Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kaltinimus, kad Rusijos programišiai 2015 m. surengė ataką prieš ją ir pasisavino kanclerės elektroninius laiškus.
„Praėjo penkeri metai. Nebuvo pateikta nė vieno konkretaus fakto“, – interviu Rusijos žiniasklaidos grupei RBK sakė S. Lavrovas.
A. Merkel šią savaitę pareiškė, kad yra rimtų įrodymų, jog ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia toliau dėsianti pastangas gerinti santykius su Rusija, nepaisant programišių atakų, kurios visai nepalengvina tų pastangų, skelbia „Reuters“.
„Sieksiu gerų santykių su Rusija, nes manau, kad yra daug priežasčių toliau dėti mūsų diplomatines pastangas, bet tai visai nepalengvina jų“, – Bundestage sakė A. Merkel.
Kanclerės teigimu, yra rimtų įrodymų, kad ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
„Galiu atvirai pasakyti, kad man skaudu. Kasdien bandau kurti geresnius santykius su Rusija bet, kita vertus, yra labai rimtų įrodymų, kad Rusija daro tai“, – sakė kanclerė.
Praėjusią savaitę Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ skelbė, kad 2015 m. Rusijos programišiai įsilaužė į Vokietijos parlamento kompiuterius ir pasisavino daugybę informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kompiuterio A. Merkel biure parlamente.
Pastarosiomis dienomis Vaclavo Havelo tarptautinio oro uosto techninės tarnybos atrėmė kelias kibernetines atakas. Tai penktadienį pranešė oficiali Čekijos sostinės oro uosto atstovė Kateřina Pavlikova.
„Programišių atakas, su kuriomis mes susidūrėme pastarosiomis dienomis, pavyko atremti, – sakė ji Čekijos radijui. – Piktadariai mėgino sužinoti prisijungimo prie oro uosto kompiuterių sistemos slaptažodžius. Jiems nepavyko įsilaužti“.
Anksčiau penktadienį Čekijos žiniasklaida pranešė, kad programišių atakų taikiniais tapo didžiausių Ostravos ir Olomouco miestų ligoninių kompiuterių sistemos. Klinikų techninėms tarnyboms pavyko jas atremti.
Neseniai Čekijos specialiosios tarnybos įspėjo, kad padidėjo kibernetinių atakų prieš šalies strateginius objektus, taip pat ir prieš ligonines, grėsmė. Jos nepatikslino, iš kur šie išpuoliai gali būti vykdomi.
Pasak kai kurių šaltinių, programišių atakos gali būti susijusios su Prahos miesto vadovų sprendimu demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos maršalui Ivanui Konevui, sulaukusiu griežtos Rusijos reakcijos.
Didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas „Marriott International“ skelbia apie programišių ataką, per kurią galimai buvo pavogti iki 5,2 mln. svečių asmens duomenys, rašo „Deutsche Welle“.
Nežinomi programišiai bandė pavogti tokius duomenis, kaip svečių gimtadienio data, lytis, telefono numeris, adresas, el. pašto adresas, ryšiai su įmonėmis ir vartojama kalba.
„Marriott“ tikino, kad šiuo metu atliekamas programišių įsilaužimo tyrimas, tačiau pabrėžė, esą „bendrovė nemano, kad programišiai pavogė tokią informaciją, kaip „Marriott Bonvoy“ paskyrų slaptažodžius ar PIN kodus, mokėjimo kortelių informaciją, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų numerius“.
„Marriott“ apie įsilaužimą informavo teisėsaugos institucijas ir „padeda jų tyrimui“.
Pasak „Marriott“, programišiai pirmą kartą įsilaužė į viešbučių sistemas šių metų sausio viduryje, o įsilaužimas pastebėtas vasario pabaigoje. Bendrovė mano, kad asmeninė svečių informacija „buvo pasiekta pasinaudojant dviejų „Marriott“ darbuotojų prisijungimais“.
Prieš daugiau nei metus „Marriott“ paskelbė apie vieną didžiausių programišių įsilaužimų istorijoje, kai galimai buvo pavogti apie 500 mln. svečių asmeniniai duomenys.
Kibernetinis saugumas. Slaptai.lt nuotr.
JAV Saugumo departamentas ketvirtadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos programišiams, galimai susijusiems su jų šalies žvalgybos tarnybomis, kurie dalyvavo didžiulės pasaulinio lygmens kibernetinės operacijos „Evil Corp“ veikloje.
Pitsberge paskelbtame kaltinamajame akte Maksimas Jakubecas ir Igoris Turaševas įvardyti kaip pagrindiniai veikėjai programišių grupėje, kuri dešimtyse šalių įrašė kenkėjiškų programų ir iš įmonių bei vietos valdžios pavogė daugiau nei 100 milijonų dolerių.
JAV iždo atstovai nurodė, kad M. Jakubecas dirbo būtent Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje „nuo 2017 m.“ – jam buvo pavesta „vykdyti Rusijos valstybės projektus“.
„Evil Corp“ naudojo sukčiavimo schemas, siekdami į aukų kompiuterius įrašyti „Dridex“, „Bugat“ ir kitų kenkėjiškų programų.
Jas programišiai pasitelkė tam, kad prieitų prie tapatybių duomenų, slaptažodžių ir galėtų disponuoti banko sąskaitomis, iš kurių jie pervedinėjo dideles sumas į savo arba kitų pinigų plovėjų sąskaitas.
Pareigūnai visa tai pavadino besivystančia, inovatyvia ir įžūlia operacija, kurios vykdytojai išvengė tyrėjų akiračio ir vogė pinigus iš įvairių taikinių JAV, pavyzdžiui, vienuolių, rajono mokyklos tarybos, naftos įmonės ir ginklų gamybos bendrovės.
Valdžios teigimu, nuo kenkėjiškų programų 43 šalyse nukentėjo 300 organizacijų, taip pat daugybė pavienių asmenų, tačiau grupuotė vis dar veikia.
Abu asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, yra laisvėje, o JAV valstybės departamentas paskelbė apie 5 milijonų dolerių atlygį už M. Jakubeco sulaikymą ir nuteisimą. „M. Jakubecas galimai įsitraukė į jau dešimtį vykdytų kibernetinių nusikaltimų karštinę, kurios metu buvo panaudotos dvi finansų sektoriui pačios kenksmingiausios kenkėjiškos programos, dėl kurių aukos visame pasaulyje prarado dešimtis milijonų dolerių“, – sakė JAV generalinio prokuroro asistentas Brianas Benczkowskis.
JAV skyrė sankcijų trims Šiaurės Korėjos valstybės remiamoms grupuotėms. Anot JAV vyriausybės, šios grupuotės yra atsakingos už prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą nukreiptas kibernetines atakas.
Viena iš grupuočių, žinoma kaip „Lozoriaus grupė“, galimai surengė „WannaCry 2.0“ išpirkos programų išpuolį ir įsilaužimą į „Sony“ įmonės duomenis.
JAV iždo departamento atstovai taip pat teigė, kad Šiaurės Korėjos grupuotės mėgino vogti iš finansinių institucijų ir įgyti duomenų apie privačias kredito korteles tam, kad finansuotų Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas.
Iždo darbuotojai patikino, jog Šiaurės Korėjos įsilaužimai planuoti siekiant rinkti žvalgybos informaciją, ypač iš Pietų Korėjos. Interneto paslaugos Šiaurės Korėjoje yra atidžiai kontroliuojamos, o prieiga – ribota, tad interneto subjektai yra smarkiai priklausomi nuo valdžios.
JAV vyriausybė atskleidė, kad trys valstybės remiamos programišių grupuotės nuo 2017 metų pavogė maždaug 571 milijoną dolerių kriptovaliuta.
Gyvendamas Ekvadoro ambasadoje Londone, „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as ne kartą buvo susitikęs su įvairiais programišiais. Tai antradienį Vašingtone pareiškė Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas, praneša „The Associated Press“.
Pasak L. Moreno, J. Assange`as jį lankiusiems programišiams duodavo nurodymus, kaip skleisti „WikiLeaks“ įkūrėjui naudingą informaciją. Dažnas jo svečias Ekvadoro ambasadoje buvo programuotojas iš Švedijos Ola Binis.
Londono policijos pareigūnai balandžio 11 d. sulaikė J. Assange’ą Ekvadoro ambasadoje, kur jis praleido pastaruosius septynerius metus. Anksčiau tą pačią dieną Ekvadoro valdžia nusprendė atimti jam diplomatinio prieglobsčio statusą. Didžiosios Britanijos policija atvyko į diplomatinės atstovybės pastatą Ekvadoro ambasadoriaus kvietimu.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur, kaip anksčiau teigė žiniasklaida, australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą. Bet JAV teisingumo departamentas pareiškė, kad J. Assange`ui kaip programišiui gresia tik penkeri metai kalėjimo.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Vokietijos policija Heseno federalinėje žemėje šalies vakaruose sulaikė jaunuolį, kuris įtariamas kibernetinėmis atakomis prieš VFR politikus ir garsenybes, taip pat jų asmeninių duomenų vagyste. Tai antradienį pranešė Federalinė baudžiamųjų bylų žinyba (BKA).
Leidinio „Spiegel Online“ žiniomis, įtariamajam 20 metų. Naujienų agentūra DPA, remdamasi savo šaltiniais, informuoja, kad programišius jau pripažino savo kaltę.
Vokietijoje rengiamos dvi spaudos konferencijos, kuriose bus pateiktos bylos detalės. Pirmąją organizuoja tyrėjai, antrąją surengė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ir Federalinės informacinės technikos saugumo žinybos (BSI) vadovas Arnė Schonbohmas.
Apie Bundestago deputatų, televizijos laidų vedėjų ir muzikantų asmeninių duomenų nutekinimą buvo pranešta praėjusią savaitę. Internete buvo paskelbtos žinios apie maždaug tūkstantį asmenų. Į jį pateko politikų telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, susirašinėjimo socialiniuose tinkluose istorijos.
Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ir kanclerė Angela Merkel. Įsilaužėliai paviešino jos priimamojo fakso numerį, vieną elektroninio pašto adresą ir kelis laiškus. Pasak kanclerės atstovo spaudai, „jautrios informacijos“ ten nebuvo.
Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.
Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra.
Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.
Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.
Įsilaužę į Baltijos šalyse anglų kalba leidžiamo laikraščio „The Baltic Times“ internetinį portalą, programišiai paskelbė netikrą naujieną, esą Lietuvos teritorijoje NATO naikintuvai numušė neatpažintą skraidantį objektą (NSO).
Eltai atsiųstame pranešime teigiama, kad „The Baltic Times“ patyrė kibernetinę ataką, po kurios ir buvo paskelbta netikra naujiena.
„Vos tik sužinojusi apie incidentą, redakcija pašalino netikras naujienas. Darysime viską, kad ateityje tai nepasikartotų. Taip pat nedelsdami kreipsimės į Kibernetinio saugumo centrą ir Lietuvos krašto apsaugos ministeriją“, – rašoma „The Baltic Times“ pranešime.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.
Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.
Latvijos elektroninė sveikatos apsaugos sistema buvo laikinai nustojusi veikti po to, kai tapo nežinomų programišių taikiniu, antradienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Per kibernetinę ataką sistema sulaukė didelio kiekio prašymų iš išorės, dėl kurių patyrė perkrovą, teigė ministerija.
„Akivaizdu, kad tai buvo iš anksto suplanuota ataka“, – spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Aivars Lapins.
Teisėsauga nustatė, kad ataka buvo įvykdyta iš serverių, esančių daugiau kaip 20-yje valstybių Europos Sąjungoje (ES) ir už jos ribų. Tačiau kas konkrečiai ją įvykdė, kol kas nežinoma.
Iš karto po atakos buvo užboluota išorinė prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos.
Pareigūnai tikina, kad sistemoje saugomai medžiagai nebuvo pakenkta, ji nenutekėjo.
Latvijos centrinė sveikatos apsaugos sistema pradėjo veikti 2016-aisiais. Nepaisant gydytojų pasipriešinimo ir vis pasitaikančių techninių nesklandumų, šių metų pradžioje prie jos turėjo prisijungti visos šalies sveikatos apsaugos įstaigos.
JAV teisėsauga identifikavo Rusijos vyriausybės darbuotojus, kurie esą susiję su kibernetinėmis atakomis per JAV rinkimų kampaniją.
JAV teisėsauga, anot žiniasklaidos, iššifravo daugiau kaip šešis Rusijos vyriausybės darbuotojus, dalyvavusius programišių atakose per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tyrėjai surinko įrodymų apie šiuos įtariamuosius ir galimai kitais metais pateiks formalius kaltinimus, ketvirtadienį rašo „Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Įtariamųjų pavardės neįvardytos.
Programišiai iš Rusijos žvalgybos ir karinio aparato, pasak laikraščio, susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV demokratų partijos būstinę.
Kibernetiniai piratai esą tada įsilaužė į elektroninį paštą ir susirašinėjimo medžiagą paskelbė “Wikileaks“ platformoje. Laiškuose būta kandidatei į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) nepalankios medžiagos. H. Klinton netikėtą savo pralaimėjimą rinkimuose Donaldui Trampui (Donald Trum), be kita ko, siejo su spėjama Rusijos įtaka.
JAV žvalgyba dar prieš rinkimus 2016 metų lapkritį padarė išvadą, kad su kibernetinėmis atakomis susijusi Rusijos vyriausybė, tačiau iki šiol nepateikė detalios informacijos apie tai, kodėl priėjo prie tokios išvados.
Galimi JAV teisėsaugos veiksmai prieš Rusijos vyriausybės darbuotojus suteiktų aferai papildomos dimensijos. Nors „labai mažai tikėtina“, kad minėti rusai galėtų būti sulaikyti JAV žinybų, tačiau teisinis persekiojimas apsunkintų jų keliones.
Pasitvirtino, ką ir taip buvo galima nujausti. „WikiLeaks“ steigėjas, nenumaldomo aktyvisto bei demaskuotojo įvaizdį puoselėjantis Džulijanas Asandžas (Julianas Assangeas) praėjusių metų vasarą, vadovaudamasis savais sumetimais, atsisakė skelbti 68 gigabaitus su Rusijos valdžia susijusių nutekintų dokumentų. Apie tai rugpjūčio 18-ąją informavo žurnalas „Foreign policy“.
2014 metais BBC ir kitos naujienų agentūros paskelbė informaciją apie Maskvos karinę bei žvalgybinę veiklą Ukrainoje, 2016-aisiais „WikiLeaks“ gavo dvigubai didesnę žinių apie tai „porciją“ ir ją paskelbdama turėjo galimybę išsklaidyti įtarimus, kad interneto puslapio nekontroliuoja rusų specialiosios tarnybos. Tačiau to nepadarė.
Maištingo australo ryšių su Maskva tema tebėra „atvira“, arba teisus yra JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mikeas Pompeo, liepos 12-ąją Vašingtono strateginių ir tarptautinių tyrimų centre pareiškęs, jog laikas šį interneto puslapį vadinti tuo, kuo šis iš tiesų yra – Amerikai priešiška nevalstybine žvalgybos tarnyba, kurią kursto tokios valstybės kaip Rusija.
CŽV direktorius savo įvertinimą argumentavo JAV specialiųjų tarnybų išvada, jog rusų karinė žvalgyba pasinaudojo „WikiLeaks“, siekdama paskelbti jai dirbančių interneto įsilaužėlių išvogtą Demokratų partijos elektroninę korespondenciją per prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Primintinas, tarkime, su demokratų susirašinėjimo paviešinimu susijęs fragmentas, kai 2016 metų rugpjūčio 21-ąją Vašingtono lobistas, dar kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo patarėjas Rogeris Stoneas pareiškia, kad jo šefo oponentės, demokratų partijos kandidatės į prezidentus Hillary Clinton rinkimų štabo vadovas Johnas Podesta greitai liks be darbo. Pranašystė pasitvirtino, mat „WikiLeaks“ jo korespondenciją pradėjo publikuoti spalio 7 dieną.
Vėliau paaiškėjo, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) išsiaiškino, jog būta kontaktų tarp R. Stoneo ir J. Assangeo, taigi lobistas žinojo, ką kalba. Irgi vargu ar „tik“ sutapimas, kad „WikiLeaks“ pradėjo skelbti dosjė apie CŽV vykdomus interneto įsilaužimus praėjus vos kelioms dienoms, kai D.Trumpas apkaltino dar prezidentą Baracką Obamą neteisėtu jo rinkimų štabo pasiklausymu. Rinkimuose milijardierius buvo Maskvos favoritas, jam išlošus Rusijos dūmoje keltos šampano taurės, be to, jei Maskva siekė chaoso Vašingtone, jį gavo, tiesa, vertinant iš šiandienos perspektyvos, nežinia, ar dabar tuo džiaugiasi.
Tikriausiai primintini „WikiLeaks“ istorijos faktai. Kuomet interneto puslapis 2010-aisiais paskelbė JAV valstybės departamento diplomatinį susirašinėjimą, Rusija toje korespondencijoje buvo įvardijama „mafijine valstybe“. Tačiau kadangi sąvokos autoriai buvo Amerikos diplomatai, jai ta publikacija labiausiai ir pakenkė.
Tų pačių metų lapkritį susitikęs su „The New York Times“ žurnalistais J. Assangeas prisipažino nujaučiąs negatyvias diplomatinės korespondencijos paskelbimio pasekmes ir svarstąs pervažiavimo su visu „WikiLeaks“ į Rusiją galimybę. Gruodį Londono policijai jį suėmus pagal Švedijos (kur kaltintas seksualiniais nusikaltimais) orderį, kitą dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusistebėjo, kodėl „WikiLeaks“ steigėjas kalėjime, juk jei demokratija, tai tik pilna. Ir pridūrė, kad australas yra persekiojamas dėl informacijos apie JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose skleidimo.
Beje, vėliau interviu televizijos laidai „Democracy Now“ ponas J. Assangeas teigė, jog kuomet Edvardas Snoudenas (Edwardas Snowdenas) 2013 metais svarstė, kur jam pasiduoti iš Honkongo, jis rekomendavęs Maskvą kaip saugiausią vietą buvusiam JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pareigūnui. Savo buvusių darbdavių už informacijos apie JAV specialiųjų tarnybų vykdomą totalinį interneto visame pasaulyje sekimą paviešinimą spaudžiamas E.Snowdenas galų gale pasirinko Lotynų Ameriką, į kurią vyko su persėdimu Maskvoje, bet ten įstrigo, mat Amerikos valdžia panaikino jo pasą.
Ten reziduoja po šiai dienai, gavęs politinį prieglobstį iki šių metų pabaigos. Grįžimo į tėvynę atveju E. Snowdenui gresia įkalinimas iki 30 metų už šnipinėjimą. 2016-ųjų rugsėjo 13 dieną dar prezidentaujančiam B. Obamai buvo įteikta kelių nevalstybinių organizacijų, politinių aktyvistų bei kultūros veikėjų parengta peticija-prašymas prieš paliekant prezidento postą amnestuoti „nusidėjėlį“ (tuometiniai kandidatai H. Clinton ir D. Trumpas pareiškė to nedarysią). Dabar jau žinoma, kad to nepadarė ir B. Obama.
Edvardas Snaudenas ir Džulijanas Asandžas – Rusijai naudingi paslapčių demaskuotojai?
Tebesiginčijama, kas yra buvęs NSA pareigūnas – specialiųjų tarnybų hierarchijai pasipriešinęs bei visuomenei svarbią informaciją atskleidęs herojus ar konfidencialią informaciją paviešinęs (nukopijavo 1,5 milijono NSA dokumentų, nors jo advokatai skaičių ginčija) šalies išdavikas. Pasak vienų, jis turėtų ne slapstytis autoritarinėje Rusijoje, o grįžti ir įrodyti savo veiksmų prasmingumą.
Šio argumento oponentai atremia, jog tik Amerika kalta, kad E. Snowdeans liko Rusijoje, mat anuliavo jo pasą po to, kai šis paprašė prieglobsčio visose Europos valstybėse ir gavo neigiamą atsakymą. Bet vėlgi – akcija su prašymu amnestuoti buvo dalis kampanijos, kurią turėjo vainikuoti režisieriaus Oliverio Stoneo filmo apie E.Snowdeną premjera.
O. Stoneas jau šiais metais sėkmingai susuko 4 dalių dokumentinį filmą apie prezidentą V.Putiną „The Putin Interviews“. Nors sulaukė nepatogių klausimų, honorarą režisierius neabejotinai gavo ir filmo reklaminė kampanija įvyko. Vertinannt iš dabartinės perspektyvos – nieko asmeniško…
2012 metų balandį, kai ėmė sekti „WikiLeaks“ finansavimo šaltiniai („Visa“ ir „Master Card“ spaudžiamos Vašingtono nustojo priimti pinigines aukas į interneto puslapio sąskaitą), Maskvos valstybinis televizijos kanalas „Russia Today“ pradėjo rodyti laidą „Rytojaus pasaulis“ su vedančiuoju J. Assangeu. Vis dar nežinoma, kiek jam ar „WikiLeaks“ sumokėta už išleistų 12 laidos epizodų.
2012-aisiais „WikiLeaks“ paskelbė Sirijos dosjė iš daugiau kaip 2 milijonų Basharo al Assado vyriausybės laiškų arba laiškų apie jį. J. Assangeo bendražygės Saros Harrison vertinimu, publikacija sukėlė nepatogumų ne tiek Damasko režimui, kiek jo oponentams. Vėliau „WikiLeaks“ šefas apkaltino Ameriką destabilizuojant padėtį Sirijoje ir nė žodžio neištarė apie B. Al Assado bei rusų kariškių vykomus nusikaltimus prieš žmogiškumą.
Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos J. Assangeas pareiškė, kad tai Jungtinės Valstijos kišasi į Ukrainos reikalus, siekdamos įtraukti ją į Vakarų interesų sferą. Ir kad Vašingtonas su savo specialiosiomis tarnybomis aneksavo visą pasaulį. „WikiLeaks“ šefas palaikė Jungtinės Karalystės sprendimą trauktis iš Europos Sąjungos (ES), valingai ar ne prisidėdamas prie V.Putino pastangų klibinti Vakarų vienybę, daugybę kartų kritikavo NATO.
Netrūko šokiruotų „WikiLeaks“ reakcijos į vadinamųjų „Panamos dokumentų“ paskelbimą 2016-ųjų kovą. Vienu „garsiausių“ publikacijos siužetų buvo informacija apie milijardus dolerių sąskaitose fiktyvių kompanijų, kurias kontroliavo vienas artimiausių V. Putino draugų vilončelistas Sergejus Rolduginas. Pinigų kilmės aiškinimusi užsiėmė tarptautinė žiniasklaidos komanda, kurios sudėtyje buvo ir rusų „Vedomosti“ bei „Novaya gazeta“. „WikiLeaks“ suabejojo publikacijos objektyvumu, įsikabinusi aplinkybės, kad vienas tyrėjų „Organized Crimeand Corruption Reporting Project“ yra gavęs Georgo Soroso fondo bei JAV tarptautinio vystymo agentūros grantus.
Vienas buvęs „WikiLeaks“ bendradarbis „The New York Times“ yra sakęs (2016 09 01), jog maištingasis australas viską vertina pagal tai, kaip su juo elgiamasi. Iš Amerikos ir H. Clinton jis nuolat sulaukdavo nemalonumų, iš Rusijos – niekada. Irgi buvęs jo bandražygis Danielis Domscheitas-Bergas priduria, jog J. Assange kai kada „minkštai“ kritikuodavo Kremlių, bet dėl šio kiečiausių sprendimų prieš demokratiją bei žodžio laisvę paprastai tylėjo.
Tarkime, nepasmerkė įstatymo, suteikusio Kremliui neribotas galimybes sekti savo piliečius. Kai žurnalistai jį vis dėlto privertė pasisakyti šia tema, pripažino, jog Rusijoje akivaizdus „slenkantis autoritarizmas“, bet čia pat pridūrė, jog ir Amerikoje tas pats. O juk „WikiLeaks“ steigėjas šių metų balandžio 12-osios „The Washington Post“ numeryje taip žaviai pasisakė, jog interneto puslapis skelbia „nepatogų“ turinį, pirmiausia siekdamas patvirtinti didžią Amerikos praktiką nevengti bet kokių klausimų visuomenino svarstymo, taigi „WikiLeaks“ motyvai tokie patys kaip „The New York Times“ ar „The Washington Post.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Amerikiečių rašytojas, advokatas bei žurnalistas (beje, visapusiškai palaikęs čia jau minėtą herojų E.Snowdeną) Glennas Greenwaldas „The New York Times“ (2016 09 01) apibendrina: „Julianas dievina dezinformaciją, tai jo aistra“.
Vis dėlto veikiau turime reikalą ne su dezinformacija ar kokiais sąmoningai piktavališkais sąmokslais, ne faktas, kad esama kokių „profesinių“ ryšių tarp rusų specialiųjų tarnybų ir J. Assangeo. Tiesiog energingi egocentrikai dėmesio siekia bet kokia kaina, taigi pasinaudoti jais vis dėlto paprasta, „WikiLeaks“ yra postmodernistinės epochos produktas, kurio veikla apskritai naudinga V.Putinui.
Šia prasme prisimintina Vladimiro Uljanovo-Lenino sąvoka „naudingi idiotai” (tiesa, ginčijamasi, priklauso jam ar Josifui Stalinui), bet jau 21 amžiaus sąlygomis. Tas atvejis, kai žodžio laisvės ir teisingumo pretekstais liejamas vanduo ant propagandos malūno, ne taip ir svarbu, tyčia ar ne.
Praėjusio amžiaus pradžios „naudingais idiotais“ buvo tuo metu paklausūs menininkai, tokie kaip rašytojai Lionas Feuchtwangeris ar Bernardas Shaw. Dabar tai – programišiai bei interneto įsilaužėliai, viskas atitinka laiko dvasią.
Slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) dokumentas rodo, kad Rusijos karinės žvalgybos programišiai ne kartą bandė įsibrauti į JAV balsavimo sistemą dar prieš praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus, pirmadienį pranešė „The Intercept“, informuoja naujienų agentūra AFP.
NSA ataskaitoje aprašoma glaudžiai su Maskvos Vyriausiosios žvalgybos valdyba (GRU) susijusi operacija, nukreipta prieš privačias JAV kompanijas. Remiantis ataskaita, GRU žvalgybos valdyba ne vieną mėnesį atakavo rinkėjų registravimo tarnybas iki pat lapkričio 8-ąją dieną vykusių JAV prezidento rinkimų.
Tačiau ties nacionalinio saugumo klausimais besispecializuojančiame „The Intercept“ teigiama, kad NSA ataskaitoje nėra nurodyta, ar programišiai padarė kokios nors įtakos rinkimams.
JAV žvalgybos pareigūnai ne kartą teigė, kad programišių atakos neturėjo jokios įtakos balsavimo rezultatams 2016 metų rinkimuose, kurie baigėsi šokiruojančia nekilnojamojo turto magnato Donaldo Trampo (Donald Trump) pergale.
Ataskaitoje pateikiami išsamesni kaltinimai, neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo bendroms pastangoms mėginant paveikti JAV rinkimus, įskaitant programišių atakas ir dezinformaciją, siekdamas padėti D. Trampui laimėti.
„Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos agentai 2016-ųjų rugpjūtį vykdė kibernetinio šnipinėjimo operacijas prieš įvardytą JAV kompaniją. Akivaizdu, kad buvo siekiama įgyti informacijos apie su rinkimais susijusią programinę ir techninę įrangą“, – anot „The Intercept“ teigiama NSA ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paneigė tvirtinimus, neva Rusijos valstybė kišosi į JAV prezidento rinkimus. Tačiau Rusijos lyderis pripažino, kad su vyriausybe nesusiję rusų programišiai galėjo brautis į JAV sistemas.
„Walt Disney“ kino studijos filmas, prie kurio programišiai gavo prieigą, yra „Karibų piratų“ tęsinys, pasirodysiantis didžiuosiuose ekranuose gegužės pabaigoje.
Tai pirmadienį pranešė portalas „Deadline“, kurio specializacija – Holivudo naujienos.
Pasak leidinio, programišiai reikalauja iš kompanijos „The Walt Disney Company“ milžiniškos sumos bitkoinais, grasindami, kad paskelbs dar nepradėtą rodyti juostą internete. Reikalaujamos išpirkos dydis nenurodomas. Kompanija neketina mokėti piktadariams ir bendradarbiauja su Federaliniu tyrimų biuru.
Filmas „Karibų piratai. Salazaro kerštas“ (Pirates of the Caribbean: Dead Men Tell No Tales) Jungtinėse Valstijose bus pradėtas rodyti gegužės 26 d.
Nuotraukoje: kadras iš filmo „Karinų jūros piratai”
Europos Sąjungos (ES) policijos agentūra Europolas paskelbė, kad masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė daugiau nei 100 000 organizacijų mažiausiai 150 šalių, rašo „The Associated Press“.
Manoma, kad patyrusių kibernetinį išpuolį žmonių skaičius dar didesnis. Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos „WannaCry” plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas.
Europolas įspėja, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.
Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.
Kenksmingos programos plitimas buvo pristabdytas jaunam britui, dirbančiam kibernetinio saugumo įmonėje, radus būdą ją neutralizuoti.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę „Microsoft Windows“ saugumo atnaujinimus.
Visame pasaulyje penktadienį užfiksuota kibernetinė ataka, kurios metu buvo įsilaužta į daugiau nei 120 tūkst. kompiuterių iš 100 šalių.
„WannaCry” kenkėjiška programa, kompiuteriuose paskleidžianti virusą, šifruojanti kompiuteriuose esančius duomenis, atakavo žymias pasaulio kompanijas: Ispanijos telekomunikacijų bendrovę „Telefonica“, britų Nacionalinės sveikatos tarnybos, „FedEx“ ir Vokietijos traukinių kompanijos „Deutsche Bahn“ padalinius.
Seimo Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas Tadas Langaitis visiems vartotojams rekomenduoja įsidiegti papildomus atnaujinimus, kurie užkirs kelią virusui.
„Vartotojams, kurie naudojasi „Microsoft“ operacine sistema, reikia kuo greičiau instaliuoti MS17-010 atnaujinimą, kuris užkerta kelia virusų patekimui į kompiuterį. Taip pat griežtai negalima atidarinėti jokių elektroninių paštu gautų laiškų, kuriuose yra prisegti „Microsoft Office“ failai, kaip, pavyzdžiui, „Microsoft Word“, „Excel“ ar „Power Point“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo narys T. Langaitis.
Penktadienio „WannaCry” ataka prasidėjo nuo melagingų elektroninių laiškų sklaidos, dalyje kurių buvo matomos neva oficialios žinutės su prisegtukais iš bankų, prašančių pervesti atitinkama sumą pinigų. Aukos, atsidariusios prie elektroninio laiško esantį prisegtuką, kompiuterį užsikrėtė virusu, kuris užšifravo kompiuteryje esančius duomenis bei reikalauja išpirkos.
Vis dėlto, anot kibernetinio saugumo ekspertų pranešimų, „WannaCry” kenkėjiškoje programoje yra kodas, leidžiantis sustabdyti viruso plitimą, kuris viruso kūrėjams galimai suveikė bumerango principu. „WannaCry” programa užkrečia kompiuterių sistemas per virusą, kuris pradžioje bando prisijungti prie neregistruoto interneto domeno. Jeigu virusas negali prisijungti prie domeno, kompiuteris bus infekuotas; jeigu prisijungimas pavyksta, programa pati sustabdys ataką. Kibernetinio saugumo kompanijos teigia, jog „žudymo jungiklio“ aktyvavimas galimai kiek pristabdė „WannaCry” viruso sklidimą.
Nežinomi hakeriai vėl bandė prasibrauti į Vokietijos parlamento vidinį kompiuterinį tinklą. Süddeutsche Zeitung korespondento Hakano Tanriverdžio žiniomis, buvo atakuoti mažiausiai dešimt deputatų iš įvairių Bundestago frakcijų.
Vokietijos Federacinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI) ir Federacinė Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba (BfV) patvirtino kibernetinės atakos faktą. Vienas iš taikinių buvo Žaliųjų partijos deputatė Mari Luize Bek, jau anksčiau panašiai atakuota. Ir vis dėlto, Bundestago IT-valdyba ataką sužlugdė. Pranešama, kad „iš parlamentarų kompiuterių buvo užfiksuoti bandymai įeiti į potencialiai kenksmingus tinklapius“.
Kompetentingos struktūros kol kas neskuba informuoti detaliau, tęsia korespondentas. Antradienį vakare BSI tik pranešė, kad „šiuo metu ekspertizė baigta“. Anksčiau žinyba paprašė deputatų pasiųsti jai techninei ekspertizei jų kompiuterių kietuosius diskus. „Tos aplinkybės, o taip pat kelių kompiuterių užkrėtimas per trumpą laiką byloja, kad incidentas rimtas. Maža to, kietieji diskai siunčiami patikrinti tik esant įtarimų, kad juose galėjo likti užpuolikų pėdsakų“, – pabrėžia Süddeutsche Zeitung.
Deputatės Bek kompiuterio kietąjį diską taip pat turi BSI. Ji ir keletas deputatų nepriklausomai vienas nuo kito, papasakojo, kad jie „kalbėjo su Bundestago administracija“. „Atsakingi asmenys man pranešė, – sakė Bek, – kad tarp serverių prisijungimų jie aptiko Izraelio naujienų svetainę“. Neaišku, ar jos bendradarbis apsilankė tikrajame tinklapyje, ar fiktyvioje versijoje, kuri užkrėtė kompiuterį kenksmingomis programomis.
Paskutinė kibernetinė ataka prieš Bundestagą įvykdyta 2015 metų gegužę, primena straipsnio autorius. Tada įtarimai krito Rusijos hakeriams. Užpuolėjams pavyko pagrobti 16 gigabaitų duomenų.
Informacijos šaltinis: Süddeutsche Zeitung leidinys.
„Vakarai yra hibridinio karo taikinys, kur melaginga informacija nutaikyta visuomeninėms institucijoms diskredituoti“, – rašo Žanas Žakas Mevelis laikraštyje Le Figaro.
Kai vartojamas žodis „dezinformacija“, žvalgybos pasaulis visada mini straipsnį, pasirodžiusį 2013 metų vasario 26 dieną Rusijos žurnale „Vojenno-promyšlennyj kurjer“ („Karo pramonės kurjeris“, – liet.). Tik ką pakeltas į Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovo pareigas generolas Valerijus Gerasimovas jame atskleidžia savo strategiją, kuri Vakaruose netrukus buvo pavadinta „hibridiniu karu“, sakoma straipsnyje.
„Sustiprėjo nekarinių būdų vaidmuo siekiant politinių bei strateginių tikslų, kažkuriais atvejais jie savo efektyvumu smarkiai pranoko ginklų galią“, – aiškina generolas Gerasimovas savo kariuomenei, Kremliui ir, be abejo, visam pasauliui. Popieriuje koncepcija neatrodo labai novatoriška. Galios strategijoje vilionės jėga („minkšta jėga“) „globaliniame kare“ žaidžiama jau seniai ir kuo plačiausiu diapazonu“, – perduoda Mevelis.
„Straipsnio leidinyje „Vojenno-promyšlennyj kurjer“ („Karinės pramonės kurjeris“) suvokimas ryškiai pasikeitė 2014 metų kovą, kai Kryme išsilaipino „žalieji žmogeliukai“. Toji kariuomenė be vėliavos, be atpažinimo ženklų, bet su kaukėmis ir kalbanti rusiškai, sukūrė priedangą dalies Ukrainos teritorijos aneksijai. Kremlius perėjo nuo teorijos prie praktikos“, – rašo žurnalistas.
„Po trejų metų jau nebe komandosas žalia uniforma, o troliai kelia suirutę Vakaruose. Tie vaiduokliai (dvasios), dar kenksmingesni, negu skandinavų protėviai, jie sėja gandus, nesantaiką ir dezinformaciją pasaulinių tinklų džiunglėse. Jie dauginasi neregėtais tempais. Amerikos kampanijos pabaigoje jie apkaltino Hilari Klinton vadovavimu pedofilų tinklui per kažkokią sostinės piceriją. Berlyne jie sugalvojo legendą apie 13-metės Lizos išprievartavimą, kuri vėliau sukėlė demonstracijas prieš pabėgėlius, pasiekusias Angelos Merkel kanceliariją. Prancūzijoje jie peni kampaniją, kad suterštų Emanuelio Makrono asmeninį gyvenimą“, – tvirtinas Mevelis.
„Niekas negali tvirtai pasakyti, kad troliai tarnauja Kremliui, skirtingai nuo „žaliųjų žmogeliukų“ Sevastopolyje. Bet toks kaltinimas labai tikėtinas. Tų kibernetinių tvarinių gimtoji kalba dažniausiai rusų, jų skaitmeninis adresas reguliariai veda į Rusiją. Jų taikinius Vakaruose vienija tai, kad visi jų taikiniai nepasitiki Vladimiru Putinu“, – komentuoja autorius.
„Kaip tikina Vakarų žvalgybų šaltiniai, troliai turi savo „fabrikus“, manipuliuotojų, programuotojų ir klaviatūros baksnotojų tinklą, įsikūrę Sankt Peterburge, Rusijos prezidento gimtajame mieste“, – rašo Mevelis.
„Iš esmės sąjungininkai turi gintis nuo tvarios legendos: Rusijos Federacijos „apsupties žiedo“, – rašo žurnalistas apie vieną iš „Rusijos mitų“.
„Briuselyje Šiaurės Atlanto aljansas susidūrė su 400 proc. išaugusiu per trejus metus dezinformacijos kiekiu. Savo tinklapyje NATO įtraukė į katalogą 32 Rusijos mitus, pradedant realybės iškraipymu Kosove 1999 metais ir baigiant vadinamuoju „Krymo išlaisvinimu“ 2014 metais“, – sakoma straipsnyje.
„Sovietinė propaganda savo aukso amžiuje naudojo tuos pačius metodus, – sako vienas profesionalas, atsakingas už klastočių aptikimą ypač dideliais mastais. – Iš pradžių išpučiamas prasimanymas kokiame nors Vakarų laikraštyje, paskui tas laikraštis naudojamas kaip patikimas šaltinis provyriausybinėje žiniasklaidoje, kad sustiprintų savo pačių tezes. Bet yra didelis skirtumas: sklaidos tempai ir dauginimas interneto kanaluose šiandien leidžia praeiti beveik visus filtrus. Visa kita – kopijų sklaidos reikalas. Taip pat neatsitiktinai dezinformacijos mašina dirba visa jėga išeiginėmis dienomis, kai Vakarų redakcijos nuginkluotos…“.
„Rusijoje auditorija beveik pavergta nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas nuslopino tai, ką priimta vadinti pilietine visuomene, nustumiant ją į pasyvų pasipriešinimą“, – mano Mevelis.
„Bet kuri šalis stengiasi gerai atrodyti savo kaimynų akyse. O Rusija pasirinko kelią, neturintį nieko bendro su tokiomis organizacijomis, kaip BBC, Alliance française ar Getės institutas, – aiškina pranešimo apie Kremliaus propagandą užsienyje bendraautorius čekas Vitas Novotnas. – Kalbama ne apie tai, kaip prastumti savo pačių teigiamą įvaizdį, o apie tai, kaip sužlugdyti pasitikėjimą Europos demokratijų viduje ir patiems neatsiskleidžiant pademonstruoti savo gebėjimus kenkti“.
„Dezinformacija sėja abejones dėl žinomų faktų, diskredituoja jai netinkamus žmones bei visuomenines institucijas. Ji slepia akivaizdžius dalykus po gandų ir neteisybių klodais. „Atskleisti istorijos išvirkščiąją pusę!“ – tokias ambicijas skelbia Sputnik, radijas ir interneto portalas, kuris sėja sąmyšį trisdešimčia kalbų. Valdžiai paklusta ir jos giminaitė Russia Today“, – pabrėžia Mevelis.
