Norvegijos vyriausybė kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos prieš parlamentą Osle.
 
Vyriausybės turima informacija rodo, kad su incidentu susijusi Rusija, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministrė Inė Eriksen Soreidė. „Tai rimtas incidentas prieš mūsų svarbiausią demokratinę instituciją“, – pridūrė ji.
 
Vėliau ministrė žurnalistams sakė, jog svarbu yra patraukti Rusiją atsakomybėn. Apie tyrimo rezultatus informuota Rusijos ambasada Osle.
 
Rugpjūčio 24-ąją buvo įsilaužta į kai kurių Norvegijos parlamento deputatų ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Apie tai praėjus savaitei paskelbė parlamento administracijos vadovė Mariannė Andreassen.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

A. B. Breivikas. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijoje 2011 metais 77 žmones nužudęs ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, trečiadienį pranešė jo advokatas.
 
A. B. Breivikas taip pat ketina pateikti naują ieškinį Norvegijos valstybei dėl sąlygų kalėjime, kur jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, sakė advokatas Oysteinas Storrvikas.
 
2011 metų liepą policijos pareigūno uniforma apsirengęs A. B. Breivikas Utiojos saloje vykusioje Darbo partijos jaunimo stovykloje nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o vėliau prie vieno vyriausybės pastato Osle surengė sprogdinimą, kurio metu žuvo dar aštuoni žmonės.
 
Jam 2012 metais buvo paskirta griežčiausia Norvegijoje laisvės apribojimo bausmė – 21 metai nelaisvės su galimybe bausmę pratęsti.
 
„Jo vardu pateikiau prašymą dėl lygtinio paleidimo, – dienraščiui „Verdens Gang“ sakė O Storrvikas. – Jis turi teisę į lygtinio paleidimo prašymo peržiūrą pasibaigus minimaliam laikotarpiui, kuris, jo atveju, trunka 10 metų. Tai teisė, kurią turi visi nuteistieji, ir jis ja nori pasinaudoti.“
 
Advokatas taip pat sakė, kad A. B. Breivikas planuoja pateikti ieškinį Norvegijos valstybei, siekiant pareikšti nepasitenkinimą „tokiu ilgu izoliacijos laikotarpiu“ kalėjime.
 
A. B. Breivikas anksčiau jau yra pateikęs ieškinį valstybei dėl kalėjimo sąlygų, kurios, jo teigimu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždraudžiančią „nežmogišką“ ir „žeminamą“ elgesį.
 
Skieno kalėjime A. B. Breivikas turi tris kameras, kurių kiekviena yra 10 kvadratinių metrų dydžio, o pro jų langus atsiveria lauko vaizdai. Jis gali sportuoti, žaisti vaizdo žaidimus ir žiūrėti televizorių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 06:37

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
 
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 15:00

Norvegijos policija antradienį areštavo vieną turtingiausių šalies verslininkų, kurio žmona dingo 2018 metais. Vyras sulaikytas, įtariant jį žmonos nužudymu ar bendrininkavimu ją nužudant.
 
Policijos teigmu, 70 metų amžiaus Tomas Hagenas sulaikytas pakeliui į darbą.
 
Verslininko sutuoktinė Anne-Elisabeth Hagen dingo 2018 m. spalio 31 d. iš jųdviejų namų. Moteris jau 18 mėnesių laikoma dingusia, nepaisant didžiulės paieškos operacijos ir tarptautinių tyrimų.
 
Tariamą pagrobimo vakarą buvo rastas prastai parašytas raštelis, kuriame buvo grasinama ir reikalaujama išpirkos kriptovaliuta.
 
T. Hageno advokatas teigia, kad jo klientas tvirtina neturįs nieko bendro su žmonos dingimu.
 
Kaip pranešama, trečiadienį turi vykti posėdis dėl kardomojo kalinimo taikymo.
 
Policija konfiskavo verslininko automobilį ir turėjo apieškoti poros namus Liorenskoge, netoli Oslo.
 
„Nebuvo pagrobimo. Tai sąmoningai suplanuotos apgaulės dalis“ , – teigė tyrimui vadovaujantis Tommy’is Broske.
 
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris buvo pagrobta, tačiau birželį policija pareiškė, kad ji galėjo būti nužudyta, o jos dingimas – bandymas paslėpti įtariamą nužudymą.
 
T. Hagenas yra 164 turtingiausias žmogus Norvegijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 00:30

Norvegijoje koronaviruso epidemija kontroliuojama. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė šalies sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministras Bentas Høie.
 
„Mūsų nauji duomenys rodo, kad veikiausiai kiekvienas infekuotasis užkrečia koronavirusu mažiau kaip vieną žmogų. Tai reiškia, kad mes kontroliuojame epidemiją“, – teigė jis.
 
Kaip pažymi laikraštis „Verdens Gang“, pagal scenarijų, kurį kovo pabaigoje paskelbė šalies Visuomenės sveikatos institutas, tam, kad epidemijos plitimas būtų pristabdytas, vienas koronaviruso nešiotojas turi juo užkrėsti mažiau kaip du kitus žmones. Pasak B. Høie, iki griežtų ribojamųjų priemonių įvedimo šalyje kiekvienas infekuotasis perduodavo koronavirusą 2,5 žmogaus. „Jeigu tokia tendencija būtų išsilaikiusi, mūsų būtų laukęs toks pat scenarijus, kaip kitose Europos šalyse“, – sakė ministras.
 
Pirmadienio duomenimis, Norvegijoje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 117 – iki 5 758 žmonių. Nuo koronaviruso padarinių šalyje mirė 71 žmogus. Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Norvegijoje buvo užfiksuotas vasario pabaigoje.
 
Norvegijos vyriausybės sprendimu dėl koronaviruso plitimo į šalį neįleidžiami užsieniečiai, neturintys leidimo gyventi Norvegijoje, įvesta sienų kontrolė, o visiems grįžtantiems į šalį skiriamas dviejų savaičių karantinas. Uždaryti visi vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 18:22

Norvegijos karinės pajėgos dėl koronaviruso grėsmės atšaukė tarptautines karines pratybas, kuriose turėjo dalyvauti 15 000 kareivių, praneša dpa.
 
Karinė vadovybė trečiadienį paskelbė, kad šalies šiaurėje planuotos pratybos „Šaltas atsakas“ („Cold Response“) neįvyks.
 
„Virusas dabar visuomenėje nekontroliuojamas ir susidūrėme su nauja situacija. Todėl nusprendėme užbaigti pratybas“, – sakė karinių pajėgų atstovas Rune Jakobsenas.
 
Pratybos turėjo prasidėti ketvirtadienį ir trukti iki kovo 18 d. Jose dalyvauti turėjo 6 000 karių iš Belgijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir JAV bei 9 000 norvegų karių.
 
Suomija iš pratybų pasitraukė savaitgalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 00:30

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiks su Norvegijos premjere Erna Solberg.
 
Susitikimo metu, kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, ketinama aptarti Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo raidą ekonomikos, regioninio saugumo ir gynybos, energetinio saugumo bei kitose srityse. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis Europos ir tarptautinės darbotvarkės klausimais.
 
Po susitikimo Vyriausybės Spaudos centre vyks Lietuvos ir Norvegijos premjerų spaudos konferencija.
 
E. Solberg, kuri yra ir Norvegijos konservatorių partijos pirmininkė, Vilniuje dalyvaus Europos liaudies partijai (ELP) priklausančių Šiaurės ir Baltijos šalių centro dešiniosios krypties partijų vadovų susitikime. Jo pagrindinė tema – saugumo iššūkiai Šiaurės–Baltijos valstybėse.
 
Partijų lyderiai aptars regiono saugumui kylančias problemas, bendradarbiavimo stiprinimo klausimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 06:00

Šeštadienį netoli Oslo įsikūrusioje mečetėje įvykusios šaudynės laikomos bandymu įvykdyti teroro aktą, sekmadienį pranešė Norvegijos policija.
Manoma, kad įtariamasis šaulys yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir puoselėja antipatiją imigrantams.
 
Įvykio metu nesunkiai sužeistas vienas vyras.
 
Keliais skirtingais ginklais ginkluotas šaulys šeštadienio pavakarę mečetėje Oslo Baerum priemiestyje pradėjo šaudyti, bet buvo įveiktas mečetėje buvusio vyro, kuris dėl to patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Praėjus kelioms valandoms po atakos rastas su įtariamuoju susijusios jaunos moters kūnas. Palaikai aptikti name Baerum priemiestyje, kuriame tą pačią dieną ir įvyko šaudynės. Dėl įtartinų mirties aplinkybių policija pradėjo tyrimą dėl galimos žmogžudystės.
 
Policijos pareigūnai teigia bandę apklausti įtariamąjį šaulį, kuris apibūdinamas kaip norvegų kilmės jaunuolis, gyvenantis kaimynystėje. Tačiau šaulys nenorėjo policijai nieko aiškinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.12; 05:00
 
 

Antradienį Norvegijos policija Oslo centre sulaikė 30 metų amžiaus Rusijos pilietį. Kaip pranešė televizijos kanalas NRK, jis įtariamas pasikėsinimu nužudyti.
 
Gautomis žiniomis, sulaikytasis antradienio rytą sostinės Griunerliokos rajone užpuolė filipinietį. Į tyrimą įsijungė Norvegijos specialiosios tarnybos, nes užpuolikas, turėjęs peilį, sulaikymo metu šaukė „Allahu akbar“.
 
Bet policijos atstovė Anne Allraek Solem pareiškė, jog teisėsaugos institucijos „nelaiko šio incidento teroro aktu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:02

Naujoji Norvegijos sveikatos ministrė Sylvi Listhaug siūlo leisti žmonėms valgyti, gerti ir rūkyti tiek, kiek jie nori, praneša agentūra BBC.

Ji neketina vaidinti „moralės policijos“, pareiškė politikė, kuri į sveikatos ministrė pareigas buvo paskirta tik gegužę. Ji nenorinti žmonėms ir nurodinėti, kaip gyventi. Ji nori suteikti žmonėms informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti sprendimus.

Žmonės, anot S. Listhaig, „gana gerai“ žino, kas yra sveika ir kas ne. „Žmonėms turi būti leidžiama rūkyti, gerti ir valgyti raudonos mėsos tiek, kiek jie nori“, – pabrėžė ministrė. Rūkaliai, pasak jos, dabar turi kone slapstytis, o jai tai atrodo kvaila. Pati 41-erių ministrė yra buvusi rūkorė.

Dešiniajai populistinei Pažangos partijai priklausanti politikė jau yra vadovavusi Teisingumo ir imigracijos ministerijai, tačiau 2018-ųjų kovą dėl prieštaringo įrašo feisbuke buvo priversta trauktis, kad nesužlugdytų Norvegijos vyriausybės. Turėdama omenyje Utiojos žudynes, ji tada rašė, kad Norvegijos socialdemokratams teroristų teisės yra svarbesnės nei šalies saugumas. Ji atsiprašė, tačiau vėliau kalbėjo apie „raganų medžioklę“ prieš jos asmenį.

Utiojos saloje 2011 m. liepos 22 d. Norvegijos pilietis A. Breivikas įvykdė prieš civilius gyventojus nukreiptą teroro aktą, per kurį nužudė 69 asmenis.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.09; 06:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Plačiai nuskambėjusios istorijos apie vis dažniau pasitaikančius nemotyvuoto vaikų paėmimo iš šeimų atvejus įaudrino žmones, sujudino visuomenę. Kalbama apie labai skaudžius įvykius, kai vaikai neretai išgalvotu pretekstu atplėšiami nuo tėvų, tačiau, iš kitos pusės,  guodžia bent tai, kad žmonės jau pradeda priešintis brutaliam institucijų užpuolimui, stoja ginti vienas kitą.  

Be jau detaliai aprašytų, spaudoje išviešintų pavyzdžių apie tarnybų savivaliavimą, iš lūpų lūpas keliauja tokie neįtikėtinai baisūs pasakojimai apie vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos nekompetentingumą miestuose ir rajonuose, kad esame priversti griebtis už galvos. Tarkime, ne kiekvieną folklorinį pasakojimą būtų galima priimti už gryną pinigą, tačiau tai, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje prasidėjo kažkas panašaus į kolapsą, su pagreičiu riedant stačia nuokalne, jau mažai kam kelia abejonių. Savo ruožtu šiame straipsnelyje keliamas klausimas – ar tokia akis badanti nesėkmė vaikų teisių gynimo sferoje yra suaugusių žmonių kvailumo, peraugančio į institucinį kvailumą ir galop kretinizmą pasekmė, ar čia susiduriama su kažkokiais dar labiau giluminiais, ne visados iki galo įsisąmonintais neototalitarizmo atkūrimo mechanizmais?

Pradėsiu nuo to, jog garsusis Immanuelis Kantas žmogaus kvailumą pačia intensyviausia to žodžio reikšme apibrėžė vis dėlto ne kaip intelekto ar proto (tai I.Kanto filosofijoje yra atskiriami dalykai) nepriteklius, o būtent kaip sugebėjimo spręsti arba, dar kitaip tariant, sprendimo galios trūkumą, tokį štai deficitą. Jeigu I.Kantas būtų gyvas, neabejoju, šio teiginio pagrindimui paminėtų Lietuvoje ką tik prasidėjusios vaiko teisių apsaugos reformos faktą, o ypač priimto naujojo vaiko teisių įstatymo mechaniškai sukurptus poįstatyminius aktus ir nusirašytas instrukcijas.

Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar Grynojo proto kritikoje, o po to sprendimo galios aptarimui skirtame atskirame veikale, I. Kantas inventorizuodamas žmogaus mentalines galias, šalia intelekto ir proto išskyrė sprendimo galios sugebėjimą. Trumpai tariant, sprendimo galia čia apibrėžiama kaip žmogaus sugebėjimas taikyti intelekto nustatytas ar proto teikiamas taisykles atskiram konkrečiam atvejui arba, kitaip perfrazavus, kaip sugebėjimas atpažinti to atskiro atvejo subordinuotumą tai ar kitai taisyklei. Kritinės I. Kanto teorijos požiūriu sprendimo galia yra ypatingas žmogaus sugebėjimas (gabumas), kurio negalima išmokti, tačiau kurį iš dalies galima lavinti gyvenimiškos ir profesinės patirties pagrindu.

Kaip rašo kritinės filosofijos kūrėjas, sprendimo galia gali būti vadinama įgimtojo sumanumo specifiniu bruožu, kurio trūkumo negali atstoti jokia mokykla ir mokyklos kuriamas mokytumo tipas. Esą yra taip, jog mokykla net ir ribotam intelektui gali įkalti kiek tik nori taisyklių, tačiau žinojimas, mokytumas, net ir mokslingumas savaime neapsaugo nuo klaidingo tokių taisyklių taikymo ir nesėkmių. Dar daugiau, – I. Kantas šiuo klausimu kaip niekur kitur kalba labai kategoriškai, teigdamas, jog sprendimo galios stoka iš esmės yra tai, kas vadinama bukumu, be to, esą tai yra toks negalavimas, kurio neįmanoma išgydyti. Taktiškasis I. Kantas čia, jau neslėpdamas savo  susierzinimo, pažymi, jog buka ir ribota galva stropiai mokydamasi gali pasiekti gana daug, net mokslingumo, tačiau esą sprendimo galios trūkumas visados  nurodys tik  kvailumo triumfą.

Įdomu tai, kad tokia kvailumo apibrėžtis Grynojo proto kritikoje iš esmės sutampa su tautų pasakose prigijusiu kvailio įvaizdžiu. Žinoma, turime galvoje visai ne pasakų kuriamo „trečiojo brolio”, kuris apsukriųjų savo brolių yra vadinamas kvailiu, nors iš tiesų yra gyvenimo prasmę gelbstintis, išmintingas žmogus, pavyzdį, o kvailį tikrąja to žodžio prasme, t. y. iš esmės pasakų komišką personažą, dėl kurio iššaukiančio, sumaištį keliančio kvailumo nekyla jokių abejonių net atlaidžiajam pasakininkui. Kaip apsakomas toks sumaišties kaltininkas?

Jeigu atsiribosime nuo detalių, skirtingų atskirų tautų folklore, rasime tokią invariantišką išvadą: kvailus nesusipratimus sukelia nurodymų sumaišymas, o, dar tiksliau tariant, nesugebėjimas susieti atskiro atvejo su žinoma, kataloge esančia taisykle.

Vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Slaptai.lt nuotr.

Pasaka porina apie vaikinuką, keliaujantį iš taško „a” į  tašką „b”, tarkime, išsiųstą aplankyti tolėliau gyvenančių giminaičių ir pagal mamos pamokymus žinančio, jog, pavyzdžiui, pakeliui sutikus judančią laidotuvių procesiją, būtina nusilenkti, persižegnoti bei išsakyti savo apgailestavimus dėl atsitikusios nelaimės. Taigi, kaip matome, čia niekam netrūksta geros valios, įsipareigojimo geram tonui, noro bendrauti. Bėda tik ta, jog pagrindinis herojus pradeda sielvartauti ir viešai rodyti savo užuojautą sutikęs būtent vestuvių procesiją. Nesugebėjęs įžvelgti skirtumo ir tuo pagrindu pertvarkyti nurodymo, mūsų herojus gauna į kuprą ir pelno kvailio reputaciją.

Sakykite, ką norite, tačiau sunku bus užginčyti faktą, kad su panašia apvertimo situacija susidūrėme dabar, kai „Bernevernet“ sukaupta institucinė patirtis poįstatyminių aktų, instrukcijų, pavojų vaikui lygių nustatymo metodinių rekomendacijų pavidalu buvo perkelta į mūsų lietuvišką dirvą. Todėl kai šiandien, tarsi ir pripažindami vaiko teisių apsaugos skyrių darbo trūkumus, aukšti valdininkai sako, kad bus siekiama taisyti padėtį, institucijų darbuotojai bus dar intensyviau mokomi, man iš baimės šiaušiasi plaukai, bauginantis net pagalvoti – į kokius tolesnius klystkelius tokie bernevernetiniai mokymai mus gali nublokšti. Didžioji motina, apsaugok mus nuo tokių mokymų ir bernevernetinės pakraipos valdiškos išminties!

Jau keletas metų mūsų padangėje buvo intensyviai klykaujama, kad neva privalome, nieko nelaukę, pertvarkyti Lietuvos vaikų teisių apsaugos  sistemą pagal norvegišką pavyzdį, buvo per jėgą įrodinėjama, jog tik „Bernevernet“ skiepas, perkeltas į mūsų dirvą, padės išspręsti visas susikaupusias vaikystės teisių gynimo ir apsaugos problemas. Vertas dėmesio faktas, kad tokiu „Bernevernet“ pavyzdžio protegavimu visados labiausiai susirūpinusios yra visuomeniškai ultra-aktyvios merginos ir moterys, neturinčios savo vaikų, o taip pat konservatorius Mykolas Majauskas.

Kadangi nesu psichopatologas, nepulsiu įrodinėti, kad čia tarp visuomeninio užsiangažavimo ir asmeninio gyvenimo posūkių galima būtų įžvelgti kokį nors priežastinį ryšį, drauge ilgiau nelaukdamas, susikaupus kritinei masei faktų, surizikuosiu pats pasakyti tarsi ir žinomą daugumai žmonių dalyką, kad „Barnavernet“ yra nei daugiau, nei mažiau, o labai liūdnos šlovės nusikalstama organizacija. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nuo tėvų „Bernevernet“ atplėšiami vaikai yra labai skaudžiai traumuojami visam gyvenimui, būtent tokio likimo, t. y. praėję „Bernevernet“ procedūras vaikystėje žmonės renkasi nusikaltėlio, narkomano ar savižudžio kelią kelis ar net keliolika kartų dažniau nei užaugę gimdytojų šeimoje.

Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi tikriausiai problema nesusiveda tik į tai, kad mums bandoma primesti pavyzdį, netinkantį čia dėl mūsų specifikos, unikalumo, savitumo. Pats pavyzdys yra ydingas, atmestinas kaip nešvankumo užkratas. Klausiate – ar taip galima kalbėti iš principo apie labai modernios, gerovės valstybės žinomą visame pasaulyje institucinės veiklos pavyzdį, apie garsiąją Norvegijos „Bernevernet“? Iš tiesų, vertėtų, labai vertėtų išplėtoti diskusiją, be prietarų kalbant apie moderniosios valstybės pastangas naujomis priemonėmis kontroliuoti žmogų, prasiskverbiant į labiausiai asmeniškas žmogaus gyvenimo sferas, apie valdžios pastangas pakabinti žmogų „už konkolų“, apie dažnai įmantriai maskuojamus politikų bandymus vienaip ar kitaip užveržti visuomenės varžtelius.

Zygmuntas Baumanas  detaliai yra aprašęs mechanizmą – kaip ilgalaikės paskolos, tapimas amžinu bankų klientu vartotojiškoje visuomenėje ne tik įpareigoja žmogų didesnei socializacijai, bet ir ugdo jo nuolankumą, didesnį paklusnumą, imlumą manipuliacijoms, daro jį valdamobiliu. Kaip atrodo, yra pagrindas kalbėti ir apie tai, kad vaiko teisių gynimo valstybinių institucijų veikla yra intensyvinama dėl naujai organizuotos visuomenės  sisteminio poreikio šantažuoti žmogų per labiausiai artimą atstumą, sukuriant pačią klaikiausią baimės rūšį, t. y. siaubą dėl to, kad  net ir formaliu pagrindu gali būti atimti tavo vaikai, paverčiant tėvus kafkiškų procesų dalyviais. Savo ruožtu matome ir tai, kaip per keletą mėnesių subujojo  vaiko teisių apsaugos kuriama naujoji subkultūra, pagrįsta viršenybės hipostazavimu, seklios visažinystės tiražavimu, galop melu ir statistikos klastojimu, galimas daiktas, tarnybos personalui daugiau ar mažiau, bent jau pasąmoniniu lygiu nutuokiant, kad jie dalyvauja galios dalybose.

Labai simptomiška, kad tokios problemos, siejamos su vaiko teisių apsaugos tarnybų veikla, iškilo dabar, kai valdžia siekia visur, kur tik įmanoma ir neįmanoma, užveržti varžtelius. Tačiau kažin ar tokius užmanymus mūsų padangėje gali palydėti didesnė sėkmė, kažin kažin… Taip būčiau linkęs suabejoti jau vien dėl to, kad vidutinis lietuvis yra didesnio refleksijos laipsnio žmogus nei, tarkime, norvegas.

Kas be ko, vaikų skriausti, juolab taikyti fizinio poveikio priemones jų auklėjime negalima, šiukštu!

2018.11.08; 17:38

Rusija ketina šią savaitę netoli Norvegijos krantų, toje srityje, kur NATO šiuo metu vykdo didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos karines pratybas, atlikti raketų bandymus, sakė NATO vadovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas reporteriams sakė, kad „praėjusią savaitę mums buvo pranešta apie planuojamus Rusijos raketų bandymus“. Jis pridūrė besiviliantis, kad Rusija elgsis profesionaliai. 

„Mes, žinoma, atidžiai stebėsime, ką daro Rusija, tačiau jie veikia tarptautiniuose vandenyse ir pranešė mums įprastu būdu“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Norvegijos nacionalinio oro uostų operatoriaus „Avinor“ teigimu, Rusija atsiuntė NOTAM perspėjimus dėl raketų bandymų Norvegijos jūroje lapkričio 1-3 dienomis.

Nurodoma, kad Rusijos bandymų zona apims dalį teritorijos, kur spalio 25-lapkričio 7 dienomis vykdomos NATO karinės pratybos „Trident Juncture 18“, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių, 65 laivai, 250 lėktuvų iš 31 šalies. 

NATO pratybos, vykstančios už kelių šimtų kilometrų nuo Norvegijos sienos su Rusija tolimoje šiaurėje, skirtos pasirengti apginti bet kurią Aljanso narę atakos atveju. 

„Raketų bandymai nepakeis mūsų pratybų plano“, – sakė J. Stoltenbergas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30

Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis viešai kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami paaiškinti, kodėl jis nusprendė nedalyvauti labai svarbiame Lietuvai formate – Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų susitikime Osle.

„Šiandien Norvegijoje vykstančiame Šiaurės, Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės premjerų susitikime Lietuva yra atstovaujama tik užsienio reikalų ministro lygiu. Tai iš principo yra labai blogas žingsnis diplomatijoje, reiškiantis nepakankamą atstovavimą bei prarastas galimybes tiesiogiai spręsti regionui ir mūsų valstybei svarbius klausimus kartu su kitais premjerais. Todėl kreipiamės į ministrą pirmininką prašydami paaiškinti, kas sutrukdė dalyvauti šiame susitikime bei ginti Lietuvos interesus tinkamu politiniu lygiu? Tokie susitikimai paprastai planuojami prieš daugelį mėnesių, todėl tiek premjerui, tiek jo sekretoriatui turėjo būti puikiai žinoma apie šį svarbų renginį gerokai iš anksto ir planai turėjo būti pakoreguoti atitinkamai“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Pasak parlamentarų, pastarojo meto ministro pirmininko politiniai pasirinkimai dėl darbotvarkės jau pradeda kelti vis didesnį nerimą.

„Kai ministras pirmininkas vietoje Seimo specialiai sušaukto posėdžio jo veiklai aptarti pasirenka įmonių atidarymo šventes, tai parodo jo niekinamą požiūrį į Lietuvos parlamentą bei opoziciją. Tačiau kai jis neranda laiko ir galimybių susitikti su viso regiono ministrais pirmininkais, tai jau pradeda kenkti Lietuvos nacionaliniams užsienio ir saugumo interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Ketvirtadienį prasidėjo pratybų „Trident Juncture 2018“ (liet. Trišakė jungtis) aktyvioji fazė, kurios metu NATO ir šalių partnerių kariuomenės manevruos Norvegijoje ir aplinkinėse Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūrų teritorijose, Islandijoje, taip pat Suomijos ir Švedijos oro erdvėje. Pratybose bus ginama užpulta NATO valstybė ir veikiama pagal kolektyvinės gynybos scenarijų.

Pagal pranešimą, didžiausiose NATO pratybose per pastaruosius metus dalyvauja oro, sausumos, jūrų, specialiųjų operacijų ir desantinės pajėgos iš 31 šalies. Pratybose „Trišakė jungtis 2018“ NATO demonstruoja gebėjimą permesti didelius karinius pajėgumus savo atsakomybės ribose, kurie reikalingi užtikrinti Aljanso narių saugumą. Šių pratybų jūrų akvatorijose veikia 65 karo laivai, oro erdvėje – daugiau nei 250 karo lėktuvų, sausumoje išsiskleis daugiau kaip 10 000 karinių transporto priemonių ir visose erdvėse veiks per 50 000 karių.

Lietuvos kariuomenė, siekdama efektyviai ir vieningai veikti su kitų NATO šalių kariuomenėmis, šioms pratyboms skyrė 90 karių iš Lietuvos kariuomenės Sausumos, Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Karo policijos ir LDK Gedimino štabo bataliono. Mūsų kariai pratybose veiks kaip štabo karininkai, kariai valdantys atakas iš oro, kuro papildymo ir elektros tiekimo įrenginių specialistai bei karinių pajėgų valdymą ir ryšį užtikrinantys specialistai. Jie veiks Vidurio ir Šiaurės Europos dalyje – Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

Pagrindinės „Trident Juncture 2018“ pratybų teritorijos bus centrinė ir rytinė Norvegijos dalys bei jas supančios Šiaurės Atlanto vandenyno bei Baltijos jūros akvatorijos. Taip pat į pratybų zonas yra įtrauktos Islandija ir Švedijos bei Suomijos oro erdvės. Vienas iš įdomiausių veiksmų bus sausumos, oro pajėgų ir desantinės operacijos, suplanuotos centrinėje Norvegijos dalyje, kur bus repetuojamas kolektyvinės gynybos scenarijus, kai NATO padės Norvegijai atstatyti teritorinį vientisumą ir išstums menamą priešininką. 

Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ir toliau stiprina savo parengtį ir mobilumą, todėl šiose pratybose bus tikrinami NATO gebėjimai planuoti ir vykdyti pagrindines kolektyvinės gynybos operacijas – nuo gebėjimo dislokuoti ir gauti pastiprinimą iki pajėgų mokymo taktiniu lygmeniu ir vadovavimo didelėms pajėgoms. Tokios pratybos leidžia Aljansui geriau pasirengti ir, jei reikės, duoti atkirtį bet kokiam agresoriui.

Šios pratybos yra gynybinės, iš anksto planuotos. Dar 2013 metais NATO pranešė, kad pratybos „Trišakė jungtis 2018“ bus matomos pratybos, kurios vyks šiaurinėje sąjungininkėje Norvegijoje. Prieš trejus metus pratybose „Trišakė jungtis 2015“, kurios vyko Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, dalyvavo apie 36 000 karių iš 30 šalių, taip pat 2002 metais NATO organizavo pratybas „Tvirtas ryžtas“ Norvegijoje ir Lenkijoje. Šiose pratybose tuomet dalyvavo 40 000 dalyvių iš 29 šalių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-26

NATO ruošiasi didžiausioms nuo Šaltojo karo pabaigos karinėms pratyboms, kuriose treniruosis reaguoti į ataką prieš Aljansą. 

Norvegijoje vyksiančios pratybos suvokiamos kaip NATO pajėgumų išbandymas. Jose dalyvaus apie 50 tūkst. karių, 150 lėktuvų, 60 laivų, 10 tūkst. tankų ir JAV lėktuvnešis „Harry S Truman“. 

Į Norvegiją atvyks kariai iš visų 29 NATO sąjungininkių ir šalių partnerių – Švedijos ir Suomijos. 

NATO pažymėjo, kad pratybos „Trident Juncture“ nėra nukreiptos prieš jokią šalį ir bus vykdomos pagal išgalvotus scenarijus. 

„Gyvename daug pavojingesniame ir mažiau nuspėjamame pasaulyje, susidurdami su naujomis grėsmėmis ir naujais iššūkiais“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 

Tuo tarpu rytinės NATO sąjungininkės, pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys, jaučia itin didelę Rusijos grėsmę. 

Pratybos truks nuo spalio 31 d. iki lapkričio 7 d.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-19

Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) apskundė teismo sprendimą paleisti šnipinėjimu įtariamą Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotoją Michailą Bočkariovą. Kaip pranešė ketvirtadienį Norvegijos telegramų biuras (NTB), kol kas jis tebėra suimtas. 

Anksčiau Oslo Apygardos teismas nusprendė paleisti Rusijos pilietį. Dabar, kaip patikslina NTB, jis liks suimtas iki apeliacijos svarstymo, kuris įvyks pirmadienį. 

Kaip sakė laikraščiui „Verdens Gang“ ruso advokatė Hegė Aakrė, jos ginamasis tikisi, kad Apeliacinis teismas paliks galioti Apygardos teismo sprendimą. Anot jos, „jokių techninių įrodymų, patvirtinančių M. Bočkariovui pateiktus įtarimus, negauta“.

Rusijos pilietis laikomas suimtas nuo rugsėjo 22 d. Trečiadienį M. Bočkariovas vėl davė parodymus PST. Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu. 

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

xxx

Rusijos URM rugsėjo 24 d. pareiškė protestą ir pareikalavo tučtuojau paleisti M. Bočkariovą.

Anksčiau Norvegijoje sulaikytas Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotojas M. Bočkariovas paleistas į laisvę. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadienį pranešė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu. 

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Norvegijos ginkluotosios pajėgos

Apeliacinis teismas Osle atmetė sulaikyto įtarus šnipinėjimu Rusijos piliečio Michailo Bočkariovo apeliaciją. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos telegramų biuras NTB, remdamasis teismo nutarimu.

„Bendras įrodymų bazės vertinimas leidžia daryti išvadą, jog persvarą turi versija, kad suimtasis Stortingo (Norvegijos parlamento) pastate rinko duomenis iš tinklų ir/arba kitų belaidžių signalų ir tuo būdu pažeidė baudžiamąjį kodeksą“, – skelbia teismo sprendimas.

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. patvirtino, kad rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste buvo sulaikytas RF pilietis. Pasak jos atstovų, M. Bočkariovas sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

Pirmadienį Fedracijos Tarybos pirmininko pavaduotojas I. Umachanovas patvirtino, kad Osle sulaikytas M. Bočkariovas yra Federacijos Tarybos aparato darbuotojas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 07:08

Buvęs  norvegų pasienio policijos inspektorius, kurį Rusija suėmė apkaltinusi šnipinėjus, veikiausiai buvo neetatinis Norvegijos žvalgybos kurjeris. Apie tai rašo „The Washington Post“ redakcija, kurios žuralistui pavyko prakalbinti suimtojo Frudės Bergo advokatą.

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio 62-iejų metų Frudė Bergas įkalintas Maskvoje. Jo areštas sukėlė sąmyšį mieste, kuriame iki arešto gyveno. Juk jis niekam nekrito į akis. Jis turėjo žmoną, du vaikus ir penketą anūkų. Miestelyje nebent garsėjo kaip tamprių, draugiškų Norvegijos ir Rusijos santykių puoselėtojas. Kai kurie miestelio gyventojai mano, kad Bergas galėjo įkliūti tik todėl, kad nežinojo bendaująs su norvegų šnipais arba tiesiog tapo politinių intrigų auka Rusijai dirbtinai siekiant sukelti skandalą, įveliant į nemalonią situaciją JAV sąjungininkus.

Beje, sulaikytojo advokatas Briunjiulfas Risnesas štai taip tvirtino leidiniui „The Washington Post“: „Mes įsitikinę, kad tai – tikra norvegų šnipų itorija. Rusai juos sučiupo su įkalčiais“.

Advokato žodžiais remiantis, Bergo pažįstamas, susijęs su Norvegijos karine žvalgyba, sykį jį pristatė žmogui Osle, ir tas paprašė, kad Bergas keliaudamas į Rusiją kartu su savimi paimtų ir kažin kokius vokus. Bergas dažnai važiuodavo į Rusiją ir padėdavo ten rengti įvairius festivalius – meno ar slidinėjimo. Todėl tai neturėjo sukelti didelių įtarimų.

Kas buvo tuose vokuose? Pinigai. Svarbu tai, kad Bergas tikriausiai žinojo, kad kiekviename voke – trys tūkstančiai eurų grynaisiais. Kam buvo skirti pinigai, – nežinoma. Pasak advokato, jo ginamasis tokį veiksmą atliko keletą kartų.

Suimtasis ilgainiui tikriausiai pradėjo įtarti, jog paslaugas atlieka būtent žvalgybai. Ėmė nerimauti. Bet jį tęsti šią veiklą pastūmėjo tokie įtikinėjimai: „Nejaugi nenori būti geras norvegas?“ Tiesa, suimtąjam nė sykio nebuvo pasakyta, esą ši veikla – pavojinga. Paskutinį sykį vykdamas į Maskvą norvegas pagalvojo, kad dabar – tai jau tikrai paskutinį kartą.

Taip ir nutiko – tikrai paskutinį kartą.

Parengta pagal The Washington Post publikaciją (autorius – Antonas Trojanovskij).

2018.04.26; 10:21

Masines žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik), kuris neseniai oficialiai pakeitė vardą į Fjotolfo Hanseno (Fjotolf Hansen), savo kalinimo sąlygas apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ketvirtadienį pranešė jam atstovaujantis teisininkas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. 

breivikas
Andersas Breivikas
breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti šio 2011-ųjų liepą Norvegijoje dvigubą teroro aktą surengusio ir 77 žmones pražudžiusio ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto skundą.

Vienas jam atstovaujančių teisininkų Eisteinas Sturvikas (Oeystein Storrvik) tuomet žadėjo, kad jo klientas pateiks apeliacinį skundą Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Šio skundo pagrindas – pernelyg didelė izoliacija ir tai, kad ji tęsiasi ilgą laiką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė E. Sturvikas.

A.Breivikas siekia, kad būtų panaikinta kovą Norvegijos apeliacinio teismo priimta nutartis, išaiškinusi, kad beveik visiška jo izoliacija kameroje, kurią sudaro trys atskiri kambariai, jo žmogaus teisių nepažeidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:11