pergalės diena

Trumposios naujienos

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį pasirašė potvarkį įsteigti Pergalės dieną, kuri kasmet bus švenčiama lapkričio 10-ąją, tą dieną, kai Kalnų Karabache baigėsi karo veiksmai.
 
„Azerbaidžano Respublikoje lapkričio 10-oji kasmet bus iškilmingai pažymima kaip Pergalės diena“, – sakoma dokumente, paskelbtame prezidento tinklalapyje.
 
Potvarkyje pabrėžiama, kad po 44 dienas trukusių karo veiksmų Karabache Azerbaidžano armija perėmė daugiau kaip 300 gyvenviečių kontrolę.
 
Azerbaidžano prezidento trečiadienį pasirašytu kitu potvarkiu rugsėjo 27-oji – karo veiksmų pradžios diena – bus pažymima kaip Kalnų Karabacho kare žuvusių žmonių atminimo diena.
 
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
 
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
 
Antradienį kreipdamasis į tautą, I. Alijevas paaiškino, kad bendras pareiškimas buvo pasirašytas lapkričio 10 d. Baku laiku, ir todėl Azerbaidžane datuojamas būtent šia diena.
 
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.
 
Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 09:00
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija iš naujo ketina pakviesti užsienio šalių lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, į didžiulį Pergalės dienos karinį paradą Maskvoje, vyksiantį birželio 24 d., teigia Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento vadovas Aleksejus Paramonovas.
 
„Kvietimai pakartotinai bus išsiųsti visiems dalyviams, įskaitant Prancūzijos prezidentą“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Paramonovas.
 
Gegužės 9 d. Rusijoje kasmet vykstantis Pergalės dienos karinis paradas buvo atidėtas iki birželio 24 d. dėl koronaviruso pandemijos.
 
Apie naują Pergalės dienos parado datą antradienį pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradą galima rengti, nes Rusijoje neva jau praėjo koronaviruso protrūkio pikas.
 
Birželio 24-oji pasirinkta, nes Rusijoje tą dieną minimos 75-osios pirmojo parado Maskvos Raudonojoje aikštėje metinės.
 
Gegužės 9-ąją turėjusiame vykti Pergalės dienos parade Maskvoje ketino dalyvauti Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir E. Macronas. Kvietimai buvo išsiųsti ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.
 
Rusijoje COVID-19 atvejų skaičius siekia daugiau nei 379 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 14:00
Trumposios naujienos

Minske švenčiama Pergalės diena. EPA – ELTA nuotr.

Tūkstančiai baltarusių nepabūgo šalyje plintančio koronaviruso ir šeštadienį Minske susirinko stebėti Pergalės dienos paradą, skirtą pažymėti 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, praneša dpa.
Minskas. Gegužės 9 diena. EPA – ELTA nuotr.
 
Kreipdamasis į tautą Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „karo tragedija yra nepalyginama su jokiomis šiandienos negandomis.“
 
Anksčiau jis ragino baltarusius dirbti kaip įprasta ir nepasiduoti „koronaviruso psichozei“.
 
Parade dalyvavo apie 3 000 karių, dešimtys lėktuvų ir daugiau nei 150 karinės technikos vienetų, įskaitant Antrojo pasaulinio karo laikų tankus T-34.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 15:18
Trumposios naujienos

Estijos vyriausybė neketina svarstyti, ar šalies prezidentei Kersti Kaljulaid tikslinga vykti į gegužės 9-osios iškilmes Maskvoje. Tai penktadienį pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas.
 
„Vyriausybė tikrai nesvarstys šio klausimo“, – sakė jis interviu radijo stočiai „Radio 4“.
 
„Jei toks kvietimas apskritai bus gautas, jį gaus prezidentė“, – pridūrė J. Ratas. Jis priminė, kad šis klausimas nėra vyriausybės kompetencija.
 
„Jeigu oficialus kvietimas (Estijos prezidentei apsilankyti Maskvoje) bus gautas, tai reikia viską apsvarstyti, atsižvelgti į mūsų partnerių ir sąjungininkų pozicijas, taip pat į situaciją Estijos ir Rusijos Federacijos santykiuose, – pareiškė premjeras. – Aš jau esu sakęs, kad galiausiai šį sprendimą priims prezidentė. Mano pozicija tokia: jeigu prezidentė nuspręs važiuoti į Maskvą, aš ją palaikysiu“.
 
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad jo žinyba nesiruošia šalies prezidentės vizitui į Maskvą.
 
Pasak ministro, URM vienareikšmiškai rekomenduoja prezidentei nevykti su tokiu vizitu. Prieš kelionę į Maskvą taip pat pasisakė parlamento pirmininkas Hennas Põlluaas.
 
Kaip sakė portalui ERR pati K. Kaljulaid, kvietimo iš Maskvos ji kol kas negavo. Jeigu jis bus atsiųstas, prezidentė jį apsvarstys „su partneriais ir sąjungininkais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 17:02
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigiamai sureagavo į kvietimą atvykti kitais metais į Rusiją dalyvauti šventiniuose renginiuose, skirtuose paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines, teigė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
 
„Mes pakvietėme JAV prezidentą dalyvauti 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjime kitų metų gegužės 9 d. JAV prezidentas reagavo labai teigiamai“, – tvirtino J. Ušakovas.
 
„Atsižvelgiant į tai, abi pusės kalbėjo apie kiekvienos šalies nuostolius per karą (Antrąjį pasaulinį karą. – TASS) ir kieno vaidmuo buvo lemiamas“, – aiškino J. Ušakovas.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas D. Trumpas penktadienį susitiko G20 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose. Abiejų šalių prezidentų susitikimas truko 80 minučių.
 
Santykiai tarp JAV ir Rusijos yra įtempti dėl nuomonių skirtumų Sirijos, Ukrainos klausimais ir tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.29; 07:40
Trumposios naujienos

Rusijai ketvirtadienį minint 74-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija toliau stiprins savo ginkluotąsias pajėgas, informuoja naujienų agentūra AP. 

Tuo pačiu Rusijos prezidentas sakė, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su visais, kurie yra pasiruošę priešintis terorizmui, nacizmui ir ekstremizmui.

Prezidentas sakė kalbą tūkstančiams karių ir veteranų, susirinkusių Raudonojoje aikštėje, kasmetinio karinio parado pradžioje. 

Parade, skirtame paminėti 74-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, dalyvavo 13 tūkst. kariškių ir daugybė įvairios karinės įrangos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 06:55
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Protestai Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Žinomas diplomatas, kuriam iki gyvos galvos suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, istorikas Vytautas Plečkaitis viename portale aimanuoja, kad apie Rusiją mes įstengiame kalbėti „tik blogai arba – labai blogai“. Kai sovietinė propaganda apie SSRS suokė tik gerai arba labai gerai (na, kartais ir joje pasitaikydavo laikinų trūkumų), tai dabar apie Rusiją skleidžiamos kone vien fake news (melagingos naujienos).

Ambasadorius pliekia žurnalistus ir politologus, kurie „demonizuoja Putiną ir pervertina Rusijos galią“, taip „narkotizuodami Putino pasitenkinimą“. Esą yra ir kitų autoritarinių režimų…

Sunku nesutikti, kad dažniausiai propaganda yra tarsi lazda, turinti du galus: vienu ji tvoja kritikuojamam režimui ir informuoja visuomenę, antruoju – demonizuoja jo lyderius ir visokius nenaudėlius. Bet apskritai nutylėti, kas dedasi kaimyninėje šalyje, kurioje vykstantys procesai veikia ir Lietuvą, neįmanoma. Informacijos balansas, kurį siūlo V. Plečkaitis, čia niekuo dėtas. Tada užmerktume akis prieš grėsmes, kurios iš tiesų egzistuoja. 

Caras pasitelkė kazokus

Gegužės pradžia Rusijai gerų naujienų atnešė nedaug. Gegužės 5 d., šeštadienį, Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose kovo mėnesį, į gatves išvedė tūkstančius protestuojančių rusų. Pagrindinis protestuotojų šūkis – „Jis mums ne caras“ – buvo nukreiptas į kovą vykusius rinkimus laimėjusį V. Putiną, kuris po keleto dienų pradėjo ketvirtą 6 metų kadenciją, surinkęs 76% balsų – daugiau nei pirmuosius tris kartus.

Nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“ paskaičiavo, kad iš viso 26 Rusijos miestuose suimta 1599 žmonės. Žurnalistai rašė, kad policija, „rosnacgvardija“ ir kazokai nepagailėjo ir vaikų: Maskvoje buvo suimamas kas penktas protestuotojas, neišskiriant ir moksleivių. Į policijos automobilius buvo grūdamos motinos su vaikais, apsvaigintais ašarinėmis dujomis. Radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistė Karina Orlova pastebi, kad vienam vaikui tramdyti teko penki omonininkai.

Tramdant protestuotojus Puškino aikštėje Maskvoje šmėžavo galingo stoto vyrai su kazokų kepurėmis. Kubanės kazokų organizacijos atamanas Nikolajus Doluda paneigė informaciją, kad jos nariai dalyvavo akcijoje. Interneto leidinys „The Bell“ pranešė, kad kazokai susiję su Maskvos merija: arba jais aprengti patyrę smogikai, arba su Maskvos atamanais sudarytos trys sutartys 16 mln. rublių sumoje. Visos Rusijos kazokų atamaną metų gale skirs V. Putinas.

Putinas tolsta nuo masių

Rusijos opozicinė spauda atkreipia dėmesį, kad V. Putinas vis labiau tolsta nuo masių. Kažkada jis važinėdavo caro automobiliu (tėvyninės gamybos mašina už 12 mlrd. rublių, panašiu į „Rolls Royce Phantom“) iš savo rezidencijos į Kremlių, o minios šaukdavo „ura“. Per ketvirtąją inauguraciją jis, tarsi ko bijodamas, nužingsniavo 200 m iš savo darbo kabineto į Kremliaus rūmus vienui vienas, lydimas tik sargybos ir šventiškai sustingusių kariškių.

O ir pati ceremonija buvo kukli. Išvaikęs opozicijos mitingą, V. Putinas išvengė kortežo, o ir jo šventinė kalba buvo kažkokia bedvasė. Garsus rašytojas ir vertėjas Borisas Akuninas savo bloge dar 2012 m. aiškino, kad žodis „inauguracija“ kilęs nuo „avgur“ – Romos laikų spėjikų, laiminančių viršininkus, skiriamus į aukštas pareigas. „Bet mes jo į tas pareigas nelaiminom, – tada rašė autorius, – todėl galime tik spėti, kiek tas carizmas tęsis“. Jis mano, kad tai paskutinė jo kadencija – iki 2024 m.

Iš tiesų, šiandien politologai mano, kad tai paskutinė V. Putino kadencija. Įstūmęs šalį į izoliaciją, sunkindamas rusų pragyvenimą, žvangindamas ginklais jis kelia ne tik opozicijos, bet ir plačiųjų masių įniršį.

Kai šventės euforija išnyksta…

Dar po dviejų dienų V. Putinas atsigriebė, Pergalės dienos parade pademonstravęs pasauliui tai, ką žadėjo savo metinėje kalboje Dūmoje  kovo mėnesį – 5-osios kartos naikintuvus Su-57 ir modernizuotus naikintuvus MiG-31K, nešančius hipergarsines sparnuotąsias raketas „Kinžal“. Žiūrovai taip pat pirmą kartą pamatė bepilotes skraidykles „Korsar“ ir „Katran“ bei kibernetines karines mašinas „Uran 6“ ir „Uran 9“, kitą modernią techniką. 

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Savo kalboje V. Putinas leido suprasti, kad pagrindinis šių raketų ir kitos ginkluotės taikinys – JAV ir jų sąjungininkės, kurios esą „supa Rusiją“ ir kelia jai grėsmę. Kartu su ketinimais atsisakyti branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties ši jėgos demonstracija kaip tik ir kelia pavojų visam pasauliui, ypač Rusijos kaimynėms, tad šito nepastebėti ir nevertinti tik neigiamai negalima.

Po šventinės euforijos Rusija grįžo į savo niūrią kasdienybę: jau gegužės 13-ąją Maskvoje įvyko masinis protestas „Už laisvą internetą“. Prie Rusijos sostinės centre įrengtos scenos susirinko žmonių su įvairių opozicinių ir kairiųjų partijų bei judėjimų vėliavomis. Susirinkusieji skandavo šūkius, reikalaudami interneto laisvės ir kritikuodami valdžią. Demonstrantai per akciją ragino panaikinti „Roskomnadzor“, apriboti vyriausybės įtaką internetui bei atšaukti baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos už savo pranešimus socialiniuose tinkluose persekiojami piliečiai.

Dar balandį Rusijos pareigūnai ėmė blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, jos operatorei atsisakius vykdyti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) reikalavimą pateikti susirašinėjimo šifravimo kodus programėlės vartotojų žinutėms netrukdomai skaityti. „Telegram“ kūrėjas rusų verslininkas Pavelas Durovas jau seniai kartoja, kad neleis Rusijos saugumo tarnyboms slapta stebėti programėlės vartotojus. Jis pažadėjo, kad programėlė ir toliau veiks, nepaisant draudimo.

„Roskomnadzor“ jau blokavo milijonus IP adresų, kuriuos vartotojai naudojo, kad apeitų draudimą naudotis „Telegram“. Prieš Rusijos prezidento rinkimus neveikė opoziciniai portalai Graniru.com ir kiti.

***

Taigi, garbiojo diplomato dejonės, kad apie Rusiją kalbame tik blogai, o reiktų ir gerų žinių, būtų akivaizdus veidmainiavimas. Liaupsinti V. Putiną už antidemokratinius veiksmus būtų tas pats, kaip jį girti už prieš ketverius metus įvykdytą Krymo aneksiją ar invaziją į Rytų Ukrainą. Pasaulis ne šiaip sau varo Maskvą į izoliaciją. Geros žinios priklauso tik nuo jos pačios.

2018.05.15; 15:44

Žurnalisto užrašai

Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje

Suviliojo ir apgavo. Stodamos į Europos Sąjungą Baltijos šalys tikėjosi gauti naują globėją, tik dar turtingesnį už Maskvą. Deja, jau nuo pat pradžių įstojimai baigėsi ES nurodymais atsisakyti ištisų nacionalinės ekonomikos šakų, rašo „RuBaltic“.

Tiesa, kokia nauda Europos Sąjungai iš tokios „apgaulės“, propagandistų portalas nesugebėjo paaiškinti. Tik išvardino, kaip smarkiai Baltijos šalys po įstojimo „nukentėjo“. Pavyzdžiui, Lietuva privalėjo likviduoti savo atominę energetiką – uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (AE), tokia buvo stojimo į ES sąlyga. O Latvija turėjo atsisakyti cukraus pramonės. Pagrindinis ES struktūrinių fondų tikslas buvęs išvystyti infrastruktūrą naujose narėse. Kad keliai taptų kaip Vokietijos autobanai.

Tačiau realybė tokia, kad šiandien keliai Baltijos šalyse – vieni blogiausių ES. O dėl nepriklausomybės – Baltijos šalys ją praktiškai tik prarado. Nes dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus politiką lemia Briuselio regulos ir direktyvos…

Nacizmas. JAV trukdo kovai su nacizmo aukštinimu ir šitaip slepia amerikiečių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo su nacistiniais karo nusikaltėliais mastą, – teigia „RuBaltic“. Neseniai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Rusijos iniciatyva priėmė rezoliuciją dėl kovos su nacizmo aukštinimu, tačiau JAV ir Ukraina balsavo prieš.

Blogi amerikiečiai. Toliau vardinamos ir jų blogybės. Kliūva ir Lietuvai – už Aleksandro Lileikio, siejamo su 70 tūkst. žydų nužudymu Vilniaus gete, bylą. Pasirodo, vienu bylos etapu CŽV teisininkai netgi sugebėjo pristabdyti kaltinamojo persekiojimą Amerikoje. Tiesa, vėliau A. Lileikis vis dėlto išduotas Lietuvai, tačiau čia ramiai, be teismo mirė 2000-aisiais.

Ir nieko stebėtino, kad Lietuva jo neteisė, teigia „RuBaltic“. Nes Prezidentas tuo metu buvo amerikiečių statytinis Valdas Adamkus, kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje tarnavo majoro Antano Impulevičiaus adjutantu. O Impulevičius komandavo antrajam policijos batalionui ir garsėjo žiaurumu bei masiniais kruvinais susidorojimais su žydais tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje…

Gviešiamės laurų. Baltijos šalys nori su Rusija dalintis kovos su islamo valstybe laurus, tačiau gali šiai kovai skirti tik 30 žmonių būrį, rašo Kremliaus ruporas „Sputnik“. Taip esą teigia Rusijos raketinių-artilerinių mokslų akademijos narys-korespondentas Konstantinas Sivkovas. O ir tie 30-imt žmonių būtų techninis ar medicininis personalas. Ir šiaip, akademikui akivaizdus faktas, kad NATO viduje nesutaria, tad Baltijos šalims lieka vienintelė išeitis – būti kuo patikimesniu JAV sąjungininku.

Vilnius – lenkų. Pasak „Sputnik“, nors Lenkijos valdžios imperinės ambicijos susilaukia daugelio šalių kritikos, pačioje Lenkijoje valdančioji partija šiuo klausimu sulaukia elektorato palaikymo.

Tokias drąsias išvadas „Sputnik“ daro iš to, kad Varšuvos Šopeno vardo oro uoste pakabintas plakatas su 1918 m. Lenkijos žemėlapiu, kuriame į šios valstybės sudėtį įtraukta dalis Vakarų Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos.

Tiesa, patys plakato autoriai kalba apie jo istorinę-edukacinę paskirtį, tačiau „Sputnik“ perspėja: tiek Šopeno oro uosto plakatas, tiek naujojo lenkiško paso dizaino variantai – tik keli epizodai iš visos serijos gestų, kuriais rodoma: Vilnius – Lenkijos miestas!

Perestroika-2. Lietuvos vyriausybės sprendimai kuo toliau, tuo labiau primena Gorbačiovo perestroiką, šaiposi „Litovskij kurjer“. Nes lozungai – skambūs, tikslai – aukšti, idėjos – drąsios, o rezultatai – chaosas ir betvarkė. O pastebimiausia figūra tarp šių reformatorių – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Paskelbė karą girtavimui, nutarė sutvarkyti ligonines ir poliklinikas ir, nei vieno nei kito nebaigęs, azartiškai griebėsi vaistinių.

Kažkodėl viskas, ko giriebiasi „profesionalų vyriausybė“, galų gale virsta karikatūra, mano „Kurjer“. Tikslai – tarsi ir kilnūs, bet priemonės – buldozerinės…

Lipdukas. Lietuvių pasieniečiai privertė Baltarusijos pilietį nuo automobilio nulupti lipduką su SSSR simbolika, rašo „Obzor“, remdamasis baltarusių „Belnovosti“ informacija. Toliau skaitytojui primenama, kad Lietuvoje uždraustas viešas sovietinės simbolikos demonstravimas. Tačiau desertui prilipdoma Rusijos senatoriaus Aleksejaus Puškovo „Tviterio“ žinutė, kad baltarusis buvo priverstas nulupti nuo automobilio gegužės 9-osios simbolį: esą, „kas mums – Pergalės diena, jiems – verksmo dėl 3-iojo Reicho diena“.

Elektros ir žaidimų! Galvą kilstelėjo ir rusakalbė propaganda Estijoje. Štai „Novaja gazeta“ aprašė protesto prieš Astravo atominę elektrinę akciją Vilniuje. Leidinys esą užfiksavo ir atsitiktinio praeivio skeptišką reakciją į protestą. „Protestuoja prieš elementarų pigios elektros energijos šaltinį, kuris neleis vogti biudžeto lėšų dangstantis kažkokiais vaiduokliškais pavojais“, – teigė neidentifikuotas praeivis.

Suprask, paprasti lietuviai nori pigios baltarusiškos elektros, bet jau ta valdžia su savo gąsdinimais…

Partizanai. „Novaja gazeta“ imasi ir niekaip negęstančios partizanų temos. „Jie kovojo už tėvynę“ – taip šiandien Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama nacionalinių partizanų, kovojusių prieš sovietų valdžią pokario laikotarpiu, kova. Pasipriešinimas truko ilgiau nei 10 metų, jame dalyvavo beveik 200 tūkst. Baltijos šalių gyventojų. Tačiau, pasak portalo, net ir vietiniai tyrėjai pripažįsta, kad teroras prieš taikius gyventojus, prijaučiančius sovietams, sovietinių darbininkų šeimų ir vaikų žudymas buvęs nepateisinamas.

Tualetinė nepriklausomybė. Lietuvoje prekiaujama tualetiniu popieriumi, pavadintu „100 metų nepriklausomybei“, – juokiasi „Vesti Kaliningrad“. „Sveikiname Lietuvą su atkūrimo 100-mečiu“, – parašyta ant tualetinio popieriaus pakuotės. Šis gaminys parduodamas visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau bus išimtas iš prekybos, nes prieš prekybą tokiu „patriotiniu popieriumi“ pasisakė Seimo nariai, rašo portalas.

P.S. Mieli Slaptai.lt skaitytojai,

Prieš mūsų valstybę nukreiptos rusakalbės propagandos srautai internete tokie, kad mes nespėjame visko susekti. Jei užtiksite kur nors ekskliuzyvinių propagandinių „perlų“ – būtume dėkingi, jei nuorodą (galima ir trumpą aprašymą) atsiųstumėte mūsų portalui el. paštu gilanis.gintaras@gmail.com.

2017.11.28; 04:00

Žvalgyba

Emily Temkin /Foreign Policy

„Estai paprasčiausiai norėjo perkelti paminklą, – prisimena Emili Temkin Foreign Policy išspausdintame straipsnyje. – Šiandien sukanka 10 metų, kai Talino valdžia nusprendė pašalinti iš sostinės centro sovietinį Antrojo pasaulinio karo memorialą. Rusijos vyriausybė perspėjo, kad paminklo perkėlimas „sukels estams bėdų“, tačiau Maskva jau nebesitvarko toje Baltijos šalyje, ir paminklas buvo deramai nugabentas į karių kapines priemiestyje“.

„Netrukus po to estai pastebėjo, kad jie praktiškai nebegali naudotis internetu. Jie nebegalėjo prieiti nei prie laikraščių online, nei prie vyriausybinių portalų. Buvo nebeprieinamos ir bankų sąskaitos“, – sakoma straipsnyje. „Tai buvo negirdėta, ir iš pradžių niekas nesuprato, kas dedasi“, – sakė žurnalistei tuometis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas.

Netrukus prezidentas buvo informuotas, kad kalbama apie išorinę ataką – skirstomąją ataką tokio tipo, kaip „atsisakoma aptarnauti“. Tai surežisuotas internetinio srauto perteklius serveriuose, dėl kurio uždaromi tinklai valandoms ar dienoms, rašo Temkinas.

„Viskas skaidriausiai išaiškėjo, kai išmušė gegužės 9-osios pusiaunaktis (pagal Grinvičą) – tą dieną Rusija švenčia Pergalę Antrajame pasauliniame kare. Erzinančios kibernetinės atakos smarkiai sustiprėjo griežtai 24 valandoms, o paskui nurimo taip pat staigiai, kaip ir kildamos aukštyn. Ilvesas paklausė savo kibernetikos ekspertų, kas atsitiko. „Na, pinigai baigėsi“, – atsakė jam: kažkas arba kokia nors valstybė ataką nupirko ir apmokėjo. Nusikaltėlius hakerius panaudojo, kad suluošintų vieną iš labiausiai internetine prasme priklausomų pasaulio valstybių“, – sakoma straipsnyje. 

„Apsižvalgius pamatysime, kad tai buvo pirmas, bet kažin ar paskutinis atvejis, kai viena iš kibernetinės atakos rūšių (…) buvo realizuota atvirai politine maniera“, – sakė Ilvesas.

„Nuo tos ženklinės atakos momento kibernetinė grėsmė Estijoje tik pagilėjo“, – pabrėžia straipsnio autorius ir pasakoja apie kai kuriuos Pasaulinio tinklo dabartinės būklės aspektus.

Nuo to laiko Rusija įtraukė kibernetines atakas į platesnes strategijas, kurios jungia kompiuterinius įsilaužimus su informaciniu, hibridiniu karu ar senamadišku karu įprastomis priemonėmis, siekiant Maskvos tikslų. Ir Maskva nesibodi naudoti įsilaužimus, sakoma straipsnyje.

„Ir vis dėlto neramūs įvykiai Estijoje padėjo per 10 metų imtis esminių priemonių“, – sakoma straipsnyje. Antai, Estijoje praėjus metams po atakų atidarytas NATO akredituotas (nors ir NATO nefinansuojamas ir nevaldomas) Pažangios patirties kibernetinių grėsmių centras.  Neseniai keletas NATO narių kartu su Suomija ir Švedija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Europos pažangios patirties kovojant prieš hibridines grėsmes centro įsteigimo.

„Dalinai dėl didelių atakų 2007 metais Estijoje šiandien yra pasaulinės klasės kibernetinio saugumo sektorius, – pabrėžia Temkin. – Šiuo metu šalis vykdo didžiausias ir moderniausias pasaulyje kibernetinio saugumo sferoje pratybas Locked Shields 2017“.

„O svarbiausia, Estijos patirtis įrodė, kad net koordinuota, istorinė kibernetinė kampanija ne visada užtikrins, kad priešas pasieks užsienio politikos tikslą, jeigu bus pakankamai stipri gynyba, pakankamai stipri skaitmeninė infrastruktūra ir tvirtas geopolitinis ryžtas apsiginti. Praėjus 10 metų po Rusijos hakerių atakos sovietinių laikų paminklas vis dar tebestovi ištremtas už sostinės ribų“, – praneša žurnalistė.

Informacijos šaltinis: Foreign Policy.

2017.05.02; 05:48

Aktualijos

Oficialieji vokiečiakalbiai portalai labai santūriai rašo apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Šveicarų spauda skelbia daugiau liudininkų atsiminimų. Nemažai dėmesio skiriama Maskvos pasirengimui   pergalės „Didžiajame tėvynės kare“  minėjimui.

Austrų laikraštis „Salzburger Nachrichten“ paskelbė kritišką to pasirengimo vertinimą (anoniminį). Kartu tai yra pagrindinė politikos ir pasaulio skilties publikacija gegužės 6-osios numeryje. Straipsnį puošia nuotrauka, vaizduojanti būsimo oro pajėgų dalyvavimo gegužės 9-osios parade repeticiją.

Continue reading „Kaip rusai užsidirba iš „pergalės kulto“” →

kremlius_kremlius_kremlius
Aktualijos

Sovietinė pergalės diena arba kitaip dar Gegužės 9-oji diena. Šią dieną nacistinė Vokietija kapituliavo Sovietų Sąjungai II pasauliniame kare (sovietinėje istorijoje dar žinomas kaip didysis Patriotinis karas).

Ši šventė pirmą kartą buvo švenčiama penkiolikoje sovietinių respublikų, kuomet buvo pasirašyti kapituliacijos dokumentai 1945 metų gegužės 9 d. (Maskvos laiku). Komunistai mėgo švęsti ideologines šventes. Šventė, kuri neleido niekam abejoti, kas čia laimėtojas, o kas pralaimėtojas. Lietuva, Latvija, Estija irgi turėjo suprasti, kad jų „išvadavimas“ 1944 m. buvo didelės šventės pradžia.

Continue reading „Pergalės ar pralaimėjimo diena?” →