Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilnius, gruodžio 20 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainoje su šios šalies vadovu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda tvirtina, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neturi jokios galimybės atsisakyti šalies teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, jeigu tik to panorėtų Vladimiras Putinas. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu Baltarusijos nebegalima laikyti nuo Maskvos nepriklausoma savarankiška valstybe.
„Šiandien Baltarusijos teritorijoje Rusija gali daryti tai, ką ji nori. Kitaip tariant, jeigu iki 2020 m. rinkimų mes dar galėjome kalbėti apie kažkokius savarankiškumo l. učius Baltarusijoje, tai šiuo metu mes turime atsisakyti bet kokių iliuzijų, kad Baltarusijos nepriklausomybė tiek de jure, tiek de facto egzistuoja“, – pirmadienį po tijų šalių prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad karinis Baltarusijos ir Rusijos suartėjimas tampa labai rimtu išbandymu NATO.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lenkijos prezidentas A. Duda, tvirtinantis, kad Aliaksandras Lukašenka neturėtų jokios apsisprendimo galimybės, Kremliui panorėjus šioje šalyje dislokuoti branduolinę ginkluotę.
„Jeigu klausiama dėl pono Lukašenkos, tai atsakydamas galiu tik nusišypsoti, kadangi jis tikrai nedaug gali lemti. Jis neturėtų ką pasakyti. Jeigu Rusija norėtų savo raketas dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, tai tiesiog taip ir padarys be jokio atsiklausimo“, – įsitikinęs A. Duda.
„Vieninteliai, kas gali tam pasipriešinti yra NATO ir griežta JAV pozicija. Tikrai ne pono Lukašenkos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą, kur kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda išreiškė Lietuvos ir Lenkijos paramą Ukrainai, didėjant įtampai prie sienos su Rusija.
Trišalis susitikimas, dalyvaujant Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, yra pirmasis vadinamojo „Liublino trikampio“ susitikimas aukščiausiame lygyje. Jame aptarta regiono saugumo situacija ir trišalis bendradarbiavimas.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, minėdami 30 metų, kai Lietuva ir Lenkija pripažino atkurtą Ukrainos nepriklausomybę, pakartojo savo ryžtą išlaikyti ir plėtoti glaudžią partnerystę „Liublino trikampio” formatu.
Prezidentai trišaliame pareiškime išsakė savo ryžtą toliau plėtoti strateginę Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse.
„Ukrainos nepriklausomybės paskelbimas ir pripažinimas prieš 30 metų tapo svarbiu įvykiu kelyje į visavertį Europos susivienijimą, o šiandieninės aktualijos tik dar labiau suartina mūsų valstybes ir visą Europą”, – Lietuvos vadovą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas, kalbėdamas su Lenkijos ir Ukrainos vadovais, pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu susiduria su itin dideliais iššūkiais: konfliktu Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija, agresyvia Rusijos politika, kariuomenės telkimu ties siena bei būtinybe tęsti reformas sudėtingomis sąlygomis, todėl Lietuva remia Ukrainos suverenų pasirinkimą ir europines aspiracijas, kurios šiandien yra kaip niekada svarbios.
Prezidentai taip pat aptarė Minsko režimo hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. G. Nausėda pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkija, kuriai šiandien tenka didžiausias hibridinės atakos krūvis.
G. Nausėda pažymėjo, kad turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nekomentuoja ketvirtadienį vykusio neskelbto susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Turėjome konstruktyvų bei reikalingą pokalbį, kurio turinio plačiau nekomentuosiu“, – Eltai ketvirtadienio pavakare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tačiau Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos bendravimą, bent jau viešojoje erdvėje, vargu ar galima pavadinti konstruktyviu. Už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio autokratiniam ir Vakarų šalių nepripažįstam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.
Kiek anksčiau G. Landsbergis žurnalistams apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere A. Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.
„Vienintelis žodis, kuriuo galiu apsakyti – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku“, – ketvirtadienį Seime komentavo G. Landsbergis.
Tuo tarpu trečiadienį prezidento patarėja Asta Skaisgirytė tvirtino, kad Prezidentūra buvo informuota apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai. Tai, kad ši informacija nepasiekė Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos patarėja nesureikšmino.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos pasidalijimus. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Galiausiai G. Landsbergio komentarus ir kritiką įvertino Prezidentūra. Jau po ketvirtadienį vykusio susitikimo užsienio reikalų ministras buvo paragintas komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai, o ne per žiniasklaidą.
„Lietuvos Respublikos prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai“, – Eltai perduotame komentare rašė Prezidento komunikacijos grupė.
Išsiskyrė nuomonės dėl A. Merkel skambučio A. Lukašenkai
Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariąs Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.
„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.
Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams. Telefonas. Slaptai.lt foto
Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.
ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.
Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.
Valstybėje sprogo kanalizacijos vamzdis, todėl šalies miestus ir kaimus apgaubė nepakeliamas srutų dvokas. Norėčiau pasakyti švelniau, tačiau nerandu kitų žodžių, siekiant atkreipti dėmesį į konservatorių pradėtą ir pastaruoju metu ypač paūmėjusį karą su prezidentu, kai vadinamųjų konservatorių leksikoje jau akivaizdžiai dominuoja stichijos, kurią sutramdyti yra pašauktas santechnikas, ypatybės – spalva, kvapas ir, kaip galima nuspėti, skonis. Ne vieno iš konservatorių burna, purslojanti srutomis, vis labiau tampa panaši į pakiurusį kanalizacijos vamzdį, kitaip nepasakysi.
Ne, naujojo šaukimo ir kirpimo konservatorių mums niekaip nepavyktų (neišstenėtume) pavadinti apskritojo stalo brolija, tai greičiau vis tik yra bendraminčių draugija, besibūriuojanti aplink kanalizacijos šulinį. Todėl neapsigaukite dėl Ingridos Šimonytės tariamos savitvardos, kai ji, išgirdusi apie visus konservatorius papiktinusį prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, pranešė, kad nieko nekomentuos iš pagarbos prezidento institucijai. Toks I.Šimonytės pasisakymas savaime yra kraštutinai nepagarbus konkretaus asmens atžvilgiu, tačiau nešvankumo pobūdį anosios ištara įgyja dėl menkai maskuojamos veidmainystės, nes visiems mums labai gerai žinoma, kad nutylėtą premjeres mintį netrukus įgarsins, jos tikruosius, gulinčius ant apkartusios širdies žodžius su kaupu ištars anosios pasubinukai, užtvindydami aplinką nešvankybėmis. Taip premjerės širdis yra kanalizuojama, tokiu štai būdu ima ir užsipildo aplinkoje menkai užsandarintas kanalizacijos šulinys! O šįkart laimė pasikelti į smarvės aukštybes išpuolė kažkokiam Slušniui. Kas būtų galėjęs pagalvoti?
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Kaip atrodo bent man, mažiausiai yra bent dvi Šimonytė viename. Viena iš jų yra paradinė, su taškuota suknele ar skarele, ta, kurią ne vienam norisi pamėgdžioti, persiėmus taškuotojo dizaino manija, o kita yra užkulisinė Šimonytė, aplink save subūrusi labiausiai nešvankių žmonių ratą iš rinktinių pataikūnų, kurie, tarkime, skirtingai nei senieji konservatoriai, jai privalo būti dėkinga, nes yra pakviesti į nacionalinio lygio politiką iš niekur. Galima suprasti I.Šimonytę, invazinį padarą konservatorių partijoje, kai ji ieško ir atranda savitus įtakos svertus, tačiau naujieji konservatoriai, a la maldeikiai, slušniai ir panašūs padarai yra jau ne tiek naujojo racionalumo, kiek skonio sprendinio nesėkmingo išbandymo pavyzdžiai. Jų nepavadinsi, kaip įprasta, net šakalais, lojančiais už vilkės nugaros, greičiau jau yra taip, kad I.Šimonytė yra vadintina princese su šliužų svita.
Kaip jau kažkur užsiminiau, manding, Slušnys yra jau toks lėkštas ir negabus vyriokas, kad, siekdamas įsiteikti partinėms viršūnėms, nesugebėjo nieko daugiau nei pamėgdžioti grojančio balalaika ir besivaipančio R.Valatkos posmus. Iš kitos pusės žiūrint, nieko nuostabaus, kad R.Valatka kaskart tampa įkvėpimo šaltiniu kanalizacijos brolijai, ypač pritraukiančiu dėmesį tada, kai pamėgdžiodamas indėną išsiteplioja visomis homo sapiens ekskrementų spalvomis. Nepraleisiu progos pastebėti, kad praeitą savaitgalį anas užsimoja nuodugniai išplėtoti prezervatyvų temą, tapdamas žmogumi Kandonu Nr.1. Kažkada turėjome personažą, pravarde Kancaras, kažkas užsimanė būti pavadintas Celofanu, na o šiandien nešvankumo priešakyje neabejotinai stovi Valatka Kandonas. Žinoma, skamba ne taip iškilmingai kaip Konrodas Valenrodas, tačiau naujasis žurnalisto titulas daugmaž atitinka negaluojančią laikmečio dvasią, ar ne?
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.Rimvydas Valatka
Nepasakyčiau, kad prezidentas G. Nausėda visiškai nusišnekėjo ar pernelyg sutirštino spalvas, įgarsindamas savo intuicijas, kad valdantieji didesniu ar mažesniu laipsniu boikotavo jo iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Prisiminkime tai, kaip ilgai buvo išjuokiamas prezidentas, iškėlęs tokį tikslą, juolab kad tuo metu katastrofiškai trūko vakcinų. Tačiau kai reikiamų medicininių preparatų atsirado su kaupu, jokio proveržio neįvyko. Nepabijokite stoti į čia nupiešto naujojo konservatoriaus batus, pabandydami įsivaizduoti – kaip jis turėtų jaustis, kai netikėtai atsiveria ne tik galimybės, bet ir pareiga įgyvendinti išjuokto prezidento planus? Taigi negalima atmesti ir tokios versijos, kad mūsų aptariamu atveju buvo įgyvendinta itališko streiko taktika, kai daug plušama dėl akių, bet nieko realiai nepadaroma.
2021.10.25; 14:04
Kraupiai slogus ant užtapyto Vyčio nupeckiotos vaivorykštės fonas,
Ten laikrašty dirba niekados nepavargstantis Valatka Kandonas,
Kartais po kojomis iššliaužia pasižmonėti Slušnys,
Per viršų jau kupa atsivėrę kanalizacijos šulinys,
Žmonių jau niekur nebesimato, strikinėja tik žmogos,
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina nesureikšminanti rugsėjo pabaigoje įvykusio incidento, kuomet Gitano Nausėdos kalbos JAV užsienio lietuviams metu, šalia jo atsistojusi mergina iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šalies vadovo patarėja pabrėžė, kad kiekvienas turi teisę į nuomonę, tačiau stebėjosi, kodėl pasirinkta protestuoti ne dėl idėjų, o atakuoti konkretų asmenį.
„Nežinau ar čia turėjome tuoj pat reaguoti, kai vienas žmogus pareiškia savo nuomonę tam tikru klausimu. Keista pasirodė tai, kad tas užsipuolimas buvo ne tiek dėl idėjos, nes tada frazeologija būna kitokia, o ad hominem, taikant į žmogų ir klijuojant etiketę. Bet žmonės patys pasirenka savo nuomonių reiškimo būdus ir tas žmogus pasirinko tokį būdą. Labai nesureikšminame šito. Prezidentas padėkojo už nuomonę ir toliau vyko renginys“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, išvadą, kad norėta padaryti išpuolį prieš prezidentą, o ne tiesiog išsakyti savo nuomonę, galima daryti įvertinus šiam veiksmui pasirinktą vietą.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su lietuvių bendruomene Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Čikagoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Kad buvo norėta padaryti išpuolį, tai tikrai taip, nes žmogus atėjo į bažnyčią su savo tokia specifine nuomone. Galima buvo ją pareikšti bet kurioje kitoje vietoje, bet būtent bažnyčioje, prie altoriaus tas buvo padaryta, turbūt tikintis kažkokio didesnio dėmesio tai akcijai. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir žmonės laisvi reikšti savo nuomonę. Ar sutikti ar nesutikti su ta nuomone, tai čia jau kiekvieno reikalas“,- tikino A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda rugsėjo pabaigoje lankėsi Čikagos Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijoje, kurioje sakė sveikinimo kalbą. Vis dėlto šį prezidento sveikinimą sudrumstė incidentas.
Svetainėje „Youtube“ laikraščio „Draugas“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip prezidento sveikinimo kalbos metu moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Šis incidentas sutrikdė G. Nausėdos sveikinimo žodį.
„Padėkokime žmogui, kuris išreiškė savo nuomonę“, – į incidentą trumpai sureagavo prezidentas.
Šalies vadovas palaukė, kol plakatas iš moters buvo atimtas, ji išlydėta iš bažnyčios, ir tada prezidentas tęsė savo kalbą.
Kinijos karinė galia. Youtube.com Vyriausybei nusprendus Vilniuje steigti Taivano atstovybę ir dėl to sulaukus griežtos Kinijos reakcijos, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirinko atsargesnę retoriką Pekino atžvilgiu. Šiuo metu išryškėjusius Ministrų Kabineto bei Prezidentūros retorikos skirtumus pastebi ir Eltos kalbinti politologai.
Tačiau vertindami tokios takoskyros įtaką Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės, įvaizdžiui ekspertai pateikia skirtingus situacijos vertinimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas laikosi pozicijos, kad šiuo metu pastebimas tik šioks toks nuomonių išsiskyrimas G. Nausėdai norint sušvelninti santykius su Kinija, dar labiau negilinti konfrontacijos. Tačiau politologas įsitikinęs, kad nuosekliai Lietuvos užsienio politikai tai didelės įtakos neturėtų padaryti.
Nors Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutinka, kad toks institucijų pozicijų išsiskyrimas dar neturėjo didelių padarinių, tačiau pabrėžė, kad mūsų veiksmus dabar seka visos pasaulio valstybės, kadangi Kinijos klausimas yra itin svarbus globaliu mastu.
T. Janeliūnas: prezidentas daugiau dėmesio skiria galimų rizikų vertinimui
VU TSPMI profesorius pažymi, kad Kinijos atžvilgiu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pasirinkusi drąsesnę politiką, o šalies vadovas G. Nausėda daugiau stengiasi įvertinti galimas tokios konfrontacijos su Pekinu pasekmes.
„Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė, matyt, elgiasi šiek tiek drąsiau ir nebijo augančios konfrontacijos su Kinija. Iš dalies ir Seime, aš manau, kad tą poziciją palaiko Užsienio reikalų komitetas, o Prezidentūros atstovai žiūri labiau į rizikas, kurios kyla dėl galimo Kinijos atsako, galimų nuostolių Lietuvos ekonomikai. Taigi šioks toks išsiskyrimas egzistuoja“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Tačiau politologas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu pirmiausiai formuoja būtent drąsesnę politiką pasirinkęs užsienio reikalų ministras, o ne prezidentas.
„Skiriasi retorika tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Normalu, jeigu išsiskiria požiūriai, kokiais metodais galima vykdyti tą užsienio politiką ir akivaizdu, kad šiuo metu šioje srityje vedantį vaidmenį atlieka Užsienio reikalų ministerija, o ne Prezidentūra“, – sako jis.
Takoskyrų tarp Prezidentūros ir Ministrų Kabineto narių retorikos įžvelgia ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Visgi ji kur kas svarbesniu klausimu laiko ne tai, kodėl egzistuoja šie skirtumai, tačiau kodėl iki šiol svarbiausias pareigas šalyje einantys politikai nepaaiškino, dėl kokių konkrečių priežasčių buvo pasirinktas būtent toks kalbėjimo būdas su Pekinu.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtumų pastebiu, bet, matyt, čia yra svarbesnis klausimas, ko pasigendu, kad mes neturime atsakymų į klausimus, kodėl mūsų užsienio politikos kryptis Kinijos atžvilgiu yra tokia, o ne kitokia. Viena didžiausių problemų, kuri dabar vėl kursto įvairias sąmokslo teorijas, aišku, gal ne tokiu plačiu mastu, kaip COVID atveju, bet vis tiek visuomenėje mes turime šalies gyventojų keliamus klausimus, ar mums to reikėjo, kodėl mes pykstamės su Kinija“, – Eltai sakė KU politologė.
Pasak jos, būtent neapibrėžta šalies vadovo pozicija šiuo klausimu ir lemia tai, kad nebelieka aišku, kokia iš tiesų yra šiuo metu vykdoma užsienio politika.
„Iš Prezidentūros mes tokio aiškaus atsakymo nesulaukiame, ar čia tikrai yra Lietuvos bendra kryptis, kaip mes matome Baltarusijos atžvilgiu, kur retorika vieninga. Kinijos atžvilgiu mes tų skirtumų matome, jie į visuomenę nukeliauja ir tada keliamas šioks toks sąmyšis“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologės teigimu, neapibrėžta G. Nausėdos pozicija lėmė tai, kad sprendimas steigti Taivano atstovybę, bei kiti Lietuvos veiksmai dėl Kinijos, visuomenėje imami suprasti ne kaip visos valstybės, bet kaip asmeninė G. Landsbergio iniciatyva.
„Retorikos skirtumas net visuomenės klausimuose atsiskleidžia. Viskas suvedama į tai, kad tai yra užsienio reikalų ministro iniciatyva. Visuomenė pradeda tai suprasti kaip pavienę, atskirą iniciatyvą“, – tvirtino KU politologė.
Takoskyras dėl Kinijos galėjo nulemti ir ankstesnės politikų tarpusavio konfrontacijos
Vertindami galimas tokios neapibrėžtos politikos Kinijos atžvilgiu susiformavimo priežastis, abudu ekspertai kaip vieną iš jų įvardijo ir asmenybines takoskyras, kurios buvo pastebimos ir konfrontacijoje dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir bendresniame valdančiosios daugumos ir G. Nausėdos nuomonių išsiskyrimo fone.
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Tačiau T. Janeliūnas neatmeta, kad šiuo metu pasirinktas prezidento kalbėjimas yra nulemtas būtent reakcijos iš Pekino. Politologas svarsto, kad šalies vadovas galbūt galėjo pasirinkti tiesiog dar labiau negilinti konfrontacijos su Kinija.
„Gali būti įvairių motyvų. Nuo bandymo iš dalies kritikuoti Vyriausybės elgesį, nes ta įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros prasiskverbia visais frontais, įskaitant ir užsienio politiką. Aišku, ir galimybė pabandyti demonstruoti jautrumą Lietuvos įmonėms, kurios dabar skundžiasi trūkinėjančiais ryšiais ir užsakymais iš Kinijos“, – samprotavo VU TSPMI politologas.
Tačiau jis neatmetė ir to, kad dabartinius skirtumus kai kuriais užsienio politikos klausimais galėjo nulemti ir konfrontacijos tarp konkrečių asmenybių.
„Aišku, gal vienas iš tokių bendriausių motyvų, kad Prezidentūra apskritai šiek tiek kritiškai žiūri į Vyriausybės veiklą daugelyje sričių, užsienio politika irgi yra ne išimtis. Egzistuoja ir takoskyros su asmenybėmis, kaip užsienio reikalų ministru ar Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku dėl Kinijos politikos, kaip Prezidentūra mato tą galimą diplomatiją“, – mano politologas.
Visgi T. Janeliūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. Nausėdos retorika šių metų pradžioje taip pat buvo ganėtinai griežta, kai jis palaikė Lietuvos sprendimą nedalyvauti 17+1 vadinamame bendradarbiavimo su Kinija formate.
„Kita vertus, reikia prisiminti, kad, pavyzdžiui, ir metų pradžioje, kai prezidentas gana aiškiai deklaravo nenorą tęsti susitikimus tame Kinijos remiamame Vidurio ir Rytų Europos formate, Prezidentūros požiūris irgi buvo gana panašus, kad reikia tą oficialų bendradarbiavimą su Kinija iš esmės mažinti, stabdyti, nes jis iš esmės neturi kažkokios pridėtinės vertės ir nėra naudingas Lietuvai“, – akcentavo VU TSPMI politologas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pažymėjo, kad G. Nausėdos požiūris į diplomatiją su Pekinu ilgainiui pasikeitė. Kaip vieną realiausių tokio retorikos pokyčio priežasčių politologė įvardijo tai, kad Prezidentūra tikriausiai įvertino, kokią poziciją šiuo klausimu užima užsienio reikalų ministras ir tuomet šalies vadovas nusprendė akcentuoti tam tikrus savo požiūrio skirtumus.
„Jeigu taip svarstytume tarp visų potencialių bandymų atsakyti, o kodėl visgi tokia dvejonė atsiranda, tai tas svarstykles galbūt nusvertų tai, kad dėl to (kad egzistuoja takoskyra tarp konkrečių asmenybių – ELTA). Man norėtųsi tikėti, kad tai pagrįsta daugiau asmeniniais nesutarimais tarp mūsų institucijų, negu kad tai tikrai būtų skylės užsienio politikoje“, – vylėsi KU lektorė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: dėl politikos su Kinija mes esame stebimi tarptautinėje arenoje
Vertindamas galimas šio nuomonių išsiskyrimo dėl diplomatijos su Pekinu pasekmes, įtaką vieningai Lietuvos užsienio politikai, T. Janeliūnas pabrėžė, kad turėti nevienodus požiūrius yra visiškai normalu, o skirtingi Prezidentūros ir Vyriausybės veiksmai Kinijos atžvilgiu dar nereiškia konfrontacijos tarp Lietuvos politikų, atstovaujančių svarbiausioms valstybės institucijoms.
Kinijos žemėlapis
„Kol kas aš nematau konflikto, kuris radikliai supriešintų mūsų dvi institucijas šiuo klausimu. Yra pasirinkti skirtingi metodai kalbėti apie tai. Šiuo atveju Prezidentūra, matyt, laikosi pozicijos, kad gilinti įtampos su Kinija nereikėtų. Tai, aišku, gali būti ir naudinga bendrai Lietuvos užsienio politikai, nes Kinijai, kuri galbūt ieško kažkokio ženklo apie švelnėjančią Lietuvos politiką arba kažkokio ženklo, kad Lietuva galėtų eiti į kompromisus, tai tokie Prezidentūros pareiškimai tą ženklą kaip ir suteikia“, – tikino VU TSPMI politologas.
Nors G. Burbulytė-Tsiskarishvili ir sutiko, kad šiuo metu Lietuvos, kaip vieningą užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdžiui šalies politikų retorika dar nepakenkė, tačiau ji taip pat pabrėžė, kad „užsienio politika pas mus pradeda trūkčioti, aižėti, darytis skylėta“. Politologė sako Pekino atžvilgiu pasigendanti tokios vienybės, kokią Prezidentūra ir Vyriausybė demonstravo Baltarusijos klausimu. Visgi ji pabrėžė, kad nors santykių su Minsku pasekmės šalies gyventojams pasijaučia labiau, tarptautiniu mastu Kinijas klausimas yra kur kas svarbesnis.
„Jeigu žiūrėsime į tai, su kuo mes šiandien tiesiogiai susiduriame, tai Baltarusijos įvykiai mus veikia žymiai skaudžiau, giliau, negu konfliktas su Kinija. Viena vertus, aš pateisinu ir atsakymą, kad tai galbūt mums nėra taip aktualu kaip Baltarusija. Kinijos pasekmės tik potencialios. Ką mūsų visuomenei reiškia ambasadoriaus atšaukimas? Paprastas gyventojas tikrai to nejaučia. Neteksime potencialių investicijų ar verslo įmonės negalės dalyvauti, kelios įmonės šiandien tai pradeda jausti,o visi kiti nejaučia. Tai paaiškės ateityje. Mes tiesiog nukeliame tas pasekmes į ateitį“, – tvirtino KU lektorė, kartu pabrėždama, kad Lietuvos veiksmai Kinijos atžvilgiu jau dabar susilaukė globalaus dėmesio.
„Mes tarptautinėje arenoje esame stebimi, į šį mūsų nesutarimą yra žiūrima, sekama, nes Kinijos klausimas tarptautinėje politikoje, tarptautiniuose santykiuose yra numeris vienas“, – įsitikinusi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija
ELTA primena, kad Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Kinijos karys
Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, taip siekiant nesuteikti salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, kad Lietuva ir toliau remia „Vienos Kinijos politiką“, o pasirinkimas Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, pasak jos, yra ekonominių santykių plėtros, o ne diplomatinio Taivano pripažinimo ženklas.
„Lietuva gerbė ir toliau gerbs „Vienos Kinijos“ politiką. Taivano atstovybė jokiu būdu nereiškia diplomatinio pripažinimo. Kalbama apie prekybinę, ekonominę atstovybę ir tikimės, kad Kinija tai supras“, – LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Tuo metu premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį tikino, kad jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas neturėjo tikslo bloginti santykių su Kinija.
„Vyriausybė tikrai negadino santykių su Kinija. Niekada neturėjome ir nekėlėme sau tokio tikslo“, – Vyriausybės valandoje Seime tvirtino I. Šimonytė.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad Ministrų Kabinetas turi teisę apsispręsti, kokiais diplomatiniais formatais Lietuvai dalyvauti bei kokias atstovybes steigti Lietuvoje.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
„Tai, kad kai kurie formatai, kurie anksčiau buvo plėtojami, mums pasirodė ne tokie verti dėmesio, tai turbūt Vyriausybė turi teisę apsispręsti. Taip pat, kaip ir sprendimas dėl taivaniečių atstovybės Lietuvoje yra numatytas Vyriausybės programoje, tai Vyriausybė daro tai, kas buvo numatyta jos programoje“, – sakė I. Šimonytė.
O šią savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje dalyvavęs Lietuvos prezidentas G. Nausėda savo kalboje pasaulio lyderiams nemažai dėmesio skyrė globaliems ir regioniniams iššūkiams, pandemijos suvaldymui, tarptautiniam ir regioniniam saugumui, klimato kaitai, tačiau Kinijos tema nebuvo paliesta. Pats G. Nausėda aiškino, kad į ribotos trukmės kalbą Generalinėje Asamblėjoje sutalpinti visus klausimus yra sudėtinga.
„Žinote, per tas 15 minučių, kurias mes turime kreiptis į pasaulį, tikrai reikia pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbūs ir mums, ir visam pasauliui. Šitą aš padariau. Be jokios abejonės, mūsų santykiai su Kinija šiuo metu yra aktualija, kurios reikšmės negalima nuvertinti, bet vis dėlto mes dedame pastangas bendraudami su atskiromis valstybėmis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Niujorke sakė G. Nausėda.
Rugsėjo 21-ąją mūsų vadovai sveikino Armėniją, švenčiančią nepriklausomybės dieną. Teisingai pasielgėme pasveikindami Armėniją. Mat prieš tris dešimtmečius 1991-ųjų rugsėjo 21 dienos referendume dauguma armėnų tikrai balsavo už tai, kad jų šalis taptų nepriklausoma. Nepasveikinti Armėijos tokia proga būtų didelis netaktas.
Viešojoje erdvėje gausu pranešimų, kaip Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Armėnijos gyventojus 30-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Pavyzdžiui, Prezidento laiške rašoma: „Palaikome Armėnijos gyventojų siekį gyventi taikiai ir saugiai. Nuoširdžiai linkiu aktyviai įgyvendinti reformas siekiant sėkmingo ir efektyvaus Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo. Tai ypač svarbu įsigaliojus ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimui“.
Seimo pirmininkės sveikinime pažymima: „Džiaugiuosi, kad mūsų valstybės palaiko aktyvų politinį dialogą, kuris padeda megztis ne tik glaudesniems politikų, bet ir verslo, meno, mokslo žmonių ryšiams. Lietuva pasirengusi dalytis išmoktomis pamokomis ir sėkmės istorijomis. Palaikysime įgyvendinant Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusės ir tvirtesnės partnerystės susitarimą“.
Premjerės laiške pabrėžiama: „Didžiuodamasi, kad prieš 30 metų mano šalis pirmoji pripažino Armėnijos nepriklausomybę, giriu Jūsų šalies bei žmonių pažangą ir ypač per pastaruosius kelerius metus pasiektus demokratinius laimėjimus. Esu įsitikinusi, kad iššūkiai kyla tam, kad būtų įveikti, ir kad armėnų tauta ras jėgų, išminties bei vienybės ir sukurs suverenią, demokratinę bei klestinčią ateitį“.
Pasveikinti Armeniją reikėjo – toks diplomatinis protokolas. Bet ar nebuvo galima kukliau, santūriau?
Armėnijos parlamente – grumtynės. Youtube.com
Ypač į akis krenta, kai džiūgaujama demokratiniais Armėnijos pasiekimais. Kur jie – tie demokratiniai pasiekimai? Visai neseniai, tik maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 25-ąją, Armėnijos parlamente kilo pačios tikriausios muštynės. Tądien pliekėsi pozicija ir opozicija.
Remiantis Reuters ir APA pranešimais, armėnų deputatams nepavyko parlamente surengti rytinio posėdžio. Opozicija ir valdantieji vienas kitą užgauliojo, stumdė, mėtė plastmasinius buteliukus su mineraliniu vandeniu. Rytinė sesija buvo nutraukta, posėdžiui vadovavęs pirmininkas buvo priverstas skelbti pertrauką.
Antrosios muštynės įsiplieskė, kai Ekonomikos reikalų komiteto vadovas, opozicijos frakcijai „Armėnija“ priklausantis parlamentaras kalbėjo iš tribūnos. Jis, pavyzdžiui, sakė: „Ilgai negalėsite maitinti liaudies programa, sudaryta iš populizmo, malonių žodžių, tostų ir šūkių“. Kažkam iš salės nemandagiai replikavus, minėtas politikas agresyviai puolė įžeidėjo link. Tada oponentai jį stumtelėjo, kyštelėjo koją. Apstumdytąjį gynė kolegos, pagalbon pasitelkti kumščiai.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Nesusipratimai kilo ir tuomet, kai, remiantis Reuters pranešimais, valdančiosios frakcijos „Pilietinis susitarimas“ narys viešai ir garsiai iš tribūnos „išdavikais“ pakrikštijo gynybos ministrus, kuriems neva vadovaujant kariniams reikalams „už pinigus buvo atleidžiami nuo tarnybos šauktiniai“.
Po šių pareiškimų į žodinę dvikovą temperamentingai nėrė buvęs gynybos ministras: į oponentą jis sviedė plastikinį butelį. Tada ir kiti parlamento atstovai ėmė mėtyti vieni į kitus net ir sunkius, kietus daiktus, ne vien plastikinius buteliukus.
Tad Parlamento pirmininkas turėjo dar sykį nutraukti posėdį. Saugumo pareigūnai suskubo atsistoti tarp besimušančiųjų. Parlamento posėdžiui vadovavęs politikas įsakė kuo greičiau nutraukti transliaciją – kad kuo mažiau dvikovos vaizdų patektų į spaudą. Tačiau kai kurie kadrai, kuriuos pavyko nufilmuoti, išties … graudžiai juokingi, nedarantys garbės nė vienai pusei.
Žinoma, muštynės parlamentuose – ne toks jau retas reiškinys. Kadaise muštasi Ganos, Bolivijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Taivano, Turkijos parlamentuose. Armėnija – ne išimtis. Ir vis tik parlamentarams kaip paaugliams vienas kitą trankyti kumščiais – kokia čia garbė, koks čia vyriškumas? Ar Lietuvos Prezidento, Lietuvos Seimo pirmininkės ir Lietuvos premjerės, giriančių Armėniją žengiant demokratijos keliu, niekas neinformavo apie šį vos mėnesio senumo atvejį? Tądien, kai žiniasklaida užfiksavo grumtynes Armėnijos parlamente, Lietuvos vadovai, regis, į Jerevaną nenusiuntė nė vieno viešo oficialaus susirūpinimo: liaukitės! Lietuvos vadovai apsimetė apie muštynes Armėnijos parlamente nieko nežiną.
Teroristas Nairi Unanianas, dalyvavęs šaudant Armėnijos parlamente
O juk Armėnijos parlamentas – ypatingas. Ten ne tik mušamasi. Ten dar šaudoma į politikus. Norėčiau viešai paklausti G.Nausėdos, V.Čmilytės – Nielsen ir I.Šimonytės, ar jie žino, kas, pavyzdžiui, nutiko 1999 metų spalio 27-ąją Armėnijos parlamente. 1999 metų spalio 27-osios vakarą Armėnijos parlamente buvo surengta Nacionalinio Susirinkimo deputatų ir Vyriausybės narių diskusija, kai apie 17 valandą į posėdžių salę įsiveržė penki automatais Kalašnikov ginkluoti asmenys ir pradėjo šaudyti į Ministrų kabineto vadovus. Išpuolio metu nušauti aštuoni politikai: Armėnijos premjeras Vazgenas Sargsianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas, parlamento pirmininko pavaduotojai Jurijus Bašnianas, Rubenas Mironianas, Svarbių reikalų ministras Leonardas Petrosianas, parlamento deputatai Genrikas Abramianas, Armenak Armenakianas ir Mikaelas Kotanianas. Nuo užpuolikų paleistų kultų nukentėjo dar apie 30 asmenų, tuo metu buvusių pagrindinėje Armėnijos parlamento salėje.
Ar, siunčiant sveikinimo telegramas, galima užmiršti tokio pobūdžo nutikimus? Ar galima bent akimirkai pamiršti, kad Armėnijos mieste Giumri mažų mažiausiai penkiems dešimtmečiams į priekį dislokuota Rusijos karinė bazė, kad Armėnija nesmerkia Krymą okupavusios Rusijos? Kaip galima ignoruoti, jog praėjusių metų pabaigoje, kai kilo karas dėl Kalnų Karabacho, Armėnija raketomis apšaudė tris su Kalnų Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Terterą, Bardą. Per šiuos trijų miestų apšaudymus iš sunkiųjų artilerijos pabūklų 2020-ųjų pabaigoje žuvo 69 civiliai, 322 civiliai buvo sužeisti, sugriauta per 3000 civilių pastatų. Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaisė 2020-ųjų spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.
Armėnijos kariškiai. Youtube.com
Ar šie faktai Armėniją sveikinusiems lietuvių politikams žinomi, ar tiesiog mes jų nenorime žinoti, juos specialiai ignoruojame?
Tačiau vienas išsvarbiausių nūdienos klausimų – ar šių metų rudenį Baltarusijoje surengtose karinėse pratybose „Zapad 2021“ drauge su baltarusių ir rusų kariais pulti Vakarų kryptimi mokėsi ir Armėnijos kariai? Omenyje turiu ne karinius stebėtojus, ne gynybos atašė, o būtent tuos, kurie aktyviai „kariavo“? Slaptai.lt duomenimis, pratybose „Zapad 2021” buvo Armėnijos kariškių.
Jei armėnų karių dalyvavimas pratybose „Zapad 2021“ – neginčijama tiesa, tai ką mes rugsėjo 21-ąją sveikinome, kokiomis demokratijomis džiūgavome?
Šį sykį štai dėl ko rašau – baugu. Nerimauju ne dėl to, kad Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas bulvarinis laikraštis „Global Times“ tvirtina, esą Kinija turėtų veikti išvien su Rusija ir Baltarusija‚ skaudžiai pamokydama Lietuvą; nors jei viena iš galingiausių Pasaulio valstyių svarsto galimybę suduoti stiprų smūgį Lietuvai – tai jau nėra juokai.
Įsiminė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos interviu, duotas „The Financial Times“. Tame interviu mūsų vadovas teigia, kad Lietuva nenusileis ginčuose su Baltarusija ar Kinija, kad pasiryžusi ginti demokratijos vertybes visur ir visada. Neneigiu – teisinga laikysena. Demokratija – vertybė. Ją verta puoselėti. Šiandieninė žmonija kol kas nieko geresnio už demokratiją nesugalvojusi. Juolab mums nedera krūpčioti, nes esame ne vieni. Mus budriai saugo tiek NATO, tiek Europos Sąjunga. Tačiau atkreipiau dėmesį, jog mūsų prezidentas (ir ne vien jis) kažkodėl vengia vartoti žodžius „tiesa“ ir „teisingumas“. Vengia neatsitiktinai. Vakarų pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, ne visuomet elgiasi teisingai.
Žvelkime į Kiniją ne vien per demokratijos, bet ir per teisingumo žiūronus. Ar teisinga Lietuvai kištis į Kinijos vidaus reikalus nurodinėjant Pekinui, kokią santvarką jis privaląs pasirinkti? Ar Lietuva turinti moralinę teisę pamiršti, jog, apart pagarbos demokratijai dar galioja ir pagarba šalies teritorinio vientisumo taisyklėms? Nejaugi nėra skirtumo tarp totalitarinių šalių, kurios viduje bjauriai elgiasi ne tik su savais, bet ir tautinėmis mažumomis, tačiau bent šiuo metu nepuldinėja savų kaimynų, ir totalitarinių valstybių, kurios terioja ir saviškius, ir tautines bendrijas, ir dar siunčia tankus aplinkiniams okupuoti? Šiuos skirtumus derėtų bent omenyje turėti.
Kinijos karys
Nepamirškime ir dar vienos aksiomos – ne visuomet teisinga kištis į kitos valstybės vidaus reikalus turint net pačius gražiausius ketinimus. Pavyzdžiai – tarsi ant delno. Ar padaugėjo demokratijos, padorumo, sąžiningumo Libijoje, Irake, Afganistane, Sirijoje nuo tos akimirkos, kai Vakarų pasaulis puolė Tripoliui, Bagdadui, Kabului ir Damaskui griežtai, įskaitant karines priemones, nurodinėti, kaip jie privalą tvarkytis? Jei demokratija – tokia gera ir pažangi, tinkanti visiems ir visur, kodėl šiandien amerikiečiai pabrukę uodegą gėdingai sprunka iš Afganistano, atiduodami valdžios svertus Talibanui?
Mane baugina keliaklupsčiavimas prieš Jos didenybę Demokratiją. Ji turinti rimtų trūkumų. Imkime didžiausią demokratijos šalininkę Ameriką. Prisiminkime, kiek JAV sukišo milijardų į Prezidento rinkimų kampaniją, į valdžią atvedusią Donaldą Trampą? Kiek triukšmingų mitingų, debatų televizijose, straipsnių žiniasklaidoje? Bet vos tik D.Trampas atėjo į valdžią, iškart pradėta abejoti, ar teisingai suskaičiuoti balsavimo biuleteniai, tuoj pat pradėta tirti, ar Kremlius kišosi į laisvus demokratiškus amerikiečių rinkimus, ar tik naujasis prezidentas nėra Kremliaus agentas? Aiškių atsakymų į šiuos klausimus iki šiol nėra.
Dabar amerikiečiai išsirinko naują prezidentą. Juo tapo Džo Baidenas. Mano supratimu, šis pasirinkimas nedaro garbės Amerikai. Dž. Baidenas – labai garbaus amžiaus žmogus. Nejaugi laisva, demokratiška, padori ir galinga JAV nerado bent kiek jaunesnio patyrusio politiko? Juk prezidentavimas – labai sunkus darbas.
Bet senatvė – ne pats didžiausias priekaištas naująjam JAV prezidentui. Dž.Baidenas pripažino, atsakydamas į žurnalistų klausimus, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikytinas nusikaltėliu. Bet tuoj pat suskubo su juo ieškoti draugysčių. Tarsi nežinotų patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu“. O štai su į Vakarus besiveržiančios, nuo Rusijos agresijos jau beveik dešimtmetį narsiai besiginančios Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ponas Dž.Baidenas iki šiol nesusitiko (pokalbis Vašingtone numatytas tik rugpjūčio 30-ąją). Ar taip turįs elgtis tikrai demokratiškos valstybės tikrai demokratiškas prezidentas? Amerikoje gyvenantis Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas, kurio komentarus youtube.com kanale vertinu už gilumą, objektyvumą ir konkretumą, brėžia išvadą, jog Dž.Baidenas, Ženevoje pasišnekėjęs su V.Putinu, išdavė Ukrainą. Išdavė greičiausiai tik todėl, kad jo sūnelis, sukęs verslus Ukrainoje, pateko į šios šalies teisėsaugos akiratį, o Kijevas iškeltų bylų, kuriose minima ir Dž.Baideno sūnaus pavardė, neuždaro. Būtent tokią prielaidą brėžia pesimistiškai nusiteikęs A.Ilarionovas, baiminantis, jog po Dž.Baideno išdavysčių Ženevoje Rusijos prezidentui V.Putinui atrištos rankos šį rudenį pradėt plačius išpuolius prieš Ukrainą. Jei tai – tiesa, tada turime šokiruojantį politinės korupcijos atvejį. Vardan asmeninių interesų JAV prezidentas aukoja valstybinius interesus!
Džo Baidenas spaudžia dešinę ranką nusikaltėliui. EPA – ELTA nuotr.
Tiesa, Ukrainos prezidento kanceliarijos Strateginių komunikacijų vadovas, karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius, beje, duodamas išsamius videokomentarus ne tik ukrainiečių, bet ir azerbaidžaniečių žurnalistams, politologams, istorikams, mano, jog Ukrainos padėtis, atėjus į valdžią D.Baidenui, nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nes JAV Kongrese ir Senate esama daug politikų, kurie linkę ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos nepaisant Dž.Baideno laikysenos.
Tačiau savuosiuose komentaruose A.Arestovičius pripažįsta, jog Ukraina, siekdama draugystės su NATO ir Europos Sąjunga, neturinti aklai paklusti kiekvienai Vašingtono ir Briuselio užgaidai. Vaizdingai tariant, Ukraina turėtų rūpintis ne vien demokratijos, bet ir teisingumo reikalais. Dažnai pabrėždamas, jog dėsto tik savo asmeninę nuomonę, A.Arestovičius ragina Ukrainą atkreipti dėmesį į šiandieninės Turkijos ir Azerbaidžano laikyseną. 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, sugebėjo susigrąžinti Kalnų Karabachą, kuris jam priklauso vadovaujantis tarptautinėmis teritorinio vientisumo taisyklėmis. Azerbaidžanas ir Turkija pasielgė teisingai, kariniu būdu susigrąžinę savas žemes. O štai Europos Sąjunga, visus pastaruosius tris dešimtmečius siekusi, jog Kalnų Karabachas liktų Armėnijos jurisdikcijoje, pamynė teisingumo principus. Pasak A.Arestovičiaus, Turkija ir Azerbaidžanas ne visuomet paklūsta Europos rekomendacijoms: savus specifinius interesus gina sumaniai, išradingai. Ir tai – labai teisinga laikysena. Nes tik teisingumo ieškančios, tik teisingai besielgiančios valstybės turi ateitį.
Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.
Kalnų Karabachas – tik vienas iš pavyzdžių, kada Europa elgėsi neteisingai, savo neteisingumą pridengdama neva rūpesčiu dėl demokratijos likimo. O Lietuva, deja, pūtė į tą pačią dūdą kaip ir Europa, užuot drąsiai prabilusi, jog Armėnijos, kol ji nepasitrauks iš svetimų žemių, negalima remti nei politiškai, nei finansiškai. Deja, Lietuva drauge su visa Europa rėmė okupantą – Armėniją, mažąją Rusijos kopiją.
Tad jei turėčiau galimybę, Lietuvos prezidentui G.Nausėdai patarčiau dažniau prisiminti žodį „teisingumas“. Nenorėčiau, jog Lietuva būtų priskirta teisingumą pamynusių šalių grupei. Juolab kad demokratija kartais šlubuoja net ir mūsų šalyje. Prie Seimo neseniai surengtas daugiatūkstantinis mitingas, pavirtęs riaušėmis, byloja, kad mūsų valdžia nelinkusi atvirai, nuoširdžiai kalbėtis su tauta. Taip, Lietuvoje – daug kvailių, žioplių, primityvų, piktybiškai nusiteikusių antivalstybininkų. Jų būta ir demonstracijoje. Tačiau argi nėra teisus filosofas Alvydas Jokubaitis, apgailestaujantis, jog užsispyrusi Lietuvos valdžia nesišneka su tauta? O jei ir bando šnekėtis, tai – nenuoširdžiai, paviršutiniškai, tik savireklamos sumetimais. Tokia valdžios laikysena – antidemokratiška. Visuomeninėje LRT televizijoje senų seniausiai turėjo būti surengta gausybė rimtų diskusijų, kai ginčytis pakviečiami visi be išimčių, o ne tik tie, kurie linkę kalbėti kuo švelniau ir atsargiau. Besirūpindami demokratijos plėtra Kinijoje nepamirškime savų bėdų.
Jau nūnai nebenoriu aklai pasitikėti ir Vašingtono saugumo garantijomis. Iš galvos niekaip neišdyla pasityčiojimą primenantis Amerikos pažadas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė nelegalios migracijos per Lietuvos sieną su Baltarusija problemą, pranešė Prezidentūra.
Per pokalbį telefonu šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdoma hibridinė ataka, kurioje migrantai yra naudojami kaip politinės manipuliacijos įrankis, aktyviai pasitelkiama propaganda ir dezinformacija.
Prezidentas teigė, kad per pastarąsias savaites Lietuvos pasieniečiai apgręžė apie 1500 nelegalių migrantų, yra telkiami resursai fizinio barjero pasienyje įrengimui. Šalies vadovas padėkojo Ukrainos prezidentui už suteiktą paramą Lietuvai – 100 km koncertinos vielos fiziniam barjerui statyti Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas atkreipė Ukrainos vadovo dėmesį į intensyvėjantį Baltarusijos režimo oponentų ir pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą – net ir užsienio šalyse, ir poreikį konsoliduoti baltarusių diasporą. Šalių vadovai aptarė nedemokratinių valstybių skleidžiamos dezinformacijos ir propagandos keliamus iššūkius ir bendrus įrankius kovai su šia problema.
Prezidentai taip pat aptarė kitą savaitę vyksiantį Lietuvos vadovo vizitą į Ukrainą, kurio metu G. Nausėda dalyvaus Krymo platformos inauguracijoje ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų lyderiais ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir parlamentinių partijų lyderiais buvo aiškiai ir vieningai sutarta dėl užsienio politikos krypties sprendžiant iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų krizę. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, šiek tiek išsiskyrė siūlymai, kokią taktiką taikyti sprendžiant susidariusią krizinę situaciją.
„Džiaugiuosi, kad šiandieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavau aš, premjerė ir parlamentinių partijų lyderiai. Puiku, kad pasiekėme tokio pobūdžio formatą tokiai problemai, kuri šiuo metu yra migracija, spręsti. Šiandieną prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šią tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kalbėjome apie užsienio politikos principus, apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami, jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – pabrėžė prezidentas.
Visgi, šalies vadovo teigimu, susitikimo metu šiek tiek išsiskyrė nuomonės dėl to, kokią taktiką taikyti sprendžiant migrantų krizę.
„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai. Ir, aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014-2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtume padaryti jau šį rudenį“, – sakė jis.
Susitikimo metu, G. Nausėdos teigimu, buvo aptarta ir tai, kaip kuo skubiau spręsti sienos kontrolės su Baltarusija problemą, kuri, pasak jo, buvo apleista labai ilgą laiką.
„Esame pasiūlę ir tikimės labai pilietinės iniciatyvos iš statybos organizacijų, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepė į tą kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir laukdamos pirmiausiai to vadybinio gebėjimo valdžios institucijų pradėti šį procesą“, – akcentavo G. Nausėda.
„Manau, kad netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra tinkamos ir šioje vietoje mums svarbiausia greitis, mums svarbiausia efektyvumas ir svarbiausia, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šį darbą kaip galima greičiau“, – teigė jis.
Aptartas nepaprastosios padėties įvedimo klausimas
Susitikimo metu buvo aptartas ir nepaprastosios padėties įvedimo pasienio savivaldybėse klausimas. Prezidento teigimu, partijų bendras susitarimas buvo, kad šį klausimą reikia spręsti artimiausioje ateityje.
„Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams ir šį klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje, tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus. Pirma, įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo aplinkybes ir kokią įtaką šis sprendimas turėtų ne tik mūsų sienos užkardymo klausimams, bet taip pat ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, svarbiausia sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo įsivertinti, kokia galias nepaprastoji padėtis suteiktų atskiroms struktūroms.
„Aš esu įsitikinęs, kad kariuomenę mes įgalinsime ir esame pajėgūs tai padaryti šiandieną ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Ir, be jokios abejonės, tai darome jau dabar ir darysime ateityje“, – sakė šalies vadovas.
Gitanas Nausėda lankosi Lenijoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tik bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis galime užtikrinti saugumą regione, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos skaičiuojamas šimtmečiais. Saugumo ir gynybos srityje esame natūralūs sąjungininkai. (…)“, – sakė sekmadienį su vienos dienos vizitu Lenkijoje apsilankęs G. Nausėda.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu į Krokuvą atvykęs šalies vadovas sekmadienio rytą lankėsi Lenkijos specialiųjų pajėgų komponento (POLSOCOM) vadavietėje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė saugumo situaciją regione ir naujai kylančius iššūkius regiono stabilumui: didėjančius nelegalių migrantų srautus ir neprognozuojamą Baltarusijos režimo elgesį, agresyvią Rusijos politiką kaimyninių šalių atžvilgiu, sakoma pranešime.
Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo rezultatai, atsakas į „ZAPAD 2021“ pratybas, energetinis ir kibernetinis saugumas.
Didelis dėmesys skirtas Baltarusijos klausimui. Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę nedelsiant spręsti rytinės ES sienos stiprinimo problemą, efektyviai užkardant nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos. „Neleisime, kad Baltarusijos režimas naudotų migrantus kaip politinį ginklą“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė santykius su Rytų partnerystės šalimis, ypatingą dėmesį skirdami Ukrainos eurointegracijos siekiui. Jie sutarė, kad reikia palaikyti ukrainiečius šiame kelyje ir pasiūlyti aiškią europinę perspektyvą.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sutarė dalyvauti Lietuvoje organizuojamoje Saugumo konferencijoje 2021 m. spalio mėnesį.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė „trolinimu“ vadina premjerės Ingridos Šimonytės pasiaiškinimą, kodėl ji nedalyvavo Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje.
„Jau buvo vieša informacija: vakar pas mane atvyko mano sesuo su šeima, kurios aš nemačiau pusantrų metų, tai aš pasirinkau šeimos vertybes, jeigu galima būtų taip pasakyti“, – šiuo pasisakymu, „valstietės“ teigimu, prezidentą trečiadienį „patrolino“ I. Šimonytė.
A. Širinskienė mano, kad šį ministrės pirmininkės pasisakymą reikia vertinti visame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) esą vykdomo prezidento „trolinimo“ kontekste.
„Tai buvo toks premjerės „trolinimas“, vienas iš tokių konservatorių žingsnių bendrame prezidento „trolinimo“ kontekste“, – interviu Eltai sakė A. Širinskienė, kartu papildydama, kad ministrei pirmininkei galimai užkliuvo ir prezidento parama tradicinėms šeimos vertybėms.
„Manyčiau, kad tas pasakymas ir gimė dėl to, kad yra žinoma prezidento pozicija dėl tradicinės šeimos, ir šio pasisakymo tikrai nevertinu, kaip labai nuoširdaus ir atviro“, – premjerės pasisakymo nuoširdumu abejojo „valstietė“.
LVŽS frakcijos narės teigimu, konservatorių „trolinimas“ pasireiškia bandant silpninti prezidento galias. A. Širinskienė primena ir Gitano Nausėdos bei dabartinių valdančiųjų konfliktą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šiuo atveju aš jos pasakymą vertinčiau bendrame visos konservatorių politikos kontekste, kai bandoma ir prezidento galias palaipsniui išmušinėti, tarkime, Europos Vadovų Taryboje, ir bandoma jį statyti į tokią labai nepalankią poziciją, kartais nevengiant ir pasityčiojimo ar pasijuokimo“, – konservatorių „trolinimo“ pavyzdžius pateikė „valstietė“.
ELTA primena, kad Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje nedalyvavusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad pasirinko šeimos vertybes, kadangi šią dieną pas ją atvyko artimi giminaičiai. Pasak premjerės, ji kvietimą dalyvauti renginyje gavo praėjusį ketvirtadienį. Pakvietimus į tokius renginius, I. Šimonytės nuomone, prezidentas G. Nausėda galėtų išsiųsti ir šiek tiek anksčiau.
„Kvietimą aš gavau, jeigu neklystu, ketvirtadienį. Man atrodo, kad tokius dalykus galima planuoti šiek tiek labiau iš anksto“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi Ministrų Kabineto vadovė atmetė mintį, kad tai, jog susitikime nedalyvavo ji pati ir dar keletas ministrų, gali iliustruoti gilesnį Prezidentūros ir Vyriausybės konfliktą.
„Nebuvo jokio (Vyriausybės narių – ELTA) tarimosi. Visi laisvi žmonės dalyvauti renginiuose, išskyrus tuos renginius, kurie yra absoliučiai protokoliniai ir juose dalyvauti privalu“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Prezidentas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir EVT pirmininku Charles’u Micheliu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilniuje antradienį įvyko trišalis Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles‘io Michelio susitikimas.
Jame, kaip nurodoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime, daug dėmesio skirta ES Rytų partnerystės asocijuotųjų šalių eurointegracijos perspektyvoms, Ukrainos reformų įgyvendinimui ir saugumo padėčiai Ukrainoje aptarti.
G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainos integracija į ES yra abipusių pastangų reikalaujantis procesas. „Raginu ES kolegas pareikšti palaikymą Ukrainai ir atverti kelią šalies integracijai į ES, pradedant nuo laipsniško įsiliejimo į vidaus rinką“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pakvietė Ukrainos vadovą V. Zelenskį ypatingą dėmesį skirti reformų įgyvendinimui teisės ir teisėtvarkos, kovos su korupcija ir verslo aplinkos gerinimo srityse.
Susitikime aptartas nerimą keliantis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina.
„Palaikau prezidento V. Zelenskio pastangas išlaikyti Krymo klausimą tarptautinėje darbotvarkėje. Rusija tęsia Krymo okupacijos įtvirtinimą ir proaktyviai skleidžia savo naratyvą. Nerimą kelia ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikalauja ir tęstinis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Trys vadovai aptarė 2021 m. pabaigoje planuojamą ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Lyderiai taip pat kalbėjo apie Baltarusiją, nelegalią migraciją ir energetinį saugumą.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad, praėjus 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, visuomenė labiausiai nepasitiki būtent premjere Ingrida Šimonyte ir dar dviem jos Vyriausybės ministrais. Pastaruoju metu kritikos dėl nesubalansuoto požiūrio LGBTQ tema iš valdančiųjų bei apžvalgininkų susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda per mėnesį, kuomet Prezidentūros pozicija šiais klausimais dažnai minėta viešojoje erdvėje, sugebėjo savo reitingus pasigerinti.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys), taip pat nurodyti visuomenės veikėjų pavardes, kuriais jie pasitikėjimo neturi.
Per mėnesį išaugo pasitikėjimas prezidentu
Ketvirtadalis (26,4 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą kaip visuomenės veikėją, kuriuo jie labiausiai pasitiki. Lyginant su balandžio apklausos duomenimis, pasitikėjimas šalies vadovu išaugo 6,6 procentinio punkto. Galima sakyti, kad prezidento reitingas grįžo į 2020 m. birželio lygį, kuomet jį palankiai vertinančių buvo 26,7 proc.
I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas – stabilus
„Baltijos tyrimams“ paklausus, kuriais visuomenės veikėjais žmonės pasitiki labiausiai, taip pat dažnai minėtas ir premjerės vardas. Tai, kad pasitiki Ingrida Šimonyte, gegužės pabaigoje nurodė 11 proc. gyventojų. Taigi visuomenės pasitikėjimas Vyriausybės vadove, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, reikšmingai nesikeitė – balandį premjere pasitikėjo 12,3 proc. respondentų. Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
Trečioje pasitikėjimo reitingo pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gegužę ja pasitikinčių buvo 8,1 proc. Tuo metu balandį pasitikėjimas siekė 6,7 proc. Šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus – ketvirtas, juo pasitiki 7,9 proc. piliečių (balandį buvo 8,5 proc.).
Tarp penkių didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pavasariui baigiantis tai, kad pasitiki opozicijos lyderiu, teigė 6,3 proc. respondentų (balandį – 8,2 proc.).
V. Blinkevičiūtė toliau augina reitingus
Tapusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė jau kuris laikas gerina savo reitingus.
Pavyzdžiui, prieš metus teigiančių, kad pasitiki V. Blinkevičiūte buvo 1,5 proc. respondentų. 2021 m. balandį tokių jau buvo 2,5 proc. O po mėnesio, V. Blinkevičiūtei viešojoje erdvėje kalbant vis dažniau ir jau kaip LSDP pirmininkei, ja pasitikinčių gretos išaugo 3,7 procentinio punkto. Taigi gegužės pabaigoje LSDP pirmininke pasitiki 6,2 proc. gyventojų – su tokiu rezultatu ji reitingų lentelėje šešta.
Visuomenės veikėjų, kuriais pasitikima labiausiai, dešimtuke taip pat rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (pasitiki 4,6 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,9 proc.) bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.).
Iš viso 2021 metų gegužę respondentai paminėjo 73 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai – dabartinės Vyriausybės nariai
Tuo metu paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), respondentai paminėjo 52 pavardes. Prieš metus analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 62 pavardės.
Kaip parodė tyrimas, beveik penktadalis (18 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nurodė, kaip visuomenės veikėją, kuria jie šiuo metu labiausiai nepasitiki. Prieš metus darytoje apklausoje, kuomet I. Šimonytė buvo tik minima kaip galima kandidatė į premjeres, nepasitikėjimas ja siekė vos 2,1 proc. Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Panaši situacija ir su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. 2020 m. birželį, kuomet retas galvojo, kad jos vedama partija Seime turės frakciją, o Vyriausybėje – tris ministrų portfelius, nepasitikėjimas A. Armonaite siekė 0,7 proc. Tuo metu šių metų gegužę, kuomet pati A. Armonaitė jau pusmetį vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Laisvės partijos iniciatyvos Seime tapo kone pagrindinėmis šalies naujienomis, nepasitikėjimas šia politike išaugo iki 16,2 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir G. Landsbergis. Priešingai nei A. Armonaitė ar I. Šimonytė, pastarasis, nepriklausomai nuo užimamo posto, „nuosekliai“ išlaiko aukštą „nepasitikėjimo reitingą“. Šių metų gegužę G. Landsbergiu nepasitikėjo 13,9 proc., o prieš metus tokių buvo 12,3 proc.
Nepriklausomai nuo užimamų pozicijų, ganėtinai aukštą nepasitikėjimą turi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Gegužę juo nepasitikėjo 10,2 proc. gyventojų, o prieš metus – kada R. Karbauskis vadovavo gausiausiai valdančiajai partijai bei Seimo Kultūros komitetui – nepasitikėjimą jam deklaravo 18,5 proc. respondentų.
Tradiciškai „nepasitikėjimo reitingo“ dešimtuke vietą užimą profesorius Vytautas Landsbergis (nepasitiki 7,3 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (6,8 proc.).
Atsisėdęs į ministro kėdę, nepasitikėjimą „užsitarnavo“ A. Dulkys
Tik atsisėdęs į sveikatos apsaugos ministro kėdę, į didžiausią nepasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąrašą pakliuvo ir Arūnas Dulkys. Tai, kad juo nepasitiki, teigė 5,4 proc. gyventojų.
Tuo metu jo pirmtakas Aurelijus Veryga, tapęs eiliniu Seimo nariu, liko ir kur kas mažiau linksniuojamas gyventojų, paprašytų nurodyti tuos, kuriais pasitikėti negali. Prieš metus A. Veryga nepasitikėjo 10,3 proc. respondentų, o šių metų gegužę tokių buvo jau 3,5 proc.
Visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki, dešimtuke taip pat yra kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis (4,5 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (3,6 proc.).
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais nepasitikima tiesiog ar neatsakė į šį klausimą.
Politikų, kuriais labiausiai nepasitikima, rotacija: A. Armonaitė ir I. Šimonytė pakeitė R. Karbauskį ir A. Verygą
Jei palygintume „Baltijos tyrimų“ surinktus gyventojų atsakymus prieš metus (2020 metų birželį), tai tuo metu nepatikimiausių politikų viršūnėje buvo Ramūnas Karbauskis (18,5 proc.), G. Landsbergis (12,3 proc.) bei tuometis ministras A. Veryga (10,3 proc.).
Praėjus 12 mėnesių po tos apklausos ir 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, iš ankstesnio trejetuko liko tik konservatorių pirmininkas G. Landsbergis (13,9 proc.). Pasikeitus valdžiai, iki tol R. Karbauskio ir A. Verygos laikytas pozicijas perėmė premjerė I. Šimonytė (18 proc.) ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė (16,2 proc.).
G. Nausėdos reitingą augina ne aktyvumas valdant pandemiją, bet kalbėjimas vertybiniais klausimais
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama ūgtelėjusį G. Nausėdos reitingą, teigia mananti, kad tai pirmiausiai susiję su pastaruoju metu reikšta Prezidentūros pozicija vertybiniais klausimais. Būtent gegužę prezidento komunikuota pozicija ažiotažą kėlusiais klausimais dėl LGBTQ bendruomenės dažnai sukosi viešojoje erdvėje.
„Lyginant su tuo, kas buvo prieš mėnesį, tai praktiškai atsistatė prezidento pasitikėjimo reitingas. G. Nausėdos reitingas grįžo į lygį, kuris buvo prieš metus. Aš manau, kad tai susiję su aktyvesne pozicija viešojoje erdvėje ir aiškesniu savo pažiūrų deklaravimu. Gegužės – birželio mėnesiais jis buvo aktyvesnis ir daugiau deklaravo vertybes bei pažiūras“, – Eltai komentuodama reitingus sakė sociologė.
Prezidentas G. Nausėda nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravo savo, kaip prezidento, aktyvumą, o pradėjęs darbą Prezidentūroje ne kartą tikino, kad yra išskirtinai aktyvus šalies vadovas vidaus politikoje. Tačiau paraleliai viešojoje erdvėje prezidentą lydėjo priešingi naratyvai, pavyzdžiui, kad jam vis nepavyksta atrasti savo funkcijos tvarkantis su pandemija.
R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad žmonės iš prezidento tikisi aktyvumo ne tiek suvaldant pandemiją, kiek aktyvumo vertybiniais klausimais.
„Žmonės labiau mano, kad pandemijos klausimai yra būtent Vyriausybės reikalai ir funkcijos. Tuo metu iš prezidento laukia daugiau bendresnių klausimų, esančių aukščiau buitinių dalykų. Manau, kad pastaroji G. Nausėdos retorika ir klausimai, kuriais jis kalba, labiau atitinka tai, kokias funkcijas žmones priskiria Prezidento institucijai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Dabar atsirado prezidento „susikalbėjimas“ su didesne visuomenės dalimi“, – pridūrė ji.
Atstovauti abiem pusėms yra sunku: vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi
Prezidento viešai reiškiamą poziciją dėl Seimo pritarimo nesulaukusio Partnerystės įstatymo dalis apžvalgininkų ir politikų yra linkę traktuoti kaip vienos diskusijos stovyklos palaikymą. Tai, samprotauja jie, galimai kenkia pačiam prezidentui, mat nenoras rodyti vienodą, subalansuotą dėmesį abiem nesutariančioms pusėms gali pakenkti ir prezidento, kaip asmens, atstovaujančio visai visuomenei, autoritetui.
Tačiau R. Ališauskienė pažymi, kad nebūtinai prezidento užimta laikysena gali G. Nausėdai kainuoti populiarumo taškų, žvelgiant į reitingus bendrai. Pasak jos, pirmiausiai būtina įvertinti tai, kaip visuomenėje pasiskirstė gyventojai, palaikantys vieną ar kitą vertybinę pusę. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dvi pusės laikosi kardinaliai priešingų nuostatų, tai, jei prezidentas labiau atitiks vienus lūkesčius, tai labiau neatitiks kitų. Jei žiūrėtume į šių dviejų nuomonės „burbulų“ proporcijas, tai ta pusė, kuriai prezidentas labiau atstovauja, ji yra žymiai didesnė. Kviesti susitarti galima – iš esmės jis tą ir daro. Bet jei bandytų atstovauti abiem pusėms, kurios nesusikalba tarpusavyje… Tai jis turi arba iš viso tokiais klausimais nekalbėti, arba iš viso nieko nepasakyti. Tam tikra prasme, šie klausimai yra juoda – balta. Sunku pasakyti, ar šiuo metu sutaikymo ir susikalbėjimo misija apskritai yra įmanoma. Juk vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi – labai jau išsiskiria požiūrių skirtumai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kaip premjerės, I. Šimonytės reitingas normalus
Komentuodama premjerės I. Šimonytės užimtas pozicijas reitinguose, R. Ališauskienė kažko neįprasto ar netikėto neįžvelgė. Gyventojų pasitikėjimo mažėjimas premjere, pažymi R. Ališauskienė, nedidelis – paklaidos ribose.
„Beveik visada taip būna, kad ministras pirmininkas praranda šiek tiek populiarumo, ypač situacijose, kai reikia priimti sunkius sprendimus“, – teigė ji.
Pasak jos, ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą, tuomečio premjero S. Skvernelio reitingas buvo panašus.
„Kaip premjerei, I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas yra standartiškas, įprastas“, – sakė R. Ališauskienė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Komentuodama nepasitikėjimo reitingą, kuriame I. Šimonytė „lyderiauja“ ir turi kur kas prastesnį visuomenės vertinimą, nei, vadovaujant ankstesnei Vyriausybei, turėjo S. Skvernelis, R. Ališauskienė išskyrė kelias galimas esamų rodiklių priežastis.
Tai, kad ekspremjeras tokio aukšto nepasitikėjimo reitingo niekada neturėjo, sociologės teigimu, galbūt susiję su tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais dėl komunikacijos pandemijos metu.
„Pažiūrėkime į vestus karantinus prie vienos ir kitos Vyriausybės. Kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, komunikacija buvo daugiau išdalinta: tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemažai kalbėjo ir atitinkamai turėjo didesnį nepalankų vertinimą nei Skvernelis. Svarbu, kad „nemalonius“ dalykus dažniau pranešdavo būtent Veryga. Tuo metu dabartiniame Ministrų Kabinete viską praneša Šimonytė. Tad į ją visos strėlės ir patenka“, – teigė sociologė.
Priešingai nei I. Šimonytė, A. Armonaitė „įsirašė“ į labiau emocijomis vertinamų politikų gretas
Aiškinant, kodėl prieš metus nepasitikėjimo reitinge beveik neminėta A. Armonaitė šių metų gegužę tapo politike, kuria visuomenė nepasitiki bene labiausiai, R. Ališauskienė akcentavo Laisvės partijos ir jos lyderės įvaizdį.
Sociologės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl A. Armonaitės vertinimai labiau neigiam,i yra tai, kad ji užėmė labai aiškią poziciją visuomenėje ažiotažą keliančiomis temomis. Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji yra labai matoma ir labai su aiškia pozicija. Pavyzdžiui, Šimonytės ar net to paties Landsbergio, kuris paprastai nemėgstamas, vertybinės pozicijos nėra tokios ryškios. Tuo metu Armonaitės pozicija labai aiški, ji labiausiai ir siejama su Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija. Kitaip tariant, jos įvaizdis labai aiškus, nereikia stebėtis, kodėl ji atsidūrė ir tarp politikų, kurių atsistatydinimo reikalauja „šeimų maršas“, – sakė R. Ališauskienė.
Dėl užimtos aštrios ideologinės linijos A. Armonaitė atsiduria tarp politikų, kuriuos visuomenė vertindama dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Juokaudama sociologė teigė, kad tai savotiški „karmos politikai“, kuriems būtų galima priskirti tą patį G. Landsbergį, R. Karbauskį ar Andrių Kubilių.
Tai, kad šiuos konkrečius politikus visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkusi matyti emociniame kontekste ir lemia jų neigiamus vertinimus.
Tuo metu I. Šimonytės, samprotavo sociologė, nepaisant užimtos „lyderystės“ nepasitikėjimo reitinge, dar nereikėtų priskirti šiai, labiau emocijomis vertinamų politikų, gretai.
„Jos vertinimai svyruoja. Priklausomai nuo jos veiklos srities… Pavyzdžiui, jei ji nebūtų premjerė, o būtų Seime ar vėl eitų į Prezidento rinkimus, manau, kad šie reitingai galėtų keistis, ir ji būtų mažiau emociškai vertinama. Bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Kas be ko, mus vienija kalba, gimtoji žemė, istorinė atmintis ir t. t. Tačiau jau praeitą kartą sutarėme tekste „Edvardas Čiuldė. Kas vienija ir skiria mus, lietuvius?” (https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kas-vienija-ir-skiria-mus-lietuvius/) padiskutuoti apie tuos probleminius vienijimosi veiksnius, kurių atatranka kartais teikia priešingą rezultatą, kai būna net taip, kad nepageidaujami pašaliniai veiksniai užgožia pozityvų rezultatą.
Dar praeitą kartą užsiminiau apie tą paradoksalų dėl masinį pavidalą įgyjančių empirinių išimčių atvejį, kai godotini tautiniai ir valstybiniai simboliai yra išniekinami meinsrtyminėje žiniasklaidoje, o valdančiąją kliką aptarnaujantys politologai nepraleidžia progos pademonstruoti savo konvulsijų ir baisios alerginės reakcijos į viešumoje pasirodžiusius tautinį tapatumą įprasminančius simbolius. Paprastu pasibodėjimu dėl psichologinių priežasčių tokios alergijos fakto nepaaiškinsi, ar ne!?! Iš tiesų, demonstratyvus valdančiųjų, švelniai tariant, atsainumas valstybingumo rekvizito atžvilgiu yra vienas iš požymių, rodančių, kad oficialiojoje Lietuvos politikoje didesniu ar mažesniu laipsniu prasimuša antinacionalinis nusiteikimas, o, iš kitos pusės, vadinamasis žiniasklaidos neutralumas labiau nei keistame kontekste galimai byloja apie tai, kad užsienio kapitalo valdomi didieji žaidėjai informacijos paslaugų teikimo rinkoje yra už virvučių tampomi mažiausiai nedraugiškų, jeigu ne priešiškų, Lietuvai užsakovų.
Kazys Škirpa – tautos didvyris. Slaptai.lt nuotr.
Ta pačia proga pastebėsiu, kad dvaro politologai daro meškos paslaugą valdantiesiems, kalbėdami tik tai, ką valdančioji koalicija norėtų girdėti ir kuo yra linkusi dėl suprantamų priežasčių iškart patikėti, tokiu būdu prarasdama sveiką nuovoką ir galimybę bent iš dalies suprasti faktines aplinkybes – kodėl jų reitingai sminga į žemę su krentančios kometos pagreičiu? Kaip jau esu kelis kartus užsiminęs, tragikomiška nuoroda į komunikacijos trūkumą tokio metodiškai nuodugnaus nuosmukio nepaaiškinsi.
Toliau plėtojant temą, reikia iškart pastebėti, kad LR prezidento institucija su milžinišku žmonių telkimo geriems darbams potencialu drauge yra ne mažesniu laipsniu panašiai probleminis vienijimosi veiksnys dėl čia taip pat neretai didelę reikšmę įgyjančių empirinių aplinkybių.
Jau ta Konstitucijos išlyga, kad LR prezidentu negali būti vienai ar kitai politiniai partijai priklausantis žmogus, leidžia įsivaizduoti, jog Lietuvos prezidentas turėtų iškilti virš partiniu pagrindu kylančio susipriešinimo ir telkti žmones, be visa ko kito, dar ir kaip moralinis autoritetas. Taip suprantama prezidento institucija savaime yra vienybės simbolis. Savo ruožtu neįtikėtinai palanki mūsų godotinam idealui aplinkybė yra tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda tą vienybės užduotį yra įsisąmoninęs asmeniškai kaip savo misiją, pasižadėdamas išnaudoti prezidento institucijos teikiamas galimybes visų pirma Lietuvos piliečių ir tautos vienijimosi labui.
Lietuva. Vytauto Visocko nuotrauka
O gal prezidentas iš tiesų nekritiškai pasižadėjo daugiau nei gali, yra nepajėgus užganėdinti mūsų pernelyg aukštai užkeltų lūkesčių? Taip pagalvoti kyla pagunda, kai girdime didžiausius Nausėdos oponentus tvirtinant, kad dabar veikiantis prezidentas netęsi ir negalės tęsėti duoto vienybės pažado, bet – priešingai – neva yra dar didesnio susipriešinimo faktorius. Žinia, kaip sakoma, vienas lauke – ne karys. Kalbėjau, kad Konstitucija labai turiningai nusako LR prezidento instituciją, drauge pastebėdamas, kad taip apibrėžta prezidento tarnystė nėra apdrausta nuo nepalankių empirinių veiksnių. Nesunku pastebėti, kad labiausiai neparankus šiandien prezidento konstitucinių galių išplėtojimui empirinis veiksnys yra konservatorių partija, Nausėdos įžengimą į postą pasitikusi su jokiais padorumo reikalavimais netramdomu išankstiniu priešiškumu. Tačiau, kaip atrodo, prezidentui Nausėdai sėkmę žada būtent tai, kad, paradoksaliai tariant, godotiną vienybės idealą prezidentas ir pseudokonsevatoriai supranta truputėlį skirtingai. Taigi, kaip atrodo bent man, pseudokonservatoriai vienybės galimybę įsivaizduoja kaip gaujos susitelkimą dėl puoselėjamos asmeninės, giminės ar vienos partijos naudos, kai savo ruožtu mums labiau viltingas yra prezidento raginimas forsuoti vienybės idealą, ieškant žmonių interesų balanso ir mažinant atskirtį tarp Lietuvos piliečių. Tokią prezidento ištarmę jau turėjau progą pavadinti raginimu keisti valstybės kursą, grįžtant prie pačių žmonių.
Iš tiesų, vienybė vienybei – nelygi. Vienybė nėra tik paprastas užkeikimas, čia labai svarbu tai – koks turinys yra įdedamas į tokį paraginimą, kaip suprantamas tas vienybės veikimo mechanizmas? Regis, išties Nausėdai organiškai svetima yra ta vienybės samprata, kai žmonių susitelkimas yra įsivaizduojamas kaip vienokio ar kitokio spaudimo padarinys. Kaip užsiminiau, Nausėda yra pasižadėjęs balanso idėjai net labiau nei įprastas įsipareigojimas palaikyti valdžių padalijimo balansą, nors ir tai svarbu. Puoselėju labai pagrįstą viltį, kad dabartinis Lietuvos prezidentas didesnio ar mažesnio laipsnio vienybės galimybę supranta kaip Lietuvos daugumos piliečių interesų derinimo su išrinktąja (arba taip pasivadinusia) mažuma procesą. Kartais atrodo, kad prezidentas iš tiesų būtų nieko prieš, jeigu tautai imtų ir prasikaltų balsas, nors čia aš tikriausiai pradėjau pernelyg daug įsivaizduoti. Kad ir kaip ten būtų, jeigu daugumos žmonių balsas bus ir toliau taip kryptingai kaip dabar nustumiamas į marginalines paraštes, tenkinant tik atskirų žmonių poreikius, įsivaizdavimus ir kaprizus, mūsų valstybę anksčiau ar vėliau ištiks koma, kai iliuzinį politinio darinio gyvybingumą teks palaikyti išimtinai tik dirbtinėmis priemonėmis. Taigi balanso paieška čia jokiu būdu nėra kažkoks populizmas, kaip būtų linkęs pasakyti papūgaujantis oponentas, o greičiau yra nacionalinio saugumo užduotis. Taip pat ir Lietuvos žmonių atskirtis tvyro ne tik socialinėje ekonominėje plotmėje, dar blogesnis dalykas yra moralinė segregacija, kai labiausiai lėkšti politikos trubadūrai tyčiojasi iš nuomonių įvairovę atstovaujančių žmonių, kurie neretai kalba labiau turininga kalba nei leidžia pirmųjų, t. y. privilegijuotų nuomonės formuotojų nususęs žodynas.
Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aš didžiuojuosi savo tauta, kurios dauguma vis tik yra protingesnė bent už mane. Prezidento rinkimų metu po ilgų dvejonių iš dviejų kandidatų rinkausi Ingridą Šimonytę. Savo abejones esu įgarsinęs viešojoje erdvėje maždaug taip, kad protas liepia balsuoti už G.Nausėdą, o širdis traukia pasirinkti savo prezidentu žavią ir protingą damą. Tai tikrai nebuvo erotinis, o greičiau neurotinis pasirinkimas, bandant įsivaizduoti – kuo viskas gali baigti, kai prie vairo stoja žavi ir drauge protinga moteris. Savo ruožtu šiandien jau galima pasakyti, kad Šimonytės žavesys yra nepavaldus laikui, protas – funkcionalus, tačiau drauge išaiškėjo ir tai, kad anosios dalykiškumas ir funkcionalumas yra visiškai be moralinio turinio, jeigu norite, tobulai sterilus įtaisas. Šalia jos Nausėda iš tiesų atrodo kaip herojinės mitologijos kankinys, sulinkęs nuo nepakeliamos moralinės naštos, drauge kaip besiveržiantis iš labirinto, ieškantis kelio į tikrovę žmogus.
Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Ar Šimonytės pavyzdys rodo bent tai, kad dirbtinis protas gali laisvai vadovauti vyriausybei. Vis tik, kaip atrodo bent man, ji nėra tokia tyra ir nepakaltinama kaip plastmasinė rožė su rasos lašeliu. Nekyla noras paneigti, kad konservatorių rinkiminio sąrašo aukštose pozicijose toks Maldeikis galimai atsidūrė ne atsitiktinai, tarkime, savo sugebėjimų pagrindu, o dėsningai kaip Maldeikienės, tulžingos bobos, dergiančios prezidentą ir šlovinančios Šimonytę dėka. Kiti šlovintojai taip pat buvo pamaloninti, bet jie nėra tokios odiozinės figūros, kad reikėtų apie tai atskirai užsiminti. O vis tik man gaila Šimonytės, kuri, kaip atrodo, yra įpareigota atsilyginti už gerą savo atžvilgiu žodį įtakingojo malonėmis, man apskritai gaila visų žmonių, gyvenančių pagal tokius papročius. Savo ruožtu savaime „maldeikienės“ nepasidaro, jas reikia užveisti, panašiai kaip skruzdės soduose užveisia amarą.
Kai viena Maldeikienė iš europarlamento tribūnų iškoneveikia žmones labiausiai nešvankiais žodžiais, kita, maldeikienė, ta iš Seimo, jau kitą dieną ateina į tų pačių žmonių minią pabendrauti su neva storžieviška liaudimi. Ką tikisi išgirsti toks provokatorius? Jeigu norite žinoti, man apskritai gaila visų maldeikienių, savo gyvastį palaikančių nešvankiu drabstymųsi ir užkilusia tulžimi, taip pat siekiančių statusą užsitarnauti nesibaigiančiomis provokacijomis…
Ar stovėdavo per mitingus prezidentas G. Nausėda šalia Celofano, ar nestovėdavo, – retoriškai klausia R.Valatka, kuriam per mitingus ir kitais atvejais jau nebestovėdavo. Nieko čia nuostabaus, nes dėl didelio darbo krūvio už pažangos idealus morališkai susidėvėjo ir žurnalistikos veteranu anas patapo net dar anksčiau nei paprastai į paankstintą pensiją yra išleidžiamos prostitutės, baleto šokėjai arba policininkai.
X
Nusprendė Valatka ir Tapinas vardan pažangos pasiaukoti ir tapti didesniais gėjais net už Raskevičių. Kaip tokiu atveju reikėtų pastatyti klausimą, – jie ilgai ieškojo atsakymo, nebyliai žiūrėdami vienas kitam į akis. Nieko daugiau neišmanydami ėmė ir atsistojo ant galvos. Nuo to laiko Valatka ir Tapinas yra vadinami moderniaisiais gėjais.
X
Lietuvos priklausomybės nuo Izraelio ambasadoriaus Seimo pirmininkė Čmylytė-Nielsen buvo tituluota šachmatininkė, Karbauskis kažkodėl buvo vadinamas šaškininku, Tapinas tarptautiniu mastu garsėjo kaip pokerio žaidėjas, o Valatka užvis labiausiai mėgo pliekti kortomis „durnių“. Ieškodamas didžiausios savo gyvenimo svajonės, o būtent niekam neprilygstančio durniaus, dažnai kaip erkė pristodavo prie skaitytojų.
X
Valatka nuožmiai kovojo ne tik su buržuaziniais, bet ir proletariniais nacionalistais, įžvelgdamas, kad toks užkratas yra pasidauginęs plačiau nei manė pokario protagonistai ir pokerio aferistai. Tai buvo labiau nuodugnus požiūris, leidęs Valatkai pelnyti išmaniojo stribo garbės vardą.
Nehumaniški Valatkos protagonistai nacionalistus kastruodavo, o pažangusis Valatka tik užsimojo, nieko daugiau, sukonstruoti Nausėdos baidyklę, puoselėdamas viltį, kad tai atgrasys likutinę tautą nuo pasenusių papročių labiausiai humanišku būdu, be kraujo praliejimo.
X
Celofanas nerasdamas sau vietos ilgai klajojo vienišas po pasaulį. „Atstok nuo manęs ir neužtok Saulės“, – paprašė jis Valatkos, kai kartą anas pažadėjo užleisti jam savo vietą pastovėti arba pasėdėti.
X
Tačiau kai Valatka ir Tapinas susirinkdavo į krūvą uždaroje erdvėje, pažangos atmosfera sutirštėdavo iki kraštutinės ribos kaip krekenos. Žmonės užsiėmę nosis kraipydavo galvas, bandydami suprasti – iš kur kyla toks dvokas?..
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nors Prezidentūra nepriima viešojoje erdvėje pasipylusios kritikos dėl ketvirtadienį dar kartą šalies vadovo parodyto dėmesio „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams ir tvirtina, kad Gitanas Nausėda tiesiog „nebijo bendrauti su žmonėmis“, Seimo lyderiai laikosi kiek kitokios nuomonės. Valdančiųjų liberalų ir konservatorių atstovų teigimu, Prezidentūros dėmesys kontroversiškai vertinamiems ir agresyvia retorika išsiskiriantiems „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams labiau skaldo nei telkia visuomenę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas net užsimena pastaruoju metu prezidento komunikacijoje girdįs apkaltos būdu nušalinto Rolando Pakso kalbėjimo apraiškų, o konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento patarėjo mitinguotojams Daukanto aikštėje išsakytomis užuominomis apie mėginimą iš G. Nausėdos atimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) funkciją.
Tuo tarpu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nors ir nesistebįs Prezidentūros parodytu dėmesiu „Šeimos gynimo maršo“ iniciatoriams, vietų, galbūt reikalaujančių šiek tiek stabtelti ir apgalvoti rodomo solidarumo pasekmes, surandąs. Ekspremjero teigimu, akivaizdu, kad „maršo“ dalyviai siekia sukurti naują partiją, o prezidento rodomos dėmesys šią intenciją tik dar labiau stiprina.
ELTA primena, kad kontroversiškai vertinami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, primindami gegužės 15 d. Vingio parke vykusio renginio metu išsakytus reikalavimus valdžiai, šią savaitę nuo antradienio protestavo šalia Seimo ir Vyriausybės. Ketvirtadienį protestuotojai nuvyko prie Prezidentūros, kur juos pasitiko prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Jis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą. Tai viešojoje erdvėje sukėlė ne ką mažesnę kritiką nei prezidento G. Nausėdos įrašytas sveikinimas, kuris buvo parodytas „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke.
Stebisi, kodėl prezidentas toleruoja „gatvės demokratiją“
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E.s Gentvilas neslėpė nusivylimo Prezidentūra. Politikas stebėjosi, kaip šalies vadovas ir jo komanda ignoruoja faktą, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai pamina esminius gyvenimo demokratijoje principus. Pasak E. Gentvilo, agresija ir siekis diskusiją perkelti į „gatvės demokratiją“ yra pavojingas, o tai, kad Prezidentūra tai toleruoja, tęsė jis, primena liūdnai pagarsėjusį R. Pakso komunikavimą jam surengtos apkaltos metu. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Aš labai skeptiškai vertinu patį „Šeimų gynimo maršo“ žodyną. Tai, kad žmonės susiburia – yra puiku, tad gal ir gerai, kad Mačiulis juos už iniciatyvą pagyrė. Bet pasižiūrėkime, ką jie skleidžia. Viskas juk prasidėjo nuo neapykantos kalbos, nuo parašų rinkimo prieš homoseksualų žmogų (Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių – ELTA), į tai niekaip iš Prezidentūros nebuvo sureaguota, sureaguota tik į kunigo Algirdo Toliato menkinimą…“, – Eltai sakė Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Pasak jo, negalima tiesiog ignoruoti fakto, kad „Šeimų gynimo maršo“ dalyviai iš principo veikia pamindami demokratinio žaidimo valstybėje taisykles.
„Tie patys žmonės, skleisdami neapykantos kalbą, kelia ir visiškai antidemokratinius lozungus. Sako, kad mes jūsų nerinkome, kad jūs esate neteisėtai išrinkti, tad prašome apleisti patalpas arba mes jus išvarysime. Manau, kad jie pasimokė iš Kapitolijaus šturmo ir jiems tai atrodo labai sektinas pavyzdys“, – teigė jis.
„Reikalaujama paklusti jų reikalavimams. Juk demokratinėje valstybėje negali ateiti grupė žmonių ir reikalauti iš Seimo elgtis taip, kaip kad būtent jie galvoja. Kiekvienas Seimo narys turi savo laisvą balsavimo mandatą. Seimo nariai turi įsipareigojimą savo rinkėjui per savo programą. Šitie dalykai atrodo jiems nesuprantami. Pradeda formuotis gatvės demokratija. Aš sutinku, kad žmonės turi tokias nuomones ir jie gali jas išsakyti, bet eiti ir reikalauti sakant, kad jūs privalote paklusti mums… Tai jau nebekvepia parlamentine demokratija“, – sakė politikas.
Todėl, teigė E. Gentvilas, tiek savo sveikinimo kalba Vingio parke, tiek P. Mačiulio išėjimu Daukanto aikštėte prezidentas G. Nausėda palaimino nedemokratinę iniciatyvą.
„Aš matau šeimų maršą kaip antidemokratinį į rinkimų rezultatus nukreiptą veiksmą, kurį prezidentas palaimina, paglosto galvas, paskui išsiunčia patarėją, kuris dar ir paryškina dėkodamas už pilietiškumą. Tačiau juk vertėjo pasakyti, kad demokratinėje valstybėje yra parlamento rinkimai, bet juk nė vieno tokio pastebėjimo nenuskambėjo“, – sakė E. Gentvilas.
„Prezidentas, kuris turi vienyti, jis negali imtis vienos grupės akivaizdaus palaikymo. O dabar jau reikia sakyti, kad prezidentas akivaizdžiai palaiko ne tik žmonių susirinkimą – kas yra normalu – bet ir tą žodyną bei idėjas, kurias šie žmonių susirinkimai skleidžia“, – akcentavo liberalas.
Įžvelgia analogijų su R. Pakso istorija
E. Gentvilas neslėpė manąs, kad dabartinės Prezidentūros rodomas dėmesys „Šeimų gynimo maršui“ bei jos dalyvavimas visuomenėje ažiotažą kėlusiosiose diskusijose jam šiek tiek primena ir apkaltos būdu prezidento posto netekusio R. Pakso istoriją. Kai kuriuos tai indikuojančius akcentus, svarstė E. Gentvilas, galima išskaityti ir G. Nausėdos metiniame pranešime.
„Ar prezidentas neturi demokratijos pojūčio savyje, ar sąmoningai einama Pakso keliu, kas, beje, nuskambėjo ir prezidento metiniame pranešime. Man dėl to yra labai apmaudu. Paksas prieš beveik 20 metų pasakė: runkeliai ir elitas. Prezidentas dabar pasakė: progresyvieji ir „kaimietukai“. Atseit aš stoju į tos daugumos, kuri yra menkinama ir neįvertinama, pusę. Tai yra visiškas skaldymas“, – teigė jis.
„Kad ir kiek noriu būti lojalus ir pagarbus prezidentui, bet šioje vietoje turiu kalbėti kategoriškai kaip liberalas ir demokratinius dalykus suprantantis žmogus“, – pažymėjo E. Gentvilas kartu apgailestaudamas, kad, jo supratimu, prezidentas ne tik netikslingai remia vieną iš diskutuojančių pusių, bet ir remia galbūt gimstančią nedemokratinę jėgą.
„Tai yra pavojingas žaidimas su valstybės stabilumu. Gaila, kad prezidentas dalyvauja tokiuose žaidimuose“, – sakė liberalas.
„Tokie Prezidentūros žingsniai… Kai Prezidentūra šitaip elgiasi su demokratijos vertinimu, kai atėjęs prezidentas (metinio pranešimo metu – ELTA) išplūdo valdžią kaip labai blogą, nesiklausančią piliečių, kartu pažymėjęs kad jis vienintelis girdi piliečius… Man nepatinka, kai šitaip atsistoji kažkur greta. Tas greta gali būti Viešpaties vaidmuo viršuje, bet tas greta gali būti ir užribis“, – apibendrino E. Gentvilas.
S. Skvernelis sako Prezidentūros žingsniu nenustebęs, bet pats būtų daręs kitaip
Opozicijos lyderis S. Skvernelis sako nenustebęs Prezidentūros sprendimu dar kartą parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ iniciatyvai. Pasak jo, keista būtų buvę, jei gegužę Vingio parke tiems patiems mitinguotojams dėmesį parodęs prezidentas šį kartą būtų pasielgęs priešingai.
Tačiau, nepaisant to, ekspremjeras neskuba Prezidentūros sprendimo įvertinti kaip teisingo. Anot jo, reikia pripažinti, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai brandina planus kurti politinę jėgą, todėl bet koks aukščiausių šalies pareigūnų palaikymas, pažymi opozicijos lyderis, tokias iniciatyvas tik dar labiau skatina. Prisiminęs dar neseną savo premjeravimo patirtį, S. Skvernelis užsiminė manąs, kad tikrai buvo ir kitokių būdų, kaip šioje situacijoje reikėjo elgtis.
Prie Seimo. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manęs tai nenustebino. Vingio parke vykusiame šeimų marše buvo juk paskelbtas prezidento sveikinimas, tai dabar būtų keista, jei nebūtų jokios reakcijos iš Prezidentūros. Mačiulis išėjo ir perteikė prezidento mintis, prezidento poziciją. Aš to labai nesureikšminu, prezidentas ar jo patarėjai išeina į visus tokius renginius“, – sakė S. Skvernelis, kaip pavyzdį įvardindamas tai, kad praėjusių metų vasarą pusšimtis profesoriaus Vytauto Landsbergio vedamų žmonių, Daukanto aikštėje raginusių imtis priemonių užkirsti kelią Astravo atominės elektrinės paleidimui, prezidento dėmesio taip pat susilaukė.
„Kažkada buvo profesoriaus Vytauto Landsbergio organizuotas antiastravinis mitingas ir tuomet prezidentas išėjo. Prezidentas bendrauja. Manau, kad jei susirinktų ir kitą nuomonę turintys žmonės, pavyzdžiui, LGBT bendruomenės nariai – prezidentas taip pat išeitų. Be to, jis juk pažadėjęs ženkliuką įsisegti“, – juokaudamas sakė S. Skvernelis.
Įžvelgia „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių planus kurti politinį darinį: prezidentas tai skatina
Visgi panašu, kad S. Skvernelis nėra linkęs prezidento skirtą dėmesį „Šeimų gynimo maršui“ sugretinti su dėmesiu, kuri šalies vadovas skyrė kitiems mitingams. Opozicijos lyderis sutinka, kad „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams rodomas Prezidentūros dėmesys skatina dar vienos politinės jėgos kūrimosi inerciją.
„Be abejo, tai yra tam tikra parama ir būtų keista, kad tai būtų kitaip vertinama. Bet ar tai kažkuo virs… Manau, kad, ko gero, taip. Nereikia būti naiviu, manau, kad artėjama politinio judėjimo ir politinės partijos link. Yra mūsų istorijoje pavyzdžių, kai partijos susikurdavo rezonansinėse istorijoje. Prisiminkime Drąsos kelio partiją… Tokia tikimybė tikrai yra“, – sakė jis.
„Todėl toks prezidento palaikymas organizatoriams, šiuo atveju, yra labai svarbus, motyvuojantis kurti kažką toliau“, – pažymėjo S. Skvernelis ir neskubėjo spręsti, ar būtinai iš „Šeimos gynimo maršo“ išsivysčiusi politinė jėga kenktų Lietuvos politinei sistemai. Visgi, jo teigimu, bet kas, kas artėja prie kraštutinumų, be abejonės, nerimą kelia.
„Tai, kas artėja prie kraštutinumų, kur skiedžiama daug neapykantos, tai kelia tam tikrą nerimą“, – sakė S. Skvernelis.
Mitingo organizatorius reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą, o ne eiti į aikštę
Ekspremjeras gana atsargiai įvertino Prezidentūros pasirinktas formas parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršui“. Pasak jo, ko gero, geriausia būtų buvę, jei mitingo organizatoriai būtų pakviesti į Prezidentūrą aptarti rūpimus klausimus. Tokios praktikos, teigė S. Skvernelis, buvo laikomasi jam vadovaujant Vyriausybei.
„Į tribūną mes niekada nelipdavome ir nevarydavome populistinių kalbų, kad patiktume susirinkusiems žmonėms“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Manau, kad reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą atstovus ir tada išklausyti jų mintis, reikalavimus, diskutuoti. Diskusijos minioje tikrai nėra, yra tik politinės deklaracijos, pareiškimai, emocijos. Jei nori išgirsti nuomonę bei reikalavimus ir pasakyti savo… Manau, kad geriausias dalykas yra pasikviesti atstovus“, – sakė Eltai ekspremjeras, pažymėdamas, kad ypač „neskaniai“ jam pasirodė P. Mačiulio sprendimas susirinkusiems mitingo dalyviams užsiminti ir apie diskusiją dėl EVT.
„Turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – apie konservatorių trintis su Prezidentūra keliančią iniciatyvą ketvirtadienį mitinguotojams priminė P. Mačiulis.
„Pigus turgelis išeina, kai EVT klausimą palietė. Tai labai neskaniai atrodė“, – taip P. Mačiulio užuominas įvertino S. Skvernelis.
Valdančiųjų konservatorių atstovė ragina neaudrinti visuomenės
Konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat stebėjosi P. Mačiulio mitingo dalyviams išsakytomis užuominomis apie tai, kad iš prezidento norima atimti atstovavimo EVT funkcijas. R. Morkūnaitei-Mikulėnienei tai pasirodė panašu į Prezidentūros skundą.
„Išklausyti žmonių nuomonę yra viena, bet kalbėti racionaliai ir argumentų kalba yra kita. Man keistas toks skundas iš vienos pagrindinių Lietuvos institucijų, kad kažkas iš kažko gali ar nori atimti. Nereikėtų audrinti visuomenės, kad kažkas iš kažko nori atimti“, – teigė ji ir kaip koalicijos kolega E. Gentvilas deklaravo nusivylimą, esą prezidentas, rodydamas dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ mitinguotojams neišvengiamai tapatinasi ir su agresyvia jų retorika.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Nuomonių įvairovė yra svarbu, žinoti, ką žmonės galvoja taip pat yra svarbu. Šeimų marše yra įvairių žmonių, bet yra ir tokių, kurie naudoja agresyvią retoriką, siūlo Seimo kolegoms pastatyti vos ne kankinimo įrenginius. Aš nežinau, ar tikrai yra noras prezidentui tapatintis su tokio pobūdžio retorika. Tačiau tas ženklas, kurį mes matėme iš prezidento patarėjo, jis kelia dviprasmiškų jausmų“, – teigė ji.
„Susidaro įspūdis, kad ta retorika (prezidentui – ELTA) yra priimtina. Man bent jau neteko išgirsti kažkokio atsiribojimo. Tai kelia nerimą… Ar tikrai šaukimas, kad šiandien reikia vienus išvaikyti, yra ta visuomenės nuomonė, kurią reikia prezidentui remti“, – sakė konservatorė, pažymėdama, kad iš prezidento pati tikisi visuomenės vienijimo, o ne skaldymo.
„Tikėčiausi iš prezidento institucijos vienijimo, o ne atverti dar didesnius pleištus“, – apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
