Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje tęsiasi miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Bordo, liepos 14 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje netoli Bordo miesto tęsiasi miškų gaisrai. Pelenais jau virto daugiau kaip 3 700 hektarų plotas, ketvirtadienio rytą pranešė Žirondos prefektūra.
Ankstyvą rytą gelbėtojai evakavo dar vieną gyvenvietę ir į saugią vietą nugabeno apie 60 žmonių.
Situacija Test de Biušo regione vis dar neaiški, nes čia sunku patekti. Su gaisrais Test de Biuše ir Landire, anot prefektūros, kovoja apie 1 000 ugniagesių.
Gaisrus skatina besitęsianti sausra, labai aukštos temperatūros. Regione jau paskelbtas oranžinis gaisrų pavojaus laipsnis.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą užimti aiškesnę poziciją Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Mums reikia, kad kancleris Scholzas mus patikintų, jog Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi apsispręsti“, – sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Vokietija neturėtų mėginti ieškoti pusiausvyros tarp santykių su Ukraina ir ryšių su Rusija, sakė Ukrainos prezidentas.
„Vokietija ginklų tiekimą pradėjo vėliau nei mūsų kaimyninės šalys. Tai faktas“, – pridūrė V. Zelenskis.
Vokietija ir Prancūzija pradžioje Ukrainą rėmė tik politiškai ir retoriškai, sakė jis.
O. Scholzas anksčiau atmetė kritiką, kad Vokietija per lėtai tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
„Pristatysime visus ginklus, kuriuos patvirtinome“, – pirmadienį sakė O. Scholzas, pridurdamas, kad Ukrainos pajėgas pirmiausia reikia apmokyti naudotis ginklais.
„Kalbama apie tikrai sunkią ginkluotę. Jūs turite mokėti ja naudotis, turite būti tam apmokyti“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad Ukrainos kariai šiuo metu dalyvauja mokymuose Vokietijoje.
Kartu O. Scholzas atsisakė patvirtinti pranešimus, kad ketvirtadienį jis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu turėtų vykti į Kyjivą.
Padėtis Ukrainos rytuose
Ukrainoje prorusiški Donecko separatistai pranešė, kad miestas patyrė stipriausią Ukrainos artilerijos apšaudymą nuo karo pradžios.
Kaip pirmadienį pranešė vietos žiniasklaida, žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti. Be to, pranešama, kad mieste užsidegė gimdymo namai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Olafas Scholzas. EPA-ELTAnuotrauka
Siekiant apsaugoti miestą ir Donecko liaudies respubliką, reikia daugiau „sąjungininkų pajėgų“, t. y. Rusijos kariuomenės, karių, Donecko naujienų agentūra (DAN) citavo apsišaukėliškos respublikos vadovą Denisą Pušiliną. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos kariai buvo išstumti iš Severodonecko – miesto, kuris jau kelias savaites yra Rusijos pastangų užimti Donbaso regioną židinys – centro.
Rusijos pajėgos apšaudė miesto centrą iš artilerijos ir išstūmė ten likusius ukrainiečių karius, pranešė Kyjivo generalinis štabas.
Pasak rytinio Luhansko regiono, kuriame yra Severodoneckas, gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 70 proc. miesto, tačiau kovos dėl kiekvieno namo tęsiasi.
Kai strategiškai svarbus pramoninis miestas atiteks rusams, Luhanską beveik visiškai kontroliuos prorusiški separatistai, sakė S. Gaidajus transliuotojui „Belsat“, – Maskvai tai svarbus karo tikslas.
Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja 90 proc. Luhansko ir palaipsniui augina savo pozicijas, kad visiškai apsuptų Severodonecką.
Rusija taip pat atakuoja chemijos gamyklą „Azot“ Severodonecke. Pasak S. Gaidajaus, gamykloje tebesislepia apie 500 civilių gyventojų, įskaitant 40 vaikų, kurie naudojasi ja kaip priedanga nuo oro antskrydžių. Šiuo metu Kyjivas bando susitarti dėl humanitarinio koridoriaus jiems evakuoti, sakė gubernatorius.
Pasak Ukrainos policijos vadovo Ihorio Klymenkos, iki šiol per Rusijos invaziją į šalį žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių gyventojų.
75 proc. aukų sudaro vyrai, 2 proc. – vaikai, o likusieji 23 proc. – moterys, sakė jis pirmadienį interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.
Šernai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Helsinkis, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų ir didžioji jo dalis iškeliavo į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.
Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis atkirsti Kremlių nuo finansinių išteklių šaltinių.
Anksčiau šį mėnesį ES susitarė stabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos, nuo kurios žemynas yra labai priklausomas, importo. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti gamtinių dujų tiekimą, embargas kol kas nėra planuojamas.
Ataskaitos duomenimis, per pirmąsias 100 karo dienų ES atiteko 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų.
Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).
Pirmąją vietą Rusijos iškastinio kuro pajamose užima žalios naftos pardavimas (46 mlrd. eurų), toliau seka vamzdynais tiekiamos dujos, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir akmens anglys. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai krito, nes šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų augimas toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.
CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.
Olaf Scholz. LRT televizijos kadras
Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, padidino pirkimus iš Maskvos.
„ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauris Myllyvirta.
Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.
Jis paragino įvesti tokį embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.
Puikiai suprantu, kad gyvenimas šioje Žemėje klostosi pagal principus, kurie nuo mūsų troškimų nepriklauso. Žemėje – daug blogio, kurio nė kiek nemažėja, kuris, regis, neišvengiamas. Kiek sykių žmonija, išvarginta žiaurių karų ir žudynių, tvirtino „daugiau – niekada” ir tuo pačiu melavo sau pačiai?
Karai niekur nedingo. Kariavome prieš tūkstantį metų, kariaujame šiandien, kariausime rytoj. Karai – mūsų kasdienybė.
Tad kas belieka? Žurnalistai teturi vienui vieną galimybę – komentuoti. Kiek įmanoma nuoširdžiau, mat viešojoje erdvėje atvirų svarstymų – stokojama. Kur kas daugiau politkorektiškumo, atsargumo, apsidraudėliškumo replių subjaurotų analizių.
Šiandien dar kartą kartoju – karo Ukrainoje buvo galima išvengti. Bet NATO ir Europos Sąjunga neparodė užtektinai sugniaužto kumščio Vladimirui Putinui, o Ukrainai – neištiesė pagalbos rankos, kai to labiausiai reikėjo, ir Rusijos kariauna pajudėjo mūsų pusėn.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Suprantu, Vakarų civilizacija nepajėgi pašalinti visų pasaulyje susikaupusių nelaimių. Bet juk Ukraina – čia pat, beveik Europos centras!
Tad vieną kartą liaukimės šaukę, jog mums labai rūpi demokratija, taika, sąžiningumas. Prikąsti liežuvį privalėtų pirmiausia Paryžius ir Berlynas. Padorios valstybės neskuba prekiauti su svetimas teritorijas grobstančiomis valstybėmis. Turėkime drąsos pripažinti, jog už demokratiją ir taiką turime kiek svarbesnių reikalų. Vaizdžiai tariant, tikrasis mūsų Dievas – „Nord Stream 2” dujotiekis. O demokratija, teisingumas ir taika – tik tada, jei netrukdo tiesti „Nord Stream 2” vamzdį.
Jau beveik šimtas parų, kai Rusijos kariauna siautėja Ukrainoje, o Vokietija tik dabar vis drąsiau prabyla, esą nusprendusi ukrainiečių didvyriams sparčiau tiekti sunkiosios ginkluotės. Tas skubėjimas štai koks: vokiška ginkluote Kyjivas bus pajėgus pasinaudoti tik liepos mėnesį. Tad vokiška ginkluotė tarnaus ukrainiečių kariams tik po pusės metų, jei skaičiuosime nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Merkel su Obama
Ačiū, žinoma, ir už tai, bet vien dėl šito „skubėjimo” neapsiverčia Vokietijos vadinti demokratine, taiką mylinčia valstybe. Juolab kad Vokietijos valdžioje – daug ginčų, ar verta Ukrainai padėti taip stipriai, kad ji akivaizdžiai laimėtų. Gal geriau dėti pastangas, kad niekas šiame kare nešvęstų ryškios pergalės – nei Kyjivas, nei Maskva? Nes jei Ukraina nugalės Rusiją, ją reikės priimti ir į NATO, ir į ES, o tai reiškia, kad Vokietijos įtaka NATO ir ES struktūrose sumenks.
Štai kas ramybės neduoda Vokietijos prezidentui ir kancleriui.
Egoistiškai mąsto ir Prancūzijos prezidentas: jei Ukraina įveiks Kremlių, ją teks įsileisti į europietiškas struktūras, ir Prancūzijos įtaka – ištirps. Štai kodėl Paryžius rėkia, esą Ukraina bus priimta į ES tik po kelių dešimtmečių.
Dabar prie Vokietijos ir Prancūzijos jungiasi Italija. Esą Ukraina galėtų paaukoti keletą savo teritorijų Rusijai. Tegul V. Putinas bent kiek išsaugo savo „veidą”. Tegul atsiranda pretekstas deryboms. Man regis, niekšiškas požiūris. Labai jau lengva dalinti svetimas žemes. Dalinkime – savas. Jei Berlynas, Paryžius ir Roma mano, kad tokiuose ginčuose leistina prekiauti savomis teritorijomis, tai rusų separatistams savas žemes ir atiduokite. Tegul Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje įsikuria tokie anklavai kaip, sakykim, Kaliningrado sritis. Apgyvendinkite ten Kremliaus gerbėjus.
Kaliningrado srities žemėlapis
Apkaltinsite mane, kad šneku nesąmones? Taip – tai nesąmonė. Bet ne aš jų autorius – šias nesąmones, apvertus reikšmes aukštyn kojomis, sapalioja Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai. Kaip kadaise – tie, kurie Mažosios Lietuvos žemėse įkūrė Kaliningrado sritį.
Dar viena tema: Amerikos karinė parama Ukrainai. Šiandien ji tarsi velniškai didelė – dešimtys milijardų. Bet išklausę ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo, kuris lygina, kiek Washingtonas anuomet skyrė lėšų, pavyzdžiui, Afganistanui ir kiek dabar atseikėja Ukrainai, – pamatysime, jog turime painų Gordijo mazgą. O jei palyginsime, kiek karinės pagalbos, skaičiuojant procentais nuo išlaidų karinėms reikmėms, Ukrainai šiandien skiria Estija ir kiek Ukrainai duoda JAV, vėl apstulbsime. Amerika greičiau skūpi, nei dosni Ukrainai.
Ar skubu į NATO priimti Suomiją ir Švediją? Skubu. Nepaisant karčios tiesos: narystės NATO aljanse šiandien labiausiai nusipelnė Ukraina. Jei gyvenimas šioje Žemėje klostytųsi pagal gėrio principus, Stokholmas ir Helsinkis turėtų kukliai palaukti, nes per daug ilgai svarstė, skaičiavo, lygino, derėjosi. Per daug arogantiškai didžiavosi mokančios susišnekėti su Kremliumi, laviruoti tarp savų ir Rusijos interesų.
Juolab niekam neleistina atsainiai žvelgti į NATO narės Turkijos priekaištus. Oficialioji Ankara elgiasi labai teisingai, kai garsiai ir atvirai įvardina savus priekaištus. Taip ir turėtų būti organizacijoje, kur susirinkę draugai, bičiuliai, partneriai. Privalu liautis stumdyti Turkiją tarsi antrarūšę valstybę.
Turkijos kariai
Šitaip sakydamas galvoju ne tik apie Skandinaviją, bet ir apie Baltijos šalis. Į Europos Sąjungą priimti Turkijos neskubame, vadinamąjį armėnų genocidą 1915-aisiais pripažinome nė nežvilgtelėję į turkiškus archyvus. Jei Turkija poną Fethullah Gülen laiko savo priešu, mes būtinai tvirtinsime atvirkščiai. Jei Turkija kariauja su kurdų grupuotėmis, tuos kurdus būtinai laikysime šventais.
Gink Dieve, nesakau, kad Turkija visur ir visuomet – teisi. Bet man atrodo, jog rimčiau įsiklausyti į Turkijos interesus – būtina. Kitaip anksčiau ar vėliau sulauksime dienos, kai Turkija ignoruos mūsų interesus. Šiandien taip ir atsitiko. Dar visai neseniai į šias pinkles kvailai įkliuvo Lietuva, nes keletą dešimtmečių labai atvirai nuolaidžiavo Rusijos satelite tapusiai, svetimas žemes okupavusiai Armėnijai (omenyje turiu azerbaidžanietišką Karabachą).
O kai Lietuvai prireikė, kad Turkija palaimintų Baltijos šalių gynybos planus, turkai pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto: eikite po velnių, mes jūsų neginsime, dabar jus gins narsioji Armėnijos kariuomenė.
Panašiai nutiko ir skandinavams.
Pavojinga pamiršti patarlę: nespjauk į šulinį, nes teks iš jo gerti vandenį.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Emmanuelis Macronas inauguruotas antrajai kadencijai Prancūzijos prezidento poste.
Per ceremoniją Eliziejaus rūmuose šalies Konstitucinės Tarybos pirmininkas Laurentas Fabius patvirtino E. Macrono pergalę balandžio 24 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose ir pasirašė oficialų pakartotinio įgaliojimų perdavimo dokumentą.
Antroji E. Macrono penkerių metų kadencija prasidės gegužės 13-osios vidurnaktį, kai oficialiai pasibaigs pirmoji.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Emmanuelis Macronas laimėjo Prancūzijos prezidento rinkimus ir vadovaus šaliai dar penkerius metus. Marine Le Pen tuo tarpu priversta susitaikyti su dar vienu pralaimėjimu. Remiantis balsavusių rinkėjų apklausomis, kaip ir prieš penkerius metus, E. Macronas aiškia persvara įveikė dešiniąją populistę.
Stočių „France 2“ ir TF1 duomenimis, dabartinis šalies vadovas gavo apie 58-58,2 proc. balsų, o jo euroskeptikė konkurentė – tik 41,8-42 proc. Šių apklausų, skelbiamų iš karto po rinkimų punktų uždarymo, rezultatai Prancūzijoje dažniausiai yra gana tikslūs. Jei taip bus ir šį kartą, M. Le Pen bus aiškiai pagerinusi savo rezultatą. Ir prieš penkerius metus ji antrajame rate nusileido E. Macronui, tačiau tada surinko tik 33,9 proc. balsų. Jaunasis rinkimų nugalėtojas tada gavo 66,1 proc. rinkėjų pasitikėjimą.
Apklauso prognozavo pergalę E. Macronui ir prieš rinkimus, nors daug prancūzų nebuvo patenkinti pirmąja jo kadencija. Todėl E. Macrono laimėjimą pirmiausiai reikėtų vertinti kaip M. Le Pen pralaimėjimą. Kelios partijos po pirmojo rinkimų rato ragino balsuoto už E. Macroną ir taip užkirsti kelią į prezidento postą M. Le Pen, kuri, nepaisant savo pabrėžtinai nuosaikesnių pasisakymų, ir toliau atstovauja kraštutinių dešiniųjų pozicijoms.
Rinkėjai už 44-erių E. Macroną balsavo ir siekdami stabilumo bei nuosaikios pozicijos Ukrainos karo akivaizdoje. Jis, be to, pasiekė aiškių laimėjimų darbo rinkoje ir užtikrino tvirtą Prancūzijos ekonomikos kilimą po koronaviruso krizės.
Balsavimo teisę šalyje turėjo apie 48,7 mln. rinkėjų. Pirmajame rate prieš dvi savaites dalyvavo dvylika kandidatų.
Birželį Prancūzijos laukia parlamento rinkimai. Labai svarbu, ar E. Macronas juose taip pat gaus daugumą. Jei taip neatsitiks, prezidentas turės skirti premjerą iš mažumos stovyklos. Jo galia tada ženkliai susilpnės, o priimti politinius sprendimus bus daug sunkiau.
Prancūzijos tankai karinio parado Paryžiuje metu. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (ELTA). Okupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.
Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, – pranešė jis.
M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kyjivo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovos mašinos BMD-4.
Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.
„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 12 d. (dpa-ELTA). Kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen pareiškė esanti prieš sankcijas Rusijai, kurios išaugintų energijos kainas Prancūzijoje.
„Aš nenoriu, kad prancūzai visa jėga pajustų sprendimų, kuriais siekiama nutraukti dujų ar naftos importą, padarinius“, – antradienį stočiai „France Inter“ sakė dešinioji politikė.
M. Le Pen teigė žinanti, ką dujų ar naftos embargas reikštų energijos kainoms Prancūzijoje. „Esu čia, kad ginčiau prancūzus“, – pažymėjo ji.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ES kontraversiškai diskutuojama apie galimą rusiškų dujų ir naftos importo draudimą. M. Le Pen pabrėžė esanti tik prieš sankcijas, kurios nutaikytos į energetikos sektorių. Visas kitas baudžiamąsias priemones Rusijai ji esą remia.
53-ejų politikė prieš pirmąjį prezidento rinkimų ratą buvo kaltinama per dideliu artumu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Balandžio pradžioje ji pareiškė, kad pasibaigus karui Rusija vėl galėtų tapti Vakarų partnerė.
Balandžio 24 dieną prancūzai antrajame rinkimų rate spręs, ar Eliziejaus rūmų šeimininke taps M. Le Pen, ar juose šeimininkauti liks Emmenuelis Macronas.
Dmytro Kuleba. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo, kad Vokietija ir Prancūzija padarė strateginę klaidą, kai 2008-aisiais pasipriešino galimam Ukrainos stojimui į NATO.
Dabar jo šalis turi mokėti už šią klaidą. „Jei būtume NATO narė, šio karo nebūtų“, – D. Kuleba sakė JAV transliuotojui NBC. Jis kartu metė kaltinimus Vokietijai, kad ši nepadeda jo šaliai, nes toliau kalba apie skirtumą tarp gynybai ir puolimui skirtų ginklų. „Jei nešvaistytume laiko kalbėdami apie gynybai ir puolimui skirtus ginklus ir ko Ukrainai reikia ir ko nereikia, dabar būtume visai kitokioje, stipresnėje pozicijoje“, – kalbėjo ministras.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis NATO ir Vakarams siūlo „sąžiningą susitarimą“. „Jūs duodate mums viską, ko mums reikia. Mainais mes kaunamės, kad jums nereikėtų stoti į kovą, kai (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nuspręs išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį ir užpulti kurią nors NATO šalį“, – tvirtino D. Kuleba.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka kautis“, tačiau jiems reikia ginklų.
Kalbėdamas apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš sostinės Kyjivo apylinkių ir numatomą didelio masto Rusijos puolimą šalies rytuose, D. Kuleba nurodė: „Ukraina laimėjo kovą dėl Kyjivo. Dabar laukia nauja kova – kova dėl Donbaso“, – teigė ministras.
Paryžius, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Prancūzija pirmadienį paskelbė išsiųsianti 35 Rusijos diplomatus, vykdydama bendrus Europos veiksmus po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Prancūzija šį vakarą nusprendė išsiųsti iš šalies nemažai Prancūzijoje dislokuotų diplomatinį statusą turinčių Rusijos darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Ministerijos šaltinis, kuris prašė neskelbti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas. URM nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yves‘u Le Drianu. Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, buvo aptartas ES atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimas ir dvišaliai Lietuvos ir Prancūzijos santykiai.
Pokalbyje Lietuvos vadovas teigė, kad būtina panaudoti visas priemones V. Putino vykdomam karui sustabdyti: plėsti sankcijas Rusijai, remti Ukrainą gynybinėmis, humanitarinėmis ir finansinėmis priemonėmis.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant. Pasak G. Nausėdos, svarbu pasiųsti aiškią politinės paramos žinutę Ukrainai ir suteikti jai šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau.
Prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. Šalies vadovas susitikime teigė, kad įvertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione NATO turėtų įgyvendinti priešakinės gynybos politiką.
„Baltijos šalims ir aplink jas reikia integruotų oro ir priešraketinės gynybos priemonių. Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos savarankiškumo praradimas yra papildomi veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti stiprindami regiono saugumo architektūrą“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė šalių bendradarbiavimą Afrikoje, ypač kovojant su teroristinėmis grupuotėmis Sahelyje.
Prancūzijos parlamente. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino Prancūzijos bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin“ trauktis iš Rusijos.
„Prancūzijos įmonės turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukusį vaizdo kreipimąsi, vilkėdamas jo prekės ženklu jau tapusiais žaliais marškinėliais. „Renault, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kiti turi nustoti remti Rusijos karo mašiną“.
Fox News
Paryžius, kovo 16 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo – dėl prancūzų ir airių kilmės „Fox News“ operatoriaus Pierre‘o Zakrzewskio mirties. Jis buvo nušautas netoli Kijevo, fiksuodamas karą Ukrainoje, sakoma trečiadienį paskelbtame oficialiame pranešime.
Prancūzijos specialieji kovos su terorizmu prokurorai tirs galimus kaltinimus dėl „tyčinio žalos padarymo tarptautinės teisės saugomam asmeniui“ ir „tyčinio išpuolio prieš civilius, kurie nedalyvavo karo veiksmuose“.
Prancūzijos prokurorams neretai tenka tirti bylas dėl smurtinės piliečių mirties užsienyje.
P. Zakrzewskis ir ukrainiečių prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o „Fox“ korespondentas Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai pirmadienį Horenkoje, šalia Kyjivo, buvo apšaudytas jų automobilis.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas trečiadienį pareiškė užuojautą ir pridūrė, kad „ginkluotosios pajėgos turi pareigą apsaugoti žurnalistus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.
Per tris savaites trunkantį karą žuvo ir daugiau žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant JAV dokumentinių filmų kūrėją Brentą Renaud ir ukrainiečių reporterį Jevgenijų Sakuną.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių vadovė Liudmyla Denisova antradienį pranešė, kad dar vienas ukrainiečių žurnalistas Viktoras Dudaras žuvo per mūšius aplink pietinį Mykolajivo uostamiestį.
Paryžius, vasario 22 d. (ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas antradienį pranešė, kad penktadienį planuotas jo susitikimas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu neįvyks.
„Ne“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją, paklaustas, ar dar ketinama penktadienį surengti jo susitikimą su S. Lavrovu.
Pasak J. Y. Le Driano, „apie galimas derybas su S. Lavrovu mes kalbėjome tik tuo atveju, jeigu nebus invazijos į Ukrainą“. Jo nuomone, S. Lavrovas, neseniai kalbėdamasis su juo telefonu, negalėjo nežinoti apie Maskvos planus pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, bet nieko jam apie tai nesakė.
J. Y. Le Driano ir S. Lavrovo derybos buvo numatytos vasario 25 d. Paryžiuje.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Vandalai Vidurio Prancūzijoje apgadino Alžyro karo didvyrio, kuris priešinosi Prancūzijos vykdomai šios Šiaurės Afrikos šalies kolonizacijai, skulptūrą, likus vos kelioms valandoms iki jos atidengimo šeštadienį, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Apatinė plieninės skulptūros dalis Ambuazo mieste, kur 1848–1852 m. buvo kalinamas emyras Abdelkaderas, buvo smarkiai apgadinta per išpuolį, surengtą vykstant rinkimų kampanijai, per kurią dominuoja griežta retorika dėl imigracijos ir islamo.
Ambuazo meras Thierry Boutard‘as pareiškė, kad jam „gėda“ dėl asmenų, kurie už tai atsakingi, ir jis nusprendė tęsti inauguracijos ceremoniją. „Man buvo gėda, kad kas nors taip gali pasielgti su meno kūriniu ir menininku“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Policija pranešė tirianti įvykį.
Skulptūra buvo užsakyta minint 60-ąsias Alžyro nepriklausomybės nuo Prancūzijos metines. Ji buvo iškovota po žiauraus aštuonerius metus trukusio išsivadavimo karo, kuris ir toliau nuodija abiejų šalių santykius. Paminklą pasiūlė istorikas, prezidento Emmanuelio Macrono įpareigotas pamąstyti, kaip būtų galima išgydyti prisiminimus apie karą ir 132 Prancūzijos valdymo Alžyre metus.
Abdelkadero, islamo mokslininko, tapusio kariniu lyderiu, kuris priešinosi prancūzų valdymui, bet Prancūzijoje buvo laikomas didvyriu už tai, kad vėliau gynė krikščionis Artimuosiuose Rytuose, skulptūra žvelgia per Luaros upę į pilį, kurioje jis buvo įkalintas. Alžyro vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Alžyro ambasadorius Prancūzijoje Mohamedas Antaras Daoudas pasmerkė išpuolį kaip „neapsakomą niekšybę“ ir sakė esąs įsitikinęs, kad susitaikymo procesas tarp dviejų šalių tęsis.
XIX amžiaus pabaigoje „pikčiausiu Prancūzijos priešu“ pramintas emyras Abdelkaderas laikomas vienu iš šiuolaikinio Alžyro įkūrėjų dėl jo vaidmens mobilizuojant pasipriešinimą Prancūzijos valdymui. Tačiau jo vadovaujamas maištas žlugo, ir jis pasidavė prancūzų pajėgoms, kurios jį nugabeno į Prancūziją, ten jis su šeima ketverius metus praleido saugomas Ambuazo pilyje. Vėliau persikėlė į Siriją, kur pelnė tarptautinį pripažinimą už krikščionių gynimą per sektantų išpuolius. Jis buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu – aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu už pastangas nutraukti persekiojimą.
Prancūzija pristatė Graikijai šešis „Rafale” naikintuvus. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Graikija trečiadienį iš Prancūzijos gavo šešis lėktuvus „Rafale“ pagal kelių milijardų eurų vertės ginklų sandorį, kuris, kaip teigia Atėnai ir Paryžius, padidina ES gynybinius pajėgumus, tačiau vis dėlto labiausiai matomas kaip atsvara Turkijos ambicijoms Viduržemio jūroje.
Šeši karo lėktuvai nusileido Tanagros oro bazėje, esančioje maždaug už 70 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų. Prieš tai jie praskrido virš Akropolio, lydimi Graikijos lėktuvų „Mirage“, jau anksčiau įsigytų iš Prancūzijos.
Ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad naujieji lėktuvai „padarys mūsų oro pajėgas vienas stipriausių Europoje ir Viduržemio jūroje“ ir parems Graikijos diplomatijos „lankstumą“.
Pasak jo, buvo „neatidėliotinas poreikis“ atnaujinti Graikijos karines oro pajėgas, kurioms reguliariai tenka „susigrumti“ su Turkijos lėktuvais Ankaros ginčijamoje Egėjo jūros oro erdvėje.
Graikija ir Prancūzija praėjusį sausį pirmiausia pasirašė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 „Rafale“ naikintuvų – 12 naudotų ir šešių naujų – pirkimo kaip dalies augančios ginklų programos, skirtos atremti Turkijos ambicijas.
Šaltinis Graikijos oro pajėgose sakė, kad trečiadienį atskridę orlaiviai – naudoti. Septintasis naudotas „Rafale“ į Graikiją buvo pristatytas praėjusių metų liepą.
Rugsėjo mėnesį Graikija ir Prancūzija pasirašė savitarpio pagalbos gynybinį paktą, pagal kurį Atėnai nupirko tris fregatas „Belharra“.
K. Mitsotakis taip pat paskelbė apie planus įsigyti papildomus šešis „Rafale“ lėktuvus, todėl bendras jų skaičius turėtų išaugti iki 24.
Fregatos turėtų būti pristatytos 2025 ir 2026 metais, jų vertė sieks apie tris milijardus eurų.
Graikija turi galimybę nusipirkti ir ketvirtą fregatą.
Turkija, kurios istorija ir santykiai su kaimynine Graikija, taip pat NATO nare, yra nelengvi, sukritikavo šį sandorį kaip keliantį grėsmę „regioninei taikai ir stabilumui“.
Eifelio bokštas papuoštas ES vėliavos simboliais. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijos valdžios institucijos pašalino laikiną Europos Sąjungos (ES) vėliavos instaliaciją nuo Triumfo arkos Paryžiuje po to, kai dešiniojo sparno prezidento Emmanuelio Macrono oponentai apkaltino jį „ištrynus“ prancūziškąją tapatybę.
Milžiniška mėlyna vėliava vietoje Prancūzijos vėliavos Triumfo arkoje suspindo Naujųjų metų išvakarėse, pažymint prasidėjusį Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai, kuriai šalis vadovaus ateinantį pusmetį.
Be to, kare žuvusiems pastatyta Triumfo arka, Eifelio bokštas, panteonas ir kitos žymios Paryžiaus vietos bei paminklai iki savaitės pabaigos bus apšviesti ES simbolizuojančia mėlyna šviesa.
E. Macrono dešinieji varžovai prezidento rinkimuose, kurie įvyks po keturių mėnesių, pareikalavo pašalinti ES vėliavą, ją vadindami Prancūzijos paveldo ir jos veteranų įžeidimu.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen dėl vėliavos pažadėjo kreiptis į Valstybės Tarybą – Prancūzijos vyriausiąjį administracinį teismą.
Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnai tvirtina, kad vėliavos pašalinimas ankstyvą sekmadienio rytą, dar prieš aušrą, esą įvykdytas laikantis numatyto grafiko. Teigiama, kad, skirtingai nei mėlynai nušvitę paminklai, vėliava Triumfo arką ir turėjo puošti tik dvi dienas.
Smuikas. Slaptai.lt foto
Paryžius, gruodžio 1 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje greitajame TGV traukinyje iš italų smuikininko pavogtas dešimčių tūkstančių eurų vertės smuikas.
Eliziejaus laukų orkestras tviteryje kreipėsi į liudininkus ir paskelbė, kad instrumentas dingo keliaujant į Paryžių po koncerto Puatjė.
Atvykęs į Paryžiaus Monparnaso stotį, muzikantas pastebėjo praradęs instrumentą, kuris jam priklausė 15 metų, radijui „France Bleu“ sakė orkestro produkcijos vadovas Davidas Reveillault.
Tai XIX amžiaus pabaigos Venecijos smuikų meistro Eugenio Degani pagaminats smuikas.
„Profesionaliam muzikantui tai siaubinga netektis, tai viso gyvenimo, visos karjeros smuikas, – sakė D. Reveillault.- Jis su šiuo instrumentu gyveno, kūrė, reguliavo, scenoje jiedu sudarė porą“.
Muzikantas, anot jo, sunkiai išgyvena netektį. „Tarsi jis būtų praradęs dalį savęs“.
D. Reveillault kreipėsi į vagį, prašydamas grąžinti instrumentą.
Paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 13 d. (ELTA). Šeštadienį Prancūzijoje paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės, kai per koordinuotus išpuolius 2015 m. lapkričio 13 d. „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai nužudė 130 žmonių koncertų salėje, baruose, restoranuose ir prie futbolo stadiono.
Premjeras Jeanas Castexas ir kiti valdžios atstovai tylos minute pagerbė žuvusiuosius, praneša naujienų portalas „France24“.
Dvidešimt vyrų stojo prieš teismą rugsėjį dėl kruviniausio išpuolio Prancūzijoje taikos metu. Manoma, kad gyvas liko tik vienas teroristinės atakos vykdytojas, iš Maroko kilęs 32 metų Salahas Abdeslamas. Kiti grupuotės nariai arba susisprogdino, arba buvo nukauti policijos pareigūnų. Devyniolika kitų teisiamųjų kaltinami tiekę ginklus arba automobilius, arba kitaip prisidėję organizuojant atakas. Daugumai įtariamųjų gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Prieš 6 metus IS teroristai šaudė į žmones ir susisprogdino koncertų salėje „Bataclan“, Paryžiaus restoranuose ir prie futbolo stadiono „Stade de France“. Ketvirtadalis žuvusiųjų buvo užsieniečiai. Daugiausiai aukų, 90, žuvo, kai teroristai užpuolė žiūrovus, susirinkusius į roko grupės „Eagles of Death Metal“ pasirodymą.
Beprecedentės apimties bylą sudaro 1 mln. puslapių. Teismas prasidėjo rugsėjo 8 d. ir tęsis 9 mėnesius, o verdiktas turėtų būti paskelbtas kitų metų gegužę.
Teismas užregistravo daugiau nei 2 300 ieškovų, įskaitant tris dvigubą pilietybę turinčius asmenis ir 215 užsienio piliečių iš 36 valstybių.
Teisme liudys žuvusiųjų artimieji ir šimtai išpuolį išgyvenusių žmonių.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje visišką apsaugą nuo koronaviruso jau turi trys ketvirtadaliai gyventojų, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Tačiau nepaisant didelio abiem vakcinos dozėmis paskiepytų žmonių skaičiaus, toliau vyrauja nerimas dėl vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Svarbu, kad kuo įmanoma daugiau vyresnių kaip 65 m. amžiaus gyventojų pasinaudotų galimybe gauti papildomą vakcinos dozę, trečiadienį teigė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis.
Jis pažymėjo, kad šalis šiuo metu stebi didėjančius koronaviruso skaičius.
Septynių dienų sergamumo rodiklis Prancūzijoje pastaruoju metu vėl padidėjo iki 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat nežymiai daugėja ligoninėse gydomų infekuotų žmonių.
Kitą savaitę, pasibaigus moksleivių rudens atostogoms, 39 šalies departamentai grąžins į pradines mokyklas kaukių dėvėjimo prievolę.
