Vilniaus arkikatedroje aukojamos Šv.Mišios už žuvusius Medininkų pasienio kontrolės poste. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Medininkuose bus minimos Medininkų tragedijos metinės. Liepos 31-ąją sukanka 30 metų nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai.
Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių (dėl šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.). Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Šeštadienį, tragiškų įvykių Medininkuose dieną, bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, iškilmingas minėjimas vyks prie Medininkų memorialo ir Vilniaus Antakalnio kapinėse, kur palaidoti pareigūnai.
Medininkų tragedijos minėjimo renginiuose dalyvaus žuvusiųjų giminės ir artimieji, prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos ir Muitinės departamentų vadovai ir tarnautojai, įvairių valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų bei visuomenės atstovai. Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni pareigūnai. Gedimino Svitojaus (ELTA) nuotr.
Šiai tragedijai atminti praėjusį sekmadienį, liepos 25 dieną, vyko tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, jame dalyvavo 40 komandų.
Penktadienį, liepos 30-ąją, evangelikų reformatų bažnyčioje Vilniuje vyko irgi jau tradiciniu tapęs Atminimo ir maldos vakaras, skirtas paminėti Medininkų žudynių 30-metį, pagerbti liepos 31-ąją Medininkuose nužudytus jaunos atkurtos Lietuvos pareigūnus, prisiminti visus tarnyboje žuvusius pareigūnus.
Muitinės muziejuje Vilniuje lankytojams pristatyta ekspozicija, skirta pagerbti 1991 m liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų pareigūnų atminimą. Ekspozicijos nuotraukose užfiksuotos priešiškų Lietuvos nepriklausomybei jėgų nužudytų pareigūnų gyvenimo akimirkos, eksponuojami tą naktį jų turėti asmeniniai daiktai.muitininkai
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui
P A R E I Š K I M A S
Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.
Gerbiamas Pirmininke,
Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.
Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt čia saugo svarbiausias savo publikacijas, kuriose atidžiai analizuojami lietuviškieji Medininkų žudynių bylos nagrinėjimo ypatumai. Mūsų žurnalistinis tyrimas tęsiasi daugiau nei trejetą metų. Todėl nenuostabu, kad ir straipsnių susikaupė užtektinai – per trisdešimt. Beje, šioje rubrikoje skelbiami tik patys aktualiausi, tik patys sensacingiausi rašiniai.
Kreipiuosi į Jus dėl savo likimo, kuris dėl nesuprantamų ir iki šiol nepagrįstų priežasčių yra 1991 m. liepos 31 d. įvykių Medininkuose tyrimo atžvilgiu vykdomos politikos įkaitu.
Apgailestauju, kad esu priverstas vėl kreiptis į Jus, prašydamas įsigilinti į šios bylos ir paties jos tyrimo, kurio pasėkoje aš buvau nepagristai nuteistas, nesant tam reikalaujamų pagrindų bei įrodymų, o Lietuvos valstybė ir visuomenė iki šiol neturi galimybės sužinoti istorinę tiesą apie Medininkų tragediją ir jos aplinkybes.
Šią vasarą sukanka ketveri metai, kai visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pradėjo intensyviai domėtis Medininkų žudynių byla.
Per paskutiniuosius kelerius metus sukaupti duomenys jau leidžia daryti išsamius, plačius apibendrinimus.
Deja, nuomonė, kurią susidariau kantriai vaikščiodamas į visus Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo posėdžius, nėra palanki nei mūsų teisėsaugai, nei mūsų politikams. Jei Lietuva vadovautųsi savo pačios priimtais įstatymais, Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas šiandien džiaugtųsi laisve.
Lietuva buvusio Latvijos omonininko neturėjo pagrindo net suimti. Juolab – teisti pačia griežčiausia bausme. Mat Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovai teismui nepateikė nė menkiausio K.Michailovo – Nikulino kaltę patvirtinančio įrodymo. O kalbos apie neva negaliojančius senaties terminus ar pritaikytus kaltinimus dėl karo nusikaltimų tėra pigi kelių politinių jėgų intriga, kurios pagalba begėdiškai siekiama paslėpti rezonansinės, visai Lietuvai svarbios bylos nagrinėjimo klaidas.
Praėjusi savaitė įsimintina tiems, kurie domisi ketverius metus trunkančiu Medininkų žudynių bylos tyrimu. Byla artėja prie paskutiniojo etapo.
Jau galima nuspėti, koks greičiausiai bus Vilniaus apygardos teismo verdiktas. Mat prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas oficialiai pareikalavo, jog buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas būtų baudžiamas griežčiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos.
Prokurorų manymu, byloje surinkta užtektinai įrodymų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse. O Sigitos Bieliauskienės vadovaujama teisėjų kolegija atmetė visus buvusio Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino advokatų prašymus. Taigi daugiau nebus atlikta jokių papildomų ekspertizių, tyrimų, nebus į teismą kviečiami ir advokatų nurodyti liudininkai. Žodžiu, keršto ištroškę primityvieji patriotai (juos filosofas Arvydas Šliogeris yra apibūdinęs dar griežčiau) gali džiūgauti: vargu ar vienintelis kaltinamasis omonininkas K.Michailovas – Nikulinas bus išteisintas.
Taip pavadintas išskirtinis buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo interviu, duotas portalui Slaptai.lt.
Naujųjų metų išvakarėse, teismo leidimu, videostudijos „SLAPTAI“ žurnalistas Gintaras Visockas susitiko su Lukiškių tardymo izoliatoriuje ketvirtus metus be teismo verdikto kalinamu buvusiu Rygos OMON milicininku Konstantinu Michailovu – Nikulinu.
Ilgalaikis ir nuoseklus šio rezonansinio teismo proceso žurnalistinis stebėjimas ir jo rezultatai patys „padiktavo“ štai jau antrą dešimtį metų visą Lietuvos visuomenę audrinančius esminius klausimus:
kur buvo ir ką veikė kaltinamasis Medininkų posto užpuolimo metu?ar jis išvis buvo Medininkų poste Lietuvos pareigūnų žudynių metu?kas ir kodėl pakeitė buvusio omonininko asmens tapatybės duomenis?
Išskirtiniame interviu į šiuos ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus, atskleisdamas skandalingo proceso ypatumus, videostudijos „SLAPTAI“ žiūrovams ir portalo Slaptai.lt skaitytojams atsako vienintelis kaltinamasis Medininkų byloje Konstantinas Michailovas – Nikulinas.
Liepos 31-ąją Lietuva minėjo Medininkų žudynių 19-ąsias metines. Paminklai žuvusiems pareigūnams pastatyti. Kasmet Medininkuose rengiami pompastiški minėjimai.
Tačiau svarbiausio dalyko Lietuva taip ir nenuveikė: neįvardino nei užsakovų, nei vykdytojų. Tiesa, vienintelis įtariamasis Konstantinas Michailovas – Nikulinas nūnai kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Bet šiam buvusiam Rygos OMON milicininkui pateikiami kaltinimai kelia įtarimų, jog už grotų patupdytas niekuo dėtas žmogus.
Apie Medininkų įvykius su buvusiu Krašto apsaugos ministru Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.
Liepos 31-ąją Lietuva minės 19-ąsias Medininkų žudynių metines. Apie šį žiaurų, cinišką, tačiau iki galo deramai neišaiškintą nusikaltimą tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida pateikė dešimtis versijų.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pastaruoju metu taip pat skiria daug dėmesio ir jėgų, analizuodamas, kam prireikė šių skerdynių, kas jas organizavo bei įvykdė. Slaptai.lt taip pat gilinasi, koks čia galėjo būti buvusio OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino vaidmuo.
Šiandien savo skaitytojams pateikiame santrauką svarbiausių žinių, kas gi Lietuvoje dėjosi, kai oficialusis Vilnius sužinojo apie Medininkų tragediją. Čia rasite informacijos, ką 1991-ųjų rugpjūčio pirmosiomis dienomis kalbėjo V.Landsbergis, Z.Vaišvila, A.Butkevičius, A.Paulauskas, J.Olekas, A.Patackas, K.Saja… Čia pateikiamas ir pirmasis sužeistojo T.Šerno apklausos protokolas.
Po kelių dienų Lietuva ir vėl prisimins Medininkų žudynes, surengtas 1991-ųjų liepos 31-ąją. Tęsdamas žurnalistinį tyrimą apie tikrąsias šių skerdynių priežastis, užsakovus bei vykdytojus visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kartą buvo susitikęs su buvusio omonininko Konstantino Michailovo (Nikulino) advokatu iš Rygos – Oskaru Ruode (Oskars Rode).
Duodamas išskirtinį interviu Latvijos teisininkas Oskaras Ruodė pateikė naujų įžvalgų, kodėl Lietuvos teisėsauga buvusiam OMON milicininkui K.Michailovui tebetaiko pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pasak Latvijos advokato, Lietuvos teisėsauga bijo pripažinti, kad ištisus 19-a metų Medininkų byla buvo tiriama atmestinai, paviršutiniškai, nesistengiant atsakyti į esminius, svarbiausius klausimus. Su Latvijos advokatu Oskaru RUODE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžius” priedas “Slaptieji takai” šiandien vėl domisi tikrosiomis buvusio omonininko Konstantino Michailovo (Nikulino) kalinimo Lietuvoje priežastimis. Šį kartą mūsų svečias – buvusį OMONo milicininką ginantis advokatas iš Rygos Oskaras Ruodė (Oskars Rode). Beje, duodamas išskirtinį interviu Latvijos teisininkas pateikė sensacingą versiją, kodėl Rusija visiškai nesidomi šia byla ir kodėl greičiausiai nė kiek nesipiktins, jei Lietuvos teisėsauga už dalyvavimą Medininkų žudynėse nuteis būtent K.Michailovą. Su Latvijos advokatu Oskaru RUODE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
Gegužės 31-ąją praleidau Vilniaus apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama buvusio OMONo eilinio milicininko Konstantino Michailovo byla. Anksčiau šis ypatingosios paskirties milicijos būrio atstovas turėjo kitą pavardę – Nikulinas. Lietuvos teisėsauga įtaria, kad šis vyras galėjo dalyvauti Medininkų žudynėse 1991-ųjų liepos 31-ąją, kai minėtame poste buvo sušaudyti septyni mūsų pareigūnai. Todėl įtariamajam, kol vyksta teismo procesas, taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Be abejo, būtų labai džiugu, jei Lietuvai pavyktų sugaudyti ir įkalinti visus, tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjusius žudant pirmuosius mūsų muitininkus, pasieniečius, policininkus Medininkų pasienio užkardoje. Tačiau ar tikrai šiandien už grotų laikome būtent tą žmogų, kuris dalyvavo Medininkų skerdynėse?
