Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui antradienį buvo paskirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, tai antradienį nusprendė teismas. Vis dėlto į bausmę buvo įskaičiuota 10 mėnesių, kuriuos jis anksčiau praleido namų arešte, todėl opozicionierius bus įkalintas 2 metus ir 8 mėnesius, ir juos praleis kolonijoje, praneša „The Moscow Times“.
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Antradienį Rusijos teismui paskyrus 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos ir Maskvos dialogas įmanomas tik sankcijų kalba.
„Vienintelis ES dialogas su Kremliumi dabar įmanomas tik sankcijų kalba. Bendrijai neskubant, Lietuva svarstys nacionalinių sankcijų variantą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimo Maskvoje nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija.
„Visada sakėme, kad turime didžiulių abejonių dėl šio projekto tokiame kontekste, – „France Inter“ radijui sakė jaunesnysis Europos reikalų ministras Clementas Beaune. – Iš tiesų, jau anksčiau tai sakėme.“
Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis, kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą ir tvirtina, kad jis padidins Vokietijos ir ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Vokietija savo ruožtu tęsia projektą, o gruodį buvo atnaujinti beveik metus dėl JAV sankcijų sustoję tiesimo darbai.
C. Beaune teigimu, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino susidorojimo su A. Navalno vedamais protestuotojais. A. Navalnas buvo suimtas sausio viduryje, jam gresia keli metai nelaisvės.
Sekmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo.
Protestai dėl Kremliaus kritiko A. Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.
„Sankcijos jau buvo įvestos, galime tai padaryti, bet reikia suprasti – jų nepakaks“, – sakė C. Beaune.
„Nord Stream“ galimybė yra svarstoma“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad „tai yra Vokietijos sprendimas, nes dujotiekis yra Vokietijoje“.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
Sostinės Maskvos centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
Kad užgniaužtų naujus protestus, šią savaitę rusų tarnybos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš vyriausybės kritiko bendražygius. Penktadienį dviejų mėnesių namų arešto bausmės skirtos A. Navalno broliui Olegui, jo įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkei Liubov Sobol ir kitiems rėmėjams. 30 dienų arešto bausmę atliekantis A. Navalanas paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. „Išeikite ir nebijokite“, – rašė jis.
A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi savaites iš karto po to, kai iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Vokietijoje jis penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. 44-ejų A. Navalnas dėl nusikaltimo kaltina V. Putiną ir federalinę saugumo tarnybą (FSB).
Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Per naujus protestus, kuriuose reikalaujama paleisti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pranešama apie pirmuosius sulaikymus. Pilietinių teisių aktyvistų duomenimis, sulaikyta beveik 100 žmonių.
Portalas „Ovd-Info“ rašo, kad vien tik Vladivostoke policija sulaikė apie 60 demonstrantų. Vaizdo įrašuose matyti, kaip jie vedami į nedidelius autobusus. Vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kaip daugiausiai jauni žmonės ant užšalusios Amūro įlankos šokaa ir skanduoja „Putinas – vagis“ ir „Laisvė Rusijai“.
A. Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
Vladivostokas nuo Maskvos nutolęs daugiau kaip 8 val. skrydžio atstumu. Sostinės centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
Maskvos srities teismas pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirti 30 dienų areštą netrukus po to, kai jis sugrįžo į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
Maskvos srities teismo teisėjas Musa Musajevas nutarime teigė, kad Chimkų miesto teismo sprendimas „lieka nepakeistas“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Teismo posėdžio metu A. Navalnas pasmerkė teismo proceso „beteisiškumą“.
„Tai yra akivaizdus beteisiškumas, siekiant įbauginti mane ir kitus žmones“, – teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu sakė A. Navalnas.
Policija didžiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką šalies viduje sulaikė sausio 17 d. Maskvos oro uoste.
44 m. opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. atidėtos kalėjimo bausmės lygtinio paleidimo sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
Praeitą savaitę policijos nuovadoje paskubomis surengtame teismo posėdyje A. Navalnui skirtas areštas iki vasario 15 d. Jis šiuo metu laikomas aukšto saugumo lygio sulaikymo centre.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenariniame posėdyje dėl Aleksejaus Navalno arešto ir sulaikymo kalbėjusi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Laima Andrikienė kvietė pačiu griežčiausiu būdu pasmerkti Rusijos Federacijos elgesį, kuris yra nesuderinamas su Europos Tarybos nario statusu, nesuderinamas su naryste.
„Visiškai aišku, kad Europos Taryba, mūsų Parlamentinė Asamblėja privalo pačiu griežčiausiu būdu pasmerkti Rusijos Federacijos elgesį, kuris yra nesuderinamas su Europos Tarybos nario statusu, nesuderinamas su naryste. Savo ruožtu mūsų Asamblėja ir Ministrų komitetas turi įvertinti Rusijos Federacijos padarytus pažeidimus, prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Mes neturime išsisukinėti nuo atsakomybės ir mūsų misijos – ginti žmogaus teises, stiprinti demokratiją ir įgyvendinti teisės viršenybę, taip pat ir Rusijoje” ,- trečiadienį Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdyje sakė L. Andrikienė.
Ji priminė, kad prieš savaitę A. Navalnui nebuvo leista kreiptis į asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetą, tačiau tuo pat metu Rusijos Federacijos parlamentinei delegacijai buvo leista sugrįžti į ETPA.
„Aleksejaus Navalno gyvybei gresia pavojus, mes matome brutalius mėginimus jį nutildyti. Pats laikas pareikalauti iš Rusijos valdžios institucijų nutraukti persekiojimus, bauginimus, smurtą ir represijas prieš disidentus ir laisvės šauklius, padaryti galą nebaudžiamumui šioje šalyje, kur gyvybes jau prarado daugelis žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų.
Pastarojo meto įvykiai Rusijoje, Aleksejaus Navalno, išgyvenusio po prieš jį panaudoto „Novičiok“, sulaikymas Maskvos oro uoste, brutalios jėgos naudojimas prieš taikius demonstrantus Maskvoje, Sankt Peterburge, Novosibirske, Čitoje ir daugelyje kitų Rusijos miestų šeštadienį (3500 areštuotų ir sulaikytų), taip pat kiti faktai, kurių liudininkais buvome pastarosiomis dienomis ir mėnesiais, – tai peržengia visas leistinas ribas, visas “raudonąsias linijas“ ir demonstruoja, kad Rusijos vadovybė visiškai ir įžūliai ignoruoja savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityje, jau nekalbant apie rimtus tarptautinių sutarčių dėl cheminio ginklo pažeidimus”,- sako L. Andrikienė.
Ji akcentavo, kad A. Navalnas turi būti laisvas.
„Aleksejus Navalnas yra tas žmogus, kuris vis dar yra Rusijoje, jis yra jaunas ir stiprus, jis kovoja už demokratinę Rusiją, prieš korupciją ir nebaudžiamumą. Jis nusipelno mūsų supratimo ir paramos. Aleksejus Navalnas turi būti laisvas”,- tvirtino L. Andrikienė.
ELTA jau skelbė, kad pirmadienį prasidėjusioje ET PA plenarinėje sesijoje Lietuvos Seimo narė Laima Andrikienė išrinkta šios Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente.
Sesija vyksta hibridiniu būdu: dalis parlamentarų šią savaitę dirbs Strasbūre, kiti – nuotoliniu būdu, nevykdami į Strasbūrą. Lietuvos delegacija ET PA į Strasbūrą nevyko, dirba nuotoliniu būdu.
Šiuo metu Europos Tarybos narėmis yra 47 valstybės, kurių parlamentų atstovai – iš viso 324 nariai – dirba ET PA.
ET PA – tai seniausias Europoje parlamentinis forumas, įsteigtas 1949 m. Atstovų skaičius asamblėjoje ir atitinkamai balsų skaičius yra nustatomas pagal valstybės gyventojų skaičių.
Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
ES žada laukti Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teismo ir tik tada spręsti dėl atsako, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
„Daug kas priklausys nuo teismo nuosprendžio – nuo to, ar po 30 dienų A. Navalnas bus paleistas į laisvę“, – po susitikimo su ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais teigė jis.
Prieš savaitę 44-erių opozicijos lyderis buvo suimtas 30-iai dienų.
„Primename Rusijai, kad jos pačios Konstitucijoje yra įtvirtinti teisinės valstybės ir demokratijos laisvės principai“, – teigė H. Maasas.
27 ES valstybės narės vieningai sutiko, kad A. Navalno suėmimas yra „visiškai nepriimtinas“, ir pasmerkė savaitgalį protestavusių, A. Navalną remiančių demonstrantų suėmimus, teigė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Prie Rusijos ambasados Lietuvoje vyko A. Navalną palaikantis piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados surengtas piketas už žmogaus teises ir demokratiją Rusijoje.
Piketu siekta išreikšti protestą prieš Kremliaus režimo taikomus nusikalstamus metodus ir solidarizuotis su Rusijos piliečiais. Piketo prie Rusijos ambasados dalyviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išreikšti palaikymo garsiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, kuris iškart po savo grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pastarąjį savaitgalį buvo suimtas, prie Rusijos ambasados susirinko iki šimto protestuotojų.
Tarp jų ir piketą inicijavę Seimo nariai Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, kultūros istorikas Darius Kuolys, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Piketo metu kilo incidentas, kai nepripažįstamos Donecko liaudies respublikos vėliavą iškėlęs asmuo įsiterpė į surengtą protesto akciją. Policija šį asmenį sulaikė. Prie Rusijos ambasados – piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Rusijoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse vyksta A. Navalną palaikantys mitingai.
Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio A. Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Per opozicijos protestą buvo sulaikyta ir jo žmona Julija Navalnaja.
Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Nepaisant sutelktų policijos pajėgų ir anksčiau vykusių areštų, demonstrantai prieš planuojamas eitynes link Kremliaus susirinko Maskvos centre esančioje Puškino aikštėje, laikydami plakatus su užrašais „Rusija bus laisva“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Maskvos policija, kurią opozicija kaltina skelbiant melagingus duomenis apie dalyvių skaičių, teigė, kad sostinės centre susirinko apie 4 000 protestuotojų.
Apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ išgyvenęs aršiausias V. Putino kritikas šalyje paragino rengti masines protesto akcijas po to, kai jį, sugrįžusį iš Vokietijos, kur jis buvo gydomas, Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikė policija. Protesto mitingas Puškino aikštėje Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienio protestai, planuoti keliose dešimtyse miestų visoje Rusijoje, manoma, taps išbandymu opozicijai, kuriai teks mobilizuoti savo šalininkus, nepaisant augančio Kremliaus spaudimo kritikams ir koronaviruso pandemijos pavojaus.
Pirmieji protestai vyko Tolimųjų Rytų ir Sibiro miestuose, įskaitant Vladivostoką, Chabarovską ir Čitą, kur susirinko iš viso keli tūkstančiai žmonių, teigė A. Navalno rėmėjai.
Organizacija „OVD Info“, stebinti sulaikymus opozicijos protestų metu, tikino, kad Rusijos miestuose Tolimuosiuose Rytuose iš viso yra sulaikyta apie 400 demonstrantų.
Rusijos valdžia žadėjo griežtą reakciją, o policija pareiškė, kad nesankcionuoti viešieji renginiai bus „nedelsiant numalšinti“.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Po Kremliaus kritiko Alekesejaus Navalno įkalinimo Rusijos tarnybos smarkiai sugriežtino savo veiksmus prieš opozicionieriaus bendražygius ir rėmėjus.
A. Navalno spaudos atstovė Kira Jarmyš po raginimų rinktis į protestus visą naktį buvo sulaikyta policijos ir penktadienį stojo prieš teismą. Apie tai ji pranešė tviteryje. Jai skirta devynių dienų arešto bausmė.
Sulaikyti ir keli A. Navalno atstovybių regionuose koordinatoriai, be kita ko, Vladivostoke, Krasnodare ir Kalinigrade.
70 Rusijos miestų šį šeštadienį planuojami protestai prieš A. Navalno įkalinimą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas represijas.
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įspėjo dėl dalyvavimo nesankcionuotuose protestuose. Rusijos saugumo tarnybos paskelbė, jog darys viską, kad demonstracijos neįvyktų. Leidimai demonstracijoms Rusijoje neišduodami jau kelis mėnesius – argumentuojant pandemija.
A. Navalnas po grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pirmadienį ginčytame procese buvo nuteistas 30 dienų arešto bausme. Kremliaus kritikas Vokietijoje gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. Kremlius neigia kėsinęsis į opozicijos lyderį.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje žada kelti klausimą dėl sankcijų Rusijos pareigūnams, atsakingiems už opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymą. Šalies vadovas pabrėžia, kad A. Navalno sulaikymas atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
„Jau įvykus pačiam faktui tą pačią dieną sureagavome ir pasakėme, kad šis sulaikymas ir atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Aš manau, kad per tą laiką Europos Sąjunga priėmė tikrai pakankamai griežto pobūdžio pareiškimus ir tie pareiškimai buvo padaryti bendrai nuo visų valstybių narių, ir jie neleidžia abejoti, kad pasekmės tokių veiksmų privalo būti“, – prieš EVT posėdį ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
„Tiek sulaikymo faktas, tiek tas farso procesas, kuris dabar prasidėjo A. Navalno atžvilgiu, neleidžia mums likti abejingies ir toliau stebėti šitą žmogaus teisių eroziją gretimoje valstybėje“, – pridūrė prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, kad pritaikyti sankcijas Rusijos pareigūnams, atsakingiems už A. Navalno sulaikymą, yra būtina.
„Todėl užsienio reikalų ministrų lygiu ir vykdomuoju lygiu iš tikrųjų reikia pritaikyti globalių žmogaus teisių praktiką ir pritaikyti sankcijų priemones tiems asmenims, kurie yra kalti dėl A. Navalno sulaikymo. Tokiu būdu galima parodyti, kad situacija yra netoleruotina ir kad Rusijos pusė turi atsakyti už tuos veiksmus, kurių imasi“, – sakė šalies vadovas.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sulaikytas Šeremetjevo oro uoste šalia Maskvos.
Kremliaus kritikas A. Navalnas sulaikytas netrukus po nusileidimo, kai praėjo pasų kontrolę. Jis atskrido iš Vokietijos, kur nuo rugpjūčio buvo gydomas dėl apnuodijimo.
A. Navalno atstovė Kira Jarmiš patvirtino, kad jis buvo sulaikytas.
Rusijos kalėjimų tarnyba FSIN taip pat patvirtino sulaikiusi A. Navalną.
Iš pradžių lėktuvas su opozicionieriumi turėjo leistis Vnukovo oro uoste, kur susirinko jo šalininkai ir žiniasklaida, bet paskutinę minutę buvo nukreiptas į didesnį tarptautinį Rusijos sostinės oro uostą.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sulaikytas Šeremetjevo oro uoste šalia Maskvos.
Kremliaus kritikas A. Navalnas sulaikytas netrukus po nusileidimo, kai praėjo pasų kontrolę. Jis atskrido iš Vokietijos, kur nuo rugpjūčio buvo gydomas dėl apnuodijimo.
A. Navalno atstovė Kira Jarmiš patvirtino, kad jis buvo sulaikytas.
Rusijos kalėjimų tarnyba FSIN taip pat patvirtino sulaikiusi A. Navalną.
Iš pradžių lėktuvas su opozicionieriumi turėjo leistis Vnukovo oro uoste, kur susirinko jo šalininkai ir žiniasklaida, bet paskutinę minutę buvo nukreiptas į didesnį tarptautinį Rusijos sostinės oro uostą.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt nuotr.
Vokietija Rusijai išsiuntė Aleksejaus Navalno apklausų stenogramas, taip atsakydama į Maskvos prašymą suteikti teisinės pagalbos tiriant bandymą nunuodyti šį Kremliaus kritiką.
A. Navalnas praėjusių metų rugpjūtį buvo evakuotas gydytis į Berlyną po to, kai skrendant iš Sibiro į Maskvą jis smarkiai sunegalavo.
Vokietijoje ir kitose Vakarų valstybėse atlikti tyrimai parodė, kad garsųjį opozicionierių bandyta nužudyti Sovietų laikų nervų sistemą paralyžiuojančiais nuodais „Novičiok“.
Pats A. Navalnas rytoj, sekmadienį, ketina sugrįžti į Rusiją.
Vokietijos teisingumo ministerija teigia, kad „vakar buvo atsakyta į keturis Rusijos prokurorų teisinės pagalbos prašymus dėl bandymo Rusijoje nužudyti Aleksejų Navalną“.
Vokietijos policijos tyrėjai apklausė opozicijos veikėją, kuris „pateikė išsamius atsakymus į Rusijos prokurorų atsiųstus klausimus“.
„Vyriausybė mano, kad Rusijos valdžia dabar imsis visų reikiamų žingsnių, siekiant išaiškinti šį prieš A. Navalną įvykdytą nusikaltimą“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovai.
A. Navalnas teigia, kad jį prezidento Vladimiro Putino įsakymu bandė nunuodyti Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai. Rusijos valdžia jau ne kartą paneigė tokius kaltinimus ir atsisakė tirti nusikaltimą.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno šalininkai antradienį apkaltino Kremlių, kad šis naudoja grasinimus įkalinimu, siekdamas užblokuoti A. Navalno sugrįžimą į Rusiją iš Vokietijos, kur jis šiuo metu gydosi po pasikėsinimo nunuodyti.
Kremliaus kritikas A. Navalnas pernai rugpjūtį neteko sąmonės skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu, o po kelių dienų, praleistų Omsko ligoninėje, buvo nugabentas į Berlyną. Vakarų ekspertai vėliau pranešė įrodę, kad opozicionierius buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia „Novičiok“ medžiaga.
A. Navalnas antradienį tviteryje paskelbė Maskvos miesto teisme užregistruotus teisinius dokumentus, siekiančius jam paskirtą lygtinio nuteisimo bausmę pakeisti laisvės atėmimo bausme, ir teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip siekia jį nubausti, kad šis išvengė atakos mirtina medžiaga.
„(Vladimiras) Putinas taip įsiuto, kad aš išgyvenau apnuodijimą, kad nurodė FSIN (Federalinei kalėjimų tarnybai) imtis teisinių veiksmų ir pareikalauti, kad mano lygtinio nuteisimo bausmė būtų pakeista į realią“, – sakė jis, omenyje turėdamas bausmę, kurią gavo 2014 m. lėšų pasisavinimo byloje.
Pirmadienį Maskvos miesto teismo internetinėje svetainėje paskelbtame dokumente teigiama, kad A. Navalnas pažeidė 2014 m. paskirtos bausmės atlikimo sąlygas, tačiau nebuvo pateikiama detalių apie tai, kieno iniciatyva dokumentas buvo pateiktas ir kuomet jis bus svarstomas.
A. Navalnui byloje buvo paskirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, o jo brolis Olegas buvo įkalintas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vėliau nurodė Rusijos vyriausybei abiem vyrams išmokėti kompensacijas dėl, institucijos teigimu, neteisingo teismo proceso. Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt fotografija
FSIN anksčiau sakė, kad A. Navalnas pažeidė bausmės atlikimo sąlygas, kadangi negrįžo į Rusiją po to, kai rugsėjį buvo išrašytas iš ligoninės.
„Ko jie dar gali prisigalvoti, kad tik Navalnas negrįžtų į Rusiją“, – tviteryje retoriškai klausė A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.
A. Navalnas kiek anksčiau sakė, kad už jo atakos stovi Federalinė saugumo tarnyba (FSB), veikusi Vladimiro Putino nurodymais, tačiau pažadėjo pasveikęs sugrįžti į Rusiją.
Rusijos tyrėjai savo ruožtu gruodį pareiškė iškėlę baudžiamąją bylą A Navalnui dėl neva pasisavintų daugiau kaip 4 mln. dolerių suaukotų lėšų.
A. Navalnas kartu su sąjungininkais šį žingsnį aiškino kaip dar vieną bandymą užkirsti jam kelią sugrįžti į tėvynę.
Portale slaptai.lt praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo paskelbti du straipsniai apie Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną. Štai kaip skambiai jie buvo pavadinti: „Aleksejus Navalnas: aš žinau, kas mane nunuodijo“ ir „Kaip Aleksejus Navalnas demaskavo FSB agetus – nuodytojus“.
Nedrįsčiau tvirtinti, kad šios publikacijos – nereikalingos. Politika besidomintiems būtina susipažinti, kaip gi viskas klostėsi tomis lemtingomis dienomis ir kaip tuos įvykius vertina pati auka?
Tačiau brėžti kategoriškas išvadas, esą jau aišku, kas kokius žaidimus čia bežaidžiąs, ankstoka. Juolab nederėtų mėgautis optimizmu, kaip tai darąs jūsų autorius Saulius Kizelavičius: „…Bet kol kas žurnalistiniai tyrimai, kurių ėmėsi A.Navalnas, – labai įtikinami. Matyt, Rusijos slaptosios tarnybos, kurioms vadovauja pats V.Putinas, taip smarkiai degradavusios, kad toliau – nebėra kur.“
Ar tikrai – įtikinami, ar tikrai viskas šioje istorijoje skaidru ir nuoseklu?
Andrejus Ilarionovas. Gordonua.com
Kai kalbama apie konkrečias Rusijos slaptųjų tarnybų operacijas, aš visuomet ieškau, ką gi apie jas mano, sakykim, JAV Katono instituto mokslinis bendradarbis, buvęs Rusijos prezidento Valdimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas arba, pavyzdžiui, JAV gyvenantis ir verslo ekspertu ten besidarbuojantis buvęs KGB darbuotojas, buvęs V.Putino bendrakursis KGB mokykloje Jurijus Švecas, arba į Vakarus senokai pasitraukęs KGB žvalgas Viktoras Suvorovas – Rezunas (jų komentarus galima rasti Gordonua.com, svoboda.org ir echo.msk.ru portaluose).
Viktoras Suvurovas – Rezunas. Gordonua.com nuotr.
Verta išsamiai susipažinti ir su Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus ciklu „20 Putino metų“ (LRT.lt portalas). Ypač su 16-uoju M.Laurinavičiaus tekstu, pavadintu „Ar Aleksejus Navalnas tikrai įrodė, kad Rusijos FSB virto nevykėlių priebėga?“
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Būtent. Istorija, kaip A.Navalnas buvo nuodijamas „Novičioku“, kaip šaukė skausmo draskomas lėktuve, kaip, atsigavęs po gydymo Berlyno ligoninėje, sugebėjo demaskuoti visus jį persekiojusių „nuodytojų komandos“ narius ir net vienam iš jų paskambinti bei telefoninio pokalbio metu išgauti prisipažinimą, – labai įdomi, sensacinga, verta meninių filmų, romanų. Bet ar viskas čia švaru ir skaidru?
Klausimų, į kuriuos norėtųsi sulaukti konkrečių atsakymų, – labai daug.
Kodėl A.Navalnas buvo nuodijamas būtent „Novičioku“, kurį panaudoti – užtektinai sudėtinga, kodėl nepasirinktas paprastesnis, mažiau rezonansinis būdas? Juk „Novičiokas“ jau susikompromitavęs Solsberyje. Kodėl leista A. Navalną išskraidinti į Vokietiją, nors nuodytojai puikiai suprato, kad vokiečių medikai sugebės aptikti „Novičioko” pėdsakų? Gal tikrasis A.Navalno žudymo tikslas tėra sukelti kuo didesnį triukšmą? Gal šitaip Kremliaus režimas ir FSB specialiai reklamuoja A.Navalną, krauna į jo bagažinę gausius populiarumo taškus, o nuodijimas – tik priedanga, puikiai apskaičiavus, kad „auka” tikrai atsigaus?
Verta įsidėmėti buvusio KGB darbuotojo J.Šveco įtarimus, girdi, A. Navalno nuodijimas tėra vidinės režimo kovos prieš V. Putiną pavyzdys. Suprask šitaip: FSB, tebekontroliuojama Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo, intensyviai ruošiasi perimti valdžią, tad A. Navalno apnuodijimas greičiausiai tėra provokacija, kuriame stengiamasi kuo bjauriau sukompromituoti Rusijos prezidentą.
Jurijus Švecas
O gal tokiu būdu kuriamas specialus A.Navalno, turėsiančio pakeisti V.Putiną, autoritetas: iš tiesų abu labu tokie pat, tačiau visuomenei atrodys, kad A.Navalnas – demokratiškesnis, padoresnis už V.Putiną? Kad ir kaip A.Navalnas dėtųsi aršiu Kremliaus kritiku, jis tikrai turįs ryšių su bent jau kai kuriais režimo veikėjais (apie tai savo straipsnių serijoje minėjęs analtikas M.Lautinavičius; LRT.lt). Nereikia pamiršti ir aplinkybės, jog A.Navalnas laiko Krymą neatskiriama Rusijos dalimi, taigi nepripažįsta, jog Rusija šiandien okupavusi šį pusiasalį. Tai reiškia, kad visi, kurie gerbia teritorinio šalių vientisumo taisykles, A.Navalną privalo vadinti „nepatraukliu imperininku“. Dėl požiūrio į Krymą opozicionierius A.Navalnas neturėtų būti patrauklus nė Lietuvai.
Žodžiu, neatmestina versija, kad A. Navalnas vis tik yra sumaniai užsimaskavusi V. Putino režimo dalis. Istorija žino atvejų, kai demokratais besidedantys politikai pasirodydavo esą tokie pat niekšai, kaip ir jų pirmtakai. Reikia argumentų? M.Laurinavičius savo analizėje rašo: „Net ir patį KGB, kurį B. Jelcinas vienu metu iš viso norėjo išvaikyti, reformuoti turėjo du esą su šia organizacija nesusiję „demokratai“ – Jevgenijus Savostjanovas (vėliau tapęs net B. Jelcino administracijos vadovo pavaduotoju) ir Sergejus Stepašinas (buvęs net tarp kandidatų tapti KGB pasirinktu B. Jelcino įpėdiniu). Ir tik vėliau paaiškėjo, kad jie patys buvo KGB sistemos atstovai, kurių uždavinys buvo tą sistemą išsaugoti, o ne kaip nors reformuoti, o juo labiau sunaikinti“ (LRT.lt).
Jei norime išlikti būdrūs, turime net svarstyti, ar A.Navalno telefoninis pokalbis su jį nuodijusiųjų komandai priklausiusiu chemiku Konstantinu Kudriavcevu, – autentiškas, nesurežisuotas? Kai kurie Ukrainos žvalgybos specialistai nelinkę tikėti net tuo, kad K. Kudriavcevas buvo netikėtai A. Navalno užkluptas. Jie tvirtina matą imitacijos bruožų. Ypač keista, kad K.Kudriavcevas nepažino, jog telefonu šnekasi ne su oficialiu Rusijos slaptųjų tarnybų atstovu, o būtent su A.Navalnu. Juk jei K.Kudriavcevas priklausė A.Navalną pražudyti cheminiu ginklu siekusiai komandai, per ketverius metus trukusią operaciją turėjo įsidėmėti A.Navalno balsą kaip „tėve mūsų, kurs esi danguje“.
Videopasakojimas, kurį A.Navalnas paskelbė youtube ir kuris sulaukė per 20 milijonų peržiūrų, šį Rusijos opozicionierių tarsi reklamuoja kaip drąsų, principingą kovotoją su negerovėmis Rusijoje. Bet atidesni, giliau žvelgiantys analitikai ten pastebi įtartinų epizodų. Jau pastebi. Sakykim, imkime Kremliaus kritiką, buvusį Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Ilją Ponomariovą (nebalsavo už Krymo okupacijos įteisinimą Rusijos Dūmoje), iki šiol neigusį, kad A.Navalnas tėra Rusijos slaptųjų tarnybų projektas. Tačiau po paskutiniojo A.Navalno nuodijimo ir tų sensacingų videoreportažų „iš įvykio vietos” jis jau įtaria, kad A.Navalno ir K.Kudriavcevo pokalbis telefonu – FSB specialiai sukurpta inscenizacija, o A.Navalnas joje – sąmoningai dalyvavęs asmuo.
Šiuo atveju pritarčiau slaptai.lt redaktoriaus Gintaro Visocko, ne sykį tvirtinusio, kad žvalgybų operacijos – per daug painus ir sudėtingas žaidimas, jog galėtume tvirtinti tiksliai žiną, kas iš tiesų nutiko, nuomonei.
Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt fotografija
Ypač klastingos yra Rusijos slaptosios tarnybos. Nes jos nesibodi jokių, net pačių šlykščiausių priemonių. Jei reikia, susprogdins gyvenamuosius namus Volgodonske ir Maskvoje, o kaltę suvers čečėnams. Susidarys specifinė situacija – nužudys savąjį, bėdą primesdamos Vakarų žvalgyboms. Trokšdama įbauginti potencialius perbėgelius, nunuodys buvusį FSB darbuotoją Aleksandrą Litvinenką. Bus reikalinga, žudys Dūmos narį Jurijų Ščekočichiną…
Spąstai. Slaptai.lt nuotr.
Jei bus naudinga, apsimes degradavusia, primityvia organizacija, nesugebančia deramai įgyvendinti jokių svarbių operacijų. Kam FSB ar GRU dėtis išsigimusia žvalgyba? Ogi Vakarai tegul praranda budrumą. Mes visi dėmesį sukoncentravę į „vargšo“ A.Navalno pasakojimus, o FSB ir GRU tuo metu kurpia išties rimtas akcijas ir džiūgauja, kad apart neįtikėtinų A.Navalno nuotykių, primenančių meninius filmus apie Džeimsą Bondą, mes nieko rimto nepastebime. Susigriebsime tik tuomet, kai jau bus per vėlu.
Štai kodėl netikiu nė vienu A.Navalno „garbės žodžiu”. Štai kodėl privalu išsaugoti blaivų protą – kad nepakliūtume į spąstus.
Rusijoje penktadienį pradėtas tyrimas prieš opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kolegę Liubovę Sobol. Ji įtariama grasinimu vyrui, kuris galėjo dalyvauti pasikėsinime nunuodyti A. Navalną, informuoja AFP.
A. Navalno Antikorupcijos fondo vadovas Ivanas Ždanovas teigia, kad tyrimas pradėtas neva dėl įsibrovimo naudojant jėgą ar grasinant ją panaudoti po to, kai L. Sobol paskambino į tariamo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agento namų duris.
Pirmadienį A. Navalnas pareiškė, kad jam pavyko pergudrauti Konstantiną Kudriavcevą, tariamą FSB cheminių ginklų ekspertą, ir šis prisipažino, kad žvalgybos agentūra vasarą bandė A. Navalną nunuodyti, o nuodai buvo patalpinti į jo apatinius.
Vėliau pirmadienį L. Sobol nuvyko į butą Maskvoje, kur „Bellingcat“ žurnalistinių tyrimų svetainės duomenimis gyvena K. Kudriavcevas.
Penktadienio rytą Rusijos policija sulaikė 33 metų opozicijos aktyvistę L. Sobol per reidą jos namuose Maskvoje. Policija konfiskavo jos kompiuterį ir telefoną. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė A. Navalno Antikorupcijos fondas.
Teisininkės išsilavinimą turinti L. Sobol planuoja kitais metais dalyvauti rinkimuose į Rusijos Dūmą.
Vakarų valstybės tvirtina, kad 44 metų A. Navalną buvo bandyta nunuodyti naudojant tarybiniais laikais sukurtas nervus paralyžiuojančias dujas „Novičiok“.
FSB tikina, kad A. Navalno skambutis K. Kudriavcevui buvo sufabrikuotas, tačiau nepaneigė, kad pastarasis dirba žvalgybos agentūrai.
Kremlius pripažino, kad žvalgyba sekė A. Navalną, bet neigia bandymą jį nunuodyti.
Jeigu tai, ką paskutiniąjame videointerviu papasakojo Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, yra tiesa, tai Rusijos slaptųjų tarnybų vadovams derėtų nusišauti. Įskaitant FSB vadovą Sergejų Naryškiną ir karinį chemiką Konstantiną Kudriavcevą iš FSB. Iš gėdos, pykčio ar apmaudo pritiktų nusišauti ir pačiam Kremlaus bosui – Vladimirui Putinui.
Kas gi nutiko gruodžio 20-ąją čekisto dieną iškilmingai švenčiančioms Rusijos slaptosioms tarnyboms, kad jos net ketverius metus atidžiai sekė A.Navalną, ieškodamos patogiausios progos opozicionierių nunuodyti chemine medžiaga „Novičiok“, o šis – vis dar gyvas? Bandymų A.Navalną pasiųsti Anapilin per pastaruosius ketverius metus būta net keletą. Vienas iš paskutiniųjų – kai jis skrido iš Tomsko į Maskvą rugpjūčio 20-ąją ir pasijuto lėktuve taip blogai, kad orlaivį piltotavę lakūnai buvo priversti skubiai nusileisti Omske.
Kad A.Navalnas vis išsikapanoja iš pavojingiausių situacijų, – tik viena medalio pusė. Labai svarbu, kad A.Navalnas sugebėjo išsiaiškinti, kas iš Rusijos slaptųjų tarnybų ištisus ketverius metus jį ruošėsi nutildyti visiems laikams. Opozicionierius įvardino aštuonetą vyrų iš Rusijos slaptųjų tarnybų. Youtube.com kanale viešai paskelbė ne tik tų aštuonerių nuotraukas bei pavardes. Šių metų gruodžio 21-ąją jis sugebėjo apsimesti Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo komandos nariu ir paskambinti FSB darbuotojui Konstantinui Kudriavcevui. Paskambinęs paprašė pokementuoti, kodėl A.Navalnas – gyvas.
O tas naivuolis ėmė ir atvirai papasakojo, kad opozicionieriaus nunuodijimo operacija buvo parengta itin kruopčiai ir išmintingai. Tik štai lakūnai sugebėjo labai greitai nutupdyti lėktuvą Omske, o greitosios pagalbos medikai Omske – skubiai suleisti aukai reikalingų antinuodų. Štai kodėl A.Navalnas likęs gyvas. Dar atviravo, kaip skubiai atskridęs į Omską naikino ant A.Navalno drabužių galėjusius užsilikti „Novičiok“ pėdsakus. Pasirodo, šia nuodinga chemine medžiaga buvo padengta vidinė A.Navalno trumpikių pusė. FSB darbuotojas neįsivaizduoja, kaip vis tik Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos ekspertai aptiko „Novičioko“ pėdsakų net ir po kelerių parų.
Šiandien FSB tvirtina, kad tas A.Navalno telefoninis pokalbis su apgaulės neįtariančiu K.Kudriavcvu – klastotė. FSB įrodinėja, kad K.Kudriavcevo tardymas A.Navalnui apsimetus Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotoju neapsaugotu nuo pasiklausymo telefoniniu ryšiu – Amerikos slaptųjų tarnybų provokacija. FSB dabar jau net neneigia, kad jos agentai stebėję A.Navalną. Bet stebėję tik kaip asmenį, kuris kontaktuoja su užsienio slaptosiomis tarnybomis. Tik nepaaiškino, kodėl tie aštuonetas smogikų, paskutiniuosius ketverius metus A.Navalną lydėjusių visose jo kelionėse, būtent karo medikai ir chemikai. Pats V.Putinas, duodamas interviu, šaipėsi, esą jei Rusijos slaptosios tarnybos būtų norėjusios A.Navalną nunuodyti, taip ir būtų padariusios. Jei jis gyvas – suprask, nenuodijo.
Tačiau jei K.Kudriavcevas, su kuriuo apsimetęs A.Navalnas šnekučiavosi apie pusvalandį, tikras personažas, o kol kas preteksto abejoti A.Navalnu nėra, tai akivaizdžiai paneigia V.Putino versiją. Nuodijo A.Navalną, oi kaip nuodijo, tik nenusišypsojo laimė. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Koją pakišę greitai susiorientavę lakūnai ir greitosios pagalbos medikai Omske.
Tad Rusijos FSB ne tik kad neįvykdė užduoties, bet dar ir išplepėjo daug paslapčių: kad tikrai norėjo nunuodyti ir kaip nuodijo.
Nėra lengva patikėti, kad opozicionieriui A.Navalnui drauge su kai kuriomis nevyriausybinėmis organizacijomis taip lengvai pavyko demaskuoti nuodytojų žygius. Bet kol kas žurnalistiniai tyrimai, kurių ėmėsi A.Navalnas, – labai įtikinami.
Matyt, Rusijos slaptosios tarnybos, kurioms vadovauja pats V.Putinas, taip smarkiai degradavusios, kad toliau – nebėra kur.
Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.
XXX
Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.
Zelimchanas Changošvili
XXX
The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.
Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.
Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.
Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.
Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.
XXX
Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.
Mossad slaptieji agentai
Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.
Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.
Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.
Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.
XX
The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją. Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.
Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.
XXX
Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.
Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.
Sergejus Lavrovas ir Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegacija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegaciją.
Tai, kad tokios didelės šalies diplomatijos vadovas demonstratyviai priima kitos valstybės opozicijos atstovus, yra neįprasta. Paprastai kontaktai palaikomi vyriausybių lygiu.
Tačiau santykiai tarp S. Lavrovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso yra šalti. Maskva šį vokiečių politiką traktuoja kaip antirusiškos koalicijos Europoje kurstytoją. Tuo tarpu Rusijos santykiai su populistais Europoje jau seniai yra įvairiapusiški.
S. Lavrovas susitikime kabėjo apie „daugybę problemų“ tarp Maskvos ir Berlyno. Šiame kontekste Rusija „palaiko kontaktą su visomis svarbiomis politinėmis jėgomis Vokietijoje, ypač AfD, didžiausia opozicine partija Bundestage“. AfD vadovas Tino Chrupalla gynė ginčytiną vizitą ir kartu kritikavo sankcijas Rusijai.
Tai, kad S. Lavrovas priėmė AfD delegaciją, laikoma revanšu. Rusijoje visad kyla didelis pasipiktinimas, kai kanclerė Angela Merkel priima opozicionierius, pavyzdžiui, apnuodytą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
