Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius sako, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio užuominos apie galimą paramą premjerui Sauliui Skverneliui prezidento rinkimuose dar nieko konkretaus nereiškia. Pasak politologo, kad situacija prezidento rinkimuose galėtų iš principo keistis S. Skvernelio naudai Kauno meras turėtų akivaizdžiai dalyvauti S. Skvernelio rinkimų kampanijoje. Tik tuomet, tvirtino K. Girnius, V. Matijošaičio elektoratas galbūt imtų svartyti apie paramą S. Skverneliui. 

,,Parama yra visuomet naudinga ir ji tikrai nepakenks, o tik padės. Tačiau vien paskelbimas, kad kandidatas bus remiamas, dar nieko nereiškia. Jei V. Matijošaitis tenkinsis keliais žodžiais, kad S. Skvernelis yra tinkamiausias kandidatas, tai iš tiek vargu ar bus daug naudos. Tačiau jeigu V. Matijošaitis dalyvaus rinkimų kampanijos renginiuose, kvies premjerą į Kauną, kur nors plačiau pakalbės remdamas S. Skvernelį – tai turėtų turėti rimtesnių pasekmių Prezidento rinkimuose“, – Eltai sakė K. Girnius. 

K. Girnius teigia, kad realus ir intensyvesnis Kauno mero palaikymas S. Skverneliui po ,,valstiečių“ pasirodymo savivaldos rinkimuose tikrai nepakenktų.

,,Kuo aktyviau V. Matijošaitis rems S. Skvernelį, tuo daugiau S. Skvernelis gaus balsų iš V. Matijošaičio rėmėjų. Premjerui gali tik į naudą išeiti, nes dauguma Kauno rinkėjų apie V. Matijošaitį teigiamai galvoja ir jo „palaiminimas“ S. Skverneliui būtų labai naudingas. S. Skverneliui paramos reikės, nes per rinkimus ,,valstiečiai“ pasirodė gerokai prasčiau nei jie tikėjosi“, – sakė politologas.

ELTA primena: Kauno meras V. Matijošaitis vasario pradžioje pranešė, kad nedalyvaus šiemet vyksiančiuose Prezidento rinkimuose ir toliau sieks Kauno mero posto. 

Po sekmadienio vykusių savivaldos rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, nuo pat pirmųjų suskaičiuotų balsų triuškinamai pirmavo dabartinis miesto vadovas V. Matijošaitis. Suskaičiavus duomenis iš visų apylinkių, paaiškėjo, kad antrojo mero rinkimų turo neprireiks – už jį balsą atidavė daugiau nei 101 tūkst. rinkėjų, o tai yra apie 80 proc. visų balsavusių rinkėjų.

Trečiadienį V. Matijošaitis žurnalistams teigė, kad prezidento rinkimuose greičiausiai palaikys S. Skvernelį.

,,Kol kas matau jį kaip vieną tikriausių kandidatų ir dar nekalbėjome apie parėmimus, bet, matomai, kalba apie parėmimus bus“ , – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.09; 05:16

Penktadienį ,,MG Baltic“ teismo posėdyje liudyti pradėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad jis su verslininku Raimundu Kurlianskiu susitiko tris kartus, o pirmasis susitikimas, vykęs ,,MG Baltic“ būstinėje, nebuvęs malonus. Tai esą rodė R. Kurlianskio „emocinis tonas bei manieros.“ 

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

G. Landsbergis pripažino, kad kaltinamuosius R. Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį pažįsta „iš profesinės pusės.“ Gintarą Steponavičių įvardino kaip kolegą iš Seimo, o kaltinamojo Šarūno Gustainio teigė nepažįstąs. 

Pirmasis susitikimas su R. Kurlianskiu vyko 2015 metais birželio mėnesį po konservatorių partijos pirmininko rinkimų. Pasak G. Landsbergio, jis tuo metu susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, norėdamas susipažinti ir prisistatyti kaip naujasis konservatorių partijos pirmininkas. 

,,Pokalbių detalių aš neatsimenu. Pokalbio esmė buvo susipažinimas (…) Susipažinti su žiniasklaidos atstovais – kasdieninio mano darbo dalis“, – teisme sakė G. Landsbergis. 

Konservatorių partijos lyderis sakė, kad R. Kurlianskį 2015 metais pažinojo kaip LNK grupės vadovą ir su juo pirmąjį kartą susitiko ,,MG Baltic“ būstinėje.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Dviese susitikome R. Kurlianskio kabinete. Pokalbio metu buvo kalbėta apie įvykusius partijos rinkimus, tai buvo susipažinimo susitikimas“, – sakė G. Landsbergis, pridūręs, kad jam susidarė nedraugiško susitikimo įspūdis. ,,Tai nebuvo draugiškas susitikimas, galėjai susidaryti įspūdį (…) Tai matėsi iš R. Kurlianskio žodyno, emocinio tono ir manierų su manimi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Nei per pirmąjį, nei per antrąjį susitikimą, pasak G. Landsbergio, nebuvo jokių konkrečių R. Kurlianskio siūlymų – jis nesiūlė ir jokios finansinės paramos jam ar konservatorių partijai. 

Trečias susitikimas su R. Kurlianskiu vyko G. Landsbergio iniciatyva ir, pasak jo, buvo aptarta konservatorių veiksmų programa. 

,,Veiksmų programa buvo persiųsta visoms žiniasklaidos priemonėms“, – teisme sakė G. Landsbergis.

Tik trečiojo susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms, bet, pasak G. Landsbergio, jis į tokias ,,kalbas nesileido“.

R. Kurlianskis po teismo posėdžio žurnalistams patvirtino, kad paramos jaunimo organizacijoms G. Landsbergis atsisakė.

„Aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia, jeigu reikės, bet jis atsisakė“, – sakė R. Kurlianskis.

Pasak R. Kurlianskio, pirmasis susitikimas konservatorių lyderiui galėjo pasirodyti nemalonus, nes jis išreiškė poziciją, kad ,,nesitikėjęs, jog būtent jis (G. Landsbergis. – ELTA) laimės pirmininko rinkimus.“

R. Kurlianskis sakė, kad su G. Landsbergiu susitiko, nes „jis yra įdomus, perspektyvus politikas.“ Pasak jo, pirmajame susitikime kaip naujasis partijos lyderis G. Landsbergis prašė žiniasklaidos objektyvumo. „Jis prašė objektyvumo, kas šiais laikais yra didelė Dievo dovana“, – žurnalistams sakė verslininkas.

Konservatorių lyderio G. Landsbergio apklausa turėjo prasidėti dešimtą valandą ryto, bet dėl užsitęsusios kito liudytojo, įmonės PHD vadovo Daliaus Dulevičiaus apklausos G. Landsbergiui teko ilgai laukti už durų.

Teisėjų kolegija D. Dulevičiaus apklausą norėjo nuketi į sausio 9 dieną ir apklausti G. Landsbergį laiku, bet kaltinamųjų advokatai pradėjo tam prieštarauti ir kaltino teisėjų kolegiją šališkumu, nes teikia pirmumą G. Landsbergio apklausi.

Buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad dėl tokio nešališkumo principo pažeidimo reikėtų galvoti apie teisėjų kolegijos nusišalinimą.

Pats G. Landsbergis sutiko palaukti už durų, kol bus baigta D. Dulevičiaus apklausa.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios „MG Baltic“ bylos.

Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

MG Baltic. ELTA nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 13:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys ir Žygimantas Pavilionis įregistravo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kurių tikslas – užtikrinti teisingą ir orią paramą pensinio amžiaus motinoms, kurios išaugino ir gerai išauklėjo 4 ar daugiau vaikų.

L. Kasčiūno teigimu, pensinio amžiaus šalies gyventojų socialinė padėtis yra pasiekusi pavojingai žemą lygį, taip pat negarantuojanti oraus gyvenimo galimybių. Dar blogesnėje padėtyje yra tos moterys, kurios savo gyvenimus paskyrė mūsų valstybės piliečių auginimui ir auklėjimui, todėl negalėjo derinti šeimos ir karjeros. Atsižvelgiant į tai, Seimo nario nuomone, pravartu išplėsti teisę gauti valstybinę pensiją motinoms, užauginusioms ir išauklėjusioms 4 ir daugiau vaikų. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis šiuo metu siekia 116 eurų per mėnesį.

„Turime suprasti ir pripažinti, kad tokios šeimos užaugina daugiau mokesčių mokėtojų mūsų valstybei, tad tokia parama daugiavaikėms mamoms yra tik menka dalis jų vaikų jau sumokėtų mokesčių į mūsų valstybės biudžetą. Toks įstatymo pakeitimas – tai mūsų visuomenės solidarumo išraiška“, – tikino Seimo narys D. Kreivys.

Parlamentaras Ž. Pavilionis pabrėžė, kad šią iniciatyvą paskatino noras, kad mažo gimstamumo ir kitų demografinių problemų kontekste valstybė užtikrintų deramą paramą ir pagarbą daugiavaikėms šeimoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.10; 05:50

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime. 

Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.

Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.

Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?

Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.

Draudimas panaikins landas korupcijai

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.

Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.

Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.

Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.

Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Kilniems tikslams juk negaila

Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.

Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.

Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.

AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.

Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.

O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.

Kada ir kuo baigsis pertvarka?

Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?

Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.12.19; 12:46

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisos šiandien, Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse, pristatomos Seime.

Įstatymų pataisomis siekiama sustabdyti šešėlinės paramos dalinimą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei užtikrinti aukščiausius savivaldos skaidrumo ir viešumo standartus.  

Continue reading „Seime pristatomos Prezidentės iniciatyvos korupcijai naikinti“

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisos registruojamos Seime.

Į viešumą iškilę faktai apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, prekybą įtaka, artimųjų įdarbinimą, savivaldybių privilegijas savo įmonėms, protegavimą viešųjų pirkimų srityje, nemokamas paslaugas politikams, neskaidrią paramą, reikalauja imtis papildomų teisinių priemonių korupcijai pažaboti.

Continue reading „Prezidentės pataisos – korupcijos apraiškoms naikinti“

stt

Lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui davęs 55 tūkst. litų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros A.Romanovskiui pareikštuose įtarimuose nurodyta, kad lobistas pinigus perdavė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienos asociacijos prezidentu bei vienos privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovu.

Nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas A.Romanovskis, buvo padarytos nuo 2009-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų gruodžio 22-osios. Kyšis parlamentarui buvo duotas per penkis kartus už tai, kad V.Matuzas Seimui pateiktų su alkoholiu, akcizais ir pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas bei už jas balsuotų.

Continue reading „Vitui Matuzui ir Andriui Romanovskiui – nauji įkalčiai“