Norvegijos vidaus žvalgybos tarnyba PST penktadienį pranešė, kad šalies sostinėje Osle sulaikytas 16 metų imigrantas siras, kuris įtariamas teroro akto planavimu, praneša agentūra AP.
 
Pasak agentūros atstovo Trondo Hugubakkeno, paauglys sulaikytas ketvirtadienį, jis kelerius metu gyveno Osle ir ruošėsi išpuolio įvykdymui. Vaikinas penktadienį turi stoti prieš teismą.
 
PST vadovas atsisakė transliuotojui NRK atsakyti, ar išpuolį buvo planuojama surengti Norvegijoje.
 
Kaip teigiama, įtariamasis prijaučia ekstremistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.25; 15:00

Norvegijoje minimos 30-osios karaliaus Haroldo V karūnavimo metinės. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijoje sekmadienį minimos 30-osios metinės, kai karalius Haroldas V ir karalienė Sonja įžengė į sostą, bet dėl koronaviruso pandemijos jokie oficialūs renginiai neplanuojami, pranešė rūmai.
 
Karalius apie metines užsiminė, sakydamas Naujųjų metų kalbą, ir teigė, kad per pastaruosius 30 metų „didžiausias džiaugsmas“ jam ir karalienei buvo susitikti su žmonėmis, keliaujant po Norvegiją. Didžiąją 2020 metų dalį dėl koronaviruso pandemijos jie turėjo izoliuotis ir pasiilgo bendravimo.
 
Karališkoji pora – abu 83-ejų metų amžiaus – praėjusį trečiadienį buvo paskiepyta pirmąja doze vakcinos nuo COVID-19.
 
Haroldas V karaliumi tapo 1991-ųjų sausio 17 d., po tėvo Olafo V mirties.
 
Prieš kelerius metus karalius užsiminė apie iššūkį tapti karaliumi ir pakeisti soste tėvą, kuris buvo labai populiarus.
 
„Aš buvau šiek tiek išsigandęs. Taip galima tai apibūdinti“, – 2017 metais naujienų agentūrai NTB sakė karalius.
 
Nuo to laiko Haroldas V tapo labai populiarus ir gerbiamas kaip vienijanti asmenybė nacionalinių sunkumų metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 02:30

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
 
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
 
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
 
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
 
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
 
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
 
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 10:00

Norvegijoje nuslinko dar viena nuošliauža. EPA-ELTA nuotr.

Praėjus daugiau kaip šešioms dienoms po nuošliaužos Norvegijoje, antradienį čia vėl nuslinko žemių masės. Dėl to gelbėtojai antradienį buvo priversti laikinai nutraukti gyvųjų paiešką ir pasitraukti iš rizikos zonos.
 
Nė vienas gelbėtojas nuslinkus mažesnei nuošliaužai nenukentėjo, sakė operacijos vadovas Roy‘is Alkvistas. Tačiau tai esą primena, kokios rizikingos sąlygos yra nelaimės vietoje.
 
Didelė nuošliauža Aske Gjedrumo komunoje už 40 km nuo Oslo nuslinko ankstų gruodžio 30 dienos rytą. Be žinios dingo dešimt žmonių. Iki šiol rasti septynių žuvusiųjų kūnai. Trijų žmonių ieškoma toliau. Tarp dingusiųjų yra ir lietuvė.
 
Gelbėtojai ir toliau nepraranda vilties rasti gyvųjų. Pirmadienio vakarą jiems pavyko ištraukti gyvą šunį. Jo „būklė gera“. „Tai mus džiugina ir suteikia motyvacijos toliau sunkiai dirbti“, – sakė gelbėtojas Gøranas Syversenas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Norvegijos karališkoji šeima apsilankė nuošliaužos vietoje. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijos karališkoji šeima sekmadienio popietę atvyko į nelaimės vietą už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo, kur nuslinkusi žemių nuošliauža pareikalavo žmonių aukų. Po susitikimo su gelbėtojais karalius Haraldas V, jo žmona Sonja ir sosto įpėdinis princas Haakonas Gjedrumo bažnyčioje uždegė žvakeles aukų atminimui.
 
„Šis baisus įvykis paveikė mums visus. Reiškiu užuojautą jums, kuriems naujieji metai prasideda liūdesiu ir nežinomybe“,  – sakė karalius kalboje per televiziją, kreipdamasis į aukų artimuosius ir kaimo gyventojus.
 
Sekmadienį gelbėtojai rado penktos nuošliaužos aukos kūną. Dar penki asmenys laikomi dingusiais. Viltys rasti juos gyvus senka.
 
Žemių nuošliauža Aske nuslinko trečiadienio rytą. Maždaug tūkstantis gyventojų buvo nuvežti į saugią vietą. „Mes dabar esame viešbutyje. Tai visiškai nereali ir siaubinga situacija“, – agentūrai sakė gyventojas Olavas Gjerdingenas.
 
Policija penktadienį paskelbė sąrašą su dingusiųjų pavardėmis. Jame įrašyta ir lietuvės pavardė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 02:15

Norvegija gedi stichinės nelaimės aukų. EPA – ELTA nuotr.

Nuošliaužos Norvegijoje aukų skaičius šeštadienį išaugo iki dviejų, kai gelbėtojai su šunimis aptiko dar vieno žmogaus kūną.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
Penktadienį gelbėtojai rado pirmosios aukos kūną.
 
Mažiausiai 10 žmonių buvo sužeisti po to, kai nuošliauža sugriovė devynis namus. Daugiau nei 1 000 žmonių buvo evakuoti iš nelaimės vietos.
 
Skelbiama, kad šiuo metu vis dar dingusiais laikomi aštuoni žmonės, tarp jų – dvejų ir 13 metų amžiaus vaikai.
 
Norvegijos policija nepateikia duomenų apie žuvusiuosius, tačiau išplatino dingusių žmonių sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.03; 04:24

Norvegijoje – purvo nuošliauža. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
„Nuošliaužos teritorijoje rastas kūnas“, – pranešė policija.
 
Policijos pranešime teigiama, kad kūnas rastas penktadienį maždaug 14 val. 30 min., kai Norvegijos gelbėtojų tarnybos kartu su gelbėtojais iš Švedijos paiešką tęsė apsnigtoje teritorijoje.
Norvegiją ištiko stichinė nelaimė. EPA – ELTA nuotr.
 
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
 
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
„Vis dar manome, kad nuošliaužos zonoje yra gyvų asmenų, – vienas gelbėtojas sakė TV2 televizijai. – Tai, kad aptikome kūną, rodo, kad būtent šioje vietoje gali būti ir likusių gyvų žmonių.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.02; 15:59

Norvegijos policija oficialiai paskelbė dingusiųjų asmenų sąrašą. Jame yra ir Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.
 
Pareigūnai praneša, kad toliau vykdoma intensyvi paieška nelaimės vietoje. Lietuvos ambasada Norvegijoje palaiko nuolatinį ryšį su vietos pareigūnais ir valdžios atstovais ir yra pasiruošusi reaguoti, informavo užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė.
 
Kaip jau skelbta, penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
 
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
 
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
 
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.02; 15:36

Norvegijos vyriausybė kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos prieš parlamentą Osle.
 
Vyriausybės turima informacija rodo, kad su incidentu susijusi Rusija, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreidė. „Tai rimtas incidentas prieš mūsų svarbiausią demokratinę instituciją“, – pridūrė ji.
 
Vėliau ministrė žurnalistams sakė, jog svarbu yra patraukti Rusiją atsakomybėn. Apie tyrimo rezultatus informuota Rusijos ambasada Osle.
 
Rugpjūčio 24-ąją buvo įsilaužta į kai kurių Norvegijos parlamento deputatų ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Apie tai praėjus savaitei paskelbė parlamento administracijos vadovė Mariannė Andreassen.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

A. B. Breivikas. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijoje 2011 metais 77 žmones nužudęs ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, trečiadienį pranešė jo advokatas.
 
A. B. Breivikas taip pat ketina pateikti naują ieškinį Norvegijos valstybei dėl sąlygų kalėjime, kur jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, sakė advokatas Oysteinas Storrvikas.
 
2011 metų liepą policijos pareigūno uniforma apsirengęs A. B. Breivikas Utiojos saloje vykusioje Darbo partijos jaunimo stovykloje nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o vėliau prie vieno vyriausybės pastato Osle surengė sprogdinimą, kurio metu žuvo dar aštuoni žmonės.
 
Jam 2012 metais buvo paskirta griežčiausia Norvegijoje laisvės apribojimo bausmė – 21 metai nelaisvės su galimybe bausmę pratęsti.
 
„Jo vardu pateikiau prašymą dėl lygtinio paleidimo, – dienraščiui „Verdens Gang“ sakė O Storrvikas. – Jis turi teisę į lygtinio paleidimo prašymo peržiūrą pasibaigus minimaliam laikotarpiui, kuris, jo atveju, trunka 10 metų. Tai teisė, kurią turi visi nuteistieji, ir jis ja nori pasinaudoti.“
 
Advokatas taip pat sakė, kad A. B. Breivikas planuoja pateikti ieškinį Norvegijos valstybei, siekiant pareikšti nepasitenkinimą „tokiu ilgu izoliacijos laikotarpiu“ kalėjime.
 
A. B. Breivikas anksčiau jau yra pateikęs ieškinį valstybei dėl kalėjimo sąlygų, kurios, jo teigimu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždraudžiančią „nežmogišką“ ir „žeminamą“ elgesį.
 
Skieno kalėjime A. B. Breivikas turi tris kameras, kurių kiekviena yra 10 kvadratinių metrų dydžio, o pro jų langus atsiveria lauko vaizdai. Jis gali sportuoti, žaisti vaizdo žaidimus ir žiūrėti televizorių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 06:37

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
 
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 15:00

Norvegijos policija antradienį areštavo vieną turtingiausių šalies verslininkų, kurio žmona dingo 2018 metais. Vyras sulaikytas, įtariant jį žmonos nužudymu ar bendrininkavimu ją nužudant.
 
Policijos teigmu, 70 metų amžiaus Tomas Hagenas sulaikytas pakeliui į darbą.
 
Verslininko sutuoktinė Anne-Elisabeth Hagen dingo 2018 m. spalio 31 d. iš jųdviejų namų. Moteris jau 18 mėnesių laikoma dingusia, nepaisant didžiulės paieškos operacijos ir tarptautinių tyrimų.
 
Tariamą pagrobimo vakarą buvo rastas prastai parašytas raštelis, kuriame buvo grasinama ir reikalaujama išpirkos kriptovaliuta.
 
T. Hageno advokatas teigia, kad jo klientas tvirtina neturįs nieko bendro su žmonos dingimu.
 
Kaip pranešama, trečiadienį turi vykti posėdis dėl kardomojo kalinimo taikymo.
 
Policija konfiskavo verslininko automobilį ir turėjo apieškoti poros namus Liorenskoge, netoli Oslo.
 
„Nebuvo pagrobimo. Tai sąmoningai suplanuotos apgaulės dalis“ , – teigė tyrimui vadovaujantis Tommy’is Broske.
 
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris buvo pagrobta, tačiau birželį policija pareiškė, kad ji galėjo būti nužudyta, o jos dingimas – bandymas paslėpti įtariamą nužudymą.
 
T. Hagenas yra 164 turtingiausias žmogus Norvegijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 00:30

Norvegijoje koronaviruso epidemija kontroliuojama. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė šalies sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministras Bentas Høie.
 
„Mūsų nauji duomenys rodo, kad veikiausiai kiekvienas infekuotasis užkrečia koronavirusu mažiau kaip vieną žmogų. Tai reiškia, kad mes kontroliuojame epidemiją“, – teigė jis.
 
Kaip pažymi laikraštis „Verdens Gang“, pagal scenarijų, kurį kovo pabaigoje paskelbė šalies Visuomenės sveikatos institutas, tam, kad epidemijos plitimas būtų pristabdytas, vienas koronaviruso nešiotojas turi juo užkrėsti mažiau kaip du kitus žmones. Pasak B. Høie, iki griežtų ribojamųjų priemonių įvedimo šalyje kiekvienas infekuotasis perduodavo koronavirusą 2,5 žmogaus. „Jeigu tokia tendencija būtų išsilaikiusi, mūsų būtų laukęs toks pat scenarijus, kaip kitose Europos šalyse“, – sakė ministras.
 
Pirmadienio duomenimis, Norvegijoje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 117 – iki 5 758 žmonių. Nuo koronaviruso padarinių šalyje mirė 71 žmogus. Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Norvegijoje buvo užfiksuotas vasario pabaigoje.
 
Norvegijos vyriausybės sprendimu dėl koronaviruso plitimo į šalį neįleidžiami užsieniečiai, neturintys leidimo gyventi Norvegijoje, įvesta sienų kontrolė, o visiems grįžtantiems į šalį skiriamas dviejų savaičių karantinas. Uždaryti visi vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 18:22

Norvegijos karinės pajėgos dėl koronaviruso grėsmės atšaukė tarptautines karines pratybas, kuriose turėjo dalyvauti 15 000 kareivių, praneša dpa.
 
Karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad šalies šiaurėje planuotos pratybos „Šaltas atsakas“ („Cold Response“) neįvyks.
 
„Virusas dabar visuomenėje nekontroliuojamas ir susidūrėme su nauja situacija. Todėl nusprendėme užbaigti pratybas“, – sakė karinių pajėgų atstovas Rune Jakobsenas.
 
Pratybos turėjo prasidėti ketvirtadienį ir trukti iki kovo 18 d. Jose dalyvauti turėjo 6 000 karių iš Belgijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir JAV bei 9 000 norvegų karių.
 
Suomija iš pratybų pasitraukė savaitgalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 00:30

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiks su Norvegijos premjere Erna Solberg.
 
Susitikimo metu, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, ketinama aptarti Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo raidą ekonomikos, regioninio saugumo ir gynybos, energetinio saugumo bei kitose srityse. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis Europos ir tarptautinės darbotvarkės klausimais.
 
Po susitikimo Vyriausybės Spaudos centre vyks Lietuvos ir Norvegijos premjerų spaudos konferencija.
 
E. Solberg, kuri yra ir Norvegijos konservatorių partijos pirmininkė, Vilniuje dalyvaus Europos liaudies partijai (ELP) priklausančių Šiaurės ir Baltijos šalių centro dešiniosios krypties partijų vadovų susitikime. Jo pagrindinė tema – saugumo iššūkiai Šiaurės–Baltijos valstybėse.
 
Partijų lyderiai aptars regiono saugumui kylančias problemas, bendradarbiavimo stiprinimo klausimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 06:00

Šeštadienį netoli Oslo įsikūrusioje mečetėje įvykusios šaudynės laikomos bandymu įvykdyti teroro aktą, sekmadienį pranešė Norvegijos policija.
Manoma, kad įtariamasis šaulys yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir puoselėja antipatiją imigrantams.
 
Įvykio metu nesunkiai sužeistas vienas vyras.
 
Keliais skirtingais ginklais ginkluotas šaulys šeštadienio pavakarę mečetėje Oslo Baerum priemiestyje pradėjo šaudyti, bet buvo įveiktas mečetėje buvusio vyro, kuris dėl to patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Praėjus kelioms valandoms po atakos rastas su įtariamuoju susijusios jaunos moters kūnas. Palaikai aptikti name Baerum priemiestyje, kuriame tą pačią dieną ir įvyko šaudynės. Dėl įtartinų mirties aplinkybių policija pradėjo tyrimą dėl galimos žmogžudystės.
 
Policijos pareigūnai teigia bandę apklausti įtariamąjį šaulį, kuris apibūdinamas kaip norvegų kilmės jaunuolis, gyvenantis kaimynystėje. Tačiau šaulys nenorėjo policijai nieko aiškinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 05:00
 
 

Antradienį Norvegijos policija Oslo centre sulaikė 30 metų amžiaus Rusijos pilietį. Kaip pranešė televizijos kanalas NRK, jis įtariamas pasikėsinimu nužudyti.
 
Gautomis žiniomis, sulaikytasis antradienio rytą sostinės Griunerliokos rajone užpuolė filipinietį. Į tyrimą įsijungė Norvegijos specialiosios tarnybos, nes užpuolikas, turėjęs peilį, sulaikymo metu šaukė „Allahu akbar“.
 
Bet policijos atstovė Anne Allraek Solem pareiškė, jog teisėsaugos institucijos „nelaiko šio incidento teroro aktu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:02

Naujoji Norvegijos sveikatos ministrė Sylvi Listhaug siūlo leisti žmonėms valgyti, gerti ir rūkyti tiek, kiek jie nori, praneša agentūra BBC.

Ji neketina vaidinti „moralės policijos“, pareiškė politikė, kuri į sveikatos ministrė pareigas buvo paskirta tik gegužę. Ji nenorinti žmonėms ir nurodinėti, kaip gyventi. Ji nori suteikti žmonėms informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti sprendimus.

Žmonės, anot S. Listhaig, „gana gerai“ žino, kas yra sveika ir kas ne. „Žmonėms turi būti leidžiama rūkyti, gerti ir valgyti raudonos mėsos tiek, kiek jie nori“, – pabrėžė ministrė. Rūkaliai, pasak jos, dabar turi kone slapstytis, o jai tai atrodo kvaila. Pati 41-erių ministrė yra buvusi rūkorė.

Dešiniajai populistinei Pažangos partijai priklausanti politikė jau yra vadovavusi Teisingumo ir imigracijos ministerijai, tačiau 2018-ųjų kovą dėl prieštaringo įrašo feisbuke buvo priversta trauktis, kad nesužlugdytų Norvegijos vyriausybės. Turėdama omenyje Utiojos žudynes, ji tada rašė, kad Norvegijos socialdemokratams teroristų teisės yra svarbesnės nei šalies saugumas. Ji atsiprašė, tačiau vėliau kalbėjo apie „raganų medžioklę“ prieš jos asmenį.

Utiojos saloje 2011 m. liepos 22 d. Norvegijos pilietis A. Breivikas įvykdė prieš civilius gyventojus nukreiptą teroro aktą, per kurį nužudė 69 asmenis.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.09; 06:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Plačiai nuskambėjusios istorijos apie vis dažniau pasitaikančius nemotyvuoto vaikų paėmimo iš šeimų atvejus įaudrino žmones, sujudino visuomenę. Kalbama apie labai skaudžius įvykius, kai vaikai neretai išgalvotu pretekstu atplėšiami nuo tėvų, tačiau, iš kitos pusės,  guodžia bent tai, kad žmonės jau pradeda priešintis brutaliam institucijų užpuolimui, stoja ginti vienas kitą.  

Be jau detaliai aprašytų, spaudoje išviešintų pavyzdžių apie tarnybų savivaliavimą, iš lūpų lūpas keliauja tokie neįtikėtinai baisūs pasakojimai apie vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nekompetentingumą miestuose ir rajonuose, kad esame priversti griebtis už galvos. Tarkime, ne kiekvieną folklorinį pasakojimą būtų galima priimti už gryną pinigą, tačiau tai, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje prasidėjo kažkas panašaus į kolapsą, su pagreičiu riedant stačia nuokalne, jau mažai kam kelia abejonių. Savo ruožtu šiame straipsnelyje keliamas klausimas – ar tokia akis badanti nesėkmė vaikų teisių gynimo sferoje yra suaugusių žmonių kvailumo, peraugančio į institucinį kvailumą ir galop kretinizmą pasekmė, ar čia susiduriama su kažkokiais dar labiau giluminiais, ne visados iki galo įsisąmonintais neototalitarizmo atkūrimo mechanizmais?

Pradėsiu nuo to, jog garsusis Immanuelis Kantas žmogaus kvailumą pačia intensyviausia to žodžio reikšme apibrėžė vis dėlto ne kaip intelekto ar proto (tai I.Kanto filosofijoje yra atskiriami dalykai) nepriteklius, o būtent kaip sugebėjimo spręsti arba, dar kitaip tariant, sprendimo galios trūkumą, tokį štai deficitą. Jeigu I.Kantas būtų gyvas, neabejoju, šio teiginio pagrindimui paminėtų Lietuvoje ką tik prasidėjusios vaiko teisių apsaugos reformos faktą, o ypač priimto naujojo vaiko teisių įstatymo mechaniškai sukurptus poįstatyminius aktus ir nusirašytas instrukcijas.

Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar Grynojo proto kritikoje, o po to sprendimo galios aptarimui skirtame atskirame veikale, I. Kantas inventorizuodamas žmogaus mentalines galias, šalia intelekto ir proto išskyrė sprendimo galios sugebėjimą. Trumpai tariant, sprendimo galia čia apibrėžiama kaip žmogaus sugebėjimas taikyti intelekto nustatytas ar proto teikiamas taisykles atskiram konkrečiam atvejui arba, kitaip perfrazavus, kaip sugebėjimas atpažinti to atskiro atvejo subordinuotumą tai ar kitai taisyklei. Kritinės I. Kanto teorijos požiūriu sprendimo galia yra ypatingas žmogaus sugebėjimas (gabumas), kurio negalima išmokti, tačiau kurį iš dalies galima lavinti gyvenimiškos ir profesinės patirties pagrindu.

Kaip rašo kritinės filosofijos kūrėjas, sprendimo galia gali būti vadinama įgimtojo sumanumo specifiniu bruožu, kurio trūkumo negali atstoti jokia mokykla ir mokyklos kuriamas mokytumo tipas. Esą yra taip, jog mokykla net ir ribotam intelektui gali įkalti kiek tik nori taisyklių, tačiau žinojimas, mokytumas, net ir mokslingumas savaime neapsaugo nuo klaidingo tokių taisyklių taikymo ir nesėkmių. Dar daugiau, – I. Kantas šiuo klausimu kaip niekur kitur kalba labai kategoriškai, teigdamas, jog sprendimo galios stoka iš esmės yra tai, kas vadinama bukumu, be to, esą tai yra toks negalavimas, kurio neįmanoma išgydyti. Taktiškasis I. Kantas čia, jau neslėpdamas savo  susierzinimo, pažymi, jog buka ir ribota galva stropiai mokydamasi gali pasiekti gana daug, net mokslingumo, tačiau esą sprendimo galios trūkumas visados  nurodys tik  kvailumo triumfą.

Įdomu tai, kad tokia kvailumo apibrėžtis Grynojo proto kritikoje iš esmės sutampa su tautų pasakose prigijusiu kvailio įvaizdžiu. Žinoma, turime galvoje visai ne pasakų kuriamo „trečiojo brolio”, kuris apsukriųjų savo brolių yra vadinamas kvailiu, nors iš tiesų yra gyvenimo prasmę gelbstintis, išmintingas žmogus, pavyzdį, o kvailį tikrąja to žodžio prasme, t. y. iš esmės pasakų komišką personažą, dėl kurio iššaukiančio, sumaištį keliančio kvailumo nekyla jokių abejonių net atlaidžiajam pasakininkui. Kaip apsakomas toks sumaišties kaltininkas?

Jeigu atsiribosime nuo detalių, skirtingų atskirų tautų folklore, rasime tokią invariantišką išvadą: kvailus nesusipratimus sukelia nurodymų sumaišymas, o, dar tiksliau tariant, nesugebėjimas susieti atskiro atvejo su žinoma, kataloge esančia taisykle.

Vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Slaptai.lt nuotr.

Pasaka porina apie vaikinuką, keliaujantį iš taško „a” į  tašką „b”, tarkime, išsiųstą aplankyti tolėliau gyvenančių giminaičių ir pagal mamos pamokymus žinančio, jog, pavyzdžiui, pakeliui sutikus judančią laidotuvių procesiją, būtina nusilenkti, persižegnoti bei išsakyti savo apgailestavimus dėl atsitikusios nelaimės. Taigi, kaip matome, čia niekam netrūksta geros valios, įsipareigojimo geram tonui, noro bendrauti. Bėda tik ta, jog pagrindinis herojus pradeda sielvartauti ir viešai rodyti savo užuojautą sutikęs būtent vestuvių procesiją. Nesugebėjęs įžvelgti skirtumo ir tuo pagrindu pertvarkyti nurodymo, mūsų herojus gauna į kuprą ir pelno kvailio reputaciją.

Sakykite, ką norite, tačiau sunku bus užginčyti faktą, kad su panašia apvertimo situacija susidūrėme dabar, kai „Bernevernet“ sukaupta institucinė patirtis poįstatyminių aktų, instrukcijų, pavojų vaikui lygių nustatymo metodinių rekomendacijų pavidalu buvo perkelta į mūsų lietuvišką dirvą. Todėl kai šiandien, tarsi ir pripažindami vaiko teisių apsaugos skyrių darbo trūkumus, aukšti valdininkai sako, kad bus siekiama taisyti padėtį, institucijų darbuotojai bus dar intensyviau mokomi, man iš baimės šiaušiasi plaukai, bauginantis net pagalvoti – į kokius tolesnius klystkelius tokie bernevernetiniai mokymai mus gali nublokšti. Didžioji motina, apsaugok mus nuo tokių mokymų ir bernevernetinės pakraipos valdiškos išminties!

Jau keletas metų mūsų padangėje buvo intensyviai klykaujama, kad neva privalome, nieko nelaukę, pertvarkyti Lietuvos vaikų teisių apsaugos  sistemą pagal norvegišką pavyzdį, buvo per jėgą įrodinėjama, jog tik „Bernevernet“ skiepas, perkeltas į mūsų dirvą, padės išspręsti visas susikaupusias vaikystės teisių gynimo ir apsaugos problemas. Vertas dėmesio faktas, kad tokiu „Bernevernet“ pavyzdžio protegavimu visados labiausiai susirūpinusios yra visuomeniškai ultra-aktyvios merginos ir moterys, neturinčios savo vaikų, o taip pat konservatorius Mykolas Majauskas.

Kadangi nesu psichopatologas, nepulsiu įrodinėti, kad čia tarp visuomeninio užsiangažavimo ir asmeninio gyvenimo posūkių galima būtų įžvelgti kokį nors priežastinį ryšį, drauge ilgiau nelaukdamas, susikaupus kritinei masei faktų, surizikuosiu pats pasakyti tarsi ir žinomą daugumai žmonių dalyką, kad „Barnavernet“ yra nei daugiau, nei mažiau, o labai liūdnos šlovės nusikalstama organizacija. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nuo tėvų „Bernevernet“ atplėšiami vaikai yra labai skaudžiai traumuojami visam gyvenimui, būtent tokio likimo, t. y. praėję „Bernevernet“ procedūras vaikystėje žmonės renkasi nusikaltėlio, narkomano ar savižudžio kelią kelis ar net keliolika kartų dažniau nei užaugę gimdytojų šeimoje.

Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi tikriausiai problema nesusiveda tik į tai, kad mums bandoma primesti pavyzdį, netinkantį čia dėl mūsų specifikos, unikalumo, savitumo. Pats pavyzdys yra ydingas, atmestinas kaip nešvankumo užkratas. Klausiate – ar taip galima kalbėti iš principo apie labai modernios, gerovės valstybės žinomą visame pasaulyje institucinės veiklos pavyzdį, apie garsiąją Norvegijos „Bernevernet“? Iš tiesų, vertėtų, labai vertėtų išplėtoti diskusiją, be prietarų kalbant apie moderniosios valstybės pastangas naujomis priemonėmis kontroliuoti žmogų, prasiskverbiant į labiausiai asmeniškas žmogaus gyvenimo sferas, apie valdžios pastangas pakabinti žmogų „už konkolų“, apie dažnai įmantriai maskuojamus politikų bandymus vienaip ar kitaip užveržti visuomenės varžtelius.

Zygmuntas Baumanas  detaliai yra aprašęs mechanizmą – kaip ilgalaikės paskolos, tapimas amžinu bankų klientu vartotojiškoje visuomenėje ne tik įpareigoja žmogų didesnei socializacijai, bet ir ugdo jo nuolankumą, didesnį paklusnumą, imlumą manipuliacijoms, daro jį valdamobiliu. Kaip atrodo, yra pagrindas kalbėti ir apie tai, kad vaiko teisių gynimo valstybinių institucijų veikla yra intensyvinama dėl naujai organizuotos visuomenės  sisteminio poreikio šantažuoti žmogų per labiausiai artimą atstumą, sukuriant pačią klaikiausią baimės rūšį, t. y. siaubą dėl to, kad  net ir formaliu pagrindu gali būti atimti tavo vaikai, paverčiant tėvus kafkiškų procesų dalyviais. Savo ruožtu matome ir tai, kaip per keletą mėnesių subujojo  vaiko teisių apsaugos kuriama naujoji subkultūra, pagrįsta viršenybės hipostazavimu, seklios visažinystės tiražavimu, galop melu ir statistikos klastojimu, galimas daiktas, tarnybos personalui daugiau ar mažiau, bent jau pasąmoniniu lygiu nutuokiant, kad jie dalyvauja galios dalybose.

Labai simptomiška, kad tokios problemos, siejamos su vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla, iškilo dabar, kai valdžia siekia visur, kur tik įmanoma ir neįmanoma, užveržti varžtelius. Tačiau kažin ar tokius užmanymus mūsų padangėje gali palydėti didesnė sėkmė, kažin kažin… Taip būčiau linkęs suabejoti jau vien dėl to, kad vidutinis lietuvis yra didesnio refleksijos laipsnio žmogus nei, tarkime, norvegas.

Kas be ko, vaikų skriausti, juolab taikyti fizinio poveikio priemones jų auklėjime negalima, šiukštu!

2018.11.08; 17:38