Kersti Kaljulaid ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Estija turi būti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
 
Pasak jos, Estijos nuomonė su Rusija susijusiais klausimais turi tapti įdomi ir kitoms valstybėms. Apie tai K. Kaljulaid kalbėjo televizijoje ETV.
 
„Kur kas svarbiau, mano nuomone, yra ta aplinkybė, kad mums vertėtų likti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija, ir su kuria kiti sąjungininkai bei partneriai aptaria bendradarbiavimo su rusais ir Rusija klausimus. Jei liksime šalimi, kuri pati visai nebendrauja su Rusija, tai ir liksime, kitų šalių akimis žiūrint, tokio vaidmens, kaip „nežinote, nesuprantate, paliekate mums šį sunkų bendravimo su rusais darbą“, – kai kurių Europos šalių pasirengimą gerinti santykius su Maskva komentavo K. Kaljulaid.
 
K. Kaljulaid teigimu, jos vizitas į Rusiją šiemet ir susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu sustiprino Estijos poziciją šiuo klausimu, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
„Dabar manau, kad, kadangi aš ir pati įnešiau savo indėlį tam, kad suprastume, kas vyksta Rusijoje, ir ką ten mano žmonės, tai mano prieiga prie tokios informacijos sustiprėjo. Aš galiu išsakyti mūsų nuomonę – prancūzams ir kam tik norite – iš gerokai stipresnės pozicijos“, – teigė K. Kaljulaid.
 
Informacijos šaltinis – ELTA

Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Centrinėse Maskvos gatvėse patruliuoja šimtai riaušių policininkų, mat opozicijos protestuotojai rengiasi pradėti naujas demonstracijas, reikalaudami laisvų vietos savivaldos rinkimų.
 
Siekdami apeiti valdžios nustatytus reikalavimus protestams, aktyvistai planuoja vienu metu leisti mojuoti plakatu tik vienam žmogui, nes tokioms demonstracijoms nereikia gauti savivaldybės leidimo.
 
Nuo tada, kai prieš mėnesį opozicijos atstovams buvo uždrausta dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, kilusioje mitingų bangoje jau dalyvavo dešimtys tūkstančių gyventojų.
 
Dabar kiekvieną šeštadienį rengiami protestai yra didžiausi nuo 2011 metų, kai protestuota prieš prezidento Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių.
 
Policijos pareigūnai su pastarojo meto demonstrantais tvarkosi itin griežtai, o tai savo ruožtu dar labiau paskatino visuomenės pyktį, kurį jau pakurstė blogėjantis gyvenimo lygis ir stringanti ekonomika.
 
Dėl dalyvavo mitinguose buvo sulaikyti apie 3 tūkst. žmonių. Bene didžiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ir kiti protestuotojai iki šiol yra už grotų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.18; 03:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiko su popiežiumi Pranciškumi, tačiau į susitikimą atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių, praneša agentūra „Reuters“.
 
Tai jau trečiasis Rusijos vadovo susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.
 
V. Putinas vėlavo ir į pirmąjį susitikimą su Šventuoju Tėvu. Į 2013 metais vykusį susitikimą su popiežiumi V. Putinas vėlavo taip pat 50 minučių, o į antrąjį, įvykusį 2015 metais, Rusijos prezidentas vėlavo daugiau bei valandą.
 
Manoma, kad pagrindine V. Putino ir popiežiaus diskusijos tema išlieka padėtis Ukrainoje. 2015 metais vykusio susitikimo metu popiežius Pranciškus paragino V. Putiną ir kitas konflikto Rytų Ukrainoje šalis „nuoširdžiai dėti pastangas“, kad būtų pasiekta taika.
 
Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių. Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
2015 metais vykęs popiežiaus ir Rusijos prezidento susitikimas truko 50 minučių. Tiktai susitikimai su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu truko ilgiau.
 
Po susitikimo su popiežiumi Rusijos vadovas pasimatys su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjeru Gusseppe Conte, su kuriuo surengs bendrą spaudos konferenciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.05; 06:25

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė oficialų dokumentą, atšaukiantį Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią buvo pasirašę Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas ir buvusios Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
 
INF sutartis, pasirašyta 1987 metais, ribojo branduolinį ginklavimąsi.
 
Maskva dalyvavimą šioje sutartyje atšaukė jau kovą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasitrauksiantis iš susitarimo dėl Rusijos vykdomų INF sutarties pažeidimų.
 
Trečiadienį V. Putinas sprendimą pasitraukti įtvirtino formaliai – pasirašė įsaką, kuris skelbia, kad susitarimas galės būti atnaujinamas tik kai Rusijos prezidentas pareikš tam norą.
 
INF susitarimas išsprendė krizę, kai sovietų branduolinių galvučių balistinės raketos Vakarų šalių sostinėms kėlė didžiulę grėsmę. Kartu su kitomis ginklavimąsi ribojančiomis sutartimis, pavyzdžiui, „New START“ susitarimu, INF buvo laikoma kertiniu pasaulio saugumo akmeniu.
 
„New Start“ susitarimas tarp Maskvos ir Vašingtono dėl branduolinių galvučių kaupimo baigs galioti 2021 metais, bet V. Putinas pareiškė, kad norėtų pasitraukti ir iš šios sutarties. Rusijos prezidentas patikino, kad Vašingtonui tikrai nepavyks išsiderėti susitarimą pratęsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 01:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, jog Maskva svarsto galimybę supaprastinti RF pilietybės suteikimo tvarką ne tik nepripažintų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojams, bet ir visiems ukrainiečiams, praneša „Interfax“.

„Mes apskritai galvojame apie mūsų pilietybės suteikimą Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka“, – sakė jis per spaudos konferenciją Pekine.

Be to, V. Putinas pavadino „šiurpėmis“ tvirtinimus, kad Rusijos pasų išdavimas Rytų Ukrainos gyventojams brangiai atsieis RF biudžetui.

Anot jo, sprendimas dėl pilietybės nebuvo spontaniškas ir skubotas.

Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pasirašė įsaką, kuris suteikia galimybę Ukrainos separatistinėse rytinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms gauti Rusijos pilietybę pagal supaprastintą procedūrą. Vadinamosiose liaudies respublikose gyvenantys žmonės turės teisę gauti Rusijos pasą per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Šiuo žingsniu neva „siekiama apsaugoti asmens ir piliečio teises ir laisves“.

Ukraina laiko šį įsaką kišimusi į šalies vidaus reikalus ir dėl to jau kreipėsi į JT Saugumo Tarybą.

Tokį žingsnį Maskva žengė po to, kai naujuoju Ukrainos prezidentu buvo išrinktas komikas ir politikos naujokas Volodymyras Zelenskis. Vokietija, Prancūzija ir ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini griežtai sukritikavo Maskvos sprendimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 05:30

Populiarumo netenkantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, skaitydamas metinį savo pranešimą, žadėjo savo šalies piliečiams geresnes gyvenimo sąlygas šiais metais.

„Negalime laukti, padėtis privalo keistis į gera dabar. Per šiuos metus rusai turėtų pajusti pokyčius į gerąją pusę“, – sakė V. Putinas.

Anot V. Putino, rusai greitu metu turėtų pajusti gyvenimo sąlygų pagerėjimą. Jis pristatė kelias programas, kurios padės gerinti gyvenimo lygį.

Prezidento kalboje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ypač „nacionaliniams projektams“ švietimo, aprūpinimo būstu, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos srityse. 

Kalbėdamas prezidentas žadėjo, kad šalies vyriausybė didins socialines išmokas, siekiant paremti jaunas šeimas, žadėjo mokesčių lengvatas, mažesnes paskolų palūkanas ir būsto subsidijas didelėms šeimoms. 

„Rusijos šeimų pajamos, žinoma, turėtų didėti. Turėtų būti toks principas – kuo daugiau vaikų, tuo mažesni mokesčiai“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Rusijoje šiuo metu labai sudėtinga demografinė padėtis.

Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę kovoti su skurdu, teigdamas, kad 19 mln. iš apytikriai 147 mln. Rusijos piliečių gyvena žemiau oficialios skurdo ribos.

Tai pirmasis 66 metų amžiaus prezidento kreipimasis į abejus parlamento rūmus einant ketvirtąją kadenciją Rusijos prezidento poste. V. Putinas ketvirtai kadencijai perrinktas prieš metus ir prezidentaus iki 2024 metų.

Pernai beveik dviejų valandų trukmės metinį pranešimą skaitydamas V. Putinas pristatė naują ginklų arsenalą. V. Putinas, kalbėdamas likus dviem savaitėms iki jo perrinkimo, žadėjo rusams geresnį gyvenimo lygį ir puikavosi Rusijos karine galia, kai santykiai su Vakarais buvo pasiekę visų laikų žemumas.

Po kalbos V. Putinas džiaugėsi didžiausiais reitingais nuo atėjimo į valdžią 1999 metais, tačiau vėliau dėl ekonominių problemų šalyje jo reitingas pradėjo mažėti. Didelės įtakos prezidento reitingui turėjo itin nepopuliari reforma dėl pensinio amžiaus didinimo, kurią pasirašė V. Putinas. 

Metinis prezidento pranešimas yra skirtas įvertinti padėtį šalyje ir pristatyti vidaus ir užsienio politikos kryptis. Tokia praktika pradėta 1994 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.21; 04:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki Berlyno sienos griuvimo turėjo Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo struktūros „Stasi“ pažymėjimą. Dokumentas daug metų nepastebėtas gulėjo archyve, sakė „Stasi“ archyvų Drezdeno skyriaus vadovas Konradas Felberis.

Stasi[1]
Sovietinės Vokietijos slaptoji tarnyba STASI

Pažymėjimas buvo išduotas 1985 metų gruodžio 31 dieną ir iki 1989-ųjų vis pratęsiamas. V. Putinas tada buvo sovietų žvalgybos KGB karininkas Drezdene.

Turėdamas šį dokumentą, V. Putinas be nuodugnios kontrolės galėjo lankytis „Stasi“ biuruose, sakė K. Felberis. Tačiau tai esą „automatiškai nereiškia, kad V. Putinas dirbo „Stasi“.

„Sovietiniais metais KGB ir „Stasi“ buvo susibičiuliavusios tarnybos. Todėl neatmestina, kad buvo keistasi ir pažymėjimais“, – sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį antradienį cituoja agentūra TASS. „Tai nedidelė sensacija. V. Putino pavardės nebuvo bylose, kuriose fiksuotas pažymėjimų išdavimas sovietų kariškiams“, – sakė K. Felberis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 03:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos garbės pirmininko, prof. Vytauto Landsbergio manymu, ar europarlamentaras Rolandas Paksas buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, reikia paklausti paties V. Putino.

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Reikia paklausti Putino. Iš tikrųjų Putino evoliucija nuo Trumpo į Paksą būtų labai savotiška. Trumpas nenori su juo (V. Putinu. – ELTA) sveikintis nei kalbėtis po naujos agresijos (Ukrainoje – ELTA), aiškiai pasakęs, kad nesusitiks su juo, kol nepaleis ukrainiečių jūrininkų ir kariškių“, – neslėpdamas ironijos svarstė prof. V. Landsbergis.

Profesoriaus abejoja, kad po tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo V. Putinas kaip kompensaciją bendradarbiavimui būtų pasirinkęs R. Paksą.

„Nematau čia kažko labai skirtingo nuo vaikų darželio“, – „Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.

ELTA primena, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas teigia viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su V. Putinu bei kitais aukštais Rusijos valdžios pareigūnais. Apie savo vizitą jis pranešė ketvirtadienį vos tik grįžęs iš Maskvos Vilniaus oro uoste, kur surengė spaudos konferenciją.

Simona Stalilionytė (ELTA)

2018.12.07; 13:34

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Christian Esch / Der Spiegel

„Prezidentas Putinas įtraukė savo karinę specialiąją tarnybą į apnuodijimą Solsberyje ir hakerių atakas Vakaruose. Kaip dirba GRU ir kodėl pastaruoju metu viskas taip dažnai išeina kreivai? (…) Ar iki šiol tai tai atsitinka tik karinei specialiajai tarnybai, ar kažkam kitam?“ – kelia klausimus vokiečių leidinio Der Spiegel žurnalistas Kristianas Ešas.

„Anksčiau GRU buvo laikoma profesionalia, net galima sakyti skrupulinga institucija. Bet paskutiniai įvykiai parodo ją visiškai kitokią“, – rašo publikacijos autorius. Jis pabrėžia, kad Boširovo ir Petrovo pasirodymas televizijoje „tiesiog juokina, kad toks nepanašus į tiesą“, o keturių GRU darbuotojų, bandžiusių įsilaužti į OPCW (Cheminio ginklo draudimo organizacija) kompiuterinį tinklą ir pakliuvusių į Olandijos specialiųjų tarnybų rankas, operacija buvo „nerangi“.

„Nuo to laiko, kai buvo suardyta universali sovietinė tarnyba – KGB, Rusija turi daug specialiųjų tarnybų, – pasakoja Ešas. – GRU pasižymi tuo, kad tai vienintelė speciali tarnyba, kuri neturi nieko bendro su senąja KGB ir jos palikimu. Ji buvo ir tebėra pavaldi Generaliniam štabui. Tuo pačiu ji turi savo reguliariąją armiją: GRU specialiosios paskirties būriai – tai elitinė kariuomenė, kuri apmokoma operacijoms priešiškose šalyse. Tas, kas užsirekomendavo tarnaudamas GRU specialiosios paskirties būriuose, galėjo pakilti aukštyn aparato viduje. (…) Todėl tipiškas GRU agentas skiriasi nuo savo civilių konkurentų iš Užsienio žvalgybos tarnybos. Stačiokiškai sakant, tai ne gerų manierų įžvalgus analitikas, o netaktiškas karjeristas, kuris žino, kaip padėti sprogmenį, ir apšaudomas priešo jaučiasi geriau nei Anglijos provincijoje. Abu įtariamieji Solsberio byloje, GRU karininkai Čepyga ir Miškinas, iš pirmo žvilgsnio labai tinka tokiam tipažui“.

Putinui valdant GRU prarado įtaką, lyginant su FSB, kurios galia vis labiau stiprėjo, tęsia žurnalistas. Jai ypač smarkiai smogė 2008 metais prasidėjusi karinė reforma. Tuometis gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas atėmė iš GRU tai, kas ją skyrė nuo kitų specialiųjų tarnybų, – specialiosios paskirties būrius. Atėmė iš GRU ir jos simbolius: pavadinimą sutrumpino iki GU, o šikšnosparnį emblemoje, kurią kai kurie tarnybos veteranai išsibadydavo kaip tatuiruotę, pakeitė gvazdiku.

„Putino nemėgsta GRU žmonės“, – sako žymus Maskvos žurnalistas Sergejus Kanevas, atliekantis savus tyrimus. Kanevas – vienas iš tų, kas nušvietė GRU veiksmus Solsberyje, ir tas, kuris sužinojo apie RF Gynybos ministerijoje įsiplieskusį įniršį GRU atžvilgiu.

„Specialiosios tarnybos klaidos pastaraisiais metais Kanevui keistos – tai ne tik GRU būdinga problema. „Visa valstybinė sistema degraduoja“, – sako jis. Jeigu Rusijoje pareigūnai parduoda priėjimą prie pasų duomenų bazės, – o tai, reikia manyti, palengvino Skripalio bylos tyrimą, – kodėl karinė tarnyba turi būti išimtis?“ – sakoma straipsnyje.

GRU emblema – šikšnosparnis

„Ir vis dėlto galima daryti išvadą, kad GRU, tikriausiai, išplėtė savo veiklos plotus, jeigu ji taip dažnai iškyla, – samprotauja Ešas. – Toji ekspansija, savo ruožtu, susijusi su neįprastu pakilimu, kurį tarnyba pasiekė po 2012 metų. Tada gynybos ministrą Serdiukovą pakeitė Sergejus Šoigu, vienas iš galingiausių žmonių ir didžiausias garbėtroška šalia prezidento, ir tas, su kuo Putinas mieliausiai poilsiauja gamtoje“. Šoigu iš dalies atsisakė savo pirmtako karinės reformos, pakėlė armijos prestižą. „Naudos išpešė ir GRU: Šoigu grąžino jai specialiosios paskirties būrius. Tačiau dar daugiau naudos ji gavo iš kardinalaus posūkio Rusijos užsienio politikoje nuo Ukrainos krizės laikų. Būtent GRU kariuomenė, uniformuota, bet be atpažinimo ženklų, lydėjo 2014 metais Krymo aneksiją ir kovėsi Donbase prieš Kijevo armiją“, – tvirtina žurnalistas.

„Nuo Krymo prasidėjo įkvėpimas veikti „mažais žaliaisiais žmogeliukais“, slaptomis specialiosios paskirties karių be pažintinių ženklų operacijomis, – Ešas cituoja karinio eksperto Aleksandro Golco žodžius. – Susidarė įspūdis, kad taip galima užvaldyti visą pasaulį“. Taigi, GRU pradėjo kištis į dalykus, kurie anksčiau jos visiškai nedomino.

„Tai Rusijos vadovybės logika: vienintelis instrumentas, kurį Rusija gali pateikti tarptautiniu lygiu, – tai karinė jėga. Ir kol nėra atvirų kovinių veiksmų, GRU bus instrumentas, kurio pagalba atliekamos slaptos operacijos“, – perduoda Ešas.

2016 metais GRU veikė praktiškai chaotiškai, toliau rašo žurnalistas, minėdamas įsilaužimą į Amerikos demokratų kompiuterius Hilari Klinton rinkiminės kampanijos metu, prorusiškų jėgų suplanuotą perversmą Juodkalnijoje, hakerių atakas prieš sporto funkcionierių kompiuterius Rio de Žaneire ir Lozanoje, siekiant apriboti Rusijos dopingo skandalo 2014 metų Olimpinėse žaidynėse padarinius. „Tai buvo ypač keista, – pabrėžia Ešas. – Galų gale, sistemingas dopingas buvo kultivuojamas su FSB priedanga. (…) Kodėl GRU reikia padėti konkurentams iš FSB išsikapstyti iš nemalonumų?“ „Todėl, kad ji tai gali, – sako britų ekspertas specialiųjų tarnybų klausimais Markas Galeotis. Pasak jo, kiekviena tarpusavyje konkuruojanti specialioji tarnyba stengiasi pasitarnauti Putinui kuo naudingiau. – Tai juk apskritai Rusijos tarnautojams svarbiausia – nuspėti, ko Putinas norės rytoj“.

FSB jus seka

„Ne vėliau kaip 2016 metais GRU virto politiniu instrumentu. Beje, mūsų armija nesikišo į politiką nuo dekabristų sukilimo 1825 metais. Tai labai pavojinga, o pasekmės nenuspėjamos“, – Ešas cituoja Maskvos žurnalistą Andrejų Soldatovą, jau kiek metų studijuojantį Rusijos specialiąsias tarnybas.

„Klausimas, kaip į tai žiūri Vladimiras Putinas – ar jis nori ir toliau naudoti GRU neįprastiems tikslams, ar jau gailisi dėl šitos idėjos. (…) Pasak Soldatovo, viskas priklauso nuo gynybos ministro. )… O kadangi Putinas kol kas labai patenkintas garbėtroška Šoigu, visiškai galimas dalykas, kad GRU nerangumas nepakenks jam ir šį kartą“, – konstatuoja Spiegel.

Šaltinis: Der Spiegel

2018.10.26; 12:00

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.

Vladimiras Kara-Murza / The Washington Post

„Praėjusią savaitę Baltieji rūmai ir Kremlius tuo pačiu metu paskelbė, kad prezidentas Trumpas ir Rusijos prezidentas Putinas praves savo pirmąjį oficialų dvišalį aukščiausio lygio susitikimą Helsinkyje 2018 metų liepą“, – rašo „Atvirosios Rusijos“ pirmininko pavaduotojas Vladimiras Kara-Murza laikraštyje The Washington Post.

„Putinui, kuris yra valdžioje beveik du dešimtmečius, tai bus pirmas aukščiausio lygio susitikimas su jam ketvirtuoju JAV prezidentu“, – pažymi opozicinis politikas.

„2000 metų birželį naujas Rusijos lyderis priėmė Kremliuje prezidentą Bilą Klintoną. Per dvi derybų dienas, taip pat ir per bendrą spaudos konferenciją, kurioje dominavo ginklavimosi ir raketinės gynybos kontrolės temos, abu lyderiai buvo mandagūs ir santūrūs – ryškus pasikeitimas, palyginus su nuoširdžiais ir asmeniškais Klintono ir Putino pirmtako Boriso Jelcino santykiais“, – sakoma straipsnyje.

Pasibaigus deryboms Kremliuje, Klintonas nuvažiavo aplankyti Jelcino, kuris pasitraukus iš posto įsikūrė Maskvos priemiestyje, rašo autorius. „Borisai, jūs – demokratas iki sielos gelmių… Jūsų širdyje liepsnoja tikras demokratiškumas ir reformatiškumas. Aš nesu įsitikinęs, kad tai būdinga Putinui“, – pasakė Klintonas ponui Jelcinui.

„Iki sekančio Amerikos ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo 2001 metų birželį nuogąstavimai dėl autoritariškų Putino polinkių tapo realybe“, – rašo Kara-Murza, paaiškindamas, kad kalbama apie vietinio valdymo permainas didesnės centralizacijos naudai ir perimant valstybės kontrolėn opozicinį NTV kanalą. „Blogiausi Putino piktnaudžiavimai dar buvo prieš akis, bet tendencijos buvo įžvelgiamos jau neklystamai“, – sakoma straipsnyje.

Visa tai, atrodo, visai nekėlė nerimo sekančiam JAV prezidentui Džordžui Bušui, kai jis susitiko su Putinu Liublianoje. „Aš pažvelgiau tam žmogui į akis. Man jis pasirodė labai nuoširdus ir patikimas“, – sakė tada Bušas.

Per savo pirmąjį susitikimą su Putinu ne Maskvoje 2009 metų liepą prezidentas Barakas Obama pagyrė jį už „ypatingą darbą, kurį jis nuveikė rusų tautos vardu“, sakoma toliau.

„Dabar, kai Trumpas ruošiasi kelionei į Helsinkį, jis turėtų išmintingai atminti, kuo  baigėsi jo pirmtakų bandymai susitaikyti su Putinu“, – pabrėžia autorius.

„Ir Bušo, ir Obamos požiūris į Putiną, lyginant su pradiniu, smarkiai pasikeitė: jie abu, galų gale, suvokė, kad tarp demokratijos ir korumpuoto autoritarinio režimo negali būti tikros partnerystės, nekalbant jau apie interesų sutapimą“, – apibendrina Kara-Murza, ragindamas Trumpą „vertinti brangų laiką, atsižvelgiant į praeities pamokas“.

Šaltinis: The Washington Post

2018.07.07; 06:40

Protestai Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Žinomas diplomatas, kuriam iki gyvos galvos suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, istorikas Vytautas Plečkaitis viename portale aimanuoja, kad apie Rusiją mes įstengiame kalbėti „tik blogai arba – labai blogai“. Kai sovietinė propaganda apie SSRS suokė tik gerai arba labai gerai (na, kartais ir joje pasitaikydavo laikinų trūkumų), tai dabar apie Rusiją skleidžiamos kone vien fake news (melagingos naujienos).

Ambasadorius pliekia žurnalistus ir politologus, kurie „demonizuoja Putiną ir pervertina Rusijos galią“, taip „narkotizuodami Putino pasitenkinimą“. Esą yra ir kitų autoritarinių režimų…

Sunku nesutikti, kad dažniausiai propaganda yra tarsi lazda, turinti du galus: vienu ji tvoja kritikuojamam režimui ir informuoja visuomenę, antruoju – demonizuoja jo lyderius ir visokius nenaudėlius. Bet apskritai nutylėti, kas dedasi kaimyninėje šalyje, kurioje vykstantys procesai veikia ir Lietuvą, neįmanoma. Informacijos balansas, kurį siūlo V. Plečkaitis, čia niekuo dėtas. Tada užmerktume akis prieš grėsmes, kurios iš tiesų egzistuoja. 

Caras pasitelkė kazokus

Gegužės pradžia Rusijai gerų naujienų atnešė nedaug. Gegužės 5 d., šeštadienį, Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuriam nebuvo leista dalyvauti prezidento rinkimuose kovo mėnesį, į gatves išvedė tūkstančius protestuojančių rusų. Pagrindinis protestuotojų šūkis – „Jis mums ne caras“ – buvo nukreiptas į kovą vykusius rinkimus laimėjusį V. Putiną, kuris po keleto dienų pradėjo ketvirtą 6 metų kadenciją, surinkęs 76% balsų – daugiau nei pirmuosius tris kartus.

Nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“ paskaičiavo, kad iš viso 26 Rusijos miestuose suimta 1599 žmonės. Žurnalistai rašė, kad policija, „rosnacgvardija“ ir kazokai nepagailėjo ir vaikų: Maskvoje buvo suimamas kas penktas protestuotojas, neišskiriant ir moksleivių. Į policijos automobilius buvo grūdamos motinos su vaikais, apsvaigintais ašarinėmis dujomis. Radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistė Karina Orlova pastebi, kad vienam vaikui tramdyti teko penki omonininkai.

Tramdant protestuotojus Puškino aikštėje Maskvoje šmėžavo galingo stoto vyrai su kazokų kepurėmis. Kubanės kazokų organizacijos atamanas Nikolajus Doluda paneigė informaciją, kad jos nariai dalyvavo akcijoje. Interneto leidinys „The Bell“ pranešė, kad kazokai susiję su Maskvos merija: arba jais aprengti patyrę smogikai, arba su Maskvos atamanais sudarytos trys sutartys 16 mln. rublių sumoje. Visos Rusijos kazokų atamaną metų gale skirs V. Putinas.

Putinas tolsta nuo masių

Rusijos opozicinė spauda atkreipia dėmesį, kad V. Putinas vis labiau tolsta nuo masių. Kažkada jis važinėdavo caro automobiliu (tėvyninės gamybos mašina už 12 mlrd. rublių, panašiu į „Rolls Royce Phantom“) iš savo rezidencijos į Kremlių, o minios šaukdavo „ura“. Per ketvirtąją inauguraciją jis, tarsi ko bijodamas, nužingsniavo 200 m iš savo darbo kabineto į Kremliaus rūmus vienui vienas, lydimas tik sargybos ir šventiškai sustingusių kariškių.

O ir pati ceremonija buvo kukli. Išvaikęs opozicijos mitingą, V. Putinas išvengė kortežo, o ir jo šventinė kalba buvo kažkokia bedvasė. Garsus rašytojas ir vertėjas Borisas Akuninas savo bloge dar 2012 m. aiškino, kad žodis „inauguracija“ kilęs nuo „avgur“ – Romos laikų spėjikų, laiminančių viršininkus, skiriamus į aukštas pareigas. „Bet mes jo į tas pareigas nelaiminom, – tada rašė autorius, – todėl galime tik spėti, kiek tas carizmas tęsis“. Jis mano, kad tai paskutinė jo kadencija – iki 2024 m.

Iš tiesų, šiandien politologai mano, kad tai paskutinė V. Putino kadencija. Įstūmęs šalį į izoliaciją, sunkindamas rusų pragyvenimą, žvangindamas ginklais jis kelia ne tik opozicijos, bet ir plačiųjų masių įniršį.

Kai šventės euforija išnyksta…

Dar po dviejų dienų V. Putinas atsigriebė, Pergalės dienos parade pademonstravęs pasauliui tai, ką žadėjo savo metinėje kalboje Dūmoje  kovo mėnesį – 5-osios kartos naikintuvus Su-57 ir modernizuotus naikintuvus MiG-31K, nešančius hipergarsines sparnuotąsias raketas „Kinžal“. Žiūrovai taip pat pirmą kartą pamatė bepilotes skraidykles „Korsar“ ir „Katran“ bei kibernetines karines mašinas „Uran 6“ ir „Uran 9“, kitą modernią techniką. 

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Savo kalboje V. Putinas leido suprasti, kad pagrindinis šių raketų ir kitos ginkluotės taikinys – JAV ir jų sąjungininkės, kurios esą „supa Rusiją“ ir kelia jai grėsmę. Kartu su ketinimais atsisakyti branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties ši jėgos demonstracija kaip tik ir kelia pavojų visam pasauliui, ypač Rusijos kaimynėms, tad šito nepastebėti ir nevertinti tik neigiamai negalima.

Po šventinės euforijos Rusija grįžo į savo niūrią kasdienybę: jau gegužės 13-ąją Maskvoje įvyko masinis protestas „Už laisvą internetą“. Prie Rusijos sostinės centre įrengtos scenos susirinko žmonių su įvairių opozicinių ir kairiųjų partijų bei judėjimų vėliavomis. Susirinkusieji skandavo šūkius, reikalaudami interneto laisvės ir kritikuodami valdžią. Demonstrantai per akciją ragino panaikinti „Roskomnadzor“, apriboti vyriausybės įtaką internetui bei atšaukti baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos už savo pranešimus socialiniuose tinkluose persekiojami piliečiai.

Dar balandį Rusijos pareigūnai ėmė blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, jos operatorei atsisakius vykdyti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) reikalavimą pateikti susirašinėjimo šifravimo kodus programėlės vartotojų žinutėms netrukdomai skaityti. „Telegram“ kūrėjas rusų verslininkas Pavelas Durovas jau seniai kartoja, kad neleis Rusijos saugumo tarnyboms slapta stebėti programėlės vartotojus. Jis pažadėjo, kad programėlė ir toliau veiks, nepaisant draudimo.

„Roskomnadzor“ jau blokavo milijonus IP adresų, kuriuos vartotojai naudojo, kad apeitų draudimą naudotis „Telegram“. Prieš Rusijos prezidento rinkimus neveikė opoziciniai portalai Graniru.com ir kiti.

***

Taigi, garbiojo diplomato dejonės, kad apie Rusiją kalbame tik blogai, o reiktų ir gerų žinių, būtų akivaizdus veidmainiavimas. Liaupsinti V. Putiną už antidemokratinius veiksmus būtų tas pats, kaip jį girti už prieš ketverius metus įvykdytą Krymo aneksiją ar invaziją į Rytų Ukrainą. Pasaulis ne šiaip sau varo Maskvą į izoliaciją. Geros žinios priklauso tik nuo jos pačios.

2018.05.15; 15:44

Šeštadienį per protestus prieš neseniai perrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną suimtas šalies opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir daugiau kaip 1 600 jo rėmėjų.

Navalnas sulaikytas Maskvos centre. Pasak protestų organizatorių, opozicijos rėmėjai protestuoti prieš pirmadienį inauguruojamą V. Putiną susirinko iš viso 90-yje skirtingų miestų visoje Rusijoje.

Anot žmogaus teisių portalo „OVD-Info“, be Maskvos policijos pareigūnai visoje šalyje suėmė apie 1 350 protestuotojų. Oficialioji Rusijos valdžia sulaikytų protestų dalyvių skaičiaus iš karto nenurodė. Remiantis „OVD-Info“ duomenimis, daugiausia žmonių suimta Rusijos sostinėje – per 700 dalyvių.

Oficialiais duomenimis, Maskvoje protestuose dalyvavo vos apie pusantro tūkstančio rusų, nors organizatoriai suskaičiavo kelis tūkstančius dalyvių.

Liudininkai pasakoja, kad kai kurie pareigūnai protestuotojus vaikė guminėmis lazdomis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini biuras pasmerkė Rusijos policijos brutalumą ir masinius suėmimus bei paragino taikius protestuotojus paleisti į laisvę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 08:36

Opozicionierius Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas šeštadienį buvo sulaikytas Maskvos centre per nesankcionuotą mitingą, surengtą likus dviem dienoms iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos ketvirtajai kadencijai šiame poste, informuoja AFP.

41 m. A. Navalnas buvo sulaikytas drauge su kai kuriais savo rėmėjais sausakimšoje aikštėje Maskvos centre, kai protestavo prieš pirmadienį įvyksiančią V. Putino prisaikdinimo ceremoniją.

Kai policija griebė A. Navalną, dalis jo rėmėjų ėmė ukrainiečių kalba šaukti „gėda“. Šis šūkis išpopuliarėjo per neramumus Kijeve, po kurių 2014 m. iš prezidento posto buvo nuverstas Kremliaus statytinis Viktoras Janukovičius.

Tarp A. Navalno rėmėjų ir Kremliui palankių aktyvistų Maskvos Puškino aikštėje kilo susistumdymai, kurie, manoma, turėjo pakenkti opozicijos demonstracijai. Policija įspėjo naudosianti jėgą ir specialiąsias priemones, kad išvaikytų minią.

Pasak AFP korespondentų, protestuotojai skandavo „ketvirtoji kadencija kalėjime“ ir „mums jau bloga nuo tavęs“.

Dar viena demonstracija, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, vyko ir Sankt Peterburge. Ten girdėjosi skanduotės „Rusija bus laisva“ ir „šalin carą“. Kai kurie žmonės laikė plakatus su užrašais „dar šeši metai degradacijos“ ir „už interneto laisvę“.

Nepriklausomų stebėtojų grupė OVD-Info ir AFP korespondentai pranešė, kad visoje Rusijoje per opozicijos protestus šeštadienį suimta mažiausiai 350 žmonių. Maskvoje buvo panaudotos ir ašarinės dujos. Ten buvo sulaikytas ne tik A. Navalnas, bet ir Nikolajus Liaskinas, ir daug jų rėmėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 08:10

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Imperiniu „peregaru“ tvoskianti Rusija vis labiau spaudžiama į kampą. Sergėjaus ir Julijos Skripalių apnuodijimo istorija sukėlė pavydėtinai vieningas papildomas Vakarų sankcijas Maskvai. Nors ši visaip bando išsisukinėti, pasaulio ekspertai vienas po kito įrodo, kad britų versija, jog mirtinai nuodinga medžiaga „Novičiok“ buvo pagaminta Rusijoje, – teisinga.

Štai ir dabar Špico mieste įsikūrusi Šveicarijos laboratorija paneigė Rusijos diplomatijos tarnybos vadovo Sergėjaus Lavrovo tvirtinimą, esą rusų žvalgybininką pulkininką apnuodijo dujos BZ (ciano vandenilis „Zyklon B“, kurį naciai karo metu naudojo dujų kamerose; manoma, kad juo buvo išnuodyti žiūrovai Maskvos muzikiniame teatre „Nord Ost“ 2002 m.), kurių Rusija negamina. Apie tai jam neva slaptai Maskvai buvo pranešę tie patys šveicarų ekspertai.

Nusiplauti ir šitą dėmę, kaip ir A. Litvinenkos nunuodijimą, V. Putinui niekaip nepavyksta. Abu Skripaliai bunda iš komos, netrukus turės daug ką papasakoti tyrėjams.

O čia – bac! – smūgis Sirijai. Už ką? V. Putinas pratrūko: tai JAV ir jų sąjungininkų „agresijos aktas“. Jis įvykdytas „prieš suverenią valstybę, kuri yra priešakinėse kovos su terorizmu gretose“. Esą cheminė ataką prieš taikius gyventojus Dumoje buvo inscenizuota ir panaudota Vašingtono, kad šis galėtų pradėti karinę operaciją. „Rusų kariniai ekspertai, apsilankę tariamo incidento vietoje, nerado chloro ar kitų nuodingų medžiagų panaudojimo pėdsakų…“ – teigė jis.

Mus pasiekė baisūs TV kadrai, kaip maži arabų vaikai dūsta nuo nuodų, iš jų burnų drimba baltos putos, jie leisgyviai, augesnius sirus plauna šaltu vandeniu… Rusijos gynybos ministerijos atstovas teigia, kad šiuos vaizdo įrašus specialiai parengė britų humanitarinės organizacijos „Baltieji šalmai“ propagandistai.

Prancūzijos ekspertai tvirtina, kad iki 2012 m. Damaskas slėpė savo nuodingųjų medžiagų arsenalus, tačiau kitais metais jis pasirašė Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją. Tačiau Sirijos valdžia ir po to slėpė, kad ji išsaugojo šio ginklo atsargas, kuriomis balandžio 7 d. ir buvo įvykdyta ataka Dumoje. Po 2017 m. balandžio atakos Cham Šeichune Sirija dar 44 kartų panaudojo šias medžiagas, o Prancūzijos žvalgyba gavo vienuolikos tokių atvejų įrodymus.

D. Trumpui trūko kantrybė. Padelsęs jis iškėlė kumštį. Tačiau čia šalia visų versijų atsiranda vietos „sąmokslo teorijoms“, telpančioms į rubriką „Kas gali paneigti…“

JAV prezidentas pasveikino V. Putiną su pergale rinkimuose. Imta kalbėti apie jų susitikimą, derybas dėl branduolinio ginklo mažinimo. Paskui, per D. Trumpo susitikimą su Baltijos šalių vadovais, jis lengva ranka pažada, kad JAV karinės pajėgos iš Sirijos bus greitai išvestos. Iš pradžių jis abejoja, ar smūgis Sirijai bus suduotas „labai greitai arba visai negreitai“. Su savo patarėjais ir sąjungininkais jis tariasi, kaip atgrasyti al Assadą nuo cheminio ginklo naudojimo. Į Viduržemio jūros rytinę dalį pasiunčia didžiules ginkluotąsias pajėgas, ginkluotas raketomis „Tomahawk“.

Maskva ir Vašingtonas pripažįsta, kad „veikia speciali tiesioginė linija JAV ir rusų kariškiams bendrauti apie operacijas Sirijoje ir abi šalys ja naudojasi“. Pranešta, kad prieš pat naktinę ataką Rusija taip pat buvo perspėta, kad D. Trumpas netrukus priims ryžtingą sprendimą.

Tik kurčias galėjo neišgirsti, ką tai reiškia. Kitaip sakant, JAV prezidentas gana tiksliai informavo V. Putiną, kad smūgis Sirijai bus smogtas, ir, siekiant išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, ši turi atitraukti savo žmones iš numatomų sunaikinti objektų Sirijoje. Štai kodėl per JAV ir jų sąjungininkų ataką žuvo vos keli žmonės, keletas sužeista, nors išleista virš 100 raketų.

Taigi, „kas gali paneigti“, kad buvo pasiektas slaptas Trumpo ir Putino susitarimas principu „ir vilkas sotus, ir avis sveika“. Pamokytas Damaskas, bet išlaikyti normalūs santykiai su Maskva, kuri dėl akių iškart paskelbė griežtus pareiškimus. Bet ji nesiėmė ryžtingų veiksmų, kaip žadėjusi. Jos 30 metų senumo priešraketinės gynybos sistemos Sirijoje buvo bejėgės, nors ir teigiama, kad numušė daugiau kaip 70 raketų. Gali būti, kad V. Putinas dėl to perspėjo ir al Assadą, kuris, norėdamas išlikti, turėjo arba pats atsisakyti cheminio ginklo atsargų, arba leisti sunaikinti jo saugyklas.

Bet prognozuotas Trečiasis pasaulinis karas nekilo, Rusijos atsako nebuvo, Rusijos rezoliucija JT Saugumo Taryboje, smerkusi šį smūgį Sirijai, nugulė į archyvus. Genialus D. Trumpo žygis. Kompromisas V. Putinui ir JAV bei Rusijos santykiams. Rusija lieka Sirijoje ir iš savo karinių bazių kontroliuoja Viduržemio jūros rytinį regioną, JAV pelno „vakarietiškų vertybių“ sergėtojo ir gynėjo titulą.

Pavojaus taikai visame pasaulyje nekilo. Siras ramiai dirba savo žemę, sukilėliai nublokšti nuo Damasko, praranda savo pozicijas, „Islamo valstybė“ nuėjo į antrą planą, sankcijos Rusijai nebus plečiamos… Kaip nepriminsi klasikinės rytietiškos pasakos ir miestiečius raminančio posakio: „v Bagdadie vsio spokoino“ („Bagdade visai ramu“), tik Irako sostinę keičiant į Damaską…

Vėl pakvimpa 1939 m. Europa…

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2018.04.18; 08:00