Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas


Print

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Be to, Jums, kaip niekam kitam, žinoma ir negali būti nežinoma, kad ši byla privalėjo būti nagrinėjama iš esmės, kvalifikavus nusikaltimą pagal 1991 metų Lietuvos BK 105 str., pagal kurį baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, net ir asmenų tiesiogiai dalyvavusių šiame nusikaltime atžvilgiu, pilnai pasibaigė dar 2001 -07 -31 dėl nesugebėjimo juos nustatyti.

Be kita ko, Jums negali būti nežinoma toji aplinkybė, kad iki 2007 metų lapkričio mėnesio man- Konstantinui Michailovui (Nikulinui) nebuvo ir aplamai negalėjo būti pareikštas joks įtarimas arba kaltinimas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminų pasibaigimo.

Tokiu būdu, Lietuva neturėjo ir neturi jokio teisėto pagrindo mano suėmimui ir laikymui suimtu kalėjime.

Tuo pačiu, Jums ir Jūsų vadovaujamai teisėjų kolegijai negali būti nežinoma tai, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra, pateikdama Latvijai Europos arešto orderį dėl mano suėmimo, sąmoningai nurodė tikrovei neatitinkančius duomenis apie nusikaltimo kvalifikavimą pagal 2003 m. Lietuvos BK 129 str. ir dvidešimties metų senaties terminą, kuris, beje, kaip Jums žinoma, pilnai pasibaigė dar 2011 m. liepos 31 d.

Nepaisant šio fakto, Jūsų vadovaujama kolegija ir toliau tebelaiko mane suimtu Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, kas, tikiuosi Jūsų pritarimo, grubiai pažeidžia 1948 m. Europos Žmogaus teisių Konvenciją, 1966 m. Tarptautinį Paktą dėl civilinių ir politinių teisių, Romos Baudžiamojo tribunolo karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti statutą, o taip pat ir Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso pagrindines nuostatas.

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad esant visoms šioms, aukščiau išvardintoms, faktinėms aplinkybėms, net kalbos negali būti apie tai, kad neva šiam (2013-05-07) momentui egzistuoja kažkokie pagrindai, suteikiantys teisę daugiau nei 6-rių metų laikotarpyje laikyti mane suimtu kalėjime.

Dėl šios priežasties aš nekartą kreipiausi į Jus dėl man paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo dar iki apeliacinio proceso šioje byloje pabaigos ir toliau tebereikalauju paleisti mane iš suėmimo.

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad Jūsų vadovaujamos kolegijos nutarčių dėl atsisakymo pakeisti kardomąją priemonę argumentai iš esmės yra prieštaringi bei neatitinkantys tarptautinių ir lietuviškųjų baudžiamojo proceso įstatymų:

Kuomet aš savo prašymuose remiuosi nustatytuoju mano alibi faktu ir visų įmanomų senaties terminų pasibaigimu, Jūs, atmesdami mano prašymą nurodote į man naujai pareikštąjį kaltinimą pagal 100 str. ir tariamai gręsiančią ypatingai griežtą bausmę, nors puikiai žinote net nesant tokio nusikaltimo fakto;

Kuomet gi aš savo prašyme atkreipiu Jūsų dėmesį į principinius, esminius Lietuvos BK 100 str. taikymo prieštaravimus aukščiau išvardintiems tarptautiniams teisės aktams ir grubius Žmogaus teisių pažeidimus, tuomet Jūs savo nutartyje pareiškiate, kad naujas kaltinimas pagal Lietuvos BK 100 str. 2011 m. balandžio redakciją man dar nepareikštas, tačiau aš esu nuteistas pagal Lietuvos BK 129 str. ir dėl šios priežasties mano prašymas atmestas.

Esant šioms aplinkybėms tampa akivaizdu, kad Jūsų vadovaujama Kolegija arba nesugeba susigaudyti įstatymuose ir jų reikalavimuose, arba yra šališka šioje byloje.

Remdamasis aukščiau išdėstytais faktais, negaliu nepastebėti ir Jūsų Kolegijos elgesio ponų prokurorų teikiamų liudytojams absoliučiai nepagrįstų ir nieko bendro su byla neturinčių klausimų apie Jūsų šalies istoriją atžvilgiu, tačiau tuo pat metu keliamus ženkliai griežtesnius reikalavimus mano advokatų klausimams.

Gerbiamas pone Pirmininke, remdamasis aukščiau išdėstytu pareiškiu Jums ir visiems šio baudžiamojo proceso dalyviams apie tai, kad:

Aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas), nedalyvavau 1991-07-31 Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudyme Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste;

2003 metais Lietuvos generalinės prokuratūros, o būtent prokuroro Rolando Stankevičiaus, prašymo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė ir patvirtino mano alibi faktą;

Ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso šioje byloje metu nebuvo gauta absoliučiai jokių duomenų, paneigiančių mano alibi faktą ir mano tvirtinimą, jog aš nedalyvavau šiame nusikaltime ir niekaip nesu su juo susijęs;

Lygiai taip pat, šios bylos medžiagoje nėra jokių, privalomų duomenų, suteikiančių pagrindą suėmimui ir įkalinimui kalėjime;

Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pagal Lietuvos BK 129 str. 2003 m. redakciją, senaties terminai pilnai išseko ir pasibaigė 2011 m. liepos 31 d., t.y. dar iki įsiteisėjant apkaltinamajam nuosprendžiui, kas yra neginčytinu pagrindu nedelsiant panaikinti 2011 m. gegužės 11 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą;

2003 metų redakcijos Lietuvos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis, pagal kurį aš buvau nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas kalėti iki gyvos galvos kalėjime, buvo priimtas ir įsiteisėjo tik praslinkus 12-kai metų nuo nusikaltimo momento, t.y. pasibaigus visiems įmanomiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. Lietuvos BK 105 str. senaties terminams;

2011 m. balandžio 30 d. redakcijos Lietuvos BK 100 str. ir 3 str. grubiai prieštarauja Žmogaus teisių apsaugos Konvencijos 7 str., 1948 m. Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 2 punktui, 1966 m. Tarptautinio pakto dėl civilinių ir politinių teisių 15 str. 1 punktui, Romos baudžiamojo tribunolo karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmogiškumui tirti statuto 6, 7 straipsniams, t.y. aukštesnės galios tarptautiniams teisės aktams, turintiems tiesioginį taikymą Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese;

Būdamas aukščiau apibūdintoje padėtyje, kurioje aš jau daugiau nei 6 metus esu kalinamas Lukiškių Tardymo izoliatoriuje- kalėjime, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 metų rugpjūčio Lietuvos Respublikos Valstybė atsisako ne tik pakeisti man paskirtąją kardomąją priemonę ir pilnai išteisinti mane nuo nepagrįstų kaltinimų, bei nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau  tuo pačiu atsisako atlikti savalaikį medicininį mano sveikatos patikrinimą bei suteikti man kvalifikuotą medicininę pagalbą,

p  a  r  e  i  š  k  i  u  :

Mano kalinimas kalėjime yra ne kas kita, kaip pasityčiojimu iš žmogaus ir jo kankinimu, reikalaujančiu patraukti kaltuosius asmenis griežčiausiojon baudžiamojon atsakomybėn !!!

Reikalauju nedelsiant, artimiausiame teismo posėdyje pakeisti man paskirtąją kardomąją priemonę ir paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje dėl privalomų suėmimo pagrindų visiško nebuvimo !!!

Šį savo pareiškimą pateikiu gimtąja rusų kalba ir prašau prijungti jį prie bylos medžiagos.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Konstantinas Michailovas (Nikulinas), šio pareiškimo autorius.

(Išversta iš rusų kalbos)

2013.05.08


Prisijunkite prie diskusijos