latynina_1

Rusija šiame kare padarė didelę strateginę klaidą – į Chinvalį nusiuntė daugybę žurnalistų, kurie turėjo vaizdžiai aprašyti, kaip Pietų Osetijos “partizanai“ duoda triuškinantį atsaką “gruzinų fašistams“.  Kad būtų galima kontroliuoti ir nepasirodytų netinkama informacija, Rusijos pusė į Pietų Osetiją pasiuntė atrinktus ir patikrintus, parankius ir ištikimus Kremliui žurnalistus. Viena iš tų žurnalisčių buvo Marina Perevozkina iš “Nesavysimaja gazeta“, kuri rašė apie “korupcinį – marionetinį“  Saakašvilio režimą Gruzijoje. O su patriotiškai nusitekusiu TV kanalo “Zvezda“ žurnalistu Algiu Mikulskiu, kuris “savo akimis matė“ Gruzijos armijos “žvėriškumus“, bet taip ir nesugebėjo jų nufilmuoti, įvyko kuriozas – prieš pat karą jis iš Kaliningrado buvo perkeltas dirbti į Maskvą, o iš ten staiga gavo komandiruotę į Kaukazą, ir įvykių centre atsirado rugpjūčio 7 dieną.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 5 )“

saakasvislis 9

Lietuvoje jau svarstomi planai pensijinio amžiaus ribą didinti iki 65 metų, o po to – ir iki 67 metų. Ši nuostata sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Ir kai kuriose kitose Europoje šalyse kuriami planai dėl pensijinio amžiaus didinimo. Štai Graikijos vyriausybės šio amžiaus ribą nori didinti nuo 60 iki 63 metų, o Ispanijos valdžia nuo 65 iki 67 metų. Bet tokiems planams pasipriešino šių šalių profsąjungos – Graikijoje ir Ispanijoje jau prasidėjo masiniai streikai.

Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad neva pensijinio amžiaus didinimas neišvengiamas, reikia siekti europinių standartų. Tačiau išsamiau pasidomėjus, aiškėja, kad tokie teiginiai klaidingi. Taip, kai kuriose Europos valstybėse pensijinio amžius riba didesnė nei Lietuvoje – Danijoje siekia 65-erius metus, o Švedijoje – 66-erius metus. Bet daugelyje šalių padėtis kitokia – pensijinio amžiaus riba Prancūzijoje yra 60 metų, Maltoje – 61 metai, Čekijoje – 61,5, Slovėnijoje – 62 metai. Tad nereikėtų klaidinti piliečių, nes tiesa vis vien anksčiau ar vėliau išaiškėja.

Continue reading „Kovodami su mafija imkime pavyzdį iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio“

latynina_1

Prieš pat karą Gruzija savo anklave tarp Džaavos ir Cchinvalio pastatė apie 20 objektų. Prokremlietiško leidinio “Komsolskaja pravda” žurnalistas Dmitrijus Stešinas savo reportaže rašė: “Mane stebina gruzinų kaimai – nauji visuomeniniai pastatai iš plieno ir tonuoto stiklo, kinoteatras su šokių sale, nauja vaistinė, viešbutis. Blizganti “Lukoilo” degalinė, sporto aikštelė, padengta plastiko danga, baseinas…“.

Žinoma, augant visai Gruzijos ekonomikai, šie nauji objektai Kurta kaime atrodė kaip Potiomkino kaimai – Pietų Osetijos savigynos pajėgų kovotojas, į rankas gaunantis 5000 rublių, tačiau pasirašantis už 9000 rublių, bėgdavo į Gruzijos pusę. Ten jis gaudavo naują dviejų kambarių butą naujame name ir 500 JAV dolerių atlyginimą. Tačiau įdomiausia tai, kad šis “Potiomkino kaimas“ iš tiesų funkcionavo.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 3 )“

latynina_1

Vienas iš šio karo fenomenų – tai itin skausminga Kremliaus reakcija į bet kokią kritiką. Tai labai keista. Juk karą pralaimėjo M. Saakašvilis, o V. Putinas šiame kare liko absoliučiu nugalėtoju, ir karo rezultatai tik dar labiau įtvirtino V. Putino pozicijas Rusijoje. Bet vietoj džiugesio Kremliaus reakcija tokia, lyg Rusija būtų pralaimėjusi šį karą. Kad suprastumėme šį fenomeną, panagrinėkime, koks tai buvo karas, kaip jis vyko ir kaip prasidėjo. Labiausiai, kas šiame kare krenta į akis, – tai Rusijos kariuomenės gausa ir puolimo frontų geografija.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą (2)“

latynina_1

Apie paskutinįjį karinį Rusijos – Gruzijos konfliktą tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje, tiek anglų kalba leidžiamoje žiniasklaidoje pripasakota įvairiausių nebūtų dalykų. Neva pirmasis karinį konfliktą pradėjo „diktatorius Michailas Saakašvilis“, neva osetinų ir abchazų gyvenamosiose teritorijose gruzinų kariai „elgėsi itin žiauriai, nežmoniškai ir įžūliai“, neva Kremlius neturėjo jokios kitos išeities, kaip duoti atkirtį „agresoriui Tbilisiui“. Čia derėtų prisiminti ir mūsų politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus prorusiškus samprotavimus, esą šioje situacijoje labiausiai kaltas dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ar tikrai teisūs tie, kurie mano taip, kaip mano K.Girnius? Savo skaitytojams pateikiame žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos samprotavimus, kas gi iš tiesų prieš keletą metų dėjosi Cchinvalyje ir kitose Gruzijai priklausančiose teritorijose? 

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą”“

nekrasovas_2

Su režisieriumi iš Sankt Peterburgo Andrėjumi Nekrasovu susipažinau 2009-ųjų vasaros pabaigoje, kai jis viešėjo Lietuvoje. Rugpjūčio 1 – 7 dienomis Vilniuje surengtame festivalyje “Kinas prieš melą” buvo rodoma trumpoji A.Nekrasovo dokumentinio filmo “Nedoverije” (apie tikrąsias gyvenamųjų namų sprogdinimo Rusijoje priežastis) versija. Beje, festivalio atidarymo metu režisierius A.Nekrasovas pabrėžė esąs laimingas, galįs dalyvauti kino festivalyje “Kinas prieš melą”, kuris skirtas morališkai palaikyti tuo metu Kaune įkalintus čečėnus Hadižat ir Maliką Gatajevus. Mat kaip ir kiti festivalio rengėjai bei dalyviai, jis  buvo įsitikinęs, jog Gatajevų byla yra politinio pobūdžio, su grubiais žmogaus teisių pažeidimo faktais.

Continue reading „Rusijos agresija prieš Gruziją režisieriaus Andrėjaus Nekrasovo filme “Uroki ruskovo”“

video_cip

Režisierius Andrėjus Nekrasvovas – aštrių, politinio pobūdžio dokumentinių filmų kūrėjas. Paskutinieji didelio populiarumo Vakaruose sulaukę jo darbai – apie tikrąsias gyvenamųjų namų sprogdinimo Maskvoje ir Volgodonske priežastis bei apie Didžiojoje Britanijoje radioaktyviomis medžiagomis nunuodytą Rusijos žvalgybininką Aleksandrą Litvinenką. 2009-ųjų rugpjūtį jis laikraščiui “XXI amžius” teigė netrukus užbaigsiąs kurti dokumentinį filmą apie 2008-ųjų metų Rusijos – Gruzijos karą, kadangi šį konfliktą jam teko matyti savo akimis. Kur bus parodyta sensacingoji juosta, režisierius A.Nekrasovas tuokart tiksliai nežinojo. Tvirtino norįs rodyti Maskvoje, tačiau puikiai supratąs, kad toks sumanymas – beveik neįgyvendinamas. Tokios politinės pakraipos filmai, kokius kuria A.Nekrasovas, dabartinei Rusijos vadovybei nepriimtini.

Continue reading „Rusijos – Gruzijos karas režisieriaus Andrėjaus Nekrasovo filme “Uroki ruskovo”“