Prieš COVID priemones protestuojantys dešinieji radikalai įsiveržė į Rumunijos parlamento kiemą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Protestuodami prieš planuojamas koronaviruso priemones, dešimtys dešiniųjų radikalų Rumunijos sostinėje Bukarešte prasibrovė pro parlamento apsauginius ir įsiveržė į pastato kiemą. Buvo apgadinti keli automobiliai, panešė rumunų naujienų agentūra „Mediafax“.
Ministras pirmininkas Nicolae Ciuca paragino vidaus reikalų ministrą Lucianą Bodę pasirūpinti valstybinių institucijų apsauga.
Tuo tarpu tūkstančiai demonstrantų žygiavo vyriausybės rūmų link. Žmones į protestus sukvietė kraštutinių dešiniųjų opozicinė partija AUR, pasisakanti prieš atsargumo priemones ir vakcinaciją. Protestas surengtas parlamente vykstant diskusijai dėl planuojamo sveikatos paso įvedimo.
Policijos atstovas sakė, kad smurtiniai susirėmimai prie parlamento yra „įvykęs faktas“. Dabar ketinama stiprinti pajėgas prie parlamento. Internetinio laikraščio „g4media.ro“ duomenimis, per riaušes apgadinti JAV ir Japonijos ambasadų automobiliai.
Po dramatiško COVID atvejų šuolio spalį dabar septynių dienų sergamumo rodiklis Rumunijoje jau kelias savaites mažėja. Antradienį jis siekė tik 26,1 atvejo 100 000 gyventojų.
Londonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel teigia, kad parlamento narių saugumas bus sustiprintas po to, kai buvo mirtinai subadytas parlamentaras Davidas Amessas. Tai jau antras toks išpuolis per pastaruosius penkerius metus.
Policijos pareigūnai praneša, kad tiriamas „galimas motyvas, susijęs su islamiškuoju ekstremizmu“.
69 metų amžiaus konservatorių politikas žuvo penktadienį, per bažnyčioje surengtą susitikimą su rinkėjais nedideliame Leigh-on-Sea miestelyje į rytus nuo Londono.
Išpuolis išgąsdino britų įstatymų leidėjus. Kiek daugiau nei prieš penkerius metus, artėjant „Brexit“ referendumui, per panašią ataką žuvo leiboristų parlamentarė Jo Cox.
Vidaus reikalų ministrė patikslino, kad parlamento nariai tikriausiai bus prašomi policijai nurodyti savo buvimo vietą, taip pat svarstoma sustiprinti fizinę apsaugą politikams susitinkant su rinkėjais.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais, britų žiniasklaida skelbia, kad dėl penktadienio išpuolio įtariamas Alis Harbis Alis. Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės pilietybę turintis vyras yra kilęs iš Somalio.
Policija ir saugumo tarnybos įtaria, kad užpuolikas veikė vienas ir radikalizavosi savarankiškai. Alio tėvas, įvardijamas kaip Harbis Alis Kullane, esą yra buvęs Somalio ministro pirmininko patarėjas.
Miestas rytinėje Vokietijos dalyje dėl suaktyvėjusių nacių paskelbė „nepaprastąją padėtį“, kuria pabrėžiama rimta problema, iškilusi dėl kraštutinių dešiniųjų veikėjų veiksmų.
Drezdenas – Saksonijos sostinė – nuo seno laikoma kraštutinių dešiniųjų tvirtove. Be to, šiame mieste užgimė ir prieš musulmonus agituojantis PEGIDA judėjimas, informuoja BBC.
Miesto, kuris 2025 m. pretenduoja tapti Europos kultūros sostine, tarybos nariai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad reikia imtis daugiau priemonių kovoje su nacių problema. Tuo metu oponentai sako, kad politikų reakcijos būta pernelyg stiprios.
Rezoliucija Drezdeno miesto taryboje priimta „už“ balsavus 39 nariams, o „prieš“ pasisakiusių buvo 29. Tarp rezoliuciją atmetusių politikų buvo ir Krikščionių demokratų (CDU) partijos nariai.
Rezoliucijoje pripažįstama, kad „ekstremistiniai kraštutinių dešiniųjų veiksmai ir pozicijos tampa vis dažnesni“. Miesto valdžia rezoliucijoje raginama padėti radikalių dešiniųjų smurto aukoms, apsaugoti mažumas ir sustiprinti demokratiją.
Gatvių blokados, liepsnojantys automobiliai, vandens patrankos: protestai prieš G20 viršūnių susitikimą Hamburge penktadienį vėl paaštrėjo. Pasak policijos, demonstrantų grupės keliose vietose blokavo delegacijų važiavimo maršrutus. Kitur kaukėti riaušininkai puolė policininkus, buvo statomos barikados, praneša agentūra AFP.
Pareigūnų duomenimis, aplink Hamburgo senamiestį buvo daužomi langų stiklai, padeginėjami automobiliai. Policininkai buvo apmėtyti buteliais ir petardomis. Be to, demonstrantai į gatves tempė šiukšles ir statybines medžiagas.
Vandens patranka – prieš protestuotoją. EPA – ELTA nuotr.
Hamburge nuo ketvirtadienio vakaro vyko riaušės, kurias kelia G20 priešininkai. Iki šiol sužeisti 159 policijos pareigūnai. Taip pat nukentėjo vienas niekuo dėtas žmogus. Sulaikyti 45 asmenys.
Aplink saugumo zoną prie susitikimo vietos demonstrantai pradėjo kelias sėdimas blokadas, kad sutrukdytų atvykti delegacijoms. Policijai kai kuriose vietose teko panaudoti vandens patrankas, kad išsklaidytų protestuotojus. Pareigūnai ragino neblokuoti gatvių ir netrukdyti delegacijų konvojams.
Delegacijų šaltinių pranešimais, blokados sustabdė kai kurių viršūnių susitikimo dalyvių kolonų judėjimą. Be to, smarkiai sutriko eismas.
Hamburgo policijos vadovybė pareikalavo papildomos paramos iš kitų Vokietijos žemių. Ligšioliniais duomenimis, Hamburgo viršūnių susitikimą turėjo saugoti mažiausiai 19 000 policijos pareigūnų.
Policija suėmė riaušininką. EPA – ELTA nuotr.
Riaušės Hamburge prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai apie 12 000 žmonių dalyvavo protesto eitynėse „Sveiki atvykę į pragarą“ („Welcome to hell“), nukreiptose prieš G20 viršūnių konferenciją.
Protestuotojai, policijos duomenimis, ėmė svaidyti į pareigūnus akmenis, butelius ir petardas, kai šie sustoję į grandinę sustabdė eitynes ir paragino apie 1 000 kaukėtų radikalų nusiimti nuo veidų kaukes.
Padėtis paaštrėjo, kai pareigūnai pamėgino šį „juodąjį bloką“ atskirti nuo likusių demonstrantų. Policija panaudojo vandens patrankas ir pipirines dujas.
Po to agresyviai nusiteikusios demonstrantų grupuotės traukė per Sankt Paulio ir Altonos rajonus, padeginėjo barikadas ir automobilius ir vis puldinėjo pareigūnus.
Nors artimiausiu metu tai nėra labai realu, bet jei vis dėlto radikaliosios partijos įsigalėtų Europoje, labiausiai gaila būtų ukrainiečių, nes integruodamiesi į Europos Sąjungą (ES) jie turi istorinę galimybę įtvirtinti savo nepriklausomybę nuo Rusijos.
Deja, laimėjus radikaliosioms jėgoms, ukrainiečiams paprasčiausiai nebūtų, kur integruotis, nes daugelis radikaliųjų jėgų yra antieuropietiškos.
Žinoma, kiekvienos tokios partijos nuostatos skiriasi: vienos nusiteikusios tik prieš laisvą darbo jėgos judėjimą, kitos – tik prieš bendrą ES biudžetą…
Aktualijų portalo Slaptai.lt redakcijai priimtinos toli gražu ne visos šioje publikacijoje išdėstytos mintys. Tačiau straipsnis mums pasirodė aktualus. Rašinyje keliamos versijos vertos bent jau to, kad įsiklausytume į mums iš šalies keliamus priekaištus bei pirmiausiai analizuotume savo, o ne svetimųjų, klaidas.
Latvija – artimiausia, draugiškiausia mūsų kaimynė. Mums, lietuviams, labai svarbu žinoti, kokie politiniai vėjai ir audros siaučia brolių latvių žemėje. Mums, lietuviams, taip pat svarbu savo įstatymus koreguoti taip, kad nesukurtume precedento, galinčio pakenkti dar prastesnėje padėtyje atsidūrusiems broliams latviams.
Gegužės 21 dieną Paryžiaus Dievo Motinos katedroje nusižudė vienas iš Prancūzijos dešiniųjų radikalų ideologų Dominykas Veneris (Dominque Venner). Kad išvengtų smurto eskalavimo, judėjimo prieš tos pačios lyties santuokas lyderiai turėjo tuo pasinaudoti, idant nutrauktų skatinimą, mano "Le Nouvel Observateur" žurnalistas Tjeri de Kabariu (Thierry de Cabarrus).
Publikacijos autoriaus nuomone, „radikalusis intelektualas“ D.Veneris netaps pirmuoju „Visų manifestacijos“ (Manif pour tous) kankiniu. Maža to, jo poelgis suteikia jau nebeįstengiantiems kontroliuoti judėjimo organizatoriams dingstį atsisakyti kovos, mano apžvalgininkas.
Vienas iš Žemutiniojo Manheteno kvartalų pavadintas Samiuelio Diksteino vardu. Tai buvęs JAV Atstovų rūmų narys ir valstijos Aukščiausiojo teismo teisėjas, praneša The New York Times tinklaraštyje žurnalistas Semas Robertsas (Sam Roberts).
„Išaiškėjo, kad S.Diksteinas buvo ir SSSR slaptas agentas“, – rašo autorius. Tiesa, kai Niujorko miesto taryba jo garbei taip pavadino kvartalą – o tai buvo prieš 50 metų – apie S.Diksteino dvilypį gyvenimą neįtarė net FTB.
Ketvirtajame dešimtmetyje S.Diksteinas garsėjo kaip radikalų persekiotojas. Jis buvo Antiamerikietiškos veiklos pakomitečio vicepirmininkas ir Imigracijos reikalų komiteto pirmininkas.
Bet dešimtmečio pabaigoje pagrindiniu S.Diksteino taikiniu tapo nacistai ir antiamerikiečiai, kurie pastariesiems simpatizavo. „Matyt, tokia pozicija turėjo patikti rusams“, – komentuoja autorius.
Revoliucija Seime. O gal Seimo sąmonėje? Kiekvienas pozityvus postūmis mūsų teisėkūros padangėje sukelia pavasarinio optimizmo bangą.
Ši diena ir akcijose prie Seimo, ir pačioje plenarinių posėdžių salėje buvo, nebijau sakyti, istorinė. Seimas parodė, kad visuomenės interesas jam svarbus. Nors daug Seimo narių ir turi miško sklypų – o reiškia, ir privataus intereso ten. Nuostatos, kurias gamtosauginės organizacijos bei daugybė žymių šalies mokslininkų ir menininkų įvardijo kaip itin pavojingas, buvo palaidotos. Laimėjo Lietuva. Sveikiname Seimą, tikrai garbingai išlaikiusį šį pilietiškumo egzaminą. Miškai, ežerai, upės nebus atitverti nuo tautos. O jei dalis ir bus – turėsime tvirtą pagrindą kovai su savivale.
