armaitis

„Pūvančioje visuomenėje menas, jei jis yra tikras, irgi turi atspindėti puvimą. Ir jeigu jis nori išlaikyti socialinę funkciją, jis privalo vaizduoti pasaulį, gebantį keistis. Ir padėti jį keisti.“ – Ernstas Fišeris.

Po savo straipsnių ciklo apie demokratiją, sulaukiau nemažai pranešimų, palaikančių mano mintis, taip pat – ir nemažai kritikos, bet šį kartą kritikams pabandysiu atsakyti kitaip. Ką, jūsų nuomone, reiškia demokratija? Dauguma atsakys, kad demokratija yra tada, kai piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, kad tai – bendrininkavimas tarpvalstybiniuose reikaluose. Bet ar jūs iš tikrųjų tikite demokratija? Ar jūs manote, kad ji yra? O ar jūs balsavote už dabar vykstančius karus? – NE.

Continue reading „Apie demokratiją, politiką, mokslininkus, pinigus ir karą“

Armaitis_Rimas_m

Istorikų tarpe yra populiarus posakis: „Žmonijos istorija kartojasi, keičiasi tik jos formos“, bet žmonių istorija nieko nemoko – ji tiesiog baudžia, priversdama aplaidžiuosius judėti uždaru ratu, pastoviai sugrąžindama į pradinį atskaitos tašką. Tie, kurie įsisavina praeities pamokas, turi visus šansus pereiti į aukštesnį lygį – evoliucionuoti.

Kalbant apie istoriją, Romos imperijos piliečiai manė, kad su jais nieko blogo neatsitiks, Majai ir Bizantiečiai irgi manė, kad su jais nieko neatsitiks, bet atsitiko. Romos pražūtis buvo neaprėpiama šalies teritorinė didybė ir beatodairiškas aukštuomenės gerovės ir prabangos siekimas, kuris virto nuopuoliu ir tapo pražūties šaltiniu.

Continue reading „Apie Romos imperiją, profesionalius melagius ir statistinius runkelius“

Armaitis_Rimas_m

Nežinau, ar čia juoktis, ar verkti, net nežinojau, kaip ir rašyti, ar su humoro doze  ar rimtai?

Bet kalbant apie profsąjungas, o tiksliau – apie vieną galingiausių, didingiausių ir skaitlingiausių Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją, o būtent apie vieną iš jos šakų, supratau, kad nors pas mus ir demokratija, bet atskiri profsąjungos vadovai apie tai turi savo specifinį demokratinį supratimą, nes tiesiog nepripažįsta kitamanių, net nežino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes kitaip žinotų, kaip skamba LR Konstitucijos 25 straipsnis, o jis skamba taip: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.

Continue reading „Profesinės sąjungos – prieš kitaminčius ir kitamanius“

Armaitis_Rimas_m

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tvirtina, kad šiuo metu turtingesnės šalys tiesiog pervilioja Lietuvos darbo jėgą, palikdamos Lietuvai pačiai spręsti savo problemas.

Norėčiau pono R. J. Dagio paklausti. Dėl kieno kaltės Lietuva per krizę nukentėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje? Ar tai – ne Valdytojų naktinių darbų vaisius? Kas ir kaip privertė darbingus žmones bėgti iš savo šalies, ar ne konservatorių ir jų rėmėjų politika, kuri galutinai sužlugdė smulkųjį ir vidutinį verslą, o tai nusmukdė šalį taip, kad žmonės, nebeįstengdami išgyventi masiškai emigruoja?

Continue reading „Tikrosios emigracijos priežastys“

Armaitis_Rimas_m

Vengrijos parlamentarai šią savaitę apribojo Konstitucinio Teismo galias, priimant sprendimus dėl biudžeto formavimo ir mokesčių politikos.

Kaip rašo spauda, „Premjeras Andrius Kubilius irgi norėtų, kad sunkmečiu Konstituciniam Teismui (KT) būtų draudžiama kištis į Vyriausybės fiskalines priemones“, kad „Ekonominės politikos reikalai turėtų būti visada politikos reikalai, o ne teisės ar kokios konstitucinės doktrinos reikalai“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė A.Kubilius, tam pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Continue reading „Rimas Armaitis: Demokratija pagal Byvius ir Tešlagalvius“

Sakoma, istorija sukasi ratu, keičiasi tik formos. Dažnai savo straipsniuose kritikuodavau valdžią, o šį kartą nutariau į dabartį pažvelgti plačiau.

Kaip taisyklė, valstybių istorijose atsiranda fanatikai, kurie, prisidengdami gražiais lozungais, keičia pasaulį, įrašydami į istorijos vadovėlius naujas pastraipas. Tas pasikeitimas dažnai lydimas maištais, perversmais ir revoliucijomis, užliejant žemę kraujo upėmis. Vardan ko visa tai daroma ir kas už viso to stovi, – žino vienetai, o, kalbant tiksliau, vykdytojams, eiliniams tai niekada nebūna žinoma. Nepamenu, kas pasakė, bet labai taikliai: „jei kareiviai žinotų, už ką kariauja – nebūtų kam kariauti“. O Platonas sakydavo: „norint laimėti karą, reikalingi trys dalykai: pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai“. Iš istorijos, bent jau paskutinių grandiozinių istorinių perversmų, galima paminėti spalio revoliuciją Rusijoje, kurios fanatiškas vedlys buvo V. U. Leninas. Šiandien visi žinome, kokios buvo jos atsiradimo ištakos, kas po ja slėpėsi, kas finansavo bei kokie gražūs buvo lozungai. Internete informacijos apie tai užtenka.

Continue reading „Ar Jūs norėtumėte gyventi feodalinėje santvarkoje?“

rimas_armaitis

Eugenija Grižibauskienė savo straipsnio “Al Caponės verslas lietuviškai” įžangoje rašė, esą jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų. Projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“.

Puikiai parašyta, kaip pirštu į akį. Vien tik „Rubicon Group”, dabar – ICOR ką reiškia?

Tai kas gi tie lietuviškieji al caponės?

Puikiai tai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė: tai tie „…kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…“.

Continue reading „Rimas Armaitis: kaip valdžia kovoja su vėju“