG 2016 metai buvo labai svarbūs, kadangi šių metų pradžioje buvo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai: parengta dokumentacija ir sukomplektuotas personalas, o per neseniai vykusias brigados vertinimo pratybas „Common Challenge“, pasiektas visas operacinis pajėgumas. Tai reiškia, jog vienetas pasirengęs atlikti karines operacijas,“ – sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dalius Polekauskas, trišalės brigados LITPOLUKRBRIG koordinacinės grupės susitikime, kuris vyko gruodžio 20-21 d. Druskininkuose.
Pasak plk. D. Polekausko, susitikime aptarta trišalės brigados LITPOLUKRBRIG 2016 m. veikla, karinis rengimas, identifikuotos pamokos. Taip pat patvirtintas 2017 metų karinio rengimo kalendorius, biudžetas, tolesnis brigados vystymas. Susitikime taip pat nuspręsta, kad 2017 m. ir toliau bus vykdomas vienas pagrindinių LITPOLUKRBRIG projektų – pratybos „Maple Arch“. Jas planuoja ir organizuoja Kanados karinės pajėgos kartu su Lietuva, Lenkija ir Ukraina. 2017 m. šios pratybos vyks Lenkijoje.
Taip pat svarstyta galimybė kartu su štabo treniruote vykdyti ir lauko taktines pratybas su brigados ir jai priskirtais padaliniais. Susitikimo dalyviai sutarė, kad bus ir toliau dalyvaujama JAV pajėgų Europoje organizuojamose pratybose „Saber Guardian“ ir „Rapid Trident“.
2016 m. LITPOLUKRBRIG sudėtyje esantys kariai dalyvavo daugelyje pratybų, pradedant vienomis didžiausių šiais metais – „Anaconda 2016“, vykusių Lenkijoje. Brigados kariai taip pat treniravosi JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuojamose pratybose „Saber Guardian“ ir „Rapid Trident“ bei kartu su Kanados karinėmis pajėgomis organizuotose ir vykdytose pagrindinėse šios brigados pratybose „Maple Arch“.
Susitikime Druskininkuose buvo aptartos ir šių metų gruodį Lenkijoje vykusios brigados LITPOLUKRBRIG štabo vertinamosios pratybos „Common Challenge 2016“. Jose buvo įvertinta, jog trišalis LITPOLUKRBRIG štabas visapusiškai atitinka brigados štabui pagal NATO standartus keliamus reikalavimus ir yra pasirengęs vykdyti taikos palaikymo misijas.
Susitikime taip pat nutarta siūlyti brigadai suteikti Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardą. Šiam siūlymui dar turės pritarti visų trijų šalių gynybos ministrai.
Tokiuose brigados LITPOLUKRBRIG koordinacinės grupės susitikimuose dalyvauja brigados vadovybė ir Lenkijos, Lietuvos bei Ukrainos valstybių atstovai. Nuo šių metų rugsėjo Lietuva perėmė pirmininkavimą šiems grupės susitikimams, kurie per metus vyksta tris ar keturis kartus.
Apie trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG
Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra įsteigusi bendrą karinį vienetą – brigadą LITPOLUKRBRIG, kuri buvo įsteigta šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai.
2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai. Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.
Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.
Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai. Kariai dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos suburiamos tarptautinių operacijų ir pratybų metu.
Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.
Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.
Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.
Brigadai nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. vadovauja pulkininkas Zenonas Brzuszko (Zenon Brzuszko). Bendru šalių sutarimu brigados vadą skiria kiekviena valstybė rotacijos principu.
Brigados štabui vadovauja Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.
LITPOLUKRBRIG – vienas ambicingiausių ir didžiausių karinio bendradarbiavimo projektų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Gruodžio 11 d. Lenkijos kariuomenės Nowa Deba poligone oficialia atidarymo ceremonija prasidėjo bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG štabo ir priskirtų vienetų štabų vertinamosios pratybos „Common Challenge 2016“ (liet. „Bendras iššūkis 2016“). Tarptautinių pratybų metu įvertinus, kad trišalės brigados štabas pasiekė visus operacinius pajėgumus, jis bus sertifikuotas pagal NATO standartus.
„Padarysime viską, kad tarptautinė vertintojų komanda trišalės brigados štabą sertifikuotų kaip pasirengusį vadovauti priskirtiems vienetams taikos palaikymo operacijų metu”, – sako LITPOLUKRBRIG štabo viršininkas Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.
Lenkijoje esančiame kariniame poligone gruodžio 8-16 d. tarptautinė brigada LITPOLUKRBRIG, vadovaujama Lenkijos pulkininko Zenono Brzuszko, ir jai priskirtų Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos batalionų kariai stiprina tarpusavio sąveiką planuojant ir rengiantis vykdyti taikos palaikymo operacijas.
Pratybos vykdomos pagal fiktyvų scenarijų, kuriame numatyta humanitarinės krizės, pilietinio karo nusiaubtoje šalyje, kurioje vyrauja trapus taikos susitarimas. Regione veikia ginkluoti sukilėliai, diplomatinės pastangos palaikyti taiką nesėkmingos.
Tarptautinės brigados karius pratybų metu vertina JAV, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos atstovai. „Common Challenge“ planavimo pratybos vykdomos pasitelkiant žemėlapį ir kompiuterinį taktinių veiksmų stimuliatorių, kurio pagalba vystoma ir sekama taktinė situacija pagal suplanuotus veiksmus. Taip sudaroma galimybė treniruotis planavimo procesą be realių padalinių ir technikos.
Apie trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG:
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis vienetas – brigada LITPOLUKRBRIG – buvo įsteigta brigados šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį.
2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai. Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.
Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.
Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai. Kariai dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos suburiamos tarptautinių operacijų ir pratybų metu.
Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.
Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.
Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.
Brigadai nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. vadovauja pulkininkas Zenonas Brzuszko (Zenon Brzuszko). Bendru šalių sutarimu brigados vadą skiria kiekviena valstybė rotacijos principu.
Nuotraukų autoriai – št. srž. Romas Albaitis ir kpt. Oleksandr Gain.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Lenkijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Anakonda 16“ dalyvauja ir trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG kariai. Lenkijos kariuomenės Nowa Deba (lenk. Nowa Dęba) poligone treniruojasi ir penki Lietuvos kariai, tarp jų ir trišalės brigados štabui vadovaujantis Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.
Pasak LITPOLUKRBRIG vado brigados generolo Adamo Jokso (Adam Joks) pratybos „Anakonda 16“ suteikia brigados vadovybei ir prisikirtiems elementams galimybę pasitikrinti gebėjimą veikti bendrai brigados viduje ir bendradarbiauti su galimais ir esamais vieneto parneriais. Jis taip pat pabrėžia, kad šios pratybos yra ir pirmieji tokios svarbos mokymai brigadai nuo tada, kai šių metų sausio pabaigos buvo atidarytas brigados štabas.
Brigada pratyboms birželio 6-17 d. dislokavo vadavietę, kuri rengs įsakymus priskirtiems pratybų elementams ir vadovaus jiems per simuliuotas pratybų operacijas.
Pratybose „Anakonda 16“, kurios vyksta aštuoniuose didžiausiuose Lenkijos kariuomenės poligonuose, dalyvauja 31 tūkst. karių iš 24 valstybių. (Lietuvai šiose pratybose atstovauja apie 150 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kovinių inžinierių skyriaus, LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono).
Apie brigadą LITPOLUKRBRIG
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis vienetas – brigada LITPOLUKRBRIG – buvo įsteigta šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį.
2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.
Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.
Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai.
Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.
Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.
Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.
LITPOLUKRBRIG steigimo susitarime numatyta, kad prie junginio bendru šalių-steigėjų kvietimu galės prisijungti ir kitos valstybės.
Informacijos šaltinis – kam.lt (LITPOLUKRBRIG nuotraukos).
