Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minint 32-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje daug dėmesio skirta ir nepateisinamai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, šiųmetė Nepriklausomybės atkūrimo diena yra visiškai kitokia nei ankstesnės ir tai verčia jautriau įvertinti mūsų šalies valstybingumo kelią, patį valstybingumą.
„Vis dar gyvename pandemijos sąlygomis, nors su šiuo iššūkiu iš esmės susitvarkėme. Užgriuvo dar vienas išbandymas, palietęs ir mus, tačiau tiesiogiai, itin tragiškai ir skausmingai – mūsų brolius ir seseris ukrainiečius. Karas!“, − kalbėjo parlamento vadovė.
Kviesdama pagerbti Ukrainos žmones, kritusius kovoje už laisvę, tylos minute Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šiandien mes visi esame ukrainiečiai, nes visų mūsų gyslomis teka laisvės kraujas.
„Per visą savo istoriją Lietuva nebuvo tokia saugi, tiek integruota į Vakarų civilizaciją. Tai didžiulė vertybė, kurios tikroji reikšmė dar labiau išryškėja dabar agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Būtent todėl jaučiamės visokeriopai įsipareigoję tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių pasisekė mažiau nei mums“, − sakė V. Čmilytės-Nielsen.
Istorikas dr. Norbertas Černiauskas savo kalboje pabrėžė, kad istorinės sukaktys turi daug kilnesnį ir svarbesnį tikslą – tiesos paiešką, dabarties apmąstymą, kalbėjimą apie ateities perspektyvas ir nuolatinį budėjimą prie to kas atstatyta ir iškovota.
„Neslėpkime, pastaruoju metu būta bandymų pasitelkti paskirus istorinius vaizdinius ar žodyną siaurai politinei retorikai. Šventinės Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, matyt jau ir Kovo 11-oji, euroatlantinė integracija, valstybiniai ar tautiniai simboliai, partizanų karas ir net sunkios Holokausto patirtys buvo ne kartą nekorektiškai pritemptos prie populistinių siekinių“, − tvirtino 2018 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas. Eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
Pasak N. Černiausko, per paskutinius ir visiems nelengvus metus dangstantis tariamu praeities dvasingumu, ženklais ir tuo pačiu neigiant mokslo pasiekimus mėginta klibinti visuomenės sąmoningumą, taisyti susigalvotas istorines klaidas, prisidengiant patriotiniu žodynu kurstyti nepakantumą tam, kas iš esmės pasiekta per visą Kovo 11-osios epochą.
„Prie ko gali privesti tokie maži pseudoistoriniai vėjai, pavirtę milžiniškais dezinformacijos uraganais budrumą praradusioje visuomenėje galėjome įsitikinti pačiu baisiausiu būdu, kai prieš dvi savaites vienas valdovas, paskaitęs „istorinę“ paskaitėlę, įsakė savo kariaunoms žudyti kaimyninės šalies gyventojus“, − akcentavo istorikas.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Zenonas Butkus tvirtino, kad kraujais plūstantys ukrainiečiai šiandien žūva ir už tai, jog ir Kovo 11-oji liktų nepajudinama, nepajudinama amžiams. „Neatsitiktinai šį vakarą per dar gyvos Ukrainos televiziją bus rodomas filmas apie prof. Vytautą Landsbergį – Kovo 11-osios architektą“, − kalbėjo Z. Butkus.
Komisijos vadovo nuomone, šiandien nuolat kamuojant klausimui, kaip veiksmingiau padėti ukrainiečiams, akys galėtų kryptį ir į mokslą. „Būtent mokslas turėtų nubrėžti tuos principus, kurių reiktų laikytis, taip pat paaiškinti, kodėl apskritai taip galėjo atsitikti“, − teigė Z. Butkus.
Minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, kalbėjo ir iš Donecko kilusi Ana Gladkaja.
Pasak jos, dabar daugelis Ukrainos miestų susiduria su humanitarine katastrofa – Kyjivas, Charkivas, Buča, Mariupolis.
„Ten naikinami miestai, jie nutrinami nuo žemės paviršiaus, apšaudoma raketomis, griaunami namai, vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, žūsta tūkstančiai taikių gyventojų, žūsta vaikai. Užgrobėjai neleidžia sudaryti žaliųjų koridorių. Sušaudo taikius žmones automobiliuose. Planingai naikinama tauta, bet mūsų karių, teritorinės gynybos dėka, padedant paprastiems gyventojams mes kovojame, mes priešinamės“,- sakė A. Gladkaja.
Minint Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, viešnia iš Ukrainos pastebėjo, kad Lietuva kaip niekas kitas žino, kaip sunku pasiekti ir apginti savo laisvę.
Ji padėkojo Lietuvai už paramą ir solidarumą. „Lietuvos Vyriausybės dėka ir padedant draugams iš Lietuvos mano šeima šiandien yra čia. Per aštuonerius metus mes pagaliau kvėpuojame taikiu oru, bet taika šiandien labai trapi. Virš visos Europos pakibo didžiulė grėsmė ir tik visi kartu susivieniję, susitelkę mes galime nugalėti šią agresoriaus šalį. Mūsų laisvė – tai jūsų laisvė. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai, šlovė didvyriams!“,- sakė A. Gladkaja.
Iškilmingame minėjime taip pat kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė Zita Šličytė, apdovanojimo atminimo ženklu „Žinia“ komisijos pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Marijušas Antonovičius.
Minėjimas, skirtas Nepriklausomybės atkūrimo dienai, ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.
Iškart po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras žygiavo Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės.
Vėliau vyko eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ Gedimino prospektu su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.
Nepriklausomybės aikštėje prisiekė naujieji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Iki 16 val. lankytojai kviečiami į atvirų durų valandas Seimo lankytojų centre. Ten vilniečiai ir sostinės svečiai galės pamatyti dokumentinę vaizdo medžiagą, aplankyti temines parodas ir ekspozicijas, dalyvauti žinių viktorinose.
Šiemet Lietuva 32 kartą švenčia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
Madagaskaro sostinėje kilus spūsčiai, žuvo mažiausiai 15 žmonių, o dar 75 buvo sužeisti, praneša portalas „Orange actu Madagascar“.
Trečiadienį Madagaskare buvo švenčiama Nepriklausomybės diena. Antananaryve tūkstančiai žmonių susirinko prie Mahamasinos stadiono, kur turėjo vykti nemokami pramoginiai renginiai.
Pasak pareigūnų, spūstis kilo todėl, kad visi susirinkusieji norėjo kuo greičiau pakliūti į stadioną.
Oficialius duomenis apie žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius pateikė Madagaskaro žandarmerijos valstybės sekretorius Richardas Ravalomanana.
Mes mylime Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios išvakarėse sulaukė valstybinių sveikinimų iš viso pasaulio. Prezidentę pasiekė užsienio šalių vadovų sveikinimo laiškai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, kuriuose šalies žmonėms linkima santarvės, taikos ir klestėjimo.
Prisimindamas savo valstybinį apaštalinį vizitą Lietuvoje pernai rugsėjį, Popiežius Pranciškus siunčia širdingus sveikinimus ir geriausius linkėjimus mūsų šalies žmonėms. Šventasis Tėvas laimina lietuvių tautą ir meldžiasi, kad lietuviai liktų ištikimi teisingumo, solidarumo bei taikos vertybėms ir toliau jas skleistų.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo J. Trumpo laiške pabrėžiama, kad Lietuva yra patikima JAV draugė ir sąjungininkė, ginanti transatlantinius ryšius bei vertybes. JAV labai vertina mūsų šalies partnerystę stiprinant Europos saugumą, indėlį kovoje su terorizmu Afganistane ir Irake bei tvirtai remiant suverenumą, teritorinį vientisumą ir demokratinę pažangą kitose valstybėse. Prezidentas D. J. Trumpas savo ir visų Amerikos žmonių vardu palinkėjo Lietuvai linksmos Vasario 16-osios šventės ir padėkojo už bendrą darbą užtikrinant taiką ir saugumą Europoje.
Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II savo atsiųstame sveikinime valstybinės šventės proga visiems Lietuvos žmonėms palinkėjo laimės ir gerovės.
„Man didelis džiaugsmas atsiųsti Jums, Jūsų Ekscelencija, ir visiems Jūsų šalies žmonėms nuoširdžius savo sveikinimus ir linkėjimus Nepriklausomos valstybės atkūrimo dienos proga“, – rašoma Japonijos Imperatoriaus Akihito sveikinimo telegramoje prezidentei D. Grybauskaitei.
Savo ir visų Vokietijos žmonių vardu sveikindamas Lietuvą šios šalies prezidentas Walteris Steinmeyeris džiaugiasi galėjęs pats prieš metus dalyvauti nepriklausomybės 100-mečio renginiuose Vilniuje. Savo sveikinimo laiške Vokietijos vadovas taip pat pabrėžia, kad Vokietiją su Lietuva sieja glaudi bendrystė ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO. Pasak prezidento W. Steinmeyerio, Lietuva ir ateityje galės pasikliauti Vokietijos solidarumu.
„Man malonu Lietuvos Respublikos valstybinės šventės proga Jus ir visus Jūsų piliečius nuoširdžiai pasveikinti savo ir prancūzų tautos vardu. Džiaugiuosi mūsų visose plotmėse kokybišku politiniu dialogu, atveriančiu kelią intensyvesniems dvišaliams santykiams visose mus bendrai dominančiose srityse. Sveikinu Jūsų ryžtingą pasisakymą už Europos Sąjungą – norėčiau, kad ji įgautų daugiau suverenumo, būtų demokratiškesnė ir vieningesnė, kad užimtų visą jai deramą vietą tarptautinėje scenoje ir galėtų veiksmingiau apsaugoti savo piliečius“, – rašome prezidentei adresuotame Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono laiške, kuriame jis taip pat teigia esąs laimingas, kad Prancūzija buvo įsitraukusi į Lietuvos valstybės atkūrimui skirtus šventinius renginius, iš kurių vienas reikšmingiausių – Baltijos šalių simbolizmui skirta paroda Orsė muziejuje.
Kaip praneša Prezidentės spaudos tarnyba, Vasario 16-osios proga sveikinimo laiškus taip pat atsiuntė Belgijos Karalius Filipas, Švedijos Karalius Karlas Gustavas, Ispanijos Karalius Pilypas, Airijos prezidentas Michaelis D. Higginsas, Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas, Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, Italijos prezidentas Sergio Mattarella, Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto, Kanados Generalinė gubernatorė Julie Payette, Šveicarijos prezidentas Uelis Maureris, Australijos Generalinis gubernatorius Peteris Cosgrove’as, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in, Indonezijos prezidentas Joko Widodo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Khalifa Bin Zayedas Al-Nalyanas, Bahreino Karalius Hamadas bin Isa Al Khalifas, Kataro Emiras Tamimas Bin Hammadas Al-Thani, Maroko Karalius Mohamedas VI, Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflida, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, Turkmėnistano prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas, Peru prezidentas Martinas Vizcarra.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 11 d.dalyvaus Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtuose renginiuose.
Ryte Prezidentė dalyvaus iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Kovo 11-osios Akto salėje. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje šalies vadovė stebės Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją.
Šiandien labai sunku nuspėti, kaip pasisuks istorijos smagračiai ir kokioje tikrovėje gyvensime po savaitės, mėnesio, ar išeisime Kovo 11-ąją į miestų gatves ir aikštes minėti savo atkurtosios Nepriklausomybės jubiliejaus?
O gal teks lindėti rūsiuose ir bombų slėptuvėse su maisto daviniu? Karas Ukrainoje ir didelio karo nuojauta mūsų regione bei visoje Europoje dėl vieno diktatoriaus užgaidų, įnorių, fantazijų ir makabriškų planų bei nenuspėjamų veiksmų tapo galvos skausmu civilizuotai bendruomenei.
Į Europą tarsi radiacija smelkiasi netikrumas, baimė, įtarumas, o gerokai išlepę ir ištežę valstybių politiniai elitai staiga susizgrimba, kad savo bendruomenėms nuraminti neturi jokio priešnuodžio.
Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga.
Tyliai pabūkime Jų žvilgsnio šviesoje su apsisprendimu tarnauti savo kraštui ir pajautimu, jog tėvynės meilė prasideda ir nuo lietuvių kalbą išaukštinusio kanauninko Mikalojaus Daukšos, ir pėsčiomis į Vilnių iš Žemaičių su raštų kraitele atkeliavusio Simono Daukanto. Taurūs, pakylėti, romantiški idealai! Mus visus užbūrė gražus utopiškas tikslas: rodos, tik peržengsime „Rubikoną“, kitą dieną po valstybės atkūrimo prasidės rojaus ir aukso amžiaus epocha.
Šių metų kovo 18-ąją Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Ekspress-nedelia” pasirodė Jurijaus Dolinskio straipsnis “Šventė su neapykantos ašaromis akyse”. Į J.Dolinskio išdėstytus priekaištus derėtų ne tik įsiklausyti, bet ir pasamprotauti, ką visa tai galėtų reikšti. J.Dolinskio rašinys apie sudėtingus Lietuvos – Rusijos tarpusavio santykius byloja, jog Lietuvos rusų bendruomenėje, matyt, pradeda formuotis antilietuviškos tendencijos. Prieš keletą dienų jau rašėme, kad rusų kalba Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Litovskij kurjer” pasirodė niekieno nepasirašyta publikacija “Ar rusų Lietuvoje nėra?”, informuojanti, jog Kovo 11-osios šventinę eiseną Vilniuje Lietuvos rusų bendruomenės atstovai specialiai ignoravo. Ignoravo ne todėl, kad buvo labai užsiėmę kitais svarbiais reikalais ar tiesiog … pramiegojo. “Litovskij kurjer” straipsnyje teigiama, jog kai kurie Lietuvos rusai neatėjo į mūsų Nepriklausomybės šventę todėl, kad nekenčia mūsų Kovo 11-osios Akto, kad mūsų nepriklausomybę laiko “farsu” bei “politinėmis intrigomis”.
