Marselis

Gordijo mazgas

Popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito. EPA – ELTA foto

Marselis, Prancūzija, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus išvyko į Marselį dviejų dienų vizito, skirto Viduržemio jūrai ir migracijai, jis neša tolerancijos žinią vykstant aštrioms diskusijoms, kaip Europa valdo prieglobsčio prašytojų srautą.
 
Tai pirmasis per 500 metų popiežiaus vizitas į antrąjį Prancūzijos miestą, kuriame šeštadienį tikimasi 100 tūkst. žmonių, susirinksiančių pamatyti pontifiką jo papamobilyje.
 
86 metų Pranciškaus kelionė vyksta politiškai jautriu metu. Praėjusią savaitę į mažą Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos atvykstančių migrantų antplūdis sukėlė pasipiktinimą Italijoje ir karštas diskusijas visoje Europoje, kaip valdyti šiuos srautus.
 
Marselis yra istoriniai vartai imigrantams, šis Viduržemio jūros uostas garsėja vienais skurdžiausių rajonų Europoje, kuriuose klesti prekyba narkotikais. Beviltiškos sąlygos, dėl kurių daugelis žmonių palieka savo namus ir rizikuodami ryžtasi naujam gyvenimui, yra svarbi tema dešimtmetį Katalikų bažnyčiai vadovaujančiam Pranciškui. Sekmadienį Vatikane jis pareiškė, kad migracija „nėra lengvas iššūkis (…) bet jį reikia atremti kartu“.
 
Nepaisant katalikybės nuosmukio Prancūzijoje, popiežiaus vizitas sukėlė didžiulį entuziazmą – mišiose šeštadienio popietę laukiama beveik 60 tūkst. žmonių. Penktadienio popietę popiežius vyks į Notre-Dame de la Garde baziliką, simbolinį paminklą, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą, ir melsis su vietos dvasininkais. Po to vyks meditacija su kitų religijų atstovais prie memorialo jūreiviams ir jūroje pražuvusiems migrantams.
 
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 m. dingo daugiau nei 28 tūkst. migrantų, mėginusių kirsti Viduržemio jūrą.
 
Kai Lampedūzoje per tris dienas išsilaipino 8500 migrantų, Europos Sąjunga pažadėjo daugiau pagalbos Romai, tačiau Prancūzija pareiškė nepriimsianti iš salos nė vieno migranto.
 
Šeštadienį Pranciškaus vadovaujamose mišiose stadione dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Toks jo sprendimas oficialiai pasaulietinėje šalyje sukėlė kairiųjų politikų prieštaravimus, nors pats E. Macronas tvirtino dalyvausiantis „ne kaip katalikas, o kaip pasaulietinės Respublikos prezidentas“. Tuo metu kai kurie dešinieji politikai kritikavo popiežiaus poziciją migrantų atžvilgiu.
 
Prancūzijos katalikų bažnyčia nyksta
 
Statistika rodo, kad kadaise Prancūzijoje vyravęs tikėjimas seniai nyksta. Statistikos tarnybos „Insee“ 2019–2020 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. 18–59 metų prancūzų save laiko katalikais. Tai didžiulis nuosmukis nuo 1962 m., kai tokių buvo 85 procentai.
 
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto

Net tarp tikinčiųjų tik 8 proc. reguliariai lanko mišias, tikėjimo laikosi tik 67 proc. vaikų, gimusių katalikų šeimose. Šiais metais Prancūzijoje turėtų būti įšventinti vos 88 kunigai.
 
Pasak istoriko Denis Pelletier, nors katalikybė Prancūzijoje „ilgai buvo labai pliuralistinė (…) tie, kurie dar liko ir yra matomi, yra patys konservatyviausi“. Tai buvo ryšku prieš dešimtmetį per masines demonstracijas prieš gėjų santuokų įstatymą Prancūzijoje.
 
Politikos srityje per 2022 m. prezidento rinkimus 40 proc. katalikų balsavo už dešiniuosius nacionalistus, įskaitant kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, o už dabartinį prezidentą centristą E. Macroną – tik 29 procentai.
 
Katalikiškuose sluoksniuose Pranciškaus raginimai priimti migrantus ne visada vertinami geranoriškai. Tačiau jėzuitas Pranciškus palaiko nuoširdžius ryšius su jėzuitų išsilavinimą įgijusiu E. Macronu, jis kreipdamasis į popiežių naudoja neformalų kreipinį „tu“.  
 
Būdamas 12 metų E. Macronas jo paties prašymu buvo pakrikštytas kataliku, bet dabar jis laikomas agnostiku, nors ir labai besidominčiu dvasiniais reikalais.
 
Prancūzija, 1905 m. įstatymu įtvirtinusi bažnyčios ir valstybės atskyrimą, buvo sukrėsta seksualinės prievartos skandalų, po jų bažnyčia mėgina labiau atsiverti ir pasitaisyti. Pernai atlikta apklausa parodė, jog paprasti katalikai nori didesnės hierarchų kontrolės, kai kurie pasisako už didesnį pasauliečių, ypač moterų, vaidmenį ir kvestionuoja kunigų celibatą.
 
Tuo pačiu metu musulmonai sudaro jau 10 proc. Prancūzijos gyventojų, plinta evangelikų krikščionybė. Pasak sociologės Daniele Hervieu-Leger, vieną gražią dieną gali atsitikti taip, kad katalikybė šalyje taps antruoju pagal dydį tikėjimu.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.23; 00:30
Trumposios naujienos

Prancūzijoje trečią naktį iš eilės – riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, birželio 30 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje trečią naktį iš eilės tęsėsi riaušės, kilusios po to, kai policijos kontrolės metu buvo nušautas jaunuolis. Apie neramumus pranešta iš Paryžiaus regiono bei kitų miestų. Siekiant pažaboti smurtą, naktį į penktadienį visoje šalyje buvo mobilizuota 40 000 policininkų.
 
Kai kuriuose miestuose buvo panaudotos specialiosios pajėgos bei sraigtasparniai, pranešė laikraštis „Le Parisien“ ir stotis BFMTV. Pasak šaltinių iš vidaus reikalų ministro Géraldo Darmanino aplinkos, sulaikyta mažiausiai 420 asmenų, 242 jų – Paryžiaus regione.
 
Nantere prie Paryžiaus, kur antradienį buvo nušautas 17-metis, ketvirtadienio vakarą padegtas banko filialas – liepsnos išplito į virš jo esančias gyvenamąsias patalpas. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.
 
Po gedulo eitynių Nantere, skirtų nušautam jaunuoliui, kuriose dalyvavo 6 000 žmonių,  ketvirtadienio vakarą kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir policijos. Pareigūnai buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais. Policija stebėjo padėtį iš sraigtasparnių ir pasitelkė specialiąsias pajėgas. Čia sulaikyta 19 žmonių.
Prancūzijoje – brutalios riaušės. EPA-ELTA nuotr.
 
Marselio uostamiestyje šimtai protestuotojų susirėmė su policija. Buvo plėšiamos parduotuvės, sulaikyta 14 žmonių. Riaušės vyko ir Lilyje, Lione bei Bordo.
 
17 metų Nahelis M. antradienį buvo nušautas į krūtinę eismo kontrolės metu. Policininkas paleido šūvius iš tarnybinio ginklo, kai vaikinas staiga pradėjo važiuoti. Prieš jį pradėtas tyrimas. Anot prokuratūros, ginklo panaudojimas nebuvo pateisinamas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.06.30; 09:20
Trumposios naujienos

Marselyje ugriuvus namui be žinios dingo 10 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Marselyje, pietų Prancūzijoje, sugriuvo gyvenamasis pastatas, o 10-ies be žinios dingusių žmonių paiešką apsunkino nelaimės vietoje kilęs gaisras, informuoja AFP.
 
Namas sugriuvo per sprogimą, kurio metu taip pat nukentėjo penki greta esančių pastatų gyventojai. Nelaimė įvyko sekmadienį apie 00 val. 40 min. vietos laiku.
 
Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas žurnalistams įvykio vietoje sakė, kad po griuvėsiais atsidūrė nuo 4 iki 10 žmonių ir nežinoma, ar jie išgyveno, ar žuvo.
 
Daugybė liudininkų naujienų agentūrai AFP sakė girdėję sprogimą. Vienas jų teigė, kad sprogimas sudrebino ir jo namą, o po to buvo juntamas stiprus dujų kvapas.
Marselis. Sugriuvęs namas. Gelbėtojai ieško dingusiųjų. EPA-ELTA nuotr.
 
Dūmai iš griuvėsių kilo ir sekmadienio popietę. Marselio meras Benoit Payanas žiniasklaidai sakė, kad turbūt bus aukų.
 
Degančius griuvėsius gesino daugiau nei 100 ugniagesių. Dėl karščio nelaimės vietoje negalėjo dirbti gelbėtojai su šunimis. Be to, gelbėtojų darbą apsunkino ir tai, kad apgriuvo vienas greta esantis pastatas. Panaudojus kopėčias nuo šio namo stogo terasos buvo nukelti aštuoni žmonės.
 
Iš kitų pastatų evakuota apie 180 žmonių, kurie laikinai apgyvendinti mokyklose. Netoliese atidarytas ir pagalbos centras dingusių artimųjų ieškantiems žmonėms.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.04.10; 00:30
Trumposios naujienos

Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.

Virtinėje Europos miestų šeštadienį tūkstančiai žmonių, solidarizuodamiesi su palestiniečiais konflikte su Izraeliu, išėjo į gatves. Berlyne kilo riaušės. Londone demonstrantai ragino britų vyriausybę siekti, kad Izraelis nutrauktų oro antskrydžius Gazos Ruože. Madride į protestą, policijos duomenimis, susirinko 2 500 žmonių. Jie ragino europiečius daugiau nebendradarbiauti su Izraeliu.
 
Paryžiuje propalestinietiškos demonstracijos vyko nepaisant draudimo. Policija ragino verslininkus uždaryti savo parduotuves palei numatytą maršrutą. Teritorijoje, kurioje susirinko jauni žmonės, buvo sutelkta 4 200 policijos pareigūnų. Policija per garsiakalbius ragino žmones skirstytis, buvo panaudota ir vandens patranka bei ašarinės dujos. Demonstracijų Paryžiuje draudimas argumentuotas įvykiais 2014 metais, kai tada per protestus prieš tuometę Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože buvo smarkiai trikdoma viešoji tvarka.
 
Kituose Prancūzijos miestuose, įskaitant Tulūzą ir Monpeljė, leista rengti demonstracijas. Čia šimtai išėjo į gatves. Protestai vyko ir Lione, Bordo, Marselyje, Nante, Strasbūre ir Lilyje.
Palestiniečius remiantys mitingai surengti Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Solidarizuodamiesi su palestiniečiais, žmonės į mitingus rinkosi ir keliuose Vokietijos miestuose. Policija Berlyne išsklaidė demonstraciją, nes čia nebuvo laikomai apsaugos nuo koronaviruso reikalavimų. Be to, čia į pareigūnus buvo svaidomi akmenys ir buteliai. Demonstrantų buvo apie 3 500.
 
Londone demonstrantai traukė Izraelio ambasados link. Jie mojo palestiniečių vėliavoms ir laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama „išlaisvinti“ palestiniečių žemes iš Izraelio okupacijos.
 
Madride, kur susirinko apie 2 500 žmonių, demonstrantai skandavo „Tai ne karas, tai genocidas!“ „Jeruzalė, amžina palestiniečių sostinė“ – skelbė vienas plakatas. Daug jaunų žmonių buvo susisupę į Palestinos vėliavas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.16; 10:38
Gordijo mazgas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sukritikavo Prancūzijos Senato rezoliuciją, kurioje šios šalies vyriausybė raginama pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę.
 
Pasak jo, tie, kurie nori prisidėti prie „antros armėnų valstybės“ sukūrimo, gali tam skirti dalį savo teritorijos, o ne dalyti teisėtai Azerbaidžanui priklausančias žemes.
 
„Jeigu kai kas nori suteikti Armėnijai teritoriją antrai valstybei kurti, tai tegul duoda, tegul sukuria ten antrą armėnų valstybę, atiduoda jiems dalį savo teritorijos. Bet reikalauti iš mūsų, kad istorinėse, teisėtose Azerbaidžano žemėse būtų sukurta armėnų valstybė – tai prieštarauja bet kokiai logikai ir teisingumui. Ką jūs pamiršote mūsų žemėse? Už tūkstančių kilometrų nuo čia esančios šalys šiandien priima įstatymus, parlamentai svarsto šį klausimą. Ką bendra turi Prancūzijos parlamentas su mūsų klausimu?“, – pareiškė I. Alijevas antradienį kreipdamasis į tautą.
 
Jis taip pat kaltino Prancūziją dėl to, kad ji kaip viena iš Minsko grupės pirmininkių neprisidėjo prie problemos sprendimo.
 
„Kiek metų Prancūzija yra viena iš Minsko grupės pirmininkių? Ar ji bent ką padarė? Ėmėsi praktinių veiksmų šiam klausimui spręsti? O dabar, kaip klausimas išsisprendė, pažiūrėkite, kas darosi? Prancūzijos Senatas priima rezoliuciją, kad Kalnų Karabachas būtų pripažintas. Jei jums patinka, tai, kaip sakiau vykstant karui, atiduokite Marselį, pakeiskite jo pavadinimą, skurkite ten antrą armėnų valstybę. Bet niekas neturi teisės kištis į mūsų reikalus“, – teigė Azerbaidžano lyderis.
 
Lapkričio 25 d. Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę. Už šį dokumentą balsavo 305 iš 306 posėdžio dalyvių. Kaip paaiškino ekspertai, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, vyriausybė neprivalo jos vykdyti. Vėliau Prancūzijos URM pareiškė, kad Paryžius nepripažįsta Kalnų Karabacho.
 
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
 
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 16:40
Trumposios naujienos

Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
 
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
 
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
 
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
 
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
 
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
 
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
 
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
 
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 16:16
Atsargiai

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją, esą trys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių skaičių.
 
E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
 
„Nemanome, kad tai yra teisybė. Esminis dalykas yra tame, kad kiekviena valstybė, teikdama statistiką, ją skaičiuoja labai skirtingai – vieni skaičiuoja nužudymus, kiti – nužudymus su ginklu, kiti – žuvusius avarijose žmones ir panašiai. Dėl to tos statistikos skiriasi kartais. Būtų nelabai etiška lyginti ir ieškoti kaltų, kur koks miestas yra“, – ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Šileris.
 
Kartu jis ramino lietuvius – dažniausiai nužudymai, pasak E. Šilerio, įvyksta buitinių konfliktų metu.
 
„Absoliuti dauguma – virš 90 proc. yra buitiniai – ne viešoje vietoje, o dažniausiai buitinio girtavimo sugėrovai vienas kitą nužudo. Dėl to tai, kas yra viešoje vietoje, tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai turėtų jaustis pakankamai saugiai“, – pridūrė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
 
Pateikė statistiką: Lietuvoje išaiškinami beveik visi nužudymai
 
E. Šileris taip pat informavo, kad per metus Lietuvoje įvykdomi 1-2 nužudymai, siejami su organizuotu nusikalstamumu bei keletas nužudymų įvykdomi viešose vietose. Pareigūnas taip pat supažindino su didžiųjų miestų paskutinių metų nužudymų statistika:
2018 m. Vilniuje buvo įvykdyti 9 nužudymai ir visi išaiškinti, Kaune – 13 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, o Klaipėdoje – 7 nužudymai, iš kurių buvo išaiškinti 5.
 
Tuo tarpu 2019 m. sostinėje įvykdyta 18 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, Kaune – 13 nužudymų ir visi aiškūs, o Klaipėdoje per praėjusius metus buvo nužudyti 6 asmenys, 4 bylos buvo išaiškintos.
 
„Bendras nužudymų išaiškinamumas yra beveik 100 proc.“, – pridūrė E. Šileris, pabrėžęs, kad „absoliučiai visoje Lietuvos teritorijoje yra saugu“.
 
Žurnalistų paklaustas, ką reikėtų vis dėlto daryti Lietuvoje, kad tų pačių buitinių konfliktų metu nužudytų žmonių skaičius mažėtų, E. Šileris atsakė paprastai – vartoti mažiau alkoholio. „Mažiau gerti reikėtų, jeigu šnekėtume buitiškai“, – konstatavo pareigūnas.
 
Jo teigimu, „Fox News“ žurnalistė, rengdama publikaciją pagal Jungtinių Tautų duomenis, juos galėjo skaityti bei interpretuoti neteisingai arba tie duomenys galėjo būti pateikti netikslūs.
Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jungtinės Tautos skamba labai gražiai ar netgi didingai, bet reikėtų suprasti, kad tai nėra tas, kas yra oficiali statistika“, – paaiškino E. Šileris.
 
Lietuvos policijos duomenimis, nužudymų skaičius nuo 2013 m. tendencingai mažėja: 2013 m. šalyje buvo užregistruoti 182 žmogžudystės atvejai, 2014 m. – 170, 2015 m. ir 2016 m. – po 160 nužudymo atvejų. Tuo tarpu 2017 m. bei 2018 m. policija registravo po 127 žmogžudystės atvejus, o 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 97 nužudymai.
 
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
 
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudysčių.
Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“.
 
Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 00:30
Trumposios naujienos

Ketvirtadienį 60 proc. Prancūzijos traukinių mašinistų dalyvavo streike, paskelbė valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF, šalyje tebesitęsiant protestams prieš planuojamą pensijų reformą.
 
Streikų organizatoriai grasina tęsti demonstracijas iki Kalėdų, o daugelis žmonių baiminasi atostogų chaoso geležinkelio stotyse, jei padėtis nesikeis.
 
Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe’as ketina susitikti su profsąjungų ir darbdavių asociacijų atstovais ir numalšinti kilusią įtampą.
Televizijos „France 3“ duomenimis, dėl streikų ketvirtadienį rytą be elektros buvo daug namų ūkių pietvakariniame Oksitanijos regione.
 
Elektros tinklų operatorius „Enedis“ užsiminė, kad elektros tiekimas streiko metu nutrauktas tyčia. Kai kuriose kitose Prancūzijos dalyse elektros tiekimas jau buvo nutrauktas. Dėl šių veiksmų atsakomybę prisiėmė tartis su Vyriausybe nenorinti profsąjunga CGT.
 
CGT pirmininkas Philippe’as Martinezas tikino, kad streiko dalyviai elektros tiekimą atjungė didelėms įmonėms ir kai kurioms viešosioms įstaigoms.
 
„Šie metodai yra gėdingi ir ypač pavojingi“, – tviteryje į elektros atjungimą sureagavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikė Marine Le Pen.
Televizija BFM paskelbė reportažus apie protestus ne tik sostinėje Paryžiuje, bet ir kituose šalies miestuose: Marselyje, Bordo, Nante.
 
Prancūzijos vyriausybė planuoja suvienodinti pensijas visiems gyventojams, tuo pačiu skatindamas prancūzus eiti į pensiją vėliau nei dabar.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 02:00
mafia-woman
Atsargiai

Padažnėję prievartos ir ginkluotų incidentų atvejai Prancūzijoje, policijos nuomone, yra ženklas, kad šioje šalyje didėja kriminalinių sluoksnių iš Rytų Europos, ypač Gruzijos, įtaka, rašo prancūziškas leidinys France-Soir.

“Tai jau ne atsirandantis reiškinys, kurio pradinė stadija siekia pirmojo šio amžiaus dešimtmečio vidurį. Nuo tada kriminalinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja išeiviai iš buvusios Rytų Europos pastebimai padaugėjo”, – laikraštis cituoja policijos komisarą Dimitrijų Zulą. Nuo 2008 iki 2010 metų gruzinų, susijusių su bylomis, kurias tiria policija ir žandarmerija, padidėjo 33 procentais. Pasak komisaro Zulo, vadovaujančio Informacijos, strateginės organizuoto nusikalstamumo analizės tarnybai (Sirasco) prie Centrinės teismo policijos valdybos (DCPJ), “Prancūzijoje jie jau suformavo nusikalstamas grupuotes”.

Continue reading „Kaip Rytų Europos mafija investuoja Prancūzijoje” →