Italijos vidaus reikalų ministras Mattėjas Salvinis paragino Europos Sąjungą nutraukti savo sankcijas Rusijai ir pagrasino šiuo klausimu trauktis iš bendros ES linijos. Lankydamasis Maskvoje, M. Salvinis pirmadienį sakė, kad jo šalis gali vetuoti iki metų galo galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimą.

„Veto yra paskutinioji priemonė, tačiau aš neatmetu jokios galimybės, – pabrėžė ministras. – Italija yra Europos šalis, labiausiai kenčianti dėl sankcijų Rusijai“. Baudžiamosios priemonės, anot jo, turi baigtis „iki metų galo“. M. Salvinis, be to, pasisakė už Rusijos sugrįžimą į G8 šalių grupę.

Rusijai 2014-aisiais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai. Šios nuo tada kas pusmetį vis pratęsiamos. Pastarąjį kartą taip padaryta ES viršūnių susitikime birželio gale Briuselyje. Rusija buvo pašalinta ir iš G8 šalių grupės, kuri nuo tada vėl vadinasi G7.

Nauja Italijos populistų koalicija, kurią sudaro M. Salvinio kraštutinė dešinioji „Lega“ partija ir Penkių žvaigždučių judėjimas, siekia glaudesnių santykių su Rusija. Maskva, reaguodama į ES sankcijas, uždraudė daugumos maisto produktų įvežimą iš ES. Tai itin pajuto Italija.

Vakarų baudžiamosios priemonės ir žemos naftos kainos įstūmė Rusiją į ilgiausią recesiją valdant V. Putinui. Tačiau pamažu šalies ekonomika atsigauna.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 07:00

Kinijos prekybos ministerija šeštadienį paskelbė nuo rugsėjo 23-iosios nutraukianti gamtinių dujų tiekimą į Šiaurės Korėją. Kaip nurodoma ministerijos pareiškime, nuo spalio 1 d. Kinija apribos naftos produktų eksportą į kaimyninę šalį. Taip pat pranešama, kad Kinija nebepirks tekstilės gaminių iš politiškai izoliuotos šalies.

Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Draudimas, įvestas tekstilės gaminių prekybai, pakenks Pchenjano pajamoms, tuo tarpu Kinijos naftos eksportas yra pagrindinis šalies naftos produktų šaltinis.

Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, tam tikras ribotas energijos išteklių kiekis vis dar bus eksportuojamas į Šiaurės Korėją. Kol kas neaišku, kokios nuo šiol bus prekybos apimtys tarp abiejų šalių ir kokiu mastu jos bus apribotos. Tačiau draudimas pirkti iš Pchenjano tekstilę šaliai kainuos per 700 mln. dolerių per metus. Tekstilės gaminiai yra antroji pagal svarbumą Pchenjano eksportuojama prekė.

Kinija ir Rusija iš pradžių pasisakė prieš JAV pasiūlymą visiškai uždrausti naftos eksportą šaliai, bet vėliau sutiko mažinti eksporto apimtis.

Šiaurės Korėja turi nedaug savo energijos gamybos pajėgumų, tačiau perdirba dalį naftos produktų iš importuojamos žaliavinės naftos, kuriai naujosios sankcijos netaikomos.

Kaip praneša AFP, naftos kainos Pchenjane per pastaruosius du mėnesius pakilo apie 20 proc. ir, manoma, kad jos toliau kils.

Šiaurės Korėja dar gamina ir anglį. Į Kiniją 2016 metais ji eksportavo anglies už 1,2 mlrd. dolerių, tačiau ši šalis jau 2017 metais griežtai apribojo importuojamos anglies iš Šiaurės Korėjos apimtis, rašo BBC.

JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę pritarė griežtoms sankcijoms Pchenjanui, reaguodama į šalies šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 07:00

Prieš ketverius ar penkerius metus vienoje diskusijoje išreiškiau mintį, kad Rusijos ekonomika žygiuoja prie didelės krizės. Taip teigiau matydamas, kaip Rusijos valdžia reaguoja į dėl 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės prasidėjusius pokyčius. Šios krizės laikotarpiu tapo akivaizdu, kad JAV dar agresyviau investuos ir išnaudos savo energetikos potencialą, o Europa augant konkurenciniam spaudimui nebegalės taikstytis su Rusijos diktuojamomis dujų kainomis. 

Ilgainiui Rusijos pajamos iš energijos išteklių eksporto mažės, todėl siekdama išsaugoti savo ekonomikos potencialą ir visuomenės gerovę Rusijos valdžia privalo imtis skubių reformų, didinti konkurencingumą ir taip mažinti priklausomybę nuo importo. Yra teigiančiųjų, kad tai ir buvo daroma.

Continue reading „Didžiausias 2015 metų pavojus – dreifavimas“

Neseniai JAV prezidentas įvardijo tris pagrindinius artimiausius globalinius iššūkius  žmonijai. Tai grėsmingas ISIL (Islamic State of Iraq and the Levant) žygis Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir Ebola virusas.

Pastarasis iššūkis, atrodo, jau nueina į antrą planą, nes yra farmaceptinių vilčių su juo susidoroti. Belieka du iššūkiai.

Vakarų žiniasklaidoje pateikiami faktai, kurie rodytų, jog Vakarų dėmesys ISIL pavojui konkuruoja su jų dėmesiu Ukrainos ir Rusijos karui.

Continue reading „Naftos kainos, ISIL ir Ukraina“

Kai gruodžio 31 laikrodis išmuš vidurnaktį, Vladimiras Putinas galės sovietiškai iškilmingai atšvęsti pabaigą metų, atnešusių Rusijai šitiek laimėjimų ant tarptautinės politikos nestabilios šachmatų lentos, sakoma rumunų visuomenės veikėjo Andrejaus Soresku straipsnyje leidinyje "Le Huffington Post". Sirija, Iranas, Armėnija, G 20 viršūnių pasitarimas, Snoudenas – Rusijos pergalių sąrašas šiemet toks ilgas, kad Kremliaus šeimininkas kurį laiką net buvo kandidatas į Nobelio taikos premiją.

Šiandien Rusija stovi pasaulinės diplomatijos viršūnėje, nors dar prieš keletą mėnesių nebuvo jokių prielaidų, mano A.Soresku. Viskas pasikeitė po Sirijos vyriausybinės kariuomenės dujų atakos Damasko priemiestyje, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Nuostabūs Valdimiro Putino metai“

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom“ ambicijoms“

Naujoji Lietuvos užsienio politika

Šių metų Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje ir po jos sekusiame prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pirmą kartą nedviprasmiškai kaip viena didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui ir nedraugiška valstybė įvardijama Rusija, ardomasis jos žvalgybos ir saugumo  tarnybų darbas.

Dar prieš tai matėme gana griežtą ambasadoriaus Maskvoje Renato Norkaus interviu Rusijos žinių agentūrai „Interfax“ 2013 m. gegužės 30 d.

„Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas lieka dvišalėje Lietuvos ir Rusijos darbotvarkėje“ – sakė R. Norkus, nors dar balandį Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė buvo pareiškęs, kad klausimą dėl reikalavimų atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą Maskva laiko uždarytu visiems laikams.

Paklaustas, ar ES pirmininkausiantis Vilnius parems Maskvos siekį pasirašyti bevizio režimo sutartį su ES, tiesiog nurodė sunkumus, kurie kiltų bevizio režimo atveju. Išvertus iš diplomatinės kalbos, pasakė „pošli von“.

Continue reading „Prašviesėjo“

gazprom

Rusijos koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas metiniame koncerno akcininkų susirinkime įrodinėjo, jog „Gazprom“ tikisi, esą derybos su Lietuva dėl dujų baigsis palankiai.

Jis komentavo padėtį, kuri susidarė Lietuvai planuojant reorganizuoti „Gazprom“ partnerę „Lietuvos dujas“ pagal ES „trečiąjį energetikos paketą“. „Dujų tranzitas ir tiekimas į Lietuvą apsaugoti kontraktais, todėl ekonominių neigiamų pasekmių derybų metu mes nematome“, – pažymėjo A. Medvedevas.

Continue reading „“Gazpromo” skaičiavimai“

sevcova_lilija_2

Autoritetinga Rusijos politologė, vedančioji Maskvos Kornegio centro analitikė Lilija Ševcova leidiniui “Die Presse” davė išsamų interviu, kaip, jos manymu, elgsis Vladimiras Putinas, vėl įsitvirtinęs Rusijos prezidento poste. Beje, įsitvirtinęs šį sykį net šešeriems metams.

Politologės Lilijos Ševcovos prognozės nėra optimistinės. V.Putinas eis “konfrontacijos ir represijų keliu, nes autoritarinė sistema nekeis savo pačios valdymo įpročių”.

Continue reading „Lilija Ševcova: “Tokio žodžio kaip “susitarimas” jis nežino“