Š. m. gegužės mėn. viduryje po kruopštaus tyrimo Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai atliko sėkmingą operaciją – paėmė labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį bei sulaikė asmenis, gabenusius kontrabandinį krovinį, ir šio krovinio organizatorių.
Pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabandos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 4 d., 260 str. 3 d.). Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Gegužės 18 d. kriminalistai surengė sulaikymo operaciją ‒ sostinėje sulaikė vyrą, kaip įtariama, psichotropinių medžiagų kontrabandos organizatorių.
Kratos jo slepiamame automobilyje metu pareigūnai aptiko specialiai įrengtas slėptuves, iš kurių išėmė apie 15,5 kg (apie 50 000 vnt.) „ekstazio“ tablečių ir 1,5 kg metamfetamino miltelių. Nelegalaus krovinio vertė mažmeninėje rinkoje apie 0,5 mln. eurų. Vėliau buvo sulaikyti du asmenys, už piniginį atlygį tiesiogiai vykdę psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Latvijos Respublikos į Lietuvą.
Visų sulaikytų asmenų gyvenamosiose vietose bei jų naudojamose transporto priemonėse buvo atliktos kratos. Sulaikytiems asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu bei jų kontrabandos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 4d., 260 str. 3d.) ir teismo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.
Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra įtariami sulaikytieji, priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, už kurias numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.
Informaciją pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų paskelbė palaikymą mokytojams ir Vilniuje rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.
14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės.
„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė Laisvės TV įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.
Pasak jo, 14 valandą gyva grandine žmonės susikabins rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų, o po to patrauks prie Vyriausybės, kur bus išdėstyti esminiai, su profesinėmis sąjungomis suderinti, reikalavimai.
Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.
Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.
Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penktadienį išplatintame pranešime raginama protestuoti taikiai.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po pasitarimo su VRM pavaldžių statutinių institucijų vadovais ragino gyventojus laikytis rimties sekmadienį planuojamoje protesto akcijoje.
Pasak vidaus reikalų ministro, įtampos visuomenėje jaučiamos, stebimi įvairūs procesai, yra tam tikros informacijos apie galimas provokacijas, bet situacija kontroliuojama.
„Manau, intensyvūs šie metai parodė, kad jau išmokome ir draugiškai dideliu būriu švęsti, ir civilizuotai reikšti nuomonę. Noriu patikinti, kad pareigūnai taip pat puikiai jaučia visuomenės nuotaikas, yra atsakingi ir objektyviai galvojantys, tačiau supraskime ir visi gerbkime jų darbą – jie turi užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.
Pasak ministro, platinami įvairūs gandai apie neramumus ir telkiamas pajėgas neturi jokio realaus pagrindo.
Dėl įtartino asmens penktadienį buvo evakuota Vokietijos Kelno miesto katedra. Apieškojus pastatą su šunimis, jame nieko nerasta. Katedra vėl atvėrė duris lankytojams, sakė policijos atstovas.
25 metų vyras furgonu privažiavo prie katedros ir keliskart į ją įbėgo. Tada apsauginiai iškvietė policiją. Vyras buvo sulaikytas, jis nesipriešino.
Įvykiai Armėnijoje klostosi keistokai. Kuo toliau – tuo įdomiau Ar nenutiks taip, kad naujasis Armėnijos lyderis susikompromituos dar greičiau, nei iškilo į politikos Olimpą?
Nikolos Pašiniano garbės žodis
Tiesa, vadovaudamas pirmąjam Vyriausybės posėdžiui Nikolas Pašinianas iškilmingai tvirtino pasitrauksiąs iš premjero posto, jei visuomenė liausis jį remti. „Kol jaučiu visuomenės paramą, ją naudosiu šalies plėtrai, o jei jos neteksiu, tai atsisakysiu premjero įgaliojimų“. Tokius naujojo premjero žodžius užfiksavo žurnalistai gegužės 11-ąją, kai buvo surengtas pirmasis Vyriausybės posėdis, vadovaujamas paties N.Pašiniano (ELTA).
Bet ar tikrai N.Pašinianas atsistatydins, jeigu praras populiarumą? Kiek Pasaulio istorija žino pavyzdžių, kai tautos pasitikėjimą praradę prezidentai pasitraukdavo savo valia, be kraujo praliejimo? Ir kiek žinome atvejų, kai susikompromitavę politikai valdžios krėsluose sėdėdavo iki paskutiniojo atodūsio? Į valdžią patekti – saldu, trauktis iš valdžios – niekas nenori.
Tad N.Pašiniano duotas garbės žodis dar nieko nereiškia. Pagyvensime – pamatysime. Beje, N.Pašinianas pradeda daryti klaidas. Arba kalbant korektiškai – priima dviprasmiškus sprendimus. Vienas iš įtartinųjų žingsnių – skelbti prieš protesto mitingų dalyvius smurtavusių policininkų pavardes. Lyg ir principinga laikysena. Bet ar verta persekioti iešmininkus? Ar pavardžių skelbimas nepaskatins nukentėjusiųjų kerštauti?
Ar bus teisiami policijos vadovai?
Svarbiausia nubausti policijos vadovus, liepusius mušti mitinguojančius. Dabar gi, regis, einama priešingu keliu. Puolama į atlapus eiliniams policijos darbuotojams. Ar bus teisiškai persekiojami jų viršininkai, – dar nežinia.
Priminsime: Armėnijos Specialioji tyrimų tarnyba pradėjo tirti mažų mažiausiai 50 baudžiamųjų bylų, susijusių su įgaliojimų viršijimu policininkams naudojant smurtą, ginklus arba specialiąsias priemones. Iki gegužės 16 d. nukentėjusiaisiais pripažinti 25 žmonės, tarp jų – vienas žurnalistas ir vienas advokatas.
Masinės manifestacijos Armėnijoje prasidėjo balandžio 13 dieną Jų dalyviai protestavo prieš buvusio šalies prezidento Seržo Sargsiano planus po dešimtmetį trukusio prezidentavimo dar tapti ir visagaliu ministru pirmininku. Balandžio 17-ąją dieną S. Sargsianas buvo išrinktas premjeru, bet jau balandžio 23 d. dėl protesto akcijų turėjo pasitraukti. Gegužės 8-ąją premjeru Armėnijos parlamente išrinktas opozicijos lyderis N. Pašinianas.
Tad jei į teisiamųjų suolą nesės Armėnijos policijos generolai ir pulkininkai, VRM ministrai bei viceministrai, tik policijos eiliniai, seržantai ir viršilos, – N.Pašiniano populiarumas tikrai smuks.
Kodėl reikia pertraukos?
Antrasis keistas N.Pašiniano sprendimas – raginimas neskubėti. Interfax yra pranešęs, jog Armėnijos premjeras N.Pašinianas „pastarosiomis dienomis dėl įvairių priežasčių paragino protestuojančius piliečius „padaryti pertrauką“.
„Mums visiems reikalinga pertrauka, kad galėtume ramiai pradėti svarstyti ir spręsti problemas. Mes viską sužlugdysime, jeigu mėginsime viską išspręsti iškart“, – aiškino N. Pašinianas. Jis manąs, jog piliečiai neteisūs, reikalaudami kuo greičiau atstatydinti susikompromitavusius aukšto rango pareigūnus. „Šį klausimą reikia spręsti etapais“, – įsitikinęs N. Pašinianas.
Šie N.Pašiniano žodžiai nuskambėjo, kai tautos atstovai surengė piktus protestus prie Armėnijos generalinės prokuratūros pastato, reikalaudami, kad atsistatydintų žinybos vadovas Artūras Davtianas (akcijos dalyviai užblokavo įėjimus į prokuratūrą). Panaši padėtis buvo susiklosčiusi ir prie Jerevano merijos – protestuotojai reikalavo Jerevano mero Tarono Margariano pasitraukimo (protestuotojai buvo įsiveržę vidun).
Neramumai Jerevane. EPA – ELTA nuotr.
Žinoma, valstybių gyvenimas klostosi taip, kad kai kurių procesų niekaip nepaskubinsi. Kai kada skubėjimas padaro daugiau žalos nei naudos. Bet esama situacijų, kai padėtį reikia keisti kardinaliai. Nes ilgai delsiant vadinamieji blogiukai taip įsitvirtina, taip sustiprėja, kad jų net ir jėga neiškrapštysi. Generalinio prokuroro ir sostinės mero kėdės svarbios bet kurios šalies gyvenime. Jei jos – nepatikimose rankose, lauk bėdos.
Premjero žmonos brolis – į valdžią
Bet keisčiausia, kad Armėnijos premjeras, dar nespėjęs apšilti kojų valdžioje, o jau į valdžią stumia žmones iš draugų ir giminių aplinkos. Štai Interfaxas skelbia, jog Armėnijos centrinė rinkimų komisija įteikė deputatų mandatus tiems politikams, kurie pakeis į Vyriausybę išėjusius „ELK“ parlamentinės frakcijos narius. Vietoj premjeru tapusio N.Pašiniano į parlamentą ateina Jerevano senolių tarybos lyderis Alenas Simonianas. O va į pirmojo vicepremjero postą užėmusio Ararato Mirzojano kėdę atsisės N.Pašiniano žmonos brolis – Gračja Akopianas.
Gal N.Pašiniano žmonos brolis bus labai puikus politikas, padarysiantis įspūdingą karjerą ir įeisiantis į Armėnijos istoriją kaip žymus veikėjas? Tačiau šis sprendimas verčia suklusti. N.Pašinianas premjeru dirba dar tik nepilnas dvi savaites. Jei tokių tempų bus laikomasi ir ateityje, kiek į valdžią draugų, pažįstamų ir giminių N.Pašinianas atitemps iki šių metų pabaigos? Juk protestavusiems armėnams iki gyvo kaulo nusibodo dvi kadencijas prezidentavusio S.Sargsiano giminės klanas.
Įsimintina, kad JAV teisėsauga neseniai iškėlė kriminalinę bylą S.Sargsiano broliams – Aleksandrui ir Levonui Sargsianams. Šią informaciją patvirtina armėnų laikraščiai. S.Sargsiano broliai įtariami į bankrotą dirbtinai nuvarę daug turtingų armėnų verslininkų. Kada Armėnijos generalinė prokuratūra susidomės S.Sargsiano brolių veikla?
Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Karikatūra
Prieš buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano išrinkimą visagaliu ministru pirmininku šalies sostinėje Jerevane protestuojantys žmonės kelia rankas policininkų akivaizdoje, šitaip rodydami savo taikingumą, tačiau jų ryžtas paralyžiuoti valdžią neblėsta.
Balandžio 17-osios vakare Laisvės aikštėje įvykusiame protesto mitinge parlamento opozicijos atstovas Araratas Mirzojanas pareiškė: „Nuo šios valandos Armėnijoje nėra premjero Seržo Sargsiano, nėra Respublikonų partijos valdžios. Armėnijoje yra viena valdžia ir ši valdžia yra čia!“ Parlamento narys, protestantų vedlys Nikolas Pašinianas pareiškė nesutinkąs su sakančiais, kad nieko nepasikeitė ir Sargsianas toliau lieka svarbiausiuoju. „Aš atsakingai pareiškiu, kad viskas pasikeitė, Seržas Sargsianas neturi daugiau tautos, kurią galėtų valdyti, o Armėnijos Respublikos piliečiai neturi premjero, vardu Seržas Sargsianas.“
Armėnija: opozicija blokuoja parlamento prieigas. EPA-ELTA nuotr.
Dar vidudienį jis pranešė, kad respublikoje susiklostė „revoliucinė situacija“ ir prasideda nesmurtinė revoliucija. Vėlai vakare mitinge jis kalbėjo: „Mes radome būdą parklupdyti Seržą Sargsianą ir respublikonų partiją“. Artimiausiomis dienomis Armėnijoje bus įkurti „aksominės revoliucijos“ komitetai, kurie vadovaus valstybinių įstaigų blokavimui. „Labai greitai visos valstybinės žinybos, taip pat ir policija, privalės vykdyti ne Seržo Sargsiano, o tautos įgalioto revoliucijos komiteto įsakymus.“ Pašinianas paragino rytojaus dieną užkardyti visas gatves, metropoliteną, blokuoti visas valstybines įstaigas. Visose gatvėse steigti kontrolinius punktus ir stabdyti valdančiosios Armėnijos respublikos partijos narius. „Rytoj Seržas Sargsianas turi žiūrėti į miestą per spygliuotą vielą.“
Karikatūra: Seržas Sargsianas pats save apdovanoja
Trečiadienį protestuotojai vėl išėjo į gatves, tačiau visų vakarykščių užmojų neįgyvendino. Demonstrantų kolona pražygiavo pro Nacionalinio susirinkimo rūmus ir susitelkė prie ministro pirmininko rezidencijos (Seržas Sargsianas šiuose rūmuose Bagramiano gatvėje šeimininkavo ir būdamas prezidentu). Nikolas Pašinianas perspėjo bendražygius negrasyti vartus saugantiems policininkams ir neniokoti valstybinio turto. Jo žodžiais, „pastarąją naktį Sargsianas įsakė pašalinti spygliuotąją vielą ir atšaukti policininkus“, tačiau jie savo atėjimu vėl priversią jį „žvelgti į pasaulį per policininkų skydus ir spygliuotąją vielą“.
Vakare Respublikos aikštėje vėl įvyko sąjūdžio „Ženk žingsnį, atstumk Seržą!“ mitingas. Pašinianas pranešė, kad protestai vyksta ir kituose Armėnijos miestuose, jiems pritariantys balsai atsklinda iš užsienio. Antai prie Armėnijos konsulato Marselyje, Prancūzijoje, sudegintas Seržo Sargsiano portretas. Daug išeivių pranešė nusipirkę bilietus ir atskrisią į Jerevaną prisidėti prie protestuotojų. Išeivija taip pat prisideda lėšomis: „Mūsų sąjūdis – pirmasis nepriklausomoje Armėnijoje sąjūdis, nesiejamas su kokių nors svetimų šalių įsikišimu.“ Galiausiai jis paragino protestuotojus ateinantį rytą apsiausti vyriausybinius pastatus anksčiau – dar iki valdininkams ateinant į tarnybą. Mojamasi sutrukdyti šiandien numatytą surengti pirmą Seržo Sargsiano pirmininkaujamą vyriausybės posėdį. Vakare protestuotojai vėl susirinks į mitingą Respublikos aikštėje.
Įvykius Jerevane seka svarbiausiose pasaulio sostinėje. „Mes atidžiai stebime protestus Jerevano centre ir kituose Armėnijos miestuose“, – sakoma JAV Valstybės departamento paskelbtame pareiškime. Tūkstančiai Armėnijos piliečių išėjo į gatves, kad įgyvendintų savo teisę laisvai reikšti nuomonę ir rinktis. Valstybės departamentas pareiškė nerimavimą dėl protestuotojų ir policijos susidūrimų, kurių metu buvo nukentėjusių, ir paragino visas puses nesikarščiuoti, vengti smurtinių veiksmų.
Liūdnai pagarsėjęs Seržas Sargsianas vėl išliks valdžioje?
Europos Sąjungos atstovybė Jerevane ir ES valstybių pasiuntinybės taip pat paskelbė pareiškimą dėl padėties Armėnijos sostinėje ir kituose miestuose. Jame primenama piliečių teisė į susirinkimus ir valstybės pareiga garantuoti visuomenės saugumą. Visos pusės turi elgtis santūriai ir atsakingai.
Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams pasakė, kad balandžio 17-osios vėlų vakarą Vladimiras Putinas paskambino Seržui Sargsianui ir pasveikino jį su išrinkimu vyriausybės vadovu. „Suprantama, pasikeista nuomonėmis.“ Anot Peskovo, Kremliuje atidžiai seka pranešimus apie padėtį Armėnijoje ir tikisi, kad viskas klostysis įstatymų rėmuose.
Šį rytą armėnų žiniasklaida pranešė protestuotojus renkantis prie vyriausybės rūmų. Prieš juos išrikiuotas policijos kordonas.
Armėnija: opozicija blokuoja parlamento prieigas. EPA-ELTA nuotr.
Jerevano gatvėse, aikštėse ir valstybinėse įstaigose šeimininkauja protestuotojai, o valdantieji sulindo į požemius.
Balandžio 9 d., kai Armėnijos nacionaliniame susirinkime prisiekė naujas šalies prezidentas, valdančiosios respublikonų partijos statytinis Armenas Sarkisianas, Rusijoje naujienų tarnyba „Regnum“ parašė Seržą Sargsianą baigiant vykdyti savo „didįjį planą“: likti valdžioje ir pasibaigus jo prezidentiniams įgaliojimams.
Būtent tam dar prieš ketverius metus ir buvo sumanyta konstitucinė reforma (pataisos priimtos referendume 2015 12 06), didžiausias galias valstybės valdyme suteiksianti balandžio 17 d. to paties parlamento išrinktam ministrui pirmininkui. Dar vasario pabaigoje politologas Armanas Grigorianas paaiškino, kad „respublikonų partija visaip vilkins pagarsinti kandidato į premjerus vardą ir paskelbs apie savo sprendimą iškelti į šitą postą Seržą Sargsianą pačią paskutinę valandą, kad neaudrintų visuomenės.“ Esą Sargsianas neturi politinių konkurentų, tačiau vis viena prisibijo galint žmones išeiti į gatves, paskelbus jo planus iš anksto.
Tiesa, paskutinės valandos nelaukta: balandžio 14-ąją valdančiosios respublikonų partijos Vykdomasis organas pasiūlė ir Taryba vienbalsiai pritarė Seržo Sargsiano kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas.
Šį sprendimą valdantieji priėmė ne savo būstinėje Jerevane, o 50 km nuo sostinės nutolusiame kurortiniame Cachkadzore. Nežinia, ar taip buvo numatyta „didžiajame plane“, ar tiesiog reikėjo bėgti iš sostinės, kur „žmonės“ pagrasino jiems tiesiog neleisiantys susirinkti. Bijoti prisibijojo, tačiau ar numatė, kad žmonės rinkimų dieną neleis laisvai susirinkti net ir parlamento nariams?
Rytą Nacionalinio susirinkimo rūmus apsupę protestuotojai prieš Sargsiano išrinkimą ministru pirmininku stebėjosi, kaip parlamento nariai pateko į rūmus: gal naktį, nes niekas nematė jų renkantis. Netrukus paaiškėjo: anksti rytą atvažiavo metropolitenu, taip pat ir būsimasis ministras pirmininkas…
Naująjį ministrą pirmininką išrinko rūmuose, atskirtose nuo piliečių policininkų eilėmis ir spygliuotos vielos užtvaromis. Po dešimt metų valdymo išlikti soste geidžiantis Seržas Sargsianas susilaukė kritikos ir pačiame parlamento posėdyje. Antai opozicinio „Jelk“ (Išėjimo) bloko atstovas rėžė tiesiai į akis: „Jūs kaltas dėl to, kad kas trečias Armėnijoje – skurdžius, kiekvienas penktas – bedarbis, o visi piliečiai prasiskolinę bankams.“
O vakare Laisvės aikštėje susirinkę dešimtys tūkstančių protestuotojų pareiškė tiesio nepripažįstą tokio ministro pirmininko – Seržo Sargsiano.
Protestai Jerevane kilo dar penktadienį, kai į gatves ir aikštes išėjo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Šeštadienį apie 100 protestuotojų, dalyvavusių demonstracijoje prieš eksprezidento pasilikimą valdžioje, įsiveržė į visuomeninio radijo būstinę sostinės centre.
Remiantis įvairiais duomenimis iš įairiausių šaltinių (ELTA, BNS, Interfax, Regnum, slaptai.lt), per susirėmimus su policija nukentėjo apie 50 žmonių. Civiliai asmenys daugiausia nukentėjo nesunkiai. Po medicininės apžiūros jie paleisti gydytis namuose. Tačiau dvylika civilių paguldyti ligoninėse, nes patyrė vidutinio sunkumo traumas ir sužeidimus. O šeši policininkai buvo sužeisti arba aštriais, arba bukais daiktais. Vienam iš pareigūnų buvo perpjauta vena, ir jį teko skubiai operuoti.
Taip pat manoma, kad policija areštavo apie 80 protestuotojų. Kur jie laikomi ir koks jų likimas, – kol kas nėra aišku. Taip pat skelbta, kad prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos bei garsinės granatos.
Armėnijos liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis Nikolas Pašinianas visąlaik ragina kuo rimčiau blokuoti ne tik šalies parlamentą, bet ir kitas svarbias valstybės institucijas, kurios, skirtingai nei parlamentas, nėra stropiai saugomos.
Opozicionierius N. Pašinianas taip pat kvietė Jerevano gyventojus organizuoti „masines pilietinio nepaklusnumo akcijas“, įskaitant gatvių ir tiltų blokavimą, metropoliteno darbo trikdymą, net ir pinigų iš bankų sąskaitų pasiėmimą.
Pirmadienį miesto centrą su „miegamaisiais“ rajonais jungiančiose gatvėse neatsitiktinai buvo specialiai palikta automobilių su įjungta avarine signalizacija, kurie trukdė pravažiuoti, žmonės gulėsi ant asfalto ir nepraleido mašinų, įskaitant visuomeninį transportą. Opozicijos vadovai taip pat ragina pradėti sėdimąsias akcijas ne tik aištėse, beti ir valstybinėse įstaigose, į kurias pavys įsiveržti.
Opozicija mano, kad šalyje susiklosčiusi „revoliucinė padėtis“ – gali kilti vadinamoji aksominė revoliucija, padėsianti atsikratyti korumpuotos valdžios.
Neoficialiais duomenimis, remiantis opozicijos pranešimais, skurdas Armėnijoje – visuotinis. Kas trečias armėnas skursta, vos suduria galą su galu, kas penktas – skolingas bankams. Laimingųjų Armėnijoje – labai mažai. Tai S. Sargsiano klanas.
Solomoną ir jo bendrus sulaikiusiems policijos pareigūnams – Vilniaus mero padėkos. Sauliaus Žiūros (Vilniaus savivaldybė) nuotr.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su policijos pareigūnais, sulaikiusiais 13 sienų tepliotojų, daugybę metų niokojusių Vilniaus pastatus „tagais“.
Sienų tepliotojus sulaikyti padėjo didelė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų komanda.
Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl avarijoje Lyduvėnuose (Raseinių rajone) žuvusiųjų kūnai buvo netinkamai identifikuoti ir artimiesiems laidoti atiduotas visiškai svetimo vyro kūnas.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Žiniasklaidai paviešinus, kad po Lyduvėnuose įvykusios avarijos motina palaidojo ne savo žuvusį sūnų, o kartu su juo važiavusį ir taip pat toje avarijoje žuvusį svetimą žmogų, prokuratūra kartu su policija ėmėsi visų reikalingų priemonių, kad kuo skubiau būtų išspręsta žuvusiojo artimiesiems skausminga situacija.
Penktadienį pakartotinai buvo atliktas žuvusiojo identifikavimas ir motinai buvo leista laidoti savo sūnų.
Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Dviejų sukčių nusikalstama veika Šiauliuose jau nesikartos – baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu išperkant automobilius kaltinami du vyrai, į teismą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų vasarą šiuo metu teistas kaltinamasis Jonavos rajono gyventojas T. L. sulaukė skambučio iš pažįstamo kėdainiškio R. K., kuris pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų. Kadangi pinigų trūko, o 800 litų (232 eurai) buvo ta suma, kuri jį sugundė imtis nusikalstamos veikos.
Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis kėdainiškis R. K. buvo įvykdęs jau ne vieną panašaus pobūdžio nusikaltimą, todėl šis sumanymas neatrodė gresiantis bloguoju. R. K. pasiūlė pažįstamam T. L. padėti įsigyti automobilį iš vienos įmonės, kuri teikia automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. R. K. pats nebegalėjo pasirašyti sutarties su įmone, todėl T. L. pateikęs lapelį su išgalvotais jo duomenimis: telefono numeriu, elektroninio pašto adresu, darboviete, atlyginimu pasakė, kad šiuos duomenis turės naudoti įrašant juos į automobilio pirkimo sutartį.
Po kiek laiko R. K. kartu T. L. nuvyko į Šiaulius, kur apžiūrėjo norimą pirkti automobilį VW Passat ir pasirašė pirkimo sutartį. Automobilis buvo įsigytas už 15 tūkstančių litų (4344 eurus), tokiai sumai jis buvo išpirktas, o pinigai turėjo būti sumokami per sutartyje numatytą laikotarpį.
Nupirkus ir perregistravus automobilį į jį sėdo ne naujasis automobilio savininkas, o nusikalstamos veikos iniciatorius R. K. Jis sumokėjo žadėtą dalį pinigų T. L. už pagalbą įsigyjant automobilį ir pats jau planavo, ką darys su naujuoju pirkiniu.
Praėjus keliems mėnesiams po automobilio pardavimo įmonė niekaip nesulaukė grąžinamų pinigų, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą pavyko išaiškinti nusikalstamą veiką vykdžiusius asmenis, tačiau automobilis taip ir liko nerastas.
Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Abiem sukčiavimu kaltinamiems vyrams gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).
Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam "demokratiniam" pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!
Aš irgi pasiimu savo "kalašnikovą" (taip bičiulis vadina mano Lumix'są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.
Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.
„FTB ir Los Andželo policija atlieka tyrimą rusų programišių atžvilgiu, įtarus, kad jie pagrobė ir paskelbė tinkluose įslaptintą finansinę informaciją apie Mišelę Obamą, Džo Baideną, aukštus teisėtvarkos atstovus ir dešimtį Holivudo įžymybių“, – praneša "The Guardian".
Pirmajame portalo puslapyje – antraštė „Slaptos bylos“, po ja pavaizduota mergina su tamsiu makiažu ir perspėjimas: „Jeigu jūs tikite, kad Dievas daro stebuklus, jums verta pasidomėti, ar nėra ko nors paslėpta ir šėtono rankovėje“.
Šiandien norėčiau prisiminti kadaise per LRT televizijos Kultūros kanalą rodytą poeto Valdo Kukulo pokalbį su rašytoju Liutauru Degėsiu. Minėtoje laidoje buvo pavartota itin taikli ir vaizdinga metafora, apibūdinanti lietuviškosios demokratijos trūkumus.
Lietuva palyginta su sausakimšu troleibusu, kurio keleiviai nepajėgia įveikti smulkiausių tarpusavio nesutarimų, ir būtent dėl šios priežasties ilgainiui visi su visais susipyksta.
Taip aršiai susipyksta, kad vienas kito nekenčia “visa savo širdimi”. Tačiau vis tiek bus priversti būti kartu – važiuoti tame pačiame perpildytame troleibuse. Taigi priversti vienas kitam žvelgti į akis arba alsuoti vienas kitam į pakaušį. Mat troleibusas lekia nesustodamas nė vienoje stotelėje.
Tik dabar visuomenę purtančiuose teisiniuose procesuose pradėjo akivaizdžiai reikštis 1993 – 1995 ir 2003 metų diletantiškiausių „pertvarkymų” Lietuvos policijoje bei prokuratūroje pasekmės.
Taip pat prisiminkime patyrusių specialistų perspėjimus, kurių anuomet niekas iš specialiųjų tarnybų įstaigų vadovų ir politikais išdidžiai save drįsusių vadinti asmenų nenorėjo girdėti, ir net kaltindavo kišimusi į „politinius sprendimus bei jų įgyvendinimą”.
Rezonansiniai procesai dėl žudynių Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste, dėl VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo ir kitose, ne mažiau skandalingai garsėjančiose baudžiamosiose bylose, atskleidė tikrąją padėtį, apie kurią beveik du dešimtmečius užsispyrusiai tylėta.
Albina Kavaliauskaitė – VšĮ “Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos” tarybos pirmininkė. Pastarieji keleri metai jos gyvenime buvo vieni iš sunkiausių. Principingai gindama medicinos darbuotojų interesus ji užsitraukė Karoliniškių poliklinikos vadovų nemalonę: iš jos bandyta atimti profsąjungą, ją atleido iš darbo, ji buvo net į policijos nuovadą išvežta… Tačiau profesinės sąjungos lyderė neišsigando, nepasidavė – pradėjo savo teises ginti teismuose.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išsamų videointerviu su “Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos” tarybos pirmininke Albina KAVALIAUSKAITE ir jos interesus teismuose ginančiais advokatais. Pirmojoje pokalbio dalyje konfliktinę situaciją komentuoja advokato K.Stungio kontoros advokato padėjėjas Karolis KURAPKA. Antrojoje dalyje konfliktinę situaciją analizuoja advokato K.Stungio kontoros advokatas dr. Raimundas JURKA.
Ir atsitik tu man šitaip, vos tvirtesnį tašką policininkas Antanas padėjo pažeidimo protokole, o rašiklis ėmė ir nulūžo.
Svarbiausia, ne pirmą kartą šitaip.
Turėjo tokį gražų rašiklį, gal net ne kinišką, tarnybos vadas išduodamas griežtai prisakė: „Žiūrėk man, kad jėgą naudotum saikingai, pats žinai – krizė“. Atrodo, ir stengėsi, bet šis zaraza vis tiek nuėjo šipuliais.
Kam dabar pasiskųsi, kad neturi kuo teisės pažeidimo protokolą surašyti? Kolegos irgi nepaskolins – visi šitaip deda. Ne į krūmus deda, o taškus… išlindę iš krūmų.
Šventės, juolab šventųjų Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių, – visuomet laukiamos.
2010-ųjų pabaiga tikrai nepagailėjo dienų pasilinksminti.
Neabejoju, dauguma sutikome jas gražiai – savo šeimose, bičiulių būryje, išvykę toliau nuo namų. Deja, ne visi galėjo džiaugtis, vieniems jos apkarto, kitiems jos tapo, deja, paskutinės…
Praėjusios šventų Kalėdų šventės nusikalstamumo prasme kažin kuo ypatingu neišsiskyrė, nors, kaip ir per bet kurias kitas šventes, neapsieita be „įdomesnių“ atvejų.
Nuo 2012-01-01 naikinama policijos vykdoma asmens ir turto apsaugos funkcija, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad atsisakius šios funkcijos, iš Lietuvos gyventojų bus atimta pasirinkimo teisė.
Dabartiniu sunkmečiu šalies žmonės neteks galimybės užsitikrinti savo pačių, savo artimųjų ir savo turto apsaugą su policijos pagalba. 15-a Lietuvos vietovių liks visiškai be jokios apsaugos, nes šiose vietose žmones ir jų turtą saugo tik policija, privačių saugos tarnybų ten nėra.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per devynis 2010 – ųjų mėnesius šalyje iš viso registruota 1725 nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų padaugėjo 168 atvejais, arba 10,8 proc. (pernai registruotos 1557 minėtos nusikalstamos veikos). Šiemet šių veikų ištirta 20,7 proc. daugiau nei pernai.
Situaciją, susijusią su narkotikų gabenimu ir prekyba, kriminogeniniu požiūriu toli gražu negalėtume įvardyti kaip vieną geriausių šalyje, bet minėti skaičiai rodo, kad policija nesėdi sudėjusi rankų.
Korupcijos apraiškos – irgi ne vieno operatyvinio policijos darbuotojų pasitarimo tema. Vien 2008-aisiais už kyšio ėmimą policijos pareigūnams pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai, vienuolikai pareigūnų pareikšti įtarimai.
Ką galima pasakyti apie policininką, kuris ne itin varžosi paimti kyšį, su kuriuo galima derėtis dėl baudos dydžio? Nieko. Jis – šlubis. Tai tuščia vieta, nors ir pavojinga, ypač savo ambicijomis būti vietos, kurioje stovi, karaliuku.
