Lietuvos ambasada Paryžiuje sausio 26 dieną tradiciškai dalyvavo Prancūzijoje veikiančių užsienio šalių turizmo biurų asociacijos (ADONET) rengiamoje žurnalistų verslo misijoje.

Renginio metu iš visos Prancūzijos susirinkę apie 200 šalies spaudos, radijo, televizijos žurnalistų bei kelionių tinklaraštininkų turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos turizmo potencialu, šių metų turizmo sektoriaus naujovėmis bei svarbiausiais renginiais.

Prancūzijos žiniasklaidos atstovams buvo išplatintas specialiai šiam renginiui kartu su Lietuvos turizmo profesionalais ir Prancūzijoje veikiančia turizmo asociacija „Baltic Wave Communication“ parengtas pranešimas spaudai apie Lietuvą. Jie taip pat buvo informuoti apie Valstybinio turizmo departamento (VTD) vykdomą konkursą atstovauti Lietuvos turizmo sektoriui daugiau kaip 66 mln. gyventojų turinčioje Prancūzijoje, kuri praėjusiais metais buvo įtraukta į prioritetinių rinkų sąrašą.

Didžiausio prancūzų turizmo žurnalistų dėmesio tradiciškai sulaukė Lietuvos kultūrinis paveldas, ekologinis ir aktyvus turizmas, savaitgalio kelionės, „Gintaro kelias“, taip pat sveikatinimo turizmas ir planuojama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginių programa.

Paryžiuje kasmet rengiama ADONET turizmo verslo misija yra svarbiausias tokio pobūdžio renginys Prancūzijoje – jo metu užsienio valstybių turizmo interesams atstovaujančios institucijos, priklausančios minėtai organizacijai, turi unikalią galimybę pristatyti savo šalį ir išsamiai aptarti bendradarbiavimo gaires su Prancūzijos žiniasklaidos atstovais.

VTD duomenimis, per 2016 m. I pusmetį Lietuvoje apsilankiusių prancūzų turistų skaičius išaugo kone trečdaliu,  palyginus su ankstesnių  metų tuo pačiu laikotarpiu (iki 17.1 tūkst.). Prognozuojama, kad ši teigiama dinamika turėtų išlikti ir šiemet, visų pirma – išaugus tiesioginių skrydžių pasiūlai (kovo mėnesį „Air Baltic“ planuoja pradėti vykdyti skrydžius iš pagrindinio Paryžiaus – Šarlio de Golio – oro uosto).

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2017.01.28; 03:48

Prieš kalbėdamas apie Prancūziją ir Mistralius, – pora žodžių apie Kremlių, apie jo šantažo sistemą. Kaip žinoma, Kremlius, jeigu jam skelbiamos sankcijos, ima įkaitais savus piliečius. Apie tai net anekdotas sumanytas: paskelbkite naujas sankcijas – bombarduosime Voronežą.

Taigi, kremliškiai, kaip kine, išeina iš banko, įrėmę pistoletą piliečiams į smilkinį, ir reikalauja milijono dolerių smulkiomis sutrintomis kupiūromis, o taip pat degalų pripildyto lėktuvo. Čia tikimasi, kad Vakarai pasigailės įkaitų-žmonių ir susilpnins sankcijas.

Bet Vakarai jų nesilpninta. 

Continue reading „Ne ant to pataikė”

Prancūzų leidinys Libération išspausdino dosjė su antrašte „Caro sistema“ apie Rusijos agentus Prancūzijoje, parengtą korespondento Loreno Mio (Lauren Mio). Tarp prancūzų žurnalistas išskiria iš viso septynis pogrupius tokių, kurie gina Rusijos interesus ir įvaizdį: pradedant politikais bei pramonininkais ir baigiant universitetų dėstytojais.   

Pirmą tokią grupę Mio klasifikuoja kaip „kraštutinius dešiniuosius, Maskvos placdarmą“ Prancūzijoje. „Iš visų Prancūzijos politinių partijų „Nacionalinis frontas“ pakiliausiai nusiteikęs Vladimiro Putino atžvilgiu, – pažymi žurnalistas. – Pasak Marine Le Pen, Rusijos prezidentas – „patriotas“, ginantis „Europos civilizacijos vertybes“ ir ypač jos „krikščioniškąjį paveldą“.

Continue reading „Kas Prancūzijoje gina Rusijos interesus”

Direction Générale des Études et Recherches – Vyriausioji studijų ir tyrimų valdyba. Tai – Prancūzijos vidaus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba, 1944 metais pakeitusi Vyriausiąją specialiųjų tarnybų valdybą – DGSS (Direction Générale des Services Spéciaux).

Istoriškai susiklostė, kad Prancūzijos žvalgyba visada buvo pavaldi karinėms žinyboms. O DGER, kaip ir jos pirmtakė DGSS, suardė šią tradiciją, tapusi pavaldi ministrui pirmininkui. Permainas padarė generolas Šarlis de Golis, įsteigęs DGER kartu su laikinąja vyriausybe po Prancūzijos išvadavimo 1944 metais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: DGER slaptosios tarnybos piktnaudžiavimai”

nikolia_sarkozy

Prancūzijos savaitraščio “Express” duomenimis, kompiuterinio viruso pagalba buvo šnipinėjama Prancūzijos prezidento aparate. Taip rašo Marta Serafini laikraščio “Corriere della Sera” svetainėje.

„Istorija tarsi parašyta filmų apie šnipus scenaristo. Prancūzijos savaitraštis “Express” papasakojo, kad įsilaužėlis (matyt, amerikietis) sugebėjo pramušti „skylę“ Eliziejaus rūmų kompiuterinėje sistemoje. Ataka buvo įvykdyta tarp dviejų prezidento rinkimų turų, o tai politiniu požiūriu gana delikatus laikotarpis Prancūzijai“, – rašo leidinys.

Continue reading „Amerikietis įsilaužėlis prasiskverbė į Eliziejaus rūmų kompiuterius iki Fransua Hollando išrinkimo”

video_cip

Vasario 24-ąją prie Vilniuje įsikūrusios Prancūzijos ambasados buvo surengtas protesto mitingas. Kelios dešimtys atsargos karininkų bei visuomenės veikėjų smerkė oficialiojo Paryžiaus ketinimus Rusijai parduoti karo laivą “Mistral”. Laivas, kurį prancūzai sumanė parduoti Rusijai, kaštuoja apie 600 mlj. eurų, jis gali plukdyti 16 sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir tuo pačiu atlikti visas štabo bei vadovavimo funkcijas.

Spėjama, kad šio laivo Rusijai reikia agresyviems tikslams. Mat įsigyti “Mistral” Kremlius nusprendė po 2008-aisiais įvykusio trumpo Rusijos – Gruzijos karo. Toks modernios NATO šalies ginkluotės pardavimas valstybei, kuri NATO aljansą vertina kaip grėsmę, – skandalingas precedentas. Jis kelia pavojų ne tik trims Baltijos valstybėms, bet ir Lenkijai, Ukrainai, Gruzijai.

Continue reading „Prancūzija išduoda NATO aljanso solidarumo principus”