ozolas_naujausias

Skaitytojų dėmesiui siūlome naujausios Romualdo Ozolo knygos “Per lėtinį bankrotą. Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir mąstymai. 2010 m.” ištraukas. “Per lėtinį bankrotą” yra knygų “Į saulėlydžio krantą” (2008), “Paskui greičiausią pelną” (2008), “Nepriklausomybė alternatyvų neturi” (2009) ir “Ant imperijos slenksčio” (2010) tęsinys.

Ypatingas tęsinys: šia knyga baigiamas kasdienių pastabų ir įžvalgų ciklas, apimantis 2004-2010 metus – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki metų, kai pagaliau paskirtas pirmasis Sąjungos prezidentas ir pirmoji užsienio reikalų ministrė”, – pratarmėje rašo knygos autorius. Labai aktuali knyga, nė vienos dienos įrašas nepraradęs aktualumo, nors visi jie pažymėti praėjusių metų data.

Continue reading „Proto liliputai arba valstybės priešai”

knystautas_00

Gražią pergalę iškovojo, nebijau sakyti, visa Jungtinė Karalystė. Pagal lietuviškąjį biudžeto skylių kamšymo scenarijų be pensijų ir bibliotekų turėjo būti „paaukoti“ ir miškai.

Išparceliavimui pritarusi koservatorių ir liberalų (visai kaip pas mus) vyriausybė patyrė žiaurų fiasko. Ketino surinkti per 250 milijonų svarų – milijardą litų. Bet brandi, įtakinga šalis susivienijo ir garsiai pasakė „ne“. 84 proc. britų šiandien švenčia pelnytą pergalę. Tiek jų nesutinka su valstybinių miškų privatizavimu. Iš kur tokia vienybė, iš kur toks susiklausymas?

Continue reading „Valstybiniai miškai Didžiojoje Britanijoje neprivatizuojami – taip nutarė piliečiai”

azuolas_ziema_m

Nuoširdžiai klausiu – ar kas iš skaitančiųjų negalvojo, jog stebėtis pas mus daugiau niekuo neįmanoma. Po įvairiausių aferų, po servizų pirkimų, po „nedidėjančių“ mokesčių. Pasirodo, galima. Kaip rusiškame posakyje „Kasdien – naujiena“. Tik negera naujiena. Geros naujienos „oro“ nedaro.

Kalbėsime apie miškus. Niekaip, tikrai niekaip savo jėga ir pinigų galia įtikėję turtingi asmenys nenori mums palikti šios tautos vertybės. Kodėl? Kartosiuosi – nes neliko ką privatizuoti. Būtume mes Rusija su jos nafta ir dujomis, ilgiau būtų palikę miškus ramybėje. Bet mūsų tautinis godumas kažkoks užburtas ar užkeiktas. Noriu, ir tiek. Jokios vizijos, jokios ateities, jokios minties apie kitus. Tik didelis dvigubas mėsainis – šiandien.

Continue reading „Naujas miškų privatizacijos stebuklas”

azuolas_ziema_m

Sprendžiant iš vasario 3 d. lrytas.lt pasirodžiusio Emilio Ruželės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesniojo eksperto, straipsnio, – taip. Gana čia mums visiems spyriotis. Ant laužo urėdijas! Pirmyn valstybinių miškų prichvatizavimui!

Straipsnio esmė aiški ir konkreti. Eilinis pasispardymas prieš bet kokią logiką, nekalbant apie sąžinę ar Lietuvos valstybės ir visuomenės interesų pamynimą. Autorius siūlo privatizuoti miškus ir išvaikyti urėdus ir girininkus. Ta pačia schema, kaip įvairiose valdžios institucijose pastaruoju metu atsikratoma patyrusių specialistų, juos keičiant švogeriais ir kito plauko giminaičiais, dar vadinamais “politinio pasitikėjimo” asmenimis.

Continue reading „Ar galima privatizuoti Stelmužės ąžuolą?”