Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.

„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.

Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.

Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.

„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.

Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.

Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.

„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.

Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.

Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.

Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.

Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:02

Notarai. moldova24.info

Notarų mokami vadinamieji „otkatai“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojams ir agentams, kad būtent į juos kreiptų klientus – paplitusi praktika Lietuvoje. Notarų savivaldos institucija samdė slaptus pirkėjus ir aiškinosi, kas taip elgiasi, paskui kvietė pasiaiškinti piktnaudžiaujančius, tačiau nelegalūs susitarimai klesti.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, „otkatus“ mokančius notarus reikia vyti iš darbo.

„Notaro administracinė ar baudžiamoji atsakomybė – kaip valstybės tarnautojo. Tokiose veiklose galima įžvelgti korupcijos bruožų, todėl reikia sėsti kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis, padaryti aiškų planą ir vieną kartą apsivalyti nuo žmonių, kurie savo kolegas kvailiukais laiko ir, pažeisdami kodeksą, kurį patys priėmė, diskredituoja notaro vardą“, – Eltai sakė prof. V. Nekrošius.

Nepriekaištinga notaro reputacija ir atsakomybė akcentuojama dar teisininkų studijų metais, universitete. Tačiau, prof. V. Nekrošiaus žodžiais, daliai notarų koją pakiša labai didelis noras uždirbti papildomą eurą.

„Tokiu atveju mano išvada labai paprasta – tokie žmonės negali būti notarai“, – kategoriškas teisėtyrininkas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas.

Eltos žiniomis, metų metais veikia ta pati paprasta schema: dalis notarų susitaria su nekilnojamojo turto vystytojais ir brokeriais už tam tikrą procentą (paprastai 10-20 proc. nuo notarinio mokesčio dydžio) vesti klientus atsiskaitantiems už paslaugą „juodais pinigais“.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murausko, neapskaityti mokėjimai grynaisiais už paslaugas nėra teisėta veikla.

VU TF profesorius Vytautas Nekrošius. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.

„Teisės aktai notarams kelia nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningumo reikalavimus. Akivaizdu, kad neapskaityti mokėjimai nėra su jais suderinami“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pabrėžė, kad Lietuvos notarų rūmai ir Notarų garbės teismas negaili pastangų kovoti su vadinamųjų „otkatų“ praktika, kai nekilnojamojo turto agentams notarai sumoka pinigų mainais už klientus nekilnojamojo turto sandoriams tvirtinti.

„Notariato įstatymas ir Notarų etikos kodeksas kelia išskirtinai aukštus reikalavimus notarams, tuo tarpu mokėjimai nekilnojamojo turto agentams gali būti vertinami vienareikšmiškai – tik kaip piktnaudžiavimas“, – Eltai teigė M. Stračkaitis, mokėjimus NT agentams vadindamas visiškai nederamais ir netoleruotinais.

Lietuvos notarų rūmai kelerius metus vykdė slapto pirkėjo programą, kurios metu, M. Stračkaičio žodžiais, išaiškėjo keli atvejai, kai notarai parodė polinkį elgtis nederamai ir tartis su klientais dėl mokesčio už notarines paslaugas sumažinimo ar dalies jo grąžinimo.

Pasak Notarų rūmų prezidento, notaras neturi teisės be teisėto pagrindo nei atleisti asmenis nuo rinkliavos sumokėjimo, nei grąžinti dalies sumokėtos rinkliavos, nes tai traktuotina kaip nesąžininga tarpusavio konkurencija, šiurkštus notaro etikos pažeidimas, sudarantis pagrindą jam taikyti drausminę atsakomybę.

Slapto pirkėjo surinkti duomenys buvo perduoti Notarų rūmų prezidiumui.

„Deja, tam, kad slapto pirkėjo surinkti duomenys galėtų tapti pagrindu drausminei atsakomybei, būtinos Notariato įstatymo pataisos ir platesni įgaliojimai Notarų rūmams tikrinti notarus. Todėl visi įtarimų šešėlin patekę notarai buvo iškviesti individualių griežtų pokalbių ir įspėti, kad būtina laikytis etikos ir drausmės reikalavimų“, – sakė M. Stračkaitis.

Pasak Eltos kalbintų NT agentų ir notarų, pabarimas rezultatų nedavė, dalis notarų toliau nesąžiningai konkuruoja mokėdami „otkatus“, ir tai – vieša paslaptis.

„Pirma problema, kad proceso dalyviai patenkinti – ir tas, kuris duoda, ir tas, kuris gauna. Antra problema, kad slapto pirkėjo nusiuntimas nieko savaime neįrodo. Remiantis tokio asmens parodymu atleidus piktnaudžiaujantį notarą iš pareigų, jį teismas grąžintų atgal. Kita vertus, reikėtų galvoti, žiūrėti, kaip tokioje situacijoje turėti aiškių įrodymų – vaizdo, garso įrašų. Visa tai padaryti nėra paprasta, bet, aišku, įmanoma bendradarbiaujant su atitinkamomis tarnybomis“, – situaciją komentavo VU Teisės fakulteto profesorius V. Nekrošius.

Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis prašo asmenų, turinčių patikimos informacijos ir liudijimų apie neteisėtus notarų mokėjimus, informuoti Lietuvos notarų rūmus.

Pagal LR notariato įstatymą, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius neturi duomenų, kiek plačiai yra paplitusi vadinamoji notarų „otkatų“ praktika tarp notarų.

„Visų pirma būtina suprasti, ar Lietuvos notarai ir nekilnojamojo turto brokeriai suvokia tai kaip problemą, ydingą įprotį, kurį būtina keisti. Jei taip nėra, pakeisti jų veikimą tampa daug didesniu iššūkiu, nes vien teisėsaugos dėmesys ar bausmės nepadės. Žodžiu, itin svarbu įtraukti į pokalbį notarų ir nekilnojamojo turto brokerių atstovus, suprasti, kokius sprendimus jie jau yra taikę ir kokių dar tikėtųsi“, – situaciją komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas P. Murauskas.

Pasak jo, visų pirma derėtų ieškoti šios praktikos priežasčių ir jas panaikinti, o ne vien kovoti su pasekmėmis.

ELTA primena, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.13; 02:45

Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

Seimas po pertraukos antradienį ketina sugrįžti prie Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadų dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus.

Lapkričio 28 d. komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Seimui pristatė tyrimo išvadas, tačiau konservatoriams ir Seimo nariui Vytautui Bakui paprašius, nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

Atskirąją nuomonę pateikęs Seimo narys V. Bakas pasiūlė parlamentarą A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos. Beje, vėliau pats A. Skardžius pranešė savo noru pasitraukiąs iš Seimo Energetikos komisijos narių.

Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose manipuliavimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.

Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.

Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.

Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.

S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.

„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 eurų (po mokesčių – 14 875 eurus). 2013 metų antrą ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 eurus (po mokesčių – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip 17 500 eurų (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.

Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.

„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to, yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltini – ELTA

2017.12.05; 00:01

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija antradienį ketina pateikti Seimui savo išvadas.

Jose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.

Lietuvos Respublikos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.

Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.

S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.

„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 Eur (po mokesčių – 14 875 Eur). 2013 metų antrame ketvirtyje žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antrojo ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų S. Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 Eur (po mokesčių – 20 283 Eur). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip – 17 500 Eur (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar, kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.

Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.

„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija konstatuoja, kad sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo. 

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.14; 06:03

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad A. Skardžius galėjo būti interesų konflikte, ir tą konfliktą komisija prašo įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Siūlymo inicijuoti apkaltą A. Skardžiui komisijos išvadose nėra.

Ketvirtadienį už išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė.

„Komisija atsakė į visus 8 klausimus, diskusijų buvo daug. Kalbant apie teisės aktus, kurių priėmimo procedūrose dalyvavo Seimo narys Skardžius, komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, kadangi jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikė šioje srityje. Komisija kreipėsi į kompetentingą subjektą, kad būtų įvertintas šis konfliktas. Kitais atvejais komisija pasisakė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, todėl tiek įslaptinta informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta, ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime. Apie tai komisijos išvadose taip pat yra pasakyta“, – po balsavimo žurnalistams sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Svarstant išvadų projektą kai kurie komisijos nariai siūlė A. Skardžiui pasitraukti iš Seimo Energetikos komisijos narių.

„Manau, kad jis, būdamas šioje komisijoje, nuolat susidurs su galimu interesų konfliktu, bet tai yra Seimo, Seimo valdybos kompetencija ir jo paties apsisprendimo klausimas“, – sakė V. Gailius.

Kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų Naglis Puteikis, mano, kad reikėtų rekomenduoti A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje, bet tam nebuvo pritarta.

„Komisijos nariai nesutiko siūlyti nutraukti verslo Baltarusijoje, nes tai yra šeimos verslas, ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi čia kalbėjome“, – sakė V. Gailius.

Paklaustas, ar išvadose kalbama apie galimą apkaltą A. Skardžiui, V. Gailius sakė, kad „dėl apkaltos jokio siūlymo nėra“.

Pasak jo, penktadienį išvadas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

Antikorupcijos komisija Seimo sprendimu turi pateikti išvadas iki šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 04:36

Nuo šiol kelių statybos sektoriuje kompromisų nebus. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiemet gegužę įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, įteisinęs 3 kartus griežtesnius reikalavimus.

Tai paskatino tyrimo metu nustatyti faktai: per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Paskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.

„Nuokrypių galėjo būti dėl netobulos technikos, neprofesionalaus darbo ar technologinių ypatybių. Tačiau daugeliu atveju įtakos turėjo teisės aktų spraga, kuria pasinaudojus buvo galima sumažinti rangovo sąnaudas visiškai legaliai, tiesiog klojant plonesnę asfalto dangą ar kelių statybai naudojant netinkamas medžiagas, – šiandien spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. – Situacija pakeista – Susisiekimo ministerijos inicijuoti norminių aktų pakeitimai užkirs kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui ir valstybei daromai žalai.“

Naujuose reikalavimuose numatytas didžiausias leistinas asfalto dangos storio svyravimas – tik 3,4 cm. Tai neišvengiama dėl technologinių, reljefo ir kitų kelio asfaltavimo darbų ypatumų. Tačiau šiuo atveju rangovas, norėdamas sutaupyti kelio tiesimo sąnaudas šios nedidelės paklaidos sąskaita, rizikuos ją viršyti ir patirti nuostolių – neatitinkančią nustatytų normatyvų asfalto dangą kelininkai turėtų tiesti iš naujo.  

2012–2016 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai buvo skirta 1,14 mlrd. eurų. Už šias lėšas įrengti 1 tūkst. 807 kilometrai  – nutiesti nauji keliai, rekonstruotos, atnaujintos kelio dangos, asfaltuoti žvyrkeliai.

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, 2013–2016 m patikrinęs remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų, nustatė, kad danga buvo „ploninta“ 27 keliuose. Tai sudaro 42 proc. per šį laikotarpį patikrintų kelių. 17-oje iš 64 objektų (27 proc.) buvo absoliučiai pasinaudota leistinos kelio dangos nuokrypio riba, 34-ose objektuose (53 proc.) – iš dalies, ir tik 13-oje objektų (20 proc.) paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, kelio dangos storis – tik dalis problemos. Kilus abejonėms, ar rangovai visada naudoja tinkamas medžiagas, į pagalbą pasitelktas nepriklausomas valstybių, kur keliai nebyra, auditas. Dar šią vasarą užsienio akredituotose laboratorijose bus atlikti visapusiški tyrimai ir nustatyta, ar kelio konstrukcijai įrengti panaudoti statybos produktai atitinka tiekėjų pateiktų produktų atitikties deklaracijų, atitikties sertifikatų ir Lietuvoje akredituotų laboratorijų bandymų protokolų duomenis. Auditai taip pat bus atlikti ir anksčiau įrengtuose ruožuose.

Kelių statybų skaidrumui didinti nuo š. m. rugsėjo bus privaloma naudoti Elektroninį statybos darbų žurnalą, kurį informacinėje sistemoje LAKIS įsipareigojo sukurti Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Žurnale turės būti nuolat nurodomi visi su kelių statybos darbais susiję duomenys. Tai leis užtikrinti statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę, pagerinti atliekamų darbų kontrolę. Visoms naujoms rangos sutartims jį bus privaloma pildyti nuo š. m. gruodžio 1 d.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.05.27; 02:30

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“. 

Lietuvos geležinkeliai

Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius galimai savavališkai, neorganizavus viešojo pirkimo ir prieštaraujant vidinei tvarkai, leido vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje (iki 20 metrų nuo geležinkelio) neatlygintinai atlikti darbus bei aplaidžiai vykdydamas pareigas nekontroliavo tų darbų atlikimo.

Taip pat „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens padėtimi, galimai leido paslaugų teikimo metu tai pačiai įmonei neatlygintinai pasiimti turtą, kuris pagal galiojantį reglamentavimą turėjo priklausyti UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Tokiais veiksmais buvo padaryta didesnė nei 250 MGL turtinė žala.

Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais Klaipėdos valdyboje pradėta 15 ikiteisminių tyrimų, teismai išnagrinėjo 12 STT Klaipėdos valdybos pareigūnų tirtų bylų. 12 asmenų nuteista dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.05.24; 02:30

Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti birželio 22 d. paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir jame pareikštų įtarimų G. V. ir A. J. Z. vyks tol, kol bus įvykdyti šio teismo nutartyje nurodyti reikalavimai, susiję su proceso dalyvių teisėmis apskųsti prokuroro sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

Law and Justice

Kaip buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti G. V. ir A. J. Z., o  teisinę neliečiamybę turintis Europos Parlamento narys Rolandas Paksas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, šių metų balandžio 19 d. prokuroro nutarimu buvo išskirtas į du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad neatskyrus šių tyrimų tektų neapibrėžtą laiką laukti, kol bus baigta R. Pakso atžvilgiu jau pradėta teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra Europos Parlamente. Kol tai neįvyko, atlikti būtinus baudžiamojo persekiojimo veiksmus R. Pakso atžvilgiu ir baigti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės.

Tyrimą kontroliavusio prokuroro manymu, taip laukiant būtų pažeistos kitų proceso dalyvių teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką bei nusižengta reikalavimui perduoti baudžiamąją bylą teismui nedelsiant, jei prokuroras mano, kad joje surinkta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei įrodyti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro vertinimu, atskirtame G. V. ir A. J. Z. atžvilgiu ikiteisminiame tyrime tokių duomenų pakanka ir byla galėtų būti nagrinėjama teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendime konstatavo, kad esminis klausimas, dėl ko išsiskyrė kaltinimo bei gynybos pozicijos – minėtų ikiteisminių tyrimų išskyrimo pagrįstumas. Teismo vertinimu, šis ginčas, kaip ir visi kiti proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, privalo būti išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo turi būti priimtas galutinis procesinis sprendimas dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui. 

Per kiek dienų ar kitą terminą toks skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui turėtų būti paduotas, nes teisės aktuose joks terminas nėra nurodytas, teismas nepasisakė.

Šis Lietuvos apeliacinis teismo sprendimas įsigaliojo po jo paskelbimo ir yra neskundžiamas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.07.20; 06:38

Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui, buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.

Continue reading „STT: Už piktnaudžiavimą ir prekybą poveikiu bausmių išvengti nepavyko“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė buvusio „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus Rimanto Liepos ir UAB „Aukštuminių statybų technologijos“ direktoriaus Dariaus Simanavičiaus kasacinius skundus ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžius.

Buvęs „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, jam skirta 3,6 metų laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas dvejiems metams, taip pat ketverius metus jam uždrausta dirbti vadovaujamą darbą. UAB „Aukštuminių statybų technologijos“ direktoriui Dariui Simanavičiui, pripažintam kaltu dėl sukčiavimo, skirta 7 530 eurų (26 tūkst. litų) bauda.

Continue reading „STT: Aukščiausiasis Teismas buvusio „Aukštaitijos vandenų“ generalinio direktoriaus nepasigailėjo“

Negalintys arba nenorintys mokėti už kapavietę turi teisę ją gauti nemokamai. Tokia teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai nustatė, kad šių įstatymo nuostatų dažnai nepaisoma.

Kai kurios savivaldybės (pvz. Vilniaus, Kauno, Šiaulių) sudaro sutartis su bendrovėmis dėl kapinių priežiūros, suteikiant joms teisę įrengti kapavietes ir už jų įrengimą gauti atlygį. Tačiau sudarydamos tokias sutartis savivaldybės jose nenustato, kiek tose kapinėse turi būti palikta neįrengtų kapaviečių, kurias žmones gali gauti nemokamai ir patys jas įsirengti. 

Continue reading „STT: kapaviečių skirstymo procesas neskaidrus, nėra aiškaus kontrolės mechanizmo“

Lietuvos advokatūros kartu su Seimo Tesiės ir teisėtvarkos komitetu ir Nacionaline teismų administracija organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“ išsakytos šios teisės srities problemos. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo siekia 900.

„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – tardamas sveikinimo žodį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.

Continue reading „Lietuvos advokatūra: „piktnaudžiauti privataus kaltinimo institutu sąlygos atsiranda dėl neaiškaus teisinio reguliavimo““

slicyte_zita

Šis laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai.

Jį parengė Dr. Zita Šličytė Visuomeninio teisėjos Neringos Venckienės gynimo komiteto narių vardu.

Oficialus laiško pavadinimas – “Atsiliepimas į Generalinės prokuratūros prokuroro Žydrūno Radišausko 2012-06-05 raštą Nr.17,2 – 12754”.

Pateikta informacija prokuroras Žydrūnas Radišauskas siekia suformuoti nuomonę , kad teisėja Neringa Venckienė TIESIOGINĖS TYČIOS FORMA padarė net keturias nusikalstamas veikas. Tačiau jo argumentai yra vienašališki ir klaidinantys todėl, kad:

Continue reading „Atsiliepimas į Generalinės prokuratūros prokuroro Žydrūno Radišausko raštą“

radviliskio_meras

Radviliškio meras Antanas Čepononis nusprendė pats trauktis iš užimamų pareigų. Piktnaudžiavimu, pasikėsinimu sukčiauti ir dokumentų klastojimu įtariamas A.Čepononis Radviliškio rajono tarybai įteikė prašymą jį atleisti.

Šį prašymą Radviliškio rajono tarybos nariai žada svarstyti per vasario 23 dieną vyksiantį posėdį. Radviliškio rajono merą konservatorių A.Čepononį STT agentai sulaikė pernai, gruodžio 19 dieną. Pareigūnų dėmesį atkreipė galbūt neskaidri Radviliškio miesto kultūros centro vieno iš pastatų rekonstrukcija, Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo ir Radviliškio miesto Eibariškių gyvenamųjų namų kvartalo Obelėlės gatvės rekonstravimo darbai.

Continue reading „Atsistatydino Radviliškio meras“