Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos atidėtas Pergalės dienos karinis paradas bus surengtas šiemet birželį.
 
Karinis paradas, skirtas paminėti 75-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines, turėjo vykti dar gegužės 9-ąją. Tačiau, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą, paradą buvo nuspręsta atidėti ir surengti vėliau šiais metais.
 
Prezidentas nurodė gynybos ministrui Sergejui Šoigu pradėti pasiruošimą šiam renginiui, vyksiančiam birželio 24 d.
 
Rusija kasmet gegužės 9-ąją švenčia Pergalės dieną, surengdama didžiulį karinį paradą. Šiųmetis paradas buvo laikomas svarbiausiu metų politiniu įvykiu Rusijoje, į kurį buvo pakviesti pasaulio lyderiai ir veteranai iš visos Rusijos.
 
Rusijoje koronaviruso plitimo situacija pamažu stabilizuojasi. Antradienį šalis pranešė, kad per parą buvo patvirtinta 8 915 naujų infekcijos atvejų. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Rusijoje siekia 362 342.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 00:30

Publicistas Leonas Jurša, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Sovietų Sąjungoje jau 1947 metų viduryje baigė surašyti ginkluotųjų pajėgų kare išeikvotą materialinį turtą – iki paskutinio šovinio ir autkojų. O kiek žmonių padėjo galvas, skaičiuojama nesuskaičiuojama iki šių dienų.

Stalinas ir Chruščovas nemėgo vienas kito. Ir teisybės nemėgo

„Neįtikėtina, bet faktas: Pergalės 65-mečio išvakarėse tebėra diskusijų dalykas tai, kiek žmonių neteko SSRS, – prieš dešimt metų rašė BBC rusiškosios redakcijos žurnalistai. Savo tyrimą jie pateikė atsiprašę dėl aritmetinių veiksmų kalbėjime apie didžiausią tragediją – bet priartėti prie tiesos teįmanoma taip, kaip sprendžiamas mokyklinis uždavinys apie baseiną su įleidžiamu ir išleidžiamu vandeniu. Iš tikrųjų – visus praėjusius septynis dešimtmečius pavieniai tyrėjai ir mokslininkų, specialistų komisijos skaičiavo skaičiavo, bet jų išvadose nurodomi skaičiai skiriasi milijonais. Kadangi visi sutinka jau niekada nepavyksiant nustatyti tikrą skaičių, pažiūrėkime, kaip buvo skaičiuojama.

Kremliaus valdovas Josifas Stalinas interviu pagrindiniam komunistų partijos leidiniui laikraščiui „Pravda“ 1946 metų pavasarį pasakė, kad dėl vokiečių įsiveržimo Sovietų Sąjunga neteko apie 7 milijonų žmonių – dalyvavusių kautynėse, užkluptų okupuotoje teritorijoje, išvežtų į vokiečių katorgą. Ir pridūrė: Sovietų Sąjunga neteko daugiau, negu Anglija ir Jungtinės Amerikos Valstijos kartu paėmus (tebuvo praėjusi savaitė nuo Vinstono Čerčilio kalbos Jungtinėse Valastijose, Fultone, kurioje jis įspėjo apie komunistinio totalizmo grėsmę pasauliui). 1945-ųjų vasarą kariuomenės apskaitos ir kontrolės valdyba buvo pateikusi Stalinui tokius duomenis: tik Raudonosios armijos (RKKA) karių netekta 9 675 tūkstančiai, iš jų pateko į nelaisvę ir laikomi dingusiais be žinios – 3 344 tūkstančiai; iš 13 960 tūkstančių sužeistųjų 2 576 tūkstančiai liko invalidais. Neilgai trukus Kremlius gavo ir Ypatingosios komisijos vokiečių nusikaltimams Sovietų Sąjungoje tirti ataskaitą apie okupacijos aukas: 6 716 760 civilių ir 3 912 883 karo belaisvių. Tai buvo gerokai daugiau negu Stalino pasakyta ir jų Sovietų Sąjungoje jų nepaskelbė. Tačiau jais pasinaudojo SSRS kaltintojai Niurnberge vykstančiame Tarptautiniame karo tribunole, pateikę dokumentus apie 10 845 456 sovietinių žmonių žūtį. 

Kaip žinoma, 1945 metų birželio 24 d. Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, įvyko įspūdingas Pergalės paradas, bet jis nevirto kasmečiu, kaip kad gali atrodyti sprendžiant iš pastarųjų dešimtmečių (paskesnis įvyko tik 1965 metų gegužės 9-ąją, pradėjus valdyti Leonidui Brežnevui, vėliau – jubiliejiniais 1975, 1985 ir 1990 metais ir tik nuo 1995-ųjų būna kasmet). Ko džiūgauti, kai toks karo palikimas: miestuose elgetaujantys berankiai, bekojai karo invalidai, kaimai be vyrų (čia tikėtasi, bet nesulaukta kolūkių panaikinimo), 1946-ųjų badas; kai kurie vietiniai partiniai vadovai kreipėsi į Staliną su prašymu atšaukti demonstraciją 1917-ųjų socialistinės revoliucijos garbei: žmonės neturi kuo apsirengti. 1949 metais turėjo įvykti kas dešimt metų vykdomas gyventojų surašymas, bet Stalinas, matydamas išaiškėsiant tikrąjį žmonių netekties mastą, surašymo atsisakė. Diktatorius nepageidavo ir knygų su karo prisiminimais.

LRT studijoje komentuojamas Rusijos valdžios sprendimas uždraust rodyti filmą „Stalino mirtis“. Slaptai.lt nuotr.

Nikitai Chruščiovui ir jo šalininkams nuvainikavus Stalino asmens kultą, buvo pradėta rengti 6 tomų „Didžiojo tėvynės karo istorija“. Jos autoriai ketino paskelbti naujus duomenis apie tai, kiek „žmonių gyvybių nusinešė karas“ – daugiau kaip 26 milijonus. Šiuo skaičiumi pasibaisėjęs Chruščiovas, liudijama, pasipriešino: pirmam kartui užteks ir 20 milijonų. Naujoji „Didžiojo tėvynės karo istorija“ perskirstė nuopelnus: antai 3 tome Chruščiovas minimas 39 kartus (jis buvo Ukrainos komunistų vadovas, frontų karo tarybos narys), o Stalinas – tik 19 (nors karo metais ėjo visas įmanomas aukščiausias pareigas; „pergalės maršalas“ Žukovas paminimas vos keturis kartus, Hitleris  – 76. Ar Stalino nuopelnams liaudies akyse sumenkinti (tiek žmonių pražudė!), ar taip buvo nustatyta, bet tuo „atlydžiu“ vadinamu SSRS istorijos tarpsniu akademiniuose veikaluose rašyta: tik kautynių lauke (neskaičiuojant negrįžusių iš nelaisvės) krito daugiau kaip 10 milijonų karių.

Naujas Sovietų Sąjungos komunistų partijos, taigi ir šalies vadovas Leonidas Brežnevas 1965 metais, minint Pergalės 20-metį, kalbėjo: „Toks žiaurus karas, kokį patyrė Sovietų Sąjunga, nebuvo likimo lemtas nė vienai kitai tautai. Karas nusinešė daugiau kaip dvidešimt milijonų sovietinių žmonių gyvybes.“ Maršalas Ivanas Konevas oficialiai paskelbė, kad šiame kare savo gyvybes paaukojo 10 milijonų sovietinių kareivių ir karininkų, įskaičiuojant mirusius nuo žaizdų  ir nelaisvėje. Kitais metais buvo pradėta leisti „Antrojo pasaulinio karo istorija“ (1966-1982 metais išėjo 12 tomų. Tas pats Konevas primygtinai prašė neskelbti RKKA nuostolių konkrečiose operacijose, kol jis ir jo bendražygiai gyvi (neseniai išardė paminklą šiam maršalui Prahoje). Beje, toje „Istorijoje“ Brežnevas (baigė karą fronto politinės valdybos viršininku, generolas majoras) paminimas 24 kartus, Stalinas – 17, Žukovas ir Chruščiovas – po septynis).

Sovietų Sąjungos maršalą pataisė Rusijos generolai

1993 metais Maskvoje išleido knygą „Slaptumo žymės nelikus. SSRS ginkluotųjų pajėgų nuostoliai karuose, koviniuose veiksmuose ir kariniuose konfliktuose: statistinis tyrimas“ (Гриф секретности снят: Потери Вооружённых Сил СССР в войнах, боевых действиях и военных конфликтах); paskesniais dešimtmečiais šis tyrimas kitais pavadinimais buvo išleistas bent 9 kartus (naujausias – šiais metais) su papildomais ar patikslintais duomenimis, bet su ta pačia išvada, kurią padarė buvusio Generalinio štabo viršininko pavaduotojo, generolo pulkininko Grigorijaus Krivošejino vadovaujami autoriai: kare galvas padėjo 8 668 400 RKKA karių, iš viso karo negandos nusinešė 26,6 milijono sovietinių žmonių gyvybių.

Dabar žinome, kad dar 1988-ųjų pabaigoje tuometis Gynybos ministras maršalas Dmitrijus Jazovas buvo pateikęs slaptą pažymą su šiais skaičiais Michailo Gorbačiovo vadovaujamam SSKP politiniam biurui: esą žmonės reikalauja, o ir nedraugai iškraipo, todėl siūlome paskelbti viešai. Biuro nariai nelinko skubėti ir visiškai slaptu nutarimu pavedė Valstybiniam statistikos komitetui, Gynybos ministerijai, Mokslų akademijai suburti mokslininkų grupę ne tik ginkluotųjų pajėgų, bet ir civilių gyventojų netekčiai Didžiojo tėvynės karo metais patikslinti (dabar žinome ir tai, kad ministro pateikti duomenys buvo anaiptol ne nauji, o dar 1966-1968 metais Generalinio štabo komisijos atlikto tyrimo išvadų kiek pataisytas variantas).

slapti_gorbacovo_archyvai
Michailo Gorbačiovo archyvai

Praėjus beveik pusantrų metų, Gorbačiovas, jau SSRS prezidentas, Aukščiausiosios tarybos (tuomečio parlamento) iškilmingame posėdyje Pergalės 45-mečiui paminėti pranešė: „Karas nusinešė beveik 27 milijonus sovietinių žmonių gyvybių.“ Kitą dieną, gegužės 9-ąją, maršalas Jazovas paskelbė RKKA, karinio laivyno ir NKVD vidaus kariuomenės kovinių operatyvinių negrįžtamų nuostolių dydį: 11 444 100 karių;  demografinis nuostolis – apie 8 700 tūkstančių (koviniai negrįžtami nuostoliai – tai kritę kautynėse, mirę nuo žaizdų, ligų, dingę be žinios, patekę į nelaisvę, nepriklausomai nuo jų tolesnio likimo; koviniai demografiniai nuostoliai – atėmus grįžusius iš nelaisvės ir atsiradusius laikytus dingusiaisiais be žinios).

2010-ųjų pavasarį, Pergalės dienos išvakarėse, Gynybos ministerija kreipėsi į šalies vyriausybę su prašymu oficialiai pripažinti nurodytą žuvusiųjų kare skaičių  – 8,7 milijono ir 26,6 milijono tačiau pritarimo nesulaukė. Vis dėlto šių duomenų tvirtai laikosi daugelis vadinamųjų Kremliaus istorikų. „Mes netekome 27 milijonų žmonių. Ir jeigu kas pamėgins padaryti ką nors panašaus, mes pakartosime“, – neseniai, kovo pradžioje, pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu valstybinei naujienų tarnybai TASS. Ir pridėjo, gal suvokęs paleidęs dviprasmybę: „Kas pas mus su kardu ateis, tas nuo kardo ir kris.“ Studijoje susirinkę klaustojai karštai plojo.

Klastingas profesoriaus Overmanso skaičius

Prie pirmojo skaičiaus nė vieneto nebuvo pridėta ar atimta ir naujame generolo Krivošejino statistinio tyrimo leidime, „Netekčių knygoje“, pasirodžiusiame 2009 metais (Великая Отечественная без грифа секретности: Книга потерь). Tačiau specialistams knygoje“ negalėjo nekristi į akis kai kas skirtinga nuo ankstesniuose leidimuose skebta. Antai autoriai pridėjo pastabą, kad vokiečių mokslininkai, vadovaujami istoriko Riudigerio Overmanso, po kruopščių tenykščiuose archyvuose esančių dokumentų tyrimo nustatė Vermachto kovinius negrįžtamuosius nuostolius siekus 5,3 milijono kareivių ir karininkų. Autoriai rašo atsižvelgę į tyrimo išvadas ir atitinkamai patikslinę fašistinio bloko šalių nuostolius.  

Iš tikrųjų – juk dar 2001 metais jie teigė, kad sovietų-vokiečių fronte žuvo 4 270 700 Trečiojo reicho karių. O dabar rodoma jau kita: nukauta mūšiuose, mirė nuo žaizdų ir ligų, dingo be žinios 5,3 milijono Vokietijos karių (RKKA – 6 885 mln.). Raudonosios kovinis negrįžtamasis nuostolis liko toks pat (11444,1 tūkst.), tuo tarpų vokiečių (8 876,3 tūkstančio) parodytas 1,8 milijono didesnis negu buvo 1993 metų leidime. Vokietijos su sąjungininkais ir RKKA demografinis nuostuolis (išskaičiavus grįžusius iš nelaisvės) sudaro atitinkamai: 6771,9 tūkstančio ir 8 744,5 tūkstančio; santykis – 1:1,29 . „Kaip matome, – parašyta, – Vokietijos ir jos sąjungininkų koviniai negrįžtamieji nuostoliai buvo milžiniški – 10,3 milijono žmonių.“ Lentelėje nurodomas šių „milžiniškų“ ir RKKA nuostolių (11,5 milijono) santykis – 1:1,1 (1993 m. buvo 1:1,3).

Karinis paradas Maskvoje

Kuris iš „Netekčių knygoje“ pateiktų miriado skaičių jos autoriams – ir dar daug, daug kam – buvo svarbiausias? Ar tik jos pabaigoje pateiktasis – 1:1,1. Iš operatyvinių kovinių nuostolių didžiąja dalimi sprendžiama apie valstybėje pasiektą karo meno lygį, vadų kompetetingumą, asmeninės sudėties išmokymą. Kokia kaina sumokėta – pagal tai nustatoma valstybės politinės ir karinės vadovybės atsakomybė, klostosi šalies reputacija pasaulio visuomenės akyse.

Gal todėl kuriems generolams ir tokio santykio pasirodė maža. Antai minint Pergalės 70-metį per TV nuskambėjo naujiena: Gynybos ministerijos naujausi duomenys nuvainikuoja Vakarams pataikaujančių liberalų mitą, neva SSRS gyvosios jėgos nuostoliai buvo didesni negu nacistinės Vokietijos. Laidos svečias generolas Aleksandras Kirilinas (Gynybos ministerijos valdybos viršininkas, „Netekčių knygos“ redaktorius) pareiškė: jeigu skaičiuotume tik kritusius sovietinių ir hitlerinių kariuomenių kautynėse, tai hitlerininkų ir jų sąjungininkų žuvo 207 900 daugiau negu sovietinių kareivių ir karininkų. Išbraukus iš kovinių nuostolių skilties vokiečių koncentracijos stovyklose numarintus 2,7 milijono sovietinių belaisvių (vokiečių belaisvių mirė nepalyginti mažiau) kariavusių pusių nuostolių santykis susilygintų… Tą patį apie vokiečių nuostuolius generolas pakartojo ir vienai federalinei naujienų tarnybai: „naujausiais duomenis, viršijo sovietinės kariuomenės nuostuolius.“

Tuo tarpu nepriklausomi istorikai vėl sukilo. Atkakliausiai su generolais tada susikovė ir dabar tebekariauja buvęs Karo mokslų akademijos docentas Levas Lopuchovskis (tarnavo SSRS raketinėse pajėgose, vadovavo pulkui, o brandžių metų sulaukęs istoriku tapo, jo paties žodžiais, norėdamas kadaise sužinoti kariavusio tėvo likimą ir išgirdęs jam sakoma: „Kapitone, neprasidėk, nes gali surasti visai ne tai, ko ieškai, ir tada gailėsies visą gyvenimą“). Net rašė abiems Rusijos prezidentams – Dmitrijui Medvedevui ir Vladimirui Putinui: „Neleiskite klastoti!“ Skelbė atvirus laiškus. Jį kaltino kėsinimusi įžeisti kai kurių Gynybos ministerijos pareigūnų garbę ir orumą…

Trumpai sakant, Lopuchovskis atskleidė, kad „Netekčių knygoje“ pateiktas vokiečių profesoriaus (laikomas autoritetingiausiu šios srities tyrėju) skaičius 5 318 000 rodo ne Vokietijos kare su SSRS žuvusiuosius, o Vokietijos kovinius demografinius nuostolius visuose Antrojo pasaulinio karo teatruose (Rüdiger Overmans. Deutsche militärische Verluste im Zweiten Weltkrieg). Profesoriaus duomenimis, Rytų fronte Vokietija neteko 3,5-4 milijonų karių (įskaičiuojant ir mirusius nelaisvėje). Oficialiais Vokietijos vyriausybės duomenimis, ginkluotosios pajėgos neteko 4 192 tūkstančių karių.

Lopuchovskis nuogąstavo, kad ši klastotė nepakliūtų į pradedamą rengti 12-os tomų „Didžiojo tėvynės karo 1941-1945 m. istoriją“. 2015-aisiais jis atsivertė pirmąjį tomą ir perskaitė: „Tyrimais nustatyta, kad bendri vermachto negrįžtamieji nuostoliai sovietų-vokiečių fronte nuo 1941 m. birželio 22 d. iki 1945 m. gegužės 9 d. sudarė 8 876,3 mln. (taip tekste – Lopuchovskio pastaba) kareivių ir karininkų (kai kurių vokiečių istorikų duomenimis – 5,3 mln.)…“ Kaip generolo Krivošejino knygoje: sovietų-vokiečių fronte Vermachto patirti demografiniai nuostoliai (5 965,9 tūkstančio) yra 666 tūkstančiais… didesni negu visi vokiečių nuostoliai Antrojo visuose pasaulinio karo frontuose.

„Netekčių knygoje“ skaitome: palyginę Vokietijos su sąjungininkais ir Sovietų Sąjungos patirtus visus – karių ir civilių gyventojų – demografinius nuostolius (atitinkamai 11,9 mln. ir 26,6 mln. žmonių), matome, kad SSRS karo metais prarado žmonių 2,2 karto daugiau, negu Vokietija ir jos sąjungininkai. Fašistinėje Vokietijoje iš visų kare žuvusiųjų daugiau kaip pusė buvo kariai. Tuo tarpu SSRS koviniai demografiniai nuostoliai (8,7 mln.) sudaro vieną trečdalį visų netekčių, o likusią dalį (17,9 mln.) sudaro netektis civilių gyventojų, kurių daugumą hitlerininkai numarino jų vykdyto genocido metu.

Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Tiesiai nepasakoma, bet juk ir skaitytojai – nemaži. Kaip primena BBC žurnalistai, nepriklausomi istorikai seniai atkreipė dėmesį į SSRS, o vėliau Rusijos vadovybės politinį suinteresuotumą mažinti kovinius nuostuolius („ne taip blogai vis dėlto kariavome“) ir didinti bendruosius („štai kokią kainą sumokėjome už žmonijos išgelbėjimą nuo fašizmo“. Nepriklausomi istorikai neigia kovinius demografinius nuostuolius – 8,7 milijono ir  SSRS bendrąjį demografinį nuostolį – 26,6 milijono (kaip jis buvo apskaičiuotas – atskira kalba). Viktoras Zemskovas manė, kad šių skaičių paskelbimu prasidėjo „propaganda apie ypatingą Didžiojo tėvynės karo pobūdį, karą, kuriame gyventojų prarasta nepalyginti daugiau negu karių“.

Istorikas archyvininko, karo archeologijos žurnalo („Военная археология“) redaktoriaus Sergejaus Sadovnikovo nuomonė: „Tikrieji koviniai nuostoliai yra daug didesni – gali būti, net du kartus.“ Net nuo valdiškųjų istorikų labai nenutolstantis Aleksandras Isajevas pripažįsta, kad Grigorijaus Krivošejino vadovaujamų autorių pateikti duomenys (jis vadina juos oficialiais) „deja, yra sumažinti“ ir linksta pasikliauti dviem autoriais, nurodantiems „labiau pagrįstą tų nuostolių dydį“ – 10,9 milijono. O štai trys autoriai – Viktoras Zemskovas, Igoris Ivlevas ir Levas Lopuchovskis vienu balsu teigia, esą Raudonosios armijos negrįžtamieji nuostoliai yra nuo mažiausiai 11,5 milijono iki daugiau kaip 16,5 milijono karių.

(Karo istorikas generolas pulkininkas Dmitrijus Volkogonovas (sovietinės kariuomenės vyriausiosios politinės valdybos viršininko pavaduotojas, vėliau SSRS gynybos karo istorijos instituto viršininkas, Rusijos prezidento Boriso Jelcino patarėjas ir kita, mirė 1995 metais) turėjo galimybę valstybiniuose archyvuose šeimininkauti kaip namų bibliotekoje (beje, joje sukauptus dokumentus duktė perdavė JAV kongreso bibliotekai). Parašė apie 30 knygų, tarp jų visų SSSR vadovų politines biografijas. Volkogonovas teigė, kad SSRS karo metais negrąžinamai prarado 16,3 milijono karių (3,2 karto daugiau nei Vokietija), o pridėjus žuvusius taikius gyventojus, partizanus, pasipriešinimo kovotojus žuvo ne mažiau kaip 25-26 milijonai žmonių.)

Rusiško skaičiavimo naconaliniai ypatumai

Rusijos tyrėjams iš tiesų keblu rasti tiesą, nes Sovietinėje kariuomenėje apskaita, kaip pripažįstama, šlubavo ir karo pabaigoje. O vadinamuoju pradiniu karo periodu, RKKA traukiantis prie katastrofos krašto, buvo visiškai padrika. 6 dešimtmetyje buvo sunaikinti beveik visi RKKA eilinių ir atsargos prievolininkų įskaitos dokumentai, iki šiol tyrėjams neleidžiama susipažinti su archyvuose slepiamais kitais dokumentais. Antai po karo liko duomenys apie daugiau kaip apie 7 milijonu dingusių be žinios karių asmens duomenys – karinių dalinių vadų pranešimuose (1 720 951) ir karinių komisariatų įskaitos dokumentuose (5 435 311).

Generolas Kirilinas (tas – siūlęs išbraukti mirusius nelaisvėje iš kovinių demografinių nuostolių) prieš dešimt metų interviu „Echo Moskvy“ tvirtino, kad dingusieji be žinios neabejotinai įtraukiami į kovinius negrįžtamuosius nuostuolius. Bet ne demografinius. Kai 937 tūkstančiai dingusiųjų išlaisvintose nuo okupantų teritorijose buvo pašaukti antrą kartą, tokiu skaičiumi buvo sumažinti demografiniai nuostoliai.    

„Netekčių knygos“(2009) autorių pateiktame abiejų kariavusių šalių nuostolių palyginime esama skilties „nukauta, mirė nuo žaizdų ir ligų, dingo be žinios, nekovinis nuostolis“ (6 885,1 tūkst.). Kaip sužinoti, kiek vienų, nukautųjų ir mirusiųjų, ir kiek kitų, dingusiųjų be žinios? Iš 1993 metų generolo Krivošejino „Slaptumo žymės nelikus“ sužinome: nukauta, mirė nuo žaizdų 6 329,6 tūkstančio; mirė nuo ligų, dėl nelaimingo atsitikimo, nuteisus mirties bausme – 555,5 tūkstančio, iš viso – 6 885,1 tūkstančio karių. Taigi dingusiųjų be žinios – 0. 1993 metų leidime matome skiltį „dingo be žinios, pateko į nelaisvę, nebuvo įtraukti į nuostolių apskaitą pirmaisiais karo mėnesiais“ – 4 559 tūkstančiai. 2009 metų leidime randame tik „pateko į nelaisvę“ – 4 559 tūkstančiai, iš jų 2 723 tūkstačiai mirė, 1836 tūkstančiai išgyveno (pastarųjų 180 tūkstančių liko svetur); nurodoma ir 937 tūkstančiai antrą kartą pašauktųjų, bet jų prie nieko nereikia pridėti). Dingusiųjų be žinios nėra.

2009 metais  tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasakė, kad dingusiais be žinios laikomi 2,4 milijono karių. Kitais metais „Netekčių knygoje“ rasta vietos ir 1 783,3 tūkstančio dingusių be žinios karių. „Daugelis nepriklausomų istorikų mano, kad iš tikrųjų dingusių be žinios karių skaičius gerokai didesnis už oficialiai skelbiamą“, – teigia jiems pritariantis Sergejus Sadovnikovas.

Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.

2011 metais Budapešte vykusioje tarptautinėje konferencijoje Antrojo pasaulinio karo aukų apskaitos dalyku vienas Rusijos federalinės archyvų tarnybos vadovų paaiškino, kaip buvo nustatytas civilių gyventojų netekties SSRS mastas – 26,6 milijono. Kadangi karo metais neįmanoma buvo surinkti duomenų apie civilių gyventojų netekimą, specialistai pasitelkė tam reikalui sukurtą metodiką. Pagal ją nustatė, kad 1941 metų viduryje šalyje gyveno 196,7 milijono žmonių,o 1945 metų pabaigoje gimusių iki karo pradžios buvo 159, 5 milijono. Šalis neteko 37,2 milijono gyventojų. Buvo apskaičiuota, kad pagal 1940 metais buvusį žmonių mirtingumą 1941-1945 metais bus numirę 11,9 milijojo žmonių. Prie šio skaičiaus pridėjo karo metais gimusius ir jo eigoje mirusius vaikus (1,3 mln.).                                                         

Istorikas Viktoras Zemskovas paliko ainiams (mirė 2015 metais) skaičiavimą, kurį galima pavadinti jo paties parašytais žodžiais „Ylos maiše nepaslėpsi“. Palyginęs gyventojų surašymo 1939 ir 1959 metais duomenis: „Ylos maišė nepaslėpsi.“ 1939 metais SSRS moterų gyveno apie 7,2 milijono daugiau negu vyrų (visų amžių). Pokariu gyventojų skaičius šalyje didėjo labai smarkiai – po 3 milijonus ir daugiau per metus ir berniukų gimė daugiau (bendras prieaugis – beveik 50 milijonų), bet 1959 metais moterų ir vyrų skaičiaus skirtumas siekė 20,7 milijono, tai yra palyginti su prieškario surašymu padidėjo 13,5 milijono žmonių. Paskesnių surašymų duomenimis, prie 1939 metais buvusio moterų ir vyrų skaičiaus skirtumo (7,2 milijono) kiek priartėta, bet 1989 metais to skirtumo padidėjimas dar buvo 8,8 milijono žmonių.

Istorikas skaičiavo toliau: patikėję oficialiai skelbiamu 8 668 400 karių netekimu ir turėdami galvoje nurodomą visą SSRS demografinį praradimą – 26,6 milijono žmonių, turėtume pripažinti, kad šalis karo metais nustojo apie 18 milijonų civilių gyventojų. Akivaizdu, kad vyrams kariaujant tarp likusiųjų namuose didesnę dalį sudarė moterys, tad ir tarp civilių aukų jų turėtų būti ne mažiau kaip pusė, leiskime, 10 milijonų. Jeigu jų iš tikrųjų būtų tiek netekta, o karių būtų prarasta tiek, kiek oficialiai skelbiama, tai moterų ir vyrų skirtumas ir po 1945 metų būtų išlikęs daugiau mažiau toks pat kaip ir prieš karą (7,2 milijono). Tuo tarpu tas skirtumas 1959 metais siekė 20,7 milijono. Iš to istorikas daro išvadą: akivaizdu, kad civilių gyventojų nuostoliai buvo mažesni negu karių arba bent apylygiai, o ne du kartus didesni, kaip oficialiai teigiama.

Zemskovas padarė išvadą, kad  SSRS per karą neteko apie 16 milijonų žmonių, iš jų 11,5 milijono karių ir 4,5 milijono civilių gyventojų. Jo skaičiavimu, 1945 metų pabaigoje iki karo gimusių gyventojų skaičius buvo sumažėjęs apie 38 milijonų žmonių (su emigravusiais), įskaičiuojant karo metais gimusius, tačiau jo pabaigos nesulaukusius vaikus. Kitas istorikas, Igoris Ivlevas, apskaičiavo, kad karo metais šalis neteko 52 milijonų gyventojų.

2017 metų vasarį Rusijos valstybės dūmoje buvo pristatytas pranešimas dėl dingusių be žinios Tėvynės gynėjų likimo nustatymo projekto, kurį rengiant buvo atliktas gyventojų skaičiaus mažėjimo 1941 – 1945 metais tyrimas. Išslaptintais SSRS valstybinio plano komiteto duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais šalies gyventojų skaičius sumažėjo 52  812 tūkstančių žmonių (Ivlevas). Tais metais, skaičiuojama, savo mirtimi mirė iš viso 10  833 tūkstančiai žmonių (iš to skaičiaus –  5 760 tūkstančių vaikų iki 4 metų amžiaus). Dėl karo veiksnių netekta 41 979 417  žmonių; Iš jų negrąžinami nuostoliai – daugiau kaip 19 milijonų tarnavusių kariuomenėje ir apie 23 milijonai civilių gyventojų.

Kremliaus bokštai

„Kiek tau, Rusija, kainavo 1945 metų Pergalė, – klausia  pasaulinio garso menotyros profesorius iš Sankt Peterburgo Nikolajus Nikulinas savo „Karo prisiminimuose“, parašytuose 7 dešimtmetyje (išleista 2008) – Oficialiais duomenimis – 20 milijonų žuvusių, nedraugų duomenimis – 40 milijonų ir dar daugiau. To neįmanoma įsivaizduoti! Paguldyti petys į petį jie gulėtų nuo Maskvos iki Vladivostoko.“ Jaunas seržantas nužygiavo iki Berlyno, buvo keturis kartus sužeistas, daug matė ir girdėjo. Antai Leningrado fronte vieno korpuso vadui pasakę: „Generole, negalima atakuoti šitos aukštumos, mes paguldysime galybę žmonių ir nieko nelaimėsime. Tas atkirtęs: „Pamanykite, žmonės! Žmonės – tai dulkės, pirmyn!“ Šitas generolas, autoriaus žodžiais, nugyveno ilga gyvenimą ir pasimirė savo lovoje.

Paprastų kareivių tiesa kitokia nei generolų, bet tai – atskira tema.

2020.05.06; 07:20

V. Putinas kalbasi su M. Mišustinu. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį laikinuoju vyriausybės vadovu paskyrė pirmąjį ministro pirmininko pavaduotoją Andrejų Belusovą. To prireikė, nes ketvirtadienį buvo pranešta, kad premjerui Michailui Mišustinui nustatytas koronavirusas.
 
Ketvirtadienį M. Mišustinas Rusijos visuomenei atskleidė gavęs teigiamą koronaviruso testo rezultatą ir pasiūlė, kad jo pareigas laikinai galėtų perimti A. Belusovas.
 
Kiek anksčiau tą pačią dieną M. Mišustinas apie užsikrėtimą naujuoju koronavirusu pranešė prezidentui V. Putinui.
 
„Vyriausybė toliau dirbs įprastu režimu, o visais svarbiausiais klausimais planuoju aktyviai palaikyti ryšį telefonu ir vaizdo skambučiais“, – kalbėjo susirgęs premjeras.
 
V. Putinas savo ruožtu jam palinkėjo „kuo greičiau pasveikti“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 00:55

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius ketvirtadienį peržengė 100 tūkstančių. Per pastarąją parą šalyje patvirtinti 7 099 nauji infekcijos atvejai.
 
Rusijoje bendras patvirtintų infekcijos atvejų skaičius dabar siekia 106 498, nuo šios ligos iki šios dienos mirė 1 073 ligoniai. 11 619 pacientų pasveiko.
 
Sostinė ir didžiausias Rusijos miestas Maskva išlieka didžiausiu koronaviruso židiniu šalyje. Mieste per pastarąsias 24 valandas patvirtinta daugiau kaip 3 tūkstančiai naujų infekcijos atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius mieste siekia 53 739.
 
2 829 nauji patvirtinti atvejai yra besimptomiai.
 
Kaip skelbia agentūra AFP, Rusija pagal patvirtintų koronaviruso atvejų skaičių neseniai pralenkė Iraną bei Kiniją ir šiuo metu yra aštunta pasaulyje.
 
Rusijoje kasdien patvirtinama tūkstančiai naujų atvejų ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įspėjo, kad padėtis išlieka labai sudėtinga. Prezidento teigimu, Rusijai pavyko sulėtinti viruso plitimą, bet „tai neturėtų mūsų nuraminti“.
 
Karantinas Rusijoje pratęstas iki gegužės 11 dienos. Šis laikotarpis Rusijoje vadinamas „nedarbo dienų laikotarpiu“, nes rusai būna namuose, bet vis tiek gauna atlyginimus.
 
Medikai Rusijoje skundžiasi apsaugos priemonių ir tyrimų trūkumu, gydymo įstaigų darbuotojams nerimą kelią mirtys medicinos bendruomenėje.
 
Pandemija, be kita ko, sutrukdė šiemet surengti kelis svarbius politinius renginius Rusijoje. Prezidentas V. Putinas atšaukė karinį gegužės 9-osios paradą, Kremlius taip pat atidėjo balandžio 22 d. turėjusį vykti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 07:00

Nikolas Fandos, Džulijan Barns / „The New York Times“

Trejetą metų trukęs Respublikonų partijos vadovaujamo Senato Žvalgybos komiteto tikrinimas patvirtino JAV žvalgybų vertinimus, jog Rusija aktyviai kišosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais metais. Ši Senato komisija taip pat nustatė, kad JAV žvalgybos, brėždamos tokias išvadas, elgėsi objektyviai, sąžiningai, nesivadovaudamos politinėmis simpatijomis ir antipatijomis. Taip skelbia leidinys „The New York Times“.

Senato komiteto pirmininkas senatorius Ričardas M.Baras (respublikonas, išrinktas Šiaurės Karolinoje) pareiškė nematantis jokių priežasčių, kodėl reikėtų neigti tokią Amerikos žvalgybų analizę.

Ši Senato Žvalgybos komiteto išvada paskelbta būtent tuo metu, kada JAV žvalgybų veikla priekabiai tikrinta, ar nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais, nebuvo tendencinga. Tai reiškia, kad JAV politikai labai priekabiai tikrino savo šalies slaptąsias tarnybas, ar jos nesutirštino spalvų, teigdamos, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai rėmė Donaldo Trampo kandidatūrą. Tiksliau tariant, peržiūrėtos visos 2017-aisiais surašytos JAV žvalgybų išvados.

Kai kurie D.Trampo sąjungininkai suskubo kritikuoti žvalgyboms palankią Senato ataskaitą. Artimiausi, ištikimiausi D.Trampo bičiuliai mano, kad JAV žvalgyba vis tik elgėsi tendencingai, teigdama, esą Kremlius tų rinkimų metu palaikė D.Trampą. D.Trampo ištikimiausi bendražygiai mano, jog Kremliui tiesiog rūpėjo sukelti kuo didesnį chaosą. D.Trampas nebuvo Kremliaus taikinys.

„The New York Times“ taip pat rašo, kad senatoriai netrukus skelbs dar vieną oficialią išvadą, kuri vertins D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos atstovų kontaktus. Ir vis tik konstatuojama, jog po specialiojo prokuroro Roberto Miulerio tyrimo, D.Trampui iškeltos apkaltos ir kilusios kronaviruso pandemijos, ši tema – ar Rusija išties rėmė konkretų kandidatą – amerikiečiams jau nebeįdomi.

Taigi tris metus trukęs tyrimas – užbaigtas. Tiek demokratai, tiek respublikonai priėmė bendrą sutarimą, jog JAV žvalgybininkai buvo objektyvūs ir sąžiningi. Tuo pačiu – jie teisėtai tyrė ir sąžiningai vertino buvusio britų žvalgybininko Kristoferio Stilo, ataskaitose įvardinto informacijos šaltiniu „Crown“, parodymus, jog tikrai būta ryšių tarp D.Trampo rinkimų štabo ir Rusijos valdžios atstovų. Vertindama „Crown“ parodymus JAV žvalgybos netvirtino, jog yra būtent taip, kaip teigia tas pensijon pasitraukęs britų slaptųjų tarnybų atstovas. Bet kadangi tuometinis JAV prezidentas Barakas Obama reikalavo, kad ataskaita apimtų visus įtarimus ir abejones, „Crown“ surinkta dosje nebuvo atmesta.

Vadinasi, Senato ataskaitos autoriai gina Žvalgybos komiteto 2018-aisiais padarytas išvadas. Viena iš svarbiausių išvadų: nėra akivaizdžių įrodymų, jog Rusija kenkė kandidatei Hilary Klinton, o D.Trampą – rėmė. Nenustatyta ir akivaizdžios D.Trampo ir V.Putino komandų koordinacijos.

Manoma, kad galutinės išvados bus panašios į tas, kurias surašė specialusis prokuroras Robertas Miuleris. O jis, be kita ko, užfiksavo daug Rusijos ir D.Trampo atstovų kontaktų. Taip pat pripažino, jog D.Trampo komanda buvo pasiruošusi priimti Rusijos siūlomą paramą.

Tačiau specialusis prokuroras R.Miuleris taip pat tvirtino, kad jam trūksta įrodymų, leidžiančių JAV pareigūnus kaltinti surengus sąmokslą.

Informacijos šaltinis „The New York Times“

2020.04.23; 06:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus stačiatikių Velykų pamaldose cerkvėje, jis apsilankys koplyčioje savo rezidencijoje Novo Ogariove ir uždegs žvakę. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
 
„Prezidentas į šventyklą neis ir liks namuose. Kaip jūs žinote, jis dabar gyvena ir dirba Novo Ogariovo valstybinėje rezidencijoje, – sakė Kremliaus atstovas. – Vakare prezidentas uždegs žvakę nedidelėje koplyčioje šios rezidencijos teritorijoje“.
 
D. Peskovas pridūrė, jog Velykų proga prezidentas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas apsikeis sveikinimais.
 
Anksčiau naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugos institucijose, pranešė, jog tikinčiųjų buvimas prie cerkvių Maskvoje per stačiatikių Velykas gali būti laikomas saviizoliacijos režimo, įvesto dėl koronavirusinės infekcijos plitimo, pažeidimu.
 
Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai rekomendavo tikintiesiems per Velykas likti namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 03:00

Rusijos gydytojui, kuris praėjusią savaitę šalies prezidentui Vladimirui Putinui aprodė pagrindinę Maskvos ligoninę, kurioje gydomi koronaviruso infekcija sergantys asmenys, pačiam diagnozuotas koronavirusas, praneša „Reuters“.
 
Prezidentas praėjusį antradienį susitiko su gydytoju Denisu Procenka, kuris vadovauja COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiai Komunarkos ligoninei Maskvoje. D. Procenka yra vyriausiasis šios ligoninės gydytojas. Prezidentas ir gydytojas kalbėjosi apie tai, kaip ligoninei sekasi dorotis su pacientų antplūdžiu.
 
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį teigė, kad prezidentas reguliariai tikrinamas dėl koronaviruso ir yra sveikas.
 
Sostinėje Maskvoje užfiksuota daugiausiai koronaviruso atvejų visoje Rusijoje. Šalyje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius yra didesnis kaip 2 300, 17 užsikrėtusių žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 18:05

Dauguma Rusijos gyventojų, anot apklausos, pasisako už amžiaus cenzą prezidentui.
 
35 proc. respondentų nurodė, kad, sulaukęs pensinio amžiaus – 65 metų – asmuo nebeturėtų būti prezidentu. Dar 27 proc. yra už 70 metų amžiaus ribą, kaip tai galioja Rusijos valstybės tarnyboje, rodo Maskvos nuomonės tyrimo instituto „Lewada“ atlikta apklausa. 26 proc. apklaustųjų teigė, kad amžiaus cenzas prezidentui – kaip yra dabar – neturėtų būti taikomas.
 
Daugiau kaip 20 metų valdžioje esančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dabar yra 67-eri.  
            
Per apklausą dauguma respondentų taip pat teigė, kad politinei sistemai svarbu yra valdžios pasikeitimas ir nauji politikai. 37 proc. tuo tarpu pasisakė už V. Putino giriamą „stabilumą“.
 
Rezultatai rodo, kad žmonių nepasitenkinimas valdžios aparatu Rusijoje ir ekonomine padėtimi didėja, sakė „Lewada“ direktorius Levas Gudkovas. Dauguma, anot jo, nori, kad V. Putinas 2024-aisiais nesiektų perrinkimo.
 
Remiantis konstitucijos pataisa, Kremliaus šeimininkas dar galės siekti posto ir 2024, ir 2030 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 07:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė savo paties pasiūlytą konstitucinių reformų paketą, į kurį įtrauktas ir straipsnis, leisiantis jam dalyvauti prezidento rinkimuose trečią kadenciją iš eilės.
 
Kremlius paskelbė 68 puslapių įstatymo projektą savo oficialiame tinklalapyje. V. Putino parašas leis pradėti specialią procedūrą, pagal kurią įstatymas gali būti priimtas kitaip nei įprasta.
 
Reformų paketą ateinančią savaitę svarstys Rusijos Konstitucinis Teismas, vėliau dėl reformų referendume balsuos Rusijos gyventojai.
 
Kremlius nurodė, kad referendumas vyks balandžio 22 d., o Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė, kad balsavimas „turi įvykti, nepaisant įvairaus nerimo dėl koronaviruso“.
 
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė gandai, kad Kremlius gali leisti balsuoti internetu, tačiau opozicija tokį balsavimo būdą pavadino tiesiu keliu į referendumo rezultatų suklastojimą.
 
67-erių V. Putinas sukrėtė šalį antradienį pritaręs paskutinės minutės pasiūlymui prie reformų paketo pridėti ir straipsnį, leisiantį 2024 m. jam vėl kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, nors jis buvo prezidentu jau dvi kadencijas iš eilės.
Putinas senatvėje. Foto montažas
 
V. Putino pasiūlymas buvo skubiai priimtas tiek Valstybės Dūmoje, tiek Federacijos Taryboje, tiek ir regioniniuose parlamentuose.
 
Rusijos lyderis Konstitucijos reformas pasiūlė sausį, tačiau iki šios savaitės V. Putinas neigė, kad taip siekia pratęsti savo valdymą. V. Putino atstovai tikino, kad prezidentas savo nuomonę pakeitė dėl nestabilumo pasaulyje.
 
Konstitucinės reformos taip pat pakeistų galios balansą Rusijoje, sustiprintų Valstybės Tarybos vaidmenį ir suteiktų naujų galių parlamentui ir prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 06:45

Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui būti perrinktam, informuoja dpa.
 
Dabartinė Rusijos konstitucija numato, kad prezidentas šį postą gali užimti dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškia, kad V. Putinui po 4 metų tektų trauktis. Jis valdžioje kaip prezidentas ar premjeras išsilaikė jau du dešimtmečius.
 
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas žurnalistams sakė, kad už Konstitucijos pataisas balsavo 383 parlamentarai, 43 susilaikė, bet niekas nebalsavo prieš. Įstatymų projekte numatyta 390 Konstitucijos pakeitimų.
 
Dūmoje daugumą sudaro su V. Putinu siejama partija „Vieningoji Rusija“. Dabar įstatymų projektas keliaus į aukštesniuosius parlamento rūmus, kur taip pat tikimasi pritarimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 10:00

Pareigas baigusiems eiti Rusijos prezidentams gali būti suteikta teisinė neliečiamybė. Tokią Konstitucijos pataisą svarsto parlamentinė darbo grupė, teigia vienas iš grupės pirmininkų Pavelas Krašenikovas, praneša „Reuters“.
 
Parlamentinės darbo grupės pateiktas siūlymas atliepia prezidento Vladimiro Putino praeitą mėnesį pristatytą Konstitucijos reformų planą, pagal kurį būtų mažinamo prezidento galios Rusijoje.
 
Manoma, kad V. Putinas reformų iniciatyvomis siekia įtvirtinti savo galią ir po 2024-ųjų, kai baigiasi dabartinė jo kadencija.
 
Tarp parlamentinėje darbo grupėje svarstomų pasiūlymų yra ir teisinės neliečiamybės suteikimas eksprezidentams, tvirtino P. Krašenikovas.
 
„Rusijos prezidentas, baigęs eiti savo pareigas, turėtų neliečiamybę. Turime tokį siūlymą“, – darbo grupės posėdyje sakė P. Krašenikovas.
Kremliaus atstovas spaudas Dmitrijus Peskovas žurnalistams atsisakė komentuoti darbo grupės siūlymą.
 
Anksčiau P. Krašenikovas yra užsiminęs, kad pareigas baigę eiti Rusijos prezidentai galėtų neterminuotam laikotarpiui tapti senatoriais. Šiuo metu Rusijoje teisinį imunitetą turi tiek Valstybės Dūmos, tiek ir Federacijos Tarybos parlamentarai.
 
Darbo grupė jau pateikė įvairių Konstitucijos pataisų projektų, tarp kurių – siūlymas pakeisti V. Putino pareigų pavadinimą iš valstybės vadovo į aukščiausiojo lyderio.
 
Valstybės Dūma pirmuoju balsavimu praeitą mėnesį jau pritarė V. Putino siūlomoms reformoms.
 
Kad darbo grupės svarstomos reformos būtų galutinai priimtos, jas dar dviem balsavimais turi patvirtinti Valstybės Dūma, tada joms pritarti turi Federacijos Taryba, Rusijos regioniniai parlamentai ir pats V. Putinas.
 
V. Putinas anksčiau yra pabrėžęs, kad dėl siūlomų Konstitucijos pataisų bus rengiamas visuotinis referendumas, tačiau jo data dar nenustatyta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 14:00

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda stojo ginti aštrios Lenkijos reakcijos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino komentarus apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pavadino Rusijos lyderio pasisakymus provokacija.
 
Gruodį Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių šalyje dėl V. Putino pareiškimų, neva Lenkija yra prisidėjusi pradedant Antrąjį pasaulinį karą.
 
V. Putinas taip pat išvadino prieškarinio laikotarpio Lenkijos ambasadorių Vokietijoje „antisemitine kiaule“ ir perspėjo užsienio valstybes nekaltinti Stalino valdomos SSRS dėl Antrojo pasaulinio karo.
 
Savo ruožtu Lenkija kaltina Rusijos prezidentą klastojant istoriją, o šalies parlamentas jau rengia įstatymo projektą, kuriuo bus uždraudžiami melagingi pareiškimai apie Lenkijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
 
„Į situaciją mes reagavome tinkamai“, – Lenkijos televizijai TVP sekmadienio vakarą sakė A. Duda. Jis taip pat pavadino V. Putino komentarus provokacija Lenkijos atžvilgiu, tačiau, tikino prezidentas, Varšuvai pavyko atsilaikyti ir „reaguoti nuosaikiai“.
 
A. Duda taip pat tvirtino, kad Rusijos ir Lenkijos santykiai istoriškai yra labai komplikuoti, nes Rusija ir SSRS buvo užpuolę Lenkiją net kelis kartus.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien istorikai man sako, kad prezidentas Vladimiras Putinas įgyvendina ideologiją, kurią galima vadinti neostalinistine“, – pareiškė A. Duda.
 
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš rytų.
 
Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptame Molotovo-Ribentropo pakto protokole numatytas ribas.
 
1941 m. hitlerinė Vokietija be karo paskelbimo užpuolė SSRS.
 
Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė ir jos interpretacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 06:09

Ukrainos kino kūrėjas Olegas Sencovas mano, kad Krymas galėtų būti grąžintas Ukrainai tik tada, kai valdžioje nebeliks Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
 
„Tik tada bus įmanomas procesas, kuris baigtųsi Krymo ir Donbaso sugrąžinimu. Ir tai tik spaudžiant pasaulio bendruomenei“, – sakė O. Sencovas antradienį Strasbūre agentūrai „dpa“. Apie tai kalbėti su V. Putinu esą nėra prasmės. Tik jei V. Putinas savo noru pasitrauks arba bus nuverstas, arba „tiesiog mirs, nes jis nėra jaunas“, būtų galimybė, kad tai padarys jo įpėdinis, svarstė O. Sencovas.
 
43-erių aktyvistui antradienį Strasbūre buvo įteikta 2018 metų A. Sacharovo premija – praėjus metams po jos skyrimo. Režisierius penkerius metus kalėjo Rusijoje dėl tariamų teroro planų, todėl atsiimti apdovanojimo negalėjo.
 
Apdovanojimas yra didelė garbė jam ir kartu didelis įpareigojimas, savo kalboje Europos Parlamente sakė O. Sencovas. Premija esą yra ženklas visiems Ukrainos politiniams kaliniams, sėdintiems Rusijos kalėjimuose.
 
O. Sencovas laisvę atgavo rugsėjo pradžioje per kalinių pasikeitimą tarp Maskvos ir Kijevo. Nuo tada jis gyvena Kijeve ir kuria naujus kino projektus.
 
Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos O. Sencovas ginčytiname procese Rusijoje buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:30

Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estija turi būti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
Pasak jos, Estijos nuomonė su Rusija susijusiais klausimais turi tapti įdomi ir kitoms valstybėms. Apie tai K. Kaljulaid kalbėjo televizijoje ETV.
 
„Kur kas svarbiau, mano nuomone, yra ta aplinkybė, kad mums vertėtų likti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, ir su kuria kiti sąjungininkai bei partneriai aptaria bendradarbiavimo su rusais ir Rusija klausimus. Jei liksime šalimi, kuri pati visai nebendrauja su Rusija, tai ir liksime, kitų šalių akimis žiūrint, tokio vaidmens, kaip „nežinote, nesuprantate, paliekate mums šį sunkų bendravimo su rusais darbą“, – kai kurių Europos šalių pasirengimą gerinti santykius su Maskva komentavo K. Kaljulaid.
 
K. Kaljulaid teigimu, jos vizitas į Rusiją šiemet ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu sustiprino Estijos poziciją šiuo klausimu, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
„Dabar manau, kad, kadangi aš ir pati įnešiau savo indėlį tam, kad suprastume, kas vyksta Rusijoje, ir ką ten mano žmonės, tai mano prieiga prie tokios informacijos sustiprėjo. Aš galiu išsakyti mūsų nuomonę – prancūzams ir kam tik norite – iš gerokai stipresnės pozicijos“, – teigė K. Kaljulaid.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Centrinėse Maskvos gatvėse patruliuoja šimtai riaušių policininkų, mat opozicijos protestuotojai rengiasi pradėti naujas demonstracijas, reikalaudami laisvų vietos savivaldos rinkimų.
 
Siekdami apeiti valdžios nustatytus reikalavimus protestams, aktyvistai planuoja vienu metu leisti mojuoti plakatu tik vienam žmogui, nes tokioms demonstracijoms nereikia gauti savivaldybės leidimo.
 
Nuo tada, kai prieš mėnesį opozicijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, kilusioje mitingų bangoje jau dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų.
 
Dabar kiekvieną šeštadienį rengiami protestai yra didžiausi nuo 2011 metų, kai protestuota prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.
 
Policijos pareigūnai su pastarojo meto demonstrantais tvarkosi itin griežtai, o tai savo ruožtu dar labiau paskatino visuomenės pyktį, kurį jau pakurstė blogėjantis gyvenimo lygis ir stringanti ekonomika.
 
Dėl dalyvavo mitinguose buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių. Bene didžiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir kiti protestuotojai iki šiol yra už grotų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 03:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi, tačiau į susitikimą atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių, praneša agentūra „Reuters“.
 
Tai jau trečiasis Rusijos vadovo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
 
V. Putinas vėlavo ir į pirmąjį susitikimą su Šventuoju Tėvu. Į 2013 metais vykusį susitikimą su popiežiumi V. Putinas vėlavo taip pat 50 minučių, o į antrąjį, įvykusį 2015 metais, Rusijos prezidentas vėlavo daugiau bei valandą.
 
Manoma, kad pagrindine V. Putino ir popiežiaus diskusijos tema išlieka padėtis Ukrainoje. 2015 metais vykusio susitikimo metu popiežius Pranciškus paragino V. Putiną ir kitas konflikto Rytų Ukrainoje šalis „nuoširdžiai dėti pastangas“, kad būtų pasiekta taika.
 
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
2015 metais vykęs popiežiaus ir Rusijos prezidento susitikimas truko 50 minučių. Tiktai susitikimai su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu truko ilgiau.
 
Po susitikimo su popiežiumi Rusijos vadovas pasimatys su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjeru Gusseppe Conte, su kuriuo surengs bendrą spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 06:25

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė oficialų dokumentą, atšaukiantį Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią buvo pasirašę Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas ir buvusios Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
 
INF sutartis, pasirašyta 1987 metais, ribojo branduolinį ginklavimąsi.
 
Maskva dalyvavimą šioje sutartyje atšaukė jau kovą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasitrauksiantis iš susitarimo dėl Rusijos vykdomų INF sutarties pažeidimų.
 
Trečiadienį V. Putinas sprendimą pasitraukti įtvirtino formaliai – pasirašė įsaką, kuris skelbia, kad susitarimas galės būti atnaujinamas tik kai Rusijos prezidentas pareikš tam norą.
 
INF susitarimas išsprendė krizę, kai sovietų branduolinių galvučių balistinės raketos Vakarų šalių sostinėms kėlė didžiulę grėsmę. Kartu su kitomis ginklavimąsi ribojančiomis sutartimis, pavyzdžiui, „New START“ susitarimu, INF buvo laikoma kertiniu pasaulio saugumo akmeniu.
 
„New Start“ susitarimas tarp Maskvos ir Vašingtono dėl branduolinių galvučių kaupimo baigs galioti 2021 metais, bet V. Putinas pareiškė, kad norėtų pasitraukti ir iš šios sutarties. Rusijos prezidentas patikino, kad Vašingtonui tikrai nepavyks išsiderėti susitarimą pratęsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 01:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti RF pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams, praneša „Interfax“.

„Mes apskritai galvojame apie mūsų pilietybės suteikimą Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka“, – sakė jis per spaudos konferenciją Pekine.

Be to, V. Putinas pavadino „šiurpėmis“ tvirtinimus, kad Rusijos pasų išdavimas Rytų Ukrainos gyventojams brangiai atsieis RF biudžetui.

Anot jo, sprendimas dėl pilietybės nebuvo spontaniškas ir skubotas.

Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Šiuo žingsniu neva „siekiama apsaugoti asmens ir piliečio teises ir laisves“.

Ukraina laiko šį įsaką kišimusi į šalies vidaus reikalus ir dėl to jau kreipėsi į JT Saugumo Tarybą.

Tokį žingsnį Maskva žengė po to, kai naujuoju Ukrainos prezidentu buvo išrinktas komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis. Vokietija, Prancūzija ir ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini griežtai sukritikavo Maskvos sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 05:30

Populiarumo netenkantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skaitydamas metinį savo pranešimą, žadėjo savo šalies piliečiams geresnes gyvenimo sąlygas šiais metais.

„Negalime laukti, padėtis privalo keistis į gera dabar. Per šiuos metus rusai turėtų pajusti pokyčius į gerąją pusę“, – sakė V. Putinas.

Anot V. Putino, rusai greitu metu turėtų pajusti gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Jis pristatė kelias programas, kurios padės gerinti gyvenimo lygį.

Prezidento kalboje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač „nacionaliniams projektams“ švietimo, aprūpinimo būstu, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos srityse. 

Kalbėdamas prezidentas žadėjo, kad šalies vyriausybė didins socialines išmokas, siekiant paremti jaunas šeimas, žadėjo mokesčių lengvatas, mažesnes paskolų palūkanas ir būsto subsidijas didelėms šeimoms. 

„Rusijos šeimų pajamos, žinoma, turėtų didėti. Turėtų būti toks principas – kuo daugiau vaikų, tuo mažesni mokesčiai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Rusijoje šiuo metu labai sudėtinga demografinė padėtis.

Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę kovoti su skurdu, teigdamas, kad 19 mln. iš apytikriai 147 mln. Rusijos piliečių gyvena žemiau oficialios skurdo ribos.

Tai pirmasis 66 metų amžiaus prezidento kreipimasis į abejus parlamento rūmus einant ketvirtąją kadenciją Rusijos prezidento poste. V. Putinas ketvirtai kadencijai perrinktas prieš metus ir prezidentaus iki 2024 metų.

Pernai beveik dviejų valandų trukmės metinį pranešimą skaitydamas V. Putinas pristatė naują ginklų arsenalą. V. Putinas, kalbėdamas likus dviem savaitėms iki jo perrinkimo, žadėjo rusams geresnį gyvenimo lygį ir puikavosi Rusijos karine galia, kai santykiai su Vakarais buvo pasiekę visų laikų žemumas.

Po kalbos V. Putinas džiaugėsi didžiausiais reitingais nuo atėjimo į valdžią 1999 metais, tačiau vėliau dėl ekonominių problemų šalyje jo reitingas pradėjo mažėti. Didelės įtakos prezidento reitingui turėjo itin nepopuliari reforma dėl pensinio amžiaus didinimo, kurią pasirašė V. Putinas. 

Metinis prezidento pranešimas yra skirtas įvertinti padėtį šalyje ir pristatyti vidaus ir užsienio politikos kryptis. Tokia praktika pradėta 1994 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.21; 04:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki Berlyno sienos griuvimo turėjo Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo struktūros „Stasi“ pažymėjimą. Dokumentas daug metų nepastebėtas gulėjo archyve, sakė „Stasi“ archyvų Drezdeno skyriaus vadovas Konradas Felberis.

Stasi[1]
Sovietinės Vokietijos slaptoji tarnyba STASI

Pažymėjimas buvo išduotas 1985 metų gruodžio 31 dieną ir iki 1989-ųjų vis pratęsiamas. V. Putinas tada buvo sovietų žvalgybos KGB karininkas Drezdene.

Turėdamas šį dokumentą, V. Putinas be nuodugnios kontrolės galėjo lankytis „Stasi“ biuruose, sakė K. Felberis. Tačiau tai esą „automatiškai nereiškia, kad V. Putinas dirbo „Stasi“.

„Sovietiniais metais KGB ir „Stasi“ buvo susibičiuliavusios tarnybos. Todėl neatmestina, kad buvo keistasi ir pažymėjimais“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį antradienį cituoja agentūra TASS. „Tai nedidelė sensacija. V. Putino pavardės nebuvo bylose, kuriose fiksuotas pažymėjimų išdavimas sovietų kariškiams“, – sakė K. Felberis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 03:00