Įdomios informacijos apie vadinamąjį „medicininį skandalą“ nūnai pateikia Izraelio spauda. Pranešimų apie tai skelbia ir armėniškas leidinys Sputnik – Armenija. Skandalo esmė: Izraelio policija šiomis dienomis areštavo 40 gydytojų, medicinos stažuotojų bei vaistininkų, kurie medicininį išsilavinimą įgijo Armėnijos ir Gruzijos aukštosiose mokyklose bei universitetuose. Izraelio teisėsauga mano, kad mediko diplomus, leidžiančius verstis medicinine praktika, sulaikytieji gavo apgaulės būdu – arba diplomai padirbti, arba įgyti sumokėjus neteisėtą finansinį atlygį.
Visi suimtieji oficialiai dirbo Izraelio medicinos įstaigose, bet kai jų teisėsauga paprašė pateikti aukštojo mokslo diplomus, paaiškėjo, kad diplomai – fiktyvūs. Taigi leidimą dirbti Izraelio medicinos įstaigose jie gavo pateikę netikrus diplomus.
Įdomi detalė: visi sulaikytieji – Izraelio piliečiai iš arabų sektoriaus (Izraelio arabai). Vienas iš įtariamųjų suimtas tiesiog prestižinės Izraelio ligoninės palatoje apžiūrint ligonius.
Izraelio teisėsaugos surengta operacija prieš medikus – apsišaukėlius turi skambų pavadinimą – „Leidimas žudyti“ (Licenzija žudyti). Kratų metu taip pat aptiktos rekomendacijos arabų kalba, kaip mediciną studijuojantiems studentams, nesugebantiems išlaikyti visų egzaminų, pereiti mokytis į Armėnijos ir Gruzijos aukštąsias mokyklas. Suprask, medicinos mokslus ten užbaigti bus lengva ir paprasta. Kai kuriose rekomendacijose net nurodyti kontaktai asmenų, kurie gali padėt be didelio vargo tapti Jerevano ir Tbilisio aukštųjų mokyklų studentais.
Beje, valstybinis Jerevano Mchitaro Geraci valstybinis medicinos universitetas kategoriškai neigia turįs sąsajų su minėtu skandalu.
Ir vis dėlto Izraelis jau neišdavė kelių šimtų licenzijų stomatologams, kurie medicinos mokslus krimto Armėnijoje.
Medikų sąjūdžio atstovai ateina į susitikimą su Premjeru. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį mitingą organizuosiantys medikai baiminasi, kad Vyriausybei nepavyks išpildyti pažadų, kad 2020 metais gydytojų ir slaugytojų atlyginimai pasiektų Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau Premjeras Saulius Skvernelis ramina, kad pažadai, jog medikų algos siektų 3 vidutinius atlyginimus, o slaugytojų – 1,5 VDU, bus įgyvendinti.
„Pirmieji žingsniai jau parodo, ar iš tikrųjų mes to pasieksime iki 2020 metų. (…) Jau tie pirmieji žingsniai yra daromi, nuo gegužės 1 dienos 20 proc. jau yra didinama, bet tos frazės, kad bus didinama vidutiniškai… kai kurių įstaigų vadovų skaičiavimai rodo, kad tai bus sunku“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
Anot jos, didžiausios problemos kyla jauniems medikams, kurių atlyginimai yra ypač maži, ir kol jie netampa kvalifikuotais specialistais, Lietuvoje uždirbti pakankamai negali.
„Čia ir yra taip, kad, kol jaunas specialistas, jo atlyginimas mažiausias, jam – laukti arba kol užaugs iki aukšto lygio specialisto, arba emigruoti. Yra tokių specialistų, kurie uždirba nemažai, bet tai yra savo laiko ir dėmesio šeimai sąskaita“, – teigė ji.
Anot jos, medikai nori, kad sveikatos apsaugai būtų skirtas adekvatus finansavimas, iki 2020 metų jis turėtų siekti apie 10 proc. BVP.
Anot Ž. Gudlevičienės, taip pat svarbu, kad mažėtų korupcija viešuosiuose pirkimuose bei būtų mažinamas darbas su dokumentais ir suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti pacientams.
Premjero teigimu, Vyriausybė įgyvendins pažadus padidinti atlyginimus iki 2020 metų, kad šie siektų europinį vidurkį. Tačiau Vyriausybės vadovas teigė nesutinkantis su priekaištais, kad nuo gegužės atlyginimai ne visiems medikams auga po 20 proc., o vidutiniškai – penktadaliu.
Anot S. Skvernelio, jauni specialistai gauna nedidelius atlyginimus, tuo metu aukštos kvalifikacijos medikai uždirba didelius, ES vidurkiui prilygstančius, atlyginimus. Anot Premjero, visiems padidinti algas po 20 proc. būtų neteisinga.
„Dėl to mes kalbame apie vidutinį atlyginimą, ir tas didinimas nukreiptas į mažiausiai uždirbančius“, – teigė Premjeras S. Skvernelis.
Ketvirtadienį medikai organizuoja mitingą „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“, kuriame sieks, kad sveikatos apsauga taptų prioritetu kitų metų biudžete.
„Kurčiojo ir aklojo dialogas”. Taip Seimo narys Algirdas Sysas įvardijo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir medikų bendruomenės, kuriai atstovauja Lietuvos medikų sąjūdis, bendravimą. Kaip atkreipė dėmesį A. Sysas, nepaisant sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos Seime pristatytų medicinos darbuotojų atlyginimų didinimo priemonių, Lietuvos medikų sąjūdis visus, neabejingus sveikatos sistemos pokyčiams, ragina dalyvauti mitinge „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“, kuris balandžio 26 dieną vyks Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį į protesto mitingą rinksis medikai. Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė tikisi, kad mitinguoti ateis visi rezidentai, kurių yra apie 2400, prisijungs gydytojai ir pacientai.
Mitingą „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ palaiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Ministras Pirmininkas teigia, kad medikų mitingas yra politinė akcija ir politinis pareiškimas.
„Nemanau, kad šitie klausimai sprendžiami aikštėse“, – tvirtino S. Skvernelis.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti streikais „Žinių radijui “ Premjeras teigė, kad tokiu šantažu Vyriausybės tikrai nepaspausi.
„Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais – tai kelias neperspektyvus“, – sakė Premjeras.
Trečiadienį, po Vyriausybės posėdžio S. Skvernelis tikino, kad dėl svarbiausių klausimų su medikais Vyriausybė susitarė. Jis teigė, kad su Gydytojų sąjunga yra pasirašytas susitarimas, su Medikų sąjūdžiu taip pat diskutuota ir, anot jo, surasti problemos sprendimai.
Premjeras žurnalistams detalizavo planus gerinti medikų darbą šalyje. Anot Premjero, šalia nuosekliai planuojamo didinti atlyginimo medikams Vyriausybėje ir Seime vyksta diskusijos dėl stipendijų ir darbo užmokesčio sujungimo.
Vyriausybės vadovas užsiminė apie svarstomą galimybę rezidentūroje padaryti nemokamą mokslą. Taip pat, kad ieškoma galimybių palengvinti vykdyti tiesiogines gydytojo funkcijas savarankiškai. „Tie dalykai yra darbotvarkėje, jie yra sprendžiami, diskutuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, protesto akcijos tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdančiųjų sprendimu ignoruoti Seimo narių nutarimą 30 proc. didinti darbo užmokestį rezidentams.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas praėjusių metų pabaigoje atsisakė padidinti algas gydytojams rezidentams iki tokio lygio, kaip buvo nuspręsta. Rezidentų atlyginimus toliau reglamentuos Vyriausybės nutarimas, o jiems didinti kitais metais papildomai bus skirta 1,4 mln. eurų.
Pasak Medikų sąjūdžio, tai reiškia, kad rezidentų atlyginimas bus tik keliais eurais didesnis nei 2018 m. didėjantis minimalus darbo užmokestis.
„Sieksime parodyti, kad esame stipri jėga, kad mūsų daug ir negalima nesiskaityti su gydytojais“, – Eltai sakė Medikų sąjūdžio atstovė U. Builytė.
Pasak LPSK pirmininko Artūro Černiausko, mitingo organizatorių reikalavimai yra racionalūs ir visiškai suprantami. Apie didelę Lietuvos medikų emigraciją iš Lietuvos dėl socialinių ir ekonominių priežasčių kalbama daug, bet ši problema vis dar neišspręsta.
„Nepateisinama, jei jaunas gydytojas rezidentas teuždirba po 300-400 eurų, t. y. už didžiulės kvalifikacijos reikalaujantį darbą negauna nė minimalios mėnesinės algos. Taip, jei gaunama pusketvirto šimto eurų siekianti stipendija, jaunas specialistas gali gyventi oriau, bet juk ją gauna tik dalis, – pabrėžia A. Černiauskas. – Tiek investuojame į medikų rengimą, o paskui patys juos varome į užsienį, kur jie pasitinkami išskėstomis rankomis“.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipia dėmesį į kitą didžiulę problemą – prastas rezidentų socialines garantijas. „Jei gaudama tokią algą jauna gydytoja išeina motinystės atostogų, kaip jai verstis?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos pirmininkė. Aldona Baublytė taip pat pažymi, kad praėjusių metų liepą 8 proc. buvo keliamas tik gydytojų ir slaugos specialistų darbo užmokestis, rezidentų algos nekilo, nes jų įdarbinimas finansuojamas vien iš biudžeto.
„Skaičiuojama, kad vien po studijų emigruoja apie dešimtadalį medicinos studentų. Jau kalbama apie prarastą gydytojų kartą. Kiek ilgai valdantieji leis situacijai blogėti, kol pagaliau bus imtasi ryžtingų veiksmų?“, – retoriškai klausia A. Černiauskas.
Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas algų didėjimas nuo kitų metų sausio 1 d. Nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad nuo kitų metų sausio 10 proc. bus didinamos gydytojų rezidentų algos, tam valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kiltų iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 iki 530 eurų.
Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ieškoma daugiau galimybių didinti rezidentams algas. Skubos tvarka pateiktas siūlymas Finansų ministerijai įgyvendinti papildomą priemonę ES lėšomis – „Gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas“ bei „Gydytojų rezidentų motyvacijos skatinimas diegiant pakopinių kompetencijų modelį“. Pritarus teiktam siūlymui, įgyvendinant pakopinių kompetencijų modelį, būtų nuolatos tikrinamas gydytojų rezidentų pasiruošimas ir skatinama rezidentų motyvacija, projekto įgyvendinimo metu iš ES lėšų keliant jiems darbo užmokestį, susietą su įgytomis kompetencijomis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva Seime sausio 3-iąją surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje pavyko susitarti dėl rezidentų darbo užmokesčio didinimo: ketinama pereiti prie „studento be stipendijos“ finansinio modelio, kai visos rezidento pajamos būtų draudžiamosios. Be to, nuspręsta kuo greičiau įgyvendinti žalos be kaltės modelį ir etapinių kompetencijų teisinį reglamentavimą.
„Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Kreipsiuosi į Vyriausybę ir prašysiu iki sausio pabaigos parengti planą, į kurį įeis teisės aktai, datos, finansiniai šaltiniai ir kitos reikalingos detalės dėl nuoseklaus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio didinimo kartu užtikrinant, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamosios, taip pat įdiegti gydytojų rezidentų etapinių kompetencijų ruošimo modelį, laipsniškai auginant jų kompetencijas ir plečiant atsakomybių ribas“, – sako A. Kubilienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės, ir tam yra ir bus išnaudojamos visos šiandien turimos galimybės. Nuo sausio gydytojų rezidentų algos didinamos 10 proc. Tam valstybės biudžete numatyta 1,4 mln. eurų. Nuo šio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kyla iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 euro iki 530 eurų plius stipendija.
Seime prie rezidentų atlyginimų didinimo klausimo bus sugrįžta pavasario sesijoje, nes turi būti numatyti labai aiškūs teisiniai įrankiai, kad jie augtų stabiliai.
Tarptautinę antikorupcijos dieną, 13 val. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose LiMSA (Lietuvos medicinos studentų asociacija) kartu su STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) organizuoja antikorupcinę žaibiško sambūrio (angl. flashmob) akciją – „Paciento priesaikos“ viešą skaitymą.
Renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gydytojų papirkinėjimo problemą, sukelti diskusijų, paskatinti nesitaikstyti su korupcijos apraiškomis sveikatos priežiūros srityje. Akcijos dėmesys bus išskirtinai nukreiptas į pacientų nuostatas ir elgesį.
Sausio 24-ąją dieną Vilniaus apygardos administraciniame teisme numatytas dar vienas Vilniaus GMP specialistų skundo nagrinėjimas. GMP medikai mano, jog Lietuvos Vyriausybė pasielgė netinkamai, sumažindama kasmetines jų atostogas ir tuo pačiu prailgindama darbo trukmę.
Slaptai.lt studijos svečiai: Vilniaus GMP medikai – specialistai Vanda ŠIMKŪNIENĖ, Alma VĖŽYTĖ, Vytenis KERŠYS ir Violeta SEILIUVIENĖ (iš kairės į dešinę). Apie sunkumus, su kuriais kasdien susiduria GMP darbuotojai, gelbėdami į nelaimę patekusius vilniečius bei sostinės svečius, kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Tai – antroji pokalbio dalis.
Sausio 24-ąją dieną Vilniaus apygardos administraciniame teisme numatytas dar vienas Vilniaus GMP specialistų skundo nagrinėjimas. GMP medikai mano, jog Lietuvos Vyriausybė pasielgė netinkamai, sumažindama kasmetines jų atostogas ir tuo pačiu prailgindama darbo trukmę.
Slaptai.lt studijos svečiai: Vilniaus GMP medikai – specialistai Vanda ŠIMKŪNIENĖ, Alma VĖŽYTĖ, Vytenis KERŠYS ir Violeta SEILIUVIENĖ (iš kairės į dešinę). Apie sunkumus, su kuriais kasdien susiduria GMP darbuotojai, gelbėdami į nelaimę patekusius vilniečius bei sostinės svečius, kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Tai – pirmoji pokalbio dalis.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų triūsas – ne tik sunkus, įtemtas ir reikalaujantis milžiniškos ištvermės. Į nelaimės vietą skubantys Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnusyk dar ir rizikuoja – savo sveikata, savo gyvybe.
Mat jiems tenka gelbėti visus pacientus – ir gatvių mušeikas, ir benamius, ir peršautus, ir apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotikų. Statistika nėra džiuginanti: į nelaimės vietą atskubėję medikai vietoj padėkos kartais sulaukia tik keiksmažodžių ir smūgių…
Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečiai – Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos pirmininkė Violeta SEILIUVIENĖ (iš kairės į dešinę), Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina KAVALIAUSKAITĖ ir Vilniaus apskrities Greitosios medicinos pagalvos vyriausiasis dispečeris Igoris LUKAŠEVAS.
Tai labai palietė mane ir, būdamas arti jo viso gydymo metu, vis užduodavau sau klausimą – kodėl? Ne kaip išgydyti šią ligą, bet KODĖL šia liga žmonija serga?
Atsakymo į šį klausimą paieškos keitė daugelį mano jau nusistovėjusių požiūrių. Supratau keletą labai svarbių dalykų.
Seniausias receptas, išlikęs iki mūsų laikų ir saugomas viename Anglijos muziejuje, priklauso trečiam tūkstantmečiui prieš mūsų erą.
Šie vaistai buvo skirti ne mirtinai ligai gydyti, o tam, kad pagerintų faraono Čatos motinos Chati plaukų augimą. Į prirašytų vaistų sudėtį įėjo finikai, šuns kojos ir asilo kanopos. Papirusas, suteikęs šias žinias, nieko nesako apie tai, padėjo ar ne ši priemonė Egipto faraono motinai.
