Rusijos teismas nuteisė norvegą F. Bergą 14 metų kalėti už šnipinėjimą. EPA-ELTA nuotr.
Antradienį Maskvos teismas pripažino 63 metų Norvegijos pilietį Frodę Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje, praneša BBC.

Norvegas savo kaltės nepripažino. Teismo procesas prasidėjo balandžio 2 d. Posėdžiai vyko už uždarų durų.

F. Bergo advokatas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad gynyba neskųs teismo sprendimo, nes jo klientas ketina prašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, ir apeliacijos procesas tik vilkintų laiką. 

Balandžio 9 d. per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Sankt Peterburge vykusio Arkties forumo kuluaruose V. Putinas pasiūlė palaukti teismo sprendimo: „Vėliau pažiūrėsime, ką galima padaryti“.

Į Norvegijos žurnalistų klausimą, ar F. Bergui gali būti suteikta malonė, Rusijos prezidentas atsakė: „Klausykite, pasigailėti galima nuteisto žmogaus. Jis dar nenuteistas“.

F. Bergas gyveno Kirkeneso miestelyje, už 8 kilometrų nuo Norvegijos ir Rusijos sienos. Iki išėjimo į pensiją jis dirbo pasienio komisariate, atsakingame už pasienio konfliktų ir incidentų sureguliavimą. 

Vyras ne kartą lankėsi Rusijoje ir skelbė socialiniuose tinkluose kelionių nuotraukas. Rusijos specialiosios tarnybos jį sulaikė 2017 metų gruodžio 5 d. prie „Metropolio“ viešbučio Maskvoje.

Kaip pareiškė prokurorė Milana Digajeva, F. Bergas „rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus, kurią gaudavo iš Rusijos karinės įmonės darbuotojo, kontroliuojamo specialiųjų tarnybų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 15:52

Maiklas Biornbomas / The Washington Post

Remiantis aukšto rango JAV kariškių pranešimais, rusų povandeniniai laivai vis dažniau priplaukia prie pat Šiaurės Atlante nutiestų ryšių kabelių. Toks rusų elgesys byloja, kad Rusijos povandeniniai karo laivai pradėjo veikti akivaizdžiai agresyviai, o NATO priversta atkurti Šaltojo karo laikais veikusias vadavietes. Šią nerimastingą žinią perduoda „The Washington Post“ žurnalistas Maiklas Biornbomas.

Kodėl toks rusų elgesys neramina NATO generolus? Ogi manoma, kad prie ryšių kabelių Šiaurės Atlante prisiartinę rusų atominiai povandeniniai laivai turi galimybių juos perkirsti arba prie jų prisijungti ir klausytis itin slaptų Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso vadovų pokalbių.

„Rusų povandeninių laivų aktyvumas prie gyvybiškai svarbių ryšio kabelių Atlanto dugne toks didelis, kad mes priversti konstatuoti – anksčiau to dar niekad nėra buvę“, – tvirtino JAV Karinio jūrų laivyno kontradmirolas Endriu Lenonas, vadovaujantis NATO povandeniniams laivams. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija akivaizdžiai domisi povandeniniais NATO objektais.

Leidinys „The Washington Post“ priduria, kad NATO, reaguodamas į rusų aktyvumą, bus priverstas atkurti Šaltojo karo laikais veikusį, bet po SSRS iširimo įšaldytą karinį objektą, skirtą Šiaurės Atlanto gynybos reikmėms.

Kontradmirolas Lenonas mano, kad Rusija turi labai didelių ir galingų povandeninių laivų, kuriuose įtaisyti mažesni povandeniniai laivai, galintys bet kada išplaukti ir atlikti karines ar žvalgybines užduotis. Taigi tie mažesni povandeniniai laivai, gabenami vadinamojo motininio povandeninio laivo, gali savarankiškai dirbti kaip moksliniai istitutai bei po vandeniu rinkti žvalgybinę informaciją. Jie tam turi visą reikiamą amuniciją.

Tačiau kontradmirolas neatsakė į klausimą, ar rusų povandeniniai laivai jau buvo prisilietę (prisijugę) prie NATO ryšių kabelių šiaurinėje Atlanto dalyje. Rusija tik patvirtino, kad jos kariniai povandeniniai laivai aktyviai plaukioja Šiaurės Atlante (jie dar neplaukiojo taip aktyviai nuo pat Šaltojo karo laikų).

Taigi dabar NATO priverstas prisiminti povandeninių laivų stebėjimo, žvalgymo ir jų medžioklės įgūdžius.

Jokia paslaptis, kad JAV kariniai lėktuvai ėmė dažniau skraidyti virš Šiaurės Atlanto – stebėti rusų povandeinius laivus. Pavyzdžiui, vienas NATO karo laivas buvo pakilęs iš karinės bazės Sicilijoje ir skraidžiojo virš rytinės Viduržiemio jūros dalies. Keliomis dienomis anksčiau tas pats karo lėktuvas buvo pakilęs dėl tų pačių priežasčių. Žodžiu, per pastarąjį gruodžio mėnesį buvo užfiksuota dešimt JAV karo lėktuvų skrydžių, kurių metu buvo stebimi rusų povadeniniai laivai. O 2017-ųjų lapkritis buvo dar labiau audringas – iš viso 17- specialių skrydžių.

Minėtas leidinys pastebi tiek NATO, tiek JAV nenaudingą finansinį aspektą. Pasirodo, NATO pajėgoms reikalingi milžiniški resursai, kad būtų įmanoma profesionaliai stebėti povandeninius rusų laivus. Ši veikla labai brangiai kaštuoja. Povandeninių laivų plaukiojimas Rusijai kainuoja kur kas mažiau, nei NATO lėktuvams stebėti rusų povandeninius laivus. Vadinasi, akivaizdžiai silpnesnė Rusija sugeba labai rimtai kenkti NATO – sekinti finansiškai.

Informacijos šaltinis – „The Washington Post“

2017.12.27; 05:00

Naujas Japonijos nacionalinės gynybos planas rizikuoja sustiprinti įtampą Azijoje, rašo Guidas Santevekis laikraštyje Corriere della Sera.

„Japonijos vyriausybė priėmė naują nacionalinės gynybos planą. 2014–2019 metais Tokijas užpirks Jungtinėse Amerikos Valstijose tris bepiločius, 28 naikintuvus F–35A, 17 vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvų Osprey, bus pastatyti 5 eskadriniai minininkai karinėms jūrų pajėgoms, kartu ir dvi sistemos Aegis kovai prieš balistines raketas, ir 6 povandeniniai laivai. Kai tie koviniai vienetai bus perimti apsiginklavimui, Japonijos KJP turės 54 eskadrinius minininkus ir 22 povandeninius laivus, o KOP – 280 kovinių lėktuvų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Intensyvios Japonijos perginklavimo varžybos“

italy_army

Kariuomenių reikalams skirtas leidinys „Defense News“ skelbia, kad Italija 2012-aisiais metais ženkliai sumažino karinio biudžeto išlaidas, atsisakydama net kelių didelės apimties karinės technikos pirkimo programų.

Iš viso Italija gynybos išlaidas 2012-aisiais mažina 13,61 mlrd. eurų, arba 5,2 procentais, lyginant su 2011-aisiais metais.

2012 metais Italijos karinis biudžetas sudarys 0,84 procentus nuo BVP. Nuspręsta atsisakyti JAV naikintuvų F‑35 „Lightning II“ įsigijimo. 

O 249-ių šarvuotų mašinų VBM „Freccia“ ir dviejų povandeninių laivų pirkimas atidedamas. Atidedamas neribotam laikui.

Be to, tarnaujančiųjų  kariuomenėje skaičius 2012 metais Italijoje sumažės apie 31 tūkstančiu karių.

Continue reading „Italija mažina karines išlaidas, o Korsikoje pradėjo veikti naujas ginkluotas nacionalistinis judėjimas“

kinija_puola

Vakarų spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių straipsnių, analizuojančių šiandieninę padėtį Kinijoje.

Publikacijų autoriai vienu balsu tvirtina, jog Kinija sparčiai ginkluojasi ir netrukus kariniu požiūriu taps galingesne valstybe nei JAV. Pavyzdžiui, leidinyje “The Washington Times” paskelbti net keli rašiniai, perspėjantys oficialųjį Vašingtoną, jog “kiniečiai ginkluojasi jau ne dienomis, bet valandomis”. Oficialusis Pekinas pagrindinį dėmesį sukoncentravęs į masinio naikinimo ginklus, įskaitant ir atominę bombą.

Continue reading „Atsargiai – ginkluojasi Kinijos liaudies armija“

cepelinas_dega

1915 m. balandžio 22 d. Flandrijoje vokiečių kariuomenė pirmą kartą panaudojo nuodingąsias medžiagas. Vokiečiai paleido dujas iš balionų, kai palankus vėjas turėjo lemtingą debesį nunešti į priešo apkasus. Iš pradžių dujų panaudojimas atnešė didelę sėkmę.

Tačiau vėjas staiga pakreipė kryptį, ir dujomis buvo apnuodyti vokiečių kareiviai. Vokiečiai karštligiškai ėmė ieškoti kitų dujų panaudojimo formų. Prancūzų agentas Šarlis Luzitas tuo įsitikino, kai nustatė, kad Badeno anilino fabrikas Manheime, gaminantis dujas, tebedirbo visu pajėgumu. Tačiau kaip sužinoti priešo ketinimus?

Continue reading „Garsiausios Pirmojo pasaulinio karo žvalgų diversijos“