nevyriausybinės organizacijos

Politinės intrigosSkaitomiausios

Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto

KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMO ĮVEDANT  KOMERCINIŲ BANKŲ SOLIDARUMO MOKESTĮ

Skaičiuojama, kad šiais 2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos komerciniai bankai elgiasi nesąžiningai, didėjant palūkanoms už paskolas, patys nemoka palūkanų už indėlius.

Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kaip atsirado tokie milžiniški komercinių bankų pelnai. Europos Centrinis bankas kovojo su defliacija, po to su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Dėl to Europos Centrinis bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasėkoje, komerciniai bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai gavo trilijonus eurų perteklinių rezervų, už kuriuos Europos Centrinis bankas moka teigiamas palūkanas. Tuo metu, kai vyksta karas, žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, komerciniai bankai pradeda gauti milijardinius pelnus tarsi iš dangaus. Apie tai kalba ir žymiausi pasaulio ekonomistai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Josephą Stiglitzą, kad tai yra neteisinga ir patys bankai suvokia, kodėl tai yra neteisinga.

Viso to pasėkoje Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d. Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.

Solidarumo įnašas sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių 4-ių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Visos šios lėšos tikslingai būtų skirtos Lietuvos krašto apsaugai finansuoti – praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą.

Tai be galo svarbus siūlymas. Agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija ir šią agresiją remianti Baltarusija turi sienas su Lietuva. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys aiškiai sako, kad turime ruošis Rusijos revanšui, jei ji pralaimės karą Ukrainoje. Lietuvos komerciniai bankai šiemet gaus vietoje įprastų 300 mln. – 1 milijardą eurų pelno, t. y. 700 mln. daugiau nei įprasta, numatoma, kad kitais metais būtų panašiai. Vadinasi per du metus iš 1 milijardo 400 mln. papildomo viršpelnio būtų surinkta apie 410 mln. solidarumo mokesčio. Dar apie 1 milijardas, anot ekonomistų, nepelnytų pelnų liktų komerciniams bankams.

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Dabar svarstymai dėl to persikėlė į viešą erdvę, gegužės 9 dieną numatomas dėl šio įstatymo projekto galutinis balsavimas Seime. Labai neramina tai, kad žiniasklaidoje iš karto pasipylė „ekspertų“ komentarai, kad neteisinga, kad tai bus taikoma tik vienam bankų sektoriui, kad tai bus diskriminacija. Ypač aštriai LRT komentare „Vok pavogtą!“ prieš tokį solidarumo mokestį pasisakė vienas pagrindinių Lietuvos visuomenės nuomonės formuotojų Rimvydas Valatka, šiame komentare meistriškai priešinama politinė kairė su politine dešine, „žmonės iš gatvės“ su premjere Ingrida Šimonyte ir panašiai. Į tokius komentarus galima atsakyti tik tai, kad verta atkreipti dėmesį, ar dėl karo Ukrainoje ženkliai neišaugo kitų sektorių pelnai. Jei atsirastų tokių sektorių, kur pelnai išaugo ne procentais, o kartais, tai tikrai būtų verta planuoti ir iš šių sektorių paimti solidarumo įnašus.

Didžiojoje Britanijoje jau taip daroma su energetikos bendrovėmis, kai dėl karo pakyla naftos kainos. Kaip senoje demokratijoje, Didžiosios Britanijos visuomenė labai palankiai vertina tokius solidarumo įnašus paimamus iš energetikos bendrovių. Ne naujiena tai ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu solidarumo mokesčiai jau taikomi Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje.

Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai.

Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu.

Labiausiai neramina kai kurių Lietuvos politikų reakcija. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, Liberalų sąjūdis siūlomą bankų solidarumo mokestį vertina skeptiškai, sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą. Valdančios koalicijos partnerių lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui. Seime per pirminius balsavimus dėl šio įstatymo projekto Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija balsavo prieš.

Tačiau ministrė Gintarė Skaistė mano visiškai priešingai. Ji teigia, kad diskutuojant su investuotojais, ypač su tais, kurie perka valstybės vertybinius popierius, jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje yra ne apie mokestinę sistemą, o apie mūsų krašto ir energetinį saugumą, Lietuvos atsparumą esamiems iššūkiams. G. Skaistė įsitikinusi, kad krašto apsaugos stiprinimas, pasirengimas gintis, pasirengimas priimti sąjungininkus stiprina Lietuvos investicinę aplinką.

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visumoje labai neramu, kad Seime priešinantis Liberalų sąjūdžiui, Laisvės partijai ir galimai kitoms politinėms partijoms, Seime šiam Finansų ministerijos ir Vyriausybės pasiūlymui nebus pritarta. Lietuvos komerciniai bankai siekdami išsaugoti tuos 410 mln., gali kad ir milijoną išleisti „viešiesiems ryšiams“ ir kaip cunamio banga nušluoti bet kokius mėginimus įvesti šį solidarumo mokestį. Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje. Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės. Dėl viso to kas išdėstyta šieme kreipimesi yra labai susirūpinę NOKT organizacijų nariai.

Atsižvelgiant į visa tai, prašome:

  1. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybai, kaip svarstančiai ir koordinuojančiai valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, apsvarstyti tai artimiausiame posėdyje.
  2. Seime susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.
  3. Visuomeninę LRT televiziją ir radiją organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su visomis priežastimis, dėl bankų solidarumo mokesčio idėjos, taip pat prašome šį NOKT kreipimąsi paskelbti visuomeniniame LRT portale.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas – Arnoldas Kulikauskis

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS VALSTYBĖS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA

Šis pareiškimas buvo išsiųstas: 

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Gintarei Skaistei

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei

Naujienų agentūroms ELTA ir BNS

2023.05.08; 12:33

Aktualijos

SOS – gelbėjimo ženklas

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) kasdien renka lėšas ir teikia humanitarinę paramą Kremliaus terorą patiriantiems ukrainiečiams.
 
Jau per dešimt mėnesių trunkančią invaziją prie pagalbos NVO prisideda tiek pavieniai žmonės, tiek ir įmonės, prisijungiančios prie aktyvios paramos Ukrainoje likusiems bei Lietuvoje apsistojusiems karo pabėgėliams.
 
Eltos kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai apžvelgė Lietuvos indėlį teikiant pagalbą Ukrainos žmonėms.
 
Maisto banko atstovė neslepia: šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi
 
Maisto banko komunikacijos atstovė Miglė Petronytė nurodo, kad organizacijai šiais metais į Ukrainą išsiuntė 56 vilkikus, sudarančius 842 tonas maisto, kurio vertė – 1 251 911 eurų.
 
„Ši parama Ukrainoje išskirstyta Černigovo, Charkivo, Kijevo, Dnipro, Odesos regionuose likusiems žmonėms. Paramą sudarė ilgo galiojimo maisto produktai – įvairios kruopos, miltai, žuvies ir mėsos konservai, avižiniai dribsniai, konservuotos daržovės, įvairūs saldumynai, košės vaikams, konservuotos sriubos, kruasanai, rūkyti mėsos gaminiai, sūriai, gėrimai“, – apie suteiktą paramą Eltai pasakojo Maisto banko atstovė.
 
M. Petronytė pažymi, kad pirmuosius vilkikus pripildyti padėjo įvairios verslo įmonės, kurios dovanojo maistą, tačiau didžioji dalis paramos buvo nupirkta už visuomenės ir verslų suaukotas lėšas. Taip pat, nurodo ji, organizacija teikė ir iki dabar teikia aktyvią pagalbą ukrainiečiams, kurie apsistoję Lietuvoje.
 
„Perkame ir dalijame 115 eurų vertės korteles, jų išdalijome jau beveik 65 tūkstančius, taip pat 98 tūkstančius maisto paketų“, – pasakojo M. Petronytė.
 
Kita vertus, M. Petronytė neslepia, kad pastaruoju metu parama yra itin sumažėjusi, todėl, nurodo ji, paskutinį – 56-ąjį organizacijos vilkiką į Ukrainą išsiuntė dar lapkričio mėnesį. 
 
„Maisto bankas padėti Ukrainai yra pajėgus tiek, kiek mums gali padėti aukojantys žmonės ir verslo įmonės. Deja, tačiau šiuo metu itin jaučiame, jog parama yra sumažėjusi“, – nurodė Maisto banko atstovė.
 
Lietuvos Raudonasis Kryžiaus įvairiuose miestuose atidarė 14 humanitarinių punktų
 
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pažymi, kad nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos organizacija Ukrainai išdalino 53 984 higienos paketus ukrainiečiams. Taip pat 14-oje Lietuvos miestų atidarė 14 humanitarinių punktų, kuriuose kasdien teikia pagalbą ukrainiečiams.
 
„Išdalinome 4000 vnt. „Gera Dovana“ kortelių skirtų daugiavaikėms šeimoms už 200 tūkst. eurų. Su Vokietijos Raudonojo Kryžiaus pagalba buvo nupirktos 7035 kortelės, kurių bendra vertė – 914,5 tūkst eurų. Jos išdalintos ukrainiečių šeimoms“, – Eltai perduotame komentare suteiktą paramą detalizuoja L. Lesauskaitė.
 
Taip pat antrojo etapo metu išdalinta 3,3 tūkst. Akropolio kortelių, taip pat 270 RYO kortelių bei 105 PC Aušra kortelių – tam išleista 464100 Eur.
 
„Kortelės skirtos daugiavaikėms šeimoms, šeimoms auginančioms negalią turintį vaiką, pensijino amžiaus žmonėms“, – pridūrė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
 
Help – padėk

Taip pat kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Raudonasis Kryžius kampanijoje “Mūsų širdys ir rankos Ukrainai” surinko 2 550 156,07 eurų. Be to, organizacija vykdo projektą „Vienybė Težydi“, kurio tikslas paremti šeimas iš Ukrainos, turinčias neįgalų šeimos narį. Šiuo metu, pasak L. Lesauskaitės, Contribee platformoje virš 60 šeimų, iš prenumeratorių 34 901,00 eurų, verslo – 18 000 eurų.
 
„Per visa laikotarpį iš Individulių vienkartinių rėmėjų surinkome 120 tūkst. eurų. Paramos daiktais ir paslaugomis surinkome už 1 206 966,54 eurų. Verslas iš viso paaukojo 2 978 529 eurų“, – detalizavo L. Lesauskaitė.
 
Raudonojo Kryžiaus atstovė nurodo, kad į Ukrainą organizacija išvežė 15 vilkikų užpilamų sriubų, vieną vilkiką medicininių priemonių, 6 vilkikus vaistų, vieną vilkiką miegmaišių bei 15 vilkikų drabužių, miegmaišių, avalynės.
 
Lietuvos Caritas: be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios paramos nebūtume surinkę
 
Lietuvos Caritas generalinės sekretorės Deimantės Bukeikaitės teigimu, nuo karo pradžios organizacijai pavyko įgyvendinti 5 paramos akcijas, kurios reikšmingai prisidėjo prie paramos Ukrainoje likusiems žmonėms.
 
„Įgyvendinome vieną lėšų rinkimo kampaniją kartu su Lietuvos Katalikų bažnyčiomis ir keturias konkrečių daiktų, priemonių ir prekių telkimo kampanijas visoje Lietuvoje“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
 
Organizacijos generalinė sekretorė nurodo, kad pagalbą Lietuvos Caritas suteikia ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos.
 
„Kartu su kitomis 5 didžiausiomis NVO Lietuvoje Caritas dalyvauja bendroje lėšų rinkimo kampanijoje „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, kuri tęsiasi iki šiol“, – apie suteikiama paramą pasakojo D. Bukeikaitė bei pridūrė, kad niolatinė pagalba karo pabėgėliams Lietuvoje per Carito organizacijos tinklą teikiama 33-ose šalies savivaldybėse.
 
Pasak Lietuvos Caritas generalinės sekretorės D.Bukeikaitės, šiais metais organizacijai pavyko surinkti virš 750 tūkst. eurų finansinės paramos – šios surinktos lėšos skirtos Ukrainos Caritui.
 
„Taip pat išvežta 14 paramos krovinių – vilkikų – į Ukrainą su įvairiais daiktais, prekėmis, priemonėmis, maistu, kurių vertė apie 400 tūkst. eurų“, – pažymėjo D. Bukeikaitė.
 
Šiuo metu, pasak organizacijos generalinės sekretorės, ruošiama paramos siunta į Dniprą ten besiglaudžiantiems karo pabėgėliams iš Luhansko srities.
 
„Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam padedančiam nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams – tiek skiriantiems lėšas, tiek laiką savanoriškam darbui, tiek žinias, daiktus, prekes ar priemones. Be Lietuvos žmonių ir įmonių dosnumo tokios didelės paramos nebūtume surinkę“ – sakė Lietuvos Caritas vadovė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.12.27; 05:50
Aktualijos

VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos dažnai apie nelegalius migrantus teikia klaidingą informaciją.  
 
„Turime pagrindą manyti, kad galimai tos organizacijos gali talkinti tokių migrantų atvykimui į Lietuvą. Mes pakankamai dažnai gauname pranešimus apie tai, kad viena ar kita grupė yra įstrigusi prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tikrai mes šiais atvejais patikriname informaciją ir dažniausiai tos grupės yra arba Baltarusijos Respublikos teritorijoje, arba jų visai nėra“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Liubajevas. Jo teigimu, tokios informacijos iš nevyriausybinių organizacijų gaunama pakankamai nemažai.
 
„Tarptautinė ir ES praktika rodo, kad pakankamai dažnai nevyriausybinės organizacijos, vėlgi nenorėčiau kaltinti visų tų organizacijų, bet tikrai aktyviai dalyvauja net plukdydamos neteisėtų migrantų grupes į vieną ar kitą ES šalį“, – pridūrė VSAT vadas.
 
Vis dėlto, anot R. Liubajevo, pakankamai įrodymų, kad nevyriausybinės organizacijos yra įsitraukusios į nelegalių migrantų gabenimą, kol kas nėra.
 
„Aš manau, kad iš tikrųjų reikia daugiau orientuotis į tą pozityvų bendradarbiavimą, kurį mes tikrai turėjome krizės metu, kai nevyriausybinės organizacijos padėjo ir teikdavo pagalbą neteisėtiems migrantams. Kalbėti apie rimtą įsitraukimą mes kol kas neturime pakankamai informacijos ir rimtų ikiteisminių tyrimų mes šiuo atveju nevykdome“, – sakė R. Liubajevas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.10.21; 07:23
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiosios Britanijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Londonas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Buvęs britų karys, kurį Talibanas sulaikė Afganistane, kartu su Jungtinės Karalystės pareigūnais išskrido iš Kabulo, antradienį agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.
 
37 metų Benas Slateris išskrido į Dohą su aukščiausiais Didžiosios Britanijos pasiuntiniais, atvykusiais derybų su aukštais Talibano pareigūnais.
 
Bulvarinis laikraštis „The Sun“ pranešė, kad B. Slaterio evakuaciją tiesiogiai prižiūrėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as.
 
Pasak „The Daily Telegraph“, buvęs Karališkosios karo policijos karys B. Slateris vadovauja nevyriausybinių organizacijų tinklui Afganistane. Praėjusį mėnesį talibai trumpam jį sulaikė, kai jis mėgino evakuoti 400 savo darbuotojų afganistaniečių sausuma į Pakistaną, nes nesugebėjo užtikrinti jiems vietų britų oro transportu.
 
Jis buvo apklaustas, kodėl vienišos moterys apsistojo viešbučiuose be vyrų. Po to islamistai paleido B. Slaterį, bet sakė, kad jis gali pervežti tik vieną darbuotoją per sausumos sieną, o kitiems liepė grįžti į Kabulą.
 
B. Slateris ragino Užsienio reikalų ministeriją Londone padėti evakuoti jo darbuotojus iš šalies po „visiškos katastrofos“ pasienyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.10.06; 07:17
SkaitomiausiosŽvalgyba

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad pati didžiausia Amerikos ambasada veikia … Irake. Bagdade įkurta JAV ambasada primena tikrą tvirtovę, kuri pajėgi išgyventi nepriklausomai nuo irakietiškų tiekimų. Amerikiečių diplomatinė įstaiga Irake ne tik ilgokai galinti gyvuoti autonomiškai (jei, sakykim, Irakas nustotų tiekti geriamą vandenį, maistą, medikamentus), bet ji dar ir fiziškai puikiai apsaugota. Apsaugota ir nuo stambaus kulkosvaidžio šūvių, ir ne visi artilerijos sviediniai bei raketos pramuštų ambasadą saugojančias aukštas ir tvirtas betonines sienas.

Kaip 2012-aisiais tvirtino JAV spauda, iki šios datos ambasadoje dirbo 2 tūkst. diplomatų ir 14 tūkst. samdomų darbuotojų. Vėliau šis skaičius sumažėjo. Ir vis dėlto amerikiečių ambasada Irake laikoma viena didžiausių JAV ambasadų pasaulyje. Bent jau tokią žinią skelbia rusiškas leidinys fondsk.ru.

Kad amerikiečiai turi skaitlingą ambasadą Irake, – nereikia stebėtis. Ten juk būta pačio tikriausio karo. Ir iki šiol padėtis ten – nestabili, bet kada galinti išaugti į naujus kruvinus neramumus.

O kur įkurta antroji pagal dydį JAV ambasada? Jūs nepatikėsite – Armėnijoje. Ar taip gali būti? Juk Armėnijoje – vos trys milijonai gyventojų. Armėnijos teritorija – vos 29743 kvadratiniai kilometrai. Armėnija neturi išėjimo nė į vieną jūrą. Ir vis tik, remiantis užsienio spaudos pranešimais, JAV ambasadoje Jerevane pluša nuo 2000 iki 2500 amerikiečių diplomatų. Palyginimui pateiksime tokį skaičių: Rusijoje (iki garsiojo diplomatinio skandalo, kai abi šalys išsiuntė daug diplomatų) darbavosi apie 500 amerikiečių diplomatų. Dar vienas palyginimas: rusų diplomatų Jerevane iki 2018-ųjų revoliucijos  būta vos šešiasdešimt. 

Taigi suskaičiavus visus pliusus ir minusus brėžiama versija, kad pati didžiausia ir skaitlingiausia JAV diplomatinė atstovybė įkurta vis tik ne Irake, bet greičiausiai Armėnijoje. 

JAV ambasada Jerevane užima beveik 9 ektarų plotą (14 tūkst. kvadratinių metrų) prie Jerevano ežero, kurį kadaise įsigijo vos už 5 milijonus JAV dolerių (už grašius). Penketą ambasados pastatų saugo aukštos, stiprios sienos, nebijančios šūvių iš stambaus kalibro ginklų. Ambasada Jerevane pajėgi gyventi autonomiškai, nepriklausomai nuo Armėnijos valdžios tiekimų.

Viename iš ambasados pastatų įsikūrę JAV jūrų pėstininkai. Atidarymo dieną jų buvo šeši. Remiantis JAVspaudos pranešimais, 2013-aisiais Jerevane jau dirbo 800 jūrų pėstininkų (vaizdžiai tariant, Jerevane buvo įkurta JAV karinė bazė).

Žodžiu, belieka klausti, kodėl amerikiečiams prireikė tokios didelės ambasados mažytėje šalyje be išėjimo prie jūrų, be strategiškai svarbių gamtinių išteklių, be, vertinant tarptautiniu požiūriu, – stambių investicinių projektų? Nejaugi oficialusis Vašingtonas laiko Armėniją patikima sąjungininke, nejaugi ja aklai pasitiki?

Į šį klausimą atsako Danielis Geinoras, JAV nacionalinės politikos centro, pavadinto Amerikos prezidento Trumeno vardu, darbuotojas. Skelbiame keletą minčių iš jo straipsnio „JAV santykiai su Armėnija“. Armėnija įsikūrusi labai svarbiame regione. Ji turi sienas su tokiomis svarbiomis Amerikai valstybėmis kaip Turkija, Iranas, Azerbaidžanas ir Gruzija. Be to, kaip buvusi sovietinė respublika ji susipainiojusi su Rusija. O tai reiškia, kad Armėnija greičiausiai tapo vieta, iš kurios Amerika stebi visų šio regiono (ne tik Kaukazo) valstybių politiką. Nes kai Amerika atidarė Jerevane itin didelę ambasadą, kilo įtarimas, jog tai – ne tiek diplomatinė atstovybė, kiek karinis – žvalgybinis centras. Taigi JAV žvalgyba čia turi puikų placdarmą – ambasadą Jerevane. Būtent šios diplomatinės atstovybės pagalba Amerika renka žvalgybinius duomenis apie regione esančias valstybes (Armėnija vargu ar gali pasigirti paslaptimis, kurios itin domintų amerikiečius, arba paslaptimis, kurių amerikiečiai nežinotų).

Armėnijos spaudoje taip pat būta užuominų, jog Amerika turi Pietų Kaukaze ir stiprų agentūrinį tinklą, kurį pridengia nevyriausybinės armėnų organizacijos. Nevyriausybinių organizacijų Armėnijoje išties daug. Daugiau nei du šimtai. Kasmet jų veiklai Amerika skiria 250 milijonų dolerių.

Štai tokia informacija, kurią pavyko surinkti analizuojant viešuosius šaltinius apie JAV ambasadą Jerevane.

2018.10.29; 12:00

Gordijo mazgas

Piketas prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau susimąstau apie mūsų tautiečių veiklą įvairiais laikotarpiais, kuriuose teko gyventi bei išgyventi.

Šiandien norėčiau paanalizuoti Lietuvos NVO veiklą ir jų poveikį politikos bei įstatymų leidybos formavime. Statistika skelbia, jog Lietuvoje yra daugiau kaip du tūkstančiai įvairaus tipo NVO, taigi viena organizacija tenka vienam tūkstančiui gyventojų. Daug tai ar mažai, spręsti ne man. Man yra svarbiau, kokia veikla ji užsiima ir kokią naudą sukuria visuomenei.

Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos kryptys ir tikslai buvo nukreipti į tautinio atgimimo skatinimą, kultūros ir švietimo veiklą.

Aš manau, kad nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, nepaisant vyriausybės ar politikų nepasitenkinimo, privalo vykdyti pasirinktų krypčių veiklas. Nagrinėjant Lietuvos NVO istorinį paveldą, galėtume daryti išvadas, jog jos turi gilias tradicijas, kurios skatino savanorystę, filantropiją ir altruizmą, remiant vaikus, neįgaliuosius,  skurstančius ir t.t.

Dar Sąjūdžio laikais man teko garbė dalyvauti jos veikloje, nors tuometinė partinė nomenklatūra netoleravo mūsų veiklos, tačiau pirmieji laisvės spinduliai jau budino naujus jausmus.

Iki šių dienų vis dar dalyvauju NVO veikloje, todėl galiu teigti, jog turiu šiokią tokią patirtį. Mano asmeninė patirtis NVO veikloje daugiausia orientuota į šalies gynybą bei jos saugumą, todėl šioje srityje turiu daugiau žinių. Istoriniai faktai byloja, jog tarpukarių Lietuvoje labai aktyviai veikė paramos beglobiams ar mažai pasiturintiems vaikams auklėti bei patriotinio ugdymo stovyklų ar kt. renginių organizavimas. Dalinai šios organizacijos buvo remiamos valstybės, bet didžiausia parama buvo visuomeninio pobūdžio.

Dabartiniu metu vyriausybės ar politinės vadovybės požiūris į NVO nėra dalykiškas, bet turi komercinių arba kaip politinių dividendų šaltinio požymių. 1984 m. Lietuvoje veikė 5 sporto draugijos, 72 mokslinės ir mokslinės-techninės draugijos, 6 kūrybinės sąjungos (kompozitorių, architektų, rašytojų, žurnalistų ir dailininkų) ir 20 kitų įvairia veikla užsiimančių organizacijų, kurios Tarybų Sąjungoje veikė kaip jų padaliniai.

Menant sovietinį laikotarpį, kai visos „NVO“ buvo griežtai  kontroliuojamos vienos partijos, kuriai tarnavo visos jėgos struktūros. Susidaro įspūdis, kad šiame bare nesame toli pažengę. Rinkiminės kompanijos metu visi kandidatai kalba apie šalies ir visuomenės klestėjimą bei socialinės atskirties mažinimą, glaudesnį valdančiųjų bei visuomenės bendradarbiavimą, tačiau po rinkimų vėl viskas gižta į savo vietas ir laukiama naujų pažadų, naujų geresnio gyvenimo pranašų Lietuvos padangėje. 

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje NVO veiklą reglamentuoja įstatymai. Keista, bet  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros valdymo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš veiklos tikslų – formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Kaip galima kuruoti nevyriausybinę organizaciją vyriausybine institucija? Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešosios gerovės kūrimas. Nevyriausybinių organizacijų poreikis atsiranda iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos, kurių nepajėgia aprėpti valdžios ir verslo sektoriai. Aktyvi ir pilietiškai organizuota visuomenė yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis visuomenės ir valstybės pažangos variklis. Panašiais žodžiais yra apibūdinama NVO veikla Lietuvos vyriausybės nutarime.

Mano supratimu, NVO turėtų kuruoti Lietuvos seime sudaryta komisija arba Lietuvos respublikos prezidentės paskirta komisija. Dabartiniu metu NVO finansuoja ir kontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiais metais Lietuvos savivaldybėms NVO finansavimui yra skirta 2 630 000 eurų. Finansavimas vyksta pateikus „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraišką, pusę sumos projektui prašomų lėšų privalo turėti pats pareiškėjas. Dauguma NVO neturi lėšų ar turtingų rėmėjų, kurie finansuotų jų veiklą, todėl yra „pasmerkti“ vegetavimui, o ne aktyviai veiklai. Gaila, bet ten, kur skirstomos lėšos, atsiranda korupcijos apraiškų.

Kiek NVO yra patyrusių rašyti paraiškas pagal projektus, kiek garantijų, kad jų projektas bus finansuojamas ir t.t.? Čia atsiranda įvairių „gudročių“, kurie už tinkamą mokesti siūlosi padėti įforminti reikiamus dokumentus. Taigi galime daryti prielaidą, kad taip sukuriama dar viena palanki „dirva“ korupcijai ar nepotizmui klestėti. Kalbantis su politikais ar vyriausybės atstovais apie NVO dalyvavimą įstatymų ar valstybės valdyme, baigiasi tik pažadais, kad būsime kviečiami svarstymo etapuose ar bent supažindinti.                

Tautos išrinktieji, pradėję savo valdymo erą, dažniausiai tampa protingiausiais ir viską suprantančias veikėjais, kuriems nereikia nei patarimų, nei pagalbos sprendžiant mūsų tautai ir valstybei dabarties bei ateities problemas. Tik bendromis pastangomis galėsime pasiekti norimų rezultatų idant Tauta galutinai „neišsivaikščiotų“. Penkiasdešimties metų sovietinė okupacija padarė savo juodą darbą mūsų sąmonėje, todėl ne tik mes, bet ir mūsų vaikai „paveldėjo“ abejingumą.

Šalyje vykstančiais politiniais ar ekonominiais procesais mes dažniausiai piktinamės ir reiškiame nepasitenkinimą tik savyje arba artimų draugų aplinkoje. Liekame įtakojami praeities baimių, jog esame per silpni ką nors pakeisti. Tik vienas bandymas sukilti prieš valdančiuosius prie Seimo buvo pasitiktas guminėmis kulkomis, taigi „atšaldė“ norą viešai reikšti savo nuomonę.

Rinkiminės kompanijos metu konservatorius Mantas Adomėnas padarė „užuominą“ reklaminiame plakate automagistralėje į Kauną pasitikdamas rinkėjus su šakėmis. Gal tai buvo „užuomina“  kuo reikia sklaidyti debesis?

2017.07.03; 06:15   

Trumposios naujienos

Nekreipdamas tarptautinio nepasitenkinimo, Vengrijos parlamentas antradienį pritarė griežtam įstatymui, nukreiptam prieš pilietinės visuomenės grupes, informuoja naujienų agentūra AFP.

Naujas įstatymas, kuriam pritarta 130 balsų prieš 40, įpareigos kasmet daugiau kaip 24 tūkst. eurų iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas užsiregistruoti kaip „užsienio finansuojamas organizacijas“, arba joms dėl nepaklusnumo grės uždarymas.

Populistas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad šiomis priemonėmis bus siekiama pagerinti skaidrumą ir kovą su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu.

Tačiau Europos Komisija (EK) ir Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė įstatymą. Jų teigimu, šis įstatymas gali diskriminuoti ir delegitimizuoti nevyriausybines organizacijas.

Anot pranešimų, įstatymas neturi nieko bendro su skaidrumu, juo siekiama nutildyti nevyriausybines organizacijas – pilietinės visuomenės balsą. Be to, manoma, kad šiomis priemonėmis taikomasi į Vengrijoje gimusį milijardierių filantropą Džordžą Sorosą (George Soros), kuris įkūrė ir finansavo prestižinį Vidurio Europos universitetą (CEU) ir ne vieną dešimtmetį milijonus dolerių skyrė liberalios, atviros kultūros skatinimui. Šiuo įstatymu ypač taikomasi prieš tas nevyriausybines organizacijas, kurios gauna lėšų iš Dž. Soroso.

Be kita ko, anksčiau šiais metais buvo priimtas naujasis Vengrijos švietimo įstatymas, kuris gali lemti tai, kad Vengrijoje bus uždarytas Dž. Soroso įkurtas CEU. Naujosios vyriausybės priimtos taisyklės reiškia, kad CEU nebegalės teikti diplomų, nes universitetas yra registruotas Jungtinėse Valstijose. Pagal įstatymą, užsienio universitetai privalo turėti būstinę tiek Budapešte, tiek savo namų valstybėje, tačiau filantropo Dž. Soroso įkurtas CEU būstinę turi tik Budapešte ir yra vienintelis daugiau niekur kitur padalinių neturintis tarptautinis universitetas.

Vengrijos premjeras teigė, kad CEU sukčiauja, nes savo namų valstybėje neturi būstinės, tačiau išduoda diplomus, kurie pripažįstami tiek Vengrijoje, tiek Jungtinėse Valstijose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:30

Aktualijos

Lietuvos politinis elitas ir toliau ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.

2013 m. spalio 23 d. pareiškime Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos konstatavo, kad Lietuvos politinės partijos riboja piliečių konstitucines rinkimų teises ir neleidžia jiems tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme, kad jokia nevyriausybinė organizacija ar vietos bendruomenė, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, LR Seimą ir vietos savivaldybių tarybas. Politinėms partijoms įstatymu leista į vietos savivaldybių tarybas kelti kandidatų sąrašus netgi neturint atskiruose regionuose nė vieno partijos nario. Tokie partijų keliamų kandidatų sąrašai, vietos bendruomenių neaprobuoti, pateikiami balsavimui ir visuomenė jų keisti ar įtakoti negali.

Continue reading „Dėl piliečių rinkimų teisės Lietuvoje” →

Aktualijos

Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) mano, jog Lietuvos piliečiai pagrįstai nerimauja dėl to, kad nevaržomai yra išparduodama Lietuvos valstybės žemė  ir kitoks nekilnojamasis turtas piliečiams netgi tų užsienio valstybių, kurios nėra ES narės ar net priešiškos Lietuvos Respublikai. NVO turi duomenų, jog Vilniaus senamiestyje nuosavybės teise turi įsigiję nekilnojamąją nuosavybę netgi  Baltarusijos vadovai.

Viešai prieinamų duomenų apie tai, kiek žemės ir apskritai nekilnojamo turto yra parduota ne Lietuvos piliečiams, nėra.

Continue reading „Keletas klausimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo užsienio šalių piliečiams” →

dainius_radzevicius_1
Žurnalisto užrašai

Gavau vieną laišką. Kaip LRT Tarybos narys. Gavo jį ir daugiau LRT darbuotojų.

Taryba, tikiuosi, jo tikrai nesvarstys, nes tai laiškas, kuris nieko bendra su viešuoju interesu, manau, neturi.

Bet šis laiškas yra labai simptomiškas. Tokių reguliariai tenka gauti ir iš nevyriausybinių organizacijų, ir iš valstybinių įstaigų.

Kai tik nepatenkini tokio prašymo ar paaiškini, kad nereikia painioti “š” ir bandelės, paprastai sulauki tam tikro nusivylimo. Kartais net pykčio. Visų pirma, prieš paskelbdamas viešai minėtą laišką pabandžiau jį nuasmeninti. Bet ne tiek, kad dingtų esmė.

Continue reading „Išreklamuotas pilietiškumas – “pakazucha” ar tikras noras dirbti žmonėms?” →

boltun_1
Žvalgyba

Kai 2006 metais kilo skandalas dėl “šnipų akmens”, protingi žmonės kalbėjo, kad rusai prisižiūrėjo filmų apie Džeimsą Bondą, o to meto ministras pirmininkas Tonis Bleiras bevelijo viską paversti juokais.

Taip laikraštyje “The Financial Times” rašo Džonas Loidas. Bet štai Džonatanas Pauelas, premjero Tonio Bleiro administracijos vadovas, interviu BBC pareiškė, kad šnipinėjimo akmuo iš tiesų egzistuoja.

“Žinovams teko sugalvoti kitą tų įvykių versiją”, – pastebi autorius.

”Užsiimti šnipinėjimu, ypač Maskvoje, reiškė ne tiesiog kavinėje perduoti paketą arba paskambinti kuratoriui iš telefono būdelės (jeigu pasitaikė nesugedusi). Didelis žaidimas vyko naudojantis keistais įrenginiais ir keistomis operacijomis”, – pasakoja autorius.

Continue reading „Apie žvalgybininkų akmenis, rusiškus atsiminimus ir šnipų ritualus” →