Turkija dėl Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo Stambule 2018-ųjų spalį pareiškė kaltinimus 20-iai įtariamųjų.
Prokurorų teigimu, buvęs Saudo Arabijos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Ahmadas Asiris ir buvęs Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano patarėjas Saudas al-Qahtanis kaltinami paskatinus įvykdyti žmogžudystę, o 18 kitų asmenų kaltinami įvykdžius „tyčinę ir siaubingą žmogžudystę“ Saudo Arabijos konsulate Stambule.
Vakarų šalių žvalgybos agentūros mano, kad įsakymą nužudyti J. Khashoggį davė kronprincas M. bin Salmanas, bet jis tokius pareiškimus neigia.
Stambulo generalinė prokuratūra teigia paruošusi kaltinimus, remdamasi įvairiais įrodymais: daugiau kaip 50 liudininkų, įskaitant J. Khashoggio sužadėtinę turkę Haticę Cengiz, parodymais, telefonų duomenimis ir filmuota medžiaga.
Prokuratūros pareiškime nurodoma, kad ieškoma visų 20 įtariamųjų, siekiant juos suimti, o tyrimas tęsiamas toliau. Tolesnio tyrimo metu siekiama nustatyti kitus galimus įtariamuosius, kurie galėjo vykdyti žmogžudystę, duoti nurodymus ar bandyti dangstyti nusikaltimą.
Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggis atvirai kritikavo princą M. bin Salmaną. Jis nužudytas 2018 metų spalį, kai atvyko į savo šalies konsulatą Stambule, bet iš jo taip ir nebeišėjo. Vyro palaikai nebuvo surasti iki šiol.
Saudo Arabijos pareigūnai ne kartą neigė pranešimus, teigiančius, kad M. bin Salmanas yra kaip nors susijęs su nužudymu. Tačiau Turkijos ir Jungtinių Tautų (JT) ekspertai reikalauja tolesnio tyrimo, siekiant nustatyti, ar M. bin Salmanas buvo vienas iš žmogžudystės sumanytojų.
Pernai gruodį Saudo Arabijos teismas nuteisė penkis asmenis mirties bausme už dalyvavimą nužudant J. Khashoggį, tačiau A. Asiris ir S. al-Qahtanis nebuvo nuteisti.
Šiaurės Airijoje dėl žurnalistės Lyros McKee nužudymo 2019 metais trečiadienį pareikšti kaltinimai vidutinio amžiaus vyrui. Žurnalistė nušauta Londonderyje, kai mieste vyko riaušės.
L. McKee ruošė reportažą apie riaušes, kai buvo pašauta į galvą. Tuo metu moteris stovėjo šalia policijos transporto priemonės.
Pasak Šiaurės Airijos policijos tarnybos (PSNI), dėl 29 metų žurnalistės L. McKee nužudymo 2019 metų balandžio 18 d. kaltinimai pateikti 52 metų amžiaus vyrui. PSNI nurodo, kad moterį nušovė teroristai.
Be kita ko, šiam vyrui, kurį antradienį sulaikė detektyvai, taip pat pateikti kaltinimai dėl šaunamojo ginklo turėjimo su tikslu sukelti pavojų gyvybei ir atviro prisipažinimo priklausant uždraustai organizacijai.
Policijos pareiškime nurodoma, kad ketvirtadienį jis pasirodys Londonderio teisme.
Atsakomybę už moters nužudymą pernai prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė „Naujoji Airijos respublikonų armija“ (New IRA) ir atsiprašė jos artimųjų. Pasak grupuotės, L. McKee „žuvo tragiškai, kai stovėjo šalia priešo pajėgų“.
52 metų vyras yra vienas iš keturių asmenų, kurie antradienį buvo sulaikyti dėl L. McKee nužudymo. Trys kiti vyrai – 20, 28 ir 29 metų amžiaus paleisti po apklausos.
Brazilijoje per užpuolimą netoli populiaraus kurortinio miestelio, esančio į pietus nuo Rio de Žaneiro, nužudytas turistas lietuvis, o jo partnerė, tariamai, išprievartauta, ketvirtadienį pranešė Brazilijos policija, skelbia agentūra AP.
Pranešama, kad sulaikytas vienas įtariamasis.
Policijos teigimu, Adamo Žindul kūnas rastas išsinuomotose apartamentuose, o jo partnerė teigė, kad buvo išprievartauta. Ji nugabenta į ligoninę.
Brazilijos televizijos kanalas „Globo“ nurodo, kad A. Žindul ir jo žmona brazilė buvo išsinuomavę namą atokiame paplūdimyje, vadinamame Praia do Sono, kurį galima pasiekti tik valtimi arba taku per džiungles.
Irano parlamento narys pasiūlė 3 mln. dolerių (apie 2,7 mln. eurų) „bet kam, kas nužudys“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir taip atkeršys už vieno aukščiausių Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.
Mažai žinomas Irano parlamentaras Ahmadas Hamzehas pasiūlymą pateikė Kermano miesto gyventojų vardu. Būtent Kermanas yra gimtasis Q. Soleimani miestas ir jo amžinojo poilsio vieta.
„Duosime 3 mln. dolerių bet kam, kas nužudys D. Trumpą“, – teigė A. Hamzehas, atstovaujantis apygardai netoli pietrytinio Kermano miesto.
Tiesa, šis pasiūlymas nuskambėjo likus vos mėnesiui iki Irano parlamento rinkimų, o pats parlamentaras neatskleidė, kas gi mokės pinigus už D. Trumpo galvą.
Q. Soleimani, vienas populiariausių viešų asmenų Irane, buvo nužudytas sausio 3 d. per JAV drono smūgį Bagdado oro uoste.
Proeuropietiškų pažiūrų teisininkė Zuzana Čaputova šeštadienį buvo inauguruota šalies prezidente. 45-erių politikė tapo pačia jauniausia Slovakijos prezidente ir pirmąja moterimi, kuriai pavyko užimti šį postą.
„Neatėjau valdyti, atėjau tarnauti piliečiams“, – inauguracijos ceremonijoje Slovakijos parlamente kalbėjo Z. Čaputova.
Z. Čaputova prezidento rinkimus laimėjo kovą. Jos kampanija pasižymėjo itin aršia kova su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba. Prieš inauguraciją naujoji Slovakijos vadovė nutraukė narystę partijoje „Progresyvi Slovakija“.
Rinkimus ji laimėjo po ilgus mėnesius trukusių demonstracijų dėl 2018 m. vasarį įvykdytos žiauraus žurnalisto Jano Kuciako, tyrusio Slovakijos vyriausybės ir Italijos mafijos ryšius, nužudymo.
Vieniša dviejų dukrų mama Z. Čaputova buvo ne kartą kritikuojama Slovakijos katalikų Bažnyčios ir kitų konservatyvių pažiūrų grupių dėl jos liberalaus požiūrio į abortus ir homoseksualumą. Pati prezidentė tikino, kad jos pergalė parodė, jog Slovakija nėra tokia konservatyvi šalis, kaip daugeliui žmonių atrodo.
Z. Čaputovą dėl pasirinktos patarėjų komandos gyrė ne tik jos šalininkai, bet ir oponentai. Tarp jos patarėjų galima bus pamatyti daugelį socialiai pažeidžiamų grupių, kaip romai, ir tautinių mažumų atstovų.
Antroji moteris, kaltinta Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno netikro brolio Kim Jong Namo nužudymu, penktadienį buvo išleista iš kalėjimo.
Vietnamo pilietė Doan Thi Huong iš kalėjimo paleista apie 7.20 val. ryto Malaizijos laiku.
„Ji buvo išleista ir šį vakarą išskris į Hanojų“, – sakė jos advokatas Hisyamas Tehas.
Vietnamietė Doan Thi Huong ir Indonezijos pilietė Siti Aisyah buvo kaltinamos 2017 metų vasarį Kvala Lumpūro oro uoste nužudžius Kim Jong Namą panaudojant nuodingą nervus paralyžiuojančią medžiagą VX.
Abi moterys neigė kaltinimus ir teigė maniusios, kad dalyvauja slaptos kameros pobūdžio laidoje.
Indonezijos vyriausybės prašymu indonezietė netikėtai buvo paleista. Tuo metu Doan Thi Huong buvo sušvelninti kaltinimai ir šių metų balandį ji sutiko su lengvesniais kaltinimais. Moteris buvo nuteista 3,5 metų kalėjimo bausme. Teisėjas nusprendė, kad prie bausmės laiko gali būti priskaičiuojamas laikas, kurį, laukdama nuosprendžio, moteris jau praleido kalėjime.
Be kita ko, pagal Malaizijos įstatymus, buvo galima prašyti sutrumpinti kalėjimo bausmės terminą, dėl to moteris paleista į laisvę jau gegužės pradžioje.
Įtariama, kad su Kim Jong Namo nužudymu yra susiję keturi Šiaurės Korėjos piliečiai, bet Pchenjanas neigė esąs kaip nors susijęs su šia žmogžudyste.
Arši valdžios kritikė ir kovotoja su korupcija Zuzana Čaputova laimėjo Slovakijos prezidento rinkimus ir taps pirmąja šalies prezidente moterimi.
Advokatė Z. Čaputova surinko 58,40 proc. balsų, o jos oponentas antrajame prezidento rinkimų ture eurokomisaras Marošas Šefčovičius – 41,59 proc., pranešė Slovakijos statistikos tarnyba. Galutiniai rezultatai bus paskelbti sekmadienį vidurdienį.
„Žiūrėkime į tai, kas mus jungia. Bendradarbiavimą iškelkime aukščiau asmeninių interesų“, – po pergalės sakė Z. Čaputova.
45 m. amžiaus advokatė tikino, kad rinkimų rezultatai rodo, jog „galima laimėti ir nepuolant savo oponentų“.
„Manau, kad ši tendencija pasitvirtins ir Europos Parlamento rinkimuose, ir Slovakijos parlamento rinkimuose kitąmet“, – sakė naujoji prezidentė.
52 m. amžiaus valdančiosios partijos kandidatas M. Šefčovičius telefonu pasveikino oponentę su pergale ir žadėjo atsiųsti gėlių. „Pirmoji Slovakijos prezidentė moteris nusipelnė puokštės“, – žurnalistams sakė jis.
Valdančiosios „Smer-SD“ partijos atstovas šalies premjeras Peteris Pellegrinis sakė su naująja prezidente besitikintis „konstruktyvaus bendradarbiavimo“.
Tuo tarpu kadenciją bebaigiantis prezidentas Andrejus Kiska neslėpė simpatijų Z. Čaputovai ir pareiškė, kad „Slovakija yra moralinėje krizėje, todėl jai reikia tokios prezidentės kaip Zuzana Čaputova“.
„Daugelis šalių tikriausiai mums pavydi, nes mes išsirinkome prezidentę, kuri yra doros simbolis“, – sakė A. Kiska.
Naujokė politikoje Z. Čaputova, į rinkimus ėjusi su šūkiu „Kovok su blogiu“, anksčiau kalbėjo, kad pastarųjų kelių savaičių „intensyvi kelionė“ jai yra „ypač sunki“. Tačiau Z. Čaputovai tai nėra pirma gyvenimo kova – naujoji prezidentė 2016 m. išpopuliarėjo sulaukusi aplinkosaugos apdovanojimo už sėkmingą planuoto sąvartyno gimtajame Pezinoko mieste blokavimą.
Pernai ji itin aktyviai dalyvavo tūkstantiniuose protestuose dėl žurnalisto Jano Kuciako, tyrusio valdžios ryšius su Italijos mafija, nužudymo praeitų metų vasarį. Ši žmogžudystė privertė tuometį premjerą Robertą Fico atsistatydinti, tačiau jis liko „Smer-SD“ lyderiu ir artimu dabartinio premjero P. Pellegrinio sąjungininku.
Rinkimų kampanijos metu Z. Čaputova žadėjo inicijuosianti sistemines teisėtvarkos reformas, gerinsianti socialinę apsaugą senyvo amžiaus gyventojams ir stiprinsianti aplinkosaugą.
Slovakijos prezidentas yra renkamas 5 metams, daugiausia dviem kadencijoms iš eilės.
Saudo Arabijos generalinis prokuroras padarė išvadą, kad įsakymą nužudyti žurnalistą Jamalą Khashoggį davė Saudo Arabijos žvalgybos pareigūnas, o ne šalies sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, skelbia BBC.
Pats princas, karaliaus Salmano sūnus ir faktinis Saudo Arabijos valdovas, taip pat neigė bet kokias sąsajas su nusikaltimu, bet kritikai teigia, kad labai mažai tikėtina, jog princas nežinojo apie šią operaciją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau yra pareiškęs, kad įsakymas nužudyti Khashoggį buvo gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių, bet nemano, kad su tuo susijęs karalius Salmanas.
Remiantis pranešimais, spalio 2 d. po Saudo Arabijos konsulate Stambule kilusių grumtynių J. Khashoggiui buvo suleista mirtina injekcija.
Prokuroras dėl žurnalisto nužudymo apkaltino 11 žmonių ir penkiems iš jų siekia mirties bausmės. Tyrimas dėl dar 10 galimai susijusių asmenų tęsiamas.
Spaudos konferencijoje Rijade prokuroro pavaduotojas ir atstovas spaudai Shalaanas bin Rajihas Shalaanas sakė, kad po J. Khashoggio mirties jo kūnas buvo supjaustytas į gabalus pačiame konsulate.
Kaip teigiama, jo kūno dalys buvo perduotos vietiniam „bendrininkui“.
Ketvirtadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu kai kuriuos Saudo Arabijos prokuroro pavaduotojo komentarus pavadino „nepriimtinais“.
„Jie sako, kas šis asmuo buvo nužudytas, nes priešinosi, bet jo žmogžudystė buvo iš anksto suplanuota. Be to, jie sako, kad jis buvo supjaustytas į gabalus, o tai nėra spontaniškas veiksmas. Tam reikalinga įranga, ir žmonės buvo anksčiau atgabenti jo nužudyti ir supjaustyti“, – sakė ministras.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo dar kartą informavo Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, kad Jungtinės Valstijos privers visus su disidento žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymu susijusius asmenis atsakyti už savo veiksmus.
M. Pompeo, su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu pasikalbėjęs telefonu, pridūrė, kad Rijadas privalo padaryti tą patį.
Pasak Stambulo vyriausiojo prokuroro, J. Khashoggis buvo pasmaugtas spalio 2 dieną Saudo Arabijos konsulate Stambule. Vėliau jo kūnas buvo sukapotas ir juo atsikratyta. Tai esą buvusi iš anksto suplanuota operacija.
Iš pradžių Rijadas neigė ką nors žinąs apie žurnalisto likimą, tačiau po kurio laiko pripažino, kad jis buvo nužudytas ir kad žmogžudystė buvo tyčinė.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš daugiau nei savaitę „The Washington Post“ išspausdintame straipsnyje tvirtino, kad nurodymas nužudyti J. Khashoggį buvo „gautas iš aukščiausių Saudo Arabijos valdžios sluoksnių“.
Tačiau kronprincas M. bin Salmanas griežtai neigia iš anksto žinojęs apie planus nužudyti žurnalistą.
Valstybės departamento atstovės Heather Nauert teigimu, M. Pompeo ir įtakingasis Saudo Arabijos princas per pokalbį taip pat aptarė padėtį Jemene. JAV valstybės sekretorius esą pakartojo Vašingtono raginimus nutraukti karo veiksmus ir pradėti Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas derybas.
Saudo Arabijos vadovaujama arabų šalių koalicijoje Jemeno kare palaiko šalies vyriausybę, kovojančią su Irano remiamais husių sukilėliais.
Per devynis šių metų mėnesius pasaulyje dėl profesinės veiklos buvo nužudyti 56 žurnalistai. Tai ketvirtadienį pranešė tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres).
Tad šis rodiklis jau dabar yra didesnis nei visų 2017 metų, kai buvo nužudyti 55 žiniasklaidos darbuotojai.
Organizacijos pranešime pažymima, jog daugiau kaip pusė žurnalistų šiais metais žuvo karinių konfliktų zonose. Daugiausia žurnalistų buvo nužudyta Afganistane (13 žmonių), Jemene (5), Jungtinėse Valstijose (6) ir Meksikoje (6).
Pasak „Reporterių be sienų“ generalinio sekretoriaus Christophe`o Deloire`o, statistika rodo, kad būtina imtis priemonių žurnalistams ginti. Be kita ko, jis paragino įsteigti JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo, kuris rūpintųsi šia problema, postą. Pasak Ch. Deloire`o, šiai iniciatyvai pritaria vis daugiau vyriausybių ir per 100 žiniasklaidos priemonių bei žurnalistų organizacijų.
Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jano Kuciako nužudymą, anot žiniasklaidos, galėjo užsakyti vienas multimilijonierius. Vienas iš suimtų įtariamųjų užsakovu įvardijo verslininką Marianą Kocnerį, trečiadienio vakarą pranešė laikraštis „Dennik N“.
M. Kocneris šiuo metu yra įkalintas dėl kito nusikaltimo. J. Kuciakas prieš savo mirtį tyrė jo verslo reikalus.
Prokuroras pirmadienį kaip spėjamą nužudymo užsakovę įvardijo 44-erių Aleną Zs., kuri yra viena iš keturių sulaikytų asmenų. Tačiau ji neturėjo jokių konfliktų su žurnalistu. Bet ji turėjo didelių skolų ir, anot žiniasklaidos, dirbo verslininko M. Kocnerio vertėja.
Pasak „Dennik N“, moteris vienam taip pat sulaikytam įtariamajam pareiškė, kad M. Kocneris užsakė J. Kuciako nužudymą. Tai tyrėjams papasakojo pats įtariamasis. Šis buvo tarpininkas tarp moters, spėjamo žudiko ir spėjamo jo vairuotojo. Visi keturi buvo sulaikyti praėjusią savaitę.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kusnirova buvo nušauti vasarį savo namuose. Reporteris aiškinosi ryšius tarp Italijos mafijos ir Slovakijos vyriausybės. Jo nebaigtas rašytas straipsnis po mirties buvo išspausdintas.
27-erių žurnalisto nužudymas sukėlė masines demonstracijas prieš vyriausybę ir galiausiai privertė atsistatydinti ministrą pirmininką Robertą Ficą.
Po bulgarų TV žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymo Vokietijoje sulaikytas įtariamasis. Tai antradienio vakarą savo portale pranešė Bulgarijos laikraštis „168 Tschassa“.
Anot žiniasklaidos, įtariamasis yra policijai žinomas nusikaltėlis, kuris žurnalistės nepažinojo. Jis yra 28-30 metų amžiaus ir, pasak pasienio policijos, jau sekmadienį pabėgo į Vokietiją, kur gyvena jo motina. Jo bute rastas V. Marinovos mobilusis telefonas, pranešė privati televizijos stotis bTV, remdamasi savo šaltiniais.
30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.
V. Marinova paskutinėje savo naujos laidos „Detektor“ laidoje kalbino tiriamosios žurnalistikos atstovus iš Rumunijos ir Bulgarijos. Abu jie vykdo tyrimą dėl sukčiavimo skirstant ES lėšas Bulgarijoje. Vyriausybė Sofijoje užsienio buvo paraginta greitai išaiškinti nužudymą.
Dėl 30-metės nužudymo antradienį Rusėje buvo sulaikytas ir apklaustas benamis rumunas. Tačiau jis buvo paleistas, nes, pasak policijos, nėra jokių jo kaltės įrodymų.
Bulgarijos policija aiškianasi tiriamosios žurnalistikos reporterės Viktorijos Marinovos nužudymo aplinkybes.
Moters kūnas šeštadienį aptiktas šalies šiaurėje esančio Rusės miesto parke, netoli Dunojaus, informuoja BBC.
Kol kas nežinoma, ar žmogžudystė susijusi su 30-emetės žurnalistės darbu vietinėje TVN televizojoje. Pareigūnai tikrina jos asmeninio ir profesionio gyvenimo aplinkybes.
V. Marinova yra jau trečia žinoma žurnalistė, nužudyta Europoje šiais metais, ir kevirta – nuo 2017 m.
Rusės srities prokuroras Georgijus Georgievas teigia, kad V. Marinova patyrė kelis smūgius į galvą ir buvo pasmaugta. Taip pat dingo moters mobilusis telefonas, automobilio rakteliai, akiniai ir dalis drabužių.
XXX
Bulgarijoje sulaikytas su žurnalistės nužudymu siejamas asmuo
Bulgarijos policija sulaikė vieną įtariamąjį, siejamą su žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymu, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes galime pranešti, kad sulaikytas vienas įtariamasis“, – sakė su tyrimu susipažinęs asmuo. Detalės nebuvo įvardytos. Vidaus reikalų ministerija sulaikymo kol kas nepatvirtino.
30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.
Turkijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl dingusio žurnalisto iš Saudo Arabijos, informuoja BBC.
Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika, paskutinį kartą matytas antradienį, kai atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule.
„Reuters“ ir „Washington Post“ šaltiniai Turkijoje mano, kad žurnalistas galėjo būti nužudytas konsulato pastate. Tiesa, šie šaltiniai nepateikė jokių įrodymų ar informacijos apie tai, kaip J. Khashoggis galėjo būti nužudytas.
Saudo Arabijos pareigūnai situacijos kol kas nekomentuoja. Tačiau šaltinis konsulate, anot „Reuters“, šiuos kaltinimus pavadino nepagrįstais.
Tuo metu „Washington Post“ cituojamas šaltinis tvirtina, kad žurnalistą nužudė 15 narių komanda, specialiai dėl šios užduoties atsiųsta iš Saudo Arabijos.
Jeigu gandai pasitvirtins, Saudo Arabijos užsakytas žinomo disidento nužudymas Turkijos teritorijoje tik dar labiau pablogins įtemptus abiejų šalių santykius.
Pietryčių Meksikoje, netoli Kankuno, nužudytas žurnalistas. Tai jau septintasis šiais metais Meksikoje nužudytas žurnalistas. Be to, jis jau antras per mažiau nei mėnesį nužudytas „Playa News“ žurnalistas.
Remiantis prokurorų duomenimis, Rubenas Platas nušautas apie 6:00 val. ryto vietos laiku prie baro. Į nelaimės vietą atvykusios pagalbos tarnybos paskelbė jį mirusiu.
Prokurorai teigia, kad šiuo nužudymu buvo siekiama įbauginti kitus žurnalistus.
Pernai Meksika buvo antra žurnalistams pavojingiausia vieta pasaulyje. Meksiką aplenkė tik karo nuniokota Sirija, kur, organizacijos „Reporteriai be sienų“ teigimu, buvo nužudyta 12 žurnalistų.
Anot įvairių žodžio laisvę ginančių organizacijų, nuo 2000 metų Meksikoje nužudyta daugiau kaip 100 žurnalistų.
Tačiau žurnalistika nėra vienintelė pavojinga profesija Meksikoje. Šalyje nuo rugsėjo ir liepos 1-osios dienos, kai vyko prezidento rinkimai, nužudyti 145 politikai.
Policijos duomenimis, prie UBS banko padalinio Šveicarijos Ciuricho mieste nušauti du žmonės, informuoja BBC.
Šveicarijos žiniasklaida paskelbė vaizdus iš nelaimės vietos, juose matomi du ant šaligatvio gulintys kūnai, o šalia vienos aukos rankos, atrodo, galima įžvelgti pistoletą.
Gelbėtojams atvykus į šaudynių vietą, vienas asmuo rastas jau negyvas, o kitas sunkiai sužeistas, tačiau dėl sunkių sužalojimų jis mirė. Į įvykio vietą atvyko didžiulės policijos pareigūnų pajėgos.
Liudininkų teigimu, buvo paleisti keturi ar penki šūviai. Ciuricho policija tikina, kad padėtis sukontroliuota, ir visuomenei nekyla joks pavojus. Incidento priežastys nežinomos.
Daug triukšmo dėl nužudyto policininko. Kaip visada – tik po įvykusios tragedijos. Tramdyti jauną nusikaltėlį atvyksta porelė kelių policininkų, kurių darbas – sustabdyti saugos diržo neprisisegusį arba su vėjeliu per gyvenvietę lekiantį vairuotoją, užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą, kartais – gal paimti kyšį.
Šitą padaryti gali ir silpnutė panelė, ir pistoleto iš dėklo niekada neištraukęs vyras.
Beje, ar prie tragedijos neprisidėjo vyrų ir moterų lygių galimybių siekis bet kokia kaina dailiajai (šiuo atveju geriau tiktų žodis silpnajai) lyčiai imtis išimtinai vyriškų darbų? Ar nusikaltėlis būtų toks agresyvus, jeigu prieš save matytų ne vyrą ir moterį, o du įspūdingo ūgio žaliūkus?
Abejoju. Žiniasklaidoje skaičiau, kad policininkė patyrė šoką. Sutinku – kartais moteris net tokiose situacijose gali pranokti vyrą, bet šiuo atveju, atrodo, buvo kitaip. Ne moterų darbas tramdyti recidyvistus.
Šitai porelei teko tramdyti įsisiautėjusį, galimai psichiškai nesveiką vyrą, ne vieną kartą baustą ir net teistą chuliganą, ranką keliantį net prieš motiną.
Jeigu panašiai būtų atsitikę Amerikoje, šiandie ne policininką laidotume. Chuliganams neretai nuolaidžiaujame, nes, kaip bepasielgs pareigūnai – griežtai ar atlaidžiai, – žiniasklaida juos vistiek kritikuos: nereikėjo taip griežtai, reikėjo griežčiau. Policininkai bijo viršyti savo įgaliojimus.
Bet aš noriu pakalbėti apie dar neįvykusią, tačiau labai tikėtiną nelaimę.
Internete yra nufilmuota, kaip naktį Vilniaus gatvėmis gaudomas ratuotas potencialus žudikas. Gaudynės kaip filmuose. Ar taip galima? Juk ir bėglys, ir jį persekiojantis policijos ekipažas (kartais – net keli) rizikuoja ką nors sutraiškyti, sudaužyti važiuojančius arba stovinčius automobilius. Tada taip ir atsitiko: nukentėjo mokesčių mokėtojų pinigais policijai nupirktos mašinos.
Manau, taip vaikytis kelių erelius (kaip juos vadina žurnalistas Vytautas Kvietkauskas) – pernelyg pavojinga. Ką daryti? Gal pakaktų užfiksuoti bėglio automobilio numerį ir paskui labai griežtai bausti – sodinti į kalėjimą? Suprantu, iškiltų visokių žmogaus teisių pažeidimų, juridinių kliūčių. Tai gal iškart į bėglio automobilį šaudyti, kad jis ko nors baisesnio neiškrėstų? Vieną kartą šitaip ryžtingai sustabdytas nusikaltėlis būtų pamoka kitiems, potencialiems bėgliams.
Galvokite, ponai pareigūnai. Ir nenuolaidžiaukite nusikaltėliams.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.
Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.
Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Panevėžyje nuosprendį išgirdo kupiškėnas, Joninių naktį padegęs savo šeimos sodybą ir vos ugnyje nepražudęs žmonos bei trijų sūnų.
Teismas pripažino pagrįstais Panevėžio apygardos prokuratūros jam pareikštus kaltinimus dėl svetimo turto sunaikinimo ir pasikėsinimo tyčia nužudyti keturis šeimos narius.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Navickas baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje du jauni biržiečiai kaltinami 31 metų kraštiečio nužudymu Norvegijos Karalystėje.
Biržietis T. M. buvo nužudytas 2011 metų žiemą Norvegijos Karalystėje, Revetal gyvenvietėje. Įtariama, kad trejus metus Norvegijoje statybininku dirbęs vyriškis smurto auka tapo vasario 20 dienos paryčiais. Sunkiai sužeistas lietuvis buvo nuvežtas į ligoninę Osle, tačiau po paros mirė.