Rusija šiame kare padarė didelę strateginę klaidą – į Chinvalį nusiuntė daugybę žurnalistų, kurie turėjo vaizdžiai aprašyti, kaip Pietų Osetijos “partizanai“ duoda triuškinantį atsaką “gruzinų fašistams“. Kad būtų galima kontroliuoti ir nepasirodytų netinkama informacija, Rusijos pusė į Pietų Osetiją pasiuntė atrinktus ir patikrintus, parankius ir ištikimus Kremliui žurnalistus. Viena iš tų žurnalisčių buvo Marina Perevozkina iš “Nesavysimaja gazeta“, kuri rašė apie “korupcinį – marionetinį“ Saakašvilio režimą Gruzijoje. O su patriotiškai nusitekusiu TV kanalo “Zvezda“ žurnalistu Algiu Mikulskiu, kuris “savo akimis matė“ Gruzijos armijos “žvėriškumus“, bet taip ir nesugebėjo jų nufilmuoti, įvyko kuriozas – prieš pat karą jis iš Kaliningrado buvo perkeltas dirbti į Maskvą, o iš ten staiga gavo komandiruotę į Kaukazą, ir įvykių centre atsirado rugpjūčio 7 dieną.
Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 5 )”
