Tomas Kingtonas, Debora Heins / The Times

Italija perdavė Maskvai rusą Sergejų Pozdniakovą, kuris įtariamas šnipinėjęs Rusijos labui, pirkdamas slaptus duomenis iš portugalų agento.

Bendraujantį su portugalų agentu viename iš Romos barų rusą – agentą Italijos kontržvalgyba ir sučiupo, tuo pačiu įgydama ir „tiesioginius įkalčius“.

Taip rašo Tomas Kingtonas ir Debora Heins, „The Times korespondentai.

Šaltiniai Europos slaptosiose tarnybose  tvirtina, jog Sergejaus Pozdniakovo sulaikymas Kremliui – labai nemalonus įvykis. Dėl jo Maskva turėtų raudonuoti iš gėdos bei drebėti nuo įsūčio. Mat šis įtariamasis sulaikytas per patį Vakarų ir Rusijos konfrontacijos įkarštį, kada Rusija visais būdais stengiasi pasirodyti geresnė, nei esanti iš tiesų. Italams ir portugalams tai buvo sėkminga kontržvalgybų operacija. 

Italijos karabinieriai. Skubama į įvykio vietą.
Italijos karabinieriai. Skubama į įvykio vietą.

Remiantis teismo dokumentais, įtariamasis rusas jau sykį pirko NATO paslaptis iš to paties agento.

Esama įtarimų, jog S.Pozdniakovas – aukšto rango Rusijos žvalgybininkas iš SVR (Služba vnešnej razvedki). Manoma, kad jis į Italiją atvyko neturėdamas diplomatinės neliečiamybės statuso, ir tai buvo jo klaida.

Pinigų perdavimas tarnautojui už slaptos informacijos gavimą – neteisėtas elgesys. Dažniausiai už tokį nusikaltimą slaptosios informacijos medžiotojas išsiunčiamas iš šalies kaip nepageidaujamas asmuo. Išsinešdinti iš šalies, kurios teritorijoje neteisėtais būdais rinkti slaptieji duomenys, sulaikytasis privalo per 48 valandas.

Šį kartą buvo kitaip. Įtariamąjam rusui už grotų teko praleisti net aštuonetą savaičių, kol buvo grąžintas Rusijai. Kokios sulaikytojo pareigos, iki šiol nepranešama. Galbūt nežinoma, o galbūt nenorima pranešti. Rusija tvirtina, esą S.Pozdniakovas – diplomatas.

Remiantis portugalų ir italų kontržvalgybininkų surikta medžiagoje, 47 metų amžiaus S.Pozdniakovas sulaikytas tuo metu, kai ketino portugalų kontržvalgybos karininkui Frederiko Karvaljau Žilui perduoti 10 tūkst. eurų ir butelį viskio mainais už laikmeną, kurioje įrašyta konfidenciali informacija apie NATO aljansą. Laikmena su Vakarų aljanso paslaptimis perduota viename iš Romos barų.

Šių metų vasarą Italijos teisėsauga sutiko paleisti įtariamąjį pasinaudojusi teisiniais formalumais. Rusijos ambasados Italijoje pareigūnas ir Portugalijos užsienio reikalų ministerijos atstovai atsisakė duoti komentarus, kodėl S.Pozdniakovas taip lengvai perduotas Rusijai.

Informacijos šaltinis – „The Times“.

2016.09.02; 06:34

Majoras Pjeras-Anri Biunelis pirmą sykį areštuotas 1998 metų spalio mėnesį. Jis apkaltintas tuo, kad serbams perduodavo slaptus duomenis prieš pat NATO bombardavimus (šios išdavystės padėjo serbams ir spausti Kosovo albanus, o amerikiečius, sumaniusius jėga sutramdyti karinguosius serbus, pastatė į keblią padėtį).

Pasaulis ėmė rėkti, kad amerikiečiai nemoka kariauti ir bombarduoja ne tiek karinius, kiek civilius serbų objektus). Mjr. Pjeras-Anri suėmimo išvakarėse priklausė Prancūzijos delegacijai, dirbusiai karinėje NATO komisijoje. Manoma, kad slaptus duomenis apie numatytus karinius amerikiečių veiksmus prieš Serbiją prancūzas perduodavo Briuselyje veikusiam serbų agentui majorui Jovanui Milanovičiui.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: prancūzų majoras Pjeras-Anri Biunelis”

haidrun

Šnipai perdavinėjo į Maskvą slaptus duomenis: naujų rūšių ginklų projektus, politinius dosjė, dokumentaciją apie NATO pajėgas. Taip rašo Gvido Olimpio laikraščio “Corriere della Sera” portale.

„Kai 2011 metų spalį Vokietijos policija įsiveržė į Haidrun Anšlag namus, niekas negalvojo, kad ją užklups netikėtai. Bet būtent taip ir atsitiko. Tuo momentu 46-rių rusų šnipė perdavinėjo duomenis per trumpųjų bangų radijo stotį, sujungtą su kompiuteriu. Po kelių valandų buvo suimtas jos vyras, 52-jų metų Andreas.

Continue reading „Rusų šnipai, prasiskverbę į Vakarus, užkoduotiems pranešimams perduoti naudojo “Youtube””

stazi_bustine

Raineris RupasŠiaurės Atlanto organizacijos (NATO) tarnautojas, šnipinėjęs VDR naudai 1977–1989 metais. Jis ir jo žmona perdavė Rytų vokiečiams (o per juos ir rusams) maždaug 10 000 dokumentų kopijas. Šios bylos tyrėjas iš Vakarų Vokietijos sakė, kad dėl jų šnipinėjimo veiklos „NATO galėjo pralaimėti karą“.

Kilęs iš Vakarų Vokietijos, Raineris Rupas (Rainer Rupp, g. 1945) dar studentas 1968-aisiais metais buvo užverbuotas VDR žvalgybos „Štazi“ („Stasi“). Jam buvo pasiūlyta ramiai baigti mokslus ir toliau laukti nurodymų.1970 metais, būdamas Briuselyje, jis susipažino su angle Ann Kristian Bouen, buvusia Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos sekretore.

Continue reading „Dėl sutuoktinių Rupų šnipinėjimo NATO galėjo pralaimėti karą”

snipinejimas_enciklopedija

Roberto Li Džonsono likimas – tragiškas. Šis JAV armijos karininkas mirė ne sava mirtimi. Ir net ne mūšio lauke. Džonsoną nužudė jo paties sūnus. Mirtinas smūgis buvo suduotas viename iš Amerikos kalėjimų, kuriame Džonsonas tuo metu kalėjo. Amerikietiškoji Temidė poną Džonsoną buvo pasmerkusi ilgus metus kalėti už tai, kad šis slapta bendradarbiavo su sovietų slaptosiomis tarnybomis ir tokiu būdu pamynė JAV interesus.

Sūnus dėl tėvo išdavystės labai pergyveno, visaip norėjo išpirkti tėvo kaltę. Pavyzdžiui, įstojo į JAV armiją ir savanoriu išvyko į karo liepsnų apimtą tuometinį Vietnamą. Vis tik negalėdamas susitaikyti su mintimi, kad tėvas – išdavikas, sūnus galų gale griebėsi pačios drastiškiausios priemonės. Nupsrendė aplankyti kalėjime uždarytą tėvą. Bet aplankyti sumanė ne tam, kad paguostų. Sūnus nutarė tėvą nužudyti. Kalėjimo pasimatymų kambaryje peiliu smogė vienui vienintelį smūgį. Mirtiną smūgį.  

Continue reading „Tragiškas išdaviko Roberto Li Džonsono likimas”