“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą”


Print

Apie paskutinįjį karinį Rusijos – Gruzijos konfliktą tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje, tiek anglų kalba leidžiamoje žiniasklaidoje pripasakota įvairiausių nebūtų dalykų. Neva pirmasis karinį konfliktą pradėjo „diktatorius Michailas Saakašvilis“, neva osetinų ir abchazų gyvenamosiose teritorijose gruzinų kariai „elgėsi itin žiauriai, nežmoniškai ir įžūliai“, neva Kremlius neturėjo jokios kitos išeities, kaip duoti atkirtį „agresoriui Tbilisiui“. Čia derėtų prisiminti ir mūsų politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus prorusiškus samprotavimus, esą šioje situacijoje labiausiai kaltas dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ar tikrai teisūs tie, kurie mano taip, kaip mano K.Girnius? Savo skaitytojams pateikiame žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos samprotavimus, kas gi iš tiesų prieš keletą metų dėjosi Cchinvalyje ir kitose Gruzijai priklausančiose teritorijose? 

Julija Latynina

„200 kilometrų tanku. Apie Rusijos – Gruzijos karą“

Rusijos TV kanalo “Vesti“ internetiniame portale įdėtas videoįrašas, kurį savo mobiliu telefonu nufilmavo gruzinų tankistas, kai Gruzijos kariuomenė įžengė į Cchivnalį. “Gruzinai patys filmavo savo nusikaltimus” – skelbia antraštė. Sprendžiant iš antraštės, žiūrovas turi tuoj pamatyti dokumentinius kadrus, kaip gruzinai tankais traiško vaikus, šaudo senus žmones ir prievartauja moteris.

Tačiau video įraše –  nesugriautas Cchinvalis,  į kurį be didesnio pasipriešinimo įvažiavo gruzinų šarvuotossios technikos kolona.  Nesukdami galvos įsivaizduokime, kad garso fonas “nepriklijuotas“, ir tikrai girdisi kulkosvaidžių serijos bei gruzinų keiksmai.

Šiame vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip gruzinų kariuomenės daliniai važiuoja per nesugriautą miestą. Auga nepaliesti medžiai, stovi tvoros ir vartai, stovi nesugriauti namai. Taip pat ir daugiabučiai namai nesugriauti: tik vienur – kitur išdaužti langai, pro vieno lango skylę veržiasi dūmai, kažkur toliau matyti, kaip ir liepsna veržiasi iš lango. Tankai važiuoja kolonoje, tankas, nuo kuriuo filmuojama, išauna keletą kartų iš stambaus kalibro kulkosvaidžio.

“Mes pravažiavome tuo keliu, kuriuo ėjo gruzinų tankų kolona, kuri šaudė į viską aplinkui, šiose gatvėse neliko nė vieno sveiko namo. Sudegė netgi medžiai“ – skelbia TV kanalas “Vesti“. Būtent taip ir yra. Mes matome video įrašą, kai Gruzijos pajėgos įžengė į Cchinvalį ir joms niekas rimtai nesipriešino. Po dviejų dienų, kada gruzinų “fašistus“ išstūmė iš miesto, jis liko sugriautas po aviacijos ir artilerijos atakų.

Tai vis dėl to kas sugriovė Cchinvalį? Pradžia buvo tokia…

Rugpjūčio 8 dieną Rusijos gyventojai, ryte įsijungę televizorius sužinojo, kad “fašistinė“ Gruzija klastingai užpuolė mažą Pietų Osetiją, ir pabūklais “Grad“ nuo žemės paviršiaus nušlavė Cchinvalio miestą. Rusijos gyventojai taip pat sužinojo, kad Gruzijos KOP lėktuvai apšaudė humanitarinės pagalbos koloną, kuri judėjo Chinvalio link, o P. Osetijos savigynos pajėgos pamušė gruzinų lėktuvą SU – 25, kuris bombardavo taikų miestą. Katapultavusį gruzinų lakūną nulinčiavo įsiutusi gyventojų minia.

Rugpjūčio 8 dieną trečią valandą Rusijos gyventojams buvo pranešta, kad Rusijos Vyriausybė nusprendė padėti Pietų Osetijai, ir link Rokio tunelio juda Rusijos karinių pajėgų kolonos. Dar po dviejų valandų buvo pranešta, kad gruzinų karinės pajėgos yra išstumtos iš Cchinvalio. Kitas dvi dienas P. Osetijos informacijos ir spaudos  komitetas reguliariai pranešdavo, kad, nepaisant to, jog Cchinvalis “išvaduotas“, tačiau nuo aukštumų jis apšaudomas “Grad” tipo artilerijos sistemomis, o į miesto gyventojus šaudo gruzinų snaiperiai. Nežiūrint į tai, jog Rusijos mass – media  nuolat pateikdavo gruzinų “žvėriškumo“ faktus, žiūrint kritiškai, šie faktai ima vienas kitam prieštarauti. Ir galų gale viskas tampa absoliučiai neaišku.

Štai, pavyzdžiui, labai keista istorija su ta humanitarinės pagalbos kolona, kurią rugpjūčio 8 naktį subombardavo Gruzijos KOP. Iškyla klausimas: koks kvailys gali siųsti į užimtą  miestą humanitarinę pagalbą keliu, kuris yra vienintelis, ir turi būti laisvas, kad juo galėtų iš karo veiksmų zonos pabėgti taikūs gyventojai? Kam iš viso reikėjo ten siųsti humanitarinę pagalbą, jeigu P. Osetijos vadovybė jau prieš 3 dienas buvo paskelbusi, esą iš ten evakuoti visi civiliai ? O jeigu tai buvo karinė kolona, taip išeina, kad ji iš Vladikaukazo į P.Osetiją pajudėjo dar iki prasidedant karui, lygiai prieš tris paras, kai prasidėjo karas?

O gal tos kolonos nebuvo, ir šį mitą Kremlius paprasčiausia “prikabino“ gruzinams? Tačiau yra liudininkų. Tą koloną Džavoje penktą valandą ryto matė TV kanalo “Zvezda“  operatorius Nazulinas, kuris jau buvo grįžęs iš Cchinvalio, ir Gruzijos KOP lėktuvus palaikė kaip Rusijos KOP lėktuvus. Koloną, kurią apšaudė Gruzijos KOP, Nazulinas apibūdina kaip “Rusijos armijos šarvuotosios technikos koloną“.

Arba štai faktas apie tai, kaip rugpjūčio 8 dieną gruzinų lėktuvas bombardavo Chinvalį. Tačiau tuo metu Rusijos gyventojai buvo visiškai izoliuoti nuo išorinės informacijos šaltinių, ir nežinojo, kad tuo pačiu metu Rusijos KOP bombarduoja Gorio miestą ir aplinkinius kaimus. Rusijos gyventojams buvo pranešta tik tai, kad Gruzijos lėktuvai bombarduoja jau pačių gruzinų užimtą Cchinvalį. Tad natūraliai iškyla klausimas – kam patiems gruzinams bombarduoti savo pačius tankus ?

Lėktuvas, kuris buvo numuštas, nukrito Pietų Osetijos savigynos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje. Tačiau niekas taip ir neparodė numušto lėktuvo nuolaužų, į nelaisvę paimto ir sušaudyto gruzinų lakūno dokumentų. Žinoma tik tai, kad lakūnas, kuris rugpjūčio 8 dieną bombardavo Cchinvalį, palaidotas Budionovske – Rusijos Federacijos teritorijoje.

Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Rusijos spaudoje pasirodė begalė straipsnių, kuriuos parašė žurnalistai, buvę Cchinvalyje naktį iš rugpjūčio 7 į 8-ąją. Ir paaiškėjo, kad jokie Rusijos kariuomenės daliniai į Cchinvalį neįžengė. Laikraščio “MK” (“Moskovskij komsomolec”) žurnalistė Irina Kuksenkova visą dieną prabuvo taikdarių štabe.

“Rusijos kariškiai staiga suprato, kad jie apsupti iš visų pusių“ – rašo I. Kuksenkova, “prie štabo padegė laužą, kuriame degino slaptus dokumentus, iš pistoleto sušaudė slaptą juodą lagaminą, plaktukais sudaužė specialiąją ryšio įrangą“. Iš miesto ši žurnalistė pasitraukė drauge su žvalgų grupe. Po dienos grįžusi į miestą, dėl savo šio straipsnio ji jau nebuvo įleista į štabą, ir ją paprasčiausiai išmetė į gatvę, kurioje vis dar vyko mūšiai.

Maža to, Rusijos karinės pajėgos neįžengė į miestą ir rugpjūčio 9 dieną. Kolona, kuriai vadovavo pats 58 armijos vadas generolas Chruliovas, buvo sunaikinta. Apie tai smulkiai aprašė ten buvę rusų žurnalistai: nuo kanalo “Vesti“ – A. Sladkovas, nuo “Komsomolskaja pravda” – korespondentas  A. Kocas, nuo “MK“ – žurnalistas V. Sokirko.

“Tikslinė ugnis buvo atidengta mums į nugarą“, – rašo V. Sokirko. “Granatsvaidžio šūvis susprogdino kolonos priešakyje važiuojantį BMP. Į koloną buvo atidengta uraganinė ugnis. ….mes visi nušokome nuo BTR, tiesa, ne visiems pasisekė…..aš pamačiau į mane nutaikytą automatą. Jį laikė vakarietiška kamufliažine uniforma aprengta gruzinė mergina. Jai buvo apie 25 metus, smulkutė, patraukli, jeigu paprasčiau pasakyti – graži. Viskas užtruko vos kelias sekundes. Jai garsiai sušukau: “Aš žurnalistas“, ir ji nuleido automatą. Tačiau kitą akimirką ją tiesiog pusiau perkito kulkosvaidžio serija“.

Po kelių sekundžių Sokirko ir Kocas atsiduria priešais kitą gruzinų kareivį. Jie šaukia “Mes žurnalistai“, o ginkluotas vyras atsako: “O aš – kileris“ , ir iš granatsvaidžio iššauna į rusų kareivį. Jį patį pakerta bebėgančio rusų majoro paleista automato serija“.

TV kanalas “Vesti“ praneša apie Cchinvalio išvadavimą, o 58 armijos štabo viršininkas sėdi ant išdegintos žemės, tarp savo kareivių lavonų, ir šaukia: “Kodėl? Kodėl? Aš juk sakiau!”

Kodėl aš viską taip smulkiai pasakoju?

O todėl, kad pamatytume, jog Gruzijos karinės pajėgos rugpjūčio 8 ir 9 dienomis pilnai kontroliavo Cchinvalį. Tai vis dėl to kas uraganine ugnimi nušlavė šį miestą, kuriame buvo įsitvirtinę gruzinų tankai? Ir kas nutiko tai kolonai, kuri, pasak generolo Barankėvičiaus, rugpjūčio 8 dieną vis dėl to prasiveržė į miestą?

“Aš pakarsiu Saakašvilį už kiaušių “ – taip išreiškė savo pyktį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas Prancūzijos Prezidentui F. Sarkozi. “Juk Bušas pakorė S. Huseiną”, – tęsė savo mintį V. Putinas. “Nori pabaigti savo politiko gyvenimą taip, kaip pabaigė Džordžas Bušas?“ –  V.Putinui atkirto Prancūzijos vadovas.

Bet aš noriu paklausti jūsų – už ką bausti mirtimi Gruzijos Prezidentą Michailą Saakašvilį? Už tai, kad Rusijos kariuomenės daliniai nežinia iš kur atsirado Gruzijos valstybės teritorijoje dviem dienom anksčiau negu gruzinai užėmė Cchinvalį, ir šiuos dalinius sunaikino Gruzijos ginkluotosios pajėgos? Už tai, kad Rusijos kariuomenė tas dvi dienas uraganine ugnimi nušlavė ištisą miestą, nors Rusijos mass- media tai priskyrė gruzinams? Už tai, kad 58 armijos štabo viršininkas, netekęs viso bataliono, kuris ėjo į miestą be jokios žvalgybos ir priedangos, garsiai dėl to pergyveno prieš TV kameras?

O iš tiesų, V. Putinui patekus į tokią keblią situaciją belieka ir norėti “pakarti už kiaušių” M. Saakašvilį.

Apie melą.

“Jos abi meluoja“  – teko ne kartą girdėti apie Rusijos – Gruzijos karą, kuris visų pirma perėjo į informacinį karą. Taip, tai tiesa – karas yra melagysčių tėvas.

“Komsomolskaja pravda“ tinklapyje yra įkelta video medžiaga, pavadinta “artilerinės salvės pabūklas “Grad“ šaudo į gruzinų smogikus (rus. боевики)  Kodoryje. Smogikais sovietinė propaganda vadindavo nereguliarius, savanoriškus draugovininkus Sąjūdžio mitinguose, Lietuvos KAD darbuotojus, savanorius. O gruzinų spaudoje atsirado naujas geopolitinis terminas, sudarytas ir trijų žodžių: Abchazija – Osetija – Rusija, kas sutrumpintai skamba Abosrusj (абосрусь), ir A. Puškino tekstų traktavimas, kuriuose pradėta įžvelgti patologinį rusų tautos polinkį į genocidą bei žiaurumus. Bet tai informacinio karo kasdienybė. Tačiau visai kas kita, kada pradeda meluoti oficialūs asmenys. Tada melas būna visai kitokio pobūdžio.

Štai Gruzijos URM ministro pavaduotoja Eka Zguladzė per spaudos konferenciją kaip įrodymą pateikė 2000 sufalsifikuotų Rusijos Federacijos pasų, kuriuos rado gruzinų karinės pajėgos užimtame Cchinvalyje. Šie pasai buvo su anspaudais ir nuotraukomis, tačiau be pasų savininkų parašų. Tie pasai buvo išduoti žmonėms, kurie jau seniai išvažiavo iš šio neramaus regiono, ir net nežinojo, kad jie staiga tapo Rusijos Federacijos piliečiais. Tų neegzistuojančių piliečių vardu buvo gaunamos pensijos, pašalpos iš Rusijos. Ir kažkas šias pensijas ir pašalpas pasiimdavo. Šių pasų gausa tik dar kartą įrodo, kad Pietų Osetija yra tapusi “juoda skyle“, kurioje sėkmingai dingsta Rusijos Federacijos biudžeto lėšos.

Savo ruožtu Rusijos generolas – pulkininkas Nagovycinas pademonstravo “amerikiečių karinio instruktoriaus“ Maiklo Li Vaito pasą, kuris turėjo įrodyti JAV piliečių dalyvavimą kariniame konflikte. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad šis pasas priklauso anglų kalbos dėstytojui, kuris dirba Kinijoje, ir buvo pamestas lėktuve, skrendančiame iš Niujorko į Maskvą ir anuliuotas dar 2005 metais. Šie faktai tik dar kartą įrodo Rusijos melagystes, nes nesamų Rusijos piliečių pasai buvo, o va amerikiečių karinio instruktoriaus – ne.

O štai dar vienas melas, apie kurį šaukė Rusijos mass – media, įrodinėdama gruzinų vykdytą “genocidą“, kurio metu neva tankais buvo traiškomi osetinų vaikai, šaudomos nėščios moterys , o rūsiai, kuriuose slėpėsi taikūs gyventojai, buvo užliejami vandeniu.

Dar vienas Rusijos propagandos “perlas“:  Pietų Osetijos informaciniuose pranešimuose ministerijos ypatingojo skyriaus viršininkas Inalas Plijevas pareiškė, kad “gruzinai ir jų samdiniai buvo gavę įsakymą naikinti viską, kas pasitaiko jų kelyje, ir žudyti reprodukcinio amžiaus žmones……..viename iš P. Osetijos kaimų, gruzinai į gyvenamą namą suvarė septynias merginas, ir tą namą sušaudė iš tanko pabūklo…”.

Rusijos armijos TV kanalo “Zvezda“ žurnalistas Algis Mikulskis savo bloge rašo, kad “mūsų kolegos matė šeimą, kuriai buvo nupjautos galvos, ir gyvus sudegintus kūdikius…..sužeistuosius, netgi taikdarius “pribaigdavo“… “Komsomlskaja pravda“ rugpjūčio 11 dienos numeryje  smulkiai rašo apie tai, kaip gruzinų tankas sušaudė septintojo modelio “Lada“, vežusią šeimą, paskui automatų šūviais pribaigė sužeistuosius, juos apipylė benzinu ir sudegino. Laikraštis taip pat aprašo “liudytojų” reakciją – jie visi bijojo išlysti iš savo slėptuvių.

Tačiau tuos “genocido faktus“ vėliau paneigė ne tik Human Rights Watch, bet ir pačios Pietų Osetijos sukurta oficiali “Karinių veiksmų dokumentavimo ir liudininkų paieškos grupė”. Kažkur paslaptingai dingo ir neįvardinti šio įvykio liudininkai. Lygiai taip pat paslaptingai dingo ir tos septynios nužudytos merginos, ir taikdariai.

Tačiau tie žmonės, kurie savo akimis matė šios šeimos žūtį, pasakoja visai kitaip: šeima, važiavusi automobiliu “Lada“, pateko į artilerijos ugnies epicentrą, ir automobilį susprogdino atlėkęs nežinia kieno iššautas sviedinys – liudija Isaako ir Didvyrių gatvės namų rūsiuose buvusi Žana Chovrebova.

Dar įdomiau tai, kad Rusijos Federacijos Tyrimo Komiteto prokuroras, tiriantis “genocidą“, nesugebėjo pasakyti nė vienos “genocido“ aukos pavardės. Jis tik sugebėjo “atgaivinti“ tuos mitinius 1866 aukų (nors Pietų Osetijos vadovas Kokoity buvo pranešęs, kad karinių veiksmų metu žuvo 2000 taikių gyventojų), ir pareiškė, kad karinių veiksmų metų žuvo 134 civiliai gyventojai.

Tuo tarpu apie etninius valymus iš Pietų Osetijos karinių grupuočių pusės liudija daugybė gruzinų tautybės pabėgėlių. Ir tą patvirtina paties Pietų Osetijos vadovo Kokoity žodžiai: “Mes ten viską sulyginome su žeme“ .

Va šiame taške ir susikerta svarbiausi informacinio karo fronto ruožai: pavyzdžiui, jeigu nacistai kalba mums apie tai, kad judėjai geria krikščionių vaikų kraują, o žydai savo ruožtu pasakoja apie Buchenvaldą, tai tiesa negali būti kažkur “per vidurį“. Tiesa ta, kad nacistai kūrė savo legendas tam, kad atsirastų Buchenvaldas . 

Pirmą kartą per daugelį metų Rusijos valstybiniai kanalai ORT ir RTR skyrė tiek daug  savo eterio Pietų Osetijos propagandai skleisti. Ir ši E. Kokoity propaganda įkaitais paėmė ne tik osetinų tautą, bet ir visą Rusijos armiją ir visuomenę. E. Kokoity Rusijos mass – media pagalba išsprendė gruzinų tautos klausimą P. Osetijoje. “MK“  žurnalistas Vadimas Rečkalovas taip pakomentavo šią situaciją: “Mūsų vaikinai (kariai) atidavė gyvybę tik dėl to, kad šie niekšai  (Pietų Osetija) galėtų išspręsti savo vidines problemas…“

Ir nė vienas iš Pietų Osetijos savigynos būrių narių niekam, netgi sau pačiam, niekada neprisipažins, kad visi pasakojimai apie “gruzinų žvėriškumus“ – netiesa. Nes tada jis turėtų pripažinti, kad jis – paprasčiausias žudikas ir marodierius.

Reikia suprasti – etniniai valymai, tai ne “nustojusios klūpoti“ šalies požymis. Etniniai valymai – arba begriūnančios, arba fašistinės valstybės požymis. Kai pradėjo byrėti SSSR, jos pakraščiuose lygiai taip pat prasidėdavo etniniai valymai. Tik tada SSSR kariuomenė bandė apginti skriaudžiamuosius.

Pirmą kartą, po SSSR subyrėjimo režimas, kuris nesugebėjo apginti savo miesto, padedamas Rusijos armijos plėšė, vogė ir žudė. Kažkas smarkiai apgavo Kremlių: valstybė, kuri nori pabaigti “pažeminta klūpoti“,  marodierių paslaugomis nesinaudoja. 

http://www.apsny.ge/analytics/12274722443.php

Iš rusų kalbos išvertė Vadimas Juška.

2010.02.07


Prisijunkite prie diskusijos