Robertas Fico. EPA – ELTA foto
Bratislava, rugsėjo 18 d. (Ukrinform-ELTA). Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai.
R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė.
R. Fico teigimu, jei „Smer“ įeis į vyriausybę, Slovakija nebesiųs Ukrainai ginklų ir amunicijos. R. Fico įsitikinęs, kad jokie Vakarų ginklai nepakeis karo eigos Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų panaudoti savo įtaką bei priversti Maskvą ir Ukrainą sudaryti kompromisines paliaubas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužę Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė ketinanti paduoti į teismą R. Fico, pavadinusį ją „Amerikos agente“.
R. Fico nuolat prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir ragina diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasario pabaigoje.
Gruzijos opozicijos lyderis Nika Melia. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Gruzijos valdančioji partija sekmadienį oficialiai paskelbė pergalę savivaldos rinkimų antrajame ture. Savo ruožtu opozicija, kuriai neformaliai vadovauja įkalintas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, atmetė oficialius rezultatus, nes balsai esą buvo suklastoti.
Antrasis rinkimų turas vyko politinės krizės metu, kai Vakarų remiamas M. Saakašvilis, kuris Gruzijoje prezidentavo nuo 2004 iki 2013 m., spalio pradžioje, likus vos kelioms dienoms iki pirmojo turo, sugrįžo iš tremties ir buvo įkalintas.
Kalėjime provakarietiškas reformatorius paskelbė bado streiką, nes, jo teigimu, įkalinimas yra politiškai motyvuotas. JAV jau išreiškė susirūpinimą dėl buvusio prezidento sveikatos būklės.
Sekmadienį centrinė rinkimų komisija oficialiai paskelbė, kad valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ nedidele persvara laimėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus vieną.
Tačiau opozicija pareiškė nepripažinsianti rinkimų rezultatų, o M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas ir Tbilisio mero posto siekiantis Nika Melia apkaltino valdančiąją partiją „pavogus“ rinkimus.
„Rinkimai šioje šalyje nebeegzistuoja. Europietiškas demokratijos vertybes palaikantys tautiečiai, pasiruoškite bekompromisei kovai, kuri bus sunki, bet nesibaigs tol, kol šioje šalyje atsiras galimybė rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – kalbėjo N. Melia.
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad opozicija artimiausiu metu imsis veiksmų dėl Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio pasisakymų, jam bendraujant su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu pašnekovu.
Ekspremjeras tvirtina, kad nepaisant to, jog tai galima laikyti pasisakymu, tokie URK pirmininko pareiškimai tiesiog iliustruoja jo tikrąją nuomonę bei nepagarbą Lietuvos prezidento institucijai.
„Galima įvardinti kaip provokaciją, pačios formos nereikėtų diskutuoti, bet turinys daug pasako, ką žmonės galvoja realiai ir po to kalbasi žinodami, kad kalbasi privačiai. Tie pasisakymai yra pirmiausiai nepagarba prezidento institucijai, po to tokia keista leksika apie savo galimybes, įvardinant net tam tikrus kontaktus su galima mafija. Susireikšminimas beribis“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus prieš Seimo posėdį kalbėjo S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis keistais vadina ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus, užstojant Ž. Pavilionį.
„Keista, kad ir ministrė pirmininkė, ir partijos pirmininkas mąsto taip, kaip komiteto pirmininkas. Galbūt atvirkščiai turėtų būti“, – teigė ekspremjeras.
Pasak jo, šį konservatoriaus pasisakymą reikėtų vertinti ne kaip pavienį įvykį, o visame valdančiųjų politikos kontekste.
„Reikia žiūrėti kontekste. Ne iš vieno fakto. Visi tie skandalingi pasisakymai, kliurkos užsienio politikoje, manau, daro rimtą problemą. Valdantieji turėtų pagalvoti, ar tai nekenkia šalies interesams“, – svarstė S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis mano, kad tai, ar Ž. Pavilioniui reikėtų palikti URK pirmininko postą, yra aukštus etikos standartus esą deklaravusių valdančiųjų klausimas. Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai yra valdančiųjų klausimas. Jie deklaravo prieš rinkimus apie aukštus moralės, etikos, skaidrumo standartus. Tai dabar tegul pavertina, ar tai atitinka, nekalbant apie profesinę kompetenciją“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikino, kad „artimiausiu metu“ bus galima pamatyti, kokių konkrečių veiksmų opozicijoje esantys parlamentarai imsis Ž. Pavilionio atžvilgiu.
„Opozicija imsis veiksmų komiteto pirmininko atžvilgiu“, – tikino opozicijos lyderis, kartu pažymėdamas, jog klausimų kelia ne tik konservatoriaus pasisakymai, bet ir konkretūs veiksmai išvykus į komandiruotę.
„Tegul (Ž. Pavilionis – ELTA) sugrįžta į Lietuvą. Juo labiau ten yra ir kitų niuansų dėl asmeninių reikalų, komandiruotės ir lydinčiųjų dalykų“, – kalbėjo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad daugiausiai dėmesio Lietuvos viešojoje erdvėje sulaukė įraše, kuriame su Rusijos opozicionieriais apsimetusiais provokatoriais bendravo URK pirmininkas, Ž. Pavilionio išsakyti teiginiai, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Prezidentūros reakcija kiek kitokia. Šalies vadovo patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, vertinant Ž. Pavilionio pasisakymus prasminga atkreipti dėmesį ir į G. Nausėdos metiniame pranešime deklaruotus teiginius apie brandumą.
„Prezidento statusas yra apibrėžtas LR Konstitucijoje. Bandymai jį iškraipyti susilpnina tarptautines Lietuvos pozicijas. Prezidentas savo metiniame pranešime atkreipė dėmesį, jog Lietuvos užsienio politikos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo demokratijos brandumo šalies viduje: „Tik jausdamiesi stiprūs ir vieningi šalies viduje, įgysime daugiau užsienio politikos svertų. Galėsime įtaigiai kalbėti Europai ir pasauliui, burti sąjungininkus ir lemti tarptautinius sprendimus.“
Prezidentas mano, kad spręsti dėl Seimo komitetų vadovų tinkamumo eiti pareigas turi pats Seimas“, – Eltai atsiųstame komentare sakė R. Jasiulionis.
Europos Sąjunga šeštadienį paskelbė, kad sumokėjo užstatą už suimtą Sakartvelo opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. Taip nutiestas kelias jo paleidimui ir politinės krizės šioje Kaukazo šalyje pabaigai.
„Šiandien buvo sumokėtas 40 000 larių (9 600 eurų) užstatas, kad būtų galima paleisti poną Meliją iš kardomojo kalinimo“, – teigiama ES delegacijos Sakartvele pranešime, kuriame šis žingsnis pavadintas „svarbiu, siekiant užbaigti politinę krizę Sakartvele“.
Kol kas nėra aišku, kada 41-erių N. Melija bus paleistas į laisvę.
N. Melija, kuris yra Sakartvelo pagrindinės opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ pirmininkas, buvo suimtas vasarį po to, kai policija atliko kratą partijos būstinėje. Vakarai šį žingsnį griežtai pasmerkė.
Jam grėsė iki devynerių metų kalėjimo bausmė dėl kaltinimų „masinio smurto organizavimu“ per 2019 m. vykusius protestus prieš vyriausybę.
Teismas nurodė skirti N. Melijai kardomojo kalinimo bausmę, kai šis atsisakė sumokėti padidintą užstatą.
Jo paleidimas turėtų nutiesti kelią politinės krizės, kuri šalį apėmė 2019 m., pabaigai. Krizė kilo po to, kai opozicija pasmerkė šalyje vykusius parlamento rinkimus kaip suklastotus.
N. Melijos partija praėjusį mėnesį nepasirašė ES tarpininkaujant pasiekto susitarimo numalšinti krizę, kurį pasirašė atskiri valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariai ir beveik visos opozicijos partijos. Partija nurodė, kad tai padarys tik tuomet, kai N. Melija bus paleistas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai Sakartvele, kurių metu buvo suimtas šalies opozicijos lyderis Nika Melia, kelia susirūpinimą. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad, jei Sakartvelui demokratiniu keliu nepavyktų susitvarkyti su situacija, tai turėtų įtaką šalies eurointegraciniams procesams.
„Turbūt kad kaina šio nesusikalbėjimo gali būti gana aukšta. Visos Vakarų sostinės stebi, kas vyksta Sakartvele, vertina, ir jeigu nebus įrodyta, kad demokratiniu keliu Sakartvelas gali susitvarkyti su situacija, tai, žinoma, turės tam tikrą atoliepį šalies eurointegraciniams procesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Visada norisi, kad šalis pati susitvarkytų su savo vidaus problemomis, tai žiūrėsime, seksime, kaip jiems tai sekasi“, – pridūrė ji.
Visgi, pasak A. Skaisgirytės, Lietuvos prezidento nuomone, jeigu Sakartvelui nepavyks deeskaluoti situacijos savo jėgomis, tai tarptautinės mediacijos tarpininkavimo variantas yra įmanomas.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
„Susidoroti su opozicija, suimant opozicijos lyderį tikrai nėra demokratijos standartas. Yra kitų būdų, kaip kalbėtis tarp politinių partijų. Tai labai labai neramiai stebime situacija, kokia ji dabar yra, norisi tikėti, kad ji deeskaluosis ir bus susėsta prie derybų stalo, kad parlamento darbas bus atnaujintas“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Mums labai svarbu, kad Sakartvelas išliktų eurointegracijos kelyje. Tarp Rytų partnerystės šalių ši šalis yra viena pažangiausių, ji yra asocijuota Europos Sąjungos šalis, daug yra įvykusių reformų demokratijos linkme, bet ši situacija parodys, kiek iš tikrųjų ji yra brandi“, – taip pat akcentavo ji. Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šį antradienį buvo sulaikytas Sakartvelo opozicijos lyderis N. Melia. Saugumo pajėgos antradienį per politiko sulaikymą prie jo partijos būstinės panaudojo ašarines dujas.
Sakartvele po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo, vis labiau gilėja vidaus politinė krizė.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas yra laisvas, paskelbė jo atstovė Kira Jarmyš, policijai atliekant kratas A. Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) biuruose Maskvoje.
„Jis laisvas, – naujienų agentūrai AFP patvirtino K. Jarmyš. – Jis nėra suimtas.“
Pats A. Navalnas tviteryje pranešė, kad jis nėra suimtas, tačiau policija jį „jėga ištempė iš biuro (dėl kažkokių priežasčių)“.
Anksčiau K. Jarmyš paskelbė, kad A. Navalnas buvo sulaikytas.
„Aleksejus buvo jėga sulaikytas ir išvestas, – tviteryje rašė K. Jarmiš. – Jis nesipriešino.“
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas sekmadienį buvo išvežtas iš kalėjimo į ligoninę po to, kai patyrė „sunkią alerginę reakciją“ – jam patino veidas ir paraudo oda, sakė jo atstovė spaudai.
Aktyvistas atlieka 30-ties dienų kalėjimo bausmę už sukviestą masinį protestą po to, kai valdžia užkirto kelią garsiems opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos miesto savivaldos rinkimuose.
„Alerginės reakcijos šaltinis nenustatytas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Navalno atstovė spaudai, pažymėdama, kad A. Navalnas anksčiau niekada nebuvo patyręs alerginės reakcijos.
„Šiuo metu jis yra palatoje, prižiūrimas policijos pareigūnų. Jam teikiama reikiama medicininė pagalba“, – pridūrė ji.
A. Navalnas tikėjosi varžytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per praėjusius prezidento rinkimus, tačiau jam tai buvo uždrausta dėl teistumo sukčiavimu, kuris, jo ir rėmėjų teigimu, buvo politiškai motyvuotas.
43-ejų metų vyras už protestus jau yra keletą kartų kalėjęs.
Prieš dvejus metus A. Navalnui teko vykti į Ispaniją, kur jam atlikta operacija po to, kai dėl išpuolio gatvėje jis beveik apako viena akimi.
Sekmadienį A. Navalnas buvo paguldytas į ligoninę praėjus vienai dienai po to, kai demonstracijoje, kurią suorganizavo šis opozicijos lyderis, buvo suimta beveik 1400 žmonių.
Buvęs A. Navalno rinkimų kampanijos vadovas Leonidas Volkovas sakė, kad panašią reakciją jis patyrė praėjusį mėnesį atlikdamas bausmę toje pačioje kameroje už protesto įstatymų pažeidimą.
Sekmadienį paskelbtoje tviterio žinutėje jis atmetė kalbas apie „sąmokslą“ ir paragino kalėjime „rimtai tikrinti“ higienos normas.
Šiokio tokio aptarimo vertas Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pareiškimas, kad jis svarsto kreiptis į prokurorus dėl to, kad tariamai paaiškėjo, jog konservatorių valdomos energetikos įmonės 2010-2012 metais iš vartotojų pagrobė net 400 mln. litų. Galiu aiškiai pasakyti, kad tokie teiginiai ir kaltinimai yra absurdiški, vietomis net juokingi, bet parodantys keletą labai aiškių dalykų:
Net ir trečiaisiais buvimo valdžioje metais Premjerui yra svarbiau propagandinė kova su konservatorių opozicija, nei dalykiškumas. Prieš kiekvienus rinkimus socialdemokratai, būdami valdžioje arba kreipiasi į prokurorus, arba sudaro Seime komisiją tirti tariamiems konservatorių nusikaltimams, o viskas po tokių komisijų veiklos baigiasi mūsų pergale rinkimuose. Galiu priminti, kad šių metų A. Skardžiaus komisijos ciniškas populizmas dėl Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mums padėjo pasiekti pergalę Europos Parlamento rinkimuose.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sunerimęs dėl valdančiųjų nesugebėjimo blaiviai mąstyti apie šalies finansines problemas ir nekeliant panikos tartis su šalies bankais bei kitomis įmonėmis dėl finansinio reguliavimo pakeitimų.
„Sprendžiant su bankais ir šalies finansine sistema susijusias problemas yra būtina išlaikyti ramybę ir nenuklysti į tuščią politikavimą, nes visi šie klausimai yra per daug jautrūs visiems piliečiams. Bet koks neteisingas valdžios veiksmas, net pareiškimas ar vienas netinkamas žodis gali sukelti nepagrįstą paniką ir abejones dėl valstybės ateities. Deja, būtent tai šiuo metu vyksta Vyriausybei ir Seimui bandant nustatyti naujas pelno mokesčio mokėjimo taisykles, kurios galios ne tik šalyje veikiantiems bankams, bet ir visoms įmonėms", – teigė Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius.
Turime unikalią galimybę Europos Sąjungos lygiu kurti instrumentus, kurie įtikintų Rusiją nesiimti veiksmų prieš kurią nors ES šalį.
Bet pirmiausia noriu nuoširdžiai pasidžiaugti Lietuvos krepšinio pergale. Perfrazuojant savaitgalį nuskambėjusią vieną garsią frazę apie tai, kas kam skolingas ar neskolingas, galėčiau pajuokauti, kad mes, visa Lietuva, šiai krepšinio komandai ir jos treneriui esame skolingi nuoširdžią, vyrišką padėką, o jie lieka mums skolingi aukso medalius. Tikiu, kad artimiausiu metu šios skolos bus atlygintos.
Sveikinu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nuostabia pergale rinkimuose. Tai Europos taupumo, santūrumo ir europinės atsakomybės pergalė.
