Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, penktadienį kalbėdamasis su „Savuškin-Orša“ įmonės darbuotojais, pažadėjo, kad Baltarusija atsakys į planuojamas įvesti sankcijas, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
 
„Parodysime jiems, kas yra sankcijos. Jie (lenkai ir lietuviai) tranzitu kirsdavo mūsų teritoriją, kad galėtų prekiauti su Kinija ir Rusija. Dabar jie skris arba per Baltijos jūrą, arba Juodąją jūrą, kad galėtų prekiauti su Rusija ir taip toliau. Kalbant apie prekes, kurioms paskelbtas embargas (maisto prekės, kurioms embargą paskelbusi Rusija), jiems siūlau apie jas pamiršti. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
 
„Jie turi perdėtą savivertės jausmą ir pamiršo, kas yra Baltarusija. Jie mano, kad gali mums grasinti tankais, raketomis… Pamatysime, kuris išsigąs. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – pabrėžė Baltarusijos lyderis.
 
„Nurodžiau vyriausybei parengti priemones, kad visi prekybos srautai iš Lietuvos uostų būtų nukreipiami į kitus. Pamatysime, kaip jiems seksis po to. Mūsų krovinių srautai yra atsakingi už 30 proc. Lietuvos biudžeto. Ko dar jiems reikia? Jie per daug gerai apie save galvoja. Parodysime jiems jų vietą“, – sakė A. Lukašenka.
 
A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijai anksčiau jau buvo taikyta sankcijų. „Tuomet mes jas išgyvenome. Išgyvensime jas ir šįkart. Pasaulis nieko vertas, jei jame nėra gerų žmonių. Nenaudinga mus gąsdinti“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:38

Rimantas Sinkevičius. EPA – ELTA nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius sako, kad tariamo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos apie sankcijų taikymą Lietuvai ir Lenkijai yra keistos.
 
„Pirmas įspūdis, kad tai labai keista, ir tenka apgailestauti, kad ekonominiai sprendimai priimami iš politinių paskatų, o ne vadovaujantis ekonomine logika. Manau, kad neįvertinant tos naudos, kurią gauna Baltarusijos valstybė, savo krovinius veždama per Lietuvos teritoriją į Lietuvos uostą, nubaus patys save, ne tik mūsų paslaugas teikiančias įmones bei mūsų valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė R. Sinkevičius.
 
„ES turėtų būti vieninga ir solidari, jei tokie dalykai įvyktų. ES nebuvo šnekama apie ekonomines sankcijas Baltarusijai, buvo kalba apie sankcijas personoms. Tai taikyti ekonomines sankcijas, jei vienai iš šalių ES, Lietuvai, Lenkijai bus pritaikytos, įvertinant, kad ES turėtume būti vieningi ir solidarūs, tai, matyt, adekvačios priemonės bus pritaikytos ir iš kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
 
„Tikėtina, kad tokių dalykų nereikės“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, nors kol kas pavojaus signalų Lietuvos verslas nekelia, tačiau vertėtų jiems parengti alternatyvius krovinių gabenimo maršrutus.
 
„Verslininkai ten jaučiasi ramiai. Mūsų verslo struktūros dar tokio pavojaus nekelia, bet patys pareiškimai grėsmingi, verčia analizuoti situaciją“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvos tranzito verslas vis dėlto turėtų galvoti apie galimus alternatyvius maršrutus.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tokių alternatyvų yra. Jeigu laikytumėmės solidarumo principo, ir per Lenkiją, ir per Latviją yra autotransporto alternatyvų. Jeigu šnekėtume apie Baltarusijos krovinių vežimą į Klaipėdą, tai tenka tik apgailestauti, nes Klaipėdoje esančioje BKT krovos kompanijoje 30 proc. akcijų turi Baltarusija. Tuo pačiu nutraukdami ar sumažindami krovą, praras ir komercinę naudą“, – kalbėjo ministras.
 
„Norisi nepanikuoti, elgtis ramiai, bandyti analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek ji kelia realią grėsmę, o kiek tai tik žodiniai pareiškimai vietinei auditorijai“, – pridūrė R. Sinkevičius.
 
Ministro teigimu, ne kartą buvo pasigirdę reikalavimų krovinius iš Baltarusijos nukreipti per Rusijos uostus.
 
„Ne kartą buvo iš Rusijos pusės reikalavimų, man dar dirbant kitose pareigose, kad krovinių srautas turėtų būti pasuktas Rusijos kryptimi. Čia galimi įvairūs žaidimai, nepagrįsti ekonomika. Galima krovinius pradžioje pervežti ir už nulinį tarifą į norimą uostą, jei tai paremta politiniais sprendimais, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nulinio tarifo taikymas vežant atskirus krovinius iš atskiros šalies yra neilgalaikis, neatitinka Tarptautinės prekybos organizacijos nuostatų, jis iškreipia konkurenciją“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Jo teigimu, toks krovinių nukreipimas ilgai neužtruktų, jei tai vyktų Rusijos kryptimi.
 
„Tiek Rusijos, tiek kaimyninių šalių uostai yra dirbantys, turi pakankamus pajėgumus perkrauti tuos krovinius. Pagaliau ir uostų skaičius gana ženklus. Perorientavimas čia ilgai netruktų, ypač Rusijos kryptimi, kur nereikalingos muitinės procedūros, (…) ten taikomi tie patys saugos standartai ir kita. Žinoma, šiek tiek užtruktų krovinių nukreipimas, jei būtų nukreipti į vieną iš mūsų kaimyninių valstybių“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak R. Sinkevičiaus, tokios Baltarusijos sankcijos labiausiai paveiktų valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat uoste esančias krovos kompanijas.
 
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
 
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:46

Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo atominė elektrinė. Tai antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
 
„Atsižvelgdami į įvykių raidą Baltarusijoje ir iš to išplaukiančius branduolinio saugumo klausimus, mes nusprendėme, jog jei bus paleista Baltarusijos AE Astravo rajone, tai mes nutrauksime elektros energijos prekybą su Baltarusija“, – sakė jis per spaudos konferenciją po vyriausybės posėdžio.
 
Anot premjero, šiuo atveju Latvija galbūt prekiaus elektros energija su trečiosiomis šalimis, naudodamasi Latvijos ir Rusijos jungtimi. „Mūsų sprendimas reiškia, kad per šią jungtį mes nepirksime elektros energijos iš Baltarusijos. Tai neatmeta galimybės, kad mes toliau prekiausime – pirksime ir parduosime – elektros energija iš Rusijos, mes tik eliminuosime Baltarusijos elektros energiją per šią jungtį“, – pažymėjo jis.
 
K. Karinis konstatavo, kad šiuo metu neaišku, kaip vyks prekyba elektros energija su trečiosiomis šalimis. Pasak jo, šį klausimą spręs Latvijos ekonomikos ministerija, parengusi konkrečią metodologiją su kolegomis iš Estijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.
 
ELTA primena, kad į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 06:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Teisus buvo prof. Vytautas Landsbergis, neseniai interviu LRT.LT sakydamas, kad Baltarusijos likimas – ne Europos Sąjungos rankose, o Rusijos ir Kinijos interesų Baltarusijoje sferoje.
 
Štai 2019 m. rugpjūtį Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotoja Jelena Perminova pažymėjo, kad strateginiai santykiai tarp dviejų šalių (Baltarusijos ir Kinijos) vystosi labai dinamiškai – tai patvirtina prekybos, eksporto ir investicijų rodikliai. „Net ir su kaimynais mes neturime tokios dinamiškos plėtros, – pabrėžė Jelena Perminova. – Kinija jau yra trečioji mūsų prekybos ir ekonomikos partnerė. Per pastaruosius 10 metų tiesioginės užsienio investicijos iš šios šalies padidėjo 200 kartų.“ Vien techninės ir ekonominės Kinijos pagalbos portfelis šiandien yra jau pusė milijardo dolerių ir, pasak ministro pavaduotojos, augs.
 
Jau vien tai byloja, kad Kinija vargu ar leis Rusijai prisijungti Baltarusiją. O jei ta nepaklausytų, pakenkti Rusijos ekonomikai Kinija turi kur kas daugiau galimybių, negu atvirkščiai. Jau nekalbant apie tai, kad Kinijos „žalieji“, atsiprašau, „geltonieji žmogeliukai“, kurių jau pilna Rusijos Tolimuosiuose rytuose įvairiuose darbuose (man tai pasakojo ne vienas liudininkas), pasiruošę pridaryti Rusijai visai kitokio pobūdžio nemalonumų.
 
Išlieka klausimas, ar gali po dabartinių įvykių Baltarusijoje Kinijai būti naudingas susikompromitavęs, tik jėgos struktūrų dėka dar besilaikantis valdžioje kruvinas diktatorius.
 
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

V. Landsbergis: „Jiems (Kremliui – LRT.lt) yra rodoma, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai čia jums ne Balotnaja (2011 metais Rusijoje, Balotnaja aikštėje, kilę ir kelis mėnesius vykę protestai prieš Putino valdžią – LRT.lt). Tai pranoksta net Chabarovską. Tikriausiai šeimininkas (Kremlius, – K.S.) padarys išvadą, kurią dabar siūlo kinai. Viešumą jau pasiekė Kinijos aukštuomenės reagavimas: „šalinkite savo „batką“ (suprask, statykite kitą, – K.S.), bet palikite tą Baltarusijos valstybę, kuri mums reikalinga“.
 
Profesorius sako, profesorius žino. Iš jo lūpų – į Dievo ausį.
 
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik ką pažadėjo „per artimiausias dienas“ išspręsti situaciją šalyje.
 
Pamatysim.
 
2020.08.21; 17:35

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Pekinas perspėjo JAV, kad imsis „visų reikiamų priemonių“, kokių tik prireiktų savo interesams apsaugoti. Šie komentarai išsakyti po to, kai aukšto lygio patarėjas Baltuosiuose rūmuose pagrasino atšaukti Honkongui teikiamas prekybos privilegijas, jei Kinija patvirtintų griežtą Honkongo saugumo įstatymą.
 
Kinija autonominį statusą turinčiame mieste žada priimti įstatymą, kuris draustų išdavystę, ardomąją veiklą bei kurstymą maištauti, atsakydama į jau ilgus mėnesius trunkančius protestus, teigė Kinijos valdžia.
 
Sekmadienį JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O’Brienas perspėjo, kad naujasis įstatymas Honkongui gali kainuoti statusą, teikiantį prekybos su didžiausia pasaulio ekonomika privilegijų.
 
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad JAV „neturi jokios teisės kritikuoti ir kištis.“
 
„Kaip, kada ir kokius įstatymus Honkongo specialusis administracinis regionas priima, yra tik Kinijos klausimas“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
 
„Jei JAV ketina pažeisti Kinijos interesus, Kinija imsis visų reikalingų priemonių, kad tam pasipriešintų“, – sakė jis.
Atstovas tvirtino, kad Pekinas jau yra pareiškęs „griežtus nusiskundimus JAV.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 08:00

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nesilaikys savo paties išsikelto termino iki 2020-ųjų pabaigos pasiekti susitarimą su ES dėl prekybos po „Brexito“, pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Philas Hoganas.
 
„Praeityje mes matėme, kaip premjeras (B. Johnsonas) pažadėjo verčiau mirti griovyje nei atidėti „Brexitą“. Vėliau jis būtent taip ir padarė“, – laikraščiui „The Irish Times“ sakė Ph. Hoganas.
 
Jungtinė Karalystė iš ES turėtų išstoti sausio pabaigoje, o pereinamasis laikotarpis baigsis 2020 m. pabaigoje. B. Johnsonas žada žada netęsti pereinamojo laikotarpio nepriklausomai nuo to, ar JK ir ES pavyks iki tada sutarti dėl prekybinių santykių, ar ne.
 
Ph. Hogano teigimu, britų premjero planas įstatymu nustatyti pereinamojo laikotarpio pabaigos datą yra „labai keistas“ politinis manevras.
Eurokomisaras taip pat įspėjo, kad „Brexitas“ be prekybos sutarties „užpiltų druskos ant žaizdų ir suskaldytų šeimas, bendruomenes ir ištisus regionus“.
 
„Per pastaruosius 4 metus Jungtinėje Karalystėje diskusijos pernelyg dažnai buvo paremtos klaidingomis prielaidomis, kad galima įgyvendinti „Brexitą“ ir išlaikyti visus narystės ES privalumus, – teigė Ph. Hoganas. – Dabar Vestminsteris išėjo iš politinės aklavietės ir kitas „Brexito“ etapas turi būti paremtas realybe ir tikrais faktais.“
 
„Tokia retorika – ir vilkas sotus, ir avys sveikos – nebeveiks. Abi pusės turi kartu ramiai veikti“, – tvirtino politikas.
 
Kadangi Ph. Hoganas Europos Komisijoje yra atsakingas už prekybą, jo vaidmuo ES derybose su Didžiąja Britanija bus itin svarbus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 11:00

Statybos Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Daugiau nei savaitę trukęs gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, pirmasis Lietuvos „vienaragis“, sausra ir žinomų pasaulio prekių ženklų atėjimas į Lietuvą. Naujienų agentūra ELTA pateikia svarbiausius 2019 metų šalies verslo įvykius.
 
SAUSIS
Nuo sausio minimali mėnesio alga padidėjo iki 430 eurų, tačiau dėl įsigaliojusios mokesčių reformos ši suma siekia 555 eurus „popieriuje“.
Nuo Naujųjų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje buvo įtraukti į papildomą kaupimą antroje pensijų pakopoje. Nenorintieji dalyvauti sistemoje turėjo teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų. Valstybinė socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.
 
Nuo sausio 1 d. Ūkio ministerija pakeitė pavadinimą ir po reorganizacijos tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pakeitimu siekta, kad naujasis ministerijos vardas labiau atitiktų ministerijos vykdomas funkcijas.
 
VASARIS
Tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vasario 1 d. pasirašė įsakymą, kuriuo viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorių Gintautą Labanauską atšaukė iš pareigų. „Kauno diena“ skelbė, kad grupė ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų G. Surpliui ir viceministrei Ausmai Miškinienei esą meta kaltinimus dėl galimos korupcijos. G. Labanauskas paskelbė, kad rengia spaudos konferenciją dėl galimos korupcijos žemės ūkio srityje, tačiau kiek vėliau Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kad yra pasiūliusi G. Labanauskui nutraukti darbo sutartį. Ministerijos teigimu, tai susiję su darbo priežastimis ir darbais, kurie nebuvo atlikti.
Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
KOVAS
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę. Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija nematė.
 
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis kovo 25 dieną pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus tuomet kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą.
 
BALANDIS
Balandžio 4 dieną Seimo plenariniame posėdyje prisiekė naujasis aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis inicijavo Kęstučio Navicko pasitraukimą.
 
GEGUŽĖ
Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi. Siekdamos užtikrinti savo šalių energetinį saugumą Lietuva, Latvija, Estija sutarė iki 2025 m. sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede.
 
BIRŽELIS
Birželį buvo pirmas kartas, kai euro zonos pinigų politikos sprendimai priimti Lietuvoje. Europos Centrinio Banko (ECB) išvažiuojamajame posėdyje Lietuvoje dalyvavo tuometinis ECB prezidentas Mario Draghis ir dar penki ECB vykdomosios valdybos nariai bei visų devyniolikos euro zonos centrinių bankų vadovai, dalies jų pavaduotojai. Surengtoje spaudos konferencijoje M. Draghis teigė, kad pagrindinės palūkanų normos nėra keičiamos.
 
LIEPA
Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, nuostoliai žemės ūkiui ir kitiems sektoriams šiais metais yra ir bus išties dideli, net palyginti su praėjusiais metais, kai stichinė sausra buvo apėmusi gerokai daugiau, t. y. 24 šalies savivaldybes.
Prekybos centras. Slaptai.lt foto
 
Komercinių patalpų komplekse „Live Square“ Vilniuje oficialiai duris atvėrė pirmasis Lietuvoje „Hilton Garden Inn“ viešbutis. 7 tūkst. kv. m ploto pastate yra 164 viešbučio kambariai, atitinkantys tarptautinį „Hilton“ prekės ženklo standartą. Viešbutyje veikia sporto salė ir restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.
 
RUGPJŪTIS
Rugpjūčio 20 dieną neeiliniame Seimo posėdyje prisiekė trys nauji ministrai. Atnaujintoje XVII Vyriausybėje susisiekimo ministrą Roką Masiulį pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Narkevičius, žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį – „socialdarbietis“ Andrius Palionis, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeitė LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
 
RUGSĖJIS
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ rugsėjį pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „Ignitis grupe“. Nuo rugsėjo 6 dienos „Lietuvos energija“ tapo „Ignitis grupe“, „Lietuvos energijos tiekimas“ pervadintas į „Ignitis“, „Lietuvos energijos gamybos“ pavadinimas pakeistas į „Ignitis gamyba“, o „Lietuvos energija renewables“ į – „Ignitis renewables“. Tarptautinėse rinkose grupė veikia su „Ignitis“ prekės ženklu.
 
JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ užbaigė 1 mlrd. eurų sandorį įsigydama 60 proc. banko „Luminor“ akcijų. Dabartiniai banko akcininkai „Nordea“ ir DNB išlaiko atitinkamai po 20 proc. banko akcijų.
 
SPALIS
Kaune duris atvėrė Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“. Iki 2021 metų į gamyklą Kaune žadama investuoti daugiau nei 95 mln. eurų ir sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų. Automobilių pramonės gamykla yra vienas didžiausių investicinių projektų Lietuvoje per pastaruosius 20 metų.
Prekybos centras gražiu lietuvišku pavadinimu. Slaptai.lt nuotr.
 
Alytuje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įvyko gaisras, trukęs spalio 16-25 dienomis. Ekstremali situacija Alytaus rajone vis dar neatšaukta, dėl taršos apribojimai tiekti žaliavinį pieną ar naudoti jį savo reikmėms taikomi devyniuose Alytaus seniūnijos kaimuose.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius spalio pabaigoje netikėtai atšaukė nepriklausomą Lietuvos pašto valdybą. Kilus pasipiktinimui, J. Narkevičius pratęsė valdybos narių įgaliojimus iki gruodžio 31 dienos, tačiau valdyba su tuo nesutiko. Lapkričio pabaigoje veiklą pradėjo nauja valdyba.
 
Spalį prezidentas Gitanas Nausėda atleido Viešųjų pirkimų tarnybos vadovę Dianą Vilytę. Ji pareigas paliko savo noru ir įsidarbino Registrų centre.
 
Lietuva trečius metus iš eilės smarkiai gerino savo poziciją tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių – Pasaulio banko sudaromame reitinge „Doing Business 2020“ Lietuva iš 14 vietos pakilo į rekordinę 11-ąją. Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas atnaujinamas kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje.
 
LAPKRITIS
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorei „Klaipėdos nafta“ (KN)  lapkritį pradėjo vadovauti Darius Šilenskis. Ankstesnis „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius birželio pradžioje dėl asmeninių priežasčių paliko įmonę.
 
Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje patvirtino Ursulos von der Leyen vadovaujamą naujos sudėties Europos Komisiją, kurios nariu tapo iki šiol Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro postą užėmęs Virginijus Sinkevičius. Lietuvos deleguotas eurokomisaras Europos Komisijoje bus atsakingas už aplinką ir vandenynus. Šiuo metu laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Žygimantas Vaičiūnas.
 
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) nuo lapkričio 14 dienos pradėjo vadovauti Valdas Kaubrė. Anksčiau VMU vadovavo Marius Pulkauninkas, tačiau rugpjūtį jis iš pareigų pasitraukė, nes esą nejautė politinio palaikymo kovoje prieš interesų grupes medienos pramonėje. 
 
Lietuvių įkurta internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. eurų ir tapo pirmuoju „vienaragiu“ iš Lietuvos. Pagrindiniu naujo raundo, per kurį pritraukta 128 mln. eurų, investuotoju tapo naujai į „Vinted“ investuojanti JAV rizikos kapitalo bendrovė „Lightspeed Venture Partners“. Lietuvoje perkopti 1 mlrd. rinkos vertę dar nebuvo pavykę nei vienam startuoliui.
 
GRUODIS
Seimas pripažino Astravo AE elektros importo į Lietuvą veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, neatmestina, kad ateityje bus teikiama ir daugiau įstatymo projektų dėl Astravo AE veiklos. Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
 „Klaipėdos nafta“ sudarė paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 134 mln. eurų paskolos suteikimo. Paskola bus naudojama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos subalansavimo finansavimui. Seimas yra pritaręs 275 mln. eurų vertės valstybės garantijų suteikimui NIB ir Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ paskolų sutartims, skirtoms SGD laivui-saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms restruktūrizuoti. Laivą „Independence“ terminalui iki 2024 m. Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
 
„Ignitis grupės“ antrinių bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir „Ignitis gamyba“ neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas išbraukti visas šių bendrovių akcijas iš prekybos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
 
Gruodį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio sporto komplekso koncesijos sutartį. Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Bendra Daugiafunkcio komplekso kaina siekia 93,2 mln. eurų, tačiau, praradus ES finansavimą ir vietoje to pritraukus privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“ bei išskaidžius mokėjimą per 25 metus, sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.
 
Baigta valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reforma, kurios metu buvo įsteigtos trys atskiros įmonės: „LG Keleiviai“, „LG Cargo“ ir „LG Infrastruktūra.“ Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui 2018 m. gruodį pritarė Seimas.
 
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Patalpų nuomos Kaune konkursą laimėjusi SBA grupės įmonė „Bei Capital” prieš kurį laiką pasitraukė iš konkurso, o ŽŪM perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė paliko pareigas.
 
Seimas patvirtino 2020 metų biudžeto projektą. Numatoma, kad dėl Vyriausybės siūlymo kitąmet pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų). Dėl Prezidentūros siūlymo pensijos papildomai dar didės 3,5 euro. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų).
 
Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų. Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.26; 06:00

 

Arūnas Stakišaitis, šios analizės autorius

Dar 2010 m. Amerikos Nacionalinio saugumo strategijoje[1] Rusija ir Kinija buvo traktuojamos kaip JAV partnerės. Remiantis abipusiais interesais, su jomis kaip 21 a. įtakos centrais ketinta gilinti bendradarbiavimą. Rusija vertinta už siekį įtvirtinti teisinę valstybę, atskaitingą valdžią ir visuotines vertybes. Strategijoje pažymėta, kad pragmatiniai ryšiai su Kinija yra esminės svarbos, norint išspręsti pagrindinius 21 a. iššūkius.

Dabartinėje 2017 m. Nacionalinio saugumo strategijoje[2] Rusija ir Kinija yra priskiriamos pagrindiniams JAV iššūkiams – revizionistinėms jėgoms, siekiančioms pertvarkyti pasaulį, neatitinkant JAV vertybių ir interesų.

Panašu, kad pastaroji strategijos nuostata tapo atspirtimi, paskatinusia JAV tyrimų centrą RAND Corporation patyrinėti abiejų valstybių galimybes ir ketinimus, prognozuojant jų svorį ateinantiems 20 metų. Praėjusių metų rudenį pasirodžiusioje studijoje[3] konstatuojama, kad Rusija ir Kinija Amerikai kelia visą eilę iššūkių. Abi nori pakeisti tarptautinę tvarką. Laikas nuo laiko abi veikia kartu, kad mažintų Amerikos įtaką. JT organizacijoje jos blokuoja Vakarų iniciatyvas, kuria daugiašalius forumus be JAV.

Analizė rodo, kad problema jau yra materializuojama. Ji peržengia JAV rūpesčių mastą ir gali būti ne mažiau aktuali Europai. Supažindinant su RAND tyrimu, vaizdą papildysime kitų šaltinių duomenimis.

Statistiniai rodikliai

Skaičiai rodo, kad Rusija nėra lygiavertė Amerikai valstybė arba bent panaši į tokią. Ji yra gerai ginkluota, kenkėjiška, griaunanti susiklosčiusią tvarką, tačiau negali tikėtis vyraujančio vaidmens. Kinija gi yra lygiavertė ir turi ambicijų pasaulyje pirmauti.

Kinija turi beveik 10 kartų daugiau gyventojų negu Rusija. Per ateinančius du dešimtmečius šis santykis beveik nesikeis (žr. 1 lentelę).

Metai

Gyventojų skaičius, mln.

Rusija

Kinija

JAV[4]

2018

142

1385

327

2040

134

1365

1 lentelė. Gyventojų skaičius Rusijoje, Kinijoje, JAV

Rusijos ekonomika yra vos didesnė negu Korėjos, mažesnė negu Italijos[5]. Kinijos BVP pagal perkamąjį pajėgumą yra beveik 6 kartus didesnis už Rusijos. Iki 2040 m. šis atotrūkis vis didės. Tai sudaro galimybę gynybos išlaidoms augti didėjančiu greičiu. Jos iki 2040 m. turėtų padidėti daugiau negu dvigubai ir Rusijos išlaidas viršyti beveik 6 kartus (žr. 2 lentelę).

Metai

BVP pagal perkamąjį pajėgumą, trln.USD

BVP santykis

(Kinija/Rusija)

Karinės išlaidos, mlrd. USD

Santykis

(Kinija/Rusija)

Rusija

Kinija

JAV[6]

Rusija

Kinija

JAV[7]

2016

3,9

21,3

18,6

5,8

69,3

215

600,1

3,1

2040

5,9

47,4

8

86,4

491,2

5,7

2 lentelė. Rusijos ir Kinijos ekonomikų ir karinių išlaidų augimas

Karinės išlaidos prognozuotos, laikant kad jų augimas atitiks BVP pagal perkamąjį pajėgumą augimą (2% Rusijai ir 3,4% Kinijai).

Ekonomikos srityje, lyginant su padėtimi 2000 m., Kinija jau peržengė regioninės reikšmės valstybės ribas. Tai rodo pagrindinių eksporto ir importo grupių (angl. top-goods) pokyčiai rinkose (žr. 3 lentelę). Jeigu 2000 m. eksportuota ir importuota buvo į/iš mažų šalių, tai 2016 m. dalyje rinkų Kinija ima išstumti Ameriką. Kinija įsigali, eksperimentuodama rinkos reformomis, didėjančiais žingsniais siekdama ekonominės sėkmės, procesą tvirtai autoritariškai kontroliuodama ir nesekdama užsienio pavyzdžiu.

Metai

Pagrindinių eksporto grupių judėjimas

Pagrindinių importo grupių judėjimas

Kinija

JAV

Kinija

JAV

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

Šalių skaičius

Dalis pasaulio ekonomikoje, %

Šalių skaičius

2000

3

33

2

28

2016

13

9,2

30

49

53,4

20

3 lentelė. JAV ir Kinijos pagrindinių eksporto ir importo grupių pasaulyje dinamika

JAV, Europa ir Japonija išlaiko didelį pranašumą pažangių technologijų ir aukštesnės klasės pramonėje, tačiau Kinija turi planų, kaip siekti pirmavimo pasaulio mastu ir šiose srityse.

Kinijos ekonominiai projektai

Šiuo metu Kinija vykdo programą „Pagaminta Kinijoje 2025“. Orientuojantis į 2049 m., kai bus švenčiamas Kinijos liaudies respublikos 100 m. jubiliejus, šia programa ir dviem vėlesnėmis siekiama Kiniją transformuoti į pirmaujančią galią. JAV prekybos rūmai ir ES prekybos rūmai, esantys Kinijoje, planą įvertino kaip nesąžiningą mėginimą įsigalėti pažangiose pramonės šakose pasaulio mastu, nesilaikant konkurencijos.

Kitas gigantiško masto projektas vadinasi „Vienos juostos vieno kelio iniciatyva“ (VJVKI). Ji, beje, yra įrašyta Kinijos komunistų partijos konstitucijoje[8].

Centralizuotai valdomai VJVKI paklustų didelė pasaulio dalis, kurią sudarytų Kinija ir virš 70 kitų valstybių. Ji apimtų 66% pasaulio gyventojų ir 34% pasaulio nominalaus BVP. Pastebėtina, kad iš šių 34% atėmus Kinijos BVP dalį, lieka 19% pasaulio nominalaus BVP, kas rodo, kad minimos valstybės yra neturtingos. Tad Kinijos svoris kompanijoje yra žymus, o mažo svorio kategorijoje, kaip paaiškės vėliau, gali laukti problemos.

Daugelis VJVKI geležinkelio linijų jau yra nutiestos ir siekia Vakarų Europą. Bendrą VJVKI infrastruktūros tinklą rodo žemėlapis[9] (žr. 1 pav.).

1 pav. VJVKI geležinkelių, uostų, vamzdynų tinklas

ĮVJVKI įgyvendinimo žemėlapyje figūruoja ir Klaipėdos uostas.

VJVKI finansavimui pasitelkiami Kinijos bankai, fondai. Šiam tikslui sukurtas daugiašalis Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kuriame jau dalyvauja 64 šalys narės ir 22 būsimos narės, įskaitant Australiją, Kanadą, Korėją, Jungtinę Karalystę. Nedalyvauja JAV ir Japonija.

VJVKI taip pat numatoma koordinuoti politiką (strateginė partnerystė, lengvatinės vizos, dokumentų dalinimosi sistema, mokslinis-techninis bendradarbiavimas) skverbtis į žmonių tarpusavio ryšių sritį.

Pagrindinės abejonės dėl VJVKI būtų šios:

  • negyvybingų projektų atveju investuotojai gali paskęsti skolose;
  • investuodama didžiausią dalį, Kinija gali nustatyti valdymo ir techninius standartus, kurie jai suteiks pranašumų kitų valstybių atžvilgiu;
  • viskas gali baigtis laisvos prekybos varžymu.

Papildomų abejonių atsiranda dėl to, kad Kinija daugeliui valstybių siūlo didelio masto finansavimą, nekeldama Vakaruose įprastų sąlygų. Todėl daugelis siūlymui gali neatsispirti. Labai įsiskolinus, tokios valstybės bus priverstos savo prekybą sieti tik su Kinija, atiduoti Kinijai fiskalinės ir pinigų politikos kontrolę arba siūlyti nuolaidas kitose srityse, įskaitant saugumo sritį.

Pavyzdžių yra nurodęs The Guardian[10]. Negalėdama grąžinti skolos, Šri Lanka Kinijos bendrovei 99 metams išnuomojo uostą. Kinija 2011 m. Tadžkistanui nurašė nežinomo dydžio skolą, už tai gaudama 1 158 km2 ploto ginčytiną teritoriją. Nemokumo rizikos grupėje 2018 m. buvo atsidūrę Džibutis, Kirgizija, Laosas, Maldyvai, Mongolija, Juodkalnija, Pakistanas, Tadžikistanas. Didesnę pusę jų užsienio skolos sudarė skola Kinijai. Kritikai nuogąstauja, kad „skolos spąstų diplomatija“ gali būti siekiama strateginių nuolaidų, mainais gaunant teritorijų arba pažadant tylėti dėl žmogaus teisių pažeidimų. Analitikai teigia, kad beveik visi VJVKI uostai ir kita transporto infrastruktūra gali būti naudojami tiek komerciniams, tiek kariniams tikslams.

VJVKI ginčų sprendimui Kinija planuoja Kinijoje steigti tarptautinius teismus. J.Hillmanas iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro mano, kad tai bus Kinijos įrankis naujų taisyklių nustatymui, institucijų kūrimui pagal Kinijos interesus. Nuogąstavimui nuteikia aplinkybė, kad Kinijos teisinė sistema tradiciškai priklauso nuo valdančiosios komunistų partijos[11].   

RAND manymu, investicijų apsaugai Kinija gali pasitelkti savo karines pajėgas. Beje, judėjimo šia kryptimi esama tarptautiniu mastu. Kinija turi karinę bazę Afrikos valstybėje Džibutyje, ir ji yra netoli JAV karinės bazės. Kinijos karinis laivynas jau vykdė pratybas Baltijos ir Viduržemio jūrose.

Hudsono instituto Vašingtone jūrų saugumo ekspertas M.Macikas, komentuodamas Klaipėdos uosto įtraukimą, įspėjo, kad Kinija, investuodama į jūrų uostus ir kurdama logistikos centrus, visada pasilieka teisę ginti savo interesus užsienyje, pasiųsti patruliuoti karinius laivus, rengti karines pratybas kartu su jai artimomis valstybėmis, tuo siekiant apsidrausti nuo konfliktų. Kaip faktą jis priminė bendras Rusijos ir Kinijos karinių jūros pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, vykusias Baltijos jūroje[12].

Rekomendacijos Vakarams

RAND manymu, Kinijos programuojami standartai būtų nepriimtini daugeliui VJVKI partnerių. Jie mažintų konkurenciją, brangintų prekes, blogintų jų kokybę. Jeigu Amerika siektų VJVKI riboti vienašališkai, tai būtų suprasta kaip trukdymas teisėtam Kinijos ekonomikos augimui. Suprantant, kad VJVKI gali pasitarnauti pasaulio ekonomikai, Azijos, Afrikos, Europos žmonių gerovei, JAV turėtų veikti kartu su kitomis pagrindinėmis rinkos demokratijomis. Reikia rūpintis ne tik esamų tarptautinių investavimo taisyklių išsaugojimu, bet ir jų atitikimu naujoms aplinkybėms.

Kuriant VJVKI infrastruktūrą, kuri būtų naudinga ne tik Kinijai, ją planuojant, svarbu investicijomis prisidėti Amerikai ir kitoms Vakarų šalims. Europa turėtų būti suinteresuota dėl to, kad ES yra galinis VJVKI tikslas. Japonija ir išsivysčiusios Azijos šalys – dėl to, kad jos figūruoja VJVKI dokumentuose. Indija – kaip jungties Azijoje dalis. Reikia rūpintis VJVKI skaidrumu, daugiašaliu politikos koordinavimu.

Pastebėjus, kad Kinija jau pradėjo performuoti pasaulio ekonomiką, RAND konstatuoja, kad Amerika strategijos reagavimui į šį iššūkį neturi. Kinijai įveikinėjant Ameriką kainos, kokybės, finansavimo ir pristatymo deriniu, patariama Amerikos atsakingoms ministerijoms geriau suvokti geoekonominę Kinijos strategiją ir VJVKI vaidmenį joje.

Kadangi Kinijos atžvilgiu svarbių interesų turi JAV, jos kaimynės Kanada ir Meksika, Europa, partnerės iš Indijos-Ramiojo vandenynų regiono – Japonija, Korėja, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, RAND įspėja, kad būtina veikti kartu. Bendras šių valstybių potencialas siektų apie 53% pasaulio BVP, 54% pasaulinio prekių ir paslaugų eksporto, 55% pasaulinio prekių ir paslaugų importo. Šalys pirmauja kaip technologijų kūrėjos, yra investicijų tiekėjos ir gavėjos, tačiau išvardinti jų pranašumai blės, jeigu Kinija ir toliau imsis suderintų skubių esminių veiksmų.

Rusijos ir Kinijos specifika

Rusijos ir Kinijos metodai, plečiant savo įtaką pasaulyje, skiriasi.

Rusija stengiasi remti kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės politinius judėjimus, tokiu būdu siekdama trikdyti priešiškas jai visuomenes ir, pasitaikius progai, kurdama ten įvairaus tipo draugiškus jai režimus. Rusijos vadovybė pirmenybę teikia silpniems korumpuotiems režimams, nes korupcija yra svarbus jos sistemos elementas.

Kinijai valdymo tipas valstybėse, su kuriomis ji bendrauja, nelabai rūpi. Šiose valstybėse ji pelno palankumą, nes savo paramą ir investicijas siūlo iš esmės nediktuodama politinių sąlygų, be kurių neapsieina Vakarų parama. Siūlydama patrauklias prekybos ir investicijų galimybes ir užsitikrindama savo įtaką, Kinija žymiai mažiau praktikuoja nelegalius papirkinėjimus. Iš savo investicijų ji tikisi sulaukti ne tik ekonominės, bet ir politinės naudos. Tad jai rūpi, kad priimančioji šalis būtų pakankamai stabili ir gerbtų turtines teises. Kinijos augimas ir gaunama grąža taip pat priklauso ir nuo pasaulio ekonomikos sveikatos. Todėl ji nenori šiai sistemai pakenkti, kol Kinijos vadovybė iš jos gauna naudos.

Nors Rusija yra antra karinė galybė pasaulyje, o Kinija – trečia, RAND tyrime teigiama, kad karinę Rusijos grėsmę galima mažinti aljanso bendromis karinėmis priemonėmis, kas jau yra daroma, ir nekarinėmis.

Kinijos sąlygojami kariniai iššūkiai tėra regioninės reikšmės, tačiau ją sulaikyti karinėmis priemonėmis galima tik kurį laiką, nes Kinijos kariniai pajėgumai nuolat auga. Dėl šios priežasties rūpinimasis savo interesais regione Amerikai kainuos vis daugiau. Tačiau Rytų ir Pietryčių Azijoje JAV turėtų išlikti, o sąjungininkams ir partneriams regione Vašingtonas turėtų padėti kurti savas apsaugos sistemas. Dera rūpintis Amerikos – Kinijos nesutarimų šalinimu, nes JAV derybinės pozicijos ilgainiui prastės.

Ekonominiu požiūriu Rusija skiriasi nuo uždaros Sovietų sąjungos, nes ji tapo susaistyta užsienio rinkomis ir investicijomis. Dėl šios priežasties nekarinėms priemonėms Rusija tapo jautresnė, o Vakarų sankcijos yra paveikios. Rusijos eksporte vyrauja nafta ir dujos. Abi prekės 2017 m. užtikrino net 47% viso Rusijos eksporto ir 40% biudžeto pajamų (2018 m. ši dalis didėjo[13]). Taigi JAV turi naftos ir dujų kainos mažinimo svertą, bet kartu šioje srityje reikia kitų šalių paramos.

Konstatuojama, kad Kinija ekonomikos srityje regioninio masto kliūtis jau peržengė.

Nesuderintas Vakarų stovyklos mechanizmas

Žiniasklaidoje netrūksta priekaištų JAV prezidentui D.Trumpui už transatlantinių ryšių klibinimą. Vienoje publikacijų pastebima[14], kad šūkis „Pirmiausia Amerika!“ gali virsti teiginiu „Amerika liko viena“, nes be sąjungininkų JAV pasaulinė įtaka toliau mažės, o Kinija įsigalės vis greičiau.

Š. m. kovo mėnesį Kinijos investicijas į Genujos ir Triesto uostus įsileido Italija – pirmoji G7 grupės valstybė, trečioji pagal ekonomikos dydį eurozonos narė. Susitarimus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasiekė jam įprastu dvišalių derybų būdu. Norvegijos Dagbladet[15] nuomone, pinigais susiviliojusi Italijos valdžia įkalė pleištą į Europos solidarumą, nes iki tol Kinija buvo pasiekusi susitarimus su 13 ES valstybių, kurių daugelis yra erdvėje, anksčiau kontroliuotoje SSRS.

Po sėkmės Italijoje su valstybiniu trijų dienų vizitu į Paryžių atvykusio Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukė beprecedentė staigmena – į derybas buvo pakviesta Vokietijos kanclerė A.Merkel ir EK pirmininkas J.C.Junckeris. Baigiamojoje 4 vadovų spaudos konferencijoje reikštas susirūpinimas dėl nesąžiningos konkurencijos. E.Macronas paragino Kiniją gerbti ES vienybę ir jos vertybes. EK vadovas skatino į Kinijos rinką ES bendroves įsileisti tokiomis sąlygomis, kokias Kinijos bendrovės nori turėti ES[16].

Procesas vyksta su pagreičiu. Naujienų reikia laukti iš ES ir Kinijos viršūnių susitikimo Briuselyje balandžio 9 d. ir iš antrojo tarptautinio VJVKI forumo, kuris rengiamas balandžio 13 d. Pekine.

[1] NATIONAL  SECURITY  STRATEGY. May 2010: http://nssarchive.us/NSSR/2010.pdf

[2] National Security Strategy of the United States of America DECEMBER 2017: https://www.whitehouse.gov/wp-content/uploads/2017/12/NSS-Final-12-18-2017-0905.pdf

[3] Russia Is a Rogue, Not a Peer; China Is a Peer, Not a Rogue: https://www.rand.org/pubs/perspectives/PE310.html

[4] World Population Review: http://worldpopulationreview.com/countries/united-states-population/

[5] Claim in 2018: Russia’s 2017 GDP in current U.S. dollars “is barely more than that of South Korea.”: https://www.russiamatters.org/node/11601

[6] The World Bank, GDP, PPP: https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.PP.CD?end=2017&locations=US&start=1990&view=chart

[7] U.S. military spending from 2000 to 2017 (in billion U.S. dollars): https://www.statista.com/statistics/272473/us-military-spending-from-2000-to-2012/

[8] CONSTITUTION OF THE COMMUNIST PARTY OF CHINA: http://www.china.org.cn/20171105-001.pdf

[9] Mapping the Belt and Road initiative: https://www.merics.org/sites/default/files/2018-06/MERICS_Silk_Road_v8.jpg

[10] What is China’s Belt and Road Initiative?: https://www.theguardian.com/cities/ng-interactive/2018/jul/30/what-china-belt-road-initiative-silk-road-explainer

[11] Ten pat

[12] Paaukotas nacionalinis saugumas vardan Kinijos investicijų: https://www.atviraklaipeda.lt/2018/09/05/paaukotas-nacionalinis-saugumas-vardan-kinijos-investiciju/

[13] Claim in 2018: “Russia relies heavily on energy exports for close to three-quarters of its export earnings and over half of its budget.”: https://www.russiamatters.org/node/11300

[14] President Trump destabilises transatlantic relations: https://www.businessdestinations.com/work/trump-destabilises-transatlantic-relations/

[15] Dagbladet (Норвегия): Марко Поло наоборот: https://inosmi.ru/politic/20190330/244850809.html

[16] Macron meets Xi Jinping to strengthen EU-China relationship: https://www.theguardian.com/world/2019/mar/26/emmanuel-macron-meets-chinese-leader-in-attempt-to-strengthen-ties

Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. lt. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Dr. Daiva Tamošaitytė. Slaptai.lt nuotr.

Pokalbis su istoriku, visuomenininku, ekonomistu plk. ltn. Kęstučiu Eidukoniu

Šalia darbo visuomeninėse pasaulio lietuvių ir JAV bendruomenių tarybose esate ir paklausus patarėjas ekonomikos klausimais Lietuvoje. Papasakokite apie savo veiklos pobūdį.

Kadangi atsirado valdiški finansavimai, buvo bandoma mane įtraukti į verslą, norima parduoti prekių Amerikoj. Ten rinka labai plati, bet į ją patekti labai brangu. Vienos valstijos rinkai rasti distributorių, kad ant lentynos atsirastų tavo produktai, kainuoja apie vienas milijonas dolerių.

Ar lietuviai turi nusistovėjusį eksportą į šią šalį?

Yra smulkių verslininkų. Daugiausia daromos reklamos išeivijai. JAV gyvena maždaug milijonas lietuvių.

Kaip ketinate padėti marketingui?

Lietuvoje kai kurios firmos išleidžia iki 7-8 mln. eurų marketingui Europoje. Kitos galėtų tai daryti susibūrę. Valstybė šiuo metu yra atidėjusi išlaidų dėl marketingo. Tik tuomet reikia rašyti projektus.

Paskui vyksta konkursai.

Nežinau tiksliai, ką Lietuvoje tokiu atveju reikia daryt. Tik dažnai verslininką „suraišioja su virvutėmis“, ir nepasisekus reikia ieškoti, kas kaltas. Atlikau tyrimą dėl investuotojų, bet amerikiečių kompanijos susiduria su labai dideliais mokesčiais, su „Sodros“ mokesčiais ir turto apsaugojimo problemomis. Tada nutariau, kad būtų lengviau lietuviškus produktus Amerikoje pristatyt. Kai lietuviai atveža produktą, jie daro marketingą arba rusams, arba lietuviams, tačiau jų rinka tokia maža, kad neretai nusiviliama.

Ar lietuviai turi pakankamai prekių eksportui?

Žemės ūkio, maisto produktai tinka, nes rinka Lietuvoje sumažėjo. Jie labai geri ir kitoniški. Čia (JAV) platintojai sako, kad paėmę naują produktą, turi nuimti kažką kita. Mažiausioj maisto produktų parduotuvėj produktų yra 50 tūkstančių rūšių. Jei nori gauti vietą ant lentynos, turi ją stačiai nupirkti. Keliems verslininkams sudarius bendrą krepšelį, į jį gali įeiti dešros, sūriai, alkoholis ir pan. Būtų gerai duona, bet ji turi trumpą galiojimo laiką. Čikagoj, Lemonte yra lietuviško maisto parduotuvių, restoranų. Arizonoj restoraną „Sonata“ labai mėgsta amerikiečiai, kuriems labai patinka kepta duona su sūriu.

Naujiems interesantams reikėtų paaiškinti, kaip veikia Amerikos rinka, o reklamą galima padaryti ir Lietuvoje, pasamdžius marketingo kompaniją. Ten būtų išperkamas reklamos laikas per televiziją arba internetą. Norėčiau padėti išplėsti eksportą į visą JAV rinką. Tam sąlygos yra, nes vyksta daug parodų. Reikia pateikti pavyzdžius, kalbėti, važinėti, įtikinėti – tai didelis darbas. Jis reikalauja ir nemažai išlaidų.

Kokios problemos gali kilti tokioje didelėje rinkoje?

Pirmiausia reikia žinoti, kad pavykus nebus parduodama viena dvi dėžės, o 40 – 50 konteinerių, tai yra, prekybos mastai labai dideli. Eksportuojantys į Kiniją sako, kad jau pritrūko lietuviškų karvių…

Nenuostabu, nes nuo pat įstojimo į ES ūkininkai buvo priversti beveik visas likviduoti, nes buvo „nebereikalingos“, o pieno produktai gamintojui iki šiol kone tik nuostolius neša, nes viską pasiima tarpininkai. Gal amerikiečiai padėtų pirkdami prekę ir lietuvišką žalmargę susigrąžinti.

Būtų pliusas, tik reikia sudaryti sąlygas. Lietuviška produkcija aukštos kokybės, organiška, o už ją mokama kaip už sintetinį, chemiškai apdorotą produktą. Žmonės dar nesusigaudo, kad už gerą natūralų daiktą gauna per mažai. Kita vertus, ne visi pieno produktų, pavyzdžiui, sviesto, sūrio gaminiai yra skanūs, itin kokybiški, todėl skonį ir kokybę reikėtų gerinti, jie turėtų skirtis nuo kitų.

Amerikoje vadinamasis „biomaistas“ (natūraliai išaugintas) labai paklausus.

JAV sumažėjus emigrantų srautui, iškart šoktelėjo darbo užmokestis. Per pastaruosius du mėnesius atlyginimai pakilo 3 procentais. Sumažėjo mokesčiai. Žmonės gauna daugiau pinigų.

Deja, mes čia apie visa tai beveik nieko negirdime.

Bedarbystė JAV 3,7 procentai. Darbo ieško 6 milijonai, o darbų yra 7 milijonai. Bet rengiant apklausas žmonės bijo pasakyti nuomonę, nes gal kitą dieną jei pasakysi, kad esi patenkintas, prie tavo namų demokratai surengs demonstraciją. Jei esi respublikonas, gali tave restorane užpulti, į maistą spjaudyti. Nes 95 procentai žinių apie prezidentą D. Trumpą yra negatyvios, žiniasklaida yra demokratų rankose. Bet įdomu, kad kuo daugiau apie jį kalba, tuo daugiau yra žiūrovų.

Per ką tik pasibaigusius rinkimus JAV demokratai perėmė Atstovų rūmų kontrolę, bet respublikonai išlaikė daugumą Senate. Bet impičmento, regis, vengiama.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Demokratai nebėra tikri demokratai. Jei nesutinki su jų nuomone, jie nori tave užčiaupti. Jie nukeliavo į kairę pusę, viskas turi būti už dyka: mokslas, sveikatos draudimas. Jie skaldo žmones pagal rasę, nes tikisi surinkti sau balsuotojus iš meksikiečių, juodaodžių, ispanakalbių emigrantų, baltųjų atsisako. Bet 39 procentai juodaodžių eina už Trumpą. Todėl emigrantai iš Pietų Amerikos demokratams reikalingi. Jie galėtų balsuoti už miesto valdybą. Anksčiau tradiciškai demokratai buvo darbininkai. Dabar demokratai yra visi milijonieriai. Blumbergas, Sorosas, Stajeris  – jie rinkimams išleidžia milijardus. Vienam kandidatui į Senatą jau surinko milijoną dolerių. Kadangi universitetai valdomi socialistų ir komunistų, jaunimas toks pats. O Trumpą išrinko baltieji darbininkai, kuriuos demokratai atstūmė.

Perėmę Atstovų rūmus demokratai vėl kels mokesčius, nes yra įsitikinę, kad valstybė geriau generuoja mokesčius, negu patys žmonės.

Neįsivaizduoju socialistinės Amerikos.

Geras pavyzdys – Venesuela.

Tai amerikiečių jaunimas statys komunizmą JAV?

Jie suskilę per pusę, nes daugelis dar išauklėti tėvų. Bet jau mokykloje jie perauklėjami. Kai mokytojavau, iš 30 mokytojų aš vienintelis buvau respublikonas, konservatyvus.

Tai visuotinis reiškinys, jis matyti ir Europoje.

Nors B. Obama sakė, kad gamyba niekada negrįš į JAV, Trumpo dėka per 400 000 darbų sugrįžo į Ameriką. Todėl dabartinė situacija (žmonės turi daugiau pinigų, ieško naujų produktų, kurių nematę) Amerikoje yra dar palankesnė lietuviškam eksportui.

Ir nėra nė vieno demokrato, kuris matytų bent kažką pozityvaus?

Vienas Vakarų Virdžinijoje balsavo už teisėją, bet tik pabaigoje, kai jau matė, kad už jį surinkta dauguma balsų. Kitaip būtų balsavęs prieš. 

Lietuviai yra klaidinami, kad Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje yra socializmas. Ten jie patys save apmokestino, bet jų kapitalas didelis, sukauptas per šimtą metų, lietuviai jo neturi.

Lietuvoje užsienio investuotojai tampa kapitalistais, kurie viską ir nusavina. Nemokama savo kapitalo atgauti, saugoti, gausinti.

Tam trukdo valstybė per mokesčių sistemą. Tu dar nieko neuždirbai, o jau tave apmokestina.

Jei įvyktų stebuklas, ir mokesčiai sumažėtų, o pradedantiesiems iš viso būtų atidėti, kokioj srity jį galima būtų auginti? Ne tik dešrų ir pieno?

Dešros ir pienas gerai.

Bet buvo anekdotas: atvyko Izraelio premjeras B. Netanjahu. Jis pamatė, kad Lietuvoje daug talentingo jaunimo, kuris laimi visokias tarptautines olimpiadas ir pasiūlė bendradarbiauti aukštųjų technologijų srityje. Neabejoju, kad tai perspektyviausias kelias. Tačiau per žinias buvo ištransliuota, kad lietuviai ir gali pasiūlyti tik dešras ir pieną… Tai buvo panašu į reportažą, pajuokiantį lietuvius. O juk turėjo būti bent pasakyta, kad taip, mes stengsimės bendradarbiauti pasiūlytose srityse?

Aš pažįstu tokių žmonių Kaune, kalbinu dėl technologijų pardavimo JAV. Bet jie neturi net pinigų vertėjam pasisamdyti… Per 20 metų, kiek pažįstu lietuvius, jie sako: tu viską finansuok ir būk mums pardavėjas. Tokia filosofija.

Lietuviams dar stinga prekybininko instinkto, jis buvo sunaikintas ir per sovietmetį – ir liko sugebėjimas „kombinuoti“, nusukti, nusavinti. Ne darbu uždirbti ką nors, bet perskirstant, įsisavinant, uždedant prievoles ir pan.

Didžiausias lietuvių trūkumas tas, kad jie nemoka pardavinėti. O antra, į pardavėjus žmonės žiūri kreivai. Pardavėjas nėra profesija, kuria gali pasigirti. Ir išeivijoje lietuviai kalbėjo tik apie aukštąjį mokslą – ar būsi daktaras, ar inžinierius, būtinai – profesorius. Lietuvių kultūroj visi turi turėti aukštąjį išsilavinimą. O Amerikoje daugiausiai uždirbantys žmonės yra pardavėjai. Tai labai svarbu, nes gali turėti geriausias idėjas, išradimus, bet nemokėsi parduoti, ir niekas nepirks. Viskas ir guli stalčiuose. Marketingas yra strategija. O pardavimas yra kitas darbas. Kas nors turi nueiti pas žmogų ir įkalbinti jį pirkti tą prekę.

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvoje yra tokia mistinė profesija – vadybininkas. Jų prikepta labai daug.

Visi nori iškart turėti gerą automobilį, ofisą, ir sako: o aš vadovausiu.

Kitaip sakant, duokit man viską, o aš pavadovausiu? Lietuviškas „kapitalizmo“ variantas.

Vadybininkas yra prestižinis asmuo, o pardavėjas – pažemintas.

Vadinasi, Lietuvoje reikia kelti pardavėjo prestižą ir mokyti pardavinėti. Kaip Amerikoje vadinasi pardavėjai (kad būtų prestižiška)?

Įdomu, kad firmose visi jie yra viceprezidentai. Jeigu pas tave ateina salesman’as, su juo nesikalbės. Bet jei ateina viceprezidentas, tai jis lygus su manim, ir gal jis man ką nors parduos.

Prekybos psichologijos išmanymas irgi duoda pelno.

Viceprezidentas dirba su didelėm pinigų sumom. Jei ateini į firmą, turi iš pradžių įrodyti, kad esi „rainmaker’is“, pritraukti klientų, tik po to gali tapti partneriu.

Įrodyti, kad gali padaryti, kad lytų pinigais…

Kad gali pritraukti daugiausia klientų, pirkėjų.

Taigi lietuviai turi daugiausia profesorių, vadybininkų, teisininkų, inteligentų su aukštuoju išsilavinimu, paskui dar klerkų, aptarnaujančio personalo, biurokratų, darbininkų, bet neturi pardavėjų (prekijų) klasės.

Neturi net pardavėjų, kad parduotų lietuvišką prekę. Iš savo pusės noriu rasti tą kabliuką žmonių galvose, kodėl kol kas nesame sėkminga valstybė. Ko mums trūksta? Ir viską mes išvardinom. Ką turim, o ko neturim. Konsultuodamas mokau, kad stalas karvei melžt stovi ant trijų kojų: tai personalas, produktas arba servisas ir trečias dalykas, trečia ir svarbiausia koja – mokėti tuos dalykus pardavinėt. Jei stovi ant krėslo, kuris turi tik dvi kojas, tai nepastovėsi ir greitai atsidursi ant žemės.

Ačiū už pokalbį.

2018. 11. 12; 06:32

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo vizitą didžiausiame Kinijos mieste Šanchajuje, kur dalyvaus pirmosios tarptautinės Kinijos importo parodos atidaryme. Joje savo gaminius pristatys 2800 įmonių iš 130 valstybių.

Tokia aukšto lygio tarptautinė importo paroda rengiama išskirtiniame globaliame kontekste, kai stiprėja įtampa dėl tarptautinės prekybos sąlygų, ir pradeda naują Kinijos prekybos politikos etapą. Būdama didžiausia eksportuotoja pasaulyje, Kinija dabar siekia atverti savo rinką kitų šalių importui.

Parodoje šalies vadovė aplankys 2 nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. Paviljonuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktais. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.

Mūsų gamintojai įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje. Čia yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai – 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka Kinijai. Trys lazerius gaminančius įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Jau dabar Kinija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Dvišalės prekybos apyvarta pernai siekė milijardą eurų, sparčiai auga Lietuvos eksportas – vien per praėjusius metus mūsų šalies eksportas išaugo 50 procentų.

Lietuvą ir Kiniją taip pat sieja aktyvūs meno mainai. Mūsų šalies aktoriai, muzikantai ir kino kūrėjai dalyvauja įvairiuose Kinijos meno festivaliuose. Prezidentės vizito metu Kinijoje koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras.

Šanchajuje Prezidentė susitiks su Kinijos Prezidentu ir dalyvaus „EXPO“ parodos proga rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.

Lietuvos vadovė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje, kuriame norą dalyvauti pareiškė 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.11.04; 09:33

Azerbaidžanas – svetinga musulmoniška šalis. Slaptai.lt nuotraukoje: azerbaidžaniečių muzikantai, pasitinkantys svečius.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis lankosi Baku, kur susitiko su aukštais šios šalies pareigūnais ir aptarė sėkmingai įgyvendinamą ES Dvynių projektą, dvišalius santykius ir galimybes stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Susitikimuose su Azerbaidžano ekonomikos ministru Shahin Mustafayev buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės prekybos, turizmo, inovacijų srityje, kalbama, kaip išnaudoti eksporto rinką. Prekybos apyvarta tarp šalių pernai sudarė 34,8 mln. eurų: eksportas – 32,6 mln. eurų,  importas – 2,2 mln. eurų. Panaši dvišalės prekybos apyvarta, sudaranti 30-40 mln., išlieka nuo 2011 m., tačiau pasigesta didesnio potencialo išnaudojimo IT, turizmo, baldų, medicinos ir maisto pramonės srityse.

„Azerbaidžano gamintojams Lietuva gali tapti vartais į Europos Sąjungą. Mes galime pasiūlyti patrauklias sąlygas investicijoms į laisvosios prekybos zonas. Lietuva taip pat ketina tapti „fintech“ centru regione. Kviečiame jūsų „fintech“ atstovus pasinaudoti šiomis unikaliomis galimybėmis ir ateiti į mūsų šalį“, – sakė A. Stončaitis.

Pabrėžta, kad Lietuva suinteresuota plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant projektus muitinės, veterinarijos, aplinkosaugos, švietimo srityse.

Per susitikimą su mokesčių ministru Mikayil Jabbarov aptarti dvišaliai tarpvyriausybiniai santykiai. Mokesčių ministras vadovauja dvišalei tarpvyriausybinei komisijai, šiuo metu diskutuojama dėl kito posėdžio laiko, vietos ir darbotvarkės. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos vadovai akcentavo, kad tarpvyriausybinė komisija – svarbi bendradarbiavimo priemonė, kurioje siektina konkretaus turinio ir rezultato. Neatmetama, kad toks posėdis dar galėtų būti surengtas šiais metais. Jo metu galėtų būti pasirašyta apie 10 sutarčių, iš kurių kai kurios, pavyzdžiui, susitarimas dėl bendradarbiavimo darbo ir socialinės apsaugos srityje, jau parengtos pasirašymui. Siūloma aptarti diplomų autentifikavimo bei nostrifikacijos klausimus, taip pat užmegzti glaudesnius kontaktus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perimti jos gerąją praktiką.  

Azerbaidžanas sveikina Lietuvą. Slaptai.lt nuotr.

Didelis dėmesys per vizitą skirtas nuo 2016 m. Lietuvos įgyvendinamam ES Dvynių programos projektui „Parama Azerbaidžano valstybės tarnybos komisijai reformuojant valstybės tarnybos sistemą“. Projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Valstybės tarnybos departamentas ir Europos socialinio fondo agentūra. Projekto trukmė – dveji metai (2016-2018 m.), jam skiriamas 1,2 mln. eurų Europos Komisijos finansavimas. Projektas baigiamas įgyvendinti šiemet. 

„Lietuva yra aktyvi Dvynių projektų dalyvė. Dėkojame už bendradarbiavimą kartu vykdant svarbų Dvynių projektą, esu tikras, kad Lietuvos ekspertų patirtis prisidės prie efektyvios viešųjų paslaugų sistemos sukūrimo Azerbaidžane. Džiaugiamės, kad mūsų projektas nuolat pasiekia sutartyje numatytus rezultatus ir rodiklius“, – pažymėjo A. Stončaitis.

Taip pat Vyriausybės kancleris susitiko su Azerbaidžano valstybinio egzaminų centro vadovybe, dalyvavo Priežiūros komiteto, atsakingo už Dvynių projekto veiklų stebėseną ir kontrolę, posėdyje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2018.09.21; 16:56

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį įspėjo, kad Didžiosios Britanijos planas dėl ekonominės partnerystės su ES po „Brexit“ paprasčiausiai „netinka“.

Po dvi dienas trukusių pokalbių Austrijos Zalcburgo mieste D. Tuskas reporteriams sakė, kad ES lyderiai mano, jog premjerės Theresos May pasiūlytas „Chequers“ planas pakenks ES vidaus rinkai.

Anot D. Tusko, atmosfera derybose tarp Didžiosios Britanijos premjerės ir kitų 27 lyderių buvo geresnė nei anksčiau, bet išliko dideli nesutarimai dėl prekybos ir Airijos sienos.

27 ES lyderių diskusija dėl Th. May pateikto „Chequers“ plano baigėsi tuo, kad visi sutiko, jog planas „netinka“.

D. Tuskas pridūrė, kad Didžiosios Britanijos plane dėl būsimų santykių su ES yra „teigiamų aspektų“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasisakė, kad Th. May pasiūlymai dėl ekonominių ryšių su ES po „Brexit“ yra „nepriimtini“, ir lyderiai spalį tikisi „naujų Didžiosios Britanijos pasiūlymų“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.21; 08:40

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) atsakomasis žingsnis į JAV tarifus plienui ir aliuminiui buvo teisėtas ir atitinkantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. Tai buvo subalansuotas atsakas į ES požiūriu vienašališką ir nepamatuotą, o kartu ir neargumentuotą prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmą. Pasak diplomato, tiek JAV, tiek ir ES prekybos karai būtų labai nenaudingi. Atvirkščiai, norint išlaikyti JAV ir Europos iniciatyvą pasaulyje, šalys turi veikti kartu.

„Atsakomasis žingsnis yra atitinkantis PPO taisykles. Tai yra balansavimo ir subalansavimo priemonės, kurių privalėjo imtis ES, atsakydama į JAV vienašališką sprendimą. Tai yra visiškai normalus elgesys PPO kontekste. Tą patį daro kitos valstybės. Ar tai būtų Kanada, Meksika ar Kinija, kurios irgi papuolė į JAV nemalonę. Tai yra atsakomosios subalansuotos priemonės, kurios tikrai labai atsargiai pasirinktos, labai atsargiai išanalizuotos. Jos yra proporcingos ir teisėtos. Jos tikrai neprovokuoja tolesnio eskalavimo ar tolesnių veiksmų. Tai yra subalansuotas atsakas į mūsų požiūriu vienašališką ir nepamatuotą ir kartu neargumentuotą veiksmą iš prezidento D. Trumpo administracijos“, – Eltai sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, D. Trumpo argumentai, kad įvesti muitų tarifai apsaugos JAV nacionalinius interesus, yra klaidingi.

„Prezidentas D. Trumpas plieno ir aliuminio muitus ES, Kanadai, Meksikai ir kitoms valstybėms įvedė argumentuodamas nacionaliniu saugumu. Mes manome, kad tokia argumentacija neišlaiko kritikos. Iš prekybos su Kanada, Meksika ar ES JAV nacionaliniam saugumui grėsmė nekyla“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Anot A. Pranckevičiaus, šiuo atžvilgiu ES pozicija yra visiškai priešinga JAV. ES įsitikinimu, prekybos barjerų sumažinimas teikia šalims nepamatuojamą naudą.

„Atvirkščiai, mes manome, kad tarifų ir barjerų sumažinimas, prekybos intensyvumas ir didesni prekybiniai ryšiai ir srautai, ypač tarp dviejų svarbiausių Vakarų pasaulio žaidėjų, JAV ir ES, gali turėti abiem šalims nepamatuojamą naudą mūsų visuomenės ekonominės pažangos ir augimo garantiją ir kartu galimybę Vakarų pasauliui išlaikyti iniciatyvą besikeičiančiame pasaulyje“, – teigė diplomatas.

Taip pat, pasak A. Pranckevičiaus, prekybos karai JAV ir ES šiuo metu ypač nenaudingi dėl kitų valstybių spartaus ekonominio vystymosi. Yra grėsmė prarasti lyderiaujančias pozicijas pasaulio ekonomikoje.

„Prieš 20 metų JAV ir ES galėjo ramiai gyventi žinodamos, kad jos kartu sudaro apie 60 proc. visos pasaulio ekonomikos, o šiandien JAV ir ES kartu paėmus sudaro 48 proc. pasaulio ekonomikos. Jau mažiau nei 50 proc. Kalbant metaforiškai, kontrolinio paketo nebeturime, ypač sparčiai augant Kinijai, Indijai, Brazilijai, Turkijai ir kitoms valstybėms“, – sakė diplomatas.

A. Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad JAV ir ES nesutarimus turi išspręsti ir vėl lyderiauti pasaulyje. Nes tik taip bus užtikrintas demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulis.

Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.

„Jeigu norime, kad išliktų po Šaltojo karo laikų sukurtas demokratijos, taisyklių laikymosi ir teisės viršenybės pasaulis, turime laikytis vieni kitų. JAV ir Europa turi būti kartu. Vienui vieni mes ne tik kad neišlaikysime iniciatyvos, mes galime iš esmės pralošti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės pasaulį, kurį taip juvelyriškai ir atsargiai kūrėme“, – pabrėžė A. Pranckevičius bei priminė Bendžamino Franklino žodžius: „Arba mes laikysimės vieni kitų, arba mus pakars atskirai“.

Pasak A. Pranckevičiaus, ES tikrai nenori jokio karo. Ji yra pirmoji postmoderni XXI amžiaus veikėja, kuri bando valstybių nacionalinius interesus suburti į bendrą interesą, kuris atstovautų joms visoms. Kuri būtų visų interesų bendras vardiklis. Pasak diplomato, istorijoje nėra buvę kito tokio projekto.

„ES nenori jokio karo su niekuo ir nenori pakartoti tų baisių pasaulinių karų, kuriuos sukūrė Europos valstybės praėjusiame šimtmetyje. Būtent tas prisiminimas ir ta istorinė našta mus, kaip europiečius, užprogramavo taikiai per kompromisą ir bendro dialogo būdu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje siekti sprendimų ir skatinti taikaus dialogo kultūrą“, – sako A. Pranckevičius.

Anot diplomato, šiame kontekste ES bet kokie prekybos karai yra labai nenaudingi.

„Nėra kito tokio fenomeno pasaulyje, kur valstybės savanoriškai atiduoda dalį savo suvereniteto, deleguoja galių į tarpnacionalinę instituciją, kad jų pačių interesai būtų geriau apsaugoti, geriau atstovaujami ir vykdomi globaliai. Šiame kontekste prekybos karai ES yra be galo nenaudingi, nes mūsų visų interesai yra tarpusavyje susiję“, – sakė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, prekybos karai ES yra pavojingi dėl galimo lyderiaujančios pozicijos praradimo pasaulio ekonomikoje.

„ES veikia atvirų sienų ir atviros prekybos vidaus rinkoje pagrindu. Taip pat stengiasi atverti prekybą su visu pasauliu. Dėl to iš esmės ES yra pasaulio prekybos superžaidėja, kuri turi daugiausia prekybos sutarčių pasaulyje ir daugeliui svarbiausių ekonominių žaidėjų yra pagrindinė prekybos partnerė. Šiame kontekste Europai prekybos karai yra labai pavojingi“, – teigė A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, JAV įvedus muitų tarifus, ES pasielgė priešingai. Ji ir toliau plečia prekybos kelius visame pasaulyje.

„ES, užuot ėjusi tuo pačiu keliu kaip JAV prezidentas, užuot ėmusis ekonominio protekcionizmo kelio ir pradėjusi ginti savo interesą kitų valstybių sąskaita, elgiasi atvirkščiai – rodo tikėjimą laisva prekyba ir PPO ir per pusantrų metų startavo su daugeliu laisvosios prekybos sutarčių – nuo Japonijos iki Australijos. Tuo mes demonstruojame tikėjimą pasaulio prekybos sistema. Sudarydami naujas sutartis plečiame ir Europos prekybos diplomatijos pajėgas“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Diplomatas pažymėjo, kad ES prekybos sutartis su Kanada jau baigta, dabar ji yra ratifikuojama ES valstybių narių. Antradienį ES pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Japonija. Tai yra vienas didžiausių prekybos susitarimų pasaulio istorijoje. Ji bus pateikta ratifikuoti ES parlamente, ES Vadovų Taryboje bei Japonijos parlamente. ES taip pat yra stipriai pažengusi derybose su Australija, Naująja Zelandija, Meksika bei Mercosur.

Pasak diplomato, ES supranta, kad institucijos, kurios buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, jau reikalauja reformos ir pokyčių. Ne tik Jungtinės Tautos, kurias dažnai kritikuoja JAV prezidentas, bet, be jokios abejonės, ir PPO. Būtent dėl to per pastarąjį viršūnių tarybos susitikimą birželio 28 dieną Briuselyje ES vadovai savo išvadose pasiūlė kelius, konkrečius kelius, kaip gali būti reformuoja PPO.

„Tam, kad ji būtų efektyvesnė, kad ji būtų demokratiškesnė, kad geriau atspindėtų jos narių interesus ir tam, kad iš tikrųjų JAV prezidento baimės ir lūkesčiai būtų atspindėti“, – sakė A. Pranckevičius.

JAV pirmadienį apskundė savo prekybos partneres, kurios atsakomaisiais muitais reagavo į JAV tarifus plienui ir aliuminiui. Šie JAV prezidento D. Trumpo įvesti tarifai ir pagal JAV įstatymus, ir pagal tarptautines prekybos taisykles yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmadienį pareiškė JAV įgaliotinis prekybos klausimais Robertas Lighthizeris. Tuo tarpu atsakomieji muitai, kuriuos, be kitų, ėmė taikyti ES, anot jo, nusižengia PSO taisyklėms.

Europos namai. Slaptai.lt nuotr.

PPO įteiktas skundas nukreiptas prieš ES, Kiniją, Kanadą, Meksiką ir Turkiją. D. Trumpas tarifus plienui ir aliuminiui paskelbė kovą – ES, Kanadai ir Meksikai iki birželio pradžios buvo suteikta išimtis. Kinija balandį paskelbė atsakomuosius muitus, Turkija – birželio 21-ąją, ES – birželio 22-ąją. Kanados atsakomieji muitai įsigaliojo liepos 1-ąją, Meksikos – birželio 5-ąją.

Tarptautinis valiutos fondas pirmadienį įspėjo, kad dabartiniai prekybos konfliktai netrukus taps didžiausia grėsme pasaulio ekonomikai. D. Trumpas jau pagrasino naujais 200 mlrd. dolerių importo muitais, be kita ko, automobiliams iš Europos bei kiniškoms prekėms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 06:00

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Nepraėjo nė dešimties metų, kaip aukštaičiai pasiliuosavo nuo baudžiavos, o žmonių gerovė tuoj pakilo. Atsirado ir ūpas kitokis. Jaunuomenė, kuri savo kailiu nebuvo prityrusi lažo saldybių, jos nė neatminė. Atsirado reikalas ir pažaisti kitaip. Ėmė taisyties puikias kalamaškas ant lingių, žalvariu spindinčius pakinktus, šėrė vietinės veislės karštakraujus drigantus, nedėldieniais gašavojos po savo miestelį, o šventadieniais – po atlaidus kaimynuose.

Kiti jauną savo vieką, liuosą savo dvasią gaišino gertuvėse, o paskui besimušdami miesteliuose, kur daug gudų prisirenka ir aukštaičius mušties išmokė.

Vakaruose Ukmergės ir Ežerėnų apskrities buvo dar vienas, vargu bau kitur regėtas, sportas-žaidimas – jaučių badynės per aplotus.

Continue reading „Iš Vaižganto raštų. Aplotas“