marcinkevicius_2-portretine

Tik dabar visuomenę purtančiuose teisiniuose procesuose pradėjo akivaizdžiai reikštis 1993 – 1995 ir 2003 metų diletantiškiausių „pertvarkymų” Lietuvos policijoje bei prokuratūroje pasekmės.

Taip pat prisiminkime patyrusių specialistų perspėjimus, kurių anuomet niekas iš specialiųjų tarnybų įstaigų vadovų ir politikais išdidžiai save drįsusių vadinti asmenų nenorėjo girdėti, ir net kaltindavo kišimusi į „politinius sprendimus bei jų įgyvendinimą”.

Rezonansiniai procesai dėl žudynių Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste, dėl VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo ir kitose, ne mažiau skandalingai garsėjančiose baudžiamosiose bylose, atskleidė tikrąją padėtį, apie kurią beveik du dešimtmečius užsispyrusiai tylėta.

Continue reading „Diletantiškų teisėsaugos reformų pasekmės”

advokatas_a.marcinkevicius

1991 m. sausio 12-13 naktis buvo mano, tuomet dar jauno Biržų rajono vidaus reikalų skyriaus tardytojo budėjimo para. Buvau atsakingu už visų, budėjimo metu rajone įvykusių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų operatyvų fiksavimą ir pirminius tyrimo veiksmus.

Sausio 12 d. po 21 val. budinčioji tardymo operatyvinė grupė sugrįžo iš bilijardo stalo vagystės įvykio vietos apžiūros Biržų Sviesto gamyklos poilsiavietėje. Sostinėje besiklostantys įvykiai aiškiai rodė visus, artėjančios atomazgos, požymius. Tą naktį apie poilsį niekas nebegalvojome ir pasilikome budėtojų dalyje.

Kai sausio 13 apie 2 val. nakties nutruko LTV transliacija visi kaip vienas netekome žado. Budėtojų dalyje įsivyravo spengianti tyla. Nors įvykių Vilniuje sukelta įtampa būdėtojų dalyje buvo akivaizdi, tačiau darbas vyko tiksliai ir sklandžiai.

Continue reading „Manipuliacijų emocijomis tikslas – valdžia bet kokia kaina?”

puteikis_naglis

Šių metų gegužės 26 dieną (ketvirtadienį) nuo 12 iki 13 val. Klaipėdos miesto Manto gatvės gyventojai, inciatyvinė grupė “Klaipėdos laikraščio karštas telefonas“, “Lietuvos Piliečių sąjunga” ir kitos Klaipėdos visuomeninės organizacijos uostamiestyje rengia piketą prie buvusio kino teatro “VAIVA”, Manto gt. 11.

Klaipėdiečiai pasipiktinę numatytomis šešių stiklo bokštų apie 30 m. aukščio statybomis vietoje buvusio kino teatro. Jei čia išdygtų šeši gelžbetoniniai „stikloidai“, kurie būtų tris kartus aukštesni nei pagarsėjęs Laisvės al. 90 Kaune stiklainis, tai visiškai subjaurotų Klaipėdos miesto centrą. Iki karo čia stovėjo gražūs pastatai.

Continue reading „“Neleisime turčiams bjauroti Klaipėdos centro…””

Copy of Daktaras_asmys

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos teisinėje sistemoje susiformavo nuostata, jog žiniasklaida savo puslapiuose mieliau garsina prokuratūros, teismų bei policijos vadovybės poziciją nei advokatų argumentus.

Gynėjų nuostatos dažniausiai paliekamos neįvardintos. Geriausiu atveju masinės informacijos priemonės gynybos poziciją apibūdina vos keliais trumpais sakiniais. Ne taip ryškiai, aiškiai ir konkrečiai kaip, sakykim, prokurorų teiginius.

Šią neproporcingą nuostatą galima nesunkiai paaiškinti. Laikraščių, televizijų, internetinių svetainių atstovams valstybės kaltintojų pozicija priimtinesnė jau vien dėl to, kad publikacijos ar televizijos laidos apie prokurorų pateiktus griežtus kaltinimus sulaukia didesnio skaitytojų ir žiūrovų dėmesio nei advokatų nuostatos apie lengvinančias aplinkybes.

Continue reading „Kada Lietuvos teisėsauga primena Inkviziciją?”

medininkai_3

2011 m. sausio 18 d. „Žinių radijas“ prašo klausytoją Mindaugą iš Šiaulių, kalbėjusį „Dienos klausimo“ laidoje sausio 13-ąją dieną, paskambinti į redakciją telefonu (8 5) 2 431 430).

Tądien Mindaugas iš Šiaulių “Žinių radijo” laidoje telefonu tvirtino, jog nei Lietuvos prokuratūra, nei Lietuvos teismas visiškai nenori ištirti realių faktų, kaip gi iš tiesų klostėsi įvykiai tą tragišką dieną Medininkuose.

Nes nekviečia liudininkų, kurie ten buvo atvykę vieni iš pirmųjų. Nenori kviesti į apklausas liudininkų, nenori žinoti tikrosios tiesos, kas ir kaip įvyko Medininkuose.

Continue reading „Mindaugo iš Šiaulių parodymai dėl Medininkų pareigūnų žudynių”

ranka-buciuoja

Kai pernai kalbėjome apie dvidešimtmečio pergales ir pralaimėjimus, dar nesakėme, kad Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Nuo daktarų, dekanidzių, vertelkų – iki oligarchų.

Tokia pažanga. Pirmieji daug maž jau įvardinti, o pastarieji? Na, oligarchus irgi bent iš tolo esame matę. Švarios apykaklės, tamsūs automobiliai, dvarai prie Lietuvos ežerų ir šiltų jūrų. O nusikalstamo pasaulio žmonės – kaip jie atrodo? Palivaika nemano, kad tarp oligarchų ir nusikaltėlių galima dėti lygybės ženklą. (Nežinote, kas tas Palivaika? Paklauskite G.Dauguvietytės). Kiti mano, kad oligarchai yra nusikalstamo pasaulio dalis, ne didžiausia, bet įtakingiausia.

Daktarus, dekanidzes, vertelkas matėme bulvarinių laikraščių puslapiuose, televizorių ekranuose – nušautus arba surakintus antrankiais, sėdinčius už grotų arba pergalingai išeinančius iš kalėjimų.

Continue reading „Kas bučiavo Henriko Daktaro ranką?”

budelis_1

Pirmiausia į akis krenta įvykdytos reformos netolygumas. Štai teismų reforma pažengė gerokai toliau nei prokuratūros, vidaus reikalų sistemos reforma, nors vertinant reitingų požiūriu, teismai ligi šiol negali pasigirti dideliu žmonių pasitikėjimu.

Iš vidaus reikalų sistemos bene mažiausiai reformuota policija, nors be perstojo vis „reformuojama“, arba perstumdoma kabinetais ir tarnybomis. Policijos dienos išvakarėse šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino policijos vadovus neatidėlioti būtiniausių, efektyvią ir profesionalią policijos veiklą užtikrinsiančių sprendimų, ūkiškiau tvarkyti policijos valdomą turtą ir daugiau dėmesio skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu.

Continue reading „Ar teisinė sistema priartėjo prie žmonių ( 2 )”

Galima suprasti, kad dėl savo prigimties „majoras Ivanovas“ negali pareikalauti iš Rusijos grąžinti mūsų šaliai Lietuvos Metriką, išvežtus iš čia KGB archyvus arba bent jau „Vnešekonombanko“ indėlius. Suprantama ir tai – kodėl „draugui majorui“ taip knieti sugadinti Lietuvos ir Švedijos santykius. Juk Švedija – tai Baltijos šalių energetinė jungtis vardu „Swedlink“ (kitaip sakant – Lietuvos energetinės nepriklausomybės viltys), Švedija – tai mūsų šalies bankų švediškasis kapitalas (dėl ko mums bent kol kas pavyksta išvengti Latvijos likimo, nes ten minėtas kapitalas tapo rusišku), galų gale Švedija – tai jos principinga pozicija dėl Lietuvai visiškai nenaudingo „Nordstream“ projekto.

Continue reading „Majoro šypsena arba paslaptingasis trikampis veikia”

Pasak Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko, advokato Kęstučio Čilinsko, Generalinės prokuratūros nutarimas, nustatantis, kad V.Pociūnas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, yra privalomas tik pačiai Prokuratūrai, o ne Lietuvai. Prokuratūra, teigia K.Čilinskas, nenustatinėja juridinę reikšmę turinčių faktų Lietuvos Respublikos vardu. Tokią teisę turi tik teismas, išklausęs liudytojų ir įvertinęs kitus įrodymus. Minėtu nutarimu bylą tyrę prokurorai tik parodė, kad jie nori (ar turi) palaikyti versiją, jog V.Pociūnas žuvo dėl atsitiktinumo. Tokiu nutarimu prokurorai iš esmės atsisako savo teisės ir pareigos baigti ikiteisminį tyrimą, palaikyti kaltinimą ir bylą atiduoti teismui. Žuvusio pareigūno V.Pociūno atminimui, jo šeimai ir Lietuvai juridinę reikšmę turi tik vienas teisės aktas – Respublikos Prezidento 2007 m. birželio 14 d. dekretas Nr. 1K-1009, kuriuo po mirties V.Pociūnas pripažintas žuvęs eidamas tarnybines pareigas. Už tai V.Pociūnas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Continue reading „„Prokurorai parodė, kad jie nori (ar turi) palaikyti versiją, jog V.Pociūnas žuvo dėl atsitiktinumo””