Slaptieji agentai
Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“. Slaptieji agentai tamsiais akiniais
Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto
Stokholmas, balandžio 26 d. (ELTA). Anksti pirmadienį Švedijos kosmoso korporacijos (SSC) paleista tiriamoji raketa sugedo ir nukrito kaimyninėje Norvegijoje už 15 kilometrų nuo sienos, praneša „Reuters“.
Raketa buvo pakilusi į 250 kilometrų aukštį, kur nesvarumo sąlygomis buvo atliekami eksperimentai.
„Ji nusileido kalnuose 1000 metrų aukštyje, už 10 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės“, – antradienį „Reuters” sakė SSC komunikacijos vadovas Philipas Ohlssonas.
Anot jo, atliekami naudingojo krovinio paėmimo darbai ir pradedamas tyrimas siekiant nustatyti technines neplanuoto skrydžio trajektorijos detales.
„Norvegijos valdžia labai rimtai žiūri į bet kokią neteisėtą veiklą Norvegijos teritorijoje“, – pažymėjo kaimyninės šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
„Bet kokio sienos pažeidimo atveju atsakingi asmenys turėtų nedelsiant informuoti atitinkamas Norvegijos institucijas, taip pat ir Užsienio reikalų ministeriją“, – sakė atstovė.
Ji pridūrė, kad ministerija negavo oficialaus pranešimo apie incidentą iš Švedijos valdžios institucijų.
Anot jos, darbams Norvegijos teritorijoje siekiant išgelbėti nuolaužas taip pat reikia išankstinio sutikimo.
Norvegijos URM teigė nežinanti, ar aplinkai buvo padaryta žalos.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Norvegijos policija per demonstracijas už senųjų gyventojų – samių – teises išnešė kelias ministerijas blokavusius demonstrantus, tarp kurių buvo ir garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Ji trečiadienį pradžioje dalyvavo proteste prie Norvegijos finansų ministerijos, kuris, kaip ir kitos akcijos Osle, buvo nukreiptos prieš vėjo jėgainių parką regione, kuriame gyvena daug čiabuvių elnių ganytojų.
Vėliau 20–metė G. Thunberg buvo išnešta ir iš dar vieno protesto prie Norvegijos klimato ir aplinkos ministerijos. Kaip ir kiti demonstrantai, ji buvo paleista netoli ministerijos.
Norvegijos aukščiausiasis teismas 2021 metų spalį nusprendė, kad vėjo jėgainių parkas pažeidžia regiono čiabuvių – samių – teises. Šiame regione gyvena daug šiaurės elnių ganytojų. Tačiau per daugiau nei 500 dienų nuo sprendimo priėmimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, todėl dabar aktyvistai nori, kad vyriausybė pašalintų vėjo jėgainių parką. Dėl to jie jau kelias dienas protestuoja prie įvairių ministerijų Osle.
G. Thunberg Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad dalyvauja protestuose ne prieš žaliąją energiją, o prieš vietinių gyventojų teisių pažeidimus. Ji teigė darysianti tai ir toliau.
Oslas, vasario 24 d. (ELTA). Norvegijos sostinėje už muštynes buvo sulaikytas buvęs Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ kariškis 26 metų Andrejus Medvedevas, kuris pabėgo iš karo veiksmų zonos Ukrainoje ir paprašė prieglobsčio Norvegijoje.
Tai penktadienį pranešė Norvegijos televizijos kanalas TV2.
Incidentas įvyko naktį į vasario 22-ąją Osle prie aludės „Andy`s“. Pasak policijos atstovų, A. Medvedevas elgėsi agresyviai ir susimušė su kitu užeigos lankytoju.
Jo advokatas pacitavo ginamojo žodžius: „Išėjus į miestą ir pavartojus alkoholio, įvyko nesusipratimas.“
Prokuratūros duomenimis, buvęs „Vagner“ samdinys priešinosi pareigūnams ir spyrė vienam ar keliems iš jų.
Rusas buvo apklaustas, bet savo kaltės nepripažino. Po apklausos jis buvo paleistas.
Šių metų sausio 16 d. Norvegijos valdžia patvirtino, kad A. Medvedevas neteisėtai kirto šalies sieną ir paprašė prieglobsčio. Jis buvo apklaustas Norvegijos pareigūnų kaip galimas Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje liudytojas.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, sausio 25 d. (ELTA). Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainos armijai tankų, praneša NRK.
„Dabar tankai tapo labai reikalingi. Norvegija ir vyriausybė remia tankų perdavimą Ukrainai. Norvegija turi prisidėti“, – sakė ministras.
Jis nepatikslino, kiek tankų ir kada pasieks Ukrainą, bet užsiminė, kad Norvegija turi vokiškų tankų „Leopard 2A4“.
„Tai turi būti paremta Ukrainos karių mokymu ir finansavimu. Apskritai mes turime kuo aktyviau remti Ukrainą gynybinėje kovoje“, – pridūrė B. A. Gramas.
Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad Jungtinės Valstijos nusiųs Ukrainai 31 kovinį tanką „M1 Abrams“.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“ ir duos atitinkamą leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui šių mašinų.
Fotoaparato akis. Slaptai.lt nuotr.
Oslas, spalio 25 d. (ELTA). Norvegijos Nordlando regione sulaikyti du rusai, kurie fotografavo karinius objektus. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas TV2.
„Nordlando policija gali patvirtinti, kad šeštadienį, spalio 22 d., regiono šiaurėje buvo sulaikyti du Rusijos piliečiai. Jiems buvo pateiktas kaltinimas neteisėtu fotografavimu, ir šiandien, pirmadienį, jie bus suimti. Byla bus perduota Norvegijos policijos saugumo tarnybai“, – sakė žurnalistams policijos atstovas Steffenas Ravnosenas.
Dauguma rusų sulaikoma Norvegijos šiaurėje. Jie visi neigia savo kaltę ir tvirtina esą turistai.
Anksčiau neoficialiai buvo pranešta, kad vienas iš sulaikytųjų gali būti artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino „bendražygio“ sūnus.
Kyjivas, liepos 19 d. (ELTA). Ukrainos parlamentas antradienį tviteryje paskelbė, kad Norvegija, sekdama Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu, ėmė rinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ pirkti.
Norvegai tam tikslui planuoja surinkti 55 mln. kronų (5,5 mln. JAV dolerių), o pirmasis tūkstantis žmonių, paaukojusių mažiausiai 250 kronų (25 dolerius), galės dalyvauti orlaivio vardo rinkimuose.
O ukrainiečių portalas unian.net antradienį pranešė, kad šalies ministrų kabinetas pritarė įstatymo projektui dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso sektoriuose ratifikavimo.
Apie tai vyriausybės posėdyje pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso pramonės srityse ratifikavimo. Be kita ko, tai sudarys sąlygas Ukrainoje pastatyti gamyklą, kurioje bus gaminami ir aptarnaujami garsieji bepiločiai orlaiviai „Bayraktar“, – sakė jis.
Norvegijos ginkluotosios pajėgos
Oslas, birželio 28 d. (ELTA). Norvegija atsisakė praleisti per Sturskugo kontrolės postą krovinius, skirtus rusų gyvenvietėms Špicbergene, nors Rusija prašė padaryti sankcijų taikymo išimtį.
Tai antradienį pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK, remdamasis šalies URM komentarais.
„Konkretus prašymas leisti gabenti krovinius buvo atmestas“, – sakoma Norvegijos užsienio politikos žinybos komentaruose.
Transliuotojo duomenimis, prašymą „leisti nugabenti krovinių Barencburgo rusų šachtininkų gyvenvietei Špicbergene“ Norvegijos užsienio reikalų ministerijai tresto „Arktikugol“ vardu pateikė Rusijos ambasada Osle.
Kroviniai į rusų gyvenvietes Špicbergene paprastai gabenami sunkvežimiais iš Murmansko (Rusija) į Trumsę (Norvegija) per vienintelį Sturskugo kontrolės postą Rusijos ir Norvegijos pasienyje, o paskui jūra į Barencburgą. Šioje gyvenvietėje gyvena apie 500 žmonių, įskaitant šachtininkus, dirbančius Rusijos tresto „Arktikugol“ kasyklose.
Leidykla „Briedis“ pristato garsaus norvegų keliautojo, atradėjo Roaldo Amundseno (1872–1928) prisiminimus „Pietų ašigalis“. Tai nuotykių ir pavojų kupinas pasakojimas apie kelionę į visišką nežinią, į baugią sniego ir ledo karalystę.
1909 m. knygos autorius sugalvojo gudrų planą aplenkti britų kapitono Roberto Falcono Scotto planuojamą ekspediciją į piečiausią planetos tašką, kur niekad nebuvo žengusi žmogaus koja, ir pasiekti jį pirmas.
Ekspedicijai ruoštasi laikantis didžiausio slaptumo. Į poliarinių tyrinėjimų laivą „Framas“ renkami įgulos vyrai nieko nenutuokė apie tikrąjį kelionės tikslą, nebuvo informuotas nei Norvegijos karalius Hokonas VII, nei šalies mokslo bendruomenė, nei ekspedicijos rėmėjai.
Amundsenas ne be pagrindo nuogąstavo, kad, anksčiau laiko pasklidus žiniai apie jo kelionę į Antarktidą, britai darys viską, kad jį aplenktų.
Pietų ašigalio pasiekimas buvo ne tik didi mokslinės reikšmės užduotis, bet ir šalių prestižo reikalas! Mažytė, anuomet neturtinga Norvegija drįso mesti iššūkį galingai ir įtakingai Britų imperijai, skyrusiai didžiulius išteklius kapitono Scotto kelionei aprūpinti.
Po tikslių skaičiavimų ir kruopštaus pasirengimo, apsirūpinus reikiama įranga, maisto atsargomis ir be galo ištvermingais Grenlandijos šunimis, „Framas“ išplaukė Antarktidos link. Sustojus Madeiroje, Amundsenas įgulos vyrams pranešė apie tikrąjį kelionės tikslą ir sulaukė džiugaus visų pritarimo. Įveikus pusiaują, siautėjančių vėjų juostas, pietų vandenis ir ledkalnių ruožą, 1911 m. sausio 15 d. narsūs norvegai išsilaipino Antarktidoje, Banginių įlankoje, kur įsirengė „Framheimą“ – žiemojimo stovyklą, ir pradėjo ruoštis svarbiausiam žygiui.
Lemiama diena išaušo 1911 m. spalio 20-ąją. Tądien Amundsenas su keturiais ištikimais bičiuliais ir šunų traukiamose rogėse sukrauta manta pajudėjo į pietus. Pakeliui jiems teko rizikuoti gyvybėmis, įveikti siaubingas prarajas lede, baugius antarktinius kalnus ir begalines sniego dykumas, grumtis su pražūtingomis pūgomis. Kai kurie žygio dalyviai tik per plauką išvengė žūties.
Pietų ašigalį norvegai pasiekė 1911 m. gruodžio 14 d. ir ten iškėlė savo tėvynės Norvegijos vėliavą. Dar kelias dienas užtruko atlikti mokslinius skaičiavimus ir patikslinti Žemės piečiausio taško koordinates. Kelionė atgal į „Framheimą“ truko trumpiau, nei tikėtasi. Visi grįžo gyvi ir sveiki.
Kapitono Scotto vadovaujama britų ekspedicija Pietų ašigalį pasiekė 1912 m. sausio 17 d., 34 dienomis vėliau nei norvegų. Čia jų laukė skaudus nusivylimas. Ašigalyje plazdanti konkurentų vėliava liudijo, kad lenktynės dėl pirmenybės beviltiškai pralaimėtos. Į išeities stovyklą britų ekspedicija negrįžo. Jų tragišką likimą liudijo vėliau prie mirtinai sušalusių kūnų atrasti kapitono Scotto dienoraščiai.
Roaldo Amundseno „Pietų ašigalis“ – tai knyga ne tik apie užsibrėžto tikslo siekimą, bet ir apie narsių XX a. vikingų draugystę, sumanumą, pasiaukojimą, nežinomybės baimės įveikimą didžių darbų ir atradimų epochoje.
Iš anglų kalbos knygą vertė Vitalijus Michalovskis.
Norvegijoje vos neapvirto plaukiojantis kranas su 275 žmonėmis. EPA-ELTA nuotrauka
Oslas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). Norvegijoje po nelaimės atliekant krovimo darbus pavojingai pasviro plaukiojantis kranas, kuriame buvo 275 žmonės. Policijos duomenimis, įgula nenukentėjo, tačiau specialus laivas smarkiai apgadintas.
Incidentas įvyko ketvirtadienio rytą fiorde netoli Stavangerio, kai trūko plieninis lynas, sakė policijos vadė Brit Randulff. Liudininkai esą išgirdo garsų trenksmą, „tačiau sprogimo požymių nebuvo“. Apvirto viena barža. Televizijos stoties NRL įrašuose buvo matyti, kaip plaukiojantis kranas „Saipem 7000“ grąžintas į vertikalią padėtį.
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Italijoje statytas „Saipem 7000“ yra vienas didžiausių pasaulyje plaukiojančių kranų. Laivas gali iš dalies panirti į vandenį, jei reikia tiesti vamzdynus naftos pramonei.
Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografija
Oslas, kovo 18 d. (AFP-ELTA). Norvegijos dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas liks kalėjime. Apeliacinis teismas penktadienį atsisakė iš naujo svarstyti jau atmestą A. B. Breiviko prašymą anksčiau laiko paleisti jį į laisvę. Paleisti A. B. Breiviką iš kalėjimo pirma laiko būtų „neatsakingas eksperimentas“, – pareiškė teisėjai.
A. B. Breivikas 2011 metų liepos 22 dieną Oslo vyriausybiniame kvartale susprogdino bombą, nužudydamas aštuonis žmones, o tada Utiojos saloje nušovė 69 žmones, dauguma kurių buvo jaunimo vasaros stovyklos dalyviai.
A. B. Breiviko prašymą dėl paleidimo anksčiau laiko vasario pradžioje atmetė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų manymu, 43-erių žudikas yra lygiai toks pat pavojingas, kaip ir 2011-aisiais.
Dešinysis ekstremistas 2012 metais buvo nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme su galimybe pratęsti ją, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei. Tada tai buvo griežčiausia įmanoma bausmė. Dabar įstatymai sugriežtinti ir galimos ilgesnė kalinimo bausmės.
Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografija
Oslas, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Norvegijos teismas antradienį atmetė neonacio Anderso Behringo Breiviko prašymą paleisti lygtinai praėjus 10 metų po to, kai jis buvo nuteistas už 77 žmonių nužudymą per didžiausią kruviną išpuolį šalyje taikos metu.
„Yra aiški rizika, kad (Breiviko) elgesys bus toks pat, kaip ir tada, kai surengė liepos 22 dienos teroristinius išpuolius“, – pareiškė Norvegijos pietrytinio Telemarko regiono teismas, atmesdamas jo prašymą lygtinai paleisti anksčiau laiko.
A. B. Breivikas niekada nepareiškė jokio apgailestavimo dėl išpuolių, nusinešusių 77 žmonių gyvybes, taigi tokio teismo sprendimo ir buvo tikėtasi.
2011 metų liepos 22 dieną dešiniojo sparno ekstremistas nužudė aštuonis žmones, susprogdinęs sunkvežimyje padėtą bombą netoli vyriausybės institucijų Osle, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kur, persirengęs policijos pareigūnu, nušovė dar 69 žmones, kurių dauguma buvo paaugliai, dalyvavę Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje.
Dabar 42 metų A. B. Breivikas 2012 metais buvo nuteistas kalėti 21 metus – tai griežčiausia bausmė Norvegijoje ir ji gali būti pratęsta iki tol, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
Jis turėjo praleisti mažiausiai 10 metų kalėjime, kol galėjo prašyti lygtinio paleidimo, tą ir padarė praėjusį mėnesį, o jo prašymui svarstyti buvo surengtas trijų dienų posėdis.
Kadangi jo šansai būti paleistam lygtinai nuo pat pradžių buvo minimalūs, A. B. Breivikas pasinaudojo savo pasirodymu teisme ir gautu žiniasklaidos dėmesiu savo ideologinės propagandos skleidimui.
Talibano atstovai atvyko į derybas Norvegijoje. EPA-ELTA nuotr.
Oslas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Talibano, Afganistano griežtosios linijos islamistų, atstovai atvyko į Norvegijos sostinę Oslą, kur jie derėsis dėl situacijos Afganistane, praneša dpa.
Derybos tęsis iki antradienio, o talibai turėtų susitikti su afganų moterimis, žurnalistais ir žmogaus teisių aktyvistais.
Tai pirmasis kartas kai Talibano delegacija vyksta į Vakarų valstybę po to, kai islamistai užėmė valdžią Afganistane 2021 m.
Norvegijos transliuotojas NRK pranešė, kad pirmojo susitikimo rezultatai lems tai, ar talibai vėliau susitiks su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt.
Ministrė anksčiau pasisakė už kvietimą talibams atvykti, aiškindama, kad Talibanas gali būti laikomas atsakingu už savo veiksmus tik dialogo pagalba. Ji tikisi, kad diplomatinės pastangos leis pagerinti moterų situaciją Afganistane.
Užsienio reikalų ministro pareigas einantis talibų atstovas Amiras Khanas Muttaqis prieš išvykdamas į Norvegiją sakė, kad jis buvo pakviestas atvykti su 15 žmonių delegacija, o vizito metu vyks susitikimai su Norvegijos, ES, JAV ir kitų valstybių atstovais bei afganais.
Jis tikisi, kad vizitas padės užmegzti „pozityvius santykius“ tarp Talibano ir Europos.
Andersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA fotografijaAndersas Behringas Breivikas. EPA – ELTA foto
Oslas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, antradienį prašydamas lygtinio paleidimo, pasveikino teisėjus nacių saliutu ir demonstravo rasistines žinutes.
Manoma, kad šis prašymas bus atmestas, praėjus vos 10 metų po daugiausiai gyvybių nusinešusio kruvino išpuolio Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Juodu kostiumu, baltais marškiniais ir smėlio spalvos kaklaraiščiu vilkintis 42 metų A. B. Breivikas stojo prieš pietinio Telemarko regiono apygardos teismą, kurio posėdis saugumo sumetimais buvo sušauktas Skieno kalėjimo, kuriame jis yra įkalintas, sporto salėje.
Į salę įžengus trims teisėjams, jis pakėlė ranką nacių pasveikinimui.
Jo sušaudytų aukų šeimos išreiškė nuogąstavimus, kad A. B. Breivikas tris dienas truksiantį posėdį, kuris transliuojamas beveik tiesiogiai, panaudos kaip platformą savo politinėms pažiūroms skleisti ir ragino nesuteikti jam jo trokštamo dėmesio.
A. B. Breivikas atlape buvo prisisegęs raštelį su užrašu „Baikite genocidą prieš mūsų baltąsias tautas“.
Toks pat užrašas taip pat buvo priklijuotas prie jo portfelio, o per prokuroro įžanginę kalbą jis laikė lenteles su šia žinute, jas vyriausiasis teisėjas Dagas Bjorvikas paprašė padėti į šoną.
2011 metų liepą A. B. Breivikas, nužudęs 77 žmones, gavo 21 metus kalėjimo, ir bausmė gali būti pratęsta neribotam laikui, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei.
Tuo metu tai buvo griežčiausias Norvegijos nuosprendis, nors nuo to laiko įstatymas buvo pakeistas, kad būtų galima skirti ilgesnes kalėjimo bausmes.
Jis turėjo praleisti kalėjime mažiausiai 10 metų, kad galėtų pateikti pirmąjį lygtinio paleidimo prašymą.
2011 metų liepos 22 dieną A. B. Breivikas nužudė aštuonis žmones susprogdinęs sunkvežimyje padėtą bombą netoli vyriausybės institucijų Osle, o paskui nušovė dar 69 žmones, kurių dauguma buvo paaugliai, dalyvavę Darbo partijos jaunimo vasaros stovykloje Utiojos saloje.
Jis sakė, kad nužudė savo aukas, nes jos priėmė daugiakultūriškumą.
„Kaip ir bet kurioje kitoje teisinėje valstybėje nuteistasis turi teisę prašyti lygtinio paleidimo ir Breivikas nusprendė šia teise pasinaudoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.
2016 metais A. B. Breivikas, kuriam kalėjime yra skirtos trys kameros su televizoriumi ir DVD grotuvu, žaidimų konsole ir rašomąja mašinėle, Norvegijos valstybę padavė į teismą dėl „nežmoniško“ ir „žeminančio“ elgesio, nes buvo izoliuotas nuo kitų kalinių. Ir Norvegijos teismas tam pritarė. Tačiau apeliacine tvarka šis teismo sprendimas buvo panaikintas.
Kibernetinė ataka
Oslas, gruodžio 29 d. (ELTA). Didelė Norvegijos žiniasklaidos grupė „Amedia“ tapo kibernetinės atakos taikiniu ir turėjo laikinai nutraukti savo laikraščių spausdintinių versijų leidimą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK.
Grupės duomenimis, ataka buvo surengta naktį į antradienį prieš jos centrines informacijos sistemas. Išpuolis sutrikdė popierinių leidinių spausdinimo ir prenumeratos sistemų darbą.
Kol kas nežinoma, ar į piktadarių rankas pakliuvo vartotojų ir darbuotojų asmeninių duomenų. Prenumeratos sistemoje, be kita ko, saugomi žiniasklaidos grupės klientų vardai, adresai, telefonų numeriai. „Amedia“ atstovai patikino, kad tarp šių duomenų nėra informacijos apie slaptažodžius ar banko korteles.
Kaip informavo NRK, programišiai pareikalavo, kad žiniasklaidos grupė sumokėtų išpirką, bet „Amedia“ teigia neketinanti pradėti dialogo su jais.
„Amedia“ Norvegijoje leidžia daugiau kaip 90 regioninių ir vietinių laikraščių.
Breivikas. Photo – Lise Åserud. NTB Scanpix
Norvegijoje ketvirtadienį minimos 10-osios teroristinių atakų Osle ir Utiojos saloje metinės.
Per dešiniojo ekstremisto Anderso Behringo Breiviko surengtų atakų metines numatyti keli aukų atminimui skirti renginiai, kuriuose, be kita ko, dalyvaus išgyvenusieji, žuvusiųjų artimieji, šalies premjerė Erna Solberg ir karališkosios šeimos atstovai.
Šią dieną kelis kartus bus skaitomi visų 77 atakų aukų vardai.
Vakare numatomas karaliaus Haraldo V kreipimasis į tautą.
2011 m. liepos 22 d. A. B. Breivikas iš pradžių Osle prie premjero biuro detonavo automobilyje padėtą bombą ir taip pražudė aštuonis žmones, o vėliau nuvyko į Utiojos salą, kurioje vyko Darbo partijos jaunimo stovykla, ir nušovė 69 jos dalyvius.
A. B. Breivikas savo veiksmus pagrindė ekstremistiniais ir islamofobiškais motyvais ir 2012 m. jam buvo skirta maksimali laisvės atėmimo bausmė – 21-eri metai.
Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba PST penktadienį pranešė, kad šalies sostinėje Osle sulaikytas 16 metų imigrantas siras, kuris įtariamas teroro akto planavimu, praneša agentūra AP.
Pasak agentūros atstovo Trondo Hugubakkeno, paauglys sulaikytas ketvirtadienį, jis kelerius metu gyveno Osle ir ruošėsi išpuolio įvykdymui. Vaikinas penktadienį turi stoti prieš teismą.
PST vadovas atsisakė transliuotojui NRK atsakyti, ar išpuolį buvo planuojama surengti Norvegijoje.
Kaip teigiama, įtariamasis prijaučia ekstremistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
Norvegijoje minimos 30-osios karaliaus Haroldo V karūnavimo metinės. EPA-ELTA nuotr.
Norvegijoje sekmadienį minimos 30-osios metinės, kai karalius Haroldas V ir karalienė Sonja įžengė į sostą, bet dėl koronaviruso pandemijos jokie oficialūs renginiai neplanuojami, pranešė rūmai.
Karalius apie metines užsiminė, sakydamas Naujųjų metų kalbą, ir teigė, kad per pastaruosius 30 metų „didžiausias džiaugsmas“ jam ir karalienei buvo susitikti su žmonėmis, keliaujant po Norvegiją. Didžiąją 2020 metų dalį dėl koronaviruso pandemijos jie turėjo izoliuotis ir pasiilgo bendravimo.
Karališkoji pora – abu 83-ejų metų amžiaus – praėjusį trečiadienį buvo paskiepyta pirmąja doze vakcinos nuo COVID-19.
Haroldas V karaliumi tapo 1991-ųjų sausio 17 d., po tėvo Olafo V mirties.
Prieš kelerius metus karalius užsiminė apie iššūkį tapti karaliumi ir pakeisti soste tėvą, kuris buvo labai populiarus.
„Aš buvau šiek tiek išsigandęs. Taip galima tai apibūdinti“, – 2017 metais naujienų agentūrai NTB sakė karalius.
Nuo to laiko Haroldas V tapo labai populiarus ir gerbiamas kaip vienijanti asmenybė nacionalinių sunkumų metu.
„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
Norvegijoje nuslinko dar viena nuošliauža. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus daugiau kaip šešioms dienoms po nuošliaužos Norvegijoje, antradienį čia vėl nuslinko žemių masės. Dėl to gelbėtojai antradienį buvo priversti laikinai nutraukti gyvųjų paiešką ir pasitraukti iš rizikos zonos.
Nė vienas gelbėtojas nuslinkus mažesnei nuošliaužai nenukentėjo, sakė operacijos vadovas Roy‘is Alkvistas. Tačiau tai esą primena, kokios rizikingos sąlygos yra nelaimės vietoje.
Didelė nuošliauža Aske Gjedrumo komunoje už 40 km nuo Oslo nuslinko ankstų gruodžio 30 dienos rytą. Be žinios dingo dešimt žmonių. Iki šiol rasti septynių žuvusiųjų kūnai. Trijų žmonių ieškoma toliau. Tarp dingusiųjų yra ir lietuvė.
Gelbėtojai ir toliau nepraranda vilties rasti gyvųjų. Pirmadienio vakarą jiems pavyko ištraukti gyvą šunį. Jo „būklė gera“. „Tai mus džiugina ir suteikia motyvacijos toliau sunkiai dirbti“, – sakė gelbėtojas Gøranas Syversenas.
