Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė uždaryti vakarinę sieną su ES šalimis Lietuva ir Lenkija. Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą Minske, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Be to, sustiprinta apsauga pasienyje su Ukraina.
 
„Mes priversti atitraukti dalinius iš gatvės“, – pareiškė A. Lukašenka.
 
Turėdamas omenyje žmones trijose kaimyninėse šalyse, Baltarusijos vadovas moterų forume sakė: „Sustabdykite savo nesupratingus politikus, neleiskite jiems sukeli karo“.
 
Lietuvoje ir Ukrainoje šiuo metu vyksta karinės pratybos su NATO daliniais. Paraleliai baltarusių pajėgos rengia manevrus su Rusijos kariais Baltarusijos vakaruose prie ES sienos.
 
Šie manevrai, pasak A. Lukašenkos, dabar bus pratęsti. Dėl dabartinės situacijos bus antrasis etapas, sakė jis. Pradžioje planuota, kad pratybos baigsis kitos savaitės penktadienį.
 
Nuo rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje nerimsta protestai prieš A. Lukašenką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.18; 07:01

A. Lukašenka paprašė V. Putino ginklų. EPA-ELTA nuotr.

Tariamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį teigė, kad paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino šaliai suteikti kelių rūšių ginklų, paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA, informuoja „Reuters“.
 
Su masine protestų banga dėl suklastotų prezidento rinkimų susiduriantis A. Lukašenka taip pat sakė, kad nauji prezidento rinkimai šalyje bus surengti tuomet, kai bus priimta nauja Konstitucija.
 
Šiuos komentarus jis pateikė po ankstesnę dieną Sočyje vykusio jo susitikimo su V. Putinu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 07:15

Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žada Aliaksandrui Lukašenkai suteikti saugumo garantijų, jei jis taikiai pasitrauks iš valdžios.
 
Apie tai ji kalbėjo interviu Ukrainos laikraščiui „Levyj bereg“. Paklausta, ar A. Lukašenkai opozicija suteiktų saugumo garantijas, jei jis pasitrauktų taikiai, S. Cichanouskaja atsakė: „Visa tai svarstytina. Žinoma, jei jis išeis taikiai, žmoniškai, tokia galimybė yra. Galima net sakyti – ne galimybė, o faktas. Aš asmeniškai turiu kalbėti už visus žmones. Ir šiuo klausimu bus atsižvelgta į visų žmonių nuomonę.“
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Paprašyta atskleisti, kokios saugumo garantijos būtų suteiktos A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja teigė, kad jam būtų suteiktos „net didesnės“ saugumo garantijos, tačiau nepatvirtino, kokias konkrečiai garantijas turi omenyje.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 12:26

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys akcentuoja, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos organizuojamos bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos kol kas tiesioginės grėsmės šaliai nekelia. Visgi V. Rupšys spaudimu vadina faktinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymus, esą NATO pratybos Lietuvoje kelia grėsmę Baltarusijai.
 
„Nėra dabar tiesioginės grėsmės, aišku, mes tai vertiname kaip spaudimą. Iš kitos pusės, visą laiką reikia vertinti kiek jų pajėgumas šalimais mūsų sienos auga. Aišku ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas, bet taip pat pratybos kelia nerimą, dėl to, kad pratybos visada yra orientuotos, atvirkščiai negu yra teigiama, į puolamuosius veiksmus. Dėl to šiek tiek nerimo yra. Bet šiandieną kažkokios tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda LRT antradienį teigė V. Rupšys.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat akcentavo, kad reikia suvokti, jog Rusija ir Baltarusija turėjo, turi ir turės bendras pratybas, todėl, pasak jo, Lietuva privalo būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
 
„Faktas yra kad ir praeityje, ir dabar, ir ateityje jie turės bendras pratybas, bendros pratybos tikrai kelia susirūpinimą, nes scenarijai yra puolamosios grėsmės, dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgumų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – sakė jis.
 
V. Rupšys pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos pratybos jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kaimyninėms šalims nekelia. Lietuvos kariuomenės vado teigimu, tai yra gynybinio pobūdžio pratybos.
 
„Tikrai jokios grėsmės nei Baltarusijai, nei kitiems kaimynams mūsų pratybos arba sąjungininkų buvimas Lietuvoje nekelia, tai yra tikrai anksčiau suplanuotos pratybos. Tiek mūsų veiksmai, tiek bendrai NATO kaip Aljanso veiksmai yra grynai gynybiniai ir tai, ką mes čia treniruojamės kartu, tai daugiau nukreipta į bendrą sąveiką ir tai yra grynai gynybinio pobūdžio visos pratybos“, – patikino jis.
 
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pripažįsta, kad su įvykiais Baltarusijoje siejamos propagandos kiekis yra padažnėjęs.
 
„Propaganda buvo suintensyvėjusi, ir dabar ji yra tęsiama, ir vakarykščiai pareiškimai prezidento ir bendrai numatomi jų veiksmai yra gerai koordinuota propaganda su kažkokiais priimtais sprendimais. Todėl ši propaganda tikrai yra matoma ir mes ją analizuojame“, – sakė jis.
 
V. Rupšio teigimu, susitikimo su prezidentu tikslas buvo informuoti G. Nausėdą apie dabartinę situaciją ir pateikti galimas prognozes, kaip situacija galėtų keistis.
 
R. Karoblis: laikomės savo – provokacijoms nepasiduosime
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antrino kariuomenės vadui.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Laikomės tos pačios pozicijos – nepasiduoti provokacijoms. Tas naratyvas tęsiasi. Kalbant apie neplanines Baltarusijos pratybas, tai jos išsikvepia. (…) Tęsiama šiuo metu įprastinė veikla. Kita vertus, kai kurie pajėgumai, kurių paprastai nebūna toje teritorijoje, yra“, – LRT televizijai sakė R. Karoblis.  
 
Kalbėdamas apie naujausias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas, ministras pažymėjo, kad jos yra seniai planuotos. Vis dėlto, kalbėjo R. Karoblis, iššūkis lauktų, jeigu Baltarusijos teritorijoje atsirastų nuolatinės Rusijos pajėgos.
 
„Jos buvo planuotos, yra prognozuojamos. Didesnių rizikų iš jų nejaučiame. Yra ilgalaikis klausimas, kad prezidentas Putinas, remdamas dabartinį režimą Baltarusijoje, ką gauna mainais, kokia yra kaina iš Baltarusijos dabartinių lyderių. Didžiausias galvos skausmas yra tai, ar neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje“, – teigė krašto apsaugos ministras.
 
Jo teigimu, Lietuvoje vykstančios pratybos nekelia grėsmės nei Rusijai, nei Baltarusijai.
 
„Tie NATO daliniai, kurie yra Baltijos šalyse, yra daugiausiai atgrasymui. Tik gynybinio ir jokiu būdu ne puolamojo pobūdžio. Tuo tarpu Rusijos laikysena – pajėgų augimas (…) bei pajėgų stiprinimas Kaliningrade – tai yra apie tikrąjį puolamąjį pobūdį, bet jokiu būdu ne iš NATO pusės ir ne iš Baltijos šalių pusės“, – patikino R. Karoblis.
 
Pasak ministro, A. Lukašenkos retorika, jog NATO yra priešas, daugiausia yra skirta nukreipti vietinę visuomenę nuo dabartinės politinės situacijos Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 08:00

Oficialioji Baltarusijos vėliava

Lietuvos Seimo priimta rezoliucija, kuria Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažįstama vienintele teisėta Baltarusijos atstove, nepadeda išlaikyti gerų santykių tarp šalių, neatitinka universalių parlamentinės veiklos principų ir „išeina už sveiko proto ribų“, sakoma Baltarusijos Respublikos Tarybos išplatintame komentare.
Tautinė Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak Baltarusijos parlamento aukštesniųjų rūmų – Respublikos Tarybos – Lietuva taip bando kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
 
„Priimdami šį dokumentą, Lietuvos parlamentarai grubiai kišasi į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalus ir reiškia atvirą nepagarbą suvereniai baltarusių tautos teisei savarankiškai rinkti valdžią ir nustatyti savo šalies raidos kelią.
 
Lietuvos parlamentarų bandymas paskirti „baltarusių tautos lyderį“ visai išeina už sveiko proto ribų“, – teigiama Respublikos Tarybos prezidiumo komentare.
 
Baltarusijos parlamentarai mano, kad tokie Lietuvos Seimo veiksmai yra „provokaciniai ir nepriimtini“ bei neva pažeidžia tarptautinės teisės, tarpvalstybinio bendravimo ir parlamentinės praktikos normas.
 
„Ypatingą nepasitenkinimą kelia raginimai spausti Baltarusijos valdžią sankcijomis, taip siekiant pakeisti Baltarusijos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“, – teigia Baltarusijos parlamentarai.
 
Jų teigimu, teigiami santykiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos įmanomi „tik remiantis abipuse pagarba, konstruktyviu bendradarbiavimu ir nesikišimu į vidaus reikalus“.
 
ELTA primena, kad praeitą savaitę Seimas pritarė dar vienai rezoliucijai, kurioje yra reiškiamas susirūpinimas padėtimi Baltarusijoje. Rezoliucija priimta vienbalsiai – už ją balsavo 91 parlamentaras.
 
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Rezoliucijoje „Dėl neteisėtos ir primetamos Rusijos sąjungos Baltarusijai“ parlamentarai reikalauja Rusijos valdžios nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką. Seimo nariai tarptautinei bendruomenei siūlo tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos galimus susitarimus su Rusija dėl gilesnės šalių integracijos vertinti kaip nusikaltimą savo tautai ir valstybės aneksiją.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Tai jau antroji Lietuvos Seimo iniciatyva priimta rezoliucija, reaguojant į įvykius Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų. Neeiliniame Seimo posėdyje rugpjūčio 18 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Tuomet rezoliuciją palaikė 122 parlamentarai, susilaikė 2 Seimo nariai.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 14:00

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka pareiškė jam paramą ir teigė esąs įsitikinęs, kad Baltarusijos vadovas išspręs politinę krizę savo šalyje.
 
Sočyje su A. Lukašenka susitikęs V. Putinas pridūrė, kad Rusija laiko Baltarusiją artimiausia savo sąjungininke ir įvykdys visus savo įsipareigojimus.
 
V. Putino manymu, Baltarusijos žmonės turėtų patys išspręsti krizę, be jokio užsienio kišimosi.
 
Susitikimo metu Rusijos prezidentas, be kita ko, pareiškė paramą A. Lukašenkos planams vykdyti konstitucinę reformą.
 
Tai pirmasis abiejų prezidentų susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Protestai Baltarusijoje kilo po prezidento rinkimų, kuriuose autoritarinis ilgametis Baltarusijos vadovas neva surinko 80 proc. balsų. Opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja tvirtina, kad rinkimus laimėjo ji.
 
Sekmadienį – V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo išvakarėse – Baltarusijos sostinėje Minske penktą sekmadienį iš eilės dešimtys tūkstančių žmonių susirinko protestuoti prieš A. Lukašenką, nepaisydami riaušių policijos ir kaukėtų vyrų, kurie bandė smurtu nutraukti protestus.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose sekmadienį sulaikyti 774 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:42

Per protestus savaitgalį Baltarusijoje suimta beveik 900 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Per masinius protestus Baltarusijoje savaitgalį suimta beveik 900 žmonių.
 
Vidaus reikalų ministerija Minske pranešė, kad per didelę demonstraciją sekmadienį sulaikyti 774 asmenys. Be to, šeštadienį per moterų protesto eitynes prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką buvo sulaikyta per 100 dalyvių.
 
Kaukėti uniformuoti asmenys, anot stebėtojų, savaitgalį ypač nuožmiai elgėsi su demokratijos judėjimo atstovais.
 
Saugumo pajėgos savo veiksmus argumentavo tuo, kad protestai buvo nesankcionuoti. Vien tik Minske, stebėtojų vertinimu, į gatves išėjo daugiau kaip 150 000 žmonių. Protestų prieš A. Lukašenką būta ir daugelyje kitų miestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 15:23

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip atrodo bent man, paprastai labai skystais argumentais yra grindžiamas tvirtinimas, kad dėl visos serijos Vladimiro Putino priešų apnuodijimo pats Putinas yra niekuo dėtas, nes esą jų smurtinės mirtys kenkia Kremliaus šeimininko įvaizdžiui, jo tarptautinei reputacijai.

Kas be ko, visi yra linkę pirmiausiai pagalvoti apie Putino pėdsaką tokių įvykių sekoje, kita vertus, Kremliaus priešininkų pašalinimas jokios apčiuopiamo naudos dar kol kas tvirtai ant kojų stovinčiam autoritariniam režimui tikrai neatnešė. Tačiau, kaip atrodo, čia reikia turėti galvoje, kad ne naudos, o liguistos satisfakcijos ir keršto visų pirma siekia toks režimas, naikindamas savo griežčiausius oponentus. Tarkime, tas pats Putinas visų pirma yra kraštutinai pagiežingas ir kerštingas  žmogus, kuris žudydamas nedraugus tenkina savo liguistus poreikius, reputacijos bylą palikdamas kažkur toli užpakalyje.

Vis dėlto su A.Navalną ištikusia tragedija, jam grįžtant iš kelionių po Sibirą, galimas daiktas, yra truputėlį kitaip. Nežiūrint to, kad minėtas opozicionierius yra laikomas garsiausiu Putino kritiku, režimas sąlyginai toleravo A.Navalną net ir didesnių išbandymų sau metu, galbūt nujausdamas, jog šitokio rango opozicijos vėliavnešys, be visa ko kito, teikia ir pridėtinę vertę, pastebimai prisidėdamas prie nacionalizmo dabartinėje Rusijoje stipinimo. Drauge pabandykime įsivaizduoti, kad A.Navalno pašalinimas, metant šešėlį Putinui, būtų nepaprastai vertingas dalykas būtent Baltarusijos diktatoriui, kuris trūks plyš siekia susieti lukašenkinės versijos diktatūros likimą su autoritarinio režimo Rusijoje išlikimo galimybėmis ir desperatiškai bando supanašėti su Putinu. Žinoma, čia svarbu, kad ir pats Putinas žengtų ar būtų pastūmėtas tokio supanašėjimo linkme.

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Visame pasaulyje išgarsėjo Lukašenkos pareiškimai, kad neva žlugus Baltarusijai, tolesne seka neišvengiamai žlugtų ir Rusija, o, kita vertus, jis, dorasis žmogus, neva negali trauktis iš valdžios jau vien dėl to, jog priešingu atveju kerštaujanti liaudis išpjautų tarnyboje jam sadistiniais polinkiais išgarsėjusius baudėjus, nenutrūkstamu srautu siunčiamus ir šiandien užkardinti taikias žmonių eitynes. Kaip nesunku įsivaizduoti, Lukašenkai yra mirtinai svarbu dar labiau į savo reikaliukus įpainioti Putiną, o taip pat krauju susitepusius režimo gynėjus, bandant įpiršti mintį, kad jokio kelio atgal jau nėra. Diktatorius puoselėja viltį, kad su tokiais pagalbininkais, įtrauktais be išlygų į bjauriai purvinus reikalus, pavyks išsaugoti diktatūrą ir savo kailį.

Kaip tvirtina pats Lukašenka, jis ir Putinas yra panašūs tuo, jog abu labu yra kieti vyrukai. Kitą vertus, nesunku įsivaizduoti, kad toks gretinimas yra nepalankus dalykas Putinui beveik tokia pat proporcija, kiek yra palankus Lukašenkai, gando apie Putino ir Lukašenkos kaip sielos dvynių panašumą išplitimas būtų didžiausias laimėjimas Baltarusijos diktatoriui ir klaikus košmaras dabartiniam Rusijos carui. Kitaip tariant, bjauriausias Putino pažeminimas būtų tarp žmonių išplitęs įsitikinimas,  kad Lukašenka yra Putino karikatūra.  

Tarkime, Putinas iš tiesų yra nemalonus, švelniai tariant, žmogus, tačiau dabartinės Rusijos caro niekas toli gražu nelaiko juokingu personažu, o Lukašenka visų pirma yra komiška figūra, kažkas panašaus į siaubo pasakos pajacą, brendantį per kraujo upę.

V. Putinas ir A. Lukašenka planuoja susitikti Maskvoje. EPA-ELTA nuotr.

Be didelio gudragalviavimo esme pajėgūs suprasti, kad su savimi visur tampyti ant kupros užsimestą politinį lavoną nėra pats maloniausias užsiėmimas. Todėl kyla klausimas – kodėl Putinas taip vargsta, aukojasi? O atsakymas, kaip atrodo, yra labai paprastas – Lukašenkai pavyko pergudrauti Putiną, pirmasis manipuliuoja antruoju nelėtindamas tempo.

Arba diktatoriui pavyko savo kolegai pakišti po nosimi tokį stebuklingą veidrodėlį, į kurį žiūrėdamas Putinas mato vien tik Lukašenką ir jo interesus?

P.S.

Apie tokią įvykių versiją autorius sužinojo nugirdęs slaptą telefoninį pokalbį tarp  Lukašenkos patikėtinio ir vienos Venesuelos agentūros darbuotojo.

2020.09.11

Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos atstovė Maryja Kalesnikava teigė, kad saugumas jai ant galvos užmovė maišą ir grasino nužudyti, kai mėgino išvežti ją į Ukrainą, rašoma ketvirtadienį jos advokato išplatintame pranešime, skelbia „Reuters“.
 
M. Kalesnikava priešinosi išvežti iš šalies siekusiems pareigūnams ir suplėšė savo pasą. Šiuo metu ji kalinama sostinėje Minske.
 
Pranešime teigiama, kad jos gyvybei iš tiesų grėsė pavojus.
 
„Buvo ypač aiškiai pasakyta, kad jei savanoriškai nepaliksiu Baltarusijos, būsiu bet kuriuo atveju išvežta – gyva arba gabaliukais. Man taip pat grasinta iki 25 metų įkalinimu“, – teigė M. Kalesnikava.
 
Jos advokatas teigė, kad opozicionierė pateikė pareiškimą prieš Baltarusijos valdžios institucijas, įskaitant KGB.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.10; 14:31

Lukašenka Aliaksandras. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jei kris jo režimas, susiduriantis su masine protestų banga, tuomet kris ir Rusija.
 
„Žinote, kokią išvadą pasiekėme su Rusijos valdžia? Jei kris Baltarusija, Rusija bus kita“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo A. Lukašenkos komentarus, išsakytus interviu Rusijos žiniasklaidos atstovams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.09; 05:44

Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos atstovė, Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina, skelbia valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
 
Pasak valstybinės, Aliaksandro Lukašenkos režimui pavaldžios Baltarusijos žiniasklaidos, M. Kalesnikava kartu su dar dviem Koordinacinės tarybos nariais Antonu Rodnenkovu ir Ivanu Kravcovu neva bandė jėga kirsti Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei pasitraukti į Ukrainą, tačiau sulaikyta esą buvo tik M. Kalesnikava.
 
„Antonas Rodnenkovas, Ivanas Kravcovas ir Maryja Kalesnikava apie 4 val. perėjo Aleksandrovkos pasienio punktą“, – sakė Baltarusijos pasienio komiteto atstovas Antonas Byčkovskis.
 
Tuo tarpu kitas Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas tvirtino, kad nei M. Kalesnikava, nei kiti du tarybos nariai neketino palikti Baltarusijos.
 
„Šioje istorijoje, kurią paskelbė Baltarusijos televizijos, yra daug keisto. Nei vienas iš jų (M. Kalesnikava, A. Rodnenkovas ir I. Kravcovas) neturėjo planų išvykti iš šalies. Mes kalbėjome apie scenarijų, jei bus pasiūlyta – kalėjimas ar užsienis, Maryja aiškiai pasakė, kad niekur neišvažiuos“, – teigė M. Znakas.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:07

Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos sostinei sekmadienį ruošiantis dar vienam mitingui, kurio dalyviai ketina protestuoti prieš praėjusį mėnesį įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, pagal kuriuos šalies prezidentu ir vėl tariamai tapo Aliaksandras Lukašenka, policija bei saugumo pajėgos demonstruoja savo jėgą.
 
Remiantis vietinės spaudos pranešimais, atkirstos kai kurios Minsko gatvės, jose išrikiuoti šarvuočiai. Naujienų portalo Tut.by duomenimis, „siekiant užtikrinti keleivių saugumą“ uždarytos kai kurios Minsko metro stotys.
 
Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovai perspėjo, kad ketina į sostinės gatves pasiųsti dar daugiau pareigūnų.
 
Ministerija taip pat įspėjo gyventojus nedalyvauti popietę numatytame mitinge, į kurį, nepaisydami grasinimų, turėtų susirinkti tūkstančiai baltarusių.
 
Baltarusijos saugumo pajėgos demonstruoja budrumą. EPA – ELTA nuotr.

Šią savaitę šalyje sulaikyta kelios dešimtys protestuotojų, tarp kurių – studentai ir įvykius nušviečiantys žurnalistai.
 
Anot naujienų agentūros AFP, šeštadienį, kai į Baltarusijos gatves išėjo apie 4 tūkst. gyventojų, oficialiais duomenimis buvo sulaikyta daugiau nei 90 žmonių.
 
Buvusi opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidento postą, politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja paragino protestuotojus sekmadienį susirinkti į planuojamą „Vienybės žygį“.
 
„Nepamirškite, kad būsime stiprus tik tuomet, jeigu būsime vieningi“, – kalbėjo S. Cichanouskaja trumpoje vaizdo žinutėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 06:00

Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
 
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
 
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
 
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
 
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
 
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
 
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 07:30

Baltarusijos specialiosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį paskyrė naujus Valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Saugumo tarybos vadovus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
Valerijus Vakulčikas, kuris iki šiol buvo KGB pirmininkas, paskirtas Saugumo tarybos valstybės sekretoriumi.
 
Ivanas Tertelis, iki šiol vadovavęs Valstybės kontrolės komitetui, paskirtas KGB pirmininku.
 
Valstybės kontrolės komiteto pirmininko pareigas eis Vasilijus Gerasimovas, kuris iki šiol buvo šios žinybos pirmininko pirmasis pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 03:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
„Padėčiai Baltarusijoje didesnį poveikį daro užsienio kišimasis į šalies vidaus reikalus ir protesto akcijų valdymas iš svetur, – pareiškė jis ketvirtadienį. – Tai daroma iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Ukrainos, kas mums kelia didžiausią nerimą“.
 
„Jūs vakar girdėjote Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kas vyksta pasienyje. Mes reaguojame į visus negatyvius judesius Baltarusijos atžvilgiu. Mums svarbiausia – neleisti, kad Minske būtų sukeltas gaisras. Nes taip būna visada: prasideda sostinėje ir apima visą šalį“, – teigė A. Lukašenka.
 
Trečiadienį S. Lavrovas per susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė, kad „šiuo metu Baltarusijoje yra apie 200 ekstremistų, parengtų Ukrainos teritorijoje“. Jis taip pat tvirtino, kad padidėjo NATO aktyvumas prie Baltarusijos sienų.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 01:00

Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Psichopatas Lukašenka terorizuoja savo taikius gyventojus. Varo šlykščią propagandą ir dezinformaciją. Esą, JAV jau ruošia prieš Baltarusiją atominį smūgį, Vakarai nori atplėšti Baltarusijos perlą – Gardino sritį, toliau, visi teisėsaugininkai, jų šeimos netrukus revoliucionierių bus suplėšyti į skutelius, o už rusų kalbos vartojimą sodins į kalėjimus… 

Batka tai keikia Rusiją, kad klastingai pasiuntė samdytus smogikus „vagnerovcus“ į Baltarusiją, tai vėl giriasi, kad Rusija jau ateina sąjunginei valstybei į pagalbą ir V. Putinui ranka nesudrebės…  

Baltarusijos aneksijos rizikos akivaizdoje Lietuvoje pasigirsta įdomių interpretacijų. Tegul stovi ten tie Lenino paminklai, tegul batkos mentai kiša areštuotiems milicininko lazdą į išangę, tegul slapčiomis degina krematoriumuose nekaltų aukų lavonus, svarbu, kad rusai neateitų… Mums – Lietuvai – taip esą bus geriau? Ar tikrai?

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Net mūsų šviesuolis, patriotas V. Radžvilas ir signataras R. Paulauskas panašiai mąsto. Manau, jie didžiai klysta. Tikrai paradoksali situacija – lietuvių tautiškumo smaugėjai dabar gulasi ant bėgių už baltarusių nacionalizmą. Tai tiesa. Visgi mums nebūtina žiūrėti, ką dar Lietuvos „sorošistai“ daro ir ko jie siekia. Kaip ten bebūtų, išsigimėliui A. Lukašenkai privalu pasakyti į veidą – „tu esi išsigimėlis“. Reika elgtis moraliai ir tebūnie tai, kas turi būti.

Politikoje ir geopolitikoje reikia, kiek įmanoma, siekti moralumo, turėti principus. Mažoms valstybėms tai vienintelis išsigelbėjimas, kitaip laukia Ribentropo-Molotovo paktai ir Miuncheno suokalbiai. Nereikia mums ir ES bei JAV bijoti paremti baltarusių laisvės siekį. Nereikia bijoti putinizmo, nes jo, kaip ir Lukašenkos, laukia sąlyginai greitas krachas. Putinizmas nesuderinamas su 21 a. Rusai nekentės ir pati Rusija jau kyla, bruzda.

Vinstonas Čerčilis

Tie, kas nežino istorijos, amžinai lieka vaikais. V. Čerčilis 1933 m. sausio mėn. šiltu laišku pasveikino ką tik reichskancleriu išrinktą Hitlerį. Netrukus suprato, su kuo turi reikalą, tad moraliai ir politiškai apsisprendė, kad su šituo moraliniu išsigimėliu sugyvenimas yra neįmanomas. Nors galėjo geopolitiškai gudrauti, kadangi Adolfas norėjo taikos su britais, netgi nusiuntė į salas ten disidento-pabėgėlio pavidalu savo parankinį – H. Hesą.

Čerčilis galėjo tikėtis nukreipti Adolfą į Rytus. Kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, Čerčilis stojo sovietų pusėn. Jį – nuožmų antikomunistą – užpuolė britų politikai, ar išprotėjai, kodėl gini sovietus? Čerčilis pasakė: jei Hitleris okupuos pragarą, aš laikinai susidėsiu su Liuciferiu, kad išvaduočiau nuo Hitlerio ir nacių pragarą. Tai buvo principinga morali politika. Vėliau Čerčilis išdavė Rytų Europą Jaltoje ir Potsdame, bet vėliau pasakė Fultono mieste, JAV, garsiąją kalbą apie „geležinę uždangą“. Pragaro metafora ir Fultono kalba buvo didelės moralios politikos poelgiai.

EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).

Gaila, bet tokių politikos milžinų kaip Čerčilis, dabar nėra – tik šrioderio pasekėjai merkeles ir macronai. Baltarusių laisvės kovos akivaizdoje mums tikrai nereikia geopolitiškai gudrauti.

Tai, ką aš moralizuoju, aš perėjau per individualią patirtį. Kai tik supratau, kas vyksta, aš ir blogiukui P. Baršauskui – buvusiam KTU rektoriui – viešai pasakiau,  kad jis autokratas, korupcionierius ir plagiatorius. Manęs tada beveik niekas nepalaikė, išskyrus 3-4 žmones.   Man rodė pirštu prie smilkinio, sakė, ar žinai, prieš ką tu šoki?

Man – liudininkui ir pranešėjui – Kauno STT buvo grasinama, buvo iškreipti mano parodymai. Kai tatai apskundžiau prokurorui, man proceso tvarka atsakė, kad tyrėjas turi teisę pasirinkti apklausos taktiką… Suprask – falsifikuoti pranešėjo parodymus. Patyrę pareigūnai, mano magistrantai ir doktorantai, perspėjo, mokė saugotis provokacijų, mašinoje pakištų narkotikų ir pan.  

Istorija viską išsprendė, sudėliojo į vietas. Man ir mano artimiesiems teko daug iškentėti, bet aš galiu nesigėdydamas pasižiūrėti į veidrodį…

Aš noriu, kad ir Lietuvai nebūtų gėda.  Moralinio pasirinkimo akivaizdoje niekada nestovėkime po medžiu.

2020.09.02; 16:30

Prof. Gediminas Merkys. Slaptai.lt nuotr.

Vakarai tikrai gali sutvarkyti ir A. Lukašenką, ir jo stogą – V. Putiną. Dar 2014 m. po Krymo aneksijos, po Boingo numušimo galėjo. Vakarams pakaktų pasielgti su naujaisiais rusais taip pat, kaip teisinės valstybės sąlygomis jie elgiasi su savo piliečiais – paprašyti, kad būtų pagrįsta įspūdingo turto kilmė. Iki tol – turto areštas. Deja, pinigai nekvepia. 

https://www.alfa.lt/straipsnis/50426137/g-merkys-baltarusijos-klausima-vakarai-gali-isspresti-akimirksniu-bet-nenori

Pranešta, kad „Baltijos šalys pirmadienį įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.  Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis“: 

https://www.delfi.lt/news/daily/world/parodomaja-akcija-surenges-lukasenka-tai-kas-vyko-ukrainoje-atrodys-tik-ziedeliai.d?id=85126969

Kritimas žemyn. Slaptai.lt nuotr.

Griūk negyvas. Baltarusijos vidaus administracinis teritorinis suskirstymas toks, kad ją sudaro 6 sritys (oblast) ir Minsko miestas. Šalyje 118 rajonų arba mūsiškai – savivaldybių. Dar 9 rajonai sudaro vidines sostinės savivaldybes. Taigi, iš viso šalyje 127 savivaldybės. Jei sankcijas įvedame kiekvienos savivaldybės ponybei – vykdomojo komiteto pirmininkui, tarybos pirmininkui, vietinės milicijos vadui, regioninės rinkimų apygardos vadui (127 x 4) jau gauname 508 personas. Panašu, kad kiekvienas rajonas turi savo vietinį teismą, o kiekviena sritis turi  savo aukštesnį teismą, prokuratūrą. O juose po pirmininką, po prokurorą ir būrys eilinių  teisėjų bei prokurorų.

Teisėsaugininkus, ypač prokurorus, privalu įtraukti, nes, turimais duomenimis, jokių bylų dėl neteisėto sadistinio pareigūnų smurto prieš taikius gyventojus Baltarusijoje nėra. Tik ciniškas vidaus reikalų ministro – osetino Karajevo  – atsiprašymas. Visi teisėjai konvejeriu kiekvienam atvesdintam skiria po 15-20 parų administracinio arešto, masiškai kelia opozicijai, jos lyderiams išgalvotas baudžiamąsias bylas. Ne tik sostinėje, periferijoje taip pat. Veikiama Stalino troikų ir Ježovo-Berijos metodais.    

Aliaksandras Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Kiekvienoje iš sričių yra srities KGB padalinys, galbūt OMON padalinys. Bent jau jų vadus tikrai reikėtų į sankcijų sąrašą įtraukti. Pridėkime dar šalies vyriausybės ponybę, kurie visi yra diktatoriaus satrapai. Kur dar centrinių medijų vadai ir aktyviausi smegenų plovėjai? Kur dar pats Batka su savo sūnaitėliais, viešųjų ryšių diva gražia baltiška pavarde – N. Eismont? Kur kiti svarbiausi buvusio prezidento administracijos veikėjai?

Nesakau, kad sankcionuojamų asmenų sąraše būtinai privalo būti 750 ar 900 pavardžių. Baltarusijos politinei ponybei sankcijos iš tiesų mažiau skausmingos, nei jų idėjiniams draugams iš Rusijos aukštosios valdininkijos sluoksnių. Mat Baltarusijoje nėra ko išsiurbti, traktorius nelabai kas perka, o ir Batka budriai žiūri, kad valdininkai neapsirytų, nedemonstruotų prabangos ir neerzintų liaudies. Čia viena iš priežasčių, kodėl dar prieš 10 metų Batka per eilinius rinkimus realiai gaudavo apie 60 proc. balsų, o likusius 20 proc. prisipiešdavo.  Tiesiog įsistatydavo povo plunksną kepurėn…

Visgi jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos paskelbtas sankcionuojamų personų sąrašas, susidedantis tik iš trijų dešimčių (!) personų, atrodo apgailėtinas ir beprasmis. Gal išsigandome sieną kirtusio malūnsparnio? Gal bijome dėl Klaipėdos uosto, kuris tariamai nuskurs be Baltarusijos? Yra patarlė apie kardą – be reikalo neištrauk, be garbės nenuleisk. Gal reikėjo Baltijos kraštams sutelktai dirbti su ES ir JAV, įtikinėti jas, o geopolitikoje reikštis tik tarptautiškai, kartu su didžiaisiais žaidėjais? Bet kuriuo atveju to 29-ių sąrašo skelbėjai atrodo apgailėtinai ir asocijuojasi su šik…  katinu ant bedugnės krašto.

Baltarusijos prezidentas – persiganęs. EPA – ELTA nuotr.

Kadaise Pasaulio didieji išdavinėjo mūsų miško brolius, tupinčius bunkeriuose, viltingai besiklausančius radijo „balsų“… Dabar, panašu, išdauodami laisvės, pažangos ir teisingumo siekiantys baltarusiai. Civilizacijos ir istorijos farsas, baltarusiai šiandien mitinguoja prie Lenino paminklų. Ar galėtumėte įsivaduoti, kad 2020 m. Kopenhagoje protestuojama prie A. Hitlerio paminklo? Protaujantiems aišku: įvykiai šiandienos Minske yra civilizacinės reikšmės.

Deja, visokio plauko šrioderiams pinigai nekvepia.

2020.09.01; 19:00     

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Baltijos valstybės suderino sąrašą žmonių Baltarusijoje, kuriems bus taikomos draudimo patekti į jas sąrašas. „Visą pastarąją savaitę vyko parengiamieji darbai, buvo derinamas sąrašas žmonių, kurie turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašą“, – pirmadienį, rugpjūčio 31 d. žurnalistams sakė Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. (https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1222310/ivykiai-baltarusijoje-baltijos-salys-skelbs-sankcijas-baltarusijos-rezimui-lukasenkos-vizitas-i-ryga-atsauktas?)

Prieš tai, reaguodamas į A. Lukašenkos grasinimus panaudoti prieš Lietuvą ekonomines sankcijas, Prezidentas pažymėjo, kad „Bet kokiu atveju tai neišeis į naudą Baltarusijos ekonomikai. Alternatyvų panaudojimas ir įgyvendinimas mums, turbūt, leis susidurti su nauja produkcijos rūšimi tarptautinėje rinkoje ir ta produkcija vadinsis auksinės Baltarusijos trąšos“.

Kartu G. Nausėda pažymėjo, kad tiek ES, tiek Lietuvoje kalbama apie tai, kad nereikia taikyti ekonominių sankcijų Baltarusijai, nes tai turės neigiamą įtaką jos gyventojams.

Visgi manau, kad kalbėti apie ES ekonomines sankcijas A. Lukašenkai verta.

Beveik visi analitikai tvirtina, kad be jėgos panaudojimo protestuotojai nieko nelaimės. Tačiau Baltarusijos jėgos struktūrose bent kol kas jokio skilimo nenusimato. Asmeninės sankcijos – draudimas įvažiuoti į ES (kalbama ir apie „sąskaitų užšaldymą“, bet tik kalbama) nepaveiks diktatoriaus režimo. Pasaulyje ir be ES yra vietų, kurias verta aplankyti.

Kas kita – griežtos ekonominės sankcijos. Gali Jo Ekselencija nesijaudinti, neigiamos jų įtakos gyventojams kaltininką, ne Lietuvą, ne ES, pastarieji greitai nustatys. Praktiškai užgesę streikai atsinaujins visu pajėgumu, ypač, jei efektyviai veiks paramos streikuotojams ir jų šeimoms fondai. (Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Europos Sąjungos ministrai jau pritarė jo idėjai įkurti fondą, skirtą padėti A. Lukašenkos režimo aukoms. Europos Komisija tam numatė skirti 2,4 mln. eurų).

O tada ateis laikas, kai nebus iš ko mokėti atlyginimus net jėgos struktūroms. Ir joms teks rinktis tarp neaiškios ateities su diktatoriumi ir valdžios perėmimo organizuojant naujus rinkimus.

Baltarusijos vėliava EPA – ELTA nuotr.

Vladimiras Putinas padės? Jam ir savų bėdų pakanka. O čia dar ir Baltarusiją išlaikyti? Manau ir jam būtų parankesnis naujų rinkimų variantas, kuriuose ir jis, kaip paprastai, sudalyvautų per savo agentūrą Baltarusijoje.

Sutinku, kad šiuo metu taikyti ekonomines sankcijas dar nereikėtų. Bet pagrąsinti realiomis apgalvotomis sankcijomis A. Lukašenkai, jei jis ir toliau spyriosis, būtina. Jas žinodamos ir jo jėgos struktūros turės apie ką pagalvoti.

Mes galėtume panaudoti prieš A. Lukašenką ekonomines sankcijas, pavyzdžiui, atsisakydami prekių tranzito iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą. Baltarusijai tai būtų milžiniški nuostoliai. O visa ES galėtų kompensuoti uostui, geležinkeliams laikinai jų patiriamus, palyginti nedidelius, kaip tvirtina ekspertai, nuostolius, kol Baltarusijoje atsiras normali valdžia. ES tai būtų vieni niekai.

2020.08.31; 17:17

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nusipelnė pikčiausių priekaištų. Taip, kaip jis šeimininkauja savo šalyje, – netoleruotina, neleistina. Griežčiausių pasmerkimų vertas ir Vladimiras Putinas, kam, naudodamasis įtampa, prievartauja Baltarusiją tapti Rusijos Federacijos provincija.

Kodėl pamiršta KSSO?

Tačiau nesuprantu, kodėl žiniasklaidoje vengiama net užsiminti, jog, žvelgiant biurokratiškai, Rusija turi teisę kištis į Baltarusijos vidaus reikalus. Mūsų politikai bei politikos apžvalgininkai nenori nė minėti svarbios aplinkybės: tiek Baltarusija, tiek Rusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). O tai – kažkas panašaus į NATO aljansą, tik – iš kitos pusės. KSSO gretose dar – Armėnija, Kazachstanas, Kirgistanas ir Tadžikistanas (kadaise prisijungęs buvo ir Azerbaidžanas, bet oficialusis Baku 1999-aisiais pasitraukė). Žvelgiant teoriškai, formaliai, reguliuoti Baltarusijos reikalus galėtų net ir armėnai, kazachai, kirgizai, tadžikai. Juk Minskas – jų partneris. Jei partneris prašo pagalbos – kodėl nepasistengus, kodėl neįsiteikus?

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) embelma ir jos narių vėliavos

Žinoma, pirmuoju smuiku Kolektyvinio saugumo organizacijoje griežia Rusija. Be jos palaiminimo niekas nežengs žingsnio nei pirmyn, nei atgal. Tačiau kai prie Lietuvos sienos A.Lukašenka rengia bendras su Rusija karines pratybas, negalime atmesti teorinės grėsmės, jog žvanginti ginklais prie mūsų sienų gali būti kviečiami ir kiti KSSO atstovai. Kad paslėptų rusiškąjį pėdsaką. Siekdamas sumėtyti pėdas V.Putinas galįs ne visur siųsti savo kareivius. Įsivaizduokime, jog trokšdamas supainioti Vakarus, Baltarusijon prie Lietuvos sienos Kremlius slapta permeta kazachų ar kirgizų karius. Manote, jog Kazachstanas ir Kirgistanas pasipriešintų tokiam sumanymui, jei Kremlius vis tik rimtai spustelėtų? Tada Lietuva teoriškai būtų priversta piktai ginčytis ir su labai toli nuo mūsų esančiomis šalimis, ne vien su šiandienine Baltarusijos valdžia.

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Toks scenarijus – mažai tikėtinas. Tačiau ar galime atmesti jį kaip visiškai neįmanomą? Juolab kad A.Lukašenka grasina: „Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduosiu“.

KSSO gretose nėra absoliučios vienybės. Prisiminkime, kaip Armėnija dar visai neseniai priekaištavo Baltarusijai, kodėl ši nepalaiko oficialiojo Jerevano pastangų įteisinti Kalnų Karabacho okupaciją. A.Lukašenka tąsyk tvirtai laikėsi tarptautinių nuostatų, jog Kalnų Karabachas yra neatsiejama Azerbaidžano teritorija. Tačiau dėl tokio požiūrį A.Lukašenka iš Jerevano sulaukė grasinimų, girdi, Baltarusija privalanti teritoriniuose ginčuose visuomet palaikyti Armėniją. Taip elgtis Baltarusiją neva įpareigoja KSSO nuostatos.

Kur dėti prorusišką Prancūzijos prezidentą?

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Tik tai, jog KSSO nėra vieninga, – maža paguoda. Mat ir Europos Sąjunga bei NATO nėra itin vieningos organizacijos. Štai Rytų Europos ir karinis ekspertas, analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Gustavas C. Gresselis portalui delfi.lt yra pareiškęs, jog Prancūzijos, vienos didžiausių ir galingiausių valstybių tiek ES, tiek NATO struktūrose, prezidentas Emanuelis Macronas yra … labai prorusiškas. O tai reiškia, kad Prancūzija priekaištaus valdžioje dar penketą metų išsilaikyti siekiančiam A.Lukašenkai tik tuo atveju, jei A.Lukašenką nuversti pageidaus ir Kremlius. O jei A.Lukašenka sutiks Baltarusiją prijungti prie Rusijos, tiksliau tariant, jei Kremlių tenkins sukalbamesniu tapęs A.Lukašenka, Paryžius taip pat elgsis santūriai.

Armėnijos premjeras N. Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.

Analizuodamas lietuviškoje spaudoje pasirodančius komentarus pasigendu aiškesnių pasakojimų, kaip Rusija kišosi ir į Armėnijos vidaus reikalus, kai neva korupcijoje iki kaklo paskendusį Seržą Sargsianą keitė neva sąžiningas demokratas Nikolas Pašinianas. Skirtumas tarp to, kaip V.Putinas reguliavo įvykius Armėnijoje ir Baltarusijoje, – tik vienas. Įtariama, jog valdžios pasikeitimus Jerevane ponas V.Putinas laimino todėl, kad buvo užsitikrinęs N.Pašiniano lojalumą. Arba žinojo turįs svertų naująjį premjerą išlaikyti savo įtakos zonoje. Vaizdžiai tariant, N.Pašinianas rinkimus Armėnijoje laimėjo tik todėl, kad taip norėjo V.Putinas.

Baltarusijoje bent šiuo metu kiek kitaip – V.Putinas nenorįs mainyti A.Lukašenkos. Nors V.Putinui, žinoma, nusispjauti, kokia Baltarusijos prezidento pavardė, – svarbiausia, kad šis besąlygiškai klausytų jo komandų. Svarbiausia, kad sutiktų prie Rusijos prišlieti Baltarusiją.

Tad pačiu blogiausiu atveju, žvelgiant teoriškai, prie Lietuvos sienų Baltarusijoje gali sušmėžuoti ne tik rusų, bet ir armėnų, kirgizų, tadžikų, kazachų specialiųjų pajėgų kariai. Sužaidęs šią rokiruotę V.Putinas bent jau sumažintų jam svaidomus priekaištus. Kam visą atsakomybę versti rusų kariams, jei išskaidyti ją galima į keletą skirtingų segmentų?! Rimto politinio – karinio incidento atveju demokratines permainas Baltarusijoje palaikančioms jėgoms tektų bylinėtis su visa KSSO.

Karinis konfliktas – įmanomas

Mes visi norime tikėti, jog karinis konfliktas dėl Baltarusijos – mažai tikėtinas. Bet štai dienraštis „Washington Post“, vienas iš įtakingiausių Amerikos dienraščių, paskelbė Leono Arono straipsnį, kuriame sovietologas įrodinėja, esą Kremlius galįs pasinaudoti baltarusiška krize. Tai reiškia, kad V.Putinas savo karius galįs mesti ne tik Baltarusijai okupuoti „skersai – išilgai“, bet ir į Lietuvą, siekiant sukelti rimtą sumaištį. Be abejo, karinė intervencija tebūtų lokali, rusų tankai tikrai nežlegėtų Vilniaus link. Jie okupuotų vos kelių kilometrų ilgio Lietuvos teritorijos ruožą. Įsiveržimas būtų simbolinis. Tačiau Maskva isteriškai meluotų, esą tokiu kariniu žygiu siekta apsiginti – užkirsti kelią NATO agresijai.

Kam Kremliui reikalinga tokia avantiūra? V.Putinas dar sykį patikrintų, kokia tikroji NATO vienybė.

Todėl L. Aronas siūlo rengti skubų NATO aukščiausio lygio susitikimą. Labai protingas sumanymas, jeigu tame posėdyje dar kartą bus pareikšta absoliuti parama, jei bus nuspręsta kuo greičiau Lietuvos sienos su Baltarusija dislokuoti rimtas NATO karines pajėgas.

Tvirtas NATO kumštis pasienyje su Baltarusija reikalingas dar ir dėl to, kad galimoms Kremliaus provokacijoms nepritartų V.Putino sąjungininkai iš KSSO.

Pataikavimas Kremliaus kišenėje sėdinčiai Armėnijai

Na, Armėnijos mes neturėtume bijoti. Kalbant ironiškai, Lietuva pildo visas Jerevano užgaidas. Nesusipažinusi su istoriniais archyvais, Seime pripažino 1905-uosius buvus „armėnų tautos genocidu“. Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose leido pastatyti „armėnų tautos genocidą“ neva menančius chačkarus.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė Vilniuje buvo priėmusi Kremliui pavaldaus N.Pašiniano žmoną.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neseniai skrido oficialaus vizito į Armėniją. Vienintelis šio skrydžio tikslas buvo įduoti Jerevanui į rankas pretekstą tvirtinti, esą Lietuva labiau palaikanti Armėniją nei Azerbaidžaną.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.

Kai nuo Kremliaus užgaidų visiškai priklausomas N.Pašinianas (Armėnijoje dislokuota Rusijos kartinė bazė) susirgo COVID-19 virusu, Lietuvos prezidentas G.Nausėda twiterio pagalba jam siuntė „linkėjimus kuo greičiau pasveikti“.

Į Armėniją neseniai skrido Lietuvos karo medikai – kad padėtų šiai valstybei kovoti su siautėjančiu koronavirusu; Lietuvos pirmoji ponia dar į lėktuvą įdėjo vaikiškų žaisliukų.

Kai Lietuvos Mokslų akademijoje diskutuoti dėl 1905-ųjų įvykių panoro Armėnijos ir Turkijos diplomatai, šios mokslo įstaigos vadovybė įsileido tik Armėnijos ambasadorių.

Lietuvos spaudoje apie armėniškąją mafiją, korupciją, nelegalią prekybą ginklais nerasite rimtų analitinių straipsnių. Viską, na, beveik viską, kas negero nutinka Armėijoje, didžioji Lietuvos žiniasklaida nutyli. O štai jei kas nors nederamo nutiks Turkijoje arba Azerbaidžane, bus rašoma išsamiai, plačiai, ne vieną sykį.

Žodžiu, Armėnija mums turėti jausti dėkingumą…

Garbės žodis

Tačiau ar protinga pasitikėti kiekvienu Armėnijos premjero N.Pašiniano garbės žodžiu? Štai prieš dešimt metų žiniasklaidoje jis koneveikė Baltarusijos prezideną A.Lukašenką, vadindamas jį diktatoriumi, baltarusių tautos engėju. Tai nutiko vos prieš keletą metų, kai N.Pašinianas dar dirbo opoziciniame leidinyje, o A.Lukašenka siekė būti perrinktas prezidentu. Dabar, 2020-aisiais, N.Pašinianas buvo vienas iš pirmųjų, kurie sveikino A.Lukašenką su pergale rinkimuose…

Karo stovykloje. Vytauto Visocko nuotr.

Tad ar mes tikri, jog, ilgiems dešimtmečiams į savo teritoriją įsileidęs rusišką karinę bazę ir tvirtai įsitvirtinęs prorusiškoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje oficialusis Jerevanas sugebės atsispirti Kremliaus politinams – kariniams įsakymams?

Galų gale ką mes žinome apie tikruosius Kazachstano, Kirgistano, Tadžikistano vadovų nusiteikimus?

Lietuvai tai turėtų rūpėti Lietuvai.

2020.08.31; 05:00

Dar balandžio mėnesį planuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitas į Rygą „išbrauktas iš darbotvarkės“. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
 
„Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir dėl to, kad Latvija ir kitos Europos Sąjungos šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų, vizitas yra neįmanomas, jis išbrauktas iš darbotvarkės“, – sakė jis.
 
Oficialus A. Lukašenkos vizitas į Latviją, turėjęs įvykti balandžio pradžioje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Šalys buvo susitarusios, kad šis vizitas bus surengtas artimiausiu metu.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 16:12