Mažiausiai 41 žmogus buvo sulaikytas Alžyre penktadienį per protesto akcijas prieš šalies prezidento Abdelazizo Bouteflikos kandidatūros iškėlimą dar vienai kadencijai. Tai šeštadienį pranešė AFP, remdamasi policijos atstovais.
Gautomis žiniomis, sulaikytieji kaltinami „viešosios tvarkos pažeidimu, vandalizmo aktais, turto gadinimu ir smurtu“. Pranešama, kad visoje šalyje demonstracijose dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių, iš jų penki tūkstančiai – šalies sostinėje.
Penktadienį žiniasklaida informavo, jog Alžyre kilo susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, per kuriuos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, kad protestuotojai neprasiveržtų prie prezidento rezidencijos. Atsakydami į tai manifestantai apmėtė policininkus akmenimis. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.
Vasario 10 d. 81 metų amžiaus A. Bouteflika, einantis Alžyro prezidento pareigas nuo 1999 metų, paskelbė balotiruosiąsis penktajai kadencijai valstybės vadovo rinkimuose, kurie turi įvykti balandžio 18 d. 2013 metų balandį A. Bouteflika patyrė sunkų insultą, jo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, jis retai rodosi viešumoje. Nuo to laiko politikas naudojasi neįgaliojo vežimėliu, bet ši aplinkybė 2014 metų balandį jam nesutrukdė įtikinamai laimėti Alžyro prezidento rinkimus ir iškovoti ketvirtąjį penkerių metų mandatą.
10 000 žmonių šeštadienį Budapešte išėjo į gatves protestuoti prieš premjero Viktoro Orbano vyriausybę. Po eitynių miesto centre jie susirinko prie šalies parlamento.
Tūkstančiai žmonių Budapešte protestavo prieš V. Orbano vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.
Šis protestas yra tąsa virtinės demonstracijų, vykusių praėjusių metų pabaigoje, per kurias buvo reikalaujama atšaukti naują viršvalandžių įstatymą.
Žmonės skandavo „Mes nebūsime vergai“ ir „Purvinoji „Fidesz“ (partija)“. Valdančiosios partijos „Fidesz“ balsais parlamentas praėjusio mėnesio viduryje priėmė naują įstatymą, kuris leidžia darbdaviams iš darbuotojų reikalauti iki 400 viršvalandžių per metus.
Mitinguotojai taip pat reiškia nepasitenkinimą tuo, kad valstybinis radijas skelbia vienpusišką ir vyriausybei palankią informaciją, kad yra ribojama mokslo laisvė bei kritikuoja aukštų vyriausybės narių ir jų šeimų korupciją.
Dėl to kilusius protestus remia ir kairiosios, ir dešiniosios opozicinės partijos, taip pat profsąjungos ir civilinės organizacijos. „Šiandien gimė nauja opozicija prieš šį žmogų“, – šeštadienį paskelbė viena oratorė, turėdama omenyje V. Orbaną, kuris yra sutelkęs visą valdžią šalyje.
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų paskelbė palaikymą mokytojams ir Vilniuje rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“.
14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės.
„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė Laisvės TV įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.
Pasak jo, 14 valandą gyva grandine žmonės susikabins rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų, o po to patrauks prie Vyriausybės, kur bus išdėstyti esminiai, su profesinėmis sąjungomis suderinti, reikalavimai.
Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.
Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.
Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) penktadienį išplatintame pranešime raginama protestuoti taikiai.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po pasitarimo su VRM pavaldžių statutinių institucijų vadovais ragino gyventojus laikytis rimties sekmadienį planuojamoje protesto akcijoje.
Pasak vidaus reikalų ministro, įtampos visuomenėje jaučiamos, stebimi įvairūs procesai, yra tam tikros informacijos apie galimas provokacijas, bet situacija kontroliuojama.
„Manau, intensyvūs šie metai parodė, kad jau išmokome ir draugiškai dideliu būriu švęsti, ir civilizuotai reikšti nuomonę. Noriu patikinti, kad pareigūnai taip pat puikiai jaučia visuomenės nuotaikas, yra atsakingi ir objektyviai galvojantys, tačiau supraskime ir visi gerbkime jų darbą – jie turi užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.
Pasak ministro, platinami įvairūs gandai apie neramumus ir telkiamas pajėgas neturi jokio realaus pagrindo.
Prie Seimo prasidėjo mokytojų protesto akcija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vos prasidėjus streikui pritariančių švietimo darbuotojų mitingui prie Seimo, profsąjungos sulaukė nerimo signalų iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).
Kaip telefonu mitinguotojams sakė ŠMM likę mokytojai, jie yra varomi iš ministerijos, nes baigėsi darbo valandos.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas situaciją vadino apgailėtina.
„Ministerija juk yra visos švietimo bendruomenės. Pati ministrė sakė, kad ŠMM durys visiems yra atviros, kad norima derybų, o dabar mokytojai jėga išvaromi. Nejaugi mokytojai negali stebėti proceso. Mums keista, kad ir derybų metu buvo išjungtas internetas”, – žurnalistams kalbėjo į mitinguojančius mokytojus kreipęsis LŠDS pirmininkas.
A. Navickas netiki, kad mokytojai bus jėga išvaryt iš ŠMM. „Tai būtų visiškas nesusipratimas”, – sakė profsąjungos vadovas, mitinge mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimui neabejingus žmones kvietęs rinktis į diskusiją apie švietimo ateitį būtent Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Jei ŠMM neįsileis, nežinau, kur eisim. Lauke kažkur rinksimės ar ieškosime kitos salės”, – sakė A. Navickas.
Paklaustas, kaip vertina prezidentės išsakytą kritiką valdantiesiems dėl švietimo politikos ir teiginį, kad tolimesnis ministrės Jurgitos Petrauskienės darbas jai kelia abejonių, A. Navickas antrino prezidentei. „Akivaizdu, kad ši ministrės darbo diena turi būti paskutinė”, – konstatavo LŠDPS vadovas.
ELTA primena, kad trylika valandų trukusiose Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Vyriausybės atstovų ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų derybose pavyko susitarti tik dėl dalies keltų reikalavimų, tad streikui pritariantys mokytojai ir savaitgalį buvo pasiruošę praleisti ministerijoje.
Streikui pritariantys mokytojai penktadienį rinkosi į mitingą prie Seimo. Jo tikslas – atkreipti Seimo dėmesį į mokytojų keliamas problemas.
„Seimo narių žodis bus labai svarbus, nes pagrindiniai sprendimai bus priimami būtent Seime. Be to, sunku tikėtis rasti kelis šimtus milijonų siekiančių papildomų išteklių mūsų reikalavimams patenkinti“, – Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.
Kaip skelbė ELTA, esminės diskusijos derybose kilo dėl LŠDPS reikalavimo nuo sausio 1 dienos 20 proc. didinti mokytojų algas. Vyriausybės atstovų teigimu, tai neįmanoma, turint omenyje, kad reikėtų per 130 papildomų milijonų, o kitų metų valstybės biudžetas jau svarstomas Seime.
Trečią savaitę streikuojančių mokytojų reikalavimus, dėl kurių ketvirtadienį buvo 13 valandų deramasi Švietimo ir mokslo ministerijoje, Vyriausybė aptars pirmadienį.
Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti, visų pirma, atsižvelgus į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus.
„Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – Vyriausybės pranešime cituotas premjeras.
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą. Kitais metais šiai sričiai finansavimas auga iš viso 185 mln. eurų. Todėl, pasak S. Skvernelio, čia turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.
ŠMM duomenimis, penktadienį streikavo 70 mokyklų, 13-oje iš jų dėl streiko pamokų nevedė po 1-3 pedagogus. Iš viso Lietuvoje yra per 2000 ugdymo įstaigų.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija nusiuntė Prancūzijai protesto notą dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos vadovo Bako Saakiano vizito į šią šalį. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Azerbaidžano URM atstovė Leila Abdulajeva.
„Azerbaidžano ambasada Prancūzijoje įteikė protesto notą šios šalies URM“, – sakė L. Abdulajeva.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.
Vokietijos pietuose, Augsburge, apie 5 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko protestuoti prieš dešiniųjų pažiūrų populistų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), vykstant šios partijos kongresui, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policijos atstovė spaudai Katharina von Roenn žurnalistams sakė, kad vienu metu palyginti taikiai vyko du skirtingi protestai, tačiau 2 protestuotojai nukentėjo nuo ašarinių dujų, kurios buvo panaudotos išsklaidyti miniai.
Prie konferencijų centro, kuriame vyko kongresas, susirinkę protestuotojai rankose laikė plakatus ir skandavo šūkius prieš AfD „nacių propagandą“. Vėliau partijos oponentai planuoja susitikti su kita demonstrantų grupe ir surengti eitynes, kuriose, manoma, dalyvaus tūkstančiai žmonių.
Vykstant kongresui Augsburgo gatvėse dirba apie 2 tūkst. policininkų.
Prieš imigraciją pasisakanti euroskeptikų partija AfD sukrėtė Vokietijos politinę sistemą per rugsėjo mėnesį vykusius rinkimus ir tapo didžiausia opozicijos partija. Tuo metu valdančiąją koaliciją sudaro trys pagrindinės centro kairės ir konservatorių partijos.
AfD kongresas vyksta Bavarijoje, kur AfD sieks pergalės spalio 14 d. vyksiančiuose rinkimuose į vietos parlamentą.
Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.
Pasirašius laikiną susitarimą ginče dėl pavadinimo tarp Graikijos ir Makedonijos, sekmadienio vakarą Makedonijos sostinėje Skopjėje kilo riaušės. Apie 2 000 demonstrantų prie parlamento susirėmė su saugumo pajėgomis, pranešė naujienų agentūra MIA. Nukentėjo 12 žmonių, tarp jų – 7 policininkai.
Specialiosios pajėgos prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas. Šie svaidė akmenis ir petardas ir mėgino pralaužti policijos užtvaras. Demonstrantai, kurie suorganizavo protestą per socialinius tinklus, turėdami omenyje Makedonijos premjerą Zoraną Zaevą, skandavo: „Zaevas, išdavikas“.
Per istorinę ceremoniją Graikijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministrai prieš tai pasirašė preliminarų susitarimą, kuris turi užbaigti 27 metus trunkantį ginčą dėl Makedonijos pavadinimo. Dokumentas numato, kad Makedonija ateityje oficialiai vadinsis Šiaurės Makedonijos Respublika.
Susitarimui dar turi pritarti abiejų šalių parlamentai. Be to, Makedonijoje bus surengtas referendumas. Abiejose šalyse kompromisas sulaukia didelės kritikos.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas Maskvos centre per nesankcionuotą mitingą, surengtą likus dviem dienoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ketvirtajai kadencijai šiame poste, informuoja AFP.
41 m. A. Navalnas buvo sulaikytas drauge su kai kuriais savo rėmėjais sausakimšoje aikštėje Maskvos centre, kai protestavo prieš pirmadienį įvyksiančią V. Putino prisaikdinimo ceremoniją.
Kai policija griebė A. Navalną, dalis jo rėmėjų ėmė ukrainiečių kalba šaukti „gėda“. Šis šūkis išpopuliarėjo per neramumus Kijeve, po kurių 2014 m. iš prezidento posto buvo nuverstas Kremliaus statytinis Viktoras Janukovičius.
Tarp A. Navalno rėmėjų ir Kremliui palankių aktyvistų Maskvos Puškino aikštėje kilo susistumdymai, kurie, manoma, turėjo pakenkti opozicijos demonstracijai. Policija įspėjo naudosianti jėgą ir specialiąsias priemones, kad išvaikytų minią.
Pasak AFP korespondentų, protestuotojai skandavo „ketvirtoji kadencija kalėjime“ ir „mums jau bloga nuo tavęs“.
Dar viena demonstracija, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, vyko ir Sankt Peterburge. Ten girdėjosi skanduotės „Rusija bus laisva“ ir „šalin carą“. Kai kurie žmonės laikė plakatus su užrašais „dar šeši metai degradacijos“ ir „už interneto laisvę“.
Nepriklausomų stebėtojų grupė OVD-Info ir AFP korespondentai pranešė, kad visoje Rusijoje per opozicijos protestus šeštadienį suimta mažiausiai 350 žmonių. Maskvoje buvo panaudotos ir ašarinės dujos. Ten buvo sulaikytas ne tik A. Navalnas, bet ir Nikolajus Liaskinas, ir daug jų rėmėjų.
Šeštadienį Ukraina išreiškė griežtą protestą dėl neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų, sulaikant Ukrainos žvejybinį laivą ir jo įgulą netoli Krymo krantų, sakoma išplatintame Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra išaiškinusi, kad neteisėta Rusijos agresija nepakeičia Krymo, kaip Ukrainos suverenios teritorijos, statuso. Ukraina tebėra pakrantės valstybė, o vandenys aplink Krymą, įskaitant teritorinius vandenis 12 jūrmylių nuo Krymo krantų, priklauso jai“, – sakoma pareiškime.
Pareiškime teigiama, kad Rusijos įvykdytas laivo sulaikymas uzurpuoja suverenias Ukrainos teises jos vandenyse, o tai yra Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos ir tarptautinių įstatymų pažeidimas.
Ukraina reikalauja nedelsiant paleisti žvejybinį laivą ir jo įgulą.
Paryžiaus Dievo Motinos katedroje antradienį priešais altorių nusišovė žymus rašytojas ir aktyvistas Dominique'as Venneris, kuris paliko pareiškimus, smerkiančius iškrypėlių santuokas ir imigraciją.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvių tautinio centro ir Tautininkų sąjungos aktyvistai pagerbdami šį drąsų prancūzų Tautos sūnų, organizuoja trumpą jo pagerbimo akciją.
2013-05-23 dieną, 12.30 val. Vilniuje, prie Prancūzijos ambasados bus padėtas gėlių vainikas ir uždegtos žvakelės, Prancūzijos ambasadoriui bus įteiktas laiškas nuo lietuvių tautininkų.
Lietuvos patriotai nuoširdžiai užjaučia prancūzų tautą dėl iškilaus intelektualo Dominyko Venero (Dominique Venner) tragiškos mirties. Lietuviai gerai suvokia šio šviesuolio auką: mūsų tautos istorijoje buvo daugybė didvyrių, paaukojusių savo gyvybes dėl tikrųjų bendražmogiškųjų vertybių ir išlikusių tautos atmintyje amžiams.
Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?
Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.
